Administracinė byla Nr. A-1249-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01982-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. prašymą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas R. B. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 945,77 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2010 m. liepos 12 d. iki 2014 m. birželio 17 d. dirbo (duomenys neskelbtini) Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK) (duomenys neskelbtini) padaliniuose. Laimėjęs atranką, nuo 2014 m. birželio 18 d. pareiškėjas tęsia tarnybą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) statutinio valstybės tarnautojo pareigose. 2013 m. lapkričio 19 d. jis dalyvavo Marijampolės AVPK Pareigūnų kvalifikavimo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdyje dėl to, kad siekė, jog būtų suteikta aukštesnė (antra) kvalifikacinė kategorija, tačiau atsižvelgiant į Komisijos siūlymą Marijampolės AVPK viršininko 2013 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 64-TE-402 (toliau – ir įsakymas Nr. 64-TE-402) 6 punktu jam buvo patvirtinta jau turima trečia kvalifikacinė kategorija. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2014 m. kovo 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2149-428/2014 panaikino įsakymo Nr. 64-TE-402 6 punktą ir įpareigojo atsakovą iš naujo organizuoti pareiškėjo antros kvalifikacinės kategorijos suteikimo vertinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti, bet tuo metu pareiškėjas jau nedirbo Marijampolės AVPK. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi išaiškino atsakovui, kad atsakovas privalo iš naujo organizuoti antros kvalifikacinės kategorijos pareiškėjui suteikimo vertinimą už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio mėnesio iki 2013 m. lapkričio mėnesio. Vykdydamas teismo sprendimą atsakovas 2015 m. sausio 15 d. suorganizavo Komisijos posėdį, kuriame Komisija, iš naujo įvertinusi pareiškėjo profesionalumą, nusprendė siūlyti suteikti jam antrą kvalifikacinę kategoriją. Marijampolės AVPK viršininko 2015 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 64-TE-93 (toliau – ir įsakymas Nr. 64-TE-93) pareiškėjui buvo suteikta antra kvalifikacinė kategorija. FNTT, vadovaudamasi šiuo įsakymu, nuo 2015 m. kovo 5 d. pareiškėjui moka priedą už antrą kvalifikacinę kategoriją.

Pareiškėjo teigimu, priimdamas įsakymą Nr. 64-TE-402, kurio neteisėtumas yra nustatytas įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu, atsakovo atstovas padarė jam turtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 str. 1 d.). Ši žala pasireiškė tuo, kad nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. kovo 4 d. (imtinai) pareiškėjui nebuvo mokamas atlyginimo priedas už antrą kvalifikacinę kategoriją. Marijampolės AVPK 2015 m. kovo 24 d. raštu Nr. 64-S-20275 atsisakė geranoriškai atlyginti dėl to negautas pajamas. Pareiškėjas akcentavo, kad 2015 m. sausio 19 d. vertinimas buvo ne naujas savarankiškas vertinimas, o 2013 m. lapkričio 19 d. įvykusio vertinimo pakartojimas.

Atlikus pakartotinį vertinimą ir nustačius, kad pareiškėjo profesionalumas atitinka antrą kvalifikacinę kategoriją, laikytina, jog antrą kvalifikacinę kategoriją pareiškėjas atitiko ir 2013 m. lapkričio 19 d., tačiau dėl įsakymo Nr. 64-TE-402 priėmimo pareiškėjui nebuvo mokamas atlyginimo priedas už aukštesnę kategoriją, t. y. šie neteisėti atsakovo veiksmai neleido jam gauti didesnio atlyginimo, todėl jam turi būti atlyginta patirta turtinė žala. Pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio nuostatomis jam turėtų būti priteistos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės AVPK, atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad Marijampolės AVPK jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nesant visų privalomų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.271 str.), pareiga atlyginti turtinę žalą jam nekyla. Atsakovas pripažino, kad 2013 m. lapkričio 19 d. Komisija nesilaikė teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl šios priežasties teismo sprendimu jis buvo įpareigotas dar kartą organizuoti pareiškėjo vertinimą už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. Iš naujo vertinant pareiškėją buvo sudaryta kitos sudėties Komisija. Naujo pareiškėjo vertinimo metu pareiškėjui suteikta antra kvalifikacinė kategorija, nes tokį pasiūlymą pateikė pastaroji Komisija.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad teismas įpareigojo Marijampolės AVPK tik iš naujo organizuoti vertinimą, bet nedavė nurodymo suteikti pareiškėjui antrą kvalifikacinę kategoriją. Be to, 2015 metais pareiškėjui buvo suteikta aukštesnė (antra) kvalifikacinė kategorija, nes vertinimas vyko praėjus ilgam laiko tarpui, per kurį pareiškėjas turėjo realią galimybę profesiniam tobulėjimui. Vadovaujantis Kvalifikacinių kategorijų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1V-323 (toliau – ir Nuostatai), 34 punktu kvalifikacinės kategorijos suteikimo (patvirtinimo), pažeminimo ar panaikinimo data laikoma įsakymo pasirašymo diena. Nagrinėjamu atveju tai yra 2015 m. kovo 5 d., nes įsakymas Nr. 64-TE-93 į praeitį negalioja.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjo R. B. prašymą tenkino iš dalies – priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės AVPK, 945,77 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Teismas, išanalizavęs Kauno apygardos administracinio teismo 2014 d. kovo 18 d. sprendimo motyvus ir 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties išaiškinimus, padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas šioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą kaip vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų. Atmesdamas atsakovo atsikirtimus teismas pabrėžė, kad Kauno apygardos administracinis teismas įpareigojo Marijampolės AVPK iš naujo ir už tą patį laikotarpį (nuo 2012 m. gruodžio mėnesio iki 2013 m. lapkričio mėnesio) atlikti pareiškėjo tarnybos vertinimą. Vertinant pareiškėją 2015 metais nebuvo gauti nauji duomenys. Komisija yra sudaroma vadovo įsakymu ir jos personalinė sudėtis ginčui išspręsti neturi lemiamos reikšmės. Pagal Nuostatų 29 punktą, Komisija, balsų dauguma apsisprendusi dėl pareigūno profesionalumo įvertinimo, raštu pateikia tik siūlomą sprendimą – išvadą komisiją sudariusiam asmeniui priimti tam tikrą sprendimą, t. y. Komisijos siūlymas Marijampolės AVPK viršininkui nėra privalomas.

Teismo vertinimu, į bylą pateiktų įrodymų visetas patvirtina, kad pareiškėjas dėl kaltų atsakovo veiksmų nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. kovo 5 d. negavo dalies pajamų (periodinių išmokų, susijusių su valstybės tarnybos teisiniais santykiais) – t. y. patyrė turtinę žalą. Kadangi nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, turtinė žala (ginčo dėl jos dydžio šalys nekelia) ir tiesioginis priežastinis ryšys, teismas nusprendė visiškai patenkinti šį pareiškėjo reikalavimą, o atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo (periodinės priemokos prie tarnybinio atlyginimo už antrą kvalifikacinę kategoriją priteisimo) plačiąja prasme kilo iš darbo (valstybės tarnybos), bet ne iš prievolinių teisinių santykių, atsisakė priteisti procesines palūkanas.

III.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės AVPK, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą ir prašymą (skundą) atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Išvadą, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti Marijampolės AVPK neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme, pirmosios instancijos teismas padarė tinkamai jos nemotyvavęs ar motyvavęs nepakankamai bei iš esmės nevertinęs ir neatsakęs į teisinius atsakovo atsiliepimo į argumentus.
2. 2015 metais vyko naujas, o ne pakartotinis, vertinimo procesas (pareiškėjui buvo siųstas pranešimas (Nuostatų 19 p.), sudaryta kitos sudėties Komisija (Nuostatų 4 p.)). Pareiškėjui buvo suteikta aukštesnė (antra) kvalifikacinė kategorija, nes taip balsavo ši Komisija. Teismas nedavė Marijampolės AVPK konkrečių įpareigojimų ir naujo vertinimo rezultatas savaime nesuponuoja išvados, kad aukštesnė kvalifikacinė kategorija pareiškėjui turėjo būti suteikta 2013 metais.
3. Įsakymas Nr. 64-TE-402 palikti pareiškėjui trečią kvalifikacinę kategoriją panaikintas ne todėl, kad pareiškėjui nebuvo suteikta aukštesnė (antra) kvalifikacinė kategorija, bet dėl formalių procedūrinių pažeidimų. Kauno apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. I-2149-428/2014, neturėjo pagrindo ir nesvarstė, ar pareiškėjas anuomet atitiko Nuostatų 31 punkte nustatytus kriterijus.
4. Teismas ignoravo Nuostatų 34 punkto reguliavimą, kuris patvirtina Marijampolės AVPK teiginius, kad priedas pareiškėjui turi būti mokamas nuo 2015 m. kovo 5 d., t. y. nuo įsakymo Nr. 64-TE-93 priėmimo dienos. 

Pareiškėjas R. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei peržiūrėti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas jo skundo reikalavimas priteisti procesines palūkanas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas remiasi tais pačiais argumentais kaip ir prašyme pirmosios instancijos teismui bei pažymi, kad Kauno apygardos administracinis teismas, siekdamas užtikrinti jo pažeistų teisių gynimą bei išspręsti ginčą iš esmės, 2014 m. kovo 18 d. sprendimu įpareigojo Marijampolės AVPK atlikti ne naują, o pakartotinį vertinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl 947,77 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui R. B. dėl to, kad nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. kovo 4 d. (įskaitytinai) dėl neteisėtų Marijampolės AVPK veiksmų jam (pareiškėjui) nebuvo mokamas atlyginimo priedas už antrą kvalifikacinę kategoriją.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo prašymo reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą, teisėtumas ir pagrįstumas, nes apeliacinį skundą padavė Marijampolės AVPK, atstovaujantis Lietuvos valstybei. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo prašymo reikalavimas priteisti pareiškėjui 5 procentų dydžio metines palūkanas. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo prašymą dėl šių palūkanų priteisimo, tačiau apeliacinio skundo dėl minėtos sprendimo dalies nepadavė, nors dėl teismo sprendimo panaikinimo ar pakeitimo turi būti pateiktas apeliacinis skundas (ABTĮ 127 str.). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja apeliacinio skundo reikalavimus ir tikrina, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymo reikalavimą priteisti turtinės žalos atlyginimą.

Tiek pareiškėjas prašyme, tiek pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra taikomas CK 6.271 straipsnis ir turtinės žalos atlyginimas pareiškėjui turi būti priteisiamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės AVPK. Apeliacinis skundas, atsiliepimas į apeliacinį skundą taip pat grindžiami CK 6.271 straipsnio nuostatomis, nors šioje byloje nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo vadovautis šiomis nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybės atsakomybę, kai žala yra padaroma viešojo administravimo subjektų veikimu (neveikimu) viešojo administravimo srityje.

Įvertinus šioje byloje šalių nurodytas aplinkybes dėl ginčo esmės, surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėją ir Marijampolės AVPK, dalyvaujantį byloje kaip Lietuvos valstybės atstovą, siejo vidiniai tarnybiniai santykiai, o tai reiškia, jog tarp šalių yra kilęs tarnybinis ginčas (ABTĮ 2 str. 19 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1903/2013; 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1847/2013). Vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu žala šiuo atveju negali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį, nes administraciniai teismai sprendžia bylas tik žalos atlyginimo dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-369/2010). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog iš šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų neatlyginama žala, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padaryta šių valdžios institucijų darbuotojams, valstybės tarnautojams, taip pat valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams tais atvejais, jei buvo taikomi darbo santykius, valstybės tarnybą ar specialūs jų statusą reglamentuojantys teisės aktai. Ši žala atlyginama iš žalą padariusiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui jo nurodoma žala kilo būtent tarnybos teisiniuose santykiuose atsakovui netinkamai vykdant teisės aktais nustatytas pareigas, konstatuotina, jog tinkamu atsakovu šioje byloje yra pareiškėjo buvęs darbdavys Marijampolės AVPK, o ne Lietuvos valstybė.

Kadangi nei Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos nereglamentuoja darbdavio materialinės atsakomybės, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

DK 248 straipsnio 3 punkte inter alia nustatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai pažeidžiami darbuotojo turtiniai interesai, o šio kodekso 249 straipsnyje inter alia įtvirtinta, jog darbdavys pagal CK normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo turtinių interesų pažeidimo. Darbdavio materialinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti šias sąlygas: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 str.). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos.

Neteisėta veika – suprantama kaip darbdavio pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Materialinei atsakomybei atsirasti yra pakankama kiekviena darbdavio kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo). Materialinės atsakomybės sąlyga – žala yra tikroji tiesioginė žala ir negautos sumos, kurias nukentėjusi šalis būtų gavusi, jei pažeidėjas būtų tinkamai įvykdęs savo darbo pareigas. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus.

6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė ir netiesioginė žala (nuostoliai). Netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008; kt.) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesas sąlygiškai dalijamas į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non (būtinoji sąlyga) testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011; kt.).

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados, kad neteisėtais Marijampolės AVPK veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala, pagrįstumą ir teisėtumą, vadovaujasi pirmiau aptartomis DK bei CK normomis. Pažymėtina, kad prašymo (skundo) pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Pareiškėjui neuždrausta prašyme (skunde, pareiškime) nurodyti, jo nuomone, taikytinus įstatymus, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusius teisinius argumentus, tačiau šios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, ir spręstini teismo. Pareiškėjo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra prašymo (skundo) pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas.

Pareiškėjo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą pagal CK 6.271 straipsnį yra šio reikalavimo pagrindu nurodytų faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija, o tai yra teisės taikymas, kurį atlieka teismas savo nuožiūra pagal konstatuotas aplinkybes.

Marijampolės AVPK (šioje byloje Lietuvos valstybės atstovas), nesutikdamas su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nėra jokių neteisėtų Marijampolės AVPK veiksmų ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodomų Marijampolės AVPK neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, nes buvo organizuotas naujas pareiškėjo kvalifikacinės kategorijos suteikimo vertinimas, o suteikimas pareiškėjui aukštesnės (antros) kvalifikacinės kategorijos savaime nereiškia, kad aukštesnė kvalifikacinė kategorija turėjo būti suteikta ir ankstesnio vertinimo metu.

Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus, nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. lapkričio 19 d. dalyvavo Marijampolės AVPK Pareigūnų kvalifikavimo komisijos posėdyje, nes siekė pasikelti turimą (trečią) kvalifikacinę kategoriją į aukštesnę – antrą. Komisijos siūlymu Marijampolės AVPK viršininko 2013 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 64-TE-402 6 punktu pareiškėjui buvo patvirtinta trečia kvalifikacinė kategorija. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2014 m. kovo 18 d. sprendimu panaikino Marijampolės AVPK viršininko 2013 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 64-TE-402 6 punktą ir įpareigojo Marijampolės AVPK iš naujo organizuoti pareiškėjo antros kvalifikacinės kategorijos suteikimo vertinimą. Sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2014 m. spalio 16 d. nutartimi palikus galioti minėtą sprendimą.

Marijampolės AVPK viršininko 2013 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 64-TE-402 6 punktas panaikintas dėl to, kad Komisijos protokole ir balsavimo protokole nebuvo nurodyta jokių duomenų apie Komisijos narių balsus ir balsavimo rezultatus; Komisijos balsavimo protokole buvo nurodyti tik Komisijos narių vertinimai ir kategorijos suteikimo / nesuteikimo rezultatai, tačiau visiškai nebuvo nurodyti Komisijos narių balsai, protokole nebuvo fiksuoti balsavimo rezultatai. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas prejudicinis faktas, kad Marijampolės AVPK, 2013 m. lapkričio 19 d. vertindamas pareiškėją, nesilaikė Kvalifikacinių kategorijų nuostatų 17, 25 ir 26 punktų reikalavimų. Įsiteisėjusiame sprendime nustatyta, kad Komisijos posėdyje vertinant pareiškėjo profesionalumą pokalbio metu, nagrinėjant pareiškėjo tiesioginio vadovo išvadą ir ją vertinant, nefiksuojant Komisijos narių balsavimo rezultatų, iš esmės buvo pažeistos Kvalifikacinių kategorijų nuostatuose nustatytos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Komisijos išvados pagrįstumą. Akcentuotina, kad teismo sprendime taip pat nurodyta, jog nebuvo nustatyta jokių objektyvių ir neabejotinų duomenų, pagrindžiančių Komisijos išvados patvirtinti pareiškėjui turimą trečią kvalifikacinę kategoriją, pagrįstumą. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi išaiškino sprendimo vykdymą, t. y. nurodė, kad Marijampolės AVPK privalo iš naujo organizuoti pareiškėjo antros kvalifikacinės kategorijos suteikimo vertinimą, kurio metu turi būti įvertintos pareiškėjo dalykinės savybės, profesiniai įgūdžiai, administraciniai sugebėjimai, tarnybinės veiklos rezultatai ir vidaus tarnybos stažas, vertinant pareiškėjo tarnybos laikotarpį, apimantį pareiškėjo tarnybą Marijampolės AVPK nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėnesio.

Byloje taip pat nustatyta, kad Marijampolės AVPK įvykdė teismo sprendimą, t. y. 2015 m. sausio 19 d. buvo organizuotas ir atliktas pareiškėjo antros kvalifikacinės kategorijos suteikimo vertinimas ir Marijampolės AVPK viršininko 2015 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 64-TE-93 pareiškėjui suteikta antra kvalifikacinė kategorija, o nuo 2015 m. kovo 5 d. pareiškėjui mokamas priedas.

Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad Marijampolės AVPK veiksmai yra teisėti, grindžiama tuo, jog pagal Kvalifikacinių kategorijų nuostatų 34 punktą kvalifikacinės kategorijos suteikimo (patvirtinimo), pažeminimo ar panaikinimo data yra laikoma įsakymo pasirašymo data, t. y. priedas mokamas nuo įsakymo priėmimo dienos ir todėl pareiškėjui priedas turėjo būti mokamas ir mokamas nuo 2015 m. kovo 5 d., o pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo šią aplinkybę. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą, pirmiausia pažymėtina, kad šioje byloje nėra ginčo dėl Kvalifikacinių kategorijų nuostatų 34 punkto taikymo, pareiškėjas nėra pareiškęs jokių reikalavimų dėl priedo mokėjimo nuo 2013 m. lapkričio 20 d., skundo reikalavimai nėra grindžiami aplinkybe, kad jam be teisėto pagrindo pradėta mokėti priedą tik nuo 2015 m. kovo 5 d. Kaip jau minėta, pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, o žalos atsiradimą siejo su tuo, kad priedas pagal teisės aktus jam mokamas tik nuo 2015 m. kovo 5 d., o negautą priedą dėl neteisėtų Marijampolės AVPK veiksmų, priimant 2013 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 64-TE-402 6 punktą, įvardijo kaip patirtą žalą.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad jeigu 2013 m. lapkričio 20 d. Marijampolės AVPK būtų tinkamai ir laikydamasis teisės aktų reikalavimų įvertinęs pareiškėjo tarnybą Marijampolės AVPK nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėnesio, t. y. pareiškėjo dalykines savybes, profesinius įgūdžius, administracinius sugebėjimus, tarnybinės veiklos rezultatus ir vidaus tarnybos stažą, pareiškėjas būtų įgijęs galimybę gauti priedą nuo 2013 m. lapkričio 20 d., tačiau dėl neteisėtų veiksmų pareiškėjas prarado tokią galimybę. Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 20 d. turėjo teisėtą pagrindą tikėtis, jog jo tarnyba Marijampolės AVPK nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėnesio būtų buvusi įvertinta taip, kad būtų suteikta antra kvalifikacinė kategorija, tačiau tai buvo padaryta tik 2015 m. kovo 5 d., todėl šioje byloje pagrįstai ir teisėtai nustatyta, kad pareiškėjas, negaudamas priedo nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. kovo 4 d. (įskaitytinai), patyrė 945,77 Eur turtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais atsakovo argumentų, kad buvo atliktas iš esmės naujas pareiškėjo vertinimas. Apeliaciniame skunde ypač akcentuojama, kad buvo atliktas naujas vertinimas, o ne pakartotinis, Marijampolės AVPK įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo įpareigotas iš naujo organizuoti pareiškėjo antros kvalifikacinės kategorijos suteikimo vertinimą, bet nebuvo įpareigotas suteikti būtent antrą kvalifikacinę kategoriją. Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentai, kad buvo organizuotas naujas pareiškėjo vertinimas ir Marijampolės AVPK nebuvo įpareigotas suteikti pareiškėjui antros kvalifikacinės kategorijos, iš esmės yra teisingi, tačiau šioje byloje nagrinėjant pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl Marijampolės AVPK neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodomos patirtos turtinės žalos ir Marijampolės AVPK neteisėtų veiksmų, teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad Marijampolės AVPK tinkamai ir laiku neatliko pareiškėjo antros kvalifikacinės kategorijos suteikimo vertinimo 2013 m. lapkričio 20 d., t. y. atliktas vertinimas buvo anuliuotas kaip neteisėtas, ir vertinimas buvo atliktas tik 2015 m. kovo 5 d., o atliekant šį vertinimą buvo vertinama pareiškėjo tarnyba Marijampolės AVPK nuo 2012 m. gruodžio mėnesio iki 2013 m. lapkričio mėnesio, t. y. tie patys duomenys, kurie buvo vertinti 2013 m. lapkričio 20 d. Antros kvalifikacinės kategorijos suteikimo vertinimas buvo organizuojamas ne dėl to, kad pareiškėjas pateikė naują prašymą ar atsirado naujos aplinkybės, o tai buvo atlikta vykdant teismo sprendimą. Teisine prasme tai buvo pakartotinis vertinimas.

Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su 2013 m. lapkričio 19 d. Komisijos atliktu vertinimu, ir teigiama, kad Kauno apygardos administracinis teismas nesvarstė, ar tuomet pareiškėjas atitiko Nuostatų 31 punkte nustatytus kriterijus, ir šio teismo sprendime nustatytos aplinkybės, dėl kurių buvo panaikintas Marijampolės AVPK viršininko 2013 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 64-TE-402 6 punktas, nereiškia, kad pareiškėjas 2013 m. lapkričio 19 d. pokalbio su Komisija metu parodė pakankamą profesionalumo ir kvalifikacijos lygio atitikimą aukštesnei kvalifikacinei kategorijai gauti. Taip pat nurodoma, kad 2015 m. sausio 19 d. Komisijos posėdžiui pareiškėjas turėjo daugiau laiko ir motyvacijos geriau pasirengti, todėl būtent tai ir lėmė Komisijos narių įsitikinimą bei sprendimą, kad pareiškėjo kvalifikacijos lygis yra aukštesnis.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais šių apeliacinio argumentų, nes nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad Komisija 2013 m. lapkričio 19 d. pagrįstai nebuvo nustačiusi pareiškėjui antros kvalifikacinės kategorijos, nes šios Komisijos siūlymu priimtas Marijampolės AVPK viršininko įsakymas panaikintas, įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatyta, kad Komisijos 2013 m. lapkričio 19 d. atliktas vertinimas neatitinka esminių (o ne formalių) teisės aktų reikalavimų, Komisija, atlikdama vertimą, neužtikrino objektyvaus, nešališko ir visapusiško pareiškėjo profesionalumo antrai kvalifikacinei kategorijai gauti vertinimo. 2015 m. sausio 19 d. Komisija turėjo vertinti ir vertino pareiškėjo tarnybą tik nuo 2012 m. gruodžio mėnesio iki 2013 m. lapkričio mėnesio, t. y. atliko tai, ko tinkamai neatliko Komisija 2013 m. lapkričio 19 d. Šioje byloje Marijampolės AVPK neteikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Komisija 2015 m. sausio 19 d. sprendė, jog pareiškėjo kvalifikacijos lygis yra aukštesnis dėl išskirtinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos Komisijai 2013 m. lapkričio 19 d. ir dėl kurių pareiškėjas 2013 m. lapkričio 19 d. neturėjo teisėto pagrindo tikėtis, kad bus įvertintas taip, jog jam bus suteikta antra kvalifikacinė kategorija.

Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai padarė išvadą, jog Marijampolės AVPK atliko neteisėtus veiksmus, pareiškėjas patyrė 945,77 Eur turtinę žalą ir yra priežastinis ryšys tarp Marijampolės AVPK neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos turtinės žalos. Marijampolės AVPK neteisėti veiksmai taip pat vertintini kaip kalti veiksmai. Kadangi yra nustatytos visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo (buvusio pareiškėjo darbdavio Marijampolės AVPK) materialinės atsakomybės sąlygos, todėl konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas iš Marijampolės AVPK pareiškėjui priteisti 945,77 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių ir padarytos išvados, kad dėl neteisėtų Marijampolės AVPK pareiškėjas patyrė 945,77 Eur turtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu ir dėl to paliekamas iš esmės galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas turtinės žalos atlyginimą priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės AVPK, nors pagal pirmiau aptartus teisės aktus turtinės žalos atlyginimas turėjo būti priteistas iš Marijampolės AVPK. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Marijampolės AVPK aktyviai dalyvavo šioje administracinėje byloje, teikė procesinius dokumentus, įrodymus, t. y. įgyvendino ABTĮ nustatytas procesines teises; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas proceso operatyvumo principas, o įgyvendinant proceso operatyvumo principą, turi būti laikomasi proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį minėtu aspektu patikslinti, nurodant, kad pareiškėjui turtinės žalos atlyginimas priteisiamas iš Marijampolės AVPK, o ne iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės AVPK, ir toks pakeitimas nepažeidžia Marijampolės AVPK teisių. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

„Pareiškėjo R. B. prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti R. B. iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 945,77 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 77 euro ct) turtinės žalos atlyginimo.

Kitą pareiškėjo prašymo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

              Teisėjai                                                                                                   Laimutis Alechnavičius

                                                                                                                              Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė