Civilinė byla Nr. e2S-1188-619/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33834-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.2.; 3.5.1.13.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. D. ir G. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. pareiškimą dėl skolininko turto dalies vykdomajame procese nustatymo, suinteresuotieji asmenys M. V. ir G. V., antstolis I. G.,

nustatė:

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas J. D. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti M. V. nuosavybės teisę į ½ dalį G. V. gaunamo darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog yra vykdomas išieškojimas iš skolininko M. V. kreditoriaus J. D. naudai. Išieškotojas gavo antstolio siūlymą kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo vykdomojoje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-06 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-7540-905/2014, nustatė, kad M. V. nuosavybės teisėmis priklauso ½ dalis transporto priemonės MAN 8.180, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotos G. V. vardu. Nutartis įsiteisėjo, tačiau antstoliui skolos išieškoti nepavyko. Skolininkas M. V. nedirba ir negauna pajamų, tačiau jo sutuoktinė G. V. dirba ir gauna pajamas. Likusi negrąžinta skola yra 8416,36 EUR bei palūkanos.
2. Antstolis Irmantas Gaidelis palaikė pareiškėjo prašymą.
3. Suinteresuotas asmuo G. V. su pareiškimu sutiko iš dalies ir prašė nustatyti, kad M. V., priklauso nuosavybės teisė į 1/8 dalį G. V. darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų, gautų iki 2017-02-15 d. Nurodė, kad su skolininku augina du nepilnamečius vaikus, M. V. negauna pajamų, todėl vaikų išlaikymu rūpinasi viena G. V.. Jos nuomone, nustačius lygias turto sutuoktinių turto dalis nepilnamečių vaikų interesai bus pažeisti. Atsižvelgiant į tai, nustatytinos nelygios turto dalys, t.y. kad M. V., priklauso nuosavybės teisė į 1/8 dalį G. V., gaunamo darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų. Suinteresuotas asmuo G. V. taip pat pažymėjo, jog pareiškimas tenkintinas tik dalinai, kadangi 2017-02-15 d. sudaryta povedybinė sutartis kuria nuo šios sutarties sudarymo dienos (Sutarties 5.1 p.) yra nustatomas visiško sutuoktinių turto atskirumo teisinis režimas.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies. Nustatė, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio, kitų pajamų, piniginių lėšų, esančių bankuose ir kitose kredito institucijose, gautų iki 2017-02-17. Nustatė, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinei G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančios G. V. IĮ, juridinio asmens kodas 301707871, kurios buveinės adresas Pašilės g. 6A-9, Ukmergės m., Ukmergės r. sav. Nustatė, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotos transporto priemonės OPEL VECTRA-C-CC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog M. V. asmeninės nuosavybės teise turto neturi. Sutuoktiniai G. V. ir M. V. santuokos metu iki 2017-02-15 buvo įsigiję transporto priemonę OPEL VECTRA-C-CC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-05-07 įsteigę G. V. individualią įmonę.
6. Įvertinęs suinteresuoto asmens G. V. teismui pateiktos povedybinės sutarties nuostatas, pagal kurias bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki sutarties sudarymo įgytas turtas, nuo sutarties sudarymo momento tampa asmenine sutuoktinio, kurio vardu jis įregistruotas nuosavybe, o prievolės, atsiradusios santuokos metu, vykdomos asmeniškai to sutuoktinio, kurio vardu yra prievolė, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jos prieštarauja gerai moralei. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog povedybinę sutartį sutuoktiniai sudarė žinodami, jog kreditorius J. D. 2016-09-12 teisme iškėlė bylą dėl sutuoktinių turto dalies nustatymo, todėl konstatavo, jog sprendžiant pareiškėjo prašymą nesivadovaujama povedybinės sutarties nuostatomis, keičiančiomis sutuoktinių santuokos metu įgyto turto teisinį režimą.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog situacija, kad šeimoje pagrindines pajamas gauna G. V., o M. V. pajamos per mėnesį yra apie 50 EUR nėra nulemta objektyvių aplinkybių, o sutuoktinių bendro sprendimo, todėl sprendė, jog nėra pagrindo, nustatant sutuoktinių dalis bendrojoje nuosavybėje, nukrypti nuo lygių dalių principo. Pažymėjo, jog nepilnamečių vaikų būtinieji poreikiai bus užtikrinami iš G. V. nuo po povedybinės sutarties sudarymo gaunamo darbo užmokesčio, todėl nėra pagrindo nustatyti, kad jos sutuoktiniui priklauso tik 1/8 jos iki 2017-02-15 gauto darbo užmokesčio ir kitų pajamų. Atsižvelgiant į tai, nustatytina, kad M. V. nuosavybės teise priklauso ½ dalis G. V. gauto darbo užmokesčio, kitų pajamų ir piniginių lėšų, esančių bankuose ir kitose kredito įstaigose iki 2017-02-15.
8. Įvertinęs, jog sutuoktinai 2017-02-15 sudarė povedybinę sutartį, kurios pagrindu G. V. darbo užmokestis nuo sutarties įregistravimo viešame registre tapo jos asmenine nuosavybe, siekdamas užtikrinti tai, kad būtų vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, sprendė, jog teisinga ir sąžininga nustatyti dalis ne tik sutuoktinių gaunamoms pajamoms, bet ir kitam santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytam turtui. Atsižvelgdamas į tai, kad abu sutuoktiniai verčiasi verslu, nustatė, kad M. V. nuosavybės teise priklauso ½ dalis G. V. individualios įmonės bei į ½ transporto priemonės OPEL VECTRA-C-CC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. D. prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį ir nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio, kitų pajamų, piniginių lėšų, esančių bankuose ir kitose kredito institucijose iki to momento  kol bus visiškai grąžinta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-03 įsakymu Nr. L2-2567-821/2012 priteistoji skola.
10. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog skolininkui M. V. priklauso ½ dalis tik iki 2017 m. vasario 15 d. gauto sutuoktinės darbo užmokesčio, kitų, pajamų, piniginių lėšų esančių banko sąskaitose. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog skolininkas su savo sutuoktine sudarydami povedybinę sutartį elgėsi nesąžiningai, tikslu išvengti prievolės vykdymo. Apeliantas taip pat pažymėjo, jog skolininko sutuoktinė nuo 2012 m. žinojo apie skolininko pareigą grąžinti skolą kreditoriui, taigi, ši skola yra bendra abiem sutuoktiniams.
11. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. V. prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-01 nutartį ir nustatyti, kad M. V., priklauso nuosavybės teisė į 1/8 dalį G. V. darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų, gautų iki 2017-02-15 d., likusioje dalyje nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantės nuomone, negali būti nustatomos dalys į individualią įmonę, kaip į juridinį asmenį, o turi būti nustatoma dalis į tokios įmonės turtą. Apeliantės pajamos iš individualios įmonės veiklos po 2017-02-15 d. yra asmeninės pajamos; tuo tarpu iš teismo nutarties išeitų, kad sutuoktinis M. V. ir po povedybinės sutarties sudarymo, kadangi jam priklauso ½ dalis įmonės, turės teisę į ½ dalį įmonės pajamų, kas yra nelogiška ir neatitinka sudarytos povedybinės sutarties nuostatų. Teismas savo sprendimu galėjo (esant išieškotojo reikalavimui) nustatyti skolininko dalį į G. V. įmonės turtą ir pajamas, buvusias 2017-02-15 dienai, analogiškai kaip ir pasisakydamas dėl G. V. darbo užmokesčio. Tačiau teismas iš viso nepagrįstai sprendė reikalavimus, kurių pareiškėjas nereiškė, nustatydamas dalis ne tik sutuoktinių gaunamose pajamose, bet ir kitame santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytame turte, taip viršydamas pareikšto reikalavimo ribas (CPK 265 str. 2 d.). Apeliantė taip pat nesutinka su teismo nustatyta skolininko dalimi į jos, kaip sutuoktinės turtą. Teismas visiškai neatsižvelgė į nepilnamečių vaikų, kuriuos apeliantė išlaiko, interesus. Nors ir nėra objektyvių duomenų, pateisinančių skolininko, kaip darbingo amžiaus asmens, turinčio nepilnamečius vaikus, pajamos per mėnesį tesiekia 50 EUR, tačiau apeliantė negali būti atsakinga už jo veiksmus. Teismas turi pripažinti, jog atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, nustatytinos nelygios turto dalys, t.y. kad M. V., priklauso nuosavybės teisė į 1/8 dalį G. V., gaunamo darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų, taip pat į 1/8 dalį G. V. individualios įmonės turto.
12. Atsiliepimu į pareiškėjo J. D. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo G. V. prašė jį atmesti. Pažymėjo, jog šioje byloje nebuvo keliamas klausimas 2017 m. vasario 15 d. povedybinės sutarties nuginčijimo klausimas. Minėta sutartis yra teisėta ir galiojanti. Skolininko sutuoktinė neturi jokios prievolės kreditoriui, todėl nesuprantama kaip jos siekis išvengti jos mokėjimo gali būti laikomas neteisėtu. Taip pat atmestini pareiškėjo argumentai apie tai, kad asmeninė M. V. skola tapo bendra, nes skolininko sutuoktinė ilgą laiką apie ją žinojo.
13. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens G. V. atskirąjį skundą J. D. prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad teismas, nenukrypdamas nuo lygių dalių principo, įvertino apeliantės teiginius dėl nepilnamečių vaikų interesų bei detaliai dėl jų pasisakė. Teismas, priimdamas sprendimą taip pat įvertino povedybinės sutarties sąlygas bei jų atitikimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
15. Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje.

Dėl kreditoriaus atskirojo skundo

16. Kreditorius kvestionuoja skundžiamą nutartį motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nustatė, kad skolininkui priklauso ½ dalis tik iki 2017-02-15 gauto sutuoktinės G. V. darbo užmokesčio ir kitų pajamų, piniginių lėšų, esančių bankuose ir kitose kredito institucijose. Apelianto nuomone, šiuo atveju skolininkui ½ dalis į sutuoktinės gaunamas pajamas nustatytina iki visiško skolos išieškojimo, kadangi ji pasirašydama povedybinę sutartį žinojo apie skolą ir ši skola yra bendra abiem sutuoktiniams. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
17. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju klausimas sprendžiamas ne dėl išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t.y. nekeliamas klausimas dėl sutuoktinės kaip bendraskolės solidariosios atsakomybės, todėl apelianto atskirojo skundo argumentai susiję su skolininko prievolės pobūdžiu, atmestini kaip nesusiję su šios bylos dalyku.
18. Taip pat pažymėtina, jog LR CK 3.83 str. 1 d. įtvirtinta, jog sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą. Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis) (LR CK 3.102 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina per se prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą. CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų - sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 str. 2 d.).
19. Nagrinėjamu atveju skolininkas povedybinę sutartį su sutuoktine sudarė 2017 m. vasario 15 d. Minėtos sutarties 2.2 p. numatyta, jog visas turtas, kurį šalys įgijo po šios sutarties sudarymo priklausys tai šaliai, kurios vardu turtas bus registruotas, asmeninės nuosavybės teise. Taigi, sutuoktiniams vedybų (povedybine) sutartimi sutuoktiniams nustačius kitokį savo turto teisinį režimą ir pakeitus nuosavybės teisinį santykį, išieškojimas iš skolininko nebegali būti nukreipiamas į nebeegzistuojančią skolininko dalį nebeegzistuojančiame bendrame turte. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad skolininkui M. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės G. V. darbo užmokesčio, kitų pajamų, piniginių lėšų, esančių bankuose ir kitose kredito institucijose, gautų iki 2017-02-15.

Dėl suinteresuoto asmens atskirojo skundo

20. Apeliantė G. V. nesutinka su skundžiama nutartimi, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas išeidamas už reikalavimo ribų nustatė turto dalį į nedalintiną objektą individualią įmonę bei nustatydamas ½ turto dalį neatsižvelgė į sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus. Kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais.
21. Pažymėtina, jog CPK 265 straipsnio 2 dalis draudžia teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas, išskyrus išimtis, numatytas nagrinėjant atskirų kategorijų bylas. Pažymėtina, jog ši byla yra dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ir nėra priskirtina byloms, kuriose teismas turi teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas. Įvertinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, jog pareiškėjui J. D. pareiškus reikalavimą nustatyti skolininko turto dalį į sutuoktinės darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo spręsti skolininko turto dalies kitame santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytame turte nustatymo klausimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje naikintina.
22. Apeliantė nurodo, kad teismas turėjo nukrypti nuo lygių dalių principo, nes iš esmės viena augina du nepilnamečius vaikus, kadangi skolininkas M. V. uždirba tik 50 EUR, o tai įpareigoja teismą užtikrinti, kad nepilnamečių vaikų interesai nebūtų pažeisti. Pažymėtina, jog CK 3.156 str. nustato tėvų lygias teises išlaikyti vaiką. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog skolininko sutuoktinė turėtų skirti nepilnamečiui vaikui didesnę dalį vaikui išlaikyti iš savo gaunamų darbinių pajamų nei skolininkas. Pažymėtina, kad apeliantė į bylą nepateikė visų duomenų apie savo turtinę padėtį, vaikų išlaikymui reikalingas lėšas, turimas pajamas, turtą bei turtines teises. Be to, skolininko pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką negali eliminuoti kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus išieškojimo procese.
23. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį toje dalyje, kuria viršijus pareikštų reikalavimų ribas nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) M. V. nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinei G. V. priklausančios G. V. IĮ ir ½ dalis sutuoktinės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotos transporto priemonės OPEL VECTRA-C-CC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti toje dalyje, kuria nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinei G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančios G. V. IĮ, juridinio asmens kodas 301707871, kurios buveinės adresas (duomenys neskelbtini). ir ½ dalis sutuoktinės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotos transporto priemonės OPEL VECTRA-C-CC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                             Andrutė Kalinauskienė