(S)
Civilinė byla Nr. 3K-3-309/2009
Procesinio sprendimo kategorija
113.6.1.3
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugsėjo 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus
Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Gintaro Kryževičiaus
(pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos
vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos
vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Teisingumo ministerijai ir UAB „KIA
AUTO“ dėl viešojo pirkimo sąlygų, Viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolo
panaikinimo bei pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine; tretieji
asmenys – D. N., Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Teisėjų
kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo
ginčas dėl automobilių viešojo pirkimo konkurso sąlygų teisėtumo.
Ieškovas Vilniaus
apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašė: 1) panaikinti
atsakovo Teisingumo ministerijos viešojo pirkimo komisijos patvirtintų Konkurso
sąlygų priedą Nr. 3 ir sprendimą pripažinti atsakovą UAB „KIA AUTO“ laimėjusiu
konkursą; 2) pripažinti atsakovų Teisingumo ministerijos ir UAB „KIA AUTO“ sudarytą
automobilių pirkimo-pardavimo sutartį niekine; 3) taikyti restituciją ir
įpareigoti atsakovą Teisingumo ministeriją grąžinti atsakovui UAB „KIA AUTO“
tris automobilius „KIA Ceed“ 1,6 LX MT, o šį – grąžinti atsakovui Teisingumo
ministerijai 149 910 Lt, gautus pagal pirkimo-pardavimo sutartį.
Ieškovas teigia,
kad konkurso sąlygos, Viešojo pirkimo komisijos sprendimas ir jo pagrindu
sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja imperatyviosioms Viešųjų
pirkimų įstatymo normoms. Konkurso sąlygų priede Nr. 3 nustatyti reikalavimai buvo
išdėstyti netiksliai, neaiškiai, tarpusavyje nesuderinti, todėl klaidino
tiekėjus. Šio priedo 30 ir 31 punktų reikalavimai neatitinka Viešųjų pirkimų
įstatyme įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų,
dirbtinai riboja konkurenciją, prieštarauja įstatymo nuostatai, kad perkančioji
organizacija turi sudaryti visiems tiekėjams lygias sąlygas dalyvauti pirkimo
procedūroje.
Atsakovo
Teisingumo ministerijos ir trečiojo asmens D. N. atstovai prašė sustabdyti
bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu iki bus išnagrinėta
baudžiamoji byla, kurioje trečiasis asmuo D. N. kaltinamas tuo, kad, būdamas Viešojo
pirkimo komisijos pirmininkas ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeidė
Viešųjų pirkimų įstatymo normas ir sudarė išskirtinę galimybę laimėti konkursą
atsakovui UAB „KIA AUTO“.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus
apygardos teismas 2008 m. lapkričio 26 d. nutartimi atmetė atsakovo ir trečiojo
asmens prašymą dėl bylos sustabdymo. Teismas nurodė, kad ieškinys pareikštas
dėl viešojo pirkimo sąlygų, Viešojo pirkimo komisijos sprendimo panaikinimo bei
pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje
sprendžiamas trečiojo asmens baudžiamosios atsakomybės dėl piktnaudžiavimo
tarnybine padėtimi klausimas, kuris nėra susijęs su ieškinio dalyku. Taigi nėra
pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.
Vilniaus
apygardos teismas 2008 m. gruodžio 23 d. išnagrinėjo bylą iš esmės ir sprendimu
ieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad konkurso tikslas buvo nupirkti tris
lengvuosius, padidinto pravažumo, daugiatikslius automobilius M1 AF tipo, t. y.
visureigius, kurių techninė specifikacija nustatyta susisiekimo ministro 2001
m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 21. Tačiau konkurso sąlygų priede Nr. 3 nurodyta
automobilių techninė specifikacija neatitiko šio teisės akto reikalavimų.
Teismas sprendė, kad konkurso sąlygų priedo Nr. 3 pavadinimas – „Lengvojo,
padidinto pravažumo, daugiatikslio automobilio techninė specifikacija
(Transporto priemonės tipas M1 AF)“ – klaidino tiekėjus; šio priedo 30, 31
punktuose nustatyti reikalavimai automobilių garantijai išeliminavo iš
potencialių konkurso dalyvių sąrašo visus tiekėjus, išskyrus „Hyundai“ ir KIA
AUTO atstovus. Teismas konstatavo, kad konkursas neatitiko Viešųjų pirkimų
įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų, dirbtinai ribojo
konkurenciją, todėl jo pagrindu sudaryta automobilių pirkimo-pardavimo sutartis
yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
atsakovo Teisingumo ministerijos apeliacinį skundą, 2009 m. balandžio 28 d.
nutartimi civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu sustabdė iki bus išspręsta baudžiamoji byla, kurioje pareikšti
kaltinimai D. N., A. K. ir G. K. padarius nusikalstamas veikas, siejamas su
viešojo pirkimo konkurso procedūrų organizavimu ir vykdymu.
Teisėjų
kolegija nustatė, kad Vilniaus miesto 2-ąjame apylinkės teisme nagrinėjama
baudžiamoji byla, kurioje piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinamas šioje
civilinėje byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujantis asmuo D. N. Kaltinimas grindžiamas
tuo, kad, jis, būdamas Teisingumo ministerijos viešojo pirkimo komisijos
pirmininkas, veikdamas UAB „KIA AUTO“ interesais ir siekdamas asmeninės naudos,
sudarė išskirtines sąlygas šiai įmonei laimėti konkursą, atėmė galimybę
dalyvauti konkurse kitoms įmonėms, o Teisingumo ministerijai pasirinkti tinkamiausią pasiūlymą, taip buvo
pažeisti Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo
ir skaidrumo principai. Teisėjų kolegija
sprendė, kad civilinėje byloje pareikšto ieškinio
dalykas ir pagrindas turi tiesioginių sąsajų su teisminio tyrimo ir vertinimo
objektu baudžiamojoje byloje. Nuo to, kaip bus teisiškai
įvertinti ir kvalifikuoti trečiojo asmens bei kitų kaltinamųjų veiksmai
organizuojant ir vykdant konkursą, tiesiogiai lems pareikšto ieškinio pagrindo
(jo dalies) ir dalyko faktinį ir teisinį vertinimą, dalies aplinkybių nebereikės
įrodinėti. Taigi baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės ir priimti procesiniai sprendimai turės
prejudicinę reikšmę civilinei bylai, todėl tokios bylos
nagrinėjimas stabdytinas.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės
instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės apeliacine
tvarka. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK
163 straipsnio 3 punktą ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą. Teisėjų
kolegija padarė neteisingą išvadą, kad baudžiamojoje byloje priimtas procesinis
sprendimas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai civilinei bylai.
Baudžiamojoje
byloje yra sprendžiamas valstybės tarnautojų, organizavusių ir vykdžiusių
viešojo konkurso procedūras, nusikalstamos veikos (piktnaudžiavimas tarnyba)
buvimo klausimas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl Konkurso sąlygų
atitikties Viešųjų pirkimų įstatymui ir kasatorius ieškinio reikalavimų
negrindžia baudžiamojoje byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, t. y. valstybės
tarnautojų kalte. Teisėjų kolegija neatsižvelgė į kasatoriaus argumentus, kad
ieškinio pagrindas – Konkurso sąlygų 3 priedo reikalavimų prieštaravimas imperatyviosioms
Viešųjų pirkimų įstatymo normoms – grindžiamas civilinėje byloje pateiktais
įrodymais, t. y. bendrovių, atstovaujančių automobilių gamintojams Lietuvoje,
raštu pateikta informacija. Taigi nebuvo būtinybės stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą
iki bus priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje. Joje nustatyti faktai gali
turėti reikšmės tik atsakovui — Teisingumo ministerijai, kuriam ieškinio
patenkinimo atveju gali atsirasti prievolė atlyginti įmonei nuostolius dėl
automobilių nusidėvėjimo ir vėliau regreso tvarka išieškoti šią sumą iš kaltų
asmenų. Pažymėtina, kad sprendimas sustabdyti bylą priimtas nagrinėjant ją
apeliacine tvarka, t. y. išsprendus ją iš esmės pirmosios instancijos teisme,
todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo spręsti dėl apeliacinio skundo
pagrįstumo (CPK 320 straipsnio 1 dalis), o ne stabdyti bylą. Toks veiksmas
užvilkina jos nagrinėjimą, tai prieštarauja CPK įtvirtintiems proceso
koncentracijos ir ekonomiškumo principams.
Atsiliepime į
kasacinį skundą atsakovas Teisingumo ministerija prašo kasacinį skundą atmesti,
apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime
nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog
ieškinio dalykas ir pagrindas civilinėje byloje yra tiesiogiai susiję su teisminio
tyrimo objektu baudžiamojoje byloje, nes joje tiriami ir vertinami valstybės
tarnautojų, organizavusių ir vykdžiusių ginčo konkursą, veiksmai dėl tyčinio
imperatyviųjų Viešųjų pirkimų įstatymo normų pažeidimo. Taigi apeliacinės
instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto
pagrindu.
Atsiliepime į
kasacinį skundą atsakovas UAB „KIA AUTO“ prašo kasacinį skundą atmesti,
apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime
nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CPK 163 straipsnio
3 punktą ir priėmė teisėtą nutartį. Baudžiamojoje byloje būtent ir tiriamos bei
vertinamos civilinei bylai reikšmingos aplinkybės (valstybės tarnautojų veiksmai
dėl sąmoningo Viešųjų pirkimų įstatymo normų pažeidimo). Be to, joje
apklausiami kaip liudytojai kitų automobilių tiekėjų atstovai dėl ginčo
konkurso skaidrumo, jo sąlygų aiškumo ir suprantamumo. Įsiteisėjus
nuosprendžiui baudžiamojoje byloje, šių aplinkybių nebereikės įrodinėti iš
naujo nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Teisėjų
kolegija
konstatuoja:
V. Kasacinio teismo argumentai
ir išaiškinimai
Šios bylos
kasacinio nagrinėjimo dalykas – civilinio proceso teisės normų,
reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymą, aiškinimas ir taikymas.
Civilinės
bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias
įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje
asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai
išnagrinėti civilinės bylos.
Civilinės
bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais
siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą dėl aplinkybių,
nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali
būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių
išspręsti konkrečią bylą.
Pagal
civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo
rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis
bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo
bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį
bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti
bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą
sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi
teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir konkrečiu atveju
sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m.
balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Universalios valdymo
sistemos“ v. UAB „Penki kontinentai“, UAB „Kriptonika“, bylos Nr.
3K-3-221/2008).
Sustabdžius
civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių
apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens
teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra
viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja
teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos CPK
nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo
greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų
sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas bylos
sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo
įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą
sustabdyti konkrečią bylą.
Pagal CPK 163
straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos
bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar
administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju
sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje
susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti
kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos
ir laikas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje
pripažįstama, jog, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali
laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma
procesinio veiksmingumo priemone. Tačiau kartu Teismo pabrėžiama, kad toks
sprendimas turi būti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes
(žr., pvz., Herbst v. Germany, judgment of 11 January 2007, no.
20027/02, § 78; Stork v. Germany, judgment of 13 July 2006, no.
38033/02, § 44, kt.).
Pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163
straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo
pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio
rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis
teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę
priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB
“NCC Statyba” v. UAB DK “Lindra”, bylos Nr. 3K-3-99/2004; 2004 m. lapkričio
22 d. nutartį, priimtą civilinėje UAB draudimo bendrovė „Lavisos garantas“
v. Vido Baltrušaičio prekybos įmonė, byloje bylos Nr. 3K-3-620/2004; 2006
m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. L. G. ir
kt., bylos Nr. 3K-3-238/2006, kt.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad
sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu
galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje
nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai
bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį,
priimtą civilinėje byloje UAB draudimo bendrovė „Lavisos garantas“ v. Vido
Baltrušaičio prekybos įmonė, bylos Nr. 3K-3-620/2004, kt.). Be to,
negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla,
reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą,
reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą
nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai
reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra
tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163
straipsnio 3 punktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės
19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje SIA “Parekss lizings” v. UAB “Parex
lizingas”, bylos Nr. 3K-7-260/2005; 2005 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą
civilinėje byloje AB “Geonafta” ir Svenska Petroleum Exploration AB,
bylos Nr. 3K-7-268/2005 , kt.).
Civilinė byla
turi būti sustabdyta pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą tik tuo atveju, kai tarp
dviejų nagrinėjamų bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje
teismo nuosprendžiu nustatyti faktai savo teisine galia turės įrodomąją ar
prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje. Kai
nėra dviejų bylų įstatymo reikalaujamo teisinio ryšio, civilinės bylos
sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu neatitinka šio privalomojo
bylos sustabdymo pagrindo paskirties. Nepagrįstas civilinės bylos sustabdymas
nesiderina su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos
aiškinančia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl teismo pareigos
užtikrinti spartų procesą (žr., pvz., cituotą sprendimą Herbst v. Germany,
§ 78, kt.) bei neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę
taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), taip pat civilinio proceso
koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis).
Kasaciniame skunde teisingai pažymima, kad teismas,
siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos
privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką
abiejose bylose. Teismas, spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų civilinių
bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turi išsiaiškinti, kokie teisiškai
reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma
sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjami baudžiamojoje
byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą.
Šiuo atveju baudžiamojoje
byloje yra sprendžiamas valstybės tarnautojų, organizavusių ir vykdžiusių
viešojo pirkimo konkurso procedūras, nusikalstamos veikos - piktnaudžiavimo
tarnyba - buvimo klausimas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl viešojo
pirkimo konkurso sąlygų atitikties Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintiems pagrindiniams
viešųjų pirkimų principams ir perkančiosios organizacijos techninės
specifikacijos reikalavimams (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos
teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai nepatvirtina, kad tarp
dviejų nagrinėjamų bylų: baudžiamosios ir civilinės, - yra tiesioginis teisinis
ryšys, t. y. kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai savo teisine galia turės
įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo sprendimui
nagrinėjamoje byloje, todėl konstatuotina, jog civilinės bylos sustabdymas CPK
163 straipsnio 3 punkto pagrindu neatitinka šio privalomojo bylos sustabdymo
pagrindo paskirties ir yra neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismo nutartis
dėl civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkte išvardytu pagrindu
naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo (CPK 346 straipsnio 2
dalies 1 punktas), o atsakovo prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo iki bus
išspręsta baudžiamoji byla atmetamas ir byla perduodama apeliacinės instancijos
teismui nagrinėti apeliacinį skundą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu,
nutaria:
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio
28 d. nutartį panaikinti.
Atsakovo
Teisingumo ministerijos prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo iki bus
išspręsta baudžiamoji byla (Nr. 1-530-655/2009, bylos Vilniaus miesto 2-ąjame
apylinkės teisme Nr. 1-36-655/2009) atmesti.
Civilinę bylą
perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti apeliacinį skundą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus
Grabinskas
Birutė Janavičiūtė
Gintaras
Kryževičius