Administracinė byla Nr. A-261-384/2011
Procesinio
sprendimo kategorija 20

LIETUVOS VYRIAUSIASIS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir
Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,
dalyvaujant atsakovo atstovei Laurai Petrauskaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo
administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bravaria
Ozo“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010
m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Bravaria
Ozo“ skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas UAB „Bravaria Ozo“
kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti
Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
(toliau – ir Tarnyba) 2009 m. liepos 9 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas
už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. 3K09/130 (toliau – ir nutarimas Nr.
3K09/130). Teismui pripažinus, kad UAB „Bravaria Ozo“ padarė nutarime Nr.
3K09/130 nurodytus pažeidimus, prašė sumažinti paskirtą baudą iki minimalios 1
000 Lt dydžio baudos.
Pareiškėjas skunde (b.l. 2-6)
nurodė, kad patikrinimo metu Tarnybai buvo pateikti visi Lietuvos Respublikos
alkoholio kontrolės įstatyme (toliau – ir Įstatymas) reikalaujami dokumentai,
įrodantys teisėtą 25 740 l keturių skirtingų rūšių alaus įsigijimą iš alaus
gamintojo – UAB „Ultrapramogos“ (įm. kodas 125753512) (remiantis viešai
prieinamu valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registru, ši įmonė
egzistuoja, bet yra pakeitusi pavadinimą į UAB „M. Foodmaster“). Pareiškėjas pateikė
Tarnybai visus dokumentus, įrodančius, jog viešojo maitinimo veiklai įsigijo
jau pagamintą alų. Aplinkybė, kad UAB „Bravaria Ozo“ turi alaus, kaip pagaminto
produkto, įsigijimo dokumentus, liudija faktą, jog buvo perkamas galutinis
pagamintas produktas. Įmonė, iš kurios pareiškėjas pirko alų, prekiauja ne
alaus žaliavomis, o pagamintu produktu, kurio ruošimo procesas apima ne vieną
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 487
patvirtinto Alaus apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio
reglamento (2005 m. sausio 28 d. redakcija) (toliau – ir Reglamentas) 23 punkte
įvardintą procesą.
Vien ženklinimas ir
išpilstymas negali būti vertinamas kaip gamyba, nes atlikus šiuos procesus nėra
sukuriamas joks naujas produktas. Remiantis loginiu Reglamento 23 punkto
aiškinimu, tik daugelio jame įvardytų procesų atlikimas (nuo žaliavų gavimo,
priėmimo ir saugojimo iki galutinio produkto – alaus – pagaminimo) gali būti
kvalifikuojamas kaip alaus gamyba, t. y. veikla, kuriai Įstatymas numato
privalomą alaus gamybos licencijos turėjimą.
Pareiškėjas alų laikė,
saugojo, gabeno, pateikė vartoti bei pardavė; tvarkyti maistą Lietuvos
remiantis Respublikos maisto įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, tame tarpe ir teisėtai
įsigytą alų, pareiškėjas turi teisę, nes turi įstatymo nustatyta tvarka
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą Maisto tvarkymo subjekto
patvirtinimo pažymėjimą.
Maisto tvarkymas ir jo
realizavimas negali būti vertinamas kaip maisto gaminimas, ką Tarnyba iš esmės
ir apibrėžia kaip Įstatymo 12 straipsnio pažeidimo objektyviąją pusę; tam, kad
pareiškėjo veiksmai galėtų būti kvalifikuojami kaip minėto straipsnio
pažeidimas, jis turėtų atlikti eilę Reglamento 23 punkte numatytų procesų,
kurie pirmiausia prasideda žaliavų įsigijimu.
Pareiškėjas įsigijo alų kartu
su išpilstyto alaus ženklinimui alaus gamintojo pateiktomis etiketėmis. Pareiškėja
atliko tik techninį veiksmą, t. y. užklijavo ant taros etiketes, kurias užsakė,
pagamino ir perdavė alaus gamintojas. Ant taros klijuojamos etiketės nenurodo
jokios klaidinančios informacijos apie pareiškėjo parduodamą alų, t. y. jose
pateikiama teisinga informacija apie tai, kad alų pagamino UAB „Ultrapramogos“,
o ne UAB „Bravaria Ozo“, kuri užsiima viešojo maitinimo veikla, leidžiančia
bendrovei, turinčiai mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licenciją,
parduoti vartotojui teisėtu būdu įsigytą alų.
Tą dieną, kai pareiškėjas įsigijo
alų, gamintojas buvo registruotas ir teisėtai veikė pavadinimu UAB
„Ultrapramogos“; tai, kad vėliau buvo pakeistas šios įmonės pavadinimas, negali
būti vertinama kaip vartotojų klaidinimas.
Patikrinimo metu Tarnybai buvo
pateikti etikečių pavyzdžiai, neužklijuoti ant butelių, ant kurių juodu
žymekliu užtušuota informacija apie alaus kiekį, tačiau užklijavus etiketę ant
taros, prieš parduodant alų vartotojui, ant etiketės alaus kiekis užrašomas
ranka – tuo Tarnyba galėjo įsitikinti, kai buvo pateiktas alaus su užklijuota
etikete pavyzdys. Įstatymai nenumato draudimo etiketėje nurodyti informaciją
apie produktą, užrašant ją ranka, todėl pareiškėjo veiksmai negali būti
vertinami kaip Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų
ženklinimas“ 11.1 punkte nustatyto draudimo klaidinti pirkėją dėl maisto
produkto charakteristikų pažeidimas.
Atsakovas Valstybinė tabako ir
alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės su skundu
nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l.
62-66) nurodė, kad Tarnyba pareiškėjui neinkriminavo Įstatymo 17 straipsnio 1
dalies 2 punkto, 2 dalies 2 punkto pažeidimų, todėl pareiškėjui nėra būtinybės
įrodyti, iš kur ir kokiu būdu įsigijo ginčijamą alų, taip pat šioje byloje nėra
svarbu nustatyti, ar aptariamas alus buvo pradėtas gaminti UAB „Ultrapramogos“,
kadangi pareiškėjo padarytiems Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1
dalies 6 punkto, 2 dalies 5 punkto pažeidimams tai neturi įtakos ir pažeidimų
kvalifikacijos nekeičia.
Pagal Maisto įstatymo 2
straipsnio 8 dalies 4 punktą gamintojas – Lietuvos Respublikoje teisės aktų
nustatyta tvarka įregistravęs veiklą fizinis ar juridinis asmuo, kuris kaip
maisto tiekimo į rinką proceso dalyvis gali padaryti poveikį maisto saugai.
Reglamento 23.20 ir 23.21 punktuose nustatyta, kad alaus pilstymas į prekinę
tarą izobarinėmis sąlygomis, slėgiui sukurti panaudojant anglies dvideginį arba
inertines dujas, ir sandarus taros uždarymas, išpilstyto į tarą alaus
ženklinimas ir apipavidalinimas yra procesai, apibūdinantys alaus gamybą ir
tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gaminti alkoholio
produktus (išskyrus Įstatymo 10 straipsnyje nurodytus namų gamybos alkoholinius
gėrimus, kuriuos pasigamina fiziniai asmenys asmeniniam naudojimui) leidžiama
tik įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruotoms įmonėms ir užsienio
juridinių asmenų filialams, kurie turi Tarnybos išduotą licenciją gaminti šiuos
produktus. Pareiškėjas neturi Tarnybos išduotos licencijos gaminti alkoholio
produktus, todėl pažeidė Įstatymo 12 straipsnio 1 dalį.
Vertinant teisės aktų normas
sistemiškai, nebūtina, kad pareiškėjas dalyvautų visuose 23 alaus gamybos
procesuose, pakanka, jog atliktų Reglamento 23.20 ir 23.21 punktuose nustatytus
veiksmus.
Pareiškėjas vykdo alkoholinių
gėrimų (alaus) gamybą, alaus gamyboje naudoja alkoholinių gėrimų gamybos
įrangą: fermentavimo-brandinimo talpas – cilindrinius konusinius tankus
F1...F16, šaldymo talpas – saikininkus S1...S3, elektroninį skaitliuką
UT4751331, pilstymo liniją, gamyklinę tarą (statines, butelius) ir kt., alaus
pusgaminį šaldo nerūdijančio plieno talpose maisto pramonei skirtu
propilenglikoliu, alaus gamyboje naudoja alaus pusgaminius ir pagalbines
technologinio proceso medžiagas, alaus pervarymui iš 2 000 l cilindrinių
konusinių tankų į statines naudojama angliarūgštė (pagal Reglamento 22 punktą
anglies dioksidas, naudojamas alaus gamybos pusgaminių ir alaus transportavimui
technologiniais vamzdynais bei išpilstymui į gabenamąją tarą, priskiriamas
pagalbinėms technologinio proceso medžiagoms), vykdo alaus gamybą į gabenamąją
tarą, o ne viešojo maitinimo veiklą, pilstant alų vartojimui vietoje, ženklina
statines ir butelius etiketėmis, kuriose nurodo alaus pavadinimą, faktinę etilo
alkoholio koncentraciją, laikymo sąlygas, suteikia alui tinkamumo vartoti
terminą, kas pagal Reglamento 45.6 punktą yra sudedamoji alaus gamybos
receptūros dalis. Nurodyti veiksmai yra gamybinė, o ne viešojo maitinimo ar
prekybinė veikla.
Reglamento 42 punktas leidžia
viešojo maitinimo įmonėms pilstyti statinėse laikomą alų į bokalus ir pateikti
jį vartotojams, naudojant anglies dvideginio spaudimą, t. y. viešojo maitinimo
įmonėms leidžiama išpilstyti alų iš statinių, tai nelaikoma alaus gamyba.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiksmai nėra alaus pateikimas vartojimui
vietoje, veiksmai apima alaus pilstymą į gabenamąją tarą (statines, butelius)
izobarinėmis sąlygomis, slėgiui sukurti panaudojant anglies dvideginį arba
inertines dujas, ir sandarų taros uždarymą, išpilstyto į tarą alaus ženklinimą
ir apipavidalinimą. Alaus pilstymą į butelius pareiškėjas atlieka ne jam priklausančiame
restorane (viešojo maitinimo įstaigoje), o parduotuvėje.
Tarnybos išduoto Maisto
tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo turėjimas nesuteikia teisės pilstyti
alaus į gabenamąją tarą izobarinėmis sąlygomis, slėgiui sukurti panaudojant
anglies dvideginį arba inertines dujas, ir sandariai uždarant tarą, ženklinti
ir apipavidalinti išpilstytą į gamyklinę tarą alų. 2009 m. vasario 11 d. Maisto
tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas Nr. 160 leidžia užsiimti restoranų
veikla ir mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse, tačiau nesuteikia
teisės užsiimti alkoholinių gėrimų gamyba.
UAB „Ultrapramogos“ galimai
atliko tik pradinius alaus gamybos etapus, o gamybos procesą pabaigia ir
galutinį produktą gamyklinėje taroje į Lietuvos Respublikos rinką pateikia
pareiškėjas, todėl ženklinimo etiketėje nurodyti tik vieną iš gamybos procese
galimai dalyvavusių subjektų vartotojo atžvilgiu yra neteisinga.
Skunde pareiškėja teigia, kad
turi aptariamo alaus kokybę patvirtinančias atitikties deklaracijas, kad alus
gabenamas, laikomas ir pateikiamas vartoti laikantis visų saugumo ir higienos
reikalavimų, kad bendrovė nepadarė jokių maisto tvarkymo pažeidimų, tačiau
tokius teiginius paneigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2009 m.
liepos 17 d. rašte Nr. B6-(1.9)-1195 Tarnybai pateikta informacija.
Higienos normos HN 119:2002
6.16 punkte ženklinimas apibrėžtas kaip visi su maisto produktu susiję žodžiai,
išsami informacija, prekės ženklas, komercinis pavadinimas, paveikslėliai arba
simboliai, nurodyti ant pakuotės, dokumente, pastaboje (įspėjime), etiketėje,
žiede ar lankelyje; tokia informacija turi būti pateikiama alaus etiketėje, o
ne sąskaitoje faktūroje ar pirkimo kvite.
II.
Vilniaus apygardos
administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Bravaria
Ozo“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas vertino byloje
esančius įrodymus (b. l. 9-12, 16-25, 68-75, 80, 92-97, 104-115, 117-124).
Teismas analizuodamas Alkoholio
kontrolės įstatymo 12 straipsnio (2008 m. spalio 14 d. redakcija) 1 dalies, Maisto
įstatymo 2 straipsnio (2004 m. birželio 1 d. redakcija) 5 dalies, 8 dalies 4
punkto, Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 487 patvirtinto
Alaus apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento (2005 m.
sausio 28 d. redakcija) 23 punkto nuostatas, padarė išvadą, kad gamintojas yra
ir asmuo, kuris kaip maisto teikimo į rinką proceso dalyvis gali daryti ir daro
poveikį maisto saugai; kad alaus gamyba yra alaus pilstymas į prekinę tarą
izobarinėmis sąlygomis, slėgiui sukurti panaudojant anglies dvideginį arba
inertines dujas, ir sandarus taros uždarymas (Reglamento 23.20 punktas),
išpilstyto į tarą alaus ženklinimas ir apipavidalinimas (Reglamento 23.21
punktas). Būtent todėl alaus gamintojas, t. y. asmuo, kuris gali daryti ir daro
poveikį alaus saugai, pirma, pilstydamas alų į prekinę tarą izobarinėmis
sąlygomis, slėgiui sukurti panaudodamas anglies dvideginį arba inertines dujas,
ir sandariai uždarydamas tarą, bei, antra, ženklindamas ir apipavidalindamas
išpilstytą į tarą alų, neturintis Tarnybos išduotos licencijos gaminti alų,
turi būti pripažįstamas pažeidęs Alkoholio kontrolės įstatymo 12 straipsnio
(2008 m. spalio 14 d. redakcija) 1 dalį. Teismas pažymėjo, kad Reglamento 23.20
ir 23.21 punkte išdėstytos sąlygos gali būti aiškinamos ir kaip kumuliatyvios,
ir kaip alternatyvios gamintojo statusą atskleidžiančios sąlygos.
Teismas nustatė, jog
pareiškėjas galėjo daryti ir darė poveikį alaus saugai, nes UAB „Ultrapramogos“
atitikties deklaracijose (b. l. 92-97), nurodyta, kad alaus galiojimas
nurodomas išpilstant. Būtent pareiškėjas tai atlikdavo: jis išpilstydavo alų į
butelius, buvo atsakingas už alaus galiojimą, kurį turėdavo nurodyti ant
butelių. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas ženklino
ir apipavidalino išpilstytą į tarą alų, pareiškėjas pilstydavo alų į prekinę
tarą izobarinėmis sąlygomis, slėgiui sukurti panaudodama anglies dvideginį arba
inertines dujas, ir sandariai uždarydama tarą. Teismas padarė išvadą, kad
pareiškėjas, kaip alaus gamintojas, neturintis Tarnybos išduotos licencijos
gaminti alų, turi būti pripažįstamas pažeidęs Alkoholio kontrolės įstatymo 12
straipsnio 1 dalį.
Teismas taip pat nurodė, kad UAB
„Ultrapramogos“ galimai atliko tik pradinius alaus gamybos etapus, o gamybos
procesą pabaigia ir galutinį produktą gamyklinėje taroje į Lietuvos Respublikos
rinką pateikia pareiškėjas, todėl ženklinimo etiketėje nurodyti tik vieną iš
gamybos procese galimai dalyvavusių subjektų vartotojo atžvilgiu yra
neteisinga.
Teismas padarė išvadą, kad
pareiškėjo argumentus, kad turi alaus kokybę patvirtinančias atitikties
deklaracijas, kad alus gabenamas, laikomas ir pateikiamas vartoti laikantis
visų saugumo ir higienos reikalavimų, kad bendrovė nepadarė jokių maisto
tvarkymo pažeidimų, paneigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2009
m. liepos 17 d. rašte Nr. B6-(1.9)-1195 (b. l. 123-124) Tarnybai pateikta
informacija.
Teismas atmetė pareiškėjo
argumentą, jog vartotojas gali gauti teisingą informaciją, kad UAB
„Ultrapramogos“ pagamintą alų parduoda būtent pareiškėjas, o ne kitas juridinis
asmuo, nes vartotojui tai matyti iš pateikiamo pirkimo kvito arba išrašytos
sąskaitos faktūros, kadangi Higienos normos HN 119:2002 6.16 punkte ženklinimas
apibrėžtas kaip visi su maisto produktu susiję žodžiai, išsami informacija,
prekės ženklas, komercinis pavadinimas, paveikslėliai arba simboliai, nurodyti
ant pakuotės, dokumente, pastaboje (įspėjime), etiketėje, žiede ar lankelyje:
tokia informacija turi būti pateikiama alaus etiketėje, o ne sąskaitoje
faktūroje ar pirkimo kvite.
Teismas konstatavo, kad UAB
„Bravaria Ozo“ pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6
punktą ir 2 dalies 5 punktą.
Teismas taip pat nurodė, kad
pareiškėjui paskirtoji bauda yra artima minimaliai baudai, o padaryto pažeidimo
pobūdis vartotojų teisių, jų sveikatos gynimo prasme yra pakankamai pavojingas,
todėl 5000 Lt bauda paskirta pagrįstai.
III.
Pareiškėjas
UAB „Bravaria Ozo“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą
– pareiškėjo skundą patenkinti.
Apeliacinis
skundas (b. l. 171-174) grindžiamas šiais argumentais:
1. Remiantis
sprendime pateikta teismo argumentacija, kiekvienas iš Reglamento 23 punkte
nurodytą procesų, atliekamas atskirai, turėtų būti laikomas alaus gamybą.
2. Remiantis
loginiu šios teisės normos aiškinimu, kiekvienas šiame punkte įtvirtintas
procesas yra maisto tvarkymas, vertinant jį remiantis Lietuvos Respublikos
Maisto įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateikta sąvoka.
3. Pareiškėjas
patikrinimo metu pateikė atsakovui visus teisėtą alaus įsigijimą
patvirtinančius dokumentus.
4. Lingvistiškai
aiškinant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr.
Bl-96 patvirtintų Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo
taisyklių, taikomų parduodant, laikant ir gabenant alkoholio produktus, 2.1
punktą akivaizdu, jog tik pagaminto alkoholio produktų partijai gali būti
atlikta patikra ir išrašyta atitikties deklaracija. Atsižvelgiant į tai, kad
įsigyta prekė pareiškėjui buvo perduota kartu su atitikties deklaracijomis, pareiškėjas
įsigijo jau pagamintą produktą, kurį išpilstydamas iš didelės talpos į mažesnę,
negalėjo sukurti naujo produkto.
5. Teisės
aktai nenumato draudimo laikyti didelį kiekį alaus ir nedraudžia laikyti
įsigyto pagaminto alaus didelio tūrio talpose.
Pareiškėjo
išsinuomota įranga neleido alaus išpilstyti tiesiai į tarą, skirtą vartoti
vietoje, nėra tokios techninės galimybės, todėl išsinuomota įranga pareiškėjas pilstė
alų į statines, iš kurių nedarydamas poveikio alui, o panaudodamas angliarūgštę
tam, kad būtų įmanoma alų išpilstyti. Pareiškėjas siūlė vartotojams įsigyti
kėguose esantį alų arba iš jų pylė vartojimui restorane. Anglies dvideginis yra
naudojamas tik tam, kad šį gėrimą būtų galima „išstumti“ iš taros, tačiau jokio
poveikio alaus savybėms jis nedaro, ir nesukuria naujo produkto.
6.
Pareiškėjas alaus negamino, todėl etiketėse nurodyta informacija apie alaus
gamintoją buvo teisinga. Pareiškėjas atliko tik techninį veiksmą - užklijavo
alaus gamintojo etiketes ant taros, t. y. atliko Reglamento 23.21 punkte
numatytą procesą.
Pareiškėjas
nepažeidė Lietuvos Higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“
11.1 punkte nustatyto draudimo klaidinti pirkėją dėl maisto produkto
charakteristikų.
Atsakovas
Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba su apeliaciniu skundu
nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime
į apeliacinį skundą (b.l. 181-186) nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip
atsiliepime į pareiškėjo skundą, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Apeliacinės
instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė apeliacinį skundą
atmesti kaip nepagrįstą.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Valstybinė
tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos 2009 m. liepos 9 d. nutarimu taikyti
ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. 3K09/130
(b. l. 117-121) pareiškėjui UAB „Bravaria Ozo“ už Lietuvos Respublikos
alkoholio kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies 6
punkto ir 2 dalies 5 punkto pažeidimus paskirta 5 000 Lt bauda. Bauda pareiškėjui paskirta nustačius,
kad UAB „Bravaria Ozo“ priklausančioje parduotuvėje Ozo g. 25, Vilniuje, alaus
statinės prijungiamos prie pilstymo įrangos ir alus išpilstomas į plastikinius
1 ir 2 l talpos butelius, po to buteliai uždaromi plastmasiniais kamščiais,
naudojant butelių uždarymo įrangą, rankiniu būdu ant alaus butelių klijuojamos
etiketės ir užrašoma alaus galiojimo data, alaus etiketėse nurodytas gamintojas
– UAB „Ultrapramogos“, Ozo g. 25, Vilnius, ir juos pardavinėjo. Pareiškėjui UAB
„Bravaria Ozo“ 2009 m. vasario 26 d.
buvo išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr.
A425-22(3.25-TR3) restorane „Bravaria“, Ozo g. 25, Vilniuje, 2009 m. kovo 4 d.
– licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. A427-4(3.25-TR3)
parduotuvėje Ozo g. 25, Vilniuje (2009 m. birželio 25 faktų fiksavimo aktai Nr.
1 ir Nr. 2 (b. l. 74-75, 80); 2009 m. birželio 29 d. protokolas Nr. 50 (b. l.
71-73)).
Ginčo
byloje, jog pareiškėjas išpilstydavo alų į plastikinius 1 ir 2 l talpos
butelius ir ant jų klijuodavo etiketes, kuriose nurodytas gamintojas UAB
„Uktrapramogos“, nėra.
Ginčas
iš esmės byloje kilo dėl to, ar pareiškėjo vykdoma veikla vertintina kaip alaus
gamyba.
Alkoholio
kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog gaminti alkoholio produktus
(išskyrus šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytus namų gamybos alkoholinius
gėrimus, kuriuos pasigamina fiziniai asmenys asmeniniam naudojimui) leidžiama
tik įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruotoms įmonėms ir
užsienio juridinių asmenų filialams, kurie turi Valstybinės tabako ir alkoholio
kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išduotą licenciją
gaminti šiuos produktus. Licencija išduodama neterminuotam laikui.
Lietuvos
Respublikos Maisto įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog maisto
tvarkymas yra bet koks poveikis maistui arba veiksmai su juo ar atskiromis
sudėtinėmis dalimis (įskaitant maisto gaminimą, ruošimą, perdirbimą, laikymą
saugojimą, gabenimą paskirstymą tiekimą pateikimą parduoti, pardavimą), galintys
turėti įtakos maisto saugai, kokybei ir mitybos vertei. Pagal minėto įstatymo 2
straipsnio 8 dalies 4 punktą gamintojas - Lietuvos Respublikoje teisės aktų
nustatyta tvarka įregistravęs veiklą fizinis ar juridinis asmuo, kuris kaip
maisto tiekimo į rinką proceso dalyvis gali padaryti poveikį maisto saugai.
Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 487
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 28 d. įsakymo Nr.
3D-45 redakcija) patvirtinto Alaus apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo
techninio reglamento 23, 23.20 ir 23.21 punktais nustatyta, kad alaus pilstymas
į prekinę tarą izobarinėmis sąlygomis, slėgiui sukurti panaudojant anglies
dvideginį arba inertines dujas, ir sandarus taros uždarymas, išpilstyto į tarą
alaus ženklinimas ir apipavidalinimas yra procesai, apibūdinantys alaus gamybą
ir tvarkymą. Pareiškėjas atliko Reglamento 23, 23.20 ir 23.21 punktuose
nustatytus veiksmus, šio fakto neginčija ir pats pareiškėjas. Teisėjų kolegija
daro išvadą, kad alaus išpilstymas izobarinėmis sąlygomis į gamyklinę tarą yra
gamybinė veikla. Pareiškėjo turima licencija verstis mažmenine prekyba
alkoholiniais gėrimais nesuteikia teisės verstis aukščiau nurodyta veikla.
Kadangi byloje nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Bravaria Ozo“ neturi Valstybinės
tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos išduotos licencijos gaminti alkoholio
produktus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB „Bravaria Ozo“ pažeidė Alkoholio
kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo argumentai, jog jis turi
juridinę galią turinčius alaus įsigijimo dokumentus, nagrinėjamu atveju įtakos
neturi, kadangi pareiškėjui netaikoma atsakomybė pagal Alkoholio įstatymo 17
straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Alkoholio
kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 2 dalies 5 punktas
draudžia parduoti, laikyti bei gabenti alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas
neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų.
Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 patvirtintos Lietuvos Higienos normos HN
119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 11, 11.1 punktuose nustatyta, kad
ženklinimas ir ženklinimo būdai neturi klaidinti pirkėjo dėl maisto produkto
charakteristikų, ypač jo prigimties, tapatybės, savybių, sudėties, kiekio,
vartojimo termino, kilmės, pagaminimo būdo. Tikrinimo metu nustatyta, kad
pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje Ozo g. 25, Vilniuje, parduodamas ir
laikomas alus: „Bravaria Ajerų Tamsusis“, alk. 6 proc. tūrio, 2 l talpos
buteliuose, geriausias iki 2009 m. liepos 1d. – 5 buteliai, geriausias iki 2009
m. liepos 5 d. – 18 butelių, 1 l talpos buteliuose, geriausias iki 2009 m.
birželio 30 d. – 1 butelis, geriausias iki 2009 m. liepos 5 d. – 6 buteliai;
„Bravaria Baltas Kvietinis“, alk. 6 proc. tūrio, 2 l talpos buteliuose,
geriausias iki 2009 m. liepos 1d. – 8 buteliai, geriausias iki 2009 m. liepos
5d. – 19 butelių, 1 l talpos buteliuose, geriausias iki 2009 m. liepos 1 d. – 5
buteliai, geriausias iki 2009 m. liepos 5 d. – 5 buteliai; „Bravaria Premium
Šviesusis“, alk. 5 proc. tūrio, 2 l talpos buteliuose, geriausias iki 2009 m.
liepos 1d. – 2 buteliai, geriausias iki 2009 m. liepos 5 d. – 20 butelių, 1
l talpos buteliuose, geriausias iki 2009 m. liepos 5 d. – 7 buteliai. Minėto
alaus etiketėse nurodytas gamintojas – UAB „Ultrapramogos“, Ozo g. 25, Vilnius,
nenurodyta talpa. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad etiketėse nurodyta
pirkėjus klaidinanti informacija - klaidingai nurodytas gamintojas - UAB
„Ultrapramogos“. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo
išvada, kad gamybos procesą pabaigė ir galutinį produktą - gamyklinėje taroje
į Lietuvos Respublikos rinką pateikė pareiškėjas, todėl ženklinimo etiketėje
nurodyti tik vieną iš gamybos procese galimai dalyvavusių subjektų vartotojo
atžvilgiu yra neteisinga.
Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr.
677 patvirtintos Lietuvos Higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų
ženklinimas“ 6.16 punkte ženklinimas apibrėžtas kaip visi su maisto produktu
susiję žodžiai, išsami informacija, prekės ženklas, komercinis pavadinimas,
paveikslėliai arba simboliai, nurodyti ant pakuotės, dokumente, pastaboje
(įspėjime), etiketėje, žiede ar lankelyje. Galima pagrįstai teigti, kad
nagrinėjamu atveju pareiškėjas, parduodamas alų, kurio gamintoju nurodytas UAB
„Ultrapramogos“, tokiu būdu klaidina vartotoją.
Remiantis
šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos
teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei
faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio
reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos
teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1
dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
uždarosios
akcinės bendrovės „Bravaria Ozo“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą palikti
nepakeistą
Nutartis
neskundžiama.
|
Teisėjai
|
|
Stasys Gagys
Dainius Raižys
Skirgailė Žalimienė
|