Administracinė byla Nr. I-228-583/2012 m.
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00005-2012-5 (S)
Procesinio sprendimo kategorija 16.6; 74
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 26 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai D. Z., atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Petrui Kaminskui, 2012 m. balandžio 17 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Z. prašymą ir patikslintą prašymą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto atleidimo iš valstybės tarnybos ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėja D.Z. kreipėsi į teismą prašymu ir patikslintu prašymu (I tomas b.l.3-4,30-32) prašydama:
1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. A2-95 „Dėl D.Z. atleidimo iš pareigų“;
2) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. A1-665 1.2 punkto dalį „2011 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. A1-642 3 punktą“;
3) grąžinti į eitas pareigas Palangos miesto savivaldybės administracijoje bei įpareigoti atsakovą pakeisti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. A1-642 3 punktą taip, kad jis atitiktų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. T2-85;
4) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Pareiškėja prašyme ir patikslintame prašyme nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. A2-95 neteisėtai atleista iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Argumentuoja tuo, jog ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T2-85 „Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos struktūros“, tačiau šis sprendimas jos atleidimo metu dar nebuvo įsigaliojęs, o įsigaliojo tik nuo 2011 m. gruodžio 1 d. Nurodo, kad iš esmės reorganizacija nebuvo vykdoma, pasikeitė tik Architektūros ir urbanistikos skyriaus pavadinimas ir dalis funkcijų perduota kitiems skyriams. Teigia, jog Savivaldybės administracijoje nebuvo mažinamas pareigybių skaičius, nes Palangos miesto savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T2-185 patvirtino naują bendrą pareigybių skaičių administracijoje - 106, vietoj buvusių 99. Nurodo, kad jai apie pareigybės panaikinimą raštu nebuvo pranešta. Tik 2011 m. lapkričio 28 d. Savivaldybės administracijos direktorius raštu informavo, kad Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybė naikinama ir pasiūlyta užimti Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę. Mano, kad jai buvo pasiūlyta užimti tokią pareigybę, kurios pareiškėjos atleidimo dieną dar nebuvo.
Pareiškėja D. Z. teisminio nagrinėjimo metu (II tomas, b.l. 61) pakeitė savo prašymo reikalavimus, nurodydama, kad teismo prašo nebenagrinėti reikalavimų panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. A1-665 1.2 punkto dalį „2011 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. A1-642 3 punktą“ bei reikalavimo grąžinti į eitas pareigas Palangos miesto savivaldybės administracijoje bei įpareigoti atsakovą pakeisti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. A1-642 3 punktą taip, kad jis atitiktų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. T2-85. Pagal ABTĮ 52 straipsnio nuostatas pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti prašymo pagrindą ir dalyką bet kurioje bylos nagrinėjimo statikoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Todėl pareiškėjai pastiklinus savo prašymo reikalavimus teismas byloje nagrinėja tuos reikalavimus, kurie pareiškėjos išdėstyti 2012 m. balandžio 17 d. prašyme - pripažinti jos atleidimą neteisėtu ir panaikinti 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymą, nesant galimybės grąžinti į ankstesnes pareigas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti DK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto dydžio išeitinę išmoką.
Pareiškėja teisminio nagrinėjimo metu palaiko patikslintus prašo reikalavimus ir prašo juos tenkinti.
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą prašymą (I tomas, b.l. 42-44; 122) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos reikalavimais bei prašo jų netenkinti. Teigia, jog 2011 m. liepos 14 d. Palangos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-885 patvirtino naują Palangos miesto savivaldybės administracijos struktūrą, kuri įsigaliojo nuo 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. buvo panaikintas Administracijos struktūrinis padalinys - Architektūros ir urbanistikos skyrius ir įsteigtas naujas Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius. Vykdydamas Tarybos sprendimą, Savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. A1-665 nuo 2011 m. gruodžio 1 d. panaikino Architektūros ir urbanistikos skyriaus valstybės tarnautojų pareigybes. Apie pareigybių panaikinimą tarnautojai buvo įspėti raštiškais pranešimais, tačiau pareiškėjai atsisakius šį pranešimą pasirašyti, jis buvo registruotu laišku išsiųstas jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. 2011 m. spalio 26 d. Administracijos direktoriaus įsakymu nuo 2011m. gruodžio 1 d. buvo patvirtinti naujai steigiamo struktūrinio padalinio – Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus nuostatai, o 2011 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. A1-1057 patvirtintos šio skyriaus pareigybės ir viena iš jų - A lygio 11 kategorijos vedėjo pavaduotojo pareigybė. Teigia, jog šios pareigybės pareiškėjai nebuvo siūlyta užimti, nes ji neatitiko minėtai pareigybei nustatytų specialiųjų reikalavimų. 2011 m. lapkričio 28 d. Administracijos direktorius pasiūlė pareiškėjai nuo 2011 m. gruodžio 1 d. užimti Viešosios tvarkos skyriaus A lygio, 9 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas, tačiau pareiškėja 2011 m. lapkričio 30 d. raštu informavo, kad nesutinka su pasiūlytomis pareigomis, todėl 2011 m. lapkričio 30 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A2-95, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis pareiškėja buvo atleista iš pareigų. Nurodo, kad pareiškėjos ginčijamas 2011 m. liepos 14 d. Tarybos sprendimas „Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos struktūros“ buvo paskelbtas viešai Palangos miesto savivaldybės interneto tinklapyje bei Savivaldybės administracijos teisės aktai buvo talpinami į Administracijos dokumentų valdymo sistemą, prieigą prie kurios turi visi Administracijos valstybės tarnautojai, todėl mano jog pareiškėjos argumentai jog jai nebuvo žinomas Administracijos struktūros reorganizavimas nepagrįsti. Teigia, jog nepagrįsti pareiškėjos teiginiai ir dėl Administracijos pareigybių skaičiaus, nes 2008 m. spalio 30 d. Tarybos sprendimu buvo nustatytas didžiausias leistinas Administracijos valstybės tarnautojų skaičius - 86 ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis -28, viso 114. 2009 m. birželio 11 d. Tarybos sprendimu Nr. T2-144 nuo 2009 m. lapkričio 1 d. buvo nuspręsta šį skaičių sumažinti iki 99, tačiau šis sprendimas nebuvo įgyvendintas, nes 2011 m. sausio 1 d. Administracijoje buvo 113 pareigybių, o 2011 m. liepos 1 d. - 109, todėl faktiškai iki 2011 m. gruodžio 1 d. galiojo Tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. T2-277. Pažymi, kad buvusio Architektūros ir urbanistikos skyriaus funkcijos statybos srityje buvo perduotos naujai įsteigtam Statybos skyriui. 2011 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. A1-1057 patvirtinto Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos bei specialieji reikalavimai iš esmės skyrėsi nuo buvusio Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo ir tai įrodo, kad buvo atlikti realūs Architektūros ir urbanistikos skyriaus struktūros pertvarkymai, o pareiškėjos iki atleidimo užimta pareigybė faktiškai panaikinta. Pareiškėjai, atsisakius siūlomų pareigų, Administracija kitų, tuo metu laisvų pareigybių, negalėjo pasiūlyti, kadangi pareiškėja neatitiko joms keliamų specialiųjų reikalavimų. Nurodo, kad įspėjimo apie pareigybės panaikinimą laikotarpiu pareiškėjai buvo prieinama informacija apie steigiamas laisvas pareigybes, nes Administracijos direktoriaus įsakymai dėl pareigybių steigimo buvo talpinami administracijos dokumentų valdymo sistemoje, skelbiami Palangos miesto savivaldybės tinklalapyje.
Atsakovo atstovas Petras Kaminskas palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašo pareiškėjos reikalavimų netenkinti.
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkintinas
2011 m. lapkričio 30 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A2-95 „Dėl D. Z. atleidimo iš pareigų“ pareiškėja atleista ir Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojos pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama). Pareiškėja nurodo, kad atsakovo priimtas įsakymas yra neteisėtas tiek dėl jo priėmimo metu nesilaikytų garantijų, suteikiamų valstybės tarnautoją atleidžiant iš valstybės tarnybos, tiek dėl ignoruotų jos teisių likti valstybės tarnyboje. Taigi nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra atsakovo įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, o nagrinėjamos bylos ginčo objektas – valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų, kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė, sąlygos ir tvarka.
Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Taigi sprendžiant dėl pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausia turi būti įvertinta, ar yra realiai įvykęs valstybės tarnautojos pareigybės panaikinimo faktas. Šiuo aspektu paminėtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalies nuostata, kuri numato, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr.: nutartis administracinėse bylose Nr. A556-904/2008, A662-684/2010, A62-340/2011) ne kartą pažymėta, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises.
Dėl pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos vertinimo objektyvumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principų aspektu
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja Palangos miesto savivaldybės administracijoje nuo 1999 m. birželio 7 d. ir iki 2011 m. liepos 20 d. dirbo Juridinio ir personalo skyriaus vedėjos pareigose. Palangos miesto savivaldybės taryba 2011 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T2-85 (I tomas, b.l. 48) patvirtino naują Palangos miesto savivaldybės administracijos struktūrą, pagal kurią Palangos miesto savivaldybės administracijoje vietoje 2009 m. liepos 10 d. Tarybos sprendimu patvirtintos struktūros (19 skyrių), nuo 2011 m. gruodžio 1 d. numatyta 23 skyrių savivaldybės administracijos struktūra (b.l.48). Iš šio Tarybos sprendimo turinio matyti, kad nuo 2011 m. gruodžio 1 d. turėjo būti reorganizuojami Architektūros ir urbanistikos, Komunalinio ūkio, Verslo ir turto skyriai bei Viešųjų pirkimų tarnybos. 2011 m. liepos 27 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A1-665 (I tomas, b.l.89-90) nuo 2011 m. gruodžio 1 d. panaikino Architektūros ir urbanistikos, Komunalinio ūkio, Verslo ir turto skyriams bei Viešųjų pirkimų tarnybai priskirtų pareigybių aprašymus, tame tarpe ir pareiškėjos užimamą pareigybę. 2011 m. spalio 26 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-969 (I tomas, b.l. 85) nuo 2011 m. gruodžio 1 d. buvo patvirtinti Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus nuostatai, o 2011 m. lapkričio 25 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-1057 (I tomas., b.l. 102) nuo 2011 m. gruodžio 1 d. Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje įsteigtos 7 pareigybės - A lygio, 13 kategorijos vedėjo pareigybė, A lygio 11 kategorijos vedėjo pavaduotojo pareigybė, A lygio 9 kategorijos trys vyriausiojo specialisto pareigybės, A lygio 8 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybė bei B lygio 7 kategorijos vyresniojo specialisto pareigybė bei patvirtinti šių pareigybių aprašymai. Iš Valstybės tarnybos registro pateiktos informacijos apie Palangos miesto savivaldybės administracijoje pareigybių skaičių 2011 m. liepos 1 d. (I tomas, b.l. 61-65) matyti, kad Architektūros ir urbanistikos skyriui buvo priskirta 11 valstybės tarnautojų pareigybių, o naujai įsteigtame Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje įsteigtos 7 valstybės tarnautojų pareigybės. Iš šių aplinkybių matyti, kad šiame skyriuje 4 pareigybėmis buvo sumažintas pareigybių skaičius. Analizuojant Architektūros ir urbanistikos skyriaus nuostatus (I tomas, b.l. 79-84) bei Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus nuostatus (I tomas, b.l. 85-86) matyti, kad nebeliko dalies funkcijų susijusių su statybomis, tai pat atsirado dalis naujų funkcijos, kurių nebuvo Architektūros ir urbanistikos skyriaus nuostatuose. Lyginant Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašą, patvirtintą Administracijos direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. A1-642 ir Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymą, matyti, kad iš esmės pasikeitė tiek specialieji reikalavimai, tiek funkcijos, todėl darytina išvada, kad Architektūros ir urbanistikos skyrius buvo iš esmės reorganizuotas, o pareiškėjos iki atleidimo užimta pareigybė faktiškai panaikinta.
Pareiškėja tiek prašyme, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog ji užimdama Juridinio ir personalo skyriaus vedėjos pareigas nematė savo darbe trūkumų, tačiau iš pokalbio su Administracijos direktore suprato, kad ji šiose pareigose yra nepageidaujama. Teigia, jog Savivaldybės tarybai 2011 m. liepos 14 d. priėmus sprendimą dėl naujos Palangos miesto savivaldybės administracijos struktūros, buvo teigiama, kad Architektūros ir urbanistikos skyrius bus reorganizuojamas tik tokia apimtimi, kad bus pervadintas į Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių ir jai siūloma užimti Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybė išliks, būtent todėl ir sutiko užimti minėtą pareigybę.
Bylos medžiaga nustatyta, kad nepaisant, to, kad Savivaldybės tarybai jau apsisprendus ir priėmus politinį sprendimą nuo 2011 m. gruodžio 1 d. reorganizuoti Architektūros ir urbanistikos skyrių, Administracijos direktorius 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. A1-642 panaikino ankstesnę Architektūros ir urbanistikos skyriaus vėdėjo pavaduotojo pareigybę, kurios pareigybių aprašymas patvirtintas 2008 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. A1-1010 3 punktu ir įsteigė iš naujo Palangos miesto savivaldybės administracijoje Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pareigybę, ją priskyrė A lygiui, 13 kategorijai, bei patvirtinto minėtos pareigybės aprašymą (I tomas, b.l.91-93). Tą pačią dieną buvo gautas pareiškėjos sutikimas dėl perkėlimo iš Juridinio ir personalo skyriaus vėdėjos pareigų į Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybę bei tos pačios dienos Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A2-47 pareiškėja buvo perkelta į minėtas pareigas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsniu (tarnybinio kaitumo būdu). Kitą dieną po pareiškėjos perkėlimo, t.y. 2011 m. liepos 21 d., Administracijos direktorius įsakymu Nr. A1-644 (II tomas, b.l. 50) panaikino Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pareigybę, aprašytą pareigybės aprašyme, patvirtintame Administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. A1-32 3.6 punktu ir tuo pačiu įsakymu įsteigė Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pareigybę A lygis, 14 kategorija bei pavirtino šios pareigybės aprašymą, kuriame nustatė specialųjį reikalavimą turėti aukštąjį universitetinį socialinių mokslų srities teisės krypties išsilavinimą ne mažesnį kaip 3 metų darbo patirtį pagal įgytą išsilavinimą ir 3 m. vadovaujamo darbo patirtį. Kaip jau minėta, 2011 m. liepos 27 d. Administracijos direktorius įsakymu Nr. A1-665 nuo 2011 m. gruodžio 1 d. pareiškėjos nuo 2011 m. liepos 20 d. užimama pareigybė buvo panaikinta, o pareiškėja 2011 m. liepos 28 d. pranešimu informuota apie numatomą pareigybės panaikinimą.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes teismas mano, jog nagrinėjamos bylos kontekste svarbu išsiaiškinti kokie buvo tikrieji atsakovo ketinimai sprendžiant pareiškėjos perkėlimą į kitas pareigas, steigiant naują pareigybę ir tvirtinant pareigybės aprašymą bei po 7 dienų apsisprendžiant panaikinti nuo 2011 m. gruodžio 1 d. naujai įsteigtą pareigybę į kurią perkelta pareiškėja. Todėl būtina analizuoti ar atlikdamas šiuos veiksmus bei priimdamas minėtus administracinius aktus atsakovas nepažeidė viešojo administravimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia) bei bendrųjų teisės principų (protingumo, teisėtų lūkesčių).
Kiekvienas atitinkamas viešojo administravimo subjektas yra atsakingas už jam pavestų uždavinių bei funkcijų sėkmingą įgyvendinimą. Sprendžiant įstatymų leidėjo pavestus uždavinius viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti taip, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų, o tam pasiekti suteiktina teisė nustatyti administracijos struktūrą. Tai įgalina padaryti Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, pagal kurią viešojo administravimo subjekto administracijos struktūra gali būti nustatyta tiek viešojo administravimo subjekto steigėjo, tiek viešojo administravimo subjekto vadovo, atsižvelgiant į nustatytus subjekto tikslus ir uždavinius, strateginius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-684/2010). Viešojo administravimo įstatyme numatyta, kad Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šio Įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais, taip pat ir bendraisiais teisės principais, tokiais kaip protingumo bei teisėtų lūkesčių. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, o šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog nepiktnaudžiavimo valdžia principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama <...> priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų.
Liudytoja teisminio nagrinėjimo metu apklausta Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė A.K. paaiškino, kad pareiškėja, būdama Juridinio ir personalo skyriaus vedėja netinkamai vykdė jai pavestas funkcijas, todėl jai buvo pasiūlyta užimti kitas, tuo metu buvusias laisvas Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas. Teigė, jog pareiškėja žinojo, kad Architektūros ir urbanistikos skyrius bus reorganizuojamas, tačiau sutiko eiti minėtas pareigas. Nurodė, kad tuo metu nebuvo kalbama apie pareiškėjai pasiūlytos užimti pareigybės galiojimo laiką. Tačiau analizuojant nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad liudytojos, kaip Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės nurodyti argumentai dėl pareiškėjos perkėlimo iš Juridinio ir personalo skyriaus vedėjos pareigų į kitas pareigas dėl jos kompetencijos ar kitų su tarnyba susijusių aplinkybių prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pirmiausia, atsakovo nurodytas argumentas, kad pareiškėja aplaidžiai atliko Juridinio ir personalo skyriaus vedėjos pareigas nėra pagrindžiamas jokiais įrodymais, teismui taip pat nėra pateikti jokie faktiniai duomenys apie pareiškėjos netinkamai vykdytas pareigas. Be to būtina pažymėti tai, kad pareiškėjai pasiūlyta užimti vėlgi vadovaujamas A lygio, 13 kategorijos pareigas Architektūros ir urbanistikos skyriuje.
Iš bylos medžiagos taip pat galima konstatuoti, kad nepagrįstas atsakovo argumentas, jog pareiškėja D.Z. žinojo, kad Architektūros ir urbanistikos skyrius bus reorganizuotas tokia apimtimi, kokia tai nuspręsta padaryti 2011 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. A1-665 (b.l.89-90) ir nepaisant to, sutiko eiti vedėjo pavaduotojo pareigas. Kaip jau minėta, 2011 m. liepos 20 d. buvo įsteigta Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos pavaduotojo pareigybė, patvirtintas pareigybės aprašymas, kuris, kaip neneigia ir pati liudytoja A.K., buvo parengtas taip, kad būtent pareiškėja atitiktų šiai pareigybei keliamus reikalavimus, bei tą pačią dieną priimtas įsakymas perkelti D.Z. į minėtas pareigas. Nei viename iš 2011 m. liepos 20 d. priimtų administracinių aktų nėra nurodyta, kad Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybė yra įsteigiama tam tikram laikotarpiui. Todėl nėra pakankamai argumentų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad pareiškėja neterminuotai eidama Juridinio ir personalo skyriaus vedėjos pareigas, kuris nebuvo numatytas nuo 2011 m. gruodžio 1 d. reorganizuoti ir žinodama, kad Architektūros ir urbanistikos skyriaus vėdėjo pavaduotojo pareigybė yra laikina, būtų sutikusi šią pareigybę užimti. Tokia situacija, kai įsteigus naują pareigybę po savaitės priimamas administracinis aktas dėl jos panaikinimo, neužtikrina teisinio tikrumo ir santykių stabilumo, bei pažeidžia valstybės tarnautojo teises ir teisėtus lūkesčius. Atsakovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų atsiradusios po 2011 m. liepos 20 d. (kai jau taryba buvo priėmusi sprendimą dėl struktūros) ir kurios būtų lėmusios būtinybę panaikinti pareiškėjos užimamą pareigybę su patvirtintu pareigybių aprašymu, tuo labiau, kad net ir pačiame 2011 m. liepos 27 d. įsakyme Nr. A1-665 dėl pareigybių panaikinimo yra nurodyta, kad šis įsakymas priimamas įgyvendinant 2011 m. liepos 14 d. Tarybos sprendimą Nr. T2-85 „Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos struktūros“.
Todėl visuma šių aplinkybių patvirtina pareiškėjos nurodytus teiginius dėl siekiamybės ją perkelti į kitas pareigas reorganizuojamame skyriuje ir tokiu būdu siekta įgyti teisinę prielaidą reorganizacijos metu perkelti dar į kitas žemesnes pareigas ar nesutikus jų eiti atleisti iš valstybės tarnybos. Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo priimti administraciniai aktai, susiję su pareiškėjos perkėlimu iš Juridinio ir personalo skyriaus vedėjos pareigų į Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos pavaduotojos pareigas, kurias praėjus savaitei nuo jų įsteigimo nuspręsta panaikinti nuo 2011 m. gruodžio 1 d., sukūrė teisines prielaidas ją perkelti į pareigas, kurias tiesiogiai palietė savivaldybės administracijos struktūros pakeitimas ir reorganizacija. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog atsakovo veiksmais bei priimtais administraciniais aktais buvo pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai, atsakovo veiksmai prieštaravo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose numatytiems objektyvumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principams.
Dėl kitų pareiškėjos argumentų
Pareiškėja nesutikdama su jos atleidimu iš valstybės tarnybos savo poziciją grindžia aplinkybėmis, jog jai nebuvo įteiktas pranešimas apie pareigybės panaikinimą, bei tuo, kad jai buvo pasiūlyta užimti tuo metu neegzistuojančią pareigybę, nes Administracijos struktūra ir administraciniai aktai dėl struktūrinių pakeitimų įsigaliojo tik nuo 2012 m. gruodžio 1 d. Tai pat nurodė, jai buvo siūloma užimti tik vieną konkrečią pareigybę, nors laisvų pareigybių tokių, kurių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus nurodytus pareigybės aprašymuose ji atitiko ir būtų galėjusi užimti buvo daugiau.
Valstybės tarnybos įstatymas nustato pagrindines procedūras ir taisykles, kurių turi laikytis darbdavys (Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 14 d.), nusprendęs panaikinti karjeros valstybės tarnautojo pareigybę, taip pat numato atitinkamas valstybės tarnautojų, kurių pareigybės panaikinamos, garantijas (Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 1, 2 d.). Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis numato, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo.
Dėl pranešimo apie pareigybės panaikinimą pareiškėjai pažymėtina, kad atsakovas 2011 m. liepos 28 d. parengė pranešimą apie pareigybės panaikinimą Nr. P6-140, kuris buvo adresuotas Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojai D.Z.. Atsakovas atsiliepime bei atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pareiškėja atsisakė susipažinti su pranešimu dėl pareigybės panaikinimo, todėl šis pranešimas buvo išsiųstas pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, registruota pašto siunta. Byloje pateiktas UAB „Jūros paštas“ 2011 m. rugpjūčio 5 d. siuntų teikimo žiniaraštis (I tomas, b.l.73), iš kurio matyti, kad D.Z., adresu (duomenys neskelbtini) Palangoje pašto siunta įteikta 2008 m. rugpjūčio 6 d. Pareiškėja neneigia, jog šiuo adresu yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, tačiau nurodė, jog ten negyvena ir negalėjo pasirašyti siuntų teikimo žiniaraštyje. Kaip matyti iš byloje esančio UAB „Jūros paštas“ 2011 m. gruodžio 1 d. siuntų teikimo žiniaraščio (I tomas, b.l. 26), kuriuo pareiškėjai tuo pačiu adresu buvo siunčiamas atsakovo 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. A2-95 „Dėl D. Z. atleidimo iš pareigų“, pasirašė Z.. Pareiškėja neginčijo tos aplinkybės, kad pašto siunta siųsta atsakovo 2011m. gruodžio 1 d. jai nebuvo įteikta (įteikta kitam suaugusiam šeimos nariui), todėl atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes teismas konstatuoja kad 2011 m. liepos 28 d. pranešimas apie pareigybės panaikinimą Nr. P6-140 pasiekė pareiškėją ir jai buvo žinomos visos aplinkybės susijusios su šiuo pranešimu. Esant šiom nustatytom aplinkybėm pareiškėjos argumentas, kad jai nebuvo įteiktas pranešimas dėl pareigybės panaikinimo laikytinas nepagrįstu.
Dėl siūlymo užimti kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – žemesnės kategorijos pareigas pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas taip pat įpareigoja valstybės tarnautoją tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Iš šių teisės aktų matyti, kad juose nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris galimybę užimti atitinkamas valstybės tarnybos pareigybes siejo su asmens gebėjimu atlikti atitinkamos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kurių (funkcijų) atlikimui užtikrinti iš asmens galėjo būti reikalaujama specialių gebėjimų, pvz., atitinkamos specialybės ir kvalifikacijos, darbo įgūdžių turėjimo ir pan.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija be išlygų gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme nėra nustatyti specialūs reikalavimai. Tačiau, jeigu tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, ši garantija gali būti ribojama tokio tarnautojo dalykinių savybių atitikimu specialiųjų reikalavimų kriterijams, t. y. ši garantija galės būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojo dalykinės savybės atitiks pareigybės, kurią tarnautojas pretenduoja užimti, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nes priešingu atveju, gali būti neatlikti arba netinkamai įgyvendinti tie ypatingi valstybės tarnybos tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimas yra priskirtas šioms pareigybėms. Tai lemia, kad tais atvejais, kai karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, pretenduoja užimti pareigybes, kurioms, jų aprašyme, yra nustatyti specialūs reikalavimai, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar tokio tarnautojo dalykinės savybės atitinka šiuos specialiuosius reikalavimus, ar šie specialieji reikalavimai, kurių tarnautojas neatitinka yra esminiai, t. y. ar jų nustatymas gali būti pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1743/2009).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas 2011 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (5.17.)-D3-4618 pasiūlė pareiškėjai nuo 2011 m. gruodžio 1 d. užimti Viešosios tvarkos A lygio, 9 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybę, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. A1-1047 2.4 punktu. Pareiškėjos teigimu, jai turėjo būti siūloma užimti ir Jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė (A lygis 8 kategorija), taip pat Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo ir pavaduotojo bei Rinkliavų skyriaus vedėjo ir vyriausiojo specialisto pareigybės.
Iš Valstybės tarnautojų registro pateiktos informacijos apie pareigybių skaičių 2011 m. liepos 1 d. matyti, kad Jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė laisva iki 2011 m. gruodžio 1 d. 2011 m. lapkričio 9 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr.A1-1005 (I t., b.l.131) buvo pakeistas Jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymas, kuriame nustatytas specialusis reikalavimas turėti socialinių mokslų srities vadybos ir verslo administravimo arba teisės ir viešojo administravimo arba edukologijos krypties aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą. Iš pareiškėjos pateikto diplomo (II tomas, b.l. 62) matyti, kad ji yra baigusi Vilniaus universitetą, chemijos specialybę ir jai suteikta chemiko, dėstytojo kvalifikacija. Pareiškėja teigia, jog jai suteikta chemiko, dėstytojo kvalifikacija yra prilyginama edukologijos krypties mokslui, todėl mano, kad ji buvo įgijusi Jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybei užimti nustatytą specialųjį (išsilavinimo) reikalavimą.
Pagal Bendrųjų studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta nuosekliosios universitetinės ir neuniversitetinės studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose klasifikatorių ir pagal šias studijų kryptis suteikiamų kvalifikacijų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 368, chemijos kryptis (kodas 03P1) (technologo, mokytojo profesinė kvalifikacija, suteikta baigus universitetines), priskiriama fizinių mokslų studijų sričiai, o edukologijos kryptis (kodas 07S1) yra priskiriama socialinių mokslų studijų sričiai. Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog pareiškėja yra įgijusį fizinių mokslų studijų sričiai chemijos krypčiai prilyginamą aukštąjį universitetinį išsilavinimą, o tai yra skirtingas mokslų studijų srities bei krypties išsilavinimas nei nurodytas Jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašyme - edukologijos studijos, todėl darytina išvada, jog pareiškėja minėtai pareigybei užimti nebuvo įgijusi tinkamo išsilavinimo, o atsakovas pagrįstai jai nesiūlė užimti Jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. lapkričio 21 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr.A1-1046 (I tomas, b.l.138) nuo 2011-12-01 įsteigtos Rinkliavų skyriaus vedėjo (A lygis 13 kategorija), vyriausiojo specialisto (A lygis 9 kategorija), vyresniojo specialisto pareigybės (B lygio 7 kategorija) bei patvirtinti šių pareigybių aprašymai, tos pačios dienos įsakymu Nr.A1-1047 (I tomas, b.l.142) nuo 2011-12-01 įsteigtos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo (A lygis 13 kategorija), vedėjo pavaduotojo (A lygis 11 kategorija), dvi vyriausiojo specialisto pareigybės (A lygis 9 kategorija) bei patvirtinti šių pareigybių aprašymai.
Iš Rinkliavų skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo (I tomas, b.l. 139) nustatyta, kad šiai pareigybei užimti buvo numatytas specialusis reikalavimas – turėti socialinių mokslų studijų srities vadybos ir verslo administravimo arba teisės arba viešojo administravimo krypties aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, ne mažesnį kaip 3 metu darbo patirtį. Iš Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo bei vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymų (I tomas, b.l. 143-144) matyti, kad šioms pareigybėms buvo nustatytas specialusis reikalavimas – turėti socialinių mokslų studijų srities teisės krypties aukštąjį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą. Šiame sprendime jau nustatyta, kad pareiškėja yra įgijusi fizinių mokslų studijų sričiai, chemijos krypčiai prilyginamą aukštąjį universitetinį išsilavinimą, todėl konstatuojama, kad pareiškėja neturėjo reikiamo išsilavinimo Rinkliavos skyriaus vedėjos, Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo ir vedėjo pavaduotojo pareigybėms užimti, todėl pagrįstai atsakovas nesiūlė šių pareigų užimti pareiškėjai.
Iš Rinkliavų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (I. tomas, b.l. 140) matyti, kad pareiškėja atitiko šiai pareigybei nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, tačiau užimti šią pareigybę pareiškėjai nebuvo pasiūlyta. Atsakovo nurodė, kad pareiškėja atitiko Rinkliavų skyriaus vyriausiojo specialisto bei Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybei keliamus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, tačiau buvo nuspręsta pareiškėjai siūlyti užimti tik Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę. Atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nenurodė jokių argumentų, pateisinančių tokius atsakovo veiksmus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatas (žr: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A756-3741/2011; Nr. A525-2004/2012), pabrėžė, jog atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies garantinį pobūdį, darytina išvada, kad tuo atveju, kai dėl tam tikrų yra numatomas atitinkamos pareigybės panaikinimas ir su tuo sietinas karjeros valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos, šis valstybės tarnautojas turi teisę dalyvauti jo užimamos pareigybės panaikinimo procedūroje, ta prasme, kad turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas. Pažymėtina, kad tokia valstybės tarnautojo teisė suponuoja atitinkamai darbdavio (šiuo atveju atsakovo) pareigą užtikrinti šios teisės realizavimą. Tai reiškia, kad numatydamas atitinkamos pareigybės panaikinimą, darbdavys per laiko tarpą nuo pranešimo valstybės tarnautojui apie jo užimamos pareigybės numatomą panaikinimą iki dienos iki šiame pranešime nurodytos pareigybės panaikinimo datos privalo suteikti šiam valstybės tarnautojui visą (išsamią) informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą. Atsižvelgiant į aktualią administracinių teismų praktiką, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog šiuo atveju Savivaldybės administracija, vykdydama reorganizaciją ir žinodama apie panaikinamas pareigybes ir atitinkamai steigiamas naujas pareigybes, privalėjo pateikti pareiškėjai informaciją ir siūlyti užimti įsteigtas pareigybes, kurių aprašymo bendruosius ir specialiuosius reikalavimus atitiko. Kaip matyti iš įvertintų įrodymų, atsakovas pareiškėjai pasiūlė užimti tik vieną pareigybę ir daugiau kitų pareigybių nesiūlė, nors objektyvios galimybės siūlyti ir kitas pareigybes buvo.
Kaip jau minėta atsakovui tenka imperatyvi pareiga valstybės tarnautojui suteikti visą (išsamią) informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą visu įspėjimo laikotarpio periodu. Iš 2011 m. liepos 14 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-85 matyti, kad taryba nusprendė patvirtinti naują administracijos struktūrą ir numatė, kad ši struktūra įsigalioja 2011 m. gruodžio 1 d. Kaip matyti iš byloje teikiamų Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus administracinių aktų, realizuojant tarybos sprendimą dėl struktūros pakeitimo, Palangos miesto savivaldybės administracijos skyrių veiklos nuostatai buvo patvirtinti tik 2011 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. A1-969 (I tomas, b.l.85), Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius pareigybės įsteigtos ir pareigybių aprašymai patvirtinti 2011 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. A1-1057 (b.l.102-103), 2011 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. A1-1005 (b.l.131-135) įsteigta Kultūros skyriuje pareigybė ir patvirtintas aprašymas, įsteigtos pareigybės viešųjų pirkimo skyriuje ir patvirtinti aprašymai. Rinkliavų, viešosios tvarkos ir kt. skyriaus pareigybės įsteigtos ir pareigybių aprašymai patvirtinti 2011 m. lapkričio 21 d. ir vėlesniais administracijos direktorės įsakymais. Pareiškėjai pasiūlyta užimti pareigybę, kuri įsteigta ir pareigybių aprašymas patvirtintas administracijos direktorės įsakymo Nr. A1-1047 2.4 p (I tomas, b.l.74, 142, 147). Taigi atsakovas įteikęs pareiškėjai pranešimą apie pareigybės panaikinimą realiai per visą įspėjimo laikotarpį nevykdė imperatyvios pareigos valstybės tarnautojui suteikti visą (išsamią) informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą visu įspėjimo laikotarpiu, kadangi pareigybės buvo steigiamos ir pareigybių aprašymai tvirtinami jau besibaigiant įspėjimo terminui. Pareiškėjai nebuvo suteikta įvardijama informacija, apribotos galimybės apsispręsti ir tai patvirtina 2011 m. lapkričio 28 d. atsakovo pranešimas pareiškėjai, kuriuo siūloma užimti Viešosios tvarkos skyriaus specialisto pareigas. Šis pranešimas pareiškėjai įteiktas baigiantis įspėjimo terminui (2011-11-28), apsisprendimui suteiktas terminas iki sekančios dienos 13:00 val. (I tomas, b.l.74). Per visą įspėjimo laikotarpį pareiškėjai jokios kitos pareigos nepasiūlytos, nors kaip jau minėta sprendime pareiškėjai turėjo būti pasiūlytos ir kitos pareigybės, kurias ji atitiko pagal bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Šios aplinkybės taipogi yra vienas iš esminių pagrindų, kuris leidžia pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjos atleidimas iš tarnybos neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Taip pat pažymėtina, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 14 d. sprendime Nr. T2-85 „Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos struktūros“ 3 punkte nustatyta, kad šis sprendimas įsigalioja nuo 2011 m. gruodžio 1 d. 2011 m. liepos 27 d. Administracijos direktoriaus įsakyme Nr. A1-665, kurio 1.2 punktu panaikinta pareiškėjos užimama Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojos pareigybė nurodyta, kad ji naikinama nuo 2011 m. gruodžio 1 d. Pareiškėjai teiktame pranešime apie pareigybės panaikinimą Nr. P6-140 taip pat nurodyta, kad jos pareigybė naikinama nuo 2011 m. gruodžio 1 d. Pareiškėja iš valstybės tarnybos atleista Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. A2-95 „Dėl D. Z. atleidimo iš pareigų“. Šio įsakymo 1 punkte nurodyta, jog jos atleidimo diena yra 2011 m. lapkričio 30 d., o tai reiškia, kad šią dieną nebuvo įsigaliojęs 2011 m. liepos 14 d. Tarybos sprendimas dėl naujos Palangos miesto savivaldybės administracijos struktūros bei Administracijos direktoriaus 2011 m. liepos 27 d. įsakymas dėl pareiškėjos užimamos pareigybės panaikinimo, o tai reiškia, kad pareiškėja vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu galėjo būti atleista ne anksčiau 2011 m. gruodžio 1 d.
Pareiškėjai 2011 m. lapkričio 30 d. raštu informavus atsakovą, jog nesutinka eiti Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigų, 2011 m. lapkričio 30 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A2-95 pareiškėja atleista iš Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojos pareigų vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Valstybės tarnautojo atleidimas Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindo taikymas ribojamas imperatyvaus įpareigojimo ieškoti galimybių prieš tai paskirti karjeros valstybės tarnautoją į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas, tik nustačius, kad ši garantija karjeros valstybės tarnautojui buvo tinkamai užtikrinta, jo atleidimas gali būti vertinamas kaip atitinkantis teisėtumo reikalavimus. Iš nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatyta garantija karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama pareiškėjos atžvilgiu buvo pažeista, nes nebuvo siūlomos ir kitos laisvos pareigybės, kurių aprašymuose nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus pareiškėja atitiko, o tai suponuoja išvadą, jog pareiškėjos atleidimas iš valstybės tarnybos buvo neteisėtas. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. A2-95 „Dėl D. Z. atleidimo iš pareigų“ dėl aukščiau šiame sprendime išdėstytų argumentų yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikinamas.
Valstybės tarnybos įstatymas nenustato konkrečių teisinių pasekmių, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, todėl vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos.
DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Vadovaujantis DK 297 straipsnio 4 dalimi, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis su pareiškėja yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Tokia teisės aktų taikymo praktika yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8 -281/07 m.
Atsižvelgiant į pačios pareiškėjos paaiškinimus, kad ji nesiekia grįžti į valstybės tarnybą, nes jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, be to, laisvų pareiškėjos kvalifikaciją atitinkančių pareigybių atsakovo įstaigoje nėra, todėl į tarnybą pareiškėja negrąžinama. Pareiškėjos atleidimas iš pareigų pripažintinas neteisėtu ir laikytina, kad pareiškėja atleista iš valstybės tarnybos šiuo teismo sprendimu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Šiame sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu buvo konstatuota, kad atleidimo iš valstybės tarnybos, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu pagrindas galėjo būti taikomas tik nuo 2011 m. gruodžio 1 d. Pareiškėjos paskutinė darbo diena už kurią jai išmokėtas darbo užmokestis yra 2011 m. lapkričio 30 d., todėl konstatavus, kad jos atleidimas iš tarnybos neteisėtas, priverstinės pravaikštos laikotarpis dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos laikomas besitęsiančiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. Pareiškėjos darbo stažas Palangos miesto savivaldybės administracijoje 12 metų 5 mėnesius 23 dienos (149 mėnesiai) (I tomas, b.l.181). Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta jog atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą stažą šioje darbovietėje. DK 140 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad jei darbo stažas yra nuo 120 iki 240 mėnesių išmokama penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Pareiškėjos vidutinis darbo užmokestis einant valstybės tarnautojos pareigas iki atleidimo iš tarnybos pagal 2012 m. vasario 13 d. pažymą Nr. (4.28)-DS-460 (I tomas, b.l.101) buvo 4129.20 Lt (iki mokesčių atskaitymo). Kadangi atleidus pareiškėją iš valstybės tarnybos jai buvo išmokėta Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, todėl konstatavus, kad išmokėtina suma turi būti didesnė vienu vidutiniu darbo užmokesčiu 4129.20 Lt (iki mokesčių atskaitymo), priteistina išmokėti pareiškėjai dar vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Skaičiuojant šią išmoką, į pareiškėjai bendrą priteistą penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos sumą įskaitoma pareiškėjai jau išmokėtos keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos dalis.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjos D. Z. prašymą patenkinti.
Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. A2-95 „Dėl D. Z. atleidimo iš pareigų“.
Pripažinti pareiškėją D. Z. atleista iš valstybės tarnybos šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjai D. Z. iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos priteisti išmokėti už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį vidutinį mėnesio darbo užmokestį 4129.20 Lt, mokant jį už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjai D. Z. iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos priteisti išmokėti penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 20646 Lt (iki mokesčių atskaitymo), į šią sumą įskaičiuojant pareiškėjai atsakovo jau išmokėtą keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjas Remigijus Arminas