Civilinė byla Nr. e2-346-585/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00706-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų išieškojimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šampano namai“ kreditorės reikalavimas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šampano namai“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis perduotas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė teismui prašymą, kuriuo inter alia (be kita ko) prašė kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Skolų išieškojimas“ reikalavimą dėl UAB „Šampano namai“ akcininkų sudarytų akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
2. Nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas dėl bendrovės akcininkų sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais nenagrinėtinas Kauno apygardos teisme ir turėtų būti perduotas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi inter alia civilinės bylos dalį pagal kreditorės UAB „Skolų išieškojimas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Šampano namai“, UAB „Lenvela“, A. B., M. V., G. D., A. K., N. C. dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis perduoti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Teismas nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 26 straipsniu, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šios išimtys yra numatytos CPK 27-28 straipsniuose. CPK 27 straipsnio 4 punkte numatyta, kad apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja bylas dėl bankroto. CPK 27 straipsnio 1 punkte yra nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ne tik CPK, bet ir kiti įstatymai gali nustatyti, kad tam tikrus civilinius ginčus pirmąja instancija nagrinėja apygardų teismai (CPK 27 straipsnio 9 punktas).
5. Nagrinėjamu atveju UAB „Skolų išieškojimas“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su patikslintu pareiškimu, kuriame prašė pripažinti BUAB „Šampano namai“ bankrotą tyčiniu; pripažinti negaliojančiais UAB „Šampano namai“ akcijų pirkimo-pardavimo sandorius, kuriais A. B., Mi. V. ir A. K. pardavė UAB „Šampano namai“ akcijas N. C.; pripažinti negaliojančiu UAB „Šampano namai“ ir akcijų pirkimo-pardavimo sandorį, kuriuo G. D. ir N. C. pardavė UAB „Šampano namai“ akcijas D. J. W.; taikyti restituciją – akcijas grąžinti G. D. (50 procentų), A. B. (17 procentų), M. V. (16 procentų) ir A. K. (17 procentų).
6. Bankroto administratoriaus (kreditoriaus) prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu yra nagrinėjamas bankroto byloje kaip procesinis prašymas ir vertinamas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio nuostatas; nagrinėjant šį prašymą suinteresuotais asmenimis paprastai traukiami asmenys, kurių veiksmai ar neveikimas turėjo įtakos tyčiniam bankrotui, taip pat gali dalyvauti ir kiti bankroto proceso asmenys, pavyzdžiui, kiti kreditoriai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-410-370/2017).
7. UAB „Skolų išieškojimas“ reikalavimas dėl akcijų pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais reiškiamas ne bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei, o kitiems, nors ir susijusiems su ja, asmenims (vadovui, akcininkams). Pareiškimo reikalavimas dėl akcijų pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais grindžiamas bendraisiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, t. y. ieškinio dalykas (sandorių pripažinimas negaliojančiais) bei ieškinio faktinis pagrindas (sandorių fiktyvumas) nėra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto byla. Tokiu atveju civilinės bylos, kurioje egzistuoja visiškai savarankiški ieškinio elementai, nagrinėjimas pagal bendrąsias rūšinio teismingumo taisykles (ne bendrovės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme), atitinka proceso įstatymo reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-854-330/2017).
8. Tad teismas darė išvadą, kad kreditorės UAB „Skolų išieškojimas“ pareiškimas dėl akcijų pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, kaip savarankiškas reikalavimas, nagrinėtinas ne bankroto byloje, bet jo teismingumas nustatytinas pagal bendrąsias CPK numatytas teismingumo taisykles, t. y. reikalavimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra teismingas įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 4 dalis, ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas), o pareiškimo reikalavimai dėl akcijų pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, kaip savarankiški reikalavimai, yra teismingi apylinkės teismui (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Toks teisinis reguliavimas nepažeidžia civilinio proceso koncentruotumo principo, priešingai – sudaro sąlygas operatyviai ir ekonomiškai vykdyti bankroto procedūras ir siekti esminių bankroto proceso tikslų. Savarankišką reikalavimą dėl akcijų pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais nagrinėjant kartu su procesinio pobūdžio klausimais dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, atsirastų neigiamas rezultatas – einamųjų bankroto proceso klausimų nagrinėjimas būtų apsunkintas ir neleistinai užsitęstų.
9. Taigi UAB „Skolų išieškojimas“ pareiškimo dalis dėl akcijų pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal rūšinį teismingumą neteisminga Kauno apygardos teismui (buvo priimta pažeidžiant bendrąsias civilinių bylų teismingumo taisykles), o tarp šalių kilęs ginčas yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 29 straipsnis), todėl, šioms aplinkybėms paaiškėjus jau iškėlus bylą teisme, UAB „Skolų išieškojimas“ pareiškimo dalis su reikalavimais dėl akcijų pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais perduotina pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Kreditorė UAB „Skolų išieškojimas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarties dalį, kuria UAB „Skolų išieškojimas“ reikalavimas dėl BUAB „Šampano namai“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis perduotas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai, neatsižvelgdamas į kreditorės valią, dispozityvumo principą ir nagrinėjamų klausimų sąsajas, nusprendė dalį pareiškimo reikalavimų perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
10.2. Teismas nepagrįstai pareiškimo reikalavimus išskyrė ne vadovaudamasis CPK 136 straipsnio 2 dalimi, t. y. nevertindamas ir nepateikdamas argumentų, kad atskirai tyčinio bankroto klausimą ir akcijų perleidimo sandorių fiktyvumo klausimą nagrinėti yra tikslingiau, o vadovaudamasis CPK 29 straipsniu. Teismas nepagrįstai neįvertino fakto, kad ieškovas turi teisę į vieną ieškinį sujungti kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus (CPK 136 straipsnis) ir kad tokiu atveju, kai bent vienas iš reikalavimų turi būti nagrinėjamas apygardos teisme, visas ieškinys turi būti nagrinėjamas apygardos teisme (CPK 27 straipsnio 4 punktas, 33 straipsnio 4 dalis).
10.3. Reikalavimas dėl BUAB „Šampano namai“ bankroto pripažinimo tyčiniu glaudžiai susijęs su reikalavimu dėl fiktyvių bendrovės akcijų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, ko tikslas – atstatyti esamą padėtį ir nustatyti tikruosius bendrovės akcininkus bei vadovus, nes tikrieji akcininkai ir vadovai yra kalti dėl tyčinio bankroto ir būtent jie turi būti traukiami civilinėn atsakomybėn. Taigi abu reikalavimai turi būti nagrinėjami vienoje byloje, o visas ieškinys yra teismingas Kauno apygardos teismui.
10.4. Pareiškimas pareikštas, ginant ne tik asmenines, bet visų BUAB „Šampano namai“ kreditorių pažeistas teises. Tokio ginčo teismingumą lemia bankroto instituto paskirtis, bankroto proceso specifika, ypatinga bankrutuojančios įmonės teisinė padėtis kitos proceso šalies atžvilgiu, keliamų reikalavimų pobūdis ir yra taikomas ĮBĮ, o CPK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2712/2011).
11. Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pareiškėja nepagrįstai nurodė, kad akcijų perleidimo sandorio (ne)teisėtumo įvertinimas, fiktyvumo nustatymas yra būtinas, siekiant atskleisti visas bankroto pripažinimo tyčiniu bylai aktualias aplinkybes ir tai yra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
11.2. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-854-330/2017; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-410-370/2017) laikosi pozicijos, kad bankroto byloje nenagrinėjami klausimai, kurie neturi tiesioginės ar netiesioginės įtakos bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei ir jos teisiniam statusui.
11.3. Lietuvos apeliacinis teismas naujausioje savo praktikoje laikosi pozicijos, kad sandorio pripažinimo negaliojančiu atitinkamais pagrindais institutus reglamentuoja CPK normos, kurios nustato visiškai kitokius teisinę reikšmę, norint sandorį pripažinti negaliojančiu turinčius požymius ir kriterijus, nei nustatytieji aptariamo ĮBĮ instituto normų (ĮBĮ 20 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1883-553/2020). JANĮ 29 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja naujai pradedamų ginčų (pateikiamų ieškinių) teismingumo, minėta straipsnio dalis skirta nustatyti jau teismuose nagrinėjamų (iškeltų) bylų perdavimo taisykles; t. y. nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos tik bylos, pradėtos iki nemokumo bylos iškėlimo įmonei. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nauji ginčai, kuriuose reikalavimus reiškia bankrutavusi įmonė, nagrinėjami pagal bendrąsias teismingumo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinė byla Nr. e2-1013-798/2020).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
13. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – 2020 m. gruodžio 14 d. audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išvados kopiją. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikti, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktu nauju įrodymu, nustatė, kad minėtas įrodymas galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, duomenų, kad apeliantė šį įrodymą teikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nėra. Atsižvelgdamas į tai, apeliantės pateiktą naują įrodymą apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl bankrutavusios įmonės kreditorės reikalavimo pripažinti įmonės (skolininkės) bankrotą tyčiniu ir tos kreditorės reikalavimo pripažinti bankrutavusios įmonės akcininkų - fizinių asmenų, kurių gyvenamosios vietos yra Vilniuje, sudarytas akcijų pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis nagrinėjimo vienoje byloje bankroto bylą nagrinėjančiame Kauno apygardos teisme. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dalį pareiškimo reikalavimų perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės išvada dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nepagrįstumo, tačiau kitais, ne apeliantės nurodomais, motyvais. Toliau šioje nutartyje, visų pirma, pasisakoma dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų, po to išdėstomi apeliacinės instancijos teismo motyvai, kuriais grindžiamas skundžiamos nutarties nepagrįstumas.
15. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo taikyti CPK 27 straipsnio 4 punktą ir 33 straipsnio 4 dalį, 136 straipsnio 1 ir 2 dalis. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka.
16. Apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja civilines bylas dėl bankroto ir restruktūrizavimo, išskyrus bylas dėl fizinio asmens bankroto (CPK 27 straipsnio 4 punktas).
17. Apeliantė viename pareiškime sujungė savarankiškus reikalavimus: 1) pripažinti bankrotą tyčiniu; 2) pripažinti negaliojančiais bankrutavusios įmonės akcijų pirkimo - pardavimo sandorius. Pirmasis reikalavimas yra bendro bankroto bylos proceso dalis, tuo tarpu ieškinys pripažinti negaliojančiais akcininkų tarpusavyje sudarytas sutartis savaime nėra ginčas, kilęs iš bankroto teisinių santykių ir tokio ginčo bylos priskyrimą, teismingumą ar jo sujungimą reglamentuoja kitos proceso normos, todėl CPK 27 straipsnio 4 punktas nagrinėjamu aspektu tokiam ginčui nėra aktualus. Atsakovai pagal byloje pareikštą ieškinį dėl akcininkų sudarytų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis yra penki fiziniai asmenys, keturių iš kurių gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste. Toks ieškinys pagal bendras teismingumo taisykles teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 26 ir 29 straipsniai). Tačiau, kaip minėta, apeliantė, sujungė viename pareiškime reikalavimus, kurie teismingi skirtingiems teismams.
18. Kelių ieškinio reikalavimų sujungimo arba išskyrimo klausimus reglamentuoja CPK 136 straipsnio normos. Ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus (CPK 136 straipsnio 1 dalis).
19. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tarpusavio sąsajų buvimas, leidžiantis pagal CPK 136 straipsnio 1 dalį sujungti į vieną ieškinį kelis reikalavimus, neinicijuojant kelių skirtingų procesų, gali būti konstatuotas ir tuomet, kai savarankiški reikalavimai atsiranda iš teisinių santykių, siejančių tas pačias šalis, nepriklausomai nuo šių teisinių santykių pobūdžio skirtingumo ar atsiradimo pagrindo (reiškiami turtiniai ir neturtiniai reikalavimai, arba reikalavimai, kildinami iš delikto ir iš prievolinių teisinių santykių ir pan.), taip pat nepriklausomai nuo to, kad skyrium nagrinėjami reikalavimai turėtų būti reiškiami skirtingiems teismams pagal rūšinį teismingumą. Pastaroji situacija yra tiesiogiai sureguliuota įstatyme (CPK 33 straipsnio 4 dalis), nurodant, kad jeigu vienas iš reikalavimų teismingas apygardos teismui, tai ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-311-464/2018).
20. Kartu teismų praktikoje pažymėta, kad ieškovo teisė ieškinyje sujungti kelis reikalavimus CPK 136 straipsnio 1 dalies pagrindu nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis e2-323-302/2017, 18 punktas). Tokią išvadą galima padaryti vadovaujantis CPK 136 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad teismas, priimantis ieškinį (t. y. CPK 137 straipsnio tvarka sprendžiantis ieškinio priėmimo klausimą), kuriame yra sujungti keli reikalavimai, turi teisę išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau juos nagrinėti skyrium, tai pat – CPK 136 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad kai sujungtus reikalavimus pareiškia keli ieškovai arba jeigu jie pareiškiami keliems atsakovams, priimantis ieškinį teismas turi teisę išskirti vieną ar kelis reikalavimus į atskirą bylą, jei pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nustatęs, kad viename ieškinyje yra pareikšti reikalavimai skirtingiems atsakovams ir šių reikalavimų teisinė prigimtis yra skirtinga, teismas turi pagrindą svarstyti dėl CPK 136 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis Nr. 3K-3-250/2014). Tačiau, pvz. negali būti vienoje byloje sujungti reikalavimai, kurių kiekvienas teismingas kitam teismui pagal išimtinio teismingumo taisykles (CPK 31 straipsnis, CPK 33 straipsnio 3 dalis).
21. CPK 136 straipsnio 2 ir 3 dalis aiškinant lingvistiškai, teismas išskiria bylą tik nustatęs sujungtų reikalavimų išskyrimo tikslingumą, bet ne dalies reikalavimų pareiškimą pažeidžiant teismingumo taisykles.
22. Teismas, spręsdamas kelių viename pareiškime sujungtų reikalavimų, teismingų ne vienam teismui, priėmimo klausimą, ir neišskyręs jų CPK 136 straipsnio 2 arba 3 dalies pagrindu, privalo išspręsti bendrą civilinės bylos, kurioje sujungti keli reikalavimai, teismingumo klausimą.
23. Kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą reglamentuoja CPK 33 straipsnis. Jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme (CPK 33 straipsnio 4 dalis). CPK 33 straipsnio 4 dalis taikoma keliems tarpusavyje susijusiems reikalavimams, teismo nagrinėjamiems vienoje byloje, kai dalis vienoje byloje sujungtų reikalavimų yra teisminga apygardos teismui, o dalis – apylinkės. Tačiau CPK 33 straipsnio 4 dalis nesuteikia ieškovui teisės pasirinkti kelių tarpusavyje susijusių reikalavimų bendro teismingumo. Taip pat CPK 33 straipsnio 4 dalis reglamentuoja tik kelių bendrai sujungtų reikalavimų teismingumo, o ne jų sujungimo arba išskyrimo klausimus.
24. Apeliantė viename pareiškime sujungė kelis savarankiškus reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį pareiškimą, netaikė CPK 136 straipsnio 2 arba 3 dalies, neišskyrė reikalavimų dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių į atskirą bylą, taip pat civilinės bylos iškėlimo stadijoje neatsisakė priimti reikalavimų kaip neteismingų Kauno apygardos teismui, juos priėmė, o tik iškėlęs civilinę bylą neperdavė tokių (išskirtų) reikalavimų nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, bet nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. sausio 7 d. pats nagrinėjo visus vienoje byloje sujungtus reikalavimus.
25. Nors atsakovas A. B. jau 2020 m. birželio 15 d. atsiliepime į ieškinį pareiškė teismui prašymą perduoti bylos reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dalį pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, pirmosios instancijos teismas šio prašymo pasirengimo bylos nagrinėjimui procesinėje stadijoje nesprendė. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi konstatavo, kad byla parengta nagrinėti teisme („bylą pasirengta nagrinėti iš esmės“) ir paskyrė byloje teismo posėdį (CPK 232 straipsnis). 2020 m. spalio 14 d. ir gruodžio 9 d. byloje įvyko du teismo posėdžiai. 2020 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl pandemijos sukelto būtinumo bylą nagrinėti nuotoliniu būdu, taip pat tame teismo posėdyje teismas nutarė išspręsti atsakovo birželio 15 d. prašymą ir pakartotinai gruodžio 8 d. pareikštą prašymą dėl bylos dalies perdavimo pagal teismingumą. Atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas paskyrė naują teismo posėdį 2021 m. sausio 25 d.
26. Pirmosios instancijos teismas tik 2021 m. sausio 7 d., CPK 29 straipsnio pagrindu nurodęs, kad reikalavimai dėl akcijų pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, kaip savarankiški reikalavimai, yra teismingi apylinkės teismui, skundžiama nutartimi, perdavė civilinės bylos dalį nagrinėti kitam teismui CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, konstatavęs, kad priimdamas nagrinėti reikalavimus dėl akcijų perleidimo sutarčių negaliojimo pažeidė teismingumo taisykles.
27. 2021 m. sausio 25 d. įvykusiame trečiame teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas sustabdė jo žinioje likusią bylos dalį iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas dėl 2021 m. sausio 7 d. nutarties, nurodęs, kad „tarp šių skirtinga tvarka nagrinėjamų klausimų egzistuoja akivaizdus tiesioginis teisinis ryšys“, t. y. konstatavęs ryšį tarp reikalavimų dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir akcijų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais išsprendimui reikšmingų aplinkybių ir šių reikalavimų išsprendimo rezultatų.
28. Pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Taigi, vienas pagrindinių civilinio proceso tikslų, nurodomų įstatyme, yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Civilinio proceso normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į bendruosius civilinio proceso tikslus ir jų įgyvendinimui skirtus principus.
29. Todėl ir civilinio proceso normos, reglamentuojančios bylos perdavimo iš vieno teismo kitam pagal teismingumo taisykles, aiškintinos atsižvelgiant į CPK įtvirtintus proceso principus, tame tarpe - koncentracijos bei ekonomiškumo principus, reiškiančius, jog teismas imasi CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo viename posėdyje, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis).
30. CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja, kad byla būtų išnagrinėta ir teismo sprendimas įvykdytas kuo greičiau ir kuo mažesnėmis laiko ir kitomis sąnaudomis. Teismų sistema ir jos funkcionavimas brangiai kainuoja, todėl neabejotinai egzistuoja teismo pareiga kiek įmanoma ekonomiškiau naudoti tiek valstybės, tiek proceso šalių lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje e2-376-330/2015).
31. Pagrindinė civilinio proceso koncentracijos principo užduotis – įgyvendinti greito proceso idėją mažiausiomis sąnaudomis ir kartu užtikrinti, kad kilęs socialinis konfliktas būtų kuo greičiau išspręstas. Civilinio proceso koncentracija turi būti įgyvendinamas sutelkiant: 1) procesinę medžiagą ir 2) procesinius veiksmus. Vadinasi, įgyvendinant šitą principą, turi būti siekiama, kad bylos dalimi taptų tik būtina jai išnagrinėti medžiaga ir atliekamas tik neišvengiamai būtinas procesinių veiksmų minimumas.
32. Paminėtina, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Tuo atveju, jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas nutartimi turi perduoti bylą pagal teismingumo taisykles teismui, kuriam ji teisminga (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą, be kita ko, būtina atsižvelgti ir į vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), taip pat vadovautis bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 2 dalis), civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1493-186/2018).
33. Kelių savarankiškų procesų sujungimas į vieną visų pirma reiškia proceso koncentruotumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-521/2010). Savarankiškų procesų sąsajumas grindžiamas reikalavimų arba įsipareigojimų pobūdžio bei medžiagos fakto ir teisės klausimais tapatumu.
34. Todėl, sprendžiant dėl bylos, priimtos pažeidžiant teismingumo taisykles, perdavimo CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu pagal teismingumo taisykles teismui, kuriam ji teisminga, negali būti suabsoliutinamas pirmosios instancijos teismo nustatytas teismingumo taisyklių pažeidimas. 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 (įsigaliojo nuo 2011 m. spalio 1 d.) panaikinta CPK 329 straipsnio 2 dalies punkto nuostata, pagal kurią rūšinio teismingumo pažeidimas buvo pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, proceso normomis nustatytų bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių pažeidimas nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, todėl netgi tokio pažeidimo konstatavimo atveju, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, jis nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016). Be to, tai kad CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas neapima visų rūšinio teismingumo pažeidimo atvejų, per se (savaime) negali reikšti, kad apylinkės ir apygardos teismų kompetencijos pažeidimai patenka į CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto (byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo) apimtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1766-186/2018).
35. Šie teismų praktikoje pateikti išaiškinimai, apeliacinės instancijos vertinimu, taip pat patvirtina, kad CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas turi būti taikomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, o ši proceso norma turi būti aiškinama atsižvelgiant į minėtą civilinio proceso tikslą ir principus. CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, įpareigojanti teismą, priėmusį ieškinį pažeidžiant teismingumo taisykles, ypatingai tuo atveju, kai pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles ieškinį teismingą apylinkės teismui priima apygardos teismas, perduoti bylą nagrinėti kitam teismui turi būti taikoma atsižvelgiant į tai, kokios yra faktinės ir teisinės sąsajos tarp pareikštų savarankiškų reikalavimų, kurioje proceso stadijoje paaiškėja (iškeliamas) teismingumo taisyklių pažeidimas ir sprendžiama dėl bylos perdavimo. Taip pat, sprendžiant dėl perdavimo galimybės, turi būti vertinama, kokia procesinių veiksmų apimtis jau yra atlikta, kokią dar būtina atlikti.
36. Teismas pabaigia pasirengimą bylos nagrinėjimui, nustatęs, kad byla parengta nagrinėti teisme ir atlikti visi būtinieji pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui veiksmai, numatyti CPK XIV skyriaus Pirmajame skirsnyje. Pabaigus pasirengimą bylos nagrinėjimui, byla skiriama nagrinėti teismo posėdyje (CPK 232 straipsnis). Kaip minėta, įstatyme teismą įpareigoja imtis civilinio proceso įstatymo nustatytų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta teisme vieno posėdžio metu (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismo nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje yra reikšmingas civilinės bylos nagrinėjimo procesinis veiksmas, parodantis, kad pasirengimo bylos nagrinėjimui veiksmai atlikti: priimtas teisme nagrinėti materialinis teisinis reikalavimas, nustatytas jo dalykas ir pagrindas, atsikirtimo į reikalavimą pagrindai, byloje surinkti reikalingi reikalavimo ir atsikirtimo pagrindus patvirtinantys įrodymai. Be to, toks procesinis veiksmas įstatymu siejamas ir su momentu, nuo kurio byla paprastai nebegali būti sustabdoma ir perduodama kitam teismui pagal priskirtinumo taisykles (CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punktas, JANĮ 29 straipsnio 1 dalis).
37. Todėl, jeigu dėl teismo priimtos savo žinion bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu pagal rūšinį teismingumą būtų reikalinga pakartoti atliktus procesinius veiksmus arba atlikti papildomus procesinius veiksmus, kurie kitaip nebūtų atliekami, jeigu perdavus byloje nagrinėtų reikalavimų dalį, perdavęs teismas privalėtų laukti perduotos bylos išnagrinėjimo rezultato ir pan., toks bylos ar jos dalies perdavimas kitam teismui užvilkintų procesą, dėl to tai neatitiktų civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų ir civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių.
38. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs sau neteismingą apeliantės reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir tokį reikalavimą daugiau negu pusę metų turėjęs savo žinioje, užbaigęs pasirengimo nagrinėjimui teisme procesinę civilinės bylos stadiją, nagrinėjęs priimtus reikalavimus dviejuose teismo posėdžiuose, nustatęs, kad nagrinėjant savarankiškus reikalavimus turi būti tiriamos tos pačios reikšmingos aplinkybės, nepagrįstai bylos dalį dėl savarankiškų reikalavimų perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, o šie reikalavimai toliau turi būti nagrinėjami ir jų nagrinėjimas užbaigtas toje pačioje civilinėje byloje Kauno apygardos teisme.
39. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį skundžiamoje dalyje panaikinti ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – atmesti suinteresuoto asmens A. B. prašymą dėl kreditorės UAB „Skolų išieškojimas“ reikalavimo dėl UAB „Šampano namai“ akcininkų sudarytų akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarties skundžiamą dalį panaikinti ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – atmesti suinteresuoto asmens A. B. prašymą dėl kreditorės UAB „Skolų išieškojimas“ reikalavimo dėl UAB „Šampano namai“ akcininkų sudarytų akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Teisėjas Vytautas Zelianka