Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [I-688-815-2010].doc
Bylos nr.: I-688-815/2010
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pareiškėja A-B

               Administracinė byla Nr. A-261-384/2011

                                                                Procesinio sprendimo kategorija 20

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. sausio 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant atsakovo atstovei Laurai Petrauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bravaria Ozo“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Bravaria Ozo“ skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas UAB „Bravaria Ozo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Tarnyba) 2009 m. liepos 9 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. 3K09/130 (toliau – ir nutarimas       Nr. 3K09/130). Teismui pripažinus, kad UAB „Bravaria Ozo“ padarė nutarime Nr. 3K09/130 nurodytus pažeidimus, prašė sumažinti paskirtą baudą iki minimalios 1 000 Lt dydžio baudos.

Pareiškėjas skunde (b.l. 2-6) nurodė, kad patikrinimo metu Tarnybai buvo pateikti visi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme (toliau – ir Įstatymas) reikalaujami dokumentai, įrodantys teisėtą 25 740 l keturių skirtingų rūšių alaus įsigijimą iš alaus gamintojo – UAB „Ultrapramogos“ (įm. kodas 125753512) (remiantis viešai prieinamu valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registru, ši įmonė egzistuoja, bet yra pakeitusi pavadinimą į UAB „M. Foodmaster“). Pareiškėjas pateikė Tarnybai visus dokumentus, įrodančius, jog viešojo maitinimo veiklai įsigijo jau pagamintą alų. Aplinkybė, kad UAB „Bravaria Ozo“ turi alaus, kaip pagaminto produkto, įsigijimo dokumentus, liudija faktą, jog buvo perkamas galutinis pagamintas produktas. Įmonė, iš kurios pareiškėjas pirko alų, prekiauja ne alaus žaliavomis, o pagamintu produktu, kurio ruošimo procesas apima ne vieną Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 487 patvirtinto Alaus apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento (2005 m. sausio 28 d. redakcija) (toliau – ir Reglamentas) 23 punkte įvardintą procesą.

Vien ženklinimas ir išpilstymas negali būti vertinamas kaip gamyba, nes atlikus šiuos procesus nėra sukuriamas joks naujas produktas. Remiantis loginiu Reglamento 23 punkto aiškinimu, tik daugelio jame įvardytų procesų atlikimas (nuo žaliavų gavimo, priėmimo ir saugojimo iki galutinio produkto – alaus – pagaminimo) gali būti kvalifikuojamas kaip alaus gamyba, t. y. veikla, kuriai Įstatymas numato privalomą alaus gamybos licencijos turėjimą.

Pareiškėjas alų laikė, saugojo, gabeno, pateikė vartoti bei pardavė; tvarkyti maistą Lietuvos remiantis Respublikos maisto įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, tame tarpe ir teisėtai įsigytą alų, pareiškėjas turi teisę, nes turi įstatymo nustatyta tvarka Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą.

Maisto tvarkymas ir jo realizavimas negali būti vertinamas kaip maisto gaminimas, ką Tarnyba iš esmės ir apibrėžia kaip Įstatymo 12 straipsnio pažeidimo objektyviąją pusę; tam, kad pareiškėjo veiksmai galėtų būti kvalifikuojami kaip minėto straipsnio pažeidimas, jis turėtų atlikti eilę Reglamento 23 punkte numatytų procesų, kurie pirmiausia prasideda žaliavų įsigijimu.

Pareiškėjas įsigijo alų kartu su išpilstyto alaus ženklinimui alaus gamintojo pateiktomis etiketėmis. Pareiškėja atliko tik techninį veiksmą, t. y. užklijavo ant taros etiketes, kurias užsakė, pagamino ir perdavė alaus gamintojas. Ant taros klijuojamos etiketės nenurodo jokios klaidinančios informacijos apie pareiškėjo parduodamą alų, t. y. jose pateikiama teisinga informacija apie tai, kad alų pagamino UAB „Ultrapramogos“, o ne UAB „Bravaria Ozo“, kuri užsiima viešojo maitinimo veikla, leidžiančia bendrovei, turinčiai mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licenciją, parduoti vartotojui teisėtu būdu įsigytą alų.

Tą dieną, kai pareiškėjas įsigijo alų, gamintojas buvo registruotas ir teisėtai veikė pavadinimu UAB „Ultrapramogos“; tai, kad vėliau buvo pakeistas šios įmonės pavadinimas, negali būti vertinama kaip vartotojų klaidinimas.

Patikrinimo metu Tarnybai buvo pateikti etikečių pavyzdžiai, neužklijuoti ant butelių, ant kurių juodu žymekliu užtušuota informacija apie alaus kiekį, tačiau užklijavus etiketę ant taros, prieš parduodant alų vartotojui, ant etiketės alaus kiekis užrašomas ranka – tuo Tarnyba galėjo įsitikinti, kai buvo pateiktas alaus su užklijuota etikete pavyzdys. Įstatymai nenumato draudimo etiketėje nurodyti informaciją apie produktą, užrašant ją ranka, todėl pareiškėjo veiksmai negali būti vertinami kaip Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 11.1 punkte nustatyto draudimo klaidinti pirkėją dėl maisto produkto charakteristikų pažeidimas.

Atsakovas Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 62-66) nurodė, kad Tarnyba pareiškėjui neinkriminavo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 2 punkto pažeidimų, todėl pareiškėjui nėra būtinybės įrodyti, iš kur ir kokiu būdu įsigijo ginčijamą alų, taip pat šioje byloje nėra svarbu nustatyti, ar aptariamas alus buvo pradėtas gaminti UAB „Ultrapramogos“, kadangi pareiškėjo padarytiems Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 2 dalies 5 punkto pažeidimams tai neturi įtakos ir pažeidimų kvalifikacijos nekeičia.

Pagal Maisto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 4 punktą gamintojas – Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs veiklą fizinis ar juridinis asmuo, kuris kaip maisto tiekimo į rinką proceso dalyvis gali padaryti poveikį maisto saugai. Reglamento 23.20 ir 23.21 punktuose nustatyta, kad alaus pilstymas į prekinę tarą izobarinėmis sąlygomis, slėgiui sukurti panaudojant anglies dvideginį arba inertines dujas, ir sandarus taros uždarymas, išpilstyto į tarą alaus ženklinimas ir apipavidalinimas yra procesai, apibūdinantys alaus gamybą ir tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gaminti alkoholio produktus (išskyrus Įstatymo 10 straipsnyje nurodytus namų gamybos alkoholinius gėrimus, kuriuos pasigamina fiziniai asmenys asmeniniam naudojimui) leidžiama tik įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruotoms įmonėms ir užsienio juridinių asmenų filialams, kurie turi Tarnybos išduotą licenciją gaminti šiuos produktus. Pareiškėjas neturi Tarnybos išduotos licencijos gaminti alkoholio produktus, todėl pažeidė Įstatymo 12 straipsnio 1 dalį.

Vertinant teisės aktų normas sistemiškai, nebūtina, kad pareiškėjas dalyvautų visuose 23 alaus gamybos procesuose, pakanka, jog atliktų Reglamento 23.20 ir 23.21 punktuose nustatytus veiksmus.

Pareiškėjas vykdo alkoholinių gėrimų (alaus) gamybą, alaus gamyboje naudoja alkoholinių gėrimų gamybos įrangą: fermentavimo-brandinimo talpas – cilindrinius konusinius tankus F1...F16, šaldymo talpas – saikininkus S1...S3, elektroninį skaitliuką UT4751331, pilstymo liniją, gamyklinę tarą (statines, butelius) ir kt., alaus pusgaminį šaldo nerūdijančio plieno talpose maisto pramonei skirtu propilenglikoliu, alaus gamyboje naudoja alaus pusgaminius ir pagalbines technologinio proceso medžiagas, alaus pervarymui iš 2 000 l cilindrinių konusinių tankų į statines naudojama angliarūgštė (pagal Reglamento 22 punktą anglies dioksidas, naudojamas alaus gamybos pusgaminių ir alaus transportavimui technologiniais vamzdynais bei išpilstymui į gabenamąją tarą, priskiriamas pagalbinėms technologinio proceso medžiagoms), vykdo alaus gamybą į gabenamąją tarą, o ne viešojo maitinimo veiklą, pilstant alų vartojimui vietoje, ženklina statines ir butelius etiketėmis, kuriose nurodo alaus pavadinimą, faktinę etilo alkoholio koncentraciją, laikymo sąlygas, suteikia alui tinkamumo vartoti terminą, kas pagal Reglamento 45.6 punktą yra sudedamoji alaus gamybos receptūros dalis. Nurodyti veiksmai yra gamybinė, o ne viešojo maitinimo ar prekybinė veikla.

Reglamento 42 punktas leidžia viešojo maitinimo įmonėms pilstyti statinėse laikomą alų į bokalus ir pateikti jį vartotojams, naudojant anglies dvideginio spaudimą, t. y. viešojo maitinimo įmonėms leidžiama išpilstyti alų iš statinių, tai nelaikoma alaus gamyba. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiksmai nėra alaus pateikimas vartojimui vietoje, veiksmai apima alaus pilstymą į gabenamąją tarą (statines, butelius) izobarinėmis sąlygomis, slėgiui sukurti panaudojant anglies dvideginį arba inertines dujas, ir sandarų taros uždarymą, išpilstyto į tarą alaus ženklinimą ir apipavidalinimą. Alaus pilstymą į butelius pareiškėjas atlieka ne jam priklausančiame restorane (viešojo maitinimo įstaigoje), o parduotuvėje.

Tarnybos išduoto Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo turėjimas nesuteikia teisės pilstyti alaus į gabenamąją tarą izobarinėmis sąlygomis, slėgiui sukurti panaudojant anglies dvideginį arba inertines dujas, ir sandariai uždarant tarą, ženklinti ir apipavidalinti išpilstytą į gamyklinę tarą alų. 2009 m. vasario 11 d. Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas Nr. 160 leidžia užsiimti restoranų veikla ir mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse, tačiau nesuteikia teisės užsiimti alkoholinių gėrimų gamyba.

UAB „Ultrapramogos“ galimai atliko tik pradinius alaus gamybos etapus, o gamybos procesą pabaigia ir galutinį produktą gamyklinėje taroje į Lietuvos Respublikos rinką pateikia pareiškėjas, todėl ženklinimo etiketėje nurodyti tik vieną iš gamybos procese galimai dalyvavusių subjektų vartotojo atžvilgiu yra neteisinga.

Skunde pareiškėja teigia, kad turi aptariamo alaus kokybę patvirtinančias atitikties deklaracijas, kad alus gabenamas, laikomas ir pateikiamas vartoti laikantis visų saugumo ir higienos reikalavimų, kad bendrovė nepadarė jokių maisto tvarkymo pažeidimų, tačiau tokius teiginius paneigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2009 m. liepos 17 d. rašte Nr. B6-(1.9)-1195 Tarnybai pateikta informacija.

Higienos normos HN 119:2002 6.16 punkte ženklinimas apibrėžtas kaip visi su maisto produktu susiję žodžiai, išsami informacija, prekės ženklas, komercinis pavadinimas, paveikslėliai arba simboliai, nurodyti ant pakuotės, dokumente, pastaboje (įspėjime), etiketėje, žiede ar lankelyje; tokia informacija turi būti pateikiama alaus etiketėje, o ne sąskaitoje faktūroje ar pirkimo kvite.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Bravaria Ozo“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.         

Teismas vertino byloje esančius įrodymus (b. l. 9-12, 16-25,  68-75, 80, 92-97, 104-115, 117-124).

Teismas analizuodamas Alkoholio kontrolės įstatymo 12 straipsnio (2008 m. spalio 14 d. redakcija) 1 dalies, Maisto įstatymo 2 straipsnio (2004 m. birželio 1 d. redakcija) 5 dalies, 8 dalies 4 punkto, Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 487 patvirtinto Alaus apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento (2005 m. sausio 28 d. redakcija) 23 punkto nuostatas, padarė išvadą, kad gamintojas yra ir asmuo, kuris kaip maisto teikimo į rinką proceso dalyvis gali daryti ir daro poveikį maisto saugai; kad alaus gamyba yra alaus pilstymas į prekinę tarą izobarinėmis sąlygomis, slėgiui sukurti panaudojant anglies dvideginį arba inertines dujas, ir sandarus taros uždarymas (Reglamento 23.20 punktas), išpilstyto į tarą alaus ženklinimas ir apipavidalinimas (Reglamento 23.21 punktas). Būtent todėl alaus gamintojas, t. y. asmuo, kuris gali daryti ir daro poveikį alaus saugai, pirma, pilstydamas alų į prekinę tarą izobarinėmis sąlygomis, slėgiui sukurti panaudodamas anglies dvideginį arba inertines dujas, ir sandariai uždarydamas tarą, bei, antra, ženklindamas ir apipavidalindamas išpilstytą į tarą alų, neturintis Tarnybos išduotos licencijos gaminti alų, turi būti pripažįstamas pažeidęs Alkoholio kontrolės įstatymo 12 straipsnio (2008 m. spalio 14 d. redakcija) 1 dalį. Teismas pažymėjo, kad Reglamento 23.20 ir 23.21 punkte išdėstytos sąlygos gali būti aiškinamos ir kaip kumuliatyvios, ir kaip alternatyvios gamintojo statusą atskleidžiančios sąlygos.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas galėjo daryti ir darė poveikį alaus saugai, nes UAB „Ultrapramogos“ atitikties deklaracijose (b. l. 92-97), nurodyta, kad alaus galiojimas nurodomas išpilstant. Būtent pareiškėjas tai atlikdavo: jis išpilstydavo alų į butelius, buvo atsakingas už alaus galiojimą, kurį turėdavo nurodyti ant butelių. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas ženklino ir apipavidalino išpilstytą į tarą alų, pareiškėjas pilstydavo alų į prekinę tarą izobarinėmis sąlygomis, slėgiui sukurti panaudodama anglies dvideginį arba inertines dujas, ir sandariai uždarydama tarą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, kaip alaus gamintojas, neturintis Tarnybos išduotos licencijos gaminti alų, turi būti pripažįstamas pažeidęs Alkoholio kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalį.

Teismas taip pat nurodė, kad UAB „Ultrapramogos“ galimai atliko tik pradinius alaus gamybos etapus, o gamybos procesą pabaigia ir galutinį produktą gamyklinėje taroje į Lietuvos Respublikos rinką pateikia pareiškėjas, todėl ženklinimo etiketėje nurodyti tik vieną iš gamybos procese galimai dalyvavusių subjektų vartotojo atžvilgiu yra neteisinga.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentus, kad turi alaus kokybę patvirtinančias atitikties deklaracijas, kad alus gabenamas, laikomas ir pateikiamas vartoti laikantis visų saugumo ir higienos reikalavimų, kad bendrovė nepadarė jokių maisto tvarkymo pažeidimų, paneigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2009 m. liepos 17 d. rašte Nr. B6-(1.9)-1195 (b. l. 123-124) Tarnybai pateikta informacija.

Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, jog vartotojas gali gauti teisingą informaciją, kad UAB „Ultrapramogos“ pagamintą alų parduoda būtent pareiškėjas, o ne kitas juridinis asmuo, nes vartotojui tai matyti iš pateikiamo pirkimo kvito arba išrašytos sąskaitos faktūros, kadangi Higienos normos HN 119:2002 6.16 punkte ženklinimas apibrėžtas kaip visi su maisto produktu susiję žodžiai, išsami informacija, prekės ženklas, komercinis pavadinimas, paveikslėliai arba simboliai, nurodyti ant pakuotės, dokumente, pastaboje (įspėjime), etiketėje, žiede ar lankelyje: tokia informacija turi būti pateikiama alaus etiketėje, o ne sąskaitoje faktūroje ar pirkimo kvite.

Teismas konstatavo, kad UAB „Bravaria Ozo“ pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 2 dalies 5 punktą.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjui paskirtoji bauda yra artima minimaliai baudai, o padaryto pažeidimo pobūdis vartotojų teisių, jų sveikatos gynimo prasme yra pakankamai pavojingas, todėl 5000 Lt bauda paskirta pagrįstai.

              

III.

 

Pareiškėjas UAB „Bravaria Ozo“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas (b. l. 171-174) grindžiamas šiais argumentais:

1. Remiantis sprendime pateikta teismo argumentacija, kiekvienas iš Reglamento 23 punkte nurodytą procesų, atliekamas atskirai, turėtų būti laikomas alaus gamybą.

2. Remiantis loginiu šios teisės normos aiškinimu, kiekvienas šiame punkte įtvirtintas procesas yra maisto tvarkymas, vertinant jį remiantis Lietuvos Respublikos Maisto įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateikta sąvoka.

3. Pareiškėjas patikrinimo metu pateikė atsakovui visus teisėtą alaus įsigijimą patvirtinančius dokumentus.

4. Lingvistiškai aiškinant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. Bl-96 patvirtintų Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklių, taikomų parduodant, laikant ir gabenant alkoholio produktus, 2.1 punktą akivaizdu, jog tik pagaminto alkoholio produktų partijai gali būti atlikta patikra ir išrašyta atitikties deklaracija. Atsižvelgiant į tai, kad įsigyta prekė pareiškėjui buvo perduota kartu su atitikties deklaracijomis, pareiškėjas įsigijo jau pagamintą produktą, kurį išpilstydamas iš didelės talpos į mažesnę, negalėjo sukurti naujo produkto.

5. Teisės aktai nenumato draudimo laikyti didelį kiekį alaus ir nedraudžia laikyti įsigyto pagaminto alaus didelio tūrio talpose.

Pareiškėjo išsinuomota įranga neleido alaus išpilstyti tiesiai į tarą, skirtą vartoti vietoje, nėra tokios techninės galimybės, todėl išsinuomota įranga pareiškėjas pilstė alų į statines, iš kurių nedarydamas poveikio alui, o panaudodamas angliarūgštę tam, kad būtų įmanoma alų išpilstyti. Pareiškėjas siūlė vartotojams įsigyti kėguose esantį alų arba iš jų pylė vartojimui restorane. Anglies dvideginis yra naudojamas tik tam, kad šį gėrimą būtų galima „išstumti“ iš taros, tačiau jokio poveikio alaus savybėms jis nedaro, ir nesukuria naujo produkto.

6. Pareiškėjas alaus negamino, todėl etiketėse nurodyta informacija apie alaus gamintoją buvo teisinga. Pareiškėjas atliko tik techninį veiksmą - užklijavo alaus gamintojo etiketes ant taros, t. y. atliko Reglamento 23.21 punkte numatytą procesą.

Pareiškėjas nepažeidė Lietuvos Higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 11.1 punkte nustatyto draudimo klaidinti pirkėją dėl maisto produkto charakteristikų.

Atsakovas Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 181-186) nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip atsiliepime į pareiškėjo skundą, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos 2009 m. liepos 9 d. nutarimu taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. 3K09/130 (b. l. 117-121) pareiškėjui UAB „Bravaria Ozo“ už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 2 dalies 5 punkto pažeidimus paskirta           5 000 Lt bauda. Bauda pareiškėjui paskirta nustačius, kad UAB „Bravaria Ozo“ priklausančioje parduotuvėje Ozo g. 25, Vilniuje, alaus statinės prijungiamos prie pilstymo įrangos ir alus išpilstomas į plastikinius 1 ir 2 l talpos butelius, po to buteliai uždaromi plastmasiniais kamščiais, naudojant butelių uždarymo įrangą, rankiniu būdu ant alaus butelių klijuojamos etiketės ir užrašoma alaus galiojimo data, alaus etiketėse nurodytas gamintojas – UAB „Ultrapramogos“, Ozo g. 25, Vilnius, ir juos pardavinėjo.  Pareiškėjui UAB „Bravaria Ozo“ 2009 m. vasario  26 d. buvo išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. A425-22(3.25-TR3) restorane „Bravaria“, Ozo g. 25, Vilniuje, 2009 m. kovo 4 d. – licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. A427-4(3.25-TR3) parduotuvėje Ozo g. 25, Vilniuje (2009 m. birželio 25 faktų fiksavimo aktai Nr. 1 ir Nr. 2 (b. l. 74-75, 80); 2009 m. birželio 29 d. protokolas Nr. 50 (b. l. 71-73)).

Ginčo byloje, jog pareiškėjas išpilstydavo alų į plastikinius 1 ir 2 l talpos butelius ir ant jų klijuodavo etiketes, kuriose nurodytas gamintojas UAB „Uktrapramogos“, nėra.

Ginčas iš esmės byloje kilo dėl to, ar pareiškėjo vykdoma veikla vertintina kaip alaus gamyba.

Alkoholio kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog gaminti alkoholio produktus (išskyrus šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytus namų gamybos alkoholinius gėrimus, kuriuos pasigamina fiziniai asmenys asmeniniam naudojimui) leidžiama tik įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruotoms įmonėms ir užsienio juridinių asmenų filialams, kurie turi Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išduotą licenciją gaminti šiuos produktus. Licencija išduodama neterminuotam laikui.

Lietuvos Respublikos Maisto įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog maisto tvarkymas yra bet koks poveikis maistui arba veiksmai su juo ar atskiromis sudėtinėmis dalimis (įskaitant maisto gaminimą, ruošimą, perdirbimą, laikymą saugojimą, gabenimą paskirstymą tiekimą pateikimą parduoti, pardavimą), galintys turėti įtakos maisto saugai, kokybei ir mitybos vertei. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 4 punktą gamintojas - Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs veiklą fizinis ar juridinis asmuo, kuris kaip maisto tiekimo į rinką proceso dalyvis gali padaryti poveikį maisto saugai.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 487 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 3D-45 redakcija) patvirtinto Alaus apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento 23, 23.20 ir 23.21 punktais nustatyta, kad alaus pilstymas į prekinę tarą izobarinėmis sąlygomis, slėgiui sukurti panaudojant anglies dvideginį arba inertines dujas, ir sandarus taros uždarymas, išpilstyto į tarą alaus ženklinimas ir apipavidalinimas yra procesai, apibūdinantys alaus gamybą ir tvarkymą. Pareiškėjas atliko Reglamento 23, 23.20 ir 23.21 punktuose nustatytus veiksmus, šio fakto neginčija ir pats pareiškėjas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad  alaus išpilstymas izobarinėmis sąlygomis į gamyklinę tarą yra gamybinė veikla.  Pareiškėjo turima licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais nesuteikia teisės verstis aukščiau nurodyta veikla. Kadangi byloje nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Bravaria Ozo“ neturi Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos išduotos licencijos gaminti alkoholio produktus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB „Bravaria Ozo“ pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo argumentai, jog jis turi juridinę galią turinčius alaus įsigijimo dokumentus, nagrinėjamu atveju įtakos neturi, kadangi pareiškėjui netaikoma atsakomybė pagal Alkoholio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 2 dalies 5 punktas draudžia parduoti, laikyti bei gabenti alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu           Nr. 677 patvirtintos Lietuvos Higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 11, 11.1 punktuose nustatyta, kad ženklinimas ir ženklinimo būdai neturi klaidinti pirkėjo dėl maisto produkto charakteristikų, ypač jo prigimties, tapatybės, savybių, sudėties, kiekio, vartojimo termino, kilmės, pagaminimo būdo. Tikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje Ozo g. 25, Vilniuje, parduodamas ir laikomas alus: „Bravaria Ajerų Tamsusis“, alk. 6 proc. tūrio, 2 l talpos buteliuose, geriausias iki 2009 m. liepos 1d. – 5 buteliai, geriausias iki 2009 m. liepos 5 d. – 18 butelių, 1 l talpos buteliuose, geriausias iki 2009 m. birželio 30 d. – 1 butelis, geriausias iki 2009 m. liepos 5 d. – 6 buteliai; „Bravaria Baltas Kvietinis“, alk. 6 proc. tūrio, 2 l talpos buteliuose, geriausias iki 2009 m. liepos 1d. – 8 buteliai, geriausias iki 2009 m. liepos 5d. – 19 butelių, 1 l talpos buteliuose, geriausias iki 2009 m. liepos 1 d. – 5 buteliai, geriausias iki 2009 m. liepos 5 d. – 5 buteliai; „Bravaria Premium Šviesusis“, alk. 5 proc. tūrio, 2 l talpos buteliuose, geriausias iki 2009 m. liepos 1d. – 2 buteliai, geriausias iki 2009 m. liepos     5 d. – 20 butelių, 1 l talpos buteliuose, geriausias iki 2009 m. liepos 5 d. – 7 buteliai. Minėto alaus etiketėse nurodytas gamintojas – UAB „Ultrapramogos“, Ozo g. 25, Vilnius, nenurodyta talpa. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad  etiketėse nurodyta pirkėjus klaidinanti informacija - klaidingai nurodytas gamintojas - UAB „Ultrapramogos“. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada,  kad gamybos procesą pabaigė ir galutinį produktą - gamyklinėje taroje į Lietuvos Respublikos rinką pateikė pareiškėjas, todėl ženklinimo etiketėje nurodyti tik vieną iš gamybos procese galimai dalyvavusių subjektų vartotojo atžvilgiu yra neteisinga.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu        Nr. 677 patvirtintos Lietuvos Higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 6.16 punkte ženklinimas apibrėžtas kaip visi su maisto produktu susiję žodžiai, išsami informacija, prekės ženklas, komercinis pavadinimas, paveikslėliai arba simboliai, nurodyti ant pakuotės, dokumente, pastaboje (įspėjime), etiketėje, žiede ar lankelyje. Galima pagrįstai teigti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, parduodamas alų, kurio gamintoju nurodytas UAB „Ultrapramogos“, tokiu būdu klaidina vartotoją.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

uždarosios akcinės bendrovės „Bravaria Ozo“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai

 

Stasys Gagys

 

 

Dainius Raižys

 

 

Skirgailė Žalimienė