Civilinė byla Nr. e2-1661-178/2016

    Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02492-2015-0

     Procesinio sprendimo kategorijos:

    3.1.18.1; 3.3.1.17

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovams T. F. K. ir I. K. dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo bei atsakovo T. F. K. priešieškinį ieškovei A. K. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
2. Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu) atsakovams T. F. K. ir I. K. dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (ieškinio suma 3 283 636,50 Eur).
3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi: 1) areštavo atsakovei I. K. nuosavybės teise priklausantį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalį transporto priemonės Land Rover Range Rover Sport, identifikavimo Nr. SALLSAAE4BA281357, valstybinis Nr. TFK01L; ½ dalį transporto priemonės Bentley Continental Supersport S, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį piniginių lėšų - 595 671,45 JAV dolerių, 222,94 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 87 096,79 Eur, viso 616 932,74 Eur; ½ dalį pastato – dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį šio turto nuosavybės perleidimą arba apsunkinimą prievolėmis – įsipareigojimais; 2) areštuotų nekilnojamųjų bei kilnojamųjų daiktų, išskyrus pinigines lėšas, valdytoja ir saugotoja paskyrė atsakovę I. K., paliekant jai teisę naudotis areštuotais daiktais.
4. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 25 d. nutartimi areštavo atsakovei I. K. nuosavybės teise priklausantį turtą – administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį šio turto nuosavybės perleidimą arba apsunkinimą prievolėmis – įsipareigojimais, areštuoto nekilnojamojo turto valdytoja ir saugotoja paskyrė atsakovę I. K., paliekant jai teisę naudotis areštuotu turtu.
5. Atsakovas T. F. K. pareiškė ieškovei A. K. priešieškinį dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo (priešieškinio suma 26 344 476,36 Eur).
6. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. 
7. Atsakovas kreipėsi į teismą su pakartotiniu prašymu priešieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki visiško teismo sprendimo įvykdymo areštuoti ieškovės 5 110 000 USD vertės nekilnojamąjį turtą: namą, žemės sklypą ir visą sklype esančią įrangą bei jo priedus adresu (duomenys neskelbtini); namą, žemės sklypą ir visą sklype esančią įrangą bei priedus adresu (duomenys neskelbtini); namą, žemės sklypą ir visą sklype esančią įrangą bei jo priedus adresu (duomenys neskelbtini); namą, žemės sklypą ir visą sklype esančią įrangą bei jo priedus adresu (duomenys neskelbtini); areštuoti 24 772 573 USD, esančius ieškovės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitose ieškovės sąskaitose banke Morgan Stanley bei bankuose Sun trust bank in Sarasota Florida, Bank of America, Wells Fargo bank, Citi bank.
8. Priešieškinyje prašoma priteisti iš ieškovės suma yra 29 882 673 USD arba 26 344 476,36 Eur, kas fiziniam asmeniui gali būti pripažinta pakankamai didele pinigų suma, be to, ieškovė siekia visą nurodytą turtą parduoti, ką patvirtina pateikti nekilnojamojo turto pardavimo skelbimai. Ieškovė skubiai perveda pinigus iš savo sąskaitų įvairiems patikėjimo fondams, taip aktyviai siekdama išvengti galimų prievolių pagal ieškovei nepalankius teismo sprendimus, ką patvirtina Jungtinių Amerikos Valstijų Floridos Valstijos Dvyliktosios teismo apygardos teismo Sarasotos apygardos 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendime (toliau – JAV teismo sprendimas) nustatyta aplinkybė, kad ieškovė yra linkusi savo turtą perleisti JAV esantiems patikėjimo fondams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Areštavo 5 110 000 USD vertės ieškovės A. K., nekilnojamąjį turtą: namą, žemės sklypą ir visą sklype esančią įrangą bei jo priedus adresu (duomenys neskelbtini); namą, žemės sklypą ir visą sklype esančią įrangą bei priedus adresu (duomenys neskelbtini); namą, žemės sklypą ir visą sklype esančią įrangą bei jo priedus adresu (duomenys neskelbtini); namą, žemės sklypą ir visą sklype esančią įrangą bei jo priedus adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį šio turto nuosavybės perleidimą arba apsunkinimą prievolėmis – įsipareigojimais. Areštavo 24 772 573 USD, esančius ieškovės A. K. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitose ieškovės sąskaitose banke Morgan Stanley bei bankuose Sun trust bank in Sarasota Florida, Bank of America, Wells Fargo bank, Citi bank.
1. 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi yra konstatuotas preliminarus priešieškinio pagrįstumas. Todėl teismas sprendė tik dėl antros laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ar nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
2. Priešieškiniu prašoma priteisti suma yra 29 882 573 USD arba 26 344 476,36 Eur, kas fiziniam asmeniui gali būti pripažinta pakankamai didele pinigų suma. Į bylą nėra pateikta neginčijamų duomenų, liudijančių itin gerą ieškovės turtinę padėtį. Priešingai, byloje esantys duomenys leidžia tvirtinti, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog priešieškinio suma ieškovei yra didelė, kas laikytina realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
3. Ieškovei ir atsakovui nutraukiant santuoką 2012 m. sausio 12 d. šalių sudaryto susitarimo dėl turto padalinimo pagrindu ieškovė buvo gavusi turto už 129 639 783 USD (atsakovo 2012 m. kovo 1 d. perduotus 23 mln. Gulf Keystone Petroleum, Ltd. paprastųjų akcijų), tačiau byloje nėra įrodymų, ar šiai dienai ieškovė nurodytą turtą turi. Atsakovo pateikti argumentai ir įrodymai, nesant priešingų įrodymų, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad ieškovė visų jai perleistų minėtų 23 mln. akcijų arba tokios pačios vertės turto, koks buvo akcijų perleidimo metu, neturi. Iš JAV teismo sprendimo matyti, kad ieškovė yra linkusi savo turtą perleidinėti neatlygintinai, negaunant už tai jokios finansinės naudos. Taip pat matyti, kad dar 2012 metais ieškovė buvo perleidusi dalį savo akcijų ir turėjo realius ketinimus perleisti jas visas ir kuo greičiau. Be to, kartu su atsakovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti įrodymai (skelbimai dėl nekilnojamojo turto pardavimo) patvirtina, kad ieškovė siekia perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas akivaizdžiai pasunkėtų.
10. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi ieškovės prašymų dėl bylų išskyrimo ir nutraukimo bei laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino.
1. Teismas nurodė, kad ieškovės prašymo panaikinti areštą jos Jungtinėse Amerikos Valstijose esančių kredito įstaigų sąskaitoms nėra pagrindo, nes jis iš esmės yra susijęs su apskųstos apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu, kuris bus atliktas Lietuvos apeliaciniame teisme.
2. Sustabdyti 2016 m. birželio 30 d. nutarties vykdymą iki Lietuvos apeliacinis teismas išspręs ieškovės atskirąjį skundą dėl šios nutarties taip pat nėra pagrindo, nes tokiu būdu būtų paneigtas pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – kuo skubiau užtikrinti padėtį, kuri konstatuojama ginčo pradžioje, ir ją išsaugojant iki ginčo pabaigos.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo argumentai

11. Ieškovė A. K. atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties prašo ją panaikinti ir atsakovui skirti baudą už nesąžiningai pateiktą procesinį dokumentą.  Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovo pateiktas priešieškinis yra tapatus JAV teismo sprendimu išnagrinėtam ginčui. Todėl teismas turėjo ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo pagal priešieškinį įvykdymo užtikrinimui, o nutraukti bylos nagrinėjimą dalyje dėl atsakovo priešieškinio pareiškimo, nes JAV teismo sprendimas priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu.
2. Teismas neteisingai interpretavo JAV teismo sprendimą, kuris palankus ieškovei. Jai iš atsakovo buvo priteista daugiau kaip 34 mln. JAV dolerių ir šiame teismo sprendime nėra nieko tokio, kas leistų daryti išvadą, kad ieškovė neatlygintinai perleis savo turtą tretiesiems asmenims (tai nebuvo ginčo dalykas). Ieškovė vien finansų įstaigoje Morgan Stanley 2016 m. gegužės 31 d. sąskaitose turėjo turto, viršijančio 45 mln. JAV dolerių, taip pat jos gyvenamasis nekilnojamasis turtas vertinamas daugiau nei 15 mln. JAV dolerių suma. Todėl ieškovės turto visiškai pakanka priešieškinio reikalavimams įvykdyti. Ieškovės sertifikuoti finansų apskaitininkai patvirtino, kad ji šiuo metu nepardavinėja jokio nekilnojamo turto, savo turto niekada neslėpė ir yra atsiskaičiusi su visais kreditoriais. Ieškovė niekada neatliko ir neatlieka jokių veiksmų, kurie galėtų apsunkinti būsimo sprendimo įvykdymą.
3. Priešieškinio faktinis pagrindas yra ieškovės neva nepagrįstas praturtėjimas JAV teismo sprendimu prisiteisus iš atsakovo žalos atlyginimą 34 611 702 JAV dolerių, nepaisant iš atsakovo neva gauto akcijų vertės prieaugio 29 882 573 JAV dolerių sumai. Priešieškinyje tvirtinama, kad ieškovei iš atsakovo priteisus 34 611 702 JAV dolerių, ji neva turi grąžinti mažesnę sumą 29 882 573 JAV dolerių kaip gautą akcijų vertės prieaugį (nepagrįstą praturtėjimą). Nors atsakovas JAV teismo sprendimo nevykdo ir ieškovei yra skolingas didesnę sumą nei pats priešieškiniu iš ieškovės tuo pačiu pagrindu prašo priteisti, būsimo sprendimo pagal priešieškinį įvykdymo užtikrinimui teismas papildomai areštavo ieškovės turtą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Todėl JAV esančio turto areštas yra perteklinis ir nesusijęs su atsakovo priešieškiniu.
4. Iš priešieškinio akivaizdu, kad net ir tenkinus priešieškinį visa apimtimi, atsakovas niekaip negalėtų nukreipti išieškojimo į ieškovės turtą, o tik gali susimažinti savo įsipareigojimų dydį ieškovei. Todėl neegzistuoja jokios grėsmės dėl „būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos“.
5. Nei Lietuvos Respublikos teisės aktai, nei tarptautiniai teisės aktai nesuteikia teisės Lietuvos Respublikos teismams tiesiogiai areštuoti konkretaus turto, kuris yra ne Lietuvos Respublikoje ir ne Europos Sąjungos šalyje – Jungtinėse Amerikos Valstijose.
6. Skundžiamoje nutartyje yra nurodytos 5 bankų (Morgan Stanley, Sun trust, Bank of America, Wells Fargo bank, Citi bank) sąskaitos, kurioms taikomas areštas areštuojant 24 772 573 JAV dolerių, tačiau nenurodoma, kiek konkrečiai areštuojama kiekvienoje kredito įstaigos sąskaitoje lėšų, iš nutarties negalima identifikuoti, kokia suma pinigų negali disponuoti ieškovė. Iš nutarties taip pat negalima identifikuoti, kokią konkrečiai žemės sklypuose įrangą ir priedus areštavo teismas ir kuo remiantis nustatė, kad menama įranga ir priedai priklauso ieškovei. Taigi, skundžiamojoje nutartyje nenustatyta jos vykdymo tvarka ir būdas.
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovės teiginiai dėl nagrinėjamos bylos priešieškinio ir JAV nagrinėjamos bylos tapatumo nesusiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu priešieškiniui užtikrinti. JAV teismo sprendimas šiuo metu yra neribotam laikui sustabdytas dėl atsakovo pateikto apeliacinio skundo. Atsakovas yra pateikęs įrodymus, kad šiuo metu yra sustabdyti ir visi procesiniai veiksmai ir sprendimai, kurie kyla iš šio sprendimo, tarp jų ir vykdymo.
2. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi jau išnagrinėjo ieškovės skunde nurodomus argumentus dėl tariamo priešieškinio tapatumo su JAV nagrinėjama byla ir juos atmesdamas išsamiai pasisakė. Ieškovės argumentai dėl priešieškinio tapatumo yra susiję su priešieškinio prima facie pagrįstumu, tačiau klausimas dėl priešieškinio prima facie pagrįstumo yra išnagrinėtas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 14 d. nutartimi, kurios ieškovė neskundė. Be to, ieškovės argumentai dėl priešieškinio tapatumo yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.
3. Atmestini ieškovės pateikti dokumentai, tariamai pagrindžiantys gerą jos finansinę padėtį. Ieškovei buvo suteikta galimybė pateikti pirmosios instancijos teismui jos finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų ji nepateikė (CPK 314 str.). Ieškovės nurodomų sertifikuotų viešųjų apskaitos specialistų, kurie neturi jokio teisinio statuso, parengtas raštas nepatvirtina geros ieškovės finansinės padėties. Ieškovė nepateikė bankų sąskaitų išrašų, išrašų iš nekilnojamojo turto registrų ir/ar kitų registrų, kurie rodytų realiai ieškovės nuosavybės teise valdomą turtą ir turimas pinigines lėšas. Tariamų specialistų raštas laikytinas bylos baigtimi suinteresuoto asmens rašytiniu paaiškinimu (nuomone), nepagrindžiančiu tikrosios ieškovės finansinės padėties. Ieškovės veiksmai slepiant duomenis apie tikrąją savo finansinę padėtį bei turto perleidinėjimas patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę.
4. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad neegzistuoja grėsmė atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Šie argumentai susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės. Ieškovė savo 34 mln. reikalavimą nurodo kaip a priori įrodytą faktą, tačiau ginčas, ar ieškovė turi reikalavimą į atsakovą galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu dar nėra išspręstas. Teismo sprendimas, kuriuo ieškovei iš atsakovo priteista 34 mln. JAV dolerių, yra apskųstas apeliacine tvarka ir šiuo metu šio sprendimo vykdymas sustabdytas.
5. Atmestini skundo argumentai dėl nutarties vykdymo negalimumo. Nutarties vykdymo klausimas nėra Lietuvos jurisdikcijos dalykas, todėl CPK nuostatos nutarties vykdymo aspektu neturi reikšmės, nes nutartis šiuo metu yra vykdoma pagal JAV teisės aktus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jokiame teisės akte ar teismų praktikoje nėra apribotas Lietuvos Respublikos teritorija. Vien aplinkybė, kad nutartis, kuria taikytas areštas ieškovės turtui, yra vykdoma ne Lietuvoje ir atsakovui tenka pareiga inicijuoti jos pripažinimo ir vykdymo procedūras, savaime nėra ir negali būti laikoma aplinkybe, užkertančia kelią laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ieškovės atžvilgiu.
6. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad nutartis negali būti vykdoma, nes nėra aišku, kokį lėšų dydį areštavo teismas kiekvienoje atskiroje banko sąskaitoje. Nutartimi teismas areštavo pinigines lėšas bankų sąskaitose, kurios atsakovui buvo žinomos. Aplinkybė, ar ieškovė turi ir kitų bankų sąskaitų, nėra žinoma, nes ieškovė slepia savo turtą. Teismas neturėjo nurodyti, kiek kokioje sąskaitoje lėšų yra areštuojama, turint omenyje, kad teismui net nėra žinomas piniginių lėšų dydis.
13. Ieškovė A. K. atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties prašo ją panaikinti.  Atskirasis skundas papildomai grindžiamas šiais argumentais:
1. Vilniaus apygardos teismas laikinąsias apsaugos priemones ieškovės turtui taikė nepaisant to, kad jos nėra skirtos būsimo teismo sprendimo pagal priešieškinį įvykdymui.
2. Nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsta suklastotais dokumentais, neva „skelbimais apie ieškovės pardavinėjamą turtą“, kuriais atsakovas per atstovą Lietuvoje įrodinėjo būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės turtui.
14. Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties neteikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).
16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 30 d. ir 2016 m. liepos 15 d. nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjami atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties

17. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo šaliai galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad turėtų įvertinti tiek ieškovės, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Taigi, atsižvelgtina į galimus padarinius, kurie kiltų prašančiajam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei jos nebūtų pritaikytos, o jo reikalavimas būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų kitai šaliai, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o reikalavimas jai atmestas.
18. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi jau konstatuotas preliminarus priešieškinio pagrįstumas, skundžiama nutartimi sprendė dėl antros laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ar nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
19. Tačiau ieškovė atskirajame skunde, be kita ko, nurodo, kad atsakovas šioje byloje pateikė priešieškinį, kuris yra tapatus – ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu - išnagrinėtam JAV teismo sprendimu. Todėl, jos manymu, šiuo atveju byla priešieškinio dalyje turėjo būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 3 punktas) ir laikinosios apsaugos priemonės neturėjo būti taikomos.
20. Pagal CPK 337 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą nustatęs, jog dėl įstatymuose numatytų procesinių kliūčių civilinė byla negalėjo būti iškelta, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoda spręsti pirmosios instancijos teismui. Kaip nurodyta 19 punkte, ieškovė kelia klausimą, kad bylai pagal priešieškinį procesinės kliūtys egzistavo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako šiuo aspektu.
21. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paminėto pobūdžio ieškovės argumentai nagrinėjamu atveju neleidžia šioje bylos stadijoje neabejotinai konstatuoti proceso pagal priešieškinį neteisėtumą, o dėl to nepaneigiama ir laikinųjų apsaugos priemonių  taikymo galimybė.
22. Kaip matyti iš priešieškinyje dėstomų aplinkybių, jis grindžiamas ieškovės ir atsakovo 2012  m. sausio 12 d. susitarimo dėl turto padalinimo atskirų punktų (7 punkto A papunkčio, 7 punkto B papunkčio) nuostatų galimai nevienareikšmiu aiškinimu. Akivaizdu, kad priešieškinio priėmimo ar parengiamojoje bylos stadijoje, t.y. neišklausius abiejų šalių visų argumentų tiek dėl susitarimo nuostatų aiškinimo, tiek dėl JAV teismo sprendimo motyvų vertinimo, nėra galimybės daryti pakankamai patikimas išvadas dėl ginčo tapatumo, nors tokia ieškovės pozicija šiuo ginčo aspektu ir nėra atmestina visiškai. Pažymėtina, kad JAV teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, dėl ko, net ir nepaisant šalių skirtingų šio teismo sprendimo interpretavimo dėl jo (ne)įsiteisėjimo pagal Floridos (JAV) teisę, jau šiuo metu (o juo labiau - sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą) įvertinti šių sudėtingų ginčų, sprendžiamų skirtingose šalyse, tapatumą bei konstatuoti  nagrinėjamo proceso neteisėtumą būtų aiškiai per ankstyva. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad šis ginčo aspektas gali būti visapusiškai įvertintas tik nagrinėjant bylą iš esmės ir atmeta atskirojo skundo argumentus, kad laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos dėl procesinių kliūčių bylos pagal priešieškinį iškėlimui. Šiame kontekste pastebėtina, kad vėlesnėje (2016 m. liepos 15 d.) nutartyje pirmosios instancijos teismas, nepaisant ieškovės argumentų apie ieškinio tapatumą, nurodė, kad priešieškinį priimti kliūčių nebuvo (CPK 143 straipsnio 2 dalis), kitaip tariant, konstatavo proceso teisėtumą.
23. Minėta, kad teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės sprendė dėl antros laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ar nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nurodė, kad nepateikti neginčijami duomenys, liudijantys itin gerą ieškovės turtinę padėtį; priešieškinio suma yra didelė, kas yra realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką; ieškovė siekia perleisti savo turtą tretiesiems asmenims. Todėl sprendė, kad yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą ir taikė ieškovės turto areštą. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
24. Ieškinio (priešieškinio) pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo turi pakankamai pagrįsti poziciją, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 12 str., 178 str.). Pagrindo varžyti kito asmens teises bet kuriuo atveju nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kitaip tariant, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti įvertinti, be kita ko, tiek būsimo teismo sprendimo priverstinio vykdymo reikalingumo, tiek grėsmės tinkamam įvykdymui perspektyvų aspektai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai neįvertino pirmojo aspekto.
25. Atsakovas priešieškinio faktiniu pagrindu nurodo ieškovės nepagrįstą praturtėjimą JAV teismo sprendimu jai prisiteisus iš atsakovo, nepaisant ieškovės iš atsakovo gautų akcijų vertės prieaugio 29 882 573 JAV dolerių sumai, žalos atlyginimą 34 611 702 JAV dolerių. Priešieškinyje nurodomas jo tikslas – atsakovas nurodo, jog „...teikia priešieškinį, kurio patenkinimas reikštų praktiškai visos ieškovės ieškinyje nurodytos reikalavimo teisės į atsakovą išnykimą net jei tokia ieškovės teisė ir egzistuotų...“ , „...patenkinus priešieškinį iš esmės sumažėtų ieškovės reikalavimo teisė į atsakovą“. Taigi, paties atsakovo nurodomas priešieškinio tikslas - esant palankiam atsakovui teismo sprendimui (priešieškinį patenkinus) nagrinėjamoje byloje, atsakovui sumažėtų jo įsipareigojimų pagal JAV teismo sprendimą ieškovei dydis.
26. Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tam, kad užtikrintų pareikštų reikalavimų tinkamą įvykdymą, jeigu bus priimtas atsakovui palankus teismo sprendimas. Šiuo atveju galima spręsti, kad laikinosios apsaugos priemonės tik suvaržytų ieškovės disponavimo turtu galimybę, tačiau faktiškai neatliktų byloje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo funkcijos, nes pirmiau nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog teismo sprendimo vykdymas priešieškinio tenkinimo atveju nebūtų nukreiptas į skundžiama nutartimi ieškovės areštuotą turtą, o atsakovas tik apie 5 mln. JAV dolerių (34,6 mln. – 29,8 mln.) sumažintų ieškovės reikalavimo teisės į atsakovą pagal JAV teismo sprendimą dydį. Taigi, galima daryti išvadą, jog priešieškinio patenkinimo atveju iš esmės net ir nebus reikalingas priverstinis sprendimo vykdymas.
27. Šalys, kaip minėta, nevienodai aiškina JAV teismo (ne)įsiteisėjimą: ieškovė nurodo, kad jis yra įsiteisėjęs, todėl ji turi galiojančią reikalavimo teisę, atsakovo nuomone – ne, nes JAV teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka ir jo vykdymas sustabdytas.  Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks šalių skirtingas šios aplinkybės vertinimas ir nėra itin reikšmingas klausimo dėl laikinųjų apsaugos  priemonių sprendimui, nes bet kuriuo atveju nepaneigia paties atsakovo nurodomo priešieškinio tikslo -– jeigu nepaneigti visiškai, tai bent sumažinti ieškovės reikalavimą būtent dėl JAV teismo sprendimu priteistos sumos. Kitaip tariant, yra pagrindas manyti, kad ieškovei priešieškinyje nurodomas reikalavimas, jei nebūtų JAV teismo sprendimo, ir nebūtų reiškiamas apskritai. Šiame kontekste pažymėtina, kad JAV teismo sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartimi yra pripažintas ir leista jį vykdyti, iš dalies jis ir yra įvykdytas – ieškovė nurodo, kad jai iš atsakovo išieškota beveik 60 000 Eur. 
28. Todėl neįrodžius grėsmės, kad nesiėmus atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų nebeįmanomu, t.y. nesant vienos iš būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (CPK 144 str. 1 d.), spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
29. Padarius tokią išvadą, kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai inter alia dėl ieškovės turtinės padėties neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
30. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo prašymas priešieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties

31. Ieškovė padavė atskirąjį skundą ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties dalies, kuria netenkintas jos prašymas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovės turto atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas minėto ieškovės prašymo netenkino iš esmės dėl to, kad 2016 m. birželio 30 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas bus atliktas Lietuvos apeliaciniame teisme.
32. Pirmiau nurodytais argumentais panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį ir klausimą išsprendus iš esmės – netenkinus atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, darytina išvada, kad atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties nagrinėjimas netikslingas, nes jos pagrįstumo nustatinėjimas apeliacine tvarka nebetenka teisinės prasmės.
33. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ieškovės turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, spręstina, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkintas, nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu. Todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).

              Dėl baudos skyrimo

34. Ieškovė prašo atsakovui skirti baudą už nesąžiningai pateiktą procesinį dokumentą – pateiktą akivaizdžiai nepagrįstą reikalavimą taikyti ieškovės turto areštą, nors priešieškinyje buvo prašoma tik sumažinti ieškovės reikalavimo teisę į atsakovą.
35. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).
36. Nors atsakovo prašymas atmetamas, byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog atsakovas teikė  jį akivaizdžiai nesąžiningai, t.y. suvokdamas, jog jis neabejotinai yra nepagrįstas ir turės būti atmestas. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nagrinėjamu atveju laikytina savo teisių gynimu ir negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip akivaizdus atsakovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Todėl prašymas dėl CPK 95 straipsnio taikymo ir baudos skyrimo netenkintinas.

Lietuvos apeliacinės instancijos Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo T. F. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Apeliacinį procesą pagal ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties nutraukti.

              Ieškovės A. K. prašymo skirti atsakovui T. F. K. baudą už piktnaudžiavimą procesu netenkinti.

Teisėjas                                                                                                                                            Alvydas Poškus