Administracinio nusižengimo byla Nr. II-426-988/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01990-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei I. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-3278-2019.

Teismas

n u s t a t ė :

D. Ž. (toliau – ir pareiškėja) 2019 m. sausio 16 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 13-ANR_P-2124-2019 su įrašytu administraciniu nurodymu iki 2019 m. vasario 16 d. sumokėti 15 Eur baudą pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį, už tai, kad ji 2018 m. lapkričio 6 d. 15.03 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) draudžiamoje vietoje: kelio ženklo sustoti draudžiama galiojimo zonoje, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 332 punktą. Tokiais savo veiksmais D. Ž. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. (b. l. 8)

Skundas administracinio nusižengimo byloje išnagrinėtas D. Ž. nedalyvaujant, nes ji būdama informuota apie bylos nagrinėjimo datą, laiką bei vietą, į teismo posėdį neatvyko. 2019 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2019 m. birželio 10 d. D. Ž. prašymas, kuriame D. Ž. prašo nagrinėti skundą jai nedalyvaujant, nes ji negali dalyvauti posėdyje dėl tarnybinio būtinumo. Palaiko visus motyvus ir argumentus išdėstytus apeliaciniame skunde. Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu apklausta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė I. M. nesutiko su pareiškėjos skunde nurodytais motyvais ir argumentais. Parodė, kad būtinąjį reikalingumą pareiškėja supranta ne taip kaip yra, kaip situaciją, kuriai esant padaroma žala. Atvykus tarnybiniu automobiliu ir palikus automobilį pažeidžiant kelių eismo taisykles – nėra būtinasis reikalingumas, ji galėjo jo išvengti ir pastatyti automobilį leistinoje vietoje, nepažeidžiant kelių eismo taisyklių, visos sąlygos tam buvo. Kadangi pati pripažino, kad padarė tą nusižengimą, jai buvo pasiūlytas administracinis nurodymas, sumokėti pusę minimalios baudos. Ji baudos nesumokėjo, įvertinus visas aplinkybes, buvo paskirta sankcijos ribose mažiausia bauda.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 21 d. vyriausiosios specialistės I. M. nutarimu pareiškėja už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje padarymą nubausta trisdešimties eurų bauda. (b. l. 7)

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. balandžio 12 d. gautas pareiškėjos skundas „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-3278-2019“. Skundu pareiškėja prašo pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-3278-2019 ir administracinės nuobaudos neskirti. Nurodo, kad 2018 m. lapkričio 8 d. savo iniciatyva administracijai pateikė pranešimą, kad būtent ji naudojosi transporto priemone „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri priklauso darbdaviui – Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie žemės ūkio ministerijos. 2019 m. sausio 10 d. administracijai pateikė paaiškinimą apie nusižengimo padarymo aplinkybes, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, kad nusižengimą padarė dėl būtinojo reikalingumo – privalėjo dalyvauti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos posėdyje ir prašė neskirti administracinės nuobaudos arba skirti švelnesnę negu sankcijoje numatyta minimali. Pareiškė savo prašymą neįrašyti į protokolą administracinio nurodymo, tačiau administracinio nusižengimo protokolas, pažeidžiant procesines normas vis tiek buvo surašytas su administraciniu nurodymu. Gavusi administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, 2019 m. sausio 18 d. administracijai pateikė papildomą prašymą, kuriame pakartotinai nurodė 2019 m. sausio 10 d. prašyme išdėstytas aplinkybes. Nurodo, kad skirdama administracinę nuobaudą, administracija privalėjo atsižvelgti į tai, kad pavojingą veiką padarė asmuo niekada nebaustas administracine tvarka, veika padaryta pažeidus kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl padarytos veikos jokių pasekmių nekilo, yra dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei administracinis nusižengimas padarytas dėl būtinojo reikalingumo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių administracija nenustatė. Vadovaujasi ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir prašo skirti administracinės nuobaudos rūšį, kuri nenumatyta ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje, tačiau yra švelnesnė už ją arba administracinės nuobaudos neskirti. Teigia, kad tokia bausmės rūšis šiuo atveju labiausiai atitinka teisingumo ir protingumo principus.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. birželio 6 d. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodoma, kad jis yra nepagrįstas. Atsiliepime nurodoma, kad teismų praktikoje bei teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo. Taigi veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Tačiau tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos yra: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, 2) gresiantis pavojus turi būti realus, 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus, 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Tuo tarpu D. Ž. veiksmai neatitinka būtinojo reikalingumo sąvokos ir nepateisina priešingo teisei elgesio, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad ji turėjo galimybę išvengti administracinio nusižengimo padarymo sustodama kitoje vietoje, kurioje transporto priemonėms sustoti galima. Pareiškėjos klaidingai padaryta išvada dėl būtinojo reikalingumo ir siekio įvykdyti profesines pareigas neatleidžia jos nuo atsakomybės laikytis KET nustatytų reikalavimų ir nepašalina kaltės padarius administracinį nusižengimą.

Pareiškėjos skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu, už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą pareiškėjai paskirta administracinė nuobauda – 30,00 eurų bauda. Pareiškėja nesutinka su paskirta bauda ir prašo teismo administracinės nuobaudos neskirti.

Pareiškėjos skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad nusižengimą padarė dėl būtinojo reikalingumo ir jos situacija atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Dėl pareiškėjos administracinės atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį

ANK 417 straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

Pareiškėjai nutarimas priimtas dėl Kelių eismo taisyklių 332 punkto pažeidimo KET 332  punkte nustatyta, kad draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Šioje byloje administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ir nutarimas priimtas atsižvelgiant į objektyviai surinktus įrodymus. 2018 m. lapkričio 8 d. D. Ž. pranešime „Dėl naudojimosi transporto priemone“ pareiškėja nurodė, kad 2018 m. lapkričio 6 d. ji valdė transporto priemonę „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri priklauso Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad automobilis „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: kelio ženklo sustoti draudžiama galiojimo zonoje, tuo pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 332 punktą.

D. Ž. iki 2019 m. vasario 16 d. buvo siūloma įvykdyti administracinį nurodymą, t. y. sumokėti pusę minimalios baudos, tačiau pareiškėja nurodymo neįvykdė. ANK 610 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė administraciniam atsakomybėn traukiamam asmeniui, pripažinus savo kaltę, per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos. Asmuo turi būti pakankamai atidus, sąžiningas ir rūpestingas, domėtis administracinio nusižengimo byla, geranoriškai per nustatytą terminą sumokėti pusę minimalios jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sankcijoje numatytos baudos. Iš 2019 m. sausio 16 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie pusę minimalios baudos sumokėjimo terminą, apie tai, kad iki nurodytos dienos nesumokėjus baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu ir administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriuje. Suėjus nustatytam terminui administracinis nurodymas nebuvo įvykdytas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad tokiu būdu ji prarado teisę į administracinį nurodymą ir galimybę sumokėti pusę minimalios baudos. 

Skiriant D. Ž. nuobaudą, buvo nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus šias aplinkybes, padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, D. Ž. buvo paskirtas baudos minimumas – 30 Eur bauda. Teismas sprendžia, kad toks baudos dydis nėra aiškiai neteisingas ar nepagrįstas, nes nuobaudos dydis buvo parinktas įvertinus visas jos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir į jas tinkamai atsižvelgiant.

Pareiškėja skunde nurodo, kad nusižengimą padarė dėl būtinojo reikalingumo, nes privalėjo dalyvauti posėdyje, susijusiame su jos darbinėmis pareigomis. ANK 16 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta būtinojo reikalingumo sąvoka, kur teigiama, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti, t. y. veikė būtinojo reikalingumo situacijoje. Teismo vertinimu, susidariusi situacija neatitiko šios normos dispozicijoje nurodytų sąlygų, gresiančio pavojaus požymių nenustatyta. Tai, kad pareiškėja privalėjo dalyvauti darbiniame posėdyje ir dėl to pastatė automobilį toje vietoje, kur draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti), nelaikytina grėsmingu pavojumi pareiškėjai ar kitiems asmenims ar jų teisėms šios normos kontekste. Pareiškėja iš anksto žinojo, kada privalės vykti į komandiruotę, tai patvirtina byloje esantis tarnybinis pranešimas dėl komandiruotės (b. l. 4). Taigi D. Ž. turėjo iš anksto pasirūpinti, kad nesusidarytų tokia situacija, kai nėra kur pastatyti automobilio, ar tam padaryti tinkamai neužtenka laiko. Todėl darytina išvada, kad minėta atsakomybę šalinanti aplinkybė šioje byloje nėra nustatyta.

D. Ž. prašo skirti mažesnį baudos dydį, negu nustatyta ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje arba administracinės nuobaudos visai neskirti vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrįsto pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nustatytos aplinkybės ir skunde nurodyti argumentai nėra laikytini išskirtinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta tik viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pareiškėja prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Teismo vertinimu, vien šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepakanka ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatoms taikyti. Darytina išvada, jog įvertinus pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad veiką padarė asmuo niekada nebaustas administracine tvarka, dėl veikos nekilo jokių pasekmių, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskirta minimali administracinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga, kad būtų pasiekti įstatymo leidėjo nurodyti administracinės nuobaudos tikslai, todėl vadovautis ANK 34 straipsnio 5 dalimi šiuo atveju nėra pagrindo.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad automobilis, kurį 2018 m. lapkričio 6 d. vairavo D. Ž., buvo pastatytas Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: kelio ženklo sustoti draudžiama galiojimo zonoje, nes tai matyti iš savivaldybės pateiktų nuotraukų, esančių byloje ir pačios D. Ž. prisipažinimo. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja, praleidusi terminą administraciniam nurodymui įvykdyti ir sumokėti pusę minimalios baudos, neteko galimybės to padaryti vėliau. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracija, įgaliota nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ne teismo tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ir priėmusi nutarimą, paskyrė teisingą ir proporcingą nuobaudos rūšį ir dydį. Šiuo atveju vadovautis ANK 16 straipsnio 1 dalimi – būtinuoju reikalingumu nėra galimybės, nes pareiškėja nebuvo pakankamai atidi, gresiančio pavojaus požymių nebuvo nustatyta bei ji laiku nepasirūpino, kur tinkamai, pagal įstatymus pastatyti transporto priemonę. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos negali būti pritaikomos šioje situacijoje, kadangi nėra jokių išskirtinio pobūdžio aplinkybių, pagrindžiančių išimties taikymo, nustatyto įstatyme.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

D. Ž. skundą atmesti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR-3278-2019, palikti nepakeistą. 

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas         Darius Pranka