Nr. DOK-1
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13547-2020-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. sausio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2025 m. sausio 2 d. paduotu atsakovės R. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovei R. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: A. K., Kauno miesto 18 notarų biuro notaras Donatas Germanavičius.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. spalio 29 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiu J. K. 2018 m. lapkričio 22 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notaro Donato Germanavičiaus, notarinio registro Nr. 2-4754.
Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio, CK 1.89 straipsnio normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013, 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-378/2024 (su joje nurodyta ankstesne teismų praktika, kuri nekito ir yra nuosekli)).
2. Teismai netinkamai vertino liudytojų parodymus, notarų veiksmus, medicininių dokumentų duomenis, vaizdo įrašą su testatoriumi, darytą likus keliems mėnesiams iki testamento sudarymo, kurie rodo, kad testatorius galėjo visiškai teisingai suvokti testamento esmę ir numatyti jo padarinius. Teismų padaryta išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, padaryta esant nepašalintoms abejonėms dėl teigiamos testatoriaus psichinės būklės, jo socialinės orientacijos. Teismų praktikoje bylose, kuriose sprendžiamas testamento pripažinimo negaliojančiu klausimas, pomirtinės psichiatrinės ekspertizės išvados savaime nelemia teismo išvados apie testatoriaus negalėjimą suvokti savo veiksmų reikšmės, nes net ir nustačius testamentą sudariusiam asmeniui kraujagyslinę demenciją, psichiatrinės ekspertizės išvados gali būti paneigtos įvairiais kitais įrodymais.
3. Teismai ignoravo faktą, kad kraujagyslinės demencijos diagnozavimui būtini neurovaizdiniai tyrimai, o testatoriui jie nebuvo atlikti. Nepaisant to, remiantis vien formaliais MMSE testo rezultatais, buvo nustatyta nepatikslinta kraujagyslinė demencija (F01.9), vėliau perklasifikuota į kitą kraujagyslinę demenciją (F01.8). Tai mediciniškai nepagrįsta, nes MMSE testas yra tik pirminis įrankis, negalintis nustatyti nei demencijos priežasties, nei tipo. Ekspertės paaiškinimai, kad negali nurodyti pradinės demencijos stadijos atsiradimo laiko, dar labiau stiprina abejones dėl diagnozės pagrįstumo. Be to, testatoriaus medicininė istorija rodo, kad po 2013 metų insulto jis greitai atsigavo, 5 metus nesilankė pas gydytojus, nebuvo hospitalizuotas dėl neurologinių sutrikimų, to teismai tinkamai neištyrė ir neįvertino. Visos šios aplinkybės rodo, kad teismai nesigilino į esmines aplinkybes ir aplaidžiai vertino įrodymus, keliančius abejonių ekspertizės aktų patikimumu. Pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis teismams nebuvo pagrindo vadovautis, nes jos yra paviršutiniškos, o testatoriaus medicininiai duomenys ekspertizės aktuose aprašyti selektyviai.
4. Teismų sprendimas ir nutartis neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Medicininiai dokumentai, gydytojų ir kaimynų parodymai patvirtina, kad būtent atsakovė rūpinosi testatoriumi ir jo sutuoktine bei testatorius pats aiškiai nurodė, kam paliks visą savo turtą. Atsakovė vienintelė rūpinosi tėvu (testatoriumi) ir motina, vienintelė palaidojo tiek motiną, tiek ir tėvą. Kita notarė, po testamento sudarymo praėjus 1,5 mėnesio laiko tarpui, įsitikino testatoriaus veiksnumu, patvirtinusi testatoriaus įgaliojimą, išduotą atsakovei. Išduotas įgaliojimas patvirtina, kad testatorius pasitikėjo atsakove, nes šiai pavedė tvarkyti svarbius testatoriui turtinius klausimus, tarp jų jo vardu gauti pensiją ir kitas išmokas, taip pat pasitikėjo leisdamas atsakovei globoti jo sutuoktinę. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, pasirėmęs ekspertizės išvadomis, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovė prisidėjo prie testatoriaus priežiūros ir nebuvo ypatingo testatoriaus santykių pablogėjimo su ja ir sūnumi A. K. Tokios teismo išvados visiškai klaidingos ir tiesiogiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
5. Pripažinę negaliojančiu testamentą, teismai įteisino galimybę testatoriaus sūnui A. K., smurtavusiam prieš testatorių 2013 metais, ir kurio testatorius buvo išsižadėjęs, paveldėti dalį testatoriaus turto. Tai nedera su pagrindinėmis moralės ir teisingumo vertybėmis. Tuo tarpu ieškovė visiškai nežinojo apie tėvo (testatoriaus) psichinę sveikatos būklę, o tai rodo, kad ieškovė nesidomėjo ir nesirūpino savo tėvu.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovei R. S. 110 (vieną šimtą dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. gruodžio 30 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 16, kodas ZN87163.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė
Jūratė Varanauskaitė