Civilinė byla Nr. e2A-642-480/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11191-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 28 d.

Kaunas

Kauno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Quinta essential“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2836-1087/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Quinta essential“ ieškinį atsakovams S. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Žemėtvarkos darbai“ dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, V. K..

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Quinta essential“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti subsidiariai iš atsakovų UAB „Žemėtvarkos darbai“ ir S. K. 36 572,90 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2016 m. rugsėjo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2-6705 nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,0958 ha, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas 2016 m. birželio 7 d. kadastriniais matavimais, kuriuos atliko atsakovai. Ieškovės žemės sklype jokio nekilnojamojo turto valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras nėra įregistravusi. Ankstesniam žemės savininkui žemės sklypas kadastriniais matavimais suformuotas kaip laisvas ir neužstatytas. Su žemės sklypu ribojasi valstybei priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kuris nuomos teise perduotas UAB „Dirbtinis pluoštas“. Tarp ieškovės ir UAB „Dirbtinas pluoštas“ kilo teisminis ginčas, kadangi ieškovės žemės sklypo dalyje UAB „Dirbtinas pluoštas“ yra įrengusi asfaltuotą aikštelę ir ją aptvėrusi tvora, bei ieškovės žemės sklypo dalį naudoja be jokio teisinio pagrindo. Ieškovės sklype esančios asfalto dangos ilgis yra apie 51,91 m, plotis apie 12,42 m, t. y. apie 644,72 kv. m. Ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu įpareigoti UAB „Dirbtinis pluoštas“ nugriauti asfalto dangą ir tvorą iš ieškovei priklausančio žemės sklypo dalies. UAB „Dirbtinis pluoštas“ byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė po asfalto danga nustatyti servitutą. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė (civilinės bylos Nr. 2-1032-713/2018), priešieškinį patenkino, tačiau Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-16-436/2019) panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį atmetė, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-298-695/2019) panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimą ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimą. Teismo sprendimu nustatyta servituto kaina nepadengia patirtos žalos. Kaip laisvas, neužstatytas žemės sklypas buvo suformuotas atsakovų atliktais kadastriniais matavimais atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą 2016 m. birželio 7 d. Kadastrinius matavimus atliko UAB „Žemėtvarkos darbai“, o atsakovas S. K., kaip atsakovės vadovas, patvirtino matavimus savo parašu. Ieškovė, įsigydama žemės sklypą, pagrįstai tikėjosi jį naudoti savo reikmėms, tačiau didžiąja žemės sklypo dalimi dėl neteisingai atliktų kadastrinių matavimų naudojasi UAB „Dirbtinis pluoštas“. Neteisėtus atsakovų veiksmus konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pagal turto vertintojo R. M. 2020 m. vasario 14 d. surašytą nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą – ieškovės žemės sklypo 1 kv. m kaina yra 80,38 Eur, vadinasi 455 kv. m žemės sklypo ploto vertė yra 36 572,90 Eur, ši suma laikytina žala, atsiradusia dėl neteisėtų atsakovų veiksmų. Atsakovas S. K. pats 2016 m. birželio 7 d. pasirašė netinkamai atliktų kadastrinių matavimų planą, nors būdamas specialistu, turėjo žinoti ir žinojo, jog matavimai atlikti neteisingai ir, kad dėl to kils padarinių. Nepaisant to, o ir po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuria buvo konstatuotas atliktų matavimų neteisingumas, S. K. nesielgė rūpestingai, apdairiai ir atidžiai, jis nesiėmė priemonių savo klaidoms ištaisyti, todėl S. K. privalo ieškovei atsakyti subsidiariai kartu su UAB „Žemėtvarkos darbai“.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovai UAB „Žemėtvarkos darbai“ ir S. K. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškinys atmestinas, nes atsakovų veiksmuose neegzistuoja jokios civilinės atsakomybės sąlygos. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla tiesiogiai ieškovei nesukūrė jokių teisių ir pareigų, nesuvaržė jos nuosavybės teisių bei nesukėlė žalos. Ieškovė pasirinko netinkamą savo civilinių teisių gynimo būdą, savo galimai pažeistoms teisėms apginti reiškia netinkamus reikalavimus netinkamiems subjektams (atsakovams). Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas naujasis ginčo žemės sklypo servitutas, dėl kurio nustatymo ieškovė kildina žalą, nėra įregistruotas. Be to, 2019 m. spalio 16 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nekonstatavo ir nepripažino, kad ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti neteisėtai ar netinkamai. Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodė tik tai, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti tokiu būdu, jog atsakovės statinių dalys įsiterpė į ieškovei priklausantį žemės sklypą, tačiau kadastrinių matavimų teisėtumas, teisingumas ir juo labiau administracinio akto, kuriuo jie buvo patvirtinti, teisėtumas, nebuvo minėtos civilinės bylos, įskaitant ir kasacinį procesą, dalykas. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas natūra atkuriant nuosavybės teises į laisvą (neužstatytą) žemę Kauno mieste, pagal viešo administravimo subjektų priimtus administracinius aktus, pagal įstatymais ir poįstatyminiais aktais apibrėžtą laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės nustatymo, jos projektavimo, suformavimo administracines procedūras, o ne išimtinai pagal atsakovės parengtą kadastrinių matavimų bylą. Natūra atkurtino žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos parengimas yra tik viena iš daugelio stadijų, atkuriant nuosavybės teises natūra ir šiam tikslui formuojant žemę natūroje. Nagrinėjamu atveju ne atsakovė pagal vietovės teritorijos detaliuosius planus ir kartografinę medžiagą nustatinėjo preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės vietą Kauno mieste, o tą darė viešojo administravimo subjektai, apie kurių veiksmus ieškovė ieškinyje neužsimena. Atsakovė UAB „Žemėtvarkos darbai“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais bei jai pateikta kartografine medžiaga 2016 m. birželio 7 d., parengė ginčo žemės sklypo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kurią tikrino ir derino atsakingos valstybinės institucijos ir tik nustačius, kad kadastro duomenys parengti teisingai, ji buvo patvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) teritorinio skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. 8SK-746-(14.8.100) bei tuo pačiu sprendimu buvo suformuotas ginčo žemės sklypas ir pretendentams į jį buvo atkurtos nuosavybės teisės, įregistruoti keturi tarnaujantys servitutai. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmiausiai turi nuginčyti NŽT 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą, kuriuo suformuotas ginčo žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui natūra bei kuriuo patvirtintas atsakovės parengtų kadastrinių matavimų teisingumas. Tokioms atkuriamoms ginčo žemės sklypo riboms, pažymėtomis vietoje, sutiko ir joms pritarė įpėdinė A. B. (per įgaliotinį), kuriai natūra buvo atkurtos nuosavybės teisės į Butvinsko turėtą žemę ir iš kurios ieškovė įgijo ginčo žemės sklypą. Iš 2016 m. rugsėjo 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir viešai registruotų Nekilnojamojo turto registro duomenų analizės matyti, kad ieškovė dar iki įsigyjant šio ginčo žemės sklypą, jį apžiūrėjo, įsitikino jo padėtimi, ribomis, charakteristika, o tuo pačiu faktine padėtimi – kad žemės sklype yra asfaltuota aikštelė bei tvoros, todėl ieškovė, kaip rūpestingas, atidus ir protingas juridinis asmuo, turėjo visas galimybes atsisakyti sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu iš tiesų faktinė sklypo padėtis jos netenkino. Tai, kad sklype įrengtos tvoros, ieškovė galėjo ir turėjo pastebėti, nes inžinieriniai statiniai buvo pastatyti atitinkamai 1990 m., 2001 m., ir 1981 m. Atsakovas S. K. yra netinkamas atsakovas ir dėl to, kad šio ginčo atveju negalima jo, kaip įmonės vadovo, asmeninė (subsidiari) atsakomybė.

4.       Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, kad tiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, tačiau mano esant ieškinį nepagrįstu, ir prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė ginčo žemės sklypo kadastriniuose matavimuose dalyvavo nuo pat sklypo suformavimo pradžios, net nebūdama šio sklypo savininke, bet galimai turėdama ketinimų šį sklypą įsigyti. Taigi turėjo teisę teikti pastabas ar pasiūlymus dėl šių kadastrinių matavimų, tačiau šia teise nepasinaudojo. Vos tik atkūrus nuosavybės teises į šį žemės sklypą, ieškovė jį įsigijo nuosavybės teise. Ieškovė yra ne kartą pirkusi valstybinės žemės sklypus, kurie suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui, kaip laisva (neužstatyta) žemė. Neatmestina prielaida, kad šis sklypas ir buvo formuojamas būtent ieškovės gretimybėje, pretendentų iniciatyva su tikslu parduoti ieškovei. Būdama gretimo žemės sklypo savininke, ieškovė puikiai žinojo ir turėjo realią galimybę įvertinti gretimai esančio ginčo žemės sklypo savybes (užstatymą ir pan.). Ieškovė, būdama gretimo žemės sklypo savininke, dalyvavusi ginčijamų kadastrinių matavimų atlikime, nusipirkusi žemės sklypą ir naudojusi jį nuo 2016 m., negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad ginčo žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra laisvas nuo bet kokių apribojimų (statinių, servitutų ar pan.). Nesant teisėtų lūkesčių negali būti konstatuotas ir teisių pažeidimas. Aplinkybė, kad ieškovė turėjo teisėtus lūkesčius turėti laisvą (neužstatytą) žemę, negali būti pagrindas deliktinei atsakomybei, kildinamai ne iš sutartinių santykių su sklypo pardavėju, kadastrinių matavimų. Ieškinyje pateiktas žalos paskaičiavimo metodas ydingas. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame tariamai sukėlęs žalą servitutas nėra įregistruotas. Šis išrašas yra 2020 m. vasario 12 d. Vadinasi, turto vertinimo ataskaitoje buvo vertintas sklypas, neapsunkintas rūpimu servitutu. Dėl šios priežasties vertinimo ataskaita negali būti laikoma objektyvia. Teismo nustatytas servitutas yra atlygintinas, atlygintino servituto prasmė yra kompensuoti patirtus nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas servitutą ir kompensacijos už jį dydį, įvertino visas aktualias aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad teismo nustatytas kompensacijos dydis būtų kvestionuojamas ar jį bandoma pakeisti. Taigi žala už servituto atsiradimą yra atlyginama teismo nustatyta kompensacija, todėl nėra teisinio pagrindo reikšti ieškinį dėl tos pačios žalos išieškojimo dar ir iš kito asmens. Manytina, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo kildinti žalos dėl servituto atsiradimo, išieškomos iš su servitutu nesusijusių asmenų, jei ji šio servituto nėra registravusi Nekilnojamojo turto registre. Kvestionuotinas apskritai žalos egzistavimo faktas, kadangi pagal dabartinius kadastrinius matavimus ieškovė turi didesnį, brangesnį sklypą, kuris neša pelną (atlygintinas servitutas).

5.       Tretieji asmenys NŽT ir V. K. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno 

7.       Ieškovės atstovui advokatui nurodžius, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 8 straipsnio 3 dalies 9 punktas numato, jog atliekant kadastrinius matavimus nustatomos inžinerinių statinių kontūrų ir (arba) ašių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, kas nagrinėjamojoje byloje nebuvo padaryta, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad minėto NTKĮ 8 straipsnio 3 dalies 9 punktas reglamentuoja, kas turi būti atliekama atliekant statinių, o ne žemės sklypo kadastrinius matavimus.

8.       Teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Žemėtvarkos darbai“, atlikdama kadastrinius matavimus, negalėjo eliminuoti asfalto dangos ir atlikti kadastrinius matavimas savo iniciatyva pakeisdama užsakovo (nagrinėjamojoje byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos) pateiktą užduotį.

9.       Teismas sutiko su atsakovų ir trečiųjų asmenų argumentais, kad ieškovė, siekdama pripažinti, jog atsakovė netinkamai atliko kadastrinius matavimus ir iš to kildindama žalos atlyginimą, turėtų ginčyti ir atitinkamus administracinius sprendimus.

10.       Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. K., teismo posėdžių metu paaiškino, jog atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus jo pareiga buvo parodyti esamą situaciją, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

11.       Teismo vertinimu, tai, kad matininko siųstuose pranešimuose NŽT ir ieškovei skiriasi tekstas (NŽT siųstame rašte nurodyta preliminariai laisvos (neužstatytos), o ieškovei – laisvos (neužstatytos), neturi įtakos teismo priimtam sprendimui. Kaip neturi įtakos ir žemės sklypo pavadinimas (laisva (neužstatyta) žemė buvusioje J. B. žemėje).

12.       Teismas konstatavo, kad nėra nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, kurios galėtų būti nustatytos nagrinėjamojoje byloje.

13.       Teismas, įvertinęs tai, kad pasirašydamas plane kaip įmonės vadovas atsakovas S. K. įgyvendino jam įstatymu pavestą pareigą veikti bendrovės vardu, dėl ko toks jo veiksmas negali lemto jo asmeninės atsakomybės ieškovei, ieškinio reikalavimą dėl subsidiarios atsakovo S. K. atsakomybės atmetė kaip nepagrįstą.

14.       Teismas sprendė, kad ieškovei nuo pat pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo turėjo būti žinoma, kokį žemės sklypą perką, t. y. kad didžioji dalis žemės sklypo yra užstatyta, todėl ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo vėliausiai galėjo pateikti 2019 m. rugsėjo 6 d., t. y. ne vėliau kaip per 3 metus nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2020 m. liepos 16 d. Ieškovei neprašant atnaujinti praleisto senaties termino, tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

15.       Teismas, įvertinęs trečiojo asmens duotus paaiškinimus, konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog trečiasis asmuo sulaužė priesaiką ir davė melagingus paaiškinimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

16.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Quinta essential“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti subsidiariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.       Teismas padarė neteisėtą išvadą, kad atsakovo atlikti kadastriniai matavimai atitinka teisės normas. Byloje kilo ginčas, ar atsakovė, atlikdama kadastrinius matavimus, teisėtai ir teisingai nurodė, kad žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas), o pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, konstatavo, jog atsakovas, teisėtai atlikdamas kadastrinius matavimus, nurodė, kad žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas), tačiau neįvertino fakto, jog kadastrinių matavimų atlikimo metu žemės sklypas buvo užstatytas asfalto danga, priklausančia kitam asmeniui, kuris į žemės sklypo ribų paženklinimą atsakovo nebuvo pakviestas. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja visai eilei byloje surinktų įrodymų.

16.2.       Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad ieškovė turėjo žinoti apie tai, jog žemės sklypas užstatytas jau įsigydama sklypą, nes pirkimo–pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad žemės sklypo 0,0899 ha yra užstatyta, tačiau sprendime nenurodo, kuo pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis užstatyta žemės sklypo dalis. Nei atsakovas, nei tretieji asmenys nepaaiškino, kuo žemės sklypas yra užstatytas, nes kadastrinių matavimų brėžinyje jokių nuorodų į užstatytus žemės sklypo plotus nenurodoma. Atliekant kadastrinius matavimus pažymėti servitutai S1, S2, S3, S4, tačiau servitutai nustatyti ne asfalto dangai, o pėsčiųjų takui (teismas šį servitutą yra panaikinęs) ir požeminėms komunikacijoms.

16.3.       Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartimi, nevertino Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. 70-2-3076 turinio, atsakovo parengtos Nekilnojamojo turto objekto Kadastrinių matavimų bylos turinio.

16.4.       Pirmosios instancijos teismas dėl kitų ieškovės įrodinėtų faktinių aplinkybių, t. y. žalos ir priežastinio ryšio nepasisakė, t. y. dalies ieškinio neišnagrinėjo.

16.5.       Pirmosios instancijos teismas lakoniškai pasisakė dėl atsakovo S. K. procesinės padėties, konstatuodamas, kad: „CK 2.87 straipsnio 7 dalį vadovas ar kitas juridinio asmens valdymo organo narys už žalą, padarytą nevykdant ar netinkamai vykdant valdymo organams nustatytas pareigas, atsako pačiam juridiniam asmeniui, o ne jo kreditoriui“. Šis teismo motyvas prieštarauja teismų praktikai ir materialinės teisės normoms.

16.6.       Pirmosios instancijos teismas neteisėtai taikė ieškinio senatį, nes neteisingai nustatė ieškovo sužinojimo apie pažeistą teisę momentą. Įsigydama žemės sklypą ir matydama, kad atsakovams atlikus perkamo žemės sklypo matavimus, pastarasis suformuotas kaip laisvas (neužstatytas), ieškovė niekaip negalėjo numatyti, jog svetima asfalto aikštelė, kuri sklype nepažymėta kaip gretimame žemės sklype esančio nekilnojamojo turto (aikštelės) teisėtas tęsinys. Atliekant kadastrinius matavimus, nenurodyta, kad žemės sklypas užstatytas nekilnojamuoju turtu, kuris nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui. Apie tai ieškovė sužinojo tuomet, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog ieškovės įsigytame žemės sklype esanti aikštelė yra kito asmens nuosavybė, o ieškovės žemės sklype ji yra dėl to, kad atsakovas neteisėtai žemės sklypą pažymėjo ir kartografavo kaip laisvą (neužstatytą).

17.       Atsakovai UAB „Žemėtvarkos darbai“ ir S. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

17.1.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartimi nekonstatavo ir nepripažino, kad ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti neteisėtai ar netinkamai. Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodė tik tai, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti tokiu būdu, jog atsakovės statinių dalys įsiterpė į ieškovei priklausantį žemės sklypą, tačiau kadastrinių matavimų teisėtumas, teisingumas ir juo labiau administracinio akto, kuriuo jie buvo patvirtinti, teisėtumas, nebuvo minėtos civilinės bylos, įskaitant ir kasacinį procesą, dalykas. Nei vienas iš atsakovų nebuvo įtraukti į minėtą teisminį procesą, o kadastrinių matavimų teisingumas / neteisingumas nebuvo šios bylos ginčo dalykas ir apskritai teismų nebuvo tiriamas. Ginčas dėl kadastrinių matavimo teisingumo buvo nagrinėjamas būtent šioje byloje. Atsakovų vertinimu, teismas pagrįstai konstatavo, jog jie buvo atlikti teisingai, be to, juos patvirtinantis administracinis aktas byloje nebuvo ginčijamas.

17.2.       Šio ginčo atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovo įmonės atlikti kadastriniai matavimai yra teisingi ir teisėti, kol neįrodyta priešingai ir nepanaikintas jų teisingumą patvirtinantis administracinis aktas. Atsakovų nuomone, ieškovė, apeliaciniame skunde teigdama, kad sklypas buvo suformuotas netinkamai, taip pat nurodydama, jog buvo netinkamai parengti kadastriniai matavimai, iš esmės revizuoja galiojantį NŽT 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą, kuriuo suformuotas ginčo žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui natūra bei kuriuo patvirtinti atsakovės parengti kadastriniai matavimai. Byloje surinkti duomenys pilnai patvirtino, jog atsakovė ginčo žemės sklypo kadastrinio matavimus atliko teisingai.

17.3.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. K. teismo posėdžių metu paaiškino, jog atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, jo pareiga buvo parodyti esamą situaciją, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Nėra jokio pagrindo teigti, jog trečiasis asmuo teismui teikė melagingus paaiškinimus. Priešingai, jo teikti paaiškinimai atitinka visas faktines bylos aplinkybes ir teisės aktų reglamentavimą.

17.4.       Pirmosios instancijos teismas šio ginčo atveju tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminus.

17.5.       Atsakovės UAB „Žemėtvarkos darbai“ veiksmuose nėra jokių neteisėtų ar kaltų veiksmų, kad tarp ieškovei tariamai kilusios žalos ir atsakovės veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio, todėl ieškinys pagrįstai atmestas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

18.       Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

18.1.       Apeliacinis skundas grindžiamas motyvais, kurie nebuvo nurodyti ieškinyje, todėl nėra teisinio pagrindo jais remiantis naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliacinio skundo 13 punkte nurodoma, kad tam, jog būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti asmens neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nepaisant to, kad apeliaciniame skunde teigiama, jog išvardintų sąlygų visetas egzistuoja, tačiau pabrėžtina, kad ieškinyje, kurį nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, šie elementai nebuvo nei nurodyti, nei pagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas net neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo tokį ieškinį tenkinti. Kauno miesto savivaldybės administracija laikosi pozicijos, kad nurodytų būtinųjų elementų ieškovė neįrodė, jie ginčo atveju neegzistuoja, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

18.2.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes ir jomis grindė savo sprendimą. Skundžiamas sprendimas atitinka suformuotą teismų praktiką ginčo klausimu ir todėl neturėtų būti panaikintas.

18.3.       Ieškovė teisėtų lūkesčių institutu negali grįsti savo reikalavimo dėl deliktinės atsakomybės taikymo, kadangi savo teisių pažeidimą kildina ne iš sutartinės, o iš deliktinės atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas net kelis kartus, būdamas proaktyvus, bandė išsiaiškinti, ar tikrai ieškovė nekildina savo teisių pažeidimo iš sutarties, kurios pagrindu įgijo nuosavybę į žemės sklypą, tačiau ieškovės atstovas kategoriškai laikėsi ieškiniu suformuotos pozicijos.

18.4.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti ieškinį dėl jame nurodytos žalos atlyginimo.

18.5.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nenustatė ir nekonstatavo neteisėtų veiksmų buvimo ir nesant nustatytų prejudicinių faktų dėl neteisėtų veiksmų buvimo, tenkinti nei apeliacinio skundo, nei ieškinio pagrindo nėra.

18.6.       Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad, neva, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovės sužinojimo apie teisų pažeidimą datą. Net jei vykdydama veiklą kaimynystėje ir valdydama nuosavybės teise gretimą žemės sklypą, ieškovė tariamai nematė asfalto dangos, tai byloje esantys rašytiniai įrodymai (notarinė pirkimo–pardavimo sutartis), kuriuos tyrė ir vertino pirmosios instancijos teismas, pagrindžia, kad žemės sklypas, kurį ieškovė pirko, yra užstatytas.

19.       Tretieji asmenys NŽT ir V. K. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

20.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

21.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

22.       Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Quinta essential“ (toliau – ieškovė arba apeliantė) atsakovų UAB „Žemėtvarkos darbai“ (toliau – atsakovė) ir šios bendrovės vadovo S. K. neteisėtus veiksmus ir jai kilusią žalą kildina iš neteisingai atliktų kadastrinių matavimų. 

23.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007).

24.       Apeliaciniu skundu ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisėtą išvadą, jog atsakovės atlikti kadastriniai matavimai atitinka teisės normas; neįvertino fakto, kad kadastrinių matavimų atlikimo metu žemės sklypas buvo užstatytas asfalto danga, priklausančia kitam asmeniui; nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartimi; dalies ieškinio neišnagrinėjo; neteisėtai taikė ieškinio senatį.

25.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus ir juos detalizuojančius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.

26.       Nagrinėjamos bylos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis, Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1032-713/2018), kad  civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Quinta essential“ ieškinį atsakovei UAB „Dirbtinis pluoštas“ dėl savavališkų statybos padarinių pašalinimo, servituto panaikinimo ir UAB „Dirbtinis pluoštas“ priešieškinį dėl servituto ir atlygino už servitutą nustatymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartyje konstatavo (nutarties 26 pastraipa), kad atsakovei priklausančių statinių dalių buvimas ieškovės žemės sklype varžo jos nuosavybės teisę į šį nekilnojamojo turto objektą, nes ji negali užstatytos žemės sklypo dalies panaudoti savo poreikiams tenkinti, kita vertus, kaip nustatyta, ginčo statinių statyba yra teisėta, o šių statinių dalys įsiterpė į ieškovei priklausantį žemės sklypą dėl tos priežasties, kad taip buvo atlikti šio žemės sklypo kadastriniai matavimai, <...>, kad savininkui priklausančių statinių įsiterpimas į kito asmens žemės sklypą dėl taip padarytų žemės sklypo kadastrinių matavimų per se (pats savaime) nėra pakankamas pagrindas įpareigoti savininką nugriauti statinių dalis, t. y. taikyti kraštutinę nuosavybės teisės ribojimo priemonę. Tačiau kadastrinių matavimų teisėtumas nebuvo minėtos civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, toje byloje nei vienas iš atsakovų nedalyvavo, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad neteisėtus atsakovės veiksmus konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartyje. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas kasacinio teismo praktikoje nurodytų sąlygų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika), tačiau visų būtinų sąlygų viseto nėra (pavyzdžiui, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys), tad ankstesnėje byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinių faktų galios šiai bylai ir todėl pirmosios instancijos teismas teisingai dėl jų nepasisakė.

27.       Bylos duomenimis, Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2013 m. lapkričio 6 d. raštu informavimo NŽT Kauno skyrių, kad J. B. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nenustatyta. Tai, kad pirmosios instancijos teismas atskirai neaptarė šio rašto turinio, nereiškia, jog jo nevertino kartu su byloje esančių įrodymų visetu. Teisės aktuose nustatytos tvarkos, procedūrų eiliškumo laikymasis buvo kompetentingų spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą institucijų pareiga. Natūra atkuriamo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos parengimas buvo tik viena iš daugelio stadijų, atkuriant nuosavybės teises natūra ir šiam tikslui formuojant žemę natūroje. Po prieš tai paminėto rašto, 2015 m. gruodžio 17 d. J. B. teisių perėmėjos įgaliotas asmuo kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių, prašydamas išnagrinėti laisvos (neužstatytos) žemės ginčo teritorijoje žemės sklypo planą ir pateikė savo iniciatyva parengtą preliminariai laisvos žemės sklypo schemą, kuri parengta ant topografinio pagrindo. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo žemės sklypo formavimo procedūra buvo vykdyta ir užbaigta bei konkrečiomis ribomis nustatyta laisvos (neužstatytos) žemės vieta, dydis bei ribos ne atsakovės, o viešojo administravimo subjektų veiksmais.

28.       Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – KMSA) 2016 m. kovo 9 d. suformuotą užduotį (kartu su kitais pateiktas dokumentais: NŽT 2016 m. kovo 3 d. raštu ir kartografinės medžiagos kopija) atsakovė UAB „Žemėtvarkos darbai“ atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atsakovei tiek pateiktoje KMSA užduotyje, tiek NŽT rašte bei kartu pateiktoje kartografinėje medžiagoje nurodytas preliminarus sklypo plotas, planuojamo sklypo ribos (taškai). 2016 m. balandžio 4 d. atsakovė (matininkas trečiasis asmuo V. K.) atliko žemės sklypo ribų paženklinimą, dalyvavo pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą įgaliotas asmuo ir ieškovės atstovas. 2016 m. gegužės 11 d. pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą įgaliotas asmuo pasirašė sutikimą, kad į planuojamą žemės sklypą patektų neregistruotas (savavališkas) statinys. Parengtą žemės sklypo planą patikrinimo ir suderino KMSA (2016 m. gegužės 31 d. ir 2016 m. birželio 3 d.) ir NŽT (2016 m. birželio 21 ir 27 d.) (duomenys iš žemės sklypo plano). 2016 m. birželio 21 d. NŽT tikrinimo aktu Nr. 08KAM-55734 atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų trūkumų nenustatė. 2016 m. birželio 7 d. atsakovė parengė ginčo žemės sklypo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kurią tikrino ir derino atsakingos valstybės institucijos. 2016 m. rugpjūčio 16 d. atsakovė užpildė žemės sklypo kadastro duomenų lentelę, kurioje nurodė užstatytą teritoriją – 0,0899 ha, taip pat žemės naudojimo apribojimus. 2016 m. rugpjūčio 16 d. NŽT sprendimu buvo suformuotas 958 kv. m žemės sklypas, esantis prie (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal atsakovės inžinieriaus 2016 m. birželio 7 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriama šio sprendimo dalis, ir predententams į jį buvo atkurtos nuosavybės teisės.

29.       Šios bylos kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė, siekdama pripažinti, jog atsakovė netinkamai atliko kadastrinius matavimus ir iš to kildindama žalos atlyginimą, turėtų ginčyti ir atitinkamus administracinius sprendimus. Tačiau ieškovė nurodė, kad nemano, jog reikalinga ginčyti administracinius sprendimus, nes žalą sukelia atlikti kadastriniai matavimai. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, jog tuo atveju, kai pažeista sprendimo priėmimo tvarka ar procedūra, teismas gali svarstyti, ar toks pažeidimas esminis, dėl ko reikėtų panaikinti nuosavybės teisių į turtą atkūrimą ir turtą grąžinti valstybei ar grąžinti šio turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2008), tačiau ne iš atskiros procedūros stadijos kildinti žalą ir reikalauti jos atlyginimo (CPK 185 straipsnis).

30.       Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovė ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko teisingai. Jau minėta, 958 kv. m ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus atsakovė atliko KMSA pavedimu, pagal jos NŽT pateiktus dokumentus ir kartografinę medžiagą. Atsakovė, rengdama kadastrinius matavimus, įvertino gretimybes, t. y. 2015 m. spalio 22 d. patvirtintus ir viešai įregistruotus gretimo žemės sklypo kadastrinius matavimus, greta esančių žemės sklypų ribas, kaip tai reglamentavo Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Atsakovė žemės sklypo plane pažymėjo asfalto dangą A raide, kaip tai numato Techninių reikalavimų reglamentas GKTR 2.11.03:2014 „Topografinių erdvinių objektų rinkinys ir topografinių erdvinių objektų sutartiniai ženklai“ VI Santrumpų skyrius, kai asfaltbetonis žymimas – A. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302 „Dėl žemės fondo apskaitos taisyklių patvirtinimo“ (ginčui aktuali nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) patvirtintų taisyklių 11.2 papunktį, žemės plotai prie statinių gali būti įtraukiami į apskaitą kaip užstatyta teritorija, neišskiriant atskirų žemės naudmenų, jeigu žemės sklypo plotas yra ne didesnis kaip 0,15 ha. Pažymėtina, ginčo žemės plotas yra 0, 0899 ha. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad kadastrinių matavimų brėžinyje jokių nuorodų į užstatytus žemės sklypo plotus nenurodoma, nepanaikina prieš tai paminėtos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados teisėtumo.

31.       Teisėjų kolegija apeliantės argumentus dėl atsakovo S. K. atsakomybės atmeta ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog pasirašydamas plane kaip įmonės vadovas, atsakovas S. K. įgyvendino jam įstatymu pavestą pareigą veikti bendrovės vardu, todėl toks jo veiksmais negali lemto jo asmeninės atsakomybės ieškovei, yra pagrįstos ir teisėtos. Šiuo atveju sprendžiant dėl ieškovės teisės gauti žalos atlyginimą iš atsakovės UAB „Žemėtvarkos darbai“ ir subsidiariai iš šios bendrovės vadovo atsakovo S. K. esminės aplinkybės yra tos, kad: 1) nors juridinio asmens dalyvis ir yra subsidiarios atsakomybės už šios įmonės skolas subjektas, tačiau ieškovė byloje neįrodinėjo ir nesirėmė aplinkybe, kad  atsakovas S. K. yra UAB „Žemėtvarkos darbai“ dalyvis ir kad ši bendrovė negali / negalės įvykdyti prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalis); 2) kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, vadovas ar kitas juridinio asmens valdymo organo narys už žalą, padarytą nevykdant ar netinkamai vykdant valdymo organams nustatytas pareigas, atsako pačiam juridiniam asmeniui, o ne jo kreditoriui (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

32.       Taigi byloje nustatyti, prieš tai išdėstyti faktai ir argumentai teikia pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą atsakovų atžvilgiu pagrįstai atmetė, nenustatęs jų neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nusprendęs, jog atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu, t. y. nenustatęs vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų), pagrįstai dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų už atliktais kadastriniais matavimais padarytą žalą, inter alia (iš lot. be kita ko), dėl galimos ieškovei padarytos žalos ir jos dydžio, nustatymo kriterijų skundžiamame sprendime nepasisakė ir jų nenagrinėjo, nes civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai).

33.       Teisėjų kolegija laiko pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo vėliausiai galėjo pateikti 2019 m. rugsėjo 6 d., t. y. ne vėliau kaip per 3 metus nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo; ieškovė ieškinį teismui pateikė 2020 m. liepos 16 d.; ieškovei neprašant atnaujinti praleisto senaties termino, tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.125 straipsnio 9 dalis, CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Apeliantės argumentai, kad apie savo teisių pažeidimą ji sužinojo tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui konstatavus, jog statinių dalys įsiterpė į ieškovei priklausantį žemės sklypą dėl tos priežasties, kad taip buvo atlikti šio žemės sklypo kadastriniai matavimai, atmestini kaip nepagrįsti, nes apie tai, jog didžioji dalis žemės yra užstatyta, ieškovė žinojo ir negalėjo nežinoti jau 2016 m. balandžio 4 d., kai dalyvavo atliekant šio žemės sklypo ženklinimą, pasirašė ribų paženklinimo aktą, o 2016 m. rugsėjo 15 d. pasirašydama pirkimo–pardavimo sutartį patvirtino, kad prieš ją sudarant daiktą apžiūrėjo ir jokių pretenzijų pardavėjui neturi (sutarties 8.7 punkte), o kaip vienas iš daiktą charakterizuojančių duomenų šioje sutartyje yra nurodyta, kad 0,0958 ha bendro žemės ploto 0,0899 ha yra užstatytas žemės plotas (sutarties 2.2 punktas).

34.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

35.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36.       Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestas, todėl jai nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

37.       Atsakovei UAB Žemėtvarkos darbai“ iš ieškovės, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 1 350 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno

n u t a r i a :

Kauno

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žemėtvarkos darbai“, juridinio asmens
kodas 135561510, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Quinta essential“, juridinio asmens kodas 302344451, 1 350 (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.