Civilinė byla Nr. 2-50-780/2016;
Proceso Nr. 2-27-3-00892-2015-1;
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
2.5.10.2.1; 2.5.10.2.2; 2.5.10.2.3;
2.5.10.2.4; 2.5.10.5.2; 2.5.10.5.2.7;
3.2.6.4.
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 29 d.
Lazdijai
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas R. Š., dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Kardokienei, ieškovei O. R. ir jos atstovui advokatui Arvydui Gudui, atsakovams A. B. ir O. R. B. bei jų atstovui advokatui Mečilsovui Norvaišui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės O. R. ieškinį atsakovams A. B. ir O. R. B..
Teisėjas, išnagrinėjęs bylą
n u s t a t ė :
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų A. B. ir O. R. B. solidariai 3 015,34 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė savo reikalavimą grindžia Civilinio kodekso 6.267 ir 6.270 straipsniais ir tuo, kad atsakovų buliui mirtinai sužalojus jos sutuoktinį D. R. ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti atsakovai. Ieškovė paaiškino, kad 2015-09-15, anksti ryte atėjusi į savo ganyklos aptvarą ji rado du išverstus aptvaro (elektrinio piemens) kuolus ir jų ganykloje buvusį nepririštą bulių. Ji iš namų pasikvietė savo sutuoktinį D. R. ir tuomet abu pamatė, kad tai kaimynų A. ir O. B. bulius. Jo priekinės kojos nebuvo supančiotos, o trys iš žemės ištraukti strypai, kurie smeigiami į žemę, buvo surišti į vieną visumą, nors turėtų būti smeigiami visi atskirai. Be to, šie strypai buvo per trumpi, tik apie 40 cm. Jos sutuoktinis įsmeigė atsakovų buliaus strypus į žemę ten pat kur stovėjo bulius, t. y. ieškovės ganyklos aptvare, po to įsmeigė išverstus aptvaro (elektrinio piemens) kuolus ir išėjo iš aptvaro. Tuo metu ieškovė išėjo pas atsakovus pasakyti, kad jie pasiimtų savo bulių iš jų ganyklos. Netoli atsakovų namų ji išgirdo sutuoktinio riksmą, todėl pasakiusi atsakovams apie jų bulių grįžo į ganyklą. Pakeliui iš savo namų pasiėmė šakes ir strypą. Grįžusi į savo ganyklą pamatė, kad vėl išversti tie patys aptvaro (elektrinio piemens) kuolai, o jos vyras gulėjo ant žemės apie 30 metrų nuo aptvaro. Jis buvo apsuktas buliaus grandine, o bulius savo galva trynė jos sutuoktinį. Ji trenkė su strypu buliui į kaktą ir kai šis nustojo trinti jos sutuoktinį atpainiojo nuo jo grandines. Kai atėjo atsakovas A. B. grandinę nuo savo sutuoktinio ieškovė jau buvo atpainiojusi. Tuo metu ieškovės bulius buvo prie jos namų, už 300-400 metrų nuo tos vietos. Tą rytą jos bulius nebuvo atėjęs į ganyklą ir jos žentas bei kaimynas po šio įvykio jį rado toje pačioje vietoje, kurioje jis buvo pririštas iš vakaro. Jos ir atsakovų buliai galėjo grumtis naktį, bet tai buvo toje vietoje, kur buvo pririštas jos bulius, o ne ryte ir ne jos ganykloje. Jos bulius buvo su ragais, o atsakovų - be ragų. Jos vyras su buliais elgtis mokėjo, nes visą gyvenimą dirbo su jais. Jis ne kartą mokė ir atsakovą kaip juos prižiūrėti, bet šis savo gyvulių neprižiūrėjo, jie ne kartą buvo atitrūkę. Atsakovų bulius anksčiau buvo ištrūkęs, užpuolęs kaimyną V.. Kaimynas E. B. ir šio įvykio išvakarėse matė palaidą atsakovų bulių. Ieškovė dėl sutuoktinio mirties patyrė turtinę žalą, susijusią su laidotuvių išlaidomis, ir neturtinę žalą dėl pablogėjusios sveikatos, išgąsčio ir išgyvenimų netekus sutuoktinio. Dėl sutuoktinio mirties ji susirgo depresija, ją pradėjo kankinti nemiga ir sapnuotis košmarai naktimis, kankina migreniniai galvos skausmai. Ji vartojo ir iki šiol vartoja vaistus.
Atsakovai su ieškiniu nesutinka. Savo nesutikimą atsakovai iš esmės grindžia tuo, kad ieškovės sutuoktinis žuvo dėl savo didelio neatsargumo, nes neapdairiai pats prisiartino prie dviejų įsiaudrinusių bulių, todėl tai šalina jų atsakomybę pagal Civilinio kodekso 6.267 ir 6.270 straipsnius.
Atsakovas A. B. paaiškino, kad iš vakaro savo bulių pririšo apie 400 metrų atstumu nuo kaimynų R. ganyklos aptvaro. Į žemę įsmeigė tris strypus. Du iš jų buvo apie 50 cm ilgio, o trečias ilgesnis – apie 70 cm. Pripažįsta, kad visuos juos įsmeigė į vieną vietą, nors įsmeigiant visus tris atskirai ir į skirtingas vietas būtų buvę saugiau. Buliaus priekinės kojos buvo supančiotos, bet turbūt per silpna virve, nes po šio įvykio virvė buvo nutraukta. Ryte į jo namus atėjo ieškovė ir pasakė, kad jo bulius atitrūkęs. Jis nuėjo paskui ieškovę ir jos ganykloje prie aptvaro pamatė savo ir ieškovės bulius, kurie stovėjo ramiai, bet jų grandinės buvo susipynę. Jie stovėjo maždaug už 15 metrų nuo gulinčio D. R.. Jis atpainiojo grandines ir ieškovės buliaus grandinę numetė ant žemės, o savo bulių nusivedė prie namų. Jo buliaus priekinių kojų virvė buvo nutraukta. Ieškovės buliaus priekinės kojos buvo supančiotos, bet per ilga virve. Po to jis padėjo sugauti ieškovės bulių jos žentui ir kaimynui. Jis nematė kuris bulius sužalojo D. R.. Galėjo sužaloti ir jo bulius ir D. R.. Atsakovas pripažįsta, kad jo galvijai ir anksčiau yra atitrūkę. Atsakovas paaiškino, kad sutiktų atlyginti ieškovei 1 500 Eur žalos.
Atsakovė O. R. B. paaiškino, kad ieškovė į jos namus atėjo apie 5.45 val. ir riktelėjo apie bulių. Jos sutuoktinis A. B. išėjo pirmas, o ji nuėjo vėliau. Atėjusi į ieškovės ganyklą ji pamatė greitąją medicinos pagalbą, prie kurios buvo ieškovė. Kur tuo metu buvo žuvusysis ji nematė, nes buvo tamsu. Nei bulių, nei savo sutuoktinio tuo metu taip pat nematė. Kai D. R. nešė į greitosios medicinos pagalbos automobilį savo sutuoktinio ji nematė. Kai išvažiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis jos sutuoktinis iš pievų atsivedė savo bulių, kuris ėjo laisvai, kojų virvė buvo nutraukta. R. bulius buvo jos barščiuose. Jis buvo supančiotas, bet jo iš karto nepagavo, nes bijojo prie jo prieiti. Atsakovė nurodė, kad 1 500 Eur už laidotuves ji sutiktų atlyginti, bet neturtinės žalos atlyginti nesutinka.
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2015-09-15, apie 5.30 val., pievoje, esančioje netoli ieškovės namų, atsakovams priklausantis ir atitrūkęs bei iš pririšimo vietos pabėgęs bulius sužalojo ieškovės sutuoktinį D. R., kuris dėl kepenų dešinės skilties daugybinių plyšimų ir ūmaus vidinio nukraujavimo mirė. Nukentėjusio D. R. veiksmuose didelio neatsargumo nebuvo, todėl atsakovai, kaip naminio gyvūno savininkai, privalo atlyginti ieškovei jų gyvūno padarytą turtinę ir neturtinę žalą dėl sutuoktinio netekties.
Teismo išvados grindžiamos šiais motyvais ir įrodymais.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste CK) 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Bendrosios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos yra: 1) neteisėta veika; 2) atsiradusi žala; 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos; 4) kaltė (Civilinio kodekso (toliau CK) 6.246–6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo), dėl kurios šis yra kaltas ir kuri priežastiniu ryšiu susijusi su padaryta žala. Tačiau tam tikrais atvejais įstatymas numato civilinę atsakomybę ir be kaltės. Ieškovė savo reikalavimą šioje byloje kaip tik ir grindžia viena iš tokių teisės normų – CK 6.267 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Be to, pagal šią normą asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Už naminių gyvūnų padarytą žalą asmuo neatsako tik CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, t. y. jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
Šiuo atveju atsakovai savo atsikirtimus į ieškinį kaip tik ir grindžia nukentėjusio D. R. dideliu neatsargumu, kuris, pasak jų, pasireiškė tuo, kad jis pats neatsargiai prisiartino prie dviejų įsiaudrinusių bulių ir buvo vieno iš jų sužalotas.
Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus, ieškovė šioje byloje turi įrodyti atsakovų neteisėtą veiką, atsiradusią žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos, o atsakovai turi įrodyti didelį nukentėjusio neatsargumą.
CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-14 įsakymu Nr. 10V-782 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ 58 punktas numato, kad ūkinių gyvūnų laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.264 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į nurodytą naminių gyvūnų laikytojams taikomą teisinį reglamentavimą pirmiausiai konstatuotina, kad būdami naminio gyvūno savininkais atsakovai privalėjo užtikrinti kad jų laikomas bulius nepabėgtų iš tos vietos, kurioje jie pasirinko jį laikyti, ir nepatektų į kitų asmenų naudojamas žemės valdas. Tai reiškia, kad atsakovai turėjo tinkamai ir saugiai pririšti savo bulių arba pasirūpinti kitomis priemonėmis, neleidžiančiomis jam išeiti iš tam tikros teritorijos ribų ir patekti į kitų asmenų naudojamas žemės valdas. Tačiau atsakovas A. B. pats pripažino, kad įvykio išvakarėse jam priklausančio buliaus priekinės kojos buvo supančiotos per silpna virve, o visus tris metalinius strypus, naudojamus buliui pririšti, į žemę jis įsmeigė vienoje vietoje, bet ne į skirtingas vietas, kas būtų buvę saugiau. Todėl pripažintina, kad būtent tokie atsakovo veiksmai ir sąlygojo tai, kad jo bulius ištraukė strypus iš žemės, nutraukė netinkamą virvę, kuria buvo surištos priekinės jo kojos, ir pabėgęs iš pririšimo vietos pateko į ieškovės ganyklos aptvarą. Pažymėtina, kad liudytojas E. B. patvirtino, jog atsakovų bulius dar iš vakaro, apie 22 val., bėgiojo laisvas, su atitrūkusia grandine ir užpuolė jį bei jo pašnekovą. Be to, liudytojai M. L. ir K. B. taip pat patvirtino ieškovės paaiškinimus, kad atsakovų bulius įvykio metu buvo nesupančiotomis priekinėmis kojomis, o liudytojai K. B., D. V., D. T. ir G. N. patvirtino, kad atsakovų naminiai gyvūnai ir anksčiau ne kartą buvo atitrūkę, buvo užpuolę D. V. sutuoktinį, sužaloję D. T. avis, sužaloję patį liudytoją G. N.. Liudytojas D. T. patvirtino, kad atsakovų naminiai gyvūnai nuo 2010 m. nuolat prižiūrimi blogai ir kiekvieną vasarą atitrūksta po 3-4 kartus. Tokie atsakovų veiksmai, pasireiškę netinkamu ir nesaugiu savo naminio pavojingo gyvūno laikymu ir nesugebėjimu užtikrinti, kad jis negalėtų vaikščioti kur nori ir nepatektų į kitų asmenų žemės valdas, pripažintini neteisėtu neveikimu, kuris yra pagrindas jų civilinei atsakomybei taikyti, jeigu pabėgęs jų naminis gyvūnas padarė žalos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, CK 6.267 straipsnio 1 dalis).
Ieškovės sutuoktinio D. R. mirties, dėl kurios ieškovė patyrė žalos, priežastis yra nustatyta 2015-10-21 prokurorės nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-51497-15. Šiame nutarime prokurorė konstatavo, kad D. R. sužalojo atitrūkęs jautis, apsukdamas jį grandine ir tempdamas, dėl ko įvyko dėl kepenų dešinės skilties daugybiniai plyšimai ir D. R. mirė nuo ūmaus vidinio nukraujavimo (b. l. 8-9). Būtent tokia mirties priežastis konstatuota ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-51497-15 esančioje teismo medicinos eksperto 2015-09-15 specialisto išvadoje Nr. M 289/15(06). Prokurorės nutarimas yra įsiteisėjęs ir yra oficialus rašytinis įrodymas, kuris civilinėje byloje turi didesnę įrodomąją galią (prima facie), nes yra priimtas atitinkamo valstybės pareigūno, neviršijant jam nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 197 str. 2 d.). Tai reiškia, kad aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Atsakovai šioje civilinėje byloje nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų minėtame prokurorės nutarime nustatytą D. R. mirties priežastį ir aplinkybes, todėl pripažintina, kad šioje byloje yra įrodyta, jog ieškovės sutuoktinis mirė sužalotas atitrūkusio buliaus.
Nors atsakovas A. B. teigia, kad atėjęs į įvykio vietą netoli gulinčio D. R. rado ir savo ir ieškovės bulius, kurie buvo susipynę grandinėmis, todėl neaišku kuris iš bulių sužalojo žuvusį kaimyną, tačiau tokiam teiginiui pagrįsti atsakovai nepateikė jokių įrodymų. Kad įvykio metu prie žuvusio D. R. buvo du buliai nepatvirtino nei vienas byloje apklaustas liudytojas. Šios aplinkybės nepatvirtina ir joks kitas šioje byloje esantis įrodymas. Tuo tarpu ieškovė paaiškino, kad tuo metu kai ji išėjo paraginti atsakovų pasiimti iš jos ganyklos jų bulių, jos sutuoktinis jau buvo pririšęs atsakovų bulių ir jau buvo išėjęs iš aptvaro, o jokio kito buliaus šalia nebuvo. Jos bulius buvo pririštas prie jos namų, už maždaug 400 metrų. Apklausti liudytojai K. B. ir M. L. patvirtino, kad po D. R. sužalojimo ieškovės bulių rado prie ieškovės namų, toje pačioje vietoje, kur jis buvo pririštas iš vakaro. Jie patvirtino, kad buliaus grandinė nuo ragų buvo nutraukta, bet į žemę įsmeigti strypai su grandine buvo toje pat vietoje ir juos ištraukė M. L.. Liudytojai patvirtino, kad ieškovės bulius nebuvo nuėjęs nuo jos namų, tuo tarpu liudytojas M. L. patvirtino, kad atsakovų bulių jis matė netoli pievoje gulinčio D. R.. Šie liudytojų parodymai paneigia atsakovo A. B. teiginius, kad du buliai šalia pievoje gulinčio D. R. buvo susipynę grandinėmis, ir kad jis atpynęs ieškovės buliaus grandinę nuo savo buliaus numetė ją ganykloje. Liudytojai patvirtino priešingas aplinkybes - nurodė, kad ieškovės bulius ir jo grandinė su į žemę įsmeigtais strypais iš karto po D. R. mirties buvo prie ieškovės namų, o ne ganykloje šalia D. R..
Galiausiai atsakovo teiginius apie galimą D. R. žūtį nuo jo paties buliaus paneigia ir pats žuvusiojo sužalojimų pobūdis. Minėtoje teismo medicinos eksperto ikiteisminiame tyrime pateiktoje specialisto išvadoje dėl D. R. mirties priežasties nėra konstatuotas nei vienas durtinio, plėštinio pobūdžio kūno sužalojimas, kuris būtų būdingas buliaus ragais padarytiems sužalojimams. Priešingai, išvadoje konstatuota, kad visi sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės bulius buvo su ragais, o atsakovų - be ragų, darytina įrodymais visiškai pagrįsta išvada, jog D. R. buvo sužalotas būtent atsakovų buliaus, pastarajam savo galva traiškant žuvusįjį, kaip tą paaiškino ieškovė, kuri betarpiškai matė sutuoktinio mirtį.
Nustačius, kad D. R. mirė dėl sužalojimų, kuriuos padarė atitrūkęs atsakovų bulius, teismas pripažįsta, kad priežastinis ryšys tarp neteisėto atsakovų neveikimo tinkamai neprižiūrint savo naminio gyvūno ir D. R. mirties yra įrodytas, nes D. R. mirė nuo atsakovų naminio gyvūno padarytų sužalojimų.
Dėl sutuoktinio mirties ieškovė patyrė žalą, nes turėjo savo lėšomis jį palaidoti, be to patyrė ir sunkius neigiamus emocinius išgyvenimus, susirgo depresija, buvo priversta gydytis medikamentais. Kad ieškovė dėl savo sutuoktinio mirties patyrė turtinės ir neturinės žalos iš esmės neginčijo ir patys atsakovai, nes iš esmės jie nesutinka tik su žalos dyžiu, bet ne su faktu, kad žala ieškovei buvo padaryta. Atsakovai, nors ir remiasi žuvusio D. R. dideliu neatsargumu kaip jų atsakomybę šalinančia aplinkybe, tačiau pripažįsta žalos padarymo faktą, nes nurodė, kad sutiktų atlyginti 1 500 Eur laidojimo išlaidų. Tai reiškia, kad ginčo dėl žalos fakto iš esmės nėra, yra tik ginčas dėl jos dydžio ir atsakovų pareigos ją atlyginti. Be to, akivaizdu, kad palaidojusi savo sutuoktinį savo lėšomis ieškovė patyrė išlaidų, kurie yra jos nuostoliai, bei patyrė emocinį sukrėtimą, sunkius išgyvenimus, nepatogumus dėl sveikatos pablogėjimo, kurie pripažintini neturtine žala. Žala ieškovei buvo padaryta dėl atsakovų neteisėto neveikimo (naminio gyvūno nepriežiūros), todėl priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos yra įrodytas (CK 6.247 straipsnio 1 dalis).
CK 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Remiantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).
Ieškovė turtinę žalą reikalauja atlyginti dėl jos turėtų išlaidų, kurios buvo susiję su sutuoktinio laidojimu. Reikalaujamos žalos dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė rašytinius įrodymus. CK 6.291 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, taip pat, kad atlyginamos tik įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo, tvorelės pastatymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-160/2006). Ieškovė prašo priteisti 3 015,34 Eur išlaidų, kurios buvo susiję su sutuoktinio laidojimu, o atsakovai mano, kad teisingas tokių išlaidų dydis yra 1 500 Eur. Esant ginčui dėl laidojimo išlaidų dydžio teismas turi nustatyti ar ieškovės prašomos priteisti išlaidos atitinka protingumo kriterijus, ar yra įprastos, vidutinės, o ne susijusios su prašmatnaus paminklo, tvorelės pastatymu. Be to, šias išlaidas ieškovė turi pagrįsti įrodymais, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovo pateikti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-160/2006).
Nustatant turtinės žalos dydį visų pirma pažymėtina, kad ieškinyje nurodydama bendrą turtinę žalą ieškovė apsiriko įskaičiuojant į ją gedulingų pietų kainą. Bendra gedulingų pietų kaina ieškinyje nurodyta 980,17 Eur ir yra pagrįsta įrodymais (b. l. 20-22). Tuo pačiu ieškinyje patikslinta, kad A. V. personalinei įmonei iš šios sumos buvo sumokėta 765 Eur, o pati ieškovė pirko maisto produktų už 215,17 Eur. Tačiau skaičiuojant bendrą visų laidotuvių išlaidų sumą ieškovė per apsirikimą prie bendros 980,17 Eur gedulingų pietų kainos dar kartą pridėjo jos pačios pirktų maisto produktų kainą – 215,17 Eur. Tokiu būdu ieškovė vietoj 2 800,17 Eur bendros išlaidų sumos, kuri gaunasi sudėjus kiekvieną ieškinyje nurodytą išlaidų eilutę, neteisingai suskaičiavo 3015,34 Eur sumą. Tai yra akivaizdi skaičiavimo klaida, o ne nepagrįsta įrodymais reikalavimo dalis, todėl priteisdamas apsirikta suma mažesnes laidojimo išlaidas teismas pripažįsta, kad ieškinys šioje dalyje tenkinamas visiškai.
Vertinant ieškovės prašomų priteisti laidojimo išlaidų dydį ir jų pagrindimą pabrėžtina, kad ieškovei išrašytų ir jos apmokėtų sąskaitų ir kasos kvitų bendra suma yra 2 695,17 Eur (b. l. 16-24). Ieškinyje nurodytų 100 Eur išlaidų kunigui joks rašytinis dokumentas nepatvirtina, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tikinčiųjų santykiai su bažnyčia iš esmės reglamentuojami ne įstatymais, o papročiais ir tradicijomis (CK 1.4 straipsnio 1 dalis), pagal kuriuos už bažnytines apeigas, tame tarpe ir laidojimą, yra aukojamos aukos bažnyčiai, teismas pripažįsta, kad ieškovės prašoma priteisi 100 Eur suma, paaukota bažnyčiai, laikytina pagrįstomis išlaidomis. Be to, ieškinyje apsirikta nurodant, kad šarvojimo salės nuoma kainavo 50 Eur, nes pinigų priėmimo kvitas už šią paslaugą patvirtina, jog ieškovė sumokėjo 5 eurais daugiau, t. y. 55 Eur. (b. l. 18). Tai reiškia, kad ieškovė įrodė bendrą 2 800,17 Eur laidojimo išlaidų sumą (2 695,17 Eur + 100 Eur + 5 Eur), kuri kaip minėta ir gaunasi sudėjus visas ieškinyje nurodytas laidojimo išlaidų sumas.
Vertinant laidojimo išlaidų dydį pagal CK 6.291 straipsnio 1 dalyje numatytą protingumo kriterijų pabrėžtina, kad visos ieškovės išlaidos yra pagrįstos paslaugų teikėjų ir pardavėjų išrašytomis sąskaitomis ir jų apmokėjimą pagrindžiančiais dokumentais. Tai reiškia, kad šių išlaidų dydis yra toks, kokios yra laidojimo paslaugų rinkos kainos, o ne toks, kurį sugalvojo ieškovė pagal savo subjektyvų sprendimą palaidoti sutuoktinį būtent už tokią kainą. Tai reiškia, kad realios laidojimo paslaugų rinkos kainos, pagrįstos paslaugų teikėjų išduotais apskaitos dokumentais, atitinka įstatyme įtvirtintą protingumo kriterijų ir teismas neturi jokio pagrindo jas mažinti. Pažymėtina, kad kapo paminklo, bortelių ir jų pastatymo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 1 050 Eur, pagal teismų praktiką, visiškai atitinka įprastas, vidutines išlaidas ir nėra būdingos prašmatnaus paminklo ir tvorelės išlaidoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje Nr. 3K-3-160/2006 yra pripažinęs, kad net ir dvigubai didesnės (1 448 Eur už paminklą ir 579 Eur už kapo tvorelę, t. y. iš viso 2 027 Eur) išlaidos atitinka protingumo kriterijų. Todėl šioje byloje teismas neturi pagrindo mažinti ieškovės laidojimo išlaidų, pagrįstų rašytiniais dokumentais, dėl jų neatitikimo protingumo kriterijui.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir ieškovės pateiktus įrodymus, reikalavimas priteisti turtinę žalą tenkintinas ir iš atsakovų jai priteistina 2 800,17 Eur suma.
Nepaisant to, kad atsakovai nesutinka su ieškovės reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, šis ieškovės reikalavimas taip pat yra visiškai pagrįstas. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo. Tai reiškia, kad ieškovės teisė reikalauti iš atsakovų neturinės žalos atlyginimo yra numatyta įstatyme, nes neturinę žalą ji patyrė dėl jos sutuoktinio gyvybės atėmimo.
Byloje esantys medicinos dokumentų išrašai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad jos psichologinė sveikata dėl sutuoktinio netekties buvo sutrikdyta, jai diagnozuota depresija, skirti raminantys vaistai ir antidepresantai, padažnėjo migrenos priepuoliai, sutriko miegas, ji gydėsi pas psichiatrą (b. l. 25, 51, 64). Šie duomenys visiškai atitinka ieškovės paaiškinimus apie jos išgyvenimus dėl sutuoktinio netekties, bei liudytojo M. L. parodymus apie tai, kad ieškovė labai išgyveno dėl šio įvykio, sutriko jos miegas, tapo nervinga, dažniau pradėjo sirgti. Pabrėžtina, kad ieškovė net tik turėjo išgyventi šeimos nario netektį, bet ir pati matė kaip jis buvo mirtinai sužalotas, todėl neabejotinai patyrė didelį išgąstį ir emocinį sukrėtimą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad dėl atsakovų nerūpestingumo tinkamai neprižiūrint savo naminio gyvūno ieškovė neabejotinai patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją. Todėl atsakovai turi pareigą atlyginti neturtinę žalą ieškovei, kurios dydį nustato teismas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-394/2006, bylos Nr. 3K-3-393/2008, 3K-3-417-2013). Todėl esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-417-2013).
Nagrinėjamu atveju neturtinė žala ieškovei padaryta jos sutuoktinio gyvybės atėmimu, o šiuo teisės pažeidimu sukelti neigiami padariniai ieškovei yra negrįžtami ir neatkuriami. Gyvybė neabejotinai yra tas teisinis gėris, kuris yra pats svarbiausiais įstatymų saugomų vertybių sistemoje, o šeimos nario netekimas negali būti sugrąžintas ir negali nesukelti stiprių neigiamų išgyvenimų ieškovei. Todėl jos prašomas priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos dydis pripažintinas visiškai atitinkančiu teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Pažymėtina, kad toks dydis neprieštarauja ir teismų praktikai bylose dėl naminių gyvūnų padarytos žalos. Tik nedaug mažesnė, t. y. 1 500 Eur, neturtinė žala teismų praktikoje priteisima už naminių gyvūnų padarytą žalą žmogaus sveikatai, kuri net nesukelia ilgalaikių ir sunkių neigiamų pasekmių (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 2A-2513-343/2015,Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 2A-1729-798/2015). Todėl ieškovės reikalaujama 2 000 Eur neturtinė žala už jos sutuoktinio gyvybės atėmimą yra visiškai adekvati, teisinga, protinga ir nėra per didelė.
Turtinė ir neturtinė žala ieškovei priteistina solidariai iš abiejų atsakovų, nes žalą padarė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis naminis gyvūnas, už kurio netinkamą priežiūrą ir laikymą vienodai atsako abu savininkai (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymas numato, kad bendros sutuoktinių prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis), o CK 6.6 straipsnio 3 dalis nustatyto bendrąją solidariosios atsakomybės prezumpciją kai prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Šiuo atveju abu atsakovai turėjo pareigą užtikrinti, kad jų naminis gyvūnas nepabėgtų ir nepadarytų žalos ir nei vienas iš jų šios pareigos tinkamai neįvykdė, todėl pripažintina, kad žala padaryta jų abiejų neveikimu ir ją atlyginti jie turi solidariai.
Atleisti atsakovus nuo atsakomybės dėl jų manymu didelio nukentėjusio D. R. neatsargumo nėra jokio pagrindo, nes atsakovai šios aplinkybės neįrodė. Pabrėžtina, kad CK 6.267 straipsnio 1 dalis ir 6.270 straipsnio 1 dalis pareigą įrodyti nukentėjusio asmens didelį neatsargumą numato naminio gyvūno savininkui, tačiau atsakovai, be paties A. B. subjektyvių paaiškinimų, šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė nei vieno įrodymo. Jie iš viso byloje nepateikė nei vieno savo įrodymo, o atsikirtimus į ieškinį grindžia tik savo nesutikimu ir savo paaiškinimais, kurie prieštarauja ieškovės paaiškinimams, visų liudytojų parodymams ir kitiems rašytiniams įrodymams. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad įvykio metu šalia žuvusio D. R. buvo ne vienas atsakovų bulius, o du buliai, kaip teigia atsakovas. Jo paaiškinimus, kad jis pats atrišo susipainiojusią ieškovės buliaus grandinę nuo savo buliaus ir numetė ją ganykloje paneigė ne tik ieškovė, bet liudytojai K. B. bei M. L.. Jie patvirtino ieškovės paaiškinimus, kad ieškovės buliaus grandinė buvo prie ieškovės namų su į žemę įsmeigtais strypais, toje pačioje vietoje, kur iš vakaro ją įsmeigė žuvęs D. R., o ne ganykloje, kurioje jis žuvo. Todėl atsakovas A. B. negalėjo ganykloje nuo savo buliaus atpainioti ir ganykloje numesti ieškovės buliaus grandinės. Tai reiškia, kad du buliai ganykloje tą rytą nebuvo susipynę, o žuvęs D. R. nebuvo priėjęs prie dviejų įsiaudrinusių bulių. Pabrėžtina, kad ikiteisminio tyrimo metu atsakovas A. B. iš viso nenurodė, kad matė du grandinėmis susipynusius bulius, nes iš jo apklausos protokole užfiksuotų jo parodymų (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 26-28) matyti, kad jis tik spėja, jog D. R. galėjo bandyti atrišti susipynusius bulius, nes pats to nematė. Tuo tarpu šioje byloje atsakovas šią aplinkybę pateikia jau ne kaip spėjimą, o kaip tiesiogiai jo paties matytą aplinkybę. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovo paaiškinimų ne tik nepatvirtina jokie kiti įrodymai, bet ir į tai, kad šie jo paaiškinimai prieštarauja jo paties parodymams ikiteisminiame tyrime, teismas jo paaiškinimus atmeta kaip akivaizdų teismo klaidinimą ir bandymą išvengti atsakomybės. Nustačius, kad ieškovės sutuoktinis mirė nuo buliaus padarytų sužalojimų, o šalia žuvusiojo D. R. buvo tik atsakovų bulius, kuris nebuvo supančiotomis kojomis ir galėjo laisvai vaikščioti, nėra jokio pagrindo abejoti, kad žuvusysis žuvo būtent nuo atsakovų, o ne nuo savo paties naminio gyvūno.
Atsakovų argumentas, kad D. R. elgesys laikytinas dideliu neatsargumu dėl to, kad jis artinosi prie svetimo buliaus yra nepagrįstas, nes atsakovai neįrodė, kad ieškovės sutuoktinis prisiartino prie atsakovų buliaus tuo metu, kai šis elgėsi pavojingai. Priešingai, ieškovė paaiškino, kad jos sutuoktinis įsmeigė į žemę atsakovų buliaus grandinės strypus toje vietoje, kurioje bulius ir stovėjo, o po to, atstatęs buliaus nugriautus aptvaro (elektrinio piemens) kuolus, išėjo iš aptvaro. Taigi, akivaizdu, kad D. R. svetimo buliaus niekur nevedė, prie jo betarpiškai nesilietė, pririšo jį ten, kur jis ir stovėjo, ir iš viso jau buvo išėjęs iš aptvaro, kuriame gyvūnas buvo, po to, kai jį pririšo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovės sutuoktinis bandė pririšti, vesti ar atlikti kitus veiksmus su atsakovų buliumi tuo metu, kai gyvūnas buvo įsiaudrinęs ir pavojingas. Be to, žuvusysis visą gyvenimą dirbo su tokiais naminiais gyvūnais, o liudytojai patvirtino, kad savo gyvūnus jis prižiūrėjo tinkamai ir elgtis su jais mokėjo. Todėl jokio neatsargaus, o juo labiau labai neatsargaus D. R. elgesio su atsakovų buliumi atsakovai neįrodė. Tai reiškia, kad nėra CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo atleisti atsakovus nuo atsakomybės už jų naminio gyvūno padarytą žalą.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl patenkinus ieškinį ir sprendimą priėmus ieškovės naudai, bylinėjimosi išlaidas ji turi teisę prisiteisti iš atsakovų.
Ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškinyje ji prašo priteisti iš atsakovų, sudaro: 150,46 Eur žyminis mokestis (b. l. 2), 1 200 Eur išlaidų advokato pagalbai už ieškinio parengimą, atstovavimą teisme bei teisines konsultacijas (b. l. 52) ir 127 Eur už antstolio paslaugas vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje (b. l. 53). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovas surašė ieškinį, teikė patarimus ir atstovavo ieškovę dviejuose teismo posėdžiuose, kurie užtruko iš viso 5 val. 40 min. (b. l. 54, 74), pripažintina, kad 1 200 Eur dydžio ieškovės advokatui sumokėtas honoraras neviršija Teisingumo ministro patvirtintų civilinėse bylose priteistinų užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių. Pagal 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau Rekomendacijos) 7 ir 8.2, punktus, už ieškinio parengimą ieškovei gali būti priteisiama maksimali 1 784,75 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (713,90 Eur x 2,5 koeficientas). P. R. 7 ir 8.19 punktus, maksimalus priteistino užmokesčio už vieną atstovavimo valandą teisme dydis šiuo metu yra 73,51 Eur (735,1 x 0,1). R. R. 9 punktu, už teismo posėdžiuose ieškovės advokato užtruktas 5 val. 40 min. turi būti priteisiama kaip už 6 valandas atstovavimo teisme. Tai reiškia, kad už 6 advokato atstovavimo teisme valandas ieškovei gali būti priteisiama maksimali 441,06 Eur suma (73,51 Eur x 6 val.). Taigi, iš viso maksimali ieškovei priteistina suma už advokato pagalbą šioje byloje gali sudaryti 2 225,81 Eur (1 784,75 Eur + 441,06 Eur). Akivaizdu, kad ieškovės prašoma priteisti 1 200 Eur dydžio suma iš galimos maksimalios 2 225,81 Eur sumos, visiškai atitinka Rekomendacijose nustatytus priteistinų išlaidų dydžius ir kriterijus, nes yra beveik du kartus mažesnė už galimą priteisti sumą. Todėl patenkinus ieškovės ieškinį, šios išlaidos priteistinos jai iš atsakovų.
Ieškovei iš atsakovų priteistinos ir 127 Eur išlaidos už antstolio paslaugas vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje, nes jos buvo būtinos ir yra pagrįstos pateiktu kasos pajamų orderiu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Taip pat ieškovei priteistinas žyminis mokestis iš atsakovų, tačiau jis sumažintinas, kadangi ieškovė, dėl apsirikimo blogai suskaičiavusi turtinės žalos dydį ir bendrą ieškinio kainą, sumokėjo per daug žyminio mokesčio. Ieškovei priteisiama bendra 4 800,17 Eur turtinės ir neturtinės žalos suma, už kurią paduodant ieškinį ji turėjo mokėti 144 Eur žyminio mokesčio. Todėl ši suma priteistina iš atsakovų. Tuo tarpu likusi 6,46 Eur suma (150,46 Eur -144 Eur) grąžintina ieškovei kaip žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ją grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Viso, ieškovei iš atsakovų priteistina 1 471 Eur (1 200 Eur + 127 Eur + 144 Eur) bylinėjimosi išlaidų, kurios iš atsakovų priteistinos solidariai, nes prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Be to, kaip minėta, jų prievolė atlyginti žalą taip pat yra solidari, todėl ir bylinėjimosi išlaidas atsakovai privalo atlyginti solidariai.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš atsakovų neišieškotinos, nes jos neviršija minimalios išieškotinos šių išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Įstatymas numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis), todėl šioje byloje taikytas atsakovų turto areštas paliekamas galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str., teisėjas
n u s p r e n d ė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 2 800,17 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų 17 centų) turtinės žalos, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 4 800,17 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų eurų 17 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015 m. gruodžio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 471 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovei O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) dalį žyminio mokesčio - 6,46 Eur (šešis eurus 46 centus), sumokėto 2015 m. gruodžio 1 d. UAB „Medicinos bankas“ Lazdijų skyriuje (operacijos eilės numeris 387834). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi šiuo teismo sprendimu.
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - atsakovams A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, areštą 5 015,34 Eur (penkių tūkstančių penkiolikos eurų 34 ct) sumai, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Ramūnas Šarka