Skundas Nr. II-56-843/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14268-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,
sekretoriaujant Živilei Osipovai,
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. J.,
skundą padavusio asmens atstovui advokatui Sergijui Chiminui,
nukentėjusiajam E. S.,
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos - atstovui Renatui Ivanauskui,
vertėjai Katerinai Chvatovai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-22304567-14 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,
n u s t a t ė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. S. 2014 m. lapkričio 24 d. surašė A. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-22142457-14 dėl to, kad šis 2014-11-24, 15.00 val., Kalvarijų g. 21, Vilniuje, vairuodamas automobilį FORD FOCUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu suko į kairę ir nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam pagrindiniu keliu ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės. Tokiais veiksmais A. J. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 154 punktų reikalavimus, ši veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį.
Išnagrinėjusi A. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė A. G. 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-22304567-14 (toliau – ir Nutarimas) pripažino, kad A. J. padarė protokole nurodytą veiką, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė 43 € baudą.
A. J. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą 2014-11-27 nutarimą Nr. 10N-22304567-14 ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Savo skundą motyvuoja tuo, kad jis nėra kaltas dėl eismo įvykio, kadangi automobilio AUDI apgadinimai neatitinka eismo įvykio aplinkybių, nes jo vairuojamas automobilis FORD nekontaktavo su automobiliu AUDI. Taip pat, pareiškėjo manymu, policijos pareigūnai netinkamai atliko autoįvykio tyrimą, nes nenustatė automobilio AUDI važiavimo greičio, taip pat, kad šis automobilis važiavo per raudoną šviesą, pats nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į šaligatvio bordiūrą. Pareiškėjas taipogi abejoja policijos pareigūnų nešališkumu, kadangi atvykę į įvykio vietą pareigūnai labai maloniai šnekučiavosi su AUDI vairuotoju, juokėsi, kas davė pagrindo A. J. manyti, kad AUDI vairuotojas yra su jais yra pažįstamas, arba jie dirba vienoje sistemoje. Be to, policijos pareigūnai atsisakė tikrinti automobilio AUDI vairuotojo ir jo keleivės blaivumą, nors, pareiškėjo teigimu, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Teigia, kad nedidelis įbrėžimas, esantis ant jo automobilio FORD, yra senas ir su nagrinėjamu įvykio nesusijęs.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepime į skundą prašė A. J. skundo netenkinti, nes skundžiamas nutarimas buvo priimtas įvertinus visą byloje esančią medžiagą bei A. J. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo A. J. palaikė savo skundo reikalavimus bei prašė bylą nutraukti. Nurodė, kad Nutarime nurodytu laiku jis važiavo FORD automobiliu iš šalutinės Lvovo gatvės nuo savivaldybės, suko į kairę pusę, į Kalvarijų gatvę. Įvažiavus į pirmą eismo juostą jis išgirdo smūgio garsą. Pavažiavęs apie 10 metrų jis sustojo ir išlipęs iš automobilio pamatė, kaip tamsios spalvos automobilis atsitrenkė į bordiūrą. Šis automobilis su jo automobiliu nekontaktavo. Per savo automobilio veidrodėlį jis matė, kaip automobilis AUDI ratu atsitrenkė į bordiūrą. AUDI važiavo Kalvarijų gatve dideliu greičiu tiesiai per raudoną šviesą pirma eismo juosta, jam buvo pagrindinis kelias. A. J. sustojo, nes jam buvo įdomu pasižiūrėti, kas įvyko. Jam nežinoma, ar toje vietoje yra leidžiama stovėti. A. J. teigimu, automobilio AUDI vairuotojas buvo girtas, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, tačiau policijos pareigūnai jo blaivumo netikrino, atvykę su juo pasisveikino, spausdami vienas kitam rankas, juokėsi. Ant jo FORD automobilio rastas 1 cm dydžio įbrėžimas yra senas ir su nagrinėjamu įvykiu nesusijęs. AUDI automobilis nebuvo patrauktas iš vietos iki atvykstant policijai.
Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis E. S. paaiškino, kad 2014-11-24, pirmadienį, apie 14-15 val., jis važiavo automobiliu Audi A6 Kalvarijų gatve 50 km/h greičiu nuo Žaliojo tilto pusės pirma eismo juosta tiesiai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, važiavęs automobiliu FORD, šalutiniu keliu iš karto išsuko į kairę, į pagrindinį kelią, į antrą eismo juostą, tuomet iš antros juostos staigiai persimetė į pirmą juostą, kurioje jis važiavo. E. S. ėmė stabdyti ir priekiniu kairiu šonu trenkėsi į FORD automobilio galinį dešinį sparną. Susidūrimas įvyko pravažiavus apie 70 metrų nuo sankryžos. Nukentėjusiojo teigimu, susidūrimas įvyko todėl, kad A. J., sukdamas į pirmą eismo juostą, nepraleido jo vairuojamo automobilio ir jį pakirto. Po susidūrimo jie abu išlipo iš savo automobilių, A. J. pradėjo neigti susidūrimo faktą, sakė, kad pas jį nėra draudimo, kad nukentėjusysis yra girtuoklis, todėl E. S. iškvietė policiją. Atvykusių policijos pareigūnų nukentėjusysis nepažinojo ir negirdėjo ką jiems sakė A. J.. Nukentėjusysis matė ant automobilio FORD apgadinimus, buvo apgadintas šio automobilio galinis dešinys sparnas, jis taip pat neneigė, kad buvo atsitrenkęs į gatvės bortelį su ratu, nes jį nustūmė nuo smūgio. Nurodė, kad po eismo įvykio jis automobilio nejudino, kol neatvažiavo policija. A. J. taip pat neneigė kontakto, tik teigė, jog čia yra menkniekis. Po susidūrimo buvo apgadinti jo automobilio AUDI kairės pusės sparnas, sulaužyti žibintai, sugadintas ratlankis, sparnas, kuris buvo įstumtas į duris, dėl ko jis net negalėjo atidaryti vairuotojo durelių. Policijos pareigūnai užfiksavo apgadinimus. Iki šio įvykio jo automobilis buvo tvarkingas, prieš savaitę buvo praeita techninė apžiūra. Nurodė, kad susidūrimo garsas jautėsi, stabdymas girdėjosi, liko stabdymo žymės. Eismo įvykio meti jis važiavo su žmona M. S..
Apklaustas teismo posėdyje liudytoju Kelių policijos vyr. patrulis N. A. nurodė, kad gavus pranešimą apie Lvovo – Kalvarijų gatvių sankryžoje eismo įvykį, jis kartu su pareigūnu A. S. atvyko į nurodytą vietą ir pamatė du stovinčius apgadintus automobilius - Ford Focus ir Audi A6. Ford automobilio vairuotojas neigė, kad jo automobilis yra apgadintas. Paaiškino, kad nebuvo jokio susidūrimo, tačiau akivaizdžiai matėsi apgadinimo požymiai. Pareigūnai rodė FORD vairuotojui apgadinimus, bet jis sakė, kad pareigūnai gali „pripiešti“ ką nori ir, kad jų parodyti apgadinimai yra seni. Audi automobilio vairuotojas paaiškino, kad važiuodamas Kalvarijų gatve, iš šalutinio kelio, t.y. iš Lvovo gatvės išvažiavo automobilis Ford, kuris užkirto jam kelią. Audi automobilio vairuotojas bandė stabdyti, vengė susidūrimo ir atsitrenkė į automobilį bei į šaligatvio bortą. Įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės. Šalia buvo du liudytojai, kurie patvirtino Audi automobilio vairuotojo versiją. Iš jų buvo paimti paaiškinimai, nubraižyta įvykio vietos schema, iš vairuotojų buvo paimti paaiškinimai, surašytas protokolas. Automobiliai buvo apžiūrėti po autoįvykio ir nustatyta, kad Audi automobiliui buvo apgadintas sparnas, bamperis, dešinės pusės ratlankis; Ford automobiliui buvo apgadinta arka, galinis sparnas ir galinis bamperis iš dešinės pusės. Apgadinimai buvo ką tik padaryti, matėsi braukimo žymės, nes purvas buvo nubrauktas po susidūrimo. Automobilio Audi ratas buvo apgadintas, nes juo buvo atsitrenkta į šaligatvio bortą. Eismo įvykio vietoje liudytojas darė nuotraukas, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai (b.l. 14-19). Liudytojas taip pat nurodė, kad su eismo įvykio dalyviais jo nesieja jokie ryšiai, pareigūnams taip pat nekilo jokių abejonių dėl automobilio AUDI vairuotojo blaivumo. Eismo įvykį matė du vaikinai, kurie rūkė lauke, išėję iš baro.
Apklaustas teismo posėdyje liudytoju Kelių policijos vyriausiasis patrulis A. S. paaiškino, kad tikslios datos neatsimena, buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Lvovo-Kalvarijų gatvių sankryžoje, kuriame dalyvavo automobiliai AUDI ir FORD. Atvykę į įvykio vietą jie rado susidūrusius automobilius ir abu vairuotojus. Pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes, atsirado du liudytojai, kurie buvo prie pastato ir matė, kaip automobilis Ford išvažiavo iš šalutinio kelio, t.y. iš Lvovo gatvės į pagrindinį kelią - Kalvarijų gatvę ir susidūrė su automobiliu Audi. Tą patį aiškino ir Audi vairuotojas. Ford automobilio vairuotojas aiškino, kad Audi automobilis važiavo per raudoną šviesą, nors Kalvarijų g.– Konstitucijos prospekto sankryža buvo maždaug už 150 m. FORD vairuotojas nesutiko esantis kaltas dėl eismo įvykio. Apžiūrėjus abu automobilius buvo rasti ką tik padaryti apgadinimai, kurie buvo nufotografuoti porininko N. A. (b.l. 14-19). Liudytojas nurodė, kad eismo įvykyje dalyvavusių asmenų jis nepažįsta. Pagrindo tikrinti AUDI vairuotojo blaivumo nebuvo, nes akivaizdžiai matėsi, kad jis yra blaivus, nuo jo nesklido alkoholio kvapas, jo judesiai buvo koordinuoti, kalba rišli.
Liudytoja M. S. teismo posėdyje nurodė, kad E. S. yra jos vyras. Nutarime nurodytu laiku ji su vyru automobiliui AUDI važiavo tiesiai nuo Žaliojo tilto pusės, pravažiavo sankryžą, važiavo dešine puse, pirma eismo juosta. Iš kairės pusės eismo juosta buvo laisva. A. J. vairuojamas automobilis FORD, sukdamas į kairę iš šalutinio kelio, įvažiavo į jų eismo juostą ir tiesiog prispaudė jų automobilį, ko pasėkoje jų automobiliai susidūrė. Po susidūrimo jų automobilis AUDI buvo apgadintas, vyras negalėjo atidaryti vairuotojo pusės durelių, nes jos buvo apgadintos, prie kairio rato taip pat buvo nubrozdinimai. Liudytoja neprisimena, kaip elgėsi A. J. po susidūrimo, nes iš automobilio išlipo vėliau. Ji taip pat buvo nuėjusi prie kito automobilio bei jį nufotografavo. Susidūrimą matė liudytojai, kurie tuo metu stovėjo lauke ir rūkė. M. S. nurodė, kad toje vietoje, kur įvyko susidūrimas, kitoje gatvės pusėje yra aikštelė, iš kurios yra išvažiavimas. A. J. iš tos aikštelės išvažiavo, pravažiavo tas kitas juostas ir bandė įvažiuoti į jų juostą. Jos vyras bandė stabdyti, tačiau nespėjo. Liudytoja neatkreipė dėmesio, ar kitas automobilis buvo apgadintas. Jiems priklausantis automobilis AUDI iki eismo įvykio metu buvo tvarkingas, neseniai buvo atlikta jo techninė apžiūra.
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas D. Š. paaiškino, kad jis eismo įvykio dieną su E. N. stovėjo prie kazino, rūkė ir matė, kaip automobilis AUDI važiuoja tiesiai, o automobilis FORD, stovėjęs kitoje gatvės pusėje, kirto ištisinę liniją iš priešpriešinės eismo juostos ir tarp automobilių įvyko kontaktas. Susidūrimo garsas buvo gerai girdimas. Išlipę iš automobilių abu vairuotojai pradėjo aiškintis. FORD vairuotojas sakė, kad jis yra nekaltas, nes AUDI vairuotojas važiavo, nestojo, todėl atsitrenkė. AUDI buvusi pora priekaištavo FORDO vairuotojui dėl to, kad jis kirto ištisinę liniją ir suko ten, kur negalima sukti. Po kontakto automobilis AUDI berods atsitrenkė į šaligatvį. Liudytojas nurodė, kad eismo įvykyje dalyvavusių asmenų jis visiškai nepažįsta, įvykį matė gerai, nes jis įvyko poros žingsnių atstumu nuo jo, gerai matė, kaip FORD vairuotojas kirto ištisinę liniją. Po susidūrimo jis buvo priėjęs prie automobilių, berods buvo apgadintas automobilio AUDI priekis, automobilio FORD apgadinimų liudytojas neatsimena. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis buvo eismo įvykio vietoje ir tuomet, kai atvyko policijos pareigūnai ir jo manymu, pareigūnai nebuvo pažįstami su įvykio vietoje buvusiais asmenimis.
Liudytojas E. N. teismo posėdyje paaiškino, kad jis matė, kaip nuo Žaliojo tilto pusės tiesiai dešine eismo juosta važiavo automobilis AUDI, o kitas automobilis, kurio markės jis neatsimena, važiavo nuo prekybos centro „Europa“ pusės, suko į kairę pusę ten, kur negalima sukti. Automobilis AUDI pradėjo staigiai stabdyti, tačiau nespėjo ir abu automobiliai susidūrė. Eismo įvykį jis matė vieno metro atstumu nuo jo. Po susidūrimo abu vairuotojai išlipo iš automobilio ir pradėjo aiškintis, liudytojas girdėjo tik pokalbio nuotrupas. Liudytojo teigimu, automobilis AUDI važiavo pagal taisykles, jis dar bandė išvengti susidūrimo stabdydamas, tačiau nespėjo. Po susidūrimo automobiliai buvo apgadinti, tačiau neatsimena kaip. E. N. nurodė, kad jis eismo įvykyje dalyvavusių asmenų apskritai nepažįsta.
Ekspertė L. L. teismo posėdyje paaiškino, kad ji dirba Lietuvos ekspertizės centre Techninių ekspertizių skyriaus vedėja, yra eismo įvykių ir transporto trasologinių tyrimų specialistė – ekspertė. Ekspertė nurodė, kad susipažinus su byloje esančia medžiaga, nuotraukomis yra didesnė tikimybė, jog kontaktas tarp automobilių buvo ir bendras vaizdas jai abejonių ypatingai nekelia. Kontaktas buvo slystamas, todėl masės skirtumas čia neturi įtakos. Automobilio FORD sparno arka yra išsikišusi, tai yra pakankamai būdingas dalykas, kad būtent tas kontaktas su arka paliko pėdsaką ant priekinio AUDI sparno. Mano, kad toks kontaktas tikėtinas, tačiau tvirtai to teigti negali neatlikus išsamaus tyrimo. Ekspertė taip pat nurodė, kad staigaus stabdymo pradžioje prasideda automobilio žemėjimas, vėliau jis nusistovi, o kai automobilis sustoja, jis ir pasikelia.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas teismo posėdyje prašė A. J. skundą atmesti bei skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Skundas atmestinas
Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnė tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino A. J. kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.
A. J. kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo patvirtina tiesiogiai nagrinėjamą įvykį matę liudytojai D. Š. ir E. N., kurie duodami parodymus teisme, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, aiškiai nurodė matę, kaip automobilis „FORD“ išvažiavo iš šalutinės Lvovo gatvės ir nestabdydamas pasuko į kairę pusę į Kalvarijų gatvę ir nepraleidęs pirma eismo juosta tiesiai pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio AUDI, su juo susidūrė. Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, kadangi byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad šie liudytojai galėtų būti šališki ar dėl kitų priežasčių siektų apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.
Teismas nesivadovauja A. J. posėdyje nurodytu teiginiu, kad minėti liudytojai yra papirkti, kadangi šis teiginys yra deklaratyvaus pobūdžio bei neparemtas jokiais byloje esančiais įrodymais. Priešingai, liudytojai D. Š. ir E. N. teismo posėdyje teigė, kad jie asmeniškai eismo įvykyje dalyvavusių asmenų apskritai nepažįsta ir nagrinėjamo įvykio liudytojais tapo atsitiktinai, išėję iš kazino į lauką parūkyti, todėl be abejo iš anksto negalėjo numatyti, jog būtent tuo pačiu laiku pro šalį važiuos A. J. vairuojamas automobilis, kuris sukdamas į kairę iš šalutinio kelio nepraleis pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio bei su juo susidurs. Pažymėtina tai, kad analogiškas įvykio aplinkybes šie liudytojai nurodė ir į eismo įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, todėl susitarti iš anksto su nukentėjusiuoju dėl eismo įvykio aplinkybių aiškinimo pareigūnams A. J. akivaizdoje neturėjo jokios galimybės.
Be liudytojų D. Š. ir E. N. parodymų, A. J. kaltę patvirtina nukentėjusiojo E. S. paaiškinimai, duoti tiek policijos pareigūnais eismo įvykio dieną, tiek teismo posėdžio metu. Nukentėjusysis nuo pat pradžių nuosekliai teigė, kad važiuodamas automobiliu AUDI tiesiai Kalvarijų gatve pirma eismo juosta, jis pravažiavo sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui ir tuo metu iš kairės pusės pastebėjo FORD automobilį, apsisukantį ir prispaudžiantį jį prie bordiūro. Nukentėjusysis iš karto pradėjo stabdyti ir savo automobilio kairiu sparnu atsitrenkė į FORD automobilio dešinį sparną. Nuo smūgio jo vairuojamas automobilis AUDI ratu atsitrenkė į šaligatvio bortelį. Kadangi A. J. neigė savo kaltę, nukentėjusysis pranešė apie įvykį policijai.
Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie yra paremti kartu su juo važiavusios liudytojos M. S. parodymais ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kaip matyti iš policijos pareigūno A. S. 2014-11-24 tarnybinio pranešimo, jiems atvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą, jie rado susidūrusius automobilius AUDI A6, valstybinis (duomenys neskelbtini) ir FORD FUCUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apklausus eismo įvykyje dalyvavusius vairuotojus bei eismo įvykį mačiusius liudytojus D. Š. ir E. N., administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas automobilio FORD vairuotojui A. J. (b.l. 6). Eismo įvykio vietos schemoje buvo užfiksuoti automobilių AUDI stovėjimo vieta susidūrimo metu bei automobilio FORD stovėjimo vieta. Iš pateiktos schemos matyti, kad automobilių susidūrimas įvyko pirmoje eismo juostoje, automobilio AUDI stabdymo kelias yra 15,20 m (b.l. 8, 9). Papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad susidūrimo metu buvo apgadintas automobilio FORD FOCUS galinės dešinės pusės durys, galinis dešinės pusės sparnas ir galinis bamperis; automobilio AUDI A6 – priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinės kairės pusės durys ir priekinis kairės pusės ratas (b.l. 10). Apklausti teismo posėdyje liudytojais policijos pareigūnai A. S. ir N. A. patvirtino, kad abiejų automobilių apgadinimai buvo ką tik padaryti, nes ant jų nebuvo purvo, matėsi braukimo žymės. Automobilių apgadinimai buvo užfiksuoti eismo įvykio metu policijos pareigūno N. A. darytomis nuotraukomis (b.l. 14-19, 38). Šie įrodymai paneigia A. J. nurodytą versiją, jog apgadinimai ant jo automobilio FORD buvo seni ir su nagrinėjamu įvykiu nesusiję. Atlikus automobilių sugretinimą bei įvertinus abiejų automobilių apgadinimų aukštį, pobūdį bei lokalizaciją galima spręsti, kad kontaktas buvo slystamo pobūdžio (b.l. 57-60). Pažymėtina tai, kad apklausta teismo posėdyje ekspertė L. L., susipažinusi su byloje esančia medžiaga, taipogi nepaneigė tokio susidūrimo buvimo. Skirti ekspertizę teismas nematė pagrindo, kadangi įrodinėjimo procesas negali būti suabsoliutintas. Byloje yra surinkta pakankamai duomenų dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, tad ekspertizės skyrimas prieštarautų tiek protingumo, tiek operatyvumo, tiek ekonomiškumo principams.
Įvertinęs šiuos byloje esančius įrodymus, kurie sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, teismas sprendžia, jog A. J. vairuojamas automobilis FORD FOKUS nelygiareikšmių kelių sankryžoje, sukdamas į kairę, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui AUDI A6 ir su juo susidūrė, tuo pažeisdamas KET 9 ir 154 punktų reikalavimus, todėl pagrįstai yra patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
A. J. teismo posėdyje iškeltą versiją, kad automobilis AUDI važiavo per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui ir viršydamas leistiną greitį, nepatvirtina jokie įrodymai. Policijos pareigūno A. S. teigimu, automobilių susidūrimas įvyko jau pravažiavus sankryžą, maždaug už 150 metrų, todėl, teismo vertinimu, sukdamas į kairę iš šalutinio kelio A. J. turėjo realią galimybę įsitikinti, kad tai daryti yra saugu. Duoti kelią (Kelių eismo taisyklių 3.2 punktas) – tai reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Pažymėtina tai, kad KET nenumato išimties, kuri leistų neduoti kelio KET reikalavimus pažeidžiančiai transporto priemonei, jei pareiga duoti kelią yra numatyta KET. Taigi net ir tuo atveju, jeigu AUDI A6 vairuotojas iš tiesų viršytų leistiną greitį, tai nešalina A. J. pareigos, sukant į kairę iš šalutinio kelio į pagrindinį laikytis KET 154 punkto reikalavimų.
Teismo posėdžio metu A. J. taip pat teigė abejojantis policijos pareigūnų nešališkumu, nes atvykę į eismo įvykio vietą jie sveikinosi su AUDI vairuotoju, spausdami vienas kitam rankas, juokėsi bei atsisakė tikrinti jo blaivumą, nors nuo AUDI vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Šie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai taip pat yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemti jokiais byloje esančiais įrodymais ir paneigti policijos pareigūnų, nukentėjusiojo E. S. bei liudytojo D. Š. parodymais. Policijos pareigūnai teismo posėdyje nurodė, kad jų jokie santykiai su eismo įvykyje dalyvavusiais asmenimis nesieja, jie jų nepažįsta. Nukentėjusysis E. S. taipogi patvirtino, kad jis atvykusių policijos pareigūnų nepažinojo. Eismo įvykį mačiusio liudytojo D. Š. teigimu, atvykę į eismo įvykį policijos pareigūnai su įvykio vietoje buvusiais asmenimis pažįstami nebuvo. Taigi, šie byloje esantys duomenys neduoda pagrindo manyti, kad policijos pareigūnai, vykdydami jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, pasielgė neteisėtai ir išsigalvojo 2014-11-24 tarnybiniame pranešime bei teismo posėdyje išdėstytas aplinkybes.
Teismas taip pat abejoja A. J. nurodyta aplinkybe, jog automobilio AUDI A6 vairuotojas buvo neblaivus, nes šio fakto taip pat nepatvirtina jokie įrodymai. Priešingai, policijos pareigūno A. S. teigimu, pagrindo tikrinti AUDI vairuotojo blaivumo nebuvo, nes akivaizdžiai matėsi, kad jis yra blaivus, nuo jo nesklido alkoholio kvapas, jo judesiai buvo koordinuoti, kalba rišli. Be to, byloje neabejotinai nustatyta, kad apie eismo įvykį policijos pareigūnams pranešė būtent automobilio AUDI A6 vairuotojas. Esant tokioms aplinkybėms mažai tikėtina, kad AUDI vairuotojas, būdamas neblaivus, kaip teigia A. J., pats kviestų į eismo įvykio vietą policijos pareigūnus, žinodamas apie gresiančią atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byla ištirta išsamiai, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimas Nr. 10N-22304567-14 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. 10N-22304567-14 palikti nepakeistą ir A. J. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aušra Valinskienė