Baudžiamoji byla Nr. 1-323-818/2014

(Proceso Nr. 1-10-9-00099-2011-3)

Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.18.10.;1.2.29.1.

(S)

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,

sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, Edgarui Moroz, Laimai Avižienytei,

dalyvaujant prokurorei Jorūnei Žeberskienei,

kaltinamiesiems V. Č., D. B.,

kaltinamosios V. Č. gynėjui Algimantui Kliunkai,

vertėjai Marijai Grigorian,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. Č. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), teista 1 kartą:

2009-11-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 220 straispnio 2 dalį, 220 straispnio 1 dalį, 220 straispnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, paskirta 19 500 Lt bauda.

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 222 straipsnio 1 dalį,

              D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).,  teistas:

1) 2003-03-12 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 323 str. 2 d., 207 str. 2 d., 274 str. 1 d., 274 str. 2 d., 274 str. 3 d. (1961 m. BK) – laisvės atėmimu 3 metams;

2) 2009-04-06 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 202 str. 1 d.,  222 str. 1 d. - 50 MGL dydžio 6250 Lt bauda;

              3) 2011-04-20 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64 str. 2 d. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2009-04-06 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė D. B. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 50 (penkiasdešimt) MGL dydžio 6250 (šešių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties) litų bauda. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Paskirta BK 69 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant D. B. iki 2012-06-01 atlyginti nukentėjusiesiems A. J. ir M. M. nusikaltimu padarytą turtinę žalą po 3000 (tris tūkstančius) litų. Bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, D. B. išbūtą suėmime nuo 2011-02-17 iki 2011-04-05;

              4) 2013-04-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 219 str. 1 d. – 60 MGL (7800 Lt) bauda,

              5) 2013-10-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 300 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 (vienerių) metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 60 MGL (7800 Lt) baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos: per vieną mėnesį atsiprašyti nukentėjusiųjų J. Š. ir D. Š., paskirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 6 mėnesius. Vilniaus apygardos teismo 2014-02-27 nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendis, panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalis, kuria D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo J. Š. atžvilgiu) 1 metų laisvės atėmimo bausme ir priimtas šioje dalyje naujas išteisinamasis nuosprendis. Išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo J. Š. atžvilgiu), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.); panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalis, kuria D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo D. Š. atžvilgiu) 1 metų laisvės atėmimo bausme, nutraukta baudžiamoji bylą D. B. atžvilgiu, nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 6 p.). Taip pat panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalis, kuriomis vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. B. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams bei 60 MGL (7 800 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., D. B. paskirtas įpareigojimas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per vieną mėnesį atsiprašyti nukentėjusiųjų J. Š. ir D. Š., taip pat įpareigojimas per 6 mėnesius sumokėti paskirtą 10 MGL (1 300 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendžiu D. B. paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme - 60 MGL (7 800 Lt) dydžio bauda - ir D. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams bei 60 MGL (7 800 Lt) dydžio baudą. Palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalį,kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., D. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Pakeistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalys, kuriomis iš D. B. priteista J. Š. 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 3 000 Lt advokato išlaidoms apmokėti, paliekant J. Š. civilinį ieškinį nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.) ir atmetant jos prašymą advokato išlaidoms apmokėti.

kaltinamas pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

V. Č. apgaulingai tvarkė uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent:

ji, būdama (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr.IX-574, 21 str. nuostata „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, - būdama atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574  4 str. reikalavimą “Buhalterinė apskaita turi būti organizuota taip, kad apskaitos informacija būtų : 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 str. 2 dalies reikalavimą  „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”; 

turėdama išankstinį tikslą iškreipti tikruosius (duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos rezultatus ir pagrįsti tariamai patirtas išlaidas, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) jokių statybos-remonto paslaugų uždarajai akcinei bendrovei(duomenys neskelbtini) neatliko,  2011 m. sausio – vasario mėn., tiksliau nenustatytu laiku,  Vilniaus mieste, pateikė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkiusiai uždarajai akcinei bendrovei  (duomenys neskelbtini)  ( į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) įtraukimui į  (duomenys neskelbtini)  buhalterinę apskaitą tikrovės neatitinkančius dokumentus - 2010 m. gruodžio mėn. (be datos) (duomenys neskelbtini) vardu išrašytą Atliktų darbų aktą, 2011-01-07 sąskaitą faktūrą RIZ Nr.0010, melagingai patvirtinančius, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) užsakymu 2010 m. gruodžio mėn. Verkių g. 29, 9 korpuse atliko patalpų remonto darbus bendrai 140 360 Lt sumai, bei (duomenys neskelbtini) Kasos pajamų orderių (KPO) kvitus - 2010-12-30 KPO ITA Nr.0051 70 180 Lt sumai ir 2011-01-07 KPO ITA Nr.0052 70180 Lt sumai, melagingai patvirtinančius, kad  (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini)  už  2011-01-07 sąskaitoje faktūroje RIZ Nr.0010 nurodytus darbus  gavo 140 360 Lt.  (duomenys neskelbtini) darbuotojos, nežinodamos apie vykdomą nusikalstamą veiką,  įtraukė nurodytus netikrus dokumentus į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio mėn. ir 2011 m. sausio mėn.

D. B. suklastojo tikrą dokumentą ir jį realizavo, o būtent:

jis, būdamas (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini),  žinodamas, kad jo vadovaujama įmonė uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas 302478984,  reg. adresas (duomenys neskelbtini))  jokių   statybos ir remonto darbų neatliko, tikslu patalpinti dokumentus į teisinę apyvartą kaip tikrus, laikotarpyje nuo 2010-12-01 iki 2011-01-31, nenustatytoje vietoje surašė ir pasirašė  tikrovės neatitinkančius dokumentus -2010 m. gruodžio mėn. (be datos) (duomenys neskelbtini) vardu išrašytą Atliktų darbų aktą, 2011-01-07 sąskaitą faktūrą RIZ Nr.0010, melagingai patvirtinančius, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) užsakymu 2010 m. gruodžio mėn. Verkių g. 29, 9 korpuse, Vilniuje,  atliko patalpų remonto darbus bendrai 140 360 Lt sumai,  bei (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderių (KPO) kvitus -  2010-12-30 KPO ITA Nr.0051 70 180 Lt sumai ir 2011-01-07 KPO ITA Nr.0052 70180 Lt sumai, melagingai patvirtinančius, kad  (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini)  už  2011-01-07  sąskaitoje faktūroje RIZ Nr.0010 nurodytus darbus  gavo 140 360 Lt,  po ko šiuos suklastotus  dokumentus  perdavė (duomenys neskelbtini) direktorei V. Č. (buvusi pavardė B.). Tokiu būdu jis suklastojo ir realizavo tikrus dokumentus, patvirtinančius realiai neįvykusius juridinius faktus, tuo iškreipdamas faktinę padėtį apie juridinių asmenų ūkinius komercinius santykius ir lėšų judėjimą tarp ūkio subjektų.

Kaltinamoji V. Č. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies. Pripažįsta, kad per klaidą pasirašė dokumentus, bet nenorėjo, kad jie patektų į apskaitą, nebuvo tyčios. Tai įvyko kai įmonė smuko žemyn. Norėjo ištraukti įmonę iš krizes. Lenkai atvykę prašė atskirų izoliuotų patalpų. Bet joms reikėjo didelių atskirų pertvarų, signalizacijos, kriauklių. Buvo padaryta apie 60 kv. atskirtos patalpos mėsinei. Atsidarė tuo metu sostinės turgus ir visi išėjo į kitą turgų. Pas ją buvo 44 tuščios vitrinos. Atvažiavo akcininkas G.. M. išnuomavo namą. Vieną kartą atsitiktinai susitiko parduotuvėje, jis pasakė, kad čia ne moteriškas darbas.  Akcininkas įkeitė M. savo automobilį ir nuo tos akimirkos prasidėjo vizitai. Jis norėjo įeiti į tą verslą. Buvo priėmusi buhalterę, kad visi dokumentai būtų tvarkingai sudėti. Pačioje pradžioje norėjo, kad startas būtų geras. Jai apsiėjo geriau turėti šalia buhalterę. M. paskui pradėjo sakyti, kad „žiurkė“ pas ją dirba, pasiūlė E. P.. Ji atėjusi iš karto atrodė labai komunikabili, viską žinanti. M. buvo agresyvus žmogus, neturėjo jokio nuostolio, pradėjo reketuoti. Paskui privertė pasirašyti vekselius, prasidėjo reketas. M. pasiūlė statybinę įmonę, suvedė su S.. Klientų prašymų norėjo rengti atskiras patalpas. M. pasakė, kad padės S.. Nematė jokių avansinių apyskaitų. Atliktų darbų akte, sąskaitoje faktūroje esančius savo parašus (1 tomas, b.l. 184-185) patvirtina. Nurodė, kad per internetą žiūrėjo duomenis ir iš šių duomenų suprato, jog kai kurie darbų įkainiai (apimtis) buvo užaukštinti (padidinti). Dėl šių padidintų įkainių kalbėjo su S.. Avansų apyskaitų netvarkė. Iš mamos norėjo pasiskolinti pinigų. Neturėjo minėtos sumos tą dieną, nepavyko pasiskolinti, kadangi atsisakė to plano,  darbai nebuvo atlikti. Niekas atlikta nebuvo. Dokumentus pasirašė dėl kvailumo. Buhalteriniais klausimais nekalbėjo su savo mama.

              Parodžius atliktų darbų aktą (2 tomas, b.l.18-184), pastaroji paaiškino, kad jai atnešė S., buvo jau kiti parašai. Neatsimena kas vadovavo įmonei, pasirašė dokumentus, padėjo į stalčių. Pridėjo prie kitų dokumentų, prie tų kur buvo juodraštiniai dokumentai. M. pasakė, kad reikės sumokėti pinigus. Kompiuteris buvo pavogtas. Savo elgesį vertina neatsakingai. Prisipažįsta, kad pasirašė tuo metu tuos dokumentus. Tikėjosi, kad tie darbai bus atlikti. Jai bandė įrodyti S., kad tai yra realu. Šneka apie tą sandorį. Ten didelės senos patalpos, betonas, turi būti plytelės. Prieš pasirašant aktą turinio neprisimena ar teko pasižiūrėti. S. pateikė tuos lapus. Peržiūrėjo juos. Pastatas yra virš 1000 kvadratinių metrų. Bandė derinti su S., kad suma būtų sumažinta. Jis paaiškino, kad kitur kainos yra nuleistos. Dokumentus atnešė S., ji pasirašė per kvailą galvą ir padėjo. Nepamena parodymų. Vadovaujuosi 2012 m. balandžio 16 d. parodymais. Nepamena, kad būtų trūkumas, nematė savo buhalterinių dokumentų kelis mėnesius. Nepamena, kad trūktų pinigų  įmonėje. Su ,,Astana“ buvo atsiskaityta dalinai. Sumokėjo skolas už tuos išsigrynintus pinigus. Buvo įvykis, kad išėmė dalimis tuos pinigus, sumokėjo Ogmios centrui. Dokumentai pasirašyti per neatsargumą. Konfliktai kildavo dėl to, kad mėsos skyriuje pasidarė trūkumai. Ir tada prasidėjo konfliktai. Negaudavo tos sumos. Įmonė turėjo įsipareigojimų. Pasirašė lizingavimo sutartį.  Lygiai taip pat buvo su statybos bendrovė. Buvo sumokėjusi 7000 Lt avansą G. S.. Po to nebebuvo kada reikalauti pinigų, kadangi iš jos reikalavo pinigų. S. pasakė, kad gali padėti. Atsakingos buvo M. ir P.. Nematė kas pateikė tuos dokumentus. Su M. buvo kalba apie pertvaras, jis atvedė Sidaravičių tuo tikslu. Buvo pirma susitikimas, aptarimas, antrą kartą sprendė viską. Apie direktorių kalbėjo, kad tai jo geras draugas. Kalbėjo, kad darbus atliks (duomenys neskelbtini). Darbai nebuvo atlikti. M. apie tuos dokumentus žinojo. Sprendžia iš to, kad dingo dokumentai ir prasidėjo grasinimai. Jie buvo draugai su S.. (duomenys neskelbtini) laišką rašė, todėl, kad ofise nerado dokumentų. Nieko neturėjo. Norėjo išsiaiškinti kas pristatyta. Tuo metu pasigedo dokumentų, nes nebeturėjo jokių dokumentų. Galvojo, kad darbai bus ateityje atlikti. Sumokėjo 7000 Lt avansą. Suma buvo kaip avansas rangovui. Parodymus davė tokius ir dabar atsiima, vien dėl to, kad jai buvo patarimas prisipažinti visiškai iš tyrėjos pusės, kadangi procesas bus baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmė bus sumažinta.

              Pagarsinus kaltinamosios paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b.l. 66-67) pastaroji paaiškino, kad patarė prisipažinti. Advokato patarimo klausė, tikėjo pareigūnais. Tada pasiūlė, kad galima nutraukti bylą laidavimu, bet pati  teista. Dažniausiai dokumentus veždavo L. M. ir P.. Jos viską darė kartu. Mano, kad jie tyčia padarė tai viską. Nutarė visiškai neteikti tų dokumentų. Tų dokumentų negalvojo panaudoti, todėl mokesčių nedeklaravo.

Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad buvo (duomenys neskelbtini)“ vadovu. Įmonę paskui pardavė. Prieš 2009-2010 m. iš automobilio buvo pavogtos jo ir draugo rankinės. Buvo pavogti (duomenys neskelbtini)antspaudai, pažymėjimai. Apie jokius sandorius su (duomenys neskelbtini) nieko nežino. PVM mokėtojas netgi buvo kitas. (duomenys neskelbtini) dirbo 2008-2009 m. kažkur tai. 2010 m. ėjo pareigas. (duomenys neskelbtini) užsiiminėjo statybos darbais. V. Č. pirmą kartą pamatė teisme. Apie (duomenys neskelbtini)girdėjo tik ikiteisminio tyrimo metu. Dėl to įrašo, greičiausiai, kai buvo pavogta  rankinė galėjo būti ant lapo jo vardas, pavardė parašyta. Ten tik parašyta D. B. buvo. Jokių darbų neatliko, jokių sandorių neturėjo. Jokių pavedimų ar nurodymų nebuvo. (duomenys neskelbtini) spausdindavo visai kitokio modulio programą. Nėra bendrovės direktorius,  atrodo nebuvo direktoriumi kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. S. nepažįsta.

Liudytoja V. O. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) vedė apskaitą kai dirbo (duomenys neskelbtini). Vadovė buvo M., duodavo dokumentus ir ji (liudytoja) vesdavo apskaitas, dokumentus.

              Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 34, 2 tomas), pastaroji paaiškino, kad savo parodymus patvirtina, nieko nekeičia. Darbo sutartys buvo įformintos, Sodrai buvo pranešta tinkamai. Patvirtina dėl Č.s mamos, bet su ją nebendravo. Viskas nurodyta teisingai. Tiksliai neprisimena kokiose pareigose dirbo P. ir M.. Neprisimena kas pateikė dokumentus. Išskyrė (duomenys neskelbtini), nes buvo atėjusi E. P. ir kėlė klausimą dėl neaiškumų su ta sąskaita. Visi būtini rekvizitai buvo. Neatsimena laikotarpių kada iškilo klausimai dėl apskaitymo, kad buvo apskaityti dokumentai ,neneigia. Savo parašu  turi patvirtinti kasininkas, direktorius ar buhalteris. Dėl neaiškumų, tai kiek atnešdavo dokumentų tą ir suvesdavo. Tam tikros sumos, mokėjimai vykdomi periodiškai. Gal mokėjo pagal tą sąskaita, gali būti, kad tą pati suma. Jos darbas buvo  vesti apskaitą. Negali teigti, kad V. Č. pristatė dokumentus. Kai buvo iškviesta į FNTT, ten pateikė dokumentus, klausė ar buvo tokia sąskaita. Tikrai neatsimena kas atnešdavo dokumentus.  Gali būti, kad kelis kartus buvo atnešusi V. M..  Prisimena, kad buvo tokie dokumentai. Nepamena ar būtų aptarinėję dokumentus. Prisimena, kad dėl PVM kilo klausimas. Jeigu yra pinigų priėmimų orderis, tai išlaidų orderis kaip ir nebūtinas. Dėl dokumentų su V. praktiškai nebendravo, derino klausimus dėl PVM, dėl likučio sudarymo. Buvo tokia tvarka, kad iki 10 d. reikia pristatyti visus dokumentus. Pagal sąskaitas sumų dydžiai buvo pakankamai dideli. Jei yra kažkokie vykdomi mokėjimai, viskas „kabinama“ ant atskaitingo asmens. Įmonė labai daug lieka skolinga atskaitingam asmeniui, tik dėl to ir kyla įvairių klausimų.

Liudytoja E. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo (duomenys neskelbtini) ‘, įmonei vadovavo V. B. ir jos mama. Direktorė buvo V. B.. Ponia B. čia buvo akcininke. Akcininku dar buvo Audronis, vyras kaip atrodo. Duodavo nurodymus, atvažiuodavo kas vakarą. Buvo kaip ,,galva‘‘  B.. (duomenys neskelbtini)prekiavo mėsos gaminiais. Sprendimus priimdavo jos abi. Jeigu gaudavo produktus,  ji už tai pasirašydavo, naujų sutarčių nebuvo. Apie (duomenys neskelbtini)girdėta, V. pasakojo, kad nurašė pinigus, realiai įvyko tas sandoris. Klausimą pakėlė (duomenys neskelbtini) nes nebuvo atlikti mokėjimai. Buhalterijoje sužinojo, kad yra fiktyvi sąskaita faktūra. (duomenys neskelbtini)direktorius pasakė apie tai. Sąskaita buvo apie 140000 Lt sumai. Atvažiavo akcininkas A., kartu su  M., prie jos parašė M.i prašymą, kad duotų sąskaitos faktūros kopijas ir jam davė M. sąskaitą faktūrą. Tą sąskaita faktūra buvo apie 140000 Lt, buvo nurodyti mokėjimai, kad kažką tai darė. Šį dokumentą matė.

Parodžius dokumentų apžiūros protokolą, pastaroji paaiškino, kad kalba apie šitą sąskaitą, kurioje B. parašas.

              Parodžius (duomenys neskelbtini) dokumentų apžiūros protokolą (b.l.126-131, bylos tomas 2), pastaroji paaiškino, kad tai B. parašas. Dirbo kaip administratorė. Niekuo nesidomėjo, atlyginimas mokėtas ne laiku, rašė skundus. Jeigu buvo tam tikros konfliktinės situacijos tai buvo dėl atlyginimo. Pretenzijų nebuvo. Bendrovė (duomenys neskelbtini)negirdėta, į minėtą bendrovę jokių apskaitos dokumentų nevežė.  Buvo porą kartu Euro apskaitoje. (duomenys neskelbtini)buvo etatinė buhalterė, samdyta Euro apskaita. Su bendrovėmis el. laiškais bendrauti neteko. Jokių darbų matyti neteko. Niekada apie jokius remontus nieko negirdėjo. L. M. dirbo kartu.  V. Č. tik pasirašinėjo, vadovavo jos mama. Įmonės akcininkas Audronis. Kas liečia buhalterinės apskaitos tvarkymą kažkokių neaiškumų nebuvo.  PVM išimtas iš valstybės, bet nesumokėtas. Kompiuterio neturi, įmonės direktoriaus pavedimu jokių dokumentų neveždavo. Kovo 25 d. buvo atleista. Buvo neatsiskaityta su (duomenys neskelbtini).  Ši įmonė buvo pasamdyta, kad atlikti kažkokius statybos darbus, bet atlyginta jiems nebuvo. V. O. dirbo buhalterė Euro apskaitoje. Buhalterija sakė, kad jie pasirašė ne tą sutartį. Buvo du žmonės, administratorius ir finansininkė. Visą krūvą dokumentų reikėjo nuvežti M.i. Buvo tik pirkimo pardavimo sąskaitos, o kam pinigai reikalingi neklausė.  Dokumentus pristatydavo finansininkai su administratore kartu. Veždavo dokumentus kartu su Lada.

Liudytoja R. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo (duomenys neskelbtini)buhaltere. Paskui pasirodė, kad buhalterinę apskaitą tvarkė įmonė. Surinkdavo sąskaitas, pinigus, išrašydavo jas.

Pagarsinus liudytojos R. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ( 2 tomas, b.l. 23), pastaroji paaiškino, kad parodymus patvirtina, nieko nekeičia. Direktorė buvo V.. B. V. motina.  Apie ryšį su (duomenys neskelbtini)nežino. Pradėjus dirbti paklausė V. kur yra visi dokumentai, jai buvo duotas  M. telefonas. M. pasakė, kad nelįsti ne i savo reikalus. Paskui pasirodė, kad ji ne vyr. finansininkė ir tada tapo buhaltere. Atlyginimą sumokėjo vieną kartą, už lapkričio mėnesį. Jai orderiai duoti nebuvo, pasidarė kompiuteryje, pati sumokėdavo pagal pavyzdinį kasos orderį, nebuvo jokių apskaitos dokumentų, viską pati pirko. Į (duomenys neskelbtini)direktore kreipėsi, ji nieko neatsakė, jai reikėjo dokumentų todėl pati juos pasidarė. Priimdama pinigus iš karto visą sudarydavo, pinigai buvo perduoti iš karto. Kiekviena suma buvo atiduodama poniai V.i. Pinigų nei cento neturėdavo, dokumentus nešdavo. Pasibaigus mėnesiui visi dokumentai buvo nunešami į įmonę. Jai dirbant finansinė padėtis nuolat blogėjo. Statybos darbų nematė, apie juos nieko nežino.

Liudytojas V. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) dirbo 1 mėn. nuo vasario iki 25 kovo 2011 m., buvo komercijos direktoriumi, turėjo rūpintis mėsos pristatymu į parduotuvę, konkrečiai nebuvo daromas joks darbas, buvo tik skambučiai į Lenkiją, realiai jokių susitarimų nebuvo. Buvo darbo sutartis. Į darbą jį priėmė V. Č.. Buhalterės pareigos nebuvo. Įmonei vadovavo būtent V. Č.. Nebūtinai turėjo jos visus įsakymus vykdyti, pats galėjo organizuoti savo darbą. Buvo tokia įmonė (duomenys neskelbtini)ten buvo buhalterė M., matė ją du kartus. Griežtos apskaitos blankus veždavo nežino kas, tikriausiai tai vykdė pati B. ir jos motina. Susidarė toks įspūdis, kad jinai daugiau žinojo šiuos reikalus nei V. Č.. Ji visada įformino kažkokius dokumentus, tikrino juos, konkrečiai ką pasakyti negali. Apie remonto darbus girdėjo tik iš statybos kompanijos (duomenys neskelbtini)iki turgaus atidarymo, iki to jokie darbai nebuvo atliekami. Kalba apie 2011 m. nuo sausio iki kovo laikotarpį. Dirbo nuo vasario iki kovo, vieną mėnesį. Nieko ten nebuvo, jokių darbų, jokių įrengimų. Įranga buvo atvežta lapkričio mėnesį, ir jokių darbų nematė, niekas ten nebuvo daroma. Visa patalpa buvo užkrauta įranga ir ten negalėjo vykti jokių darbų. Jokių atliekamų darbų nebuvo. Jokių kalbų apie darbus negirdėjo.

Pagarsinus  V. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b.l. 40-44), pastarasis paaiškino, kad patvirtina savo parodymus nieko nekeičia, nieko nepildo. Girdėjo pokalbį dėl (duomenys neskelbtini), tas pavadinimas buvo garsiai ištartas. (duomenys neskelbtini)atstovai atėjo 2011 m. vasario mėn. Buvo įsiskolinimas už patalpas, pinigų neatidavinėjo, B. prašė atidėti, jie nesutiko. Tada jie paprašė išvežti įrengimus, atlaisvinti patalpą. Per susirinkimą išgirdo, kad buvo atlikti kažkokie darbai, kurių negalima buvo atlikti be (duomenys neskelbtini)leidimo. Ji paprašė suvesti su kažkokių statybinių darbų profesionalu, supažindino su S.,  jie kabinete šnekėjo, buvo tokie pageidavimai, kad Gediminas paruoštų dokumentus dėl statybos darbų. Daugiau nieko negirdėjo. S. kalbėjo su B.. Apie konkretų prašymą  nežinojo, tik kai lauke susitiko su S., jis pasakė, kad Č. paprašė kažkokius paskaičiavimus apie  statybas, bet to buvo padaryti neįmanoma, nes ten jau buvo sumontuoti darbai, viskas buvo įrengta. Pokalbis buvo apie tai, kad jis ruošia dokumentus, apie kažkokius tai atliktus darbus, kurie nerealiai atlikti šiai sumai. Jis aiškino, kad tai sumai buvo labai didelės apimties darbas, ir padaryti jį buvo nerealu. Faktas tai, kad buvo ruošiamas kažkoks suklastojimas. Tai yra teisingi parodymai, G. S. pats jam pasakojo apie honorarus, dokumentus. Iš B. girdėjo, kad šimtą procentų tai darė S., pinigai perduodami buvo ne vieną kartą. Gali patvirtinti tai, kad jokių atliktų darbu nebuvo. Kai susipažino su S. jau buvo atlikti visi įrengimo ir statybų darbai. Patvirtina savo parodymus apie fiktyvius, suklastotus dokumentus, kad girdėjo apie tai ir apie tai, kad 7000 Lt jie kainavo. Ten viskas veikdavo, visi dirbo, jokių atostogų nebuvo, jokių darbų negalėjo būti. Ikiteisminio tyrimo metu niekas nesufleravo, duodamas parodymus nepasakytų, kad davė juos savo valia. Pinigus skolino tam, kad dirbti ir užsidirbti pinigus pragyvenimui. Užsiiminėjo  kitu darbu, bet darbo pagal išsilavinimą nebūdavo. Jokios prievartos pasirašant vekselius nebuvo. Iki P. dirbo moteris ir nesusitvarkė su savo darbu, nes ji ne laiku duodavo pinigus, paprašė, kad sąžiningai dirbtu kas nors, kažką įdarbinti. Pakvietė P., ir B.ją įdarbino. Buvo normalūs santykiai, jokių civilinių ieškinių nebuvo su juo. Jokių baudžiamųjų bylų jo atžvilgiu nebuvo. Rašė tik kolektyvinį laišką. P. paaiškino, kad jokių darbų su dokumentais neveda, o tvarko ,,Euro apskaita‘‘. M. pamatė, kai į Euro apskaitą važiavo, ji parodė dokumentus apie darbus 150 000 Lt sumai ir, kad buvo nuimtas PVM. Apie subnuomininkų prašymus nieko negirdėjo, Sidaravičių pakvietė tam, nes B. norėjo, kad supažindintų ją su žmogumi, kuris gerai orientuojasi statybiniuose projektuose. (duomenys neskelbtini) dokumentus į UAB (duomenys neskelbtini)atnešė ne jis. S. sakė, kad ruošia dokumentus konkrečiai sumai, kokiai firmai jis nesakė, po to sužinojo, kad tai buvo dokumentai (duomenys neskelbtini)vardu.  Dokumentai buvo padaryti kitai firmai, dirbo vienoje firmoje. Nežino kaip buhalterijoje atsirado (duomenys neskelbtini) dokumentai. S. sakė, kad jis turi pateikti dokumentus tam tikrai sumai, bet ta suma nereali. Išgirdo iš buhalterės, kad dokumentus jis nešė, pinigai ne kartą buvo nešami. Nematė, kas buvo tame aplankale, matė ,, (duomenys neskelbtini)dokumentus ant stalo, tiksliai negali atsakyti, prisimena, kad atnešė dokumentus, ir atversdavo dokumentus, viršelis buvo permatomas, matė, kad buvo (duomenys neskelbtini)antspaudas, ant stalo gulėjo aplankalas. Turinio nepastebėjo, nežino kas tai buvo per dokumentas. Neturi supratimo apie griežtos apskaitos blankus. Atėjo ,,Astanos“ atstovai ir paprašė išsikraustyti. Įranga buvo išvežta ir patalpos buvo uždarytos. Nieko negali pasakyti apie dokumentų pristatymą.

              Liudytoja M. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad datų neprisimins, tvarko kitoms įmonėms nedidelę apskaitą, keletą mėnesių tvarkė (duomenys neskelbtini)apskaitą. Neprisimins už kokį laikotarpį tvarkė dokumentus. Neprisimins pavardžių kas atveždavo dokumentus. Techniniai darbuotojai veda buhalteriją, konsultacijas teikė ji. Buvo buhalterinė sutartis, įgaliojimai, sąskaitos kvitai.

Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b.l. 21-22), pastaroji paaiškino, kad E. B. matė. Buvo planai atidaryti mėsos turgų, apskaičiavo sąnaudas, pajamas, padarė verslo planą. Tvarka bendra visiems, kas mėnesį įmonės atstovas atveža popierius ir juos tvarko, padaro ataskaitas. Yra nustatyti terminai, jų įmonė viską tvarkė. Buvo remiamasi tik pirminiais dokumentais. Jie kiekvienais metais derina likučius. Tai nebuvo įforminama, nes kiekvienai įmonei buvo priskirtas darbuotojas. Ateina atstovas ir paduoda  dokumentus.  Tie dokumentai būna ir kopijos. Dažniau būna atvirkščiai, kai  nustato, jog įmonei kažko trūksta. Šita įmonė buvo iš didesnių. Pati įmonė organizavo mėsos turgų. Buvo remonto darbai pačioje pradžioje, kai gavo patalpas. Buvo nemažai statybinių medžiagų. Jai skambino kitos įmonės direktorius, klausė, kada (duomenys neskelbtini) sumokės, buvo pasakyta, kad (duomenys neskelbtini)grąžino PVM iš statybų. Paklausė ar matosi skola. Jis buvo nepatenkintas, kad jam įmonė nemoka pinigų. Praneša apie tokius skambučius. Jos iniciatyva buvo nutraukta sutartis, nes įmonė įsiskolino. Buvo ,,Agricola‘‘ patikrinimas ir buvo grąžinti pinigai. Tvarkant buhalterinę apskaitą nustatė iš esamų pirminių dokumentų, kad buvo grąžinta PVM virš 100 000 Lt ir po to matėsi, kad į banką buvo pervesti tie pinigai bei, kad buvo išgryninti. Buvo netgi daugiau, apie 170 000 Lt. Šie pinigai buvo išimti grynais. Pagarsinti duomenys atitinka. Pas juos yra įprasta tvarka, įsiskolinimas direktoriaus vardu didelis susidaro, todėl bendradarbiavimas į pabaigą. Turi būti pagrindas dėl ko išimti tie grynieji pinigai. Pateikė aktą dėl atliktų darbų. Įmonė (duomenys neskelbtini)girdėta. Tuos dokumentus realiai matė. Tai buvo greičiausiai statybos darbai pagal aktą. Neatsimena kas pateikė tuos dokumentus.

Parodžius liudytojai M. M. sąskaitą faktūrą (1 tomas,b.l. 49), pastaroji paaiškino, kad tai įprastinis atliktų darbų aktas. Jokių įtarimų nekilo. Visi duomenys tvarkingi. Pateisinti pinigų išgryninimą galėtų nebent orderis. Šis dokumentas patvirtina, kad buvo atlikta paslauga. Čia tik paslaugos atlikimas. Iš dokumentų nauda tokia, kad ji sumažina savo pelną, ir mažina pelno mokestį. Jeigu (duomenys neskelbtini)buvo sumokėta grynais, tai būtų kaip pinigų plovimas. Pažinojo žmonės dirbančius (duomenys neskelbtini) ‘, atnešdavo ne tik V. B.. Tos operacijos nesusijusios su UAB ,,Rizita‘‘ dokumentais, priežastinių ryšių negali būti. Aptarnavo V. O.. Didelė suma buvo, tas sukėlė įtarimus. Buvo grupė žmonių atėjusi, jiems nebuvo sumokėti atlyginimai. Jie aiškino, kad paskolino 200 Lt. Be to, matė dokumentus, galėjo ir patys atnešti tuos dokumentus. Sakė, kad V. neatsiskaito.

Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad  V. Č. pažįsta. Teko su ja bendradarbiauti. Yra akcininkas, buvo įkurta (duomenys neskelbtini) ‘‘, akcininkais buvo jų šeima, susidomėjo jų verslu, nusipirko apie 75 proc. akcijų, tai buvo tinkamai įforminta. Tapo pagrindiniu akcininku, toliau pristatė verslo planą, o jis investavo pinigus. Verslo planas tiko, vadovavo V.. Ji buvo direktorė. Investavo į šitą įmonę, tai jo nuosavos lėšos. Investavo apie 200 000 Lt pavedimu. Po kiek laiko suprato, kad arba reikia daugiau pinigų, arba visas verslas žlugs. Pardavė savo turimą automobilį Mersedesą Maksimovai. Dar investavo 150 000 Lt. Reikalas buvo tame, buvo pradėjęs turgus veikti, buvo žmonių. Vieną dieną (duomenys neskelbtini)paskambino ir sako, kodėl jis nesąžiningas ir kodėl negrąžina PVM. Pradėjo lįsti į tuos reikalus, pasirodo, kad buvo sutarta jog (duomenys neskelbtini)surado (duomenys neskelbtini) Visas faktūras nunešė į mokesčių inspekciją. Sugrąžino apie 150 000 Lt. Pradėjo ieškoti kur pinigai, V. įteikė jam dokumentus, kasos pajamų orderį ir pasakė, kad papildomai reikėjo atlikti darbus. Tai buvo atliktų darbų sąmatą ir dar kažkokie dokumentai. Pradėjo aiškintis. Suprato, kad ten visų dalykų nebuvo ten. Ten nebuvo nieko dėl atliktų darbų ir tikrai ne 150 000 Lt sumai. Turėjo būti padaryta labai daug darbų, tie darbai tikrai nebuvo atlikti. Dokumentus parodė V..

              Parodžius įrodymus, esančius 1 tome, b.l. 49-51, pastarasis paaiškino, kad tai šitie dokumentai. Reikia žiūrėti į kiekius. Pastoviai važinėjo į turgų, matė, kad viskas veikia. Teko matyti darbus, bet ne šituos. Buvo du skirtingi dalykai. Šitas reikalas atsirado turgui pradėjus veikti. Patvirtina, kad šituos dokumentus gavo iš V.. Ji atsakė, kad reikėjo papildomų lėšų. „Astana“ viską padarė, turgus pradėjo veikti. Buvo atsiimtas PVM apie 150 000 Lt ir tada buvo pateikti papildomi dokumentai dėl naujų darbų atlikimo. Jeigu būtų buvęs bankrotas, pykčių nebuvę, čia yra grynai padarytas fiktyvus dokumentas. Rašydamas pareiškimą norėjo pasakyti, kad buvo įmonėje įvykdyta vagystė, buvo neatlikti darbai ir pasisavinti pinigai. Nebuvo tų darbų atlikta. Turi įtarimą, kad į (duomenys neskelbtini) sąskaita nebuvo įnešti tie pinigai, jie atsirado pas V.. Daugiau su ja nebendravo, kai grįžo iš užsienio, V. pasakė, kad važiuotų pas notarą ir pasirašytu kartu vekselį dėl skolos. Ji buvo ir M. pasirašiusi vekselį. M. pasakė, kad grąžino seną vekselį. V. Č. pati liudytojui               A. G. prisipažindama sakė, kad jokie statybos-remonto darbai realiai nebuvo atlikti.

Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu  (2 tomas, b.l. 18-19), pastarasis paaiškino, kad V. prisipažino, kad tokių darbų nebuvo atlikta. Patvirtina tai. Buvo dviese, kai jinai prisipažino. Buvo dar dvi įmonės darbuotojos kai ji prisipažino. V. parodė dokumentus iš karto pokalbio metu, darbuotojos buvo išėjusios. Ji neturėjo laiko paruošti tuos dokumentus, pokalbio metu tie dokumentai iškarto buvo rodyti.  Sėdėjo šalia ir rašė kitas žmogus pareiškimą. Rašė pareiškimą teisininkas, buvau tik jis vienas. Tas PVM grąžinimas atrodė, kad yra neteisėtas. V. (duomenys neskelbtini) dokumentus rodė kabinete, neprisimena kada tiksliai. Buvo nuvažiavęs į tą buhalterinę įmonę. Į kiekvieną dokumentą nežiūrėjo, paprašė, kad neatiduotų direktorei dokumentus. Tai buvo žodinis prašymas.

Liudytojas G. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad prašo remtis  pirminiais paaiškinimais.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b.l. 50-51), pastarasis paaiškino, kad savo parodymus patvirtina nieko nepildo ir nieko nekeičia.  Tie daiktai buvo vežami iš Šiaurės miestelio į Žvėryną. Tas pastatas tai prekybinės patalpos. Tai komercinės paskirties patalpos. Matė prekystalius. Jokie darbai atliekami nebuvo. B. į jį nesikreipė dėl jokių dokumentų. Negali paaiškinti šito tikrai. D. B. nepažįsta. Remiasi pirminiais parodymais. Jokio pokalbio dėl darbų, dokumentų nebuvo. Tų darbų atsisakė (duomenys neskelbtini) ‘, teko bendrauti su B., ji prisistatė kaip įmonės vadovė. Nieko nežadėjo, buvo atsisakyta, nes dėl pinigų nesuderino. Su B. dėl pertvaros kalbėjo. Apie jokius dokumentus nežino nieko.

Liudytoja L. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) nuo sausio 17 iki kovo 25 d. Porą kartu nuvežė sąskaitas į (duomenys neskelbtini) ‘‘. Dirbo apskaitininke, daugiau finansininkų nebuvo. (duomenys neskelbtini),“ vadovavo V. B.. Įmonės vieta buvo Verkių g., įmonė buvo turguje. Jokių statybos remontų darbų nematė. Atlyginimas nebuvo mokamas, nes įmonė neturėjo pinigų.(duomenys neskelbtini) pelningai nedirbo. Asmeniškai su ja konfliktas kilęs nebuvo. Dokumentus vežti teko, jie buvo aplankale. Nekaip nesurūšiuodavo jinai dokumentų. Matė pas P. (duomenys neskelbtini)dokumento kopiją. Nieko negirdėjo dėl statybos darbų.

Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b.l. 31-32), pastaroji paaiškino, kad savo parodymus patvirtina nieko nepildo ir nieko nekeičia. Viskas nurodyta teisingai. Daro prielaida, kad darbai nebuvo atlikti. Buvo vienas kabinetas. Iš pokalbio turinio suprato, kad darbų įvykdytų nebuvo. Taip suprato iš pokalbio, kad darbai nebuvo atlikti. Įmonei pretenzijų turėjo dėl atlyginimo. Originalių dokumentų (duomenys neskelbtini)nematė, rankose nelaikė jų. Pirminius dokumentus veždavo ji su P.. Datų neprisimena, matė pas Pavlovą dokumentus. Sėdėjo viename kabinete. Pokalbis buvo tikrai. Girdėjo pokalbius, pas P. buvo kopijos. Ją pakvietė dirbti P.. Nežino kas nuvežė (duomenys neskelbtini) dokumentus. Dokumentai turbūt galėjo būti nuvežti  kitų asmenų. Ji nuvežė apie porą kartų. (duomenys neskelbtini) dokumentų nebuvo.

              Specialistė I. J. pagarsinus išvadą teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad prieš atliekant tyrimą, buvo pateikta minėta sąskaita faktūra, atliktų darbų aktas, kasos pajamų orderių kvitai, skolos tiekėjams išklotinė, avansų apyskaitos. Jų kiekis pakankamas padaryti tam tikras išvadas. Laikotarpio pakako. Minėtu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini)vadovavo V. B.. Pagal buhalterinės apskaitos nuostatas už teisingą apskaitos vedimą yra atsakingas buhalteris, o už bendrą apskaitos vedimą atsakingas direktorius. Pagal tyrimui pateikta 2010 m. lapkričio 8 d. darbo sutartį buvo priimta R. A., direktorė apklausos protokole teigė, kad buhalterinę apskaitą tvarkė dvi įmonės, sutartys nepateiktos. Sandoris tarp (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)nebuvo įvykdytas. Gali patikrinti tik užduotis. Atliktų darbų akte buvo įvardinti kokie atlikti darbai, kad darbus pridavė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. B., darbus priėmė UAB (duomenys neskelbtini) ‘ direktorė V. Č.. Nurodyta suma. Visi rekvizitai yra. Direktoriaus ir direktorės apklausoje yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini)jokių sandorių neturėjo su (duomenys neskelbtini) ‘, kad D. B. V. Č. nepažįsta ir jokių darbų atlikta nebuvo. Ta suma buvo paskaičiuota atliktų darbų akte, suma yra deklaruojama pagal PVM sąskaitą faktūrą.  PVM būtų susigražinusi (duomenys neskelbtini). Yra pateiktas kasos pajamų orderio kvitas, kur yra nurodyta, kad priimta iš V. B. avansas 70180 Lt ir kasos pajamų orderio kvitas kur priimta iš direktorės pagal 2011-01-07 70180 Lt. Pagal kasos taisykles būtina išrašyti kasos pajamų orderius. B. atsiskaitė avansinėje apyskaitoje. Numeris 25. Nežino kodėl avansas sumokėtas gruodžio 31 d. Faktiškai avansas mokamas iš anksčiau, avanso paskirtis yra apmokėti avansą už pateiktas paslaugas. Avansinėse apyskaitose yra nurodytas buhalterio parašas. Su bendrove patikrinimo metu nebendravo. B. atsako už organizavimą. Konkrečiai buhalterinėje apskaitoje, kai yra pateikiama avansinė apyskaitą, pagal ją galima nematyti kada išsiima pinigus. Atlieka tyrimą tik už tuos du mėnesius, kurie buvo nurodyti. Šitų dokumentu pagrindu (duomenys neskelbtini)nematė ar būtų atsiėmusi PVM. (duomenys neskelbtini) nei sausio, nei gruodžio mėnesį nedeklaravo šitų sumų. Nežino koks buvo tikslas. Su UAB (duomenys neskelbtini)atstovais nebendravo atlikinėdami tyrimą. Antspaudas ant dokumentų yra, tai UAB (duomenys neskelbtini)antspaudas. Nežiūrėjo ar (duomenys neskelbtini)buvo pajėgi atlikti tam tikras užduotis. Serija 0051 ir 0052 sausio 7 d., neteko tirti būtent minėtos serijos dokumentus. Debetas 450 Lt, yra nurodoma, kad yra atsiskaitoma už skolą su UAB.

Specialistė J. K. pagarsinus išvadą teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad  parašas yra labai paprastos sandaros, nesunkiai klastojamas ir nepakako požymių įrodyti, kad tai Bartašiaus parašas. Negalima nustatyti kas pasirašė. Dėl 2 klausimo - tai parašė D. B.. Parašas yra paprastos sandaros. Paskutinė išvada - dar sunkiau yra nustatyti ar vienas asmuo pasirašė. Niekaip negalima vienareikšmiškai pareikšti. Atliekant tyrimą buvo pateikti tiriamieji dokumentai ir rašysenos pavyzdžiai. Kiekio užteko. Parašai yra labai paprasti. Bet kuris asmuo galėtų padirbti šituos parašus. Nėra prasmės kviesti  ekspertus, jeigu pasirašo išvadą, tai sutaria 100 procentų. Jeigu specialistas nesutinka, antras ekspertas rašo savo atskira išvada, kitame akte. Dirba Lietuvos teismų ekspertizės centre. Pagal jų nuostatas ir visas nuostatas yra nurodyta aiškiai, kad išvada yra kategoriška, tikėtina ir kurios negalima nustatyti. Viena buvo kategoriška, kitos negalima buvo nustatyti. Prielaida nei viena neatmetama. Minėtuose dokumentuose yra transkripcijos panašumų. Tai asmuo kuris pasirašė Bartašiaus vardu. Galėjo būti, kad vienas asmuo pasirašė. Nepakako įrodymų, kad įrodytu, kad tai yra vieno asmens parašai. Netgi yra du šalia vienas kito parašai. Net šituo atveju 0051,0052 negalėjo duoti išvados, kad vienas asmuo pasirašė. Negalima požymiais įrodyti ar vienas asmuo pasirašė. Metodika nepasikeitė, jeigu nepakanka tai dar paima parašų. Bartašiaus buvo pateikti laisvieji ir eksperimentiniai parašai, Č.s ir S. tik eksperimentiniai pavyzdžiai. Medžiagą gauna iš administracijos, kaip pateko į centrą nežino.

Pagarsinus raštą iš Lietuvos teismo ekspertizės centro (1 tomas, b.l. 140) pastaroji paaiškino, kad visą laiką nurodo patikimus parašus. Oficialiai buvo paklausimas lydraščiu. Remiantis pirminiais duomenimis užteko išvadų. Pirmu atvejų laisvų nepakako. Jeigu reikalauja pavyzdžių vadinasi jie reikalingi. Norėjo gauti teisingą atsakymą. Pirminių pavyzdžių nepakako jokiai išvadai. Papildomų duomenų užteko. Parašas nėra informatyvus. Laiškas yra labai geras laisvosios rašysenos pavyzdys ir laiško tekstas gerai atsispindi rašysenos variantiškumą. Visą medžiagą grąžina ten iš kur gavo. Tai buvo eksperimentiniai pirmi pavyzdžiai, prieš skiriant ekspertizę. Priklauso nuo darbo stiliaus kiek lygiagrečiai darbų daroma. Tas laikas į laiką nesiskaito. Skyrius per metus daro apie 1000 eksperimentų. Nebuvo atvejų, kad būtų suklydusi. Rašysenos ekspertizes daro 2 ekspertai. Yra nustatytos tokios išvados ir  tokias duoda. Galimų išvadų neduoda.

Liudytojas D. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad bendrovė ,,Agricola‘‘ girdėta, dirbo joje labai trumpai. 2011 m. kovo-vasario mėn., pardavimo vadybininku, direktorė buvo V. Č.. Buveinės vieta Ogmios centre. Buvo turgus ir buvo viena atskira patalpa. Viena patalpa, atskiras kambarys. Ieškojo žmonių kurie galėtų pardavinėti turguje. Viskas buvo padaryta, jokių darbų nebuvo. Apie (duomenys neskelbtini) teko girdėti, kad turėjo kažką bendro dėl remonto turguje. Remonto jokio nebuvo, kai buvo atėjęs turgus silpnai dirbo. Įmonė dirbo nepelningai tuo laikotarpiu. Atlyginimo negavo, dirbo pagal darbo sutartį. Buvo minimumas. Buvo sutarę, kad gaus minimumą. Minimumo negavo, išėjo savo noru. Apie (duomenys neskelbtini)“ išgirdo ofise tarp darbuotojų. Sėdėjo jis, E. P., L. M., kartais motina V. būdavo. Girdėjo pokalbį galimai tarp M. ir Č.s, pokalbis buvo apie (duomenys neskelbtini)ir statybos darbus, suma buvo apie 140 000 Lt. D. B. matyti neteko.  Buvo atvykę iš kitos įmonės, nesuprato kas tai buvo. Su dokumentais nieko bendro neturėjo. Kitos įmonės pavadinimo nežino. „Astana“ girdėta. Mažai ką atsimena. Buvo daug kalbama apie tai. Tiksliai neprisimena kas pradėjo kalbėti apie tai. Girdėjo ofise bendrai. Įmonė nebuvo pajėgi sumokėti atlyginimo, situacija buvo labai sudėtinga. Pinigų nelabai buvo, sesė pasakė, kad nelengva situacija. Prieš eidamas į įmonė suprato, kad situacija nelabai gera. Buvo, kad paskambindavo dėl skolų. Nėra girdėjęs apie jokias izoliuotas patalpas. Tarp V. B. ir M., P., M. buvo darbiniai santykiai. M. kai atvažiuodavo jie iš kabinėto išeidavo. Nežino kas pristatydavo dokumentus į (duomenys neskelbtini) ‘, neteko važiuoti ten.

Liudytoja E. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad sugalvojo atvykti į Vilnių dirbti. Turėjo patirties, turgus klestėjo. Nusprendė atidaryti turgelį. Surado patalpas, jos buvo negeros. Ją prikalbino pasiimti patalpas Ogmios centre. Paskui ji tvarkėsi ten dirbo, buvo akcininke. Paskui pardavė. Kartais užvažiuodavo su dukra, turgus tesėsi neilgai. Nuo naujųjų metų visi susikrovė ir išvažiavo. Šalia atsidarė kitas turgus, pardavimai buvo blogi. Atsilaikyti nebuvo galimybių. UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘ vadovavo dukra V. Č.. V. dirbo direktorės pareigose. Įmonės ofise būti teko, ofisas randasi Ogmios centre. Patalpa buvo mažytė, ten sėdėjo M.,  jos draugė, pradžioje buvo kitos moterys. Paskutiniu laiku buvo 4 darbuotojai. Ji sakydavo apie (duomenys neskelbtini), vieną sykį važiavo su dukra, ją kažkas išsikvietė, jinai paminėjo, kad tai (duomenys neskelbtini)direktorius. Šitoje salėje nėra to asmens. Nežino kas būtų atvažiavęs iš (duomenys neskelbtini)Jokių dokumentų matyti neteko. Įmonė dirbo nepelningai, nebuvo įmanoma dirbti ten dėl konkurencijos. Iš dukros teko girdėti, kad sunku finansiškai, kad kreipėsi į akcininką dėl pinigų. Ir paskui pasakojo, kad važiavo pas M. dėl paskolos gavimo. Negirdėjo, kad būtų daromi statybos remontai. M. organizavo kažką, nežino kuo dirbo. Ji atėjo viską užvaldė. Kiek suprato tai buvo M. statytinė. Apie remontą buvo kalba, kad reikalinga atstatyti sienas kažkokias, rekonstrukciją padaryti kažkokią. Nežino ar buvo tų lėšų, dukra nieko neminėjo, nes vadovavo M. ir kita moteris. 2010-2011 m. teko buvoti ten, paskui kas vyko nematė. Darbų nematė, matė, kad kažkas buvo pakeista, buvo atitvėrimai kažkokie. Neatkreipė dėmesio į darbus. Bendrovėje buvo tik mažytė akcininke. Netiesa, kad buvo faktinė vadovė. Jokių sprendimu nepriimdavo. UAB (duomenys neskelbtini)dokumentus pristatydavo M. ir kita moteris. Kažkur veždavo M. su drauge apskaitos dokumentus. Vadovavo vyresnė moteris E. P.. Jaunesnė yra L. M.. Girdint kitiems asmenims su V. nieko neaptarinėjo.

Nors kaltinamoji V. Č. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino tik iš dalies, kaltinamasis D. B. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, jų kaltė padarius nusikalstamas veikas pasitvirtino sekančiais duomenimis:

Specialisto išvada  dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo 2012-08-09  Nr.5-1/107, kurioje konsatuota, jog dėl to, kad (duomenys neskelbtini), neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti, į buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus: (duomenys neskelbtini) vardu išrašytus dokumentus – 2011-01-07 sąskaitą – faktūrą RIZ Nr. 0010 140 360,00 Lt sumai, 2011-01-07 KPO serija ITA Nr. 052 70 180,00  Lt sumai, 2010-12-30 KPO serija ITA Nr. 0051 70 180,00 Lt sumai, iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) 2010 metų gruodžio mėn. ir 2011 metų sausio mėnesio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, (tomas 1, b.l. 176-200; tomas 2, b.l.1-17).

Specialisto išvada 2013-06-03 Nr.11-2289(12), kurioje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) 2010 m. gruodžio mėn. atliktų  darbų akte rankraštinį įrašą „D. B.“ parašė D. B., (tomas 1, b.l.147-150).

2012-09-17 dokumentų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini)vardu išrašyti dokumentai buvo įsegti į segtuvą „(duomenys neskelbtini)“ ir  prie protokolo prijungtais dokumentais (2011-01-07 sąskaita – faktūra RIZ Nr. 0010, 2010 m. 12 mėn. Atliktų darbų aktu, 2011-01-07 KPO serija ITA Nr. 052, 2010-12-30 KPO serija ITA Nr. 0051), kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, (t.1, b.l. 126-131).

Sodros duomenų bazės išrašu apie (duomenys neskelbtini) drabuotojus, kuriame užfiksuota, kad V. B. dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2010-08-30 (tomas 1, b.l. 54).

2010-07-20 (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, kuris pateiktas 2011-12-09 VĮ Registrų centras raštu (1.11.6)s-5045, jame nurodyta, kad V. B. nuo 2010-08-30 paskirta vykdyti bendrovės direktorės pareigas, (tomas1, b.l. 62-79).

Jurininio asmens (duomenys neskelbtini) duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad D. B. nuo 2009-07-09 yra (duomenys neskelbtini) direktorius (tomas 1, b.l.80-82).

Sodros duomenų bazės išrašu apie (duomenys neskelbtini) darbuotojus, kuriame užfiksuota, kad D. B. dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2009-07-14 (tomas 1, b.l. 83).

2011-12-08 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu ir pagal jį paimta 2010-02-09 Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartimi Nr.AM10/02/09-1, patvirtinančia, kad UAB „AM Investicija“  įsipareigojo tvarkyti (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, (tomas 1, b.l.108-113).

2011-11-04 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu ir pagal jį paimtais dokumentais: 2009-10-05 Bendradarbiavimo sutartimi Nr.1-AM/2009, patvirtinančia, kad UAB „Proves“ iš “AM Investicija“ pagal susitarimą už užmokestį perima buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas; 2010-02-22 Priedu Nr.AM-9, patvirtinančiu, kad (duomenys neskelbtini) perėme (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą,  (tomas 1, b.l. 104-107).

2012-10-05 dokumentų pateikimo protokolu ir pagal jį pateiktais dokumentais, patvirtinančiais, kad 2011-02-04 D. B. buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini)  direktoriaus pareigų, perdavė A. P. (duomenys neskelbtini) dokumentus ir apvalų antspaudą,  (tomas 1, b.l. 118-123).

2012-08-22 dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog R. A. savanoriškai pateikė jos parodymus patvirtinančius dokumentus: R. A. vestus (duomenys neskelbtini) apskaitų registrų išrašus, patvirtinančius (duomenys neskelbtini) įsiskolinimus 2011 m. sausio mėn. 1  dienai (akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)įsiskolinimą 124 687,18 Lt, maisto produktus tiekiantiems asmenims įsiskolinimą 41 102,32 Lt, (tomas 1, b.l. 114-117).

Kaltinamasis D. B. dėl jam pareikšto įtarimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2009 - 2010 metais buvo (duomenys neskelbtini) vadovu, įmonė atlikinėjo statybos darbus. (duomenys neskelbtini) jokių sandorių su (duomenys neskelbtini) niekada neturėjo, jokių statybos ar remonto darbų Verkių g. 29, Vilniuje neatlikinėjo, o kaltinamosios V. Č. nepažįsta. Jokių dokumentų niekada nerašė ir nepasirašinėjo. Savo paaiškinimuose nurodė, jog iš jo buvo pavogta rankinė, kurioje buvo įmonės antspaudas bei pasirašyti tušti popieriaus lapai. Šis kaltinamojo paaiškinimas neįrodytas jokiais pagrįstais įrodymais, yra nelogiškas ir vertinama kaip pastarojo iškelta versija su tikslu išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Šią versiją kaltinamasis iškėlė tik teisme išklausęs rašysenos tyrimą atlikusios specialistės paaiškinimą, kad (duomenys neskelbtini) 2010 m. gruodžio mėn. atliktų  darbų akte rankraštinį įrašą „D. B.“ parašė kaltinamasis, o ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino, kad šiuose dokumentuose jo parašas yra suklastotas, parašai nepanašūs į jo.Be to jis nurodė, kad antspaudas iki (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo visada buvo jo žinioje, jį dažniausiai nešiodavosi su savimi. Pardavęs akcijas, perdavė naujam akcininkui visus buhalterinius dokumentus ir antspaudą ir tokių atvejų, kad antspaudu kas nors galėtų pasinaudoti be jo žinios, nebuvo.

V. Č. pagal jai pareikštą kaltinimą kalta prisipažino iš dalies ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog dokumentus pasirašė atsitiktinai, kadangi galvojo, jog S. jai pateikė numatomų statybų darbų dokumentų projektus. Dokumentai nebuvo pateikti buhalterinę apskaitą tvarkiusiai bendrovei, neva kažkas turėjo tikslą kaltinamajai keršyti. Šie kaltinamosios paaiškinimai vertinami kaip nelogiški, nepagrįsti, turint tikslą išvengti ir/arba sušvelninti baudžiamąją atsakomybę. Be to ikiteisminio tyrimo metu V. Č. pilnai pripažino kaltę ir paaiškino, kad suklastoti dokumentai jai buvo reikalingi tam, kad pateisinti įmonėje susidariusias dideles skolos už įrengimus ir statybos darbus bei kasoje esantį lėšų trūkumą. Liudytojas A. G., kuris buvo pagrindinis (duomenys neskelbtini) akcininkas paaiškino, kad sužinojęs, jog bendrovei VMI grąžino apie 150 000 litų PVM, o su remonto darbus atlikusia įmone „Astana“ neatsiskaitoma, paprašė kaltinamosios paaiškinti susidarusią situaciją, po ko pastaroji  pateikė suklastotus dokumentus, įrodančius, kad (duomenys neskelbtini) neva vykdė staybos darbus, kurie realiai nebuvo atlikinėjami. Pateikus A. G. suklastotus dokumentus pastarasis nurodė, kad tai tie patys dokumentai, kuriuos jam rodė kaltinamoji. Be to ji pati ir pripažino, kad tai suklastoti dokumentai. V. Č. nurodė, kad peržiūrėdama internetą, jį įsitikino, jog statybos darbų aktė nurodyti neva atliktų darbų įkainiai yra užaukštinti, apie tai ji kalbėjo su S., todėl teismo vertinimu, kaltinamoji žinojo (suvokė) apie tai, jog šiame akte duomenis yra neteisingi, tačiau vis tiek juos panaudojo UAB „Argicola“ buhalterinėje apskaitoje. Liudytoja V. O., tvarkiusi (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, paaiškino, jog apie (duomenys neskelbtini) dokumentus užsiminė pati kaltinamoji ir užsiminė, jog buvo vykdomi mokėjimai stambomis sumomis. Liudytoja E. P. paaiškino, jog kaltinamoji jai pasakojo apie įmonės kasoje buvusius pinigus, t.y. jog 140 000 litų ji „nurašė“ per fiktyvų sandorį su (duomenys neskelbtini). Liudytojai patvirtino ir tą aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) patalpos buvo visiškai sutvarkytos ir joms nebuvo reikalingas joks papildomas remontas, o atliktų darbų akte nurodyti darbai dėl savo apimties realiai neįmanomi.

Dokumento suklastojimo, suklastoto dokumento realizavimo objektu laikytinas teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas. Pati teisinė apyvarta suprantama, kaip juridinių faktų visuma, dėl kurių atsiranda, keičiasi ir pasibaigia įvairūs teisiniai santykiai, o šie faktai paprastai fiksuojami įvairiuose dokumentuose. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas ar kitoks materialaus pasaulio dalykas kuriame įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę esti teisės ar pareigos arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų įrodymu ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu. Tikro dokumento suklastojimas – tai veika, kuria kaltininkas, objektyviai
turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus
dokumentus, neteisėtai savo vardu tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip
pagamino,   tuo   minėtame   dokumente   įtvirtindamas   tikrovės   neatitinkančią informaciją arba  kito   asmens  į  dokumentą patalpintus   objektyvios  tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, tikslu patalpinti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą. Netikro ar suklastoto dokumento realizavimas, kaip nusikalstama veika, pripažįstama tada, kai kaltininkas neteisėtai netikrą ar suklastotą dokumentą, patalpinimo į teisinę apyvartą tikslu, perleido tretiesiems asmenims. Šis nusikaltimas laikomas baigtu: suklastojant tikrą dokumentą- baigus visus tokiam suklastojimui būtinus veiksmus;realizavus netikrą ar suklastotą dokumentą - nuo to momento,kai toks dokumentas patenka trečiojo asmens žinion.BK 300 str. numatytas dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Kaltininkas supranta, jog tikslu teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, jis suklastojo tikrą dokumentą, jį realizavo ir norėjo taip veikti.

BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros...“. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.  Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsniuose nurodyta, jog  apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas. O šio subjekto vadovu buvo kaltinamoji V. Č..

Aukščiau aprašytais duomenimis nenustatyta priežasties netikėti. Šie, vieni kitus papildantys, duomenys neabejotinai patvirtina, jog kaltinamoji V. Č. būdama (duomenys neskelbtini) direktore, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574  4 str. reikalavimą turėdama išankstinį tikslą iškreipti tikruosius (duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos rezultatus ir pagrįsti tariamai patirtas išlaidas, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) jokių statybos-remonto paslaugų (duomenys neskelbtini) neatliko, pateikė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkiusiai (duomenys neskelbtini)įtraukimui į (duomenys neskelbtini)  buhalterinę apskaitą tikrovės neatitinkančius dokumentus, t.y. sąskaitą faktūrą, melagingai patvirtinančią, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) užsakymu atliko patalpų remonto darbus bendrai 140 360 Lt sumai bei (duomenys neskelbtini) Kasos pajamų orderių kvitus -  70180 Lt sumai ir 70180 Lt sumai, melagingai patvirtinančius, kad (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini)  už sąskaitoje faktūroje nurodytus darbus gavo 140 360 Lt bei, kad kaltinamasis D. B. būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi,  žinodamas, kad jo vadovaujama UAB  (duomenys neskelbtini)jokių  statybos ir remonto darbų neatliko, tikslu patalpinti dokumentus į teisinę apyvartą kaip tikrus, surašė ir pasirašė  tikrovės neatitinkančius dokumentus, t.y. (duomenys neskelbtini) vardu išrašytą Atliktų darbų aktą,  sąskaitą faktūrą, melagingai patvirtinančius, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) užsakymu  atliko patalpų remonto darbus bendrai 140 360 Lt sumai,  bei (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderių  kvitus -   70 180 Lt sumai ir 70180 Lt sumai, melagingai patvirtinančius, kad  (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini)  už   sąskaitoje faktūroje nurodytus darbus  gavo 140 360 Lt,  po ko šiuos suklastotus  dokumentus  perdavė (duomenys neskelbtini) direktorei kaltinamajai V. Č..

Šie duomenys neprieštarauja kaltinamosios V. Č. teisme duotiems, aukščiau aprašytiems jo paaiškinimams bei liudytojų L. M., V. O., E. P., R. A., V. M., M. M., A. G., G. S., D. J., specialisčių I. J., J. K. teisme  duotiems paaiškinimams. Todėl šie yra V. Č., D. B. kaltės įrodymai. Liudytojos E. B. paaiškinimai vertinami kritiškai, kadangi kaltinamoji V. Č. yra pastarosios dukra, todėl minėtos liudytojos paaiškinimai nevertinami kaip turintys reikšmės nustatant kaltinamosios V. Č. kaltę.

Teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad kaltinamoji V. Č. apgaulingai tvarkė uždarosios akcinės bendrovės(duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o kaltinamasis D. B. suklastojo tikrą dokumentą ir jį realizavo. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamųjų V. Č., D. B. kaltę, padarius jiems teismo nustatytas nusikalstamas veikas. Jų veikos kvalifikuotos teisingai.

Kaltinamųjų V. Č., D. B. atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. Č., D. B. LR BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo laikinai sulaikyti. V. Č. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, D. B. kardomoji priemonė nepaskirta.

V. Č. teista (tomas 2, b.l. 74-81), administracine tvarka bausta (tomas 2, b.l. 84-86), į narkologinę ir psichiatrinę  įskaitą neįrašyta (tomas 2, b.l. 87-91).

D. B. teistas penkis kartus (tomas 2, b.l. 101-102), į narkologinę ir psichiatrinę  įskaitą neįrašytas (tomas 2, b.l. 145-151).

Teismas, skirdamas kaltinamajai V. Č. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji V. Č. padarė baigtą apysunkį nusikaltimą. Ji anksčiau teista, administracinėmis nuobaudomis bausta, VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre neužregistruota. Įvertinęs visumą aukščiau nustatytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus kaltinamajai V. Č. baudą.

Skirdamas kaltinamajam D. B. bausmę, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę  lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, sukėlusi pasekmes bei į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis D. B. iki nustatytų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 5 kartus, šiame skaičiuje už nusikalstamas veikas už įvairius su jo vadovaujamomis įmonėmis susijusius nusikaltimus – sukčiavimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą, neteisėtą vertimąsį ūkine komercine veikla, mokesčių nemokėjimą,  administracine tvarka baustas, į narkologinę ir psichiatrinę  įskaitą neįrašytas. D. B. naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre neužregistruotas. D. B. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką susijusią su dokumentų klastojimu. Tai parodo ypač jo pavojingumą visuomenei. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė bendrinama su Vilniaus apygardos teismo 2014-02-27  nuosprendžiu paskirta bausme.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2011-09-26 Vilniaus AVMI raštu Nr. (15.1) 46-36732 pateiktas ir 2012-05-08 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu paimti (duomenys neskelbtini) dokumentai  (tomas 1, b.l. 125, 135) ir lapas su laisvaisiais D. B. rašysenos pavyzdžiais,  paimtas 2012-04-17 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu.( tomas1, b.l.144), nuosprendžiui įsiteisėjus paliekami saugoti baudžiamojoje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,-

n u s p r e n d ė:

p r i p a ž i n t i   V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 120 MGL dydžio, t.y. 15600 Lt (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų litų) baudą.

Į. V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 120 MGL dydžio, t.y. 15600 Lt (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų litų) baudą per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

V. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisėjęs nuosprendis  palikti galioti, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

P r i p a ž i n t i D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu pagal LR BK 300  straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtąją bausmę, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3, 4 dalimis, 9 dalimi,  subendrinti iš dalies sudedant su Vilniaus apygardos teismo 2014-02-27 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirti galutinę, subendrintą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausmę bei 60 MGL (7800 Lt) dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos, pradėjus vykdyti nuosprendį.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2011-09-26 Vilniaus AVMI raštą Nr. (15.1) 46-36732 pateiktą ir 2012-05-08 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu paimtus (duomenys neskelbtini) dokumentus  (tomas 1, b.l. 125, 135) bei lapą su laisvaisiais D. B. rašysenos pavyzdžiais,  paimtais 2012-04-17 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu( tomas 1, b.l.144), nuosprendžiui įsiteisėjus paliekami saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                              Miroslavas Gvozdovičius