Baudžiamoji byla Nr. 1A-400-954/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36961-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1;

 (S)

2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2

Kauno apygardos teismas

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,

sekretoriaujant Sigitai Vaičiulytei,

dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei,

nuteistajam A. Ž., jo gynėjui advokatui Remigijui Uckui,

nuteistajam G. G., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo A. Ž. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams; 

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams; 

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir paskirta galutinė, subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiai, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. 

G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams; 

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams; 

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį  laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir paskirta galutinė, subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiai, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Taip pat priteista solidariai iš G. G., E. S. ir A. Ž. nukentėjusiojo B. C. naudai 1000 eurų žalos atlyginimo.

Šiuo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti G. G. ir E. S., tačiau jie nuosprendžio neskundžia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       A. Ž. ir G. G. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupėje, 2018 m. rugpjūčio 2 d. su E. S. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl svetimo turto įgijimo apgaule, kur G. G., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 12.58 val. iki 13.52 val. telefonu iš abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskambino B. C. ir įgijęs jo pasitikėjimą bendrai apgaulės būdu įgijo jo banko AB „Swedbank“ ir jo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko AB „Swedbank“ sąskaitų elektroninės bankininkystės naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, t. y. naudotojų kodus, slaptažodžius ir prisijungimų kodus, bei juos neteistai panaudojo, t. y. G. G. prisijungė prie banko sąskaitų ir neteisėtai atliko finansines operacijas, t. y. 2018 m. rugpjūčio 02 d. laikotarpyje nuo 11.27 val. iki 12.39 val. per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje esančias ir išankstinio apmokėjimo abonentams Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančias internetines prieigas IP (duomenys neskelbtini) ir IP (duomenys neskelbtini) neteisėtai prisijungė prie B. C. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. LTXXXXXXXXXXXXXX6404 ir laikotarpyje nuo 12.09 val. iki 12.39 val. per internetinę prieigą IP (duomenys neskelbtini) prisijungė prie B. C. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. LTXXXXXXXXXXXXXX0415 elektroninės bankininkystės ir pateikdami save kaip asmenį, turintį teisę finansinei operacijai inicijuoti, tuo apgaule suklaidindamas elektroninę mokėjimo sistemą ir bendrovę, neteisėtai be B. C. žinios ir sutikimo, šio vardu pervedė 1000 eurų iš šio banko AB „Swedbank“ sąskaitos ir 1100 eurų iš B. C. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko AB „Swedbank“ sąskaitos, viso 2100 eurų nenustatyto asmens nurodymu L. V. į asmeninę banko AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. LTXXXXXXXXXXXXXX8919, kuriuos nenustatyto asmens nurodymu L. V. sumomis po 950 eurų ir 1005 eurų išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) bei atsiėmė grynaisiais banke ir sumomis po 950 eurų ir 1000 eurų per AB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė E. S., o ji A. Ž. nurodymu pinigus perdavė nenustatytam asmeniui, tokiu būdu A. Ž. savo, G. G., E. S. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – B. C. priklausančius 1000 eurų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 1100 eurų.

2.       Marijampolės apylinkės teismas, pripažindamas A. Ž. kaltu, nurodė, kad kaltinamoji E. S. parodė, kad G. G. net nepažino, o visus nurodymus dėl piniginių lėšų judėjimo gaudavo tik iš A. Ž.. Ji atlikinėjo daug finansinių operacijų, kurias nurodydavo A. Ž.. G. G. ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs šias nusikalstamas veikas kartu su A. Ž., teisminio nagrinėjimo metu davė prieštaringus ir skirtingus parodymus, nurodydamas, kad pastarasis apie nusikalstamą veiką nieko nežinojęs. Versija, kad A. Ž. nedalyvavo darant nusikaltimus, kad tik atsiimdavo skolą, yra visiškai paneigti E. S. duotais parodymais, tiek duotais teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek esančia byloje rašytine medžiaga. Ji įsakmiai nurodė, kad bendravo tik su A. Ž. ir tik iš jo gaudavo visus nurodymus. Kaltinamieji negali įtikinamai paaiškinti savo versijos, visiškai skirtingai aiškina tas pačias įvykio aplinkybes. Kaltinamieji bandė skirtumus šalinti teisminio tyrimo metu, dalį parodymų pakeitė teisminio proceso metu. Todėl teismas sprendė, kad šie jų parodymų keitimo motyvai šioje dalyje dėl yra nelogiški, teismo manymu išgalvoti, bei prieštaraujantys objektyviai bylos medžiagai.

3.       Nuteistasis A. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nuosprendį ir priimti išteisinantį nuosprendį jo atžvilgiu. Į teismo posėdį iškviesti ir kitus šio nuosprendžio nuteistuosius, t. y. G. G. ir E. S., bei nori dalyvauti posėdyje asmeniškai.

3.1.                      Skunde nurodo, kad G. G. parodymai įrodo, jog nusikaltimą padarė G. G.. Pastarasis prisipažino ir išsamiai nurodė kaip padarė nusikaltimą ir tai leidžia teigti, jog jis prie nusikaltimo neprisidėjo. Kadangi G. G. atliko visus veiksmus vienas, kyla klausimas kurioje vietoje jis atliko nusikalstamą veiką.

3.2.                      Apeliantas nurodo, kad E. S. nežinojo kokie pinigai bus pervesti, pinigai buvo pervesti įvairiomis sumomis, juos nuėmė jo prašymu, kas įrodo, kad jis buvo pardavęs ne vieną telefoną įkalinimo įstaigoje.

3.3.                      Apeliantas pažymi, kad jis su nukentėjusiuoju nebendravo, jokių bankinių duomenų neprašė ar kitaip jų neįgijo ir neatliko jokių veiksmų, ko pasėkoje, nėra net jokių įrodymų, kad padarė nusikaltimus. Savo kaltės nepripažįsta, nes jokio nusikaltimo nepadarė. Apeliantas pažymi, kad teismas net nebendrino paskirtos bausmės su jau esama bausme, taip aplaidžiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą.

4.       Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nuosprendį, remiantis BK 64 straipsniu, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžiu nuteistajam G. G. paskirtą bausmę, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2018 m. balandžio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-503/2018, su 2019 m. kovo 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-830/2019, su 2019 m. kovo 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-164-633/2019 su 2019 m. kovo 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-132-633/2019, su 2019 m gegužės 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-419-729/2019, su 2019 m. birželio 4 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-144-229/2019 su 2019 m. gruodžio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. N1-360-633/2019, paskirtų ir neatliktų bausmių dalimis, t. y., prie didesnės ir neatliktos bausmes, paskirtos 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu, t. y., 19 m. 1 mėn., pridėti dalis bausmių, paskirtų pagal aukščiau paminėtus nuosprendžius ir paskirti galutinę subendrintą 25 metų laisvės atėmimo bausmę.

4.1.                      Skunde nurodo, kad teismas priimtame nuosprendyje nesubendrino šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Po 2018 m. balandžio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžio priėmimo ir iki teismui priimant skundžiamą (2020 m. kovo 17 d.) nuosprendį, nuteistojo G. G. atžvilgiu buvo priimti ir įsiteisėjo 6 nuosprendžiai.

4.2.                      Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas 2020 m. kovo 17 d. nuosprendį ir paskirdamas nuteistajam G. G. bausmę, privalėjo remdamasis anksčiau paminėtomis BK 64 straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su anksčiau paminėtais nuosprendžiais paskirtų ir neatliktų bausmių dalimis, tačiau to nepadarė, kas laikytina esminiu teisės taikymo pažeidimu, dėl ko yra pagrindas keisti skundžiamą nuosprendį.

5.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. Ž. ir jo gynėjas advokatas Remigijus Uckus prašė nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti, o prokuroro apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis G. G. prašė nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą tenkinti, o dėl bausmių subendrinimo neprieštaravimo. Nuteistojo G. G. gynėja advokatė Angelė Fominienė dėl prokuroro apeliacinio skundo neprieštaravimo. 

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

6.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Ž. prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, o prokuroras apeliaciniame skunde, skundžia apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria apylinkės teismas nuteistajam G. G. paskirtos bausmės nesubendrino su ankstesniais nuosprendžiais skirtomis ir neatliktomis bausmėmis.

Dėl nuteistojo A. Ž. apeliacinio skundo

7.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo A. Ž. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams, yra nepagrįsti, prieštarauja tiek bylos medžiagai, tiek skundžiamo nuosprendžio turiniui. Priešingai, negu nurodo apeliantas savo skunde, pirmosios instancijos teismo A. Ž. pripažintos įrodytomis nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantas, apylinkės teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, o vien tai, kad nuteistajam A. Ž. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

8.       Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. Ž. pasinaudojo savo teise ir atsisakė duoti parodymus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nurodydamas, jog parodymus duos teisme (4 t., b. l. 112, 118). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, jog jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme nedalyvavo. Pataisos namuose užsiiminėjo mobiliųjų telefonų prekyba, todėl kiti nuteistieji jam buvo skolingi už parduotus telefonus. G. G. jam grąžino skolą už parduotus telefonus, iš kur jis gavo pinigų skolai grąžinti jis nežino. Kai G. G. paklausė kaip grąžinti skolą, jis nurodė pervesti pinigus per paštą. Paskambinęs E. S. pasakė, jog bus pervesti pinigai už parduotus telefonus (5 t., b. l. 58–59). Nors nuteistasis A. Ž. savo kaltės nepripažino nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde, tačiau atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltinamojo parodymus, jo prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytos veikos, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis bei objektyviai nustatytomis aplinkybes. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, jų visuma vertinama bendrame nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, jų neišskiriant, nesuteikiant jiems jokio prioriteto, itin kruopščiai lyginant skirtingose proceso stadijose kaltininko duotus parodymus, vertinant juose esančius prieštaravimus ir sprendžiant, ar nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jie yra esminiai.

9.       Išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą teisėjų kolegija nuteistojo apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais bei deklaratyviais. Patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas laikėsi BPK 20 straipsnyje išdėstytų įrodymų vertinimo taisyklių, skundžiamas nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, o pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis ir BK 182 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą. Nuteistojo kaltę patvirtina byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ištirtų įrodymų visuma. Pripažindamas nuteistąjį A. Ž. kaltu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė ir išvardijo jo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų konstatavimui reikšmės turinčius įrodymus, išsamiai juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir argumentavo tokį savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl įrodymų vertinimo nekelia abejonių, nes įrodymai byloje buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas teisiamojo posėdžio metu. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas patikrino įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir objektyviai įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumą. Visi pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvai pakankamai aiškiai nurodyti skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas visų jų nekartoja.

9.1.                      Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. Ž. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už nusikalstamas veikas, įvykdytas veikiant bendrininkų grupėje. Remiantis BK 24 straipsniu, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkais pagal BK 24 straipsnio 2 dalį laikomi vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, A. Ž. nusikaltimus darė kartu su kitais nustatytais ir nenustatytais bendrininkais, t. y. veikė kaip vykdytojas (bendravykdytojas). Vykdytoju gali būti pripažintas nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius tiesiogiai realizavęs asmuo (tiesioginis vykdytojas); taip pat asmuo, realizavęs tik dalį sudėties požymių (kai likusią dalį požymių realizuoja kitas vykdytojas); vykdytoju gali būti pripažintas ir asmuo, kuris nors tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties požymių, bet būdamas nusikalstamos veikos darymo vietoje kitiems bendrininkams suteikia būtinąją pagalbą; vykdytojas taip pat gali veikti per tarpininką, t. y. asmenį, kuris nėra kaltas dėl nusikalstamos veikos, yra nepakaltinamas ar nesulaukęs įstatymo numatyto amžiaus ir kita. Taigi, vykdytojo, kaip bendrininko, baudžiamosios atsakomybės ypatumas yra tas, kad jis atsako ne tik už savo paties betarpiškai atlikus veiksmus, kuriais realizuojami objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-1073/2020). Kaip minėta, tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistojo skundo argumentai, kad jis pats asmeniškai visų objektyviųjų inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymių nerealizavo, esminės reikšmės jo veiksmų teisiniam vertinimui neturi ir baudžiamosios atsakomybės nešalina.

9.2.                      Taigi tam, jog pripažinti asmenį kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo veikiant bendrininkų grupėje, nėra būtina nustatyti, kad asmuo buvo iš anksto susitaręs su kitais bendrininkais vykdyti nusikalstamas veikas. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-271-303/2016 ir kt.). Konstatuojant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012 ir kt.). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką kaip bendravykdytojai.

9.3.                      Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nuteistoji E. S. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, buvo pervesti 2000 Eur, kurie įgyti nusikalstamu būdu – sukčiaujant. Ji draugavo su Kybartų pataisos namuose atliekančiu bausmę nuteistuoju A. Ž., kuris ir organizavo šį nusikaltimą, tačiau tikslių detalių ji nežino. A. Ž. jai pasakė, kad bus pervesti jai pinigai – apie 2000 Eur, kuriuos ji turės išgryninti ir perduoti jo nurodytam asmeniui. Šiuos nurodymus, A. Ž. davė paskambinęs telefonu. Pinigai buvo pervesti per AB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos ji išgrynino ir perdavė A. Ž. nurodytiems asmenims, kurie su ja susisiekdavo patys. Nuteistoji nurodė, kad tuo laiku ji visada bendravo telefonu tik su A. Ž., kuris jai ir duodavo nurodymus kada ir kiek jai bus pervesta pinigų, ir kada bei kam turės juos perduoti. G. G. nepažįsta ir su juo nebendravo (4 t., b. l. 8–9, 17). Pirmosios instancijos teisme apklausiama E. S. duodama parodymus nurodė kiek kitas aplinkybes, tačiau parodė, jog savo parodymus tvirtina. Ikiteisminio tyrimo metu nei vienoje apklausoje E. S. nenurodė jokių aplinkybių susijusių su A. Ž. pervedamais pinigais už parduotus telefonus, todėl teismo vertinimu, nežiūrint į tai, jog pirmosios instancijos teisme ji nurodė, jog A. Ž. jai sakė, jog pinigai bus pervedami už telefonus, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl A. Ž. kaltės tai nepaneigia.  

9.4.                      Nors pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose nuteistasis G. G. nurodė, jog nuteistajam A. Ž. tik grąžino skolą už parduotus telefonus, tačiau iš G. G. parodymų duotų skirtingose proceso stadijose, matyti, jog jo parodymai nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas įtariamuoju, apie jokią skolą A. Ž. duodamas parodymus nenurodė. Nors pripažino, kad skambino nukentėjusiajam B. C., prisistatė banko darbuotoju T. P. ir iš nukentėjusiojo apgaulės būdu įgijo elektroninės bankininkystės naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, prisijungė prie sąskaitų ir inicijavo finansines operacijas, tačiau teigė, jog tai darė su B. S.. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš nuteistųjų G. G. ir A. Ž. parodymų, duotų viso proceso metu matyti, kad jų parodymai dėl A. Ž. veiksmų nebuvo nuoseklūs, jie kito priklausomai nuo ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų. Kolegijos nuomone, įvertinus parodymų nenuoseklumą, neabejotina, jog vadovautis vien tik jais, sprendžiant A. Ž. kaltės klausimą, teisinio pagrindo nėra, nes parodymai esminėse nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinėse aplinkybėse nesutapo su kitais bylos duomenimis.

9.5.                      Nukentėjusiojo B. C. parodymais nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. jam paskambino asmuo, prisistatė banko darbuotoju ir teigė, jog per jo sąskaitą vyksta neteistos perlaidos. Jis padiktavo visus prisijungimo prie sąskaitų duomenis, nes skambinęs asmuo sakė, jog gali sustabdyti tuos neteisėtus veiksmus. Iš vienos sąskaitos dingo 1000 Eur, o iš kitos 1100 Eur. Nuvykęs į banką užblokavo sąskaitas, tačiau jau pinigų nebuvo (5 t., b. l. 59). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu perskaitytais liudytojos S. V. parodymais nustatyta, kad ji nuo 2018 m. sausio 15 d. draugavo su A. Ž., kuris atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose. Maždaug po pusės metų A. Ž. paprašė jos banko sąskaitos numerio. Kai ji paklausė kam jam reikia, jis atsakė, kad, kai jai bus finansiškai sunku, tai padės jai. Kai paklausė iš kur pas jį bus pinigai, jis atsakė, kad padės jo giminės. Ji davė savo sąskaitos numerį. Į sąskaitą gaudavo pinigus, kuriuos jai liepdavo pervesti ir nurodydavo kam. Kartais liepdavo nuimti pinigus ir siųsti per „P. P.“ arba „(duomenys neskelbtini)“, nurodydavo gavėjo vardą, pavardę ir sumą. Pinigus per „(duomenys neskelbtini)“ A. Ž. liepimu persiuntė E. S.. Asmeninės naudos neturėjo, kadangi pirko A. Ž. drabužius. A. Ž. sakydavo, kad pinigus pervedė jo giminės arba draugai, kurie turi atiduoti jam skolą. Kai klausdavo kodėl pinigai vedami į jos sąskaita, jis atsakydavo, kad ja pasitiki (2 t., b. l. 105). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos L. V. parodymais nustatyta, kad tikslaus laiko neatsimena, bet ieškojo buto nuomai ir buvo įdėjusi skelbimą. Po kurio laiko susisiekė su ja vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo prisistatęs ne savo vardu, ir pasiūlė išsinuomoti butą, prašė pervesti pinigus, 180 eurų. Paskambinęs vaikinas siūlė nuomotis butą (duomenys neskelbtini) prospekte, tačiau koks butas neaiškino. Buto nebuvo nuėjusi apžiūrėti, nes kaip tik pervedė pinigus, tai tas vaikinas vis rasdavo kokių nors priežasčių ir sakydavo, jog negali, tai vis dingdavo, neatsiliepdavo telefonu. Visus pervedimus atliko to vaikino nurodymu. Visą laiką bendravo su tuo pačiu asmeniu, bent jai taip atrodė. Suprato, kad čia kažkas ne taip, kai paprašė padėti dėl mašinų verslo, buvo naivi ir pasitikėjo žmogumi, negalvojo, kad apgaus. Tas žmogus sakė, kad perves pinigus į jos sąskaitą, ir sakė juos nuimti ir moteriai reikės pervesti. Ji pasitikėjo ir gavusi pinigus pervedė moteriai. Kad kažkas negerai, suprato, kai užblokavo jos sąskaitą. Ji pati buvo apgauta, nes prarado 800 eurų (5 t., b. l. 79–80).

9.6.                      Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus  vyresniosios tyrėjos tarnybinis pranešimas patvirtina, kad susipažinus su gauta informacija iš (duomenys neskelbtini)apie A. Ž., nustatyta, kad 2018 m. sausio 19, 26, 30, 31 d., vasario 1,8,9,13,22 d., gegužės 10,15,30 d., liepos 4 d., rugpjūčio 20 d., spalio 29 d. susirašinėjęs laiškais su S. V.. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. S. V. pervedė 183,20 Eur perlaidą E. S. ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. ji pervedė 520 Eur perlaidą E. S.. Taip pat nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 03, 21, 31 d. E. S. buvo trumpalaikiame pasimatyme su A. Ž., o 2018 m. rugpjūčio 6 d. S. V. perdavusi rūbų siuntą A. Ž.. Taip pat informacija gauta iš (duomenys neskelbtini) apie A. Ž. ir G. G. skambučius, patvirtina, kad G. G. laikotarpyje nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2019 m. kovo 6 d. skambinęs abonentams Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atlikus ikiteisminiame tyrime nustatytų abonentų gautų išklotinių analizę nustatyta, kad G. G. abonentai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendravę su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį G. G. pateikė (duomenys neskelbtini) Kriminalinės žvalgybos skyriui kaip abonentą iš kurio buvo galimai sukčiauta: tel. Nr. (duomenys neskelbtini) su minėtu numeriu bendravo: 2018.07.31 21:29:29 val.; 2018.07.31 21:43:09 val.; 2018.07.31 21:22:38 val.; 2018.08.01 09:12:19 val.; 2018.07.31 19:34:10 val.; tel. Nr. (duomenys neskelbtini) su minėtu numeriu bendravo: 2018.08.01 00:29:00 val.; 2018.07.31 21:27:25 val.; 2018.07.31 21:34:21 val.; 2018.07.31 22:04:43 val.; 2018.07.31 18:40:39 val.; 2018.07.31 23:01:47 val.; 2018.07.31 23:33:42 val.; 2018.07.31 21:12:13 val. G. G. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (iš kurio buvo skambinta B. C.) bendravęs sekančiai: 2018.08.01 15:47:04 val.; 2018.08.01 16:26:00 val.; 2018.08.01 16:24:12 val.; 2018.08.01 16:22:43 val.; 2018.08.01 16:17:14 val.; 2018.08.01 16:30:07 val. (2 t., b. l. 55–56).

9.7.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu nuteistosios E. S. duoti parodymai, kuriuos ji patvirtino ir pirmosios instancijos teisme dėl A. Ž. veiksmų ir duotų nurodymų jai dėl pinigų paėmimo ir perdavimo nenustatytiems asmenims, liudytojų L. V., S. V. parodymai, byloje esantys duomenys apie atliktus pinigų pervedimus, telefoninių pokalbių duomenys bei Kybartų pataisos pateikti duomenys apie A. Ž. patvirtina, kad pastarasis 2018 m. rugpjūčio 2 d., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. G., E. S. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl svetimo turto įgijimo apgaule, kur G. G., atlikdamas bausmę laikotarpyje nuo 12.58 val. iki 13.52 val. telefonu iš abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskambino B. C. ir įgijęs jo pasitikėjimą bendrai apgaulės būdu įgijo jo banko ir įmonės banko sąskaitų elektroninės bankininkystės naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, t. y. naudotojų kodus, slaptažodžius ir prisijungimų kodus, bei juos neteistai panaudojo, t. y. G. G. prisijungė prie banko sąskaitų ir neteisėtai atliko finansines operacijas, t. y. 2018 m. rugpjūčio 2 d. laikotarpyje nuo 11.27 val. iki 12.39 val. neteisėtai prisijungė prie B. C. banko sąskaitos ir laikotarpyje nuo 12.09 val. iki 12.39 val. prisijungė prie B. C. įmonės banko sąskaitos elektroninės bankininkystės ir pateikdami save kaip asmenį, turintį teisę finansinei operacijai inicijuoti, tuo apgaule suklaidindamas elektroninę mokėjimo sistemą ir bendrovę, neteisėtai be B. C. žinios ir sutikimo, šio vardu pervedė 1000 Eur ir 1100 Eur iš B. C. įmonės banko sąskaitos, viso 2100 Eur, nenustatyto asmens nurodymu L. V. į asmeninę banko sąskaitą, kuriuos nenustatyto asmens nurodymu L. V. sumomis po 950 eurų ir 1005 eurų išgrynino bankomate bei atsiėmė grynaisiais banke ir sumomis po 950 eurų ir 1000 eurų per AB „Lietuvos paštas“ pervedė E. S., o A. Ž. nurodymu pinigus perdavė nenustatytam asmeniui, tokiu būdu jis savo, G. G., E. S. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą.  

9.8.                      Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo A. Ž. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. Ž. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį. 

9.9.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų aplinkybių nepaneigia ir nuteistojo A. Ž. skundo argumentas, jog apylinkės teismo nuosprendžio neteisėtumą patvirtina ir tai, jog apylinkės teismas paskyrę bausmę, jos nesubendrino su ankstesniu nuosprendžiu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Ž. inkriminuotas nusikalstama veikas padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, po šių nusikalstamų veikų padarymo, jo atžvilgiu buvo priimtas dar ne vienas apkaltinamasis nuosprendis. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – „Liteko“) duomenimis, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu (2020 m. kovo 17 d.), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 10 d. nuosprendis buvo neįsiteisėjęs, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas paskyręs A. Ž. bausmę, jos nesubendrino su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme. To padaryti negali ir apeliacinės instancijos teismas, nes minėtas Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir šiuo metu.

10.        Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas pagrįstai A. Ž. pripažino kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo kaltė yra įrodyta ir abejonių nekelia, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra tokie svarūs, kad dėl jo padarytų nusikalstamų veikų teisėjų kolegija galėtų daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas, todėl tenkinti nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

11.       Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu G. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsniu, turėjo subendrinti su ankstesniais nuosprendžiais skirtomis ir neatliktomis bausmėmis ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvidešimt penkiems metams.

12.       Teisėjų kolegija įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamosios bylos duomenis bei duomenis esančius „Liteko“ sistemoje, sprendžia, kad prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, todėl skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

13.       Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. G. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė 2018 m. rugpjūčio 2 d. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo G. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsniu dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. balandžio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, 2019 m. kovo 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu, 2019 m. kovo 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, 2019 m. kovo 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, 2019 m gegužės 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu, 2019 m. birželio 4 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu, ir 2019 m. gruodžio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu.

14.       Iš „Liteko“ sistemos matyti, kad G. G. 2018 m. balandžio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu nuteistas galutine subendrinta dvidešimt vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaityta bausmė iš dalies atlikta pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2018 m. balandžio 17 d. 2019 m. kovo 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu, G. G. paskirta bausmė – laisvės atėmimas keturiems metams šešiems mėnesiams. 2019 m. kovo 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, G. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams septyniems mėnesiams. 2019 m. kovo 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, G. G. paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams. 2019 m gegužės 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu, G. G. nuteistas keturių metų laisvės atėmimo bausme. 2019 m. birželio 4 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu, G. G. nuteistas aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, o 2019 m. gruodžio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, G. G. nuteistas ketverių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

14.1.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 64 straipsnis taikomas tada, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Nors nuteistasis G. G. nusikalstamas veikas už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė dar neįsiteisėjus 2018 m. balandžio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio nuosprendžiui, tačiau BK 64 straipsnio prasme nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, yra ir tas, kuris naują nusikalstamą veiką padarė po nuosprendžio už ankstesnes veikas paskelbimo, bet iki jo įsiteisėjimo. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes subendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-323/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad 13 punkte paminėti visi nuosprendžiai turi būti bendrinami BK 64 straipsnyje numatyta tvarka, nes iki nusikalstamų veikų, už kurias pripažintas kaltu ir nuteistas G. G. skundžiamu nuosprendžiu, jo atžvilgiu buvo priimtas tik Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendis, visi kiti prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti nuosprendžiai buvo priimti po nusikalstamų veikų padarymo.  

14.2.                      Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jei priėmę nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismai bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes teismai prideda (t. y. subendrina apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – prideda prie šios bausmės. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-432/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013).

14.3.                      Baudžiamasis įstatymas nenustato kriterijų, į kuriuos atsižvelgus parenkama bausmės dalis, bendrinant paskirtas bausmes, pasirinkus dalinį bausmių sudėjimo būdą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012). Teisėjų kolegija, pasirinkdama pridedamų bausmių dalis ir nustatydama galutinę subendrintą bausmę, atsižvelgia į tai, jog praeityje G. G. už įvairių nusikalstamų veikų padarymą buvo teistas ne vieną kartą, inkriminuotas nusikaltimas veikas padarė jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje. Po inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo jo atžvilgiu buvo priimtas ne vienas apkaltinamasis nuosprendis, be to jo atžvilgiu teismuose dar yra nagrinėjama ne viena baudžiamoji byla. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad ankstesni nuteistojo teistumai jokios teigiamos įtakos jo elgesiui nedarė, G. G. ir toliau darė nusikalstamas veikas, be visa ko, jas vykdydamas pataisos namuose. Šių duomenų visuma aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog G. G. nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, o skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Taip pat nustatant galutinę subendrintą bausmę atsižvelgiama ir į BK 64 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, išskyrus baudą, – šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio.

14.4.                      Prokuroras apeliaciniame nurodo, kad pagal 2018 m. balandžio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį, G. G. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra devyniolika metų vienas mėnuo, tačiau skunde nėra pateikta, kokiu pagrindu ir kokiai dienai yra paskaičiuota minima neatliktos bausmės dalis, į atliktos bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal 2017 m. lapkričio 29 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartį. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nuteistojo G. G. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis šio nuosprendžio priėmimo dienai yra septyniolika metų šeši mėnesiai ir aštuonios dienos.

15.       Taigi įvertinus aptartas aplinkybes, skundžiamu nuosprendžiu G. G. paskirta dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, turi būti subendrinta su 2019 m. kovo 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų, 2019 m. kovo 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, 2019 m. kovo 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, 2019 m gegužės 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų, 2019 m. birželio 4 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ir su 2019 m. gruodžio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiais skirtomis bausmėmis ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimt metų. O pastaroji subendrinta bausmė, taikant BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį turi būti subendrinta su 2018 m. balandžio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi - septyniolika metų šešiais mėnesiais ir aštuoniomis dienomis ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvidešimt penkiems metams. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu skiriama subendrinta bausmė, naikintina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam G. G. paskirtos bausmės pradžios skaičiavimo.  

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. kovo 17 d. nuosprendį pakeisti:

Marijampolės apylinės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžiu G. G. paskirtą 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, subendrinti su 2019 m. kovo 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų, 2019 m. kovo 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, 2019 m. kovo 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, 2019 m gegužės 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų, 2019 m. birželio 4 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ir su 2019 m. gruodžio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiais skirtomis bausmėmis ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimt) metų.

Šią subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, dalinio sudėjimo būdu, subendrinti su 2018 m. balandžio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi - 17 metų 6 mėnesiais 8 dienomis (2020 m. birželio 8 d.) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 25 (dvidešimt penkiems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – 2020 m. birželio 8 d.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi G. G. į paskirtą bausmę įskaityti bausmių dalis atliktas pagal 2019 m. kovo 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų, 2019 m. kovo 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, 2019 m. kovo 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, 2019 m gegužės 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų, 2019 m. birželio 4 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ir su 2019 m. gruodžio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžius.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2020 m. kovo 17 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                  Algirdas Giedraitis

                                                  Darius Kantaravičius

                                                  Nerijus Meilutis