(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,
sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,
dalyvaujant ieškovei A. G. A., jos atstovui advokato padėjėjui E. P.,
atsakovės Vilniaus „Juventos“ gimnazijos ir trečiojo asmens (Vilniaus „Juventos“ gimnazijos steigėjo) Vilniaus miesto savivaldybės atstovei pagal įgaliojimus Karinai Naumkinaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovės A. G. A. ieškinį atsakovui Vilniaus „Juventos“ gimnazijai dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės, trečiuoju asmeniu byloje esant Vilniaus miesto savivaldybei.
Teismas
nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK, komisija) išnagrinėjo darbo bylą Nr. APS-131-23950/2022 pagal A. G. A. (toliau – ir darbuotoja) prašymą Vilniaus „Juventos“ gimnazijai (toliau – ir gimnazija, darbdavys), kuriuo ji prašė pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo gimnazijoje ir grąžinti ją dirbti lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje, ir 2023 m. vasario 6 d. sprendimu darbuotojos prašymą tenkino iš dalies – pripažino atleidimą neteisėtu, išieškojo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, tačiau darbuotojos į darbą negrąžino.
A. G. A. (toliau – ir ieškovė), nesutikdama su komisijos sprendimo dalimi, pareiškė teisme ieškinį, kuriuo prašo grąžinti ją į darbą gimnazijoje, išieškoti vidutinį darbo užmokestį už visą pravaikštos laiką, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškiniu prašo apginti jos iš darbo santykių kylančias teises, kurių neapgynė DGK, o būtent tai, kad ji nebuvo grąžinta į darbą, mano, kad pagrindo atsisakyti grąžinti ją į darbą nėra, nes ji yra aukštos kvalifikacijos, gali dirbti mokykloje, nei mokiniai, nei bendruomenė tam neprieštarauja, o aplinkybė, jog ji yra pilietiškai aktyvi ir dalyvauja šioje veikloje ne darbo metu, reiškia savo įsitikinimus, nėra priežastimi jai nedirbti gimnazijoje. Ieškovė teigia, kad ne jos politiniai įsitikinimai buvo priežastimi nutraukti darbo sutartį, o paties darbdavio atrankoje padaryti procedūriniai pažeidimai. Ieškovės manymu, DGK pernelyg suabsoliutino ir hiperbolizavo ginčo šalių konfliktinius santykius, priimtą sprendimą šioje dalyje grindė prielaidomis. Nėra jokių konkrečių ir objektyvių priežasčių neleisti ieškovei vykdyti mokytojos pareigas ir dirbti jai pagal turimą aukštą kvalifikaciją.
Vilniaus „Juventos“ gimnazija (toliau – ir atsakovė), taip pat į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta gimnazijos steigėja Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodydami, kad ieškovės grąžinimas į lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos pareigas Vilniaus ,,Juventos“ gimnazijoje prieštarautų teisės aktų reikalavimams bei juose numatytai mokytojų priėmimo į darbą tvarkai, taip pat būtų nesuderinamas su ugdymo proceso stabilumu bei mokinių teise gauti geros kokybės švietimą, nes ieškovės užklasinė veikla, turimų politinių įsitikinimų reiškimas nėra suderinami su mokytojos darbu gimnazijoje.
Darbdavys DGK sprendimo patenkintų reikalavimų dalyje, t. y. dėl su ieškove sudarytos darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu teismui neskundė, savarankiškų reikalavimų dėl to nereiškė.
Ieškinys atmestinas.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 str. 4 d. nuostata, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Darbo teisinio santykio dalyviams pareiškus ieškinius teisme po DGK priimto sprendimo, individualaus darbo ginčo byla nagrinėjama teisme iš esmės ir užbaigiama teismui priimant sprendimą, po kurio įsiteisėjimo DGK sprendimas netenka galios visa apimtimi (DK 231 str. 7 d.).
Todėl nors nagrinėjamoje darbo byloje dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės po virš minėto DGK priimto sprendimo ginčas kyla tik dėl ieškovės faktinio grąžinimo į darbą, nes darbdavys ginčo dėl DGK konstatuoto atleidimo neteisėtumo teisme nekėlė ir to neįrodinėjo, teismas trumpai pasisako ir dėl darbuotojos atleidimo iš darbo pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl atleidimo iš darbo pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. atsakovė savo internetiniame portale ir atitinkamai gimnazijos steigėja Vilniaus miesto savivaldybė savo internetiniame portale paskelbė atranką į Vilniaus ,,Juventos“ gimnazijoje esančią laisvą lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo vietą. Kaip rodo bylos medžiaga ir gimnazijos išreikšta pozicija, į šį skelbimą atsiliepė viena kandidatė, su kuria žodžiu buvo aptariamos darbo sąlygos, tačiau ji ketinimo dirbti šioje gimnazijoje atsisakė. Atranka buvo skelbiama naujai, tačiau į joje dalyvauti niekas nepanoro. Tuometinė gimnazijos direktorė telefonu susisiekė su ieškove, kuri anksčiau gimnazijoje dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, ir pasiūlė jai užimti laisvas pareigas. Tą pačią dieną ieškovė pateikė atsakovei prašymą priimti ją į darbą, šalys 2022 m. lapkričio 7 d. sudarė darbo sutartį Nr. 2022/17. Darbo sutartimi sulygta dėl lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos pareigų, 9,28 BD pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento, viso darbo krūvio (darbo sutarties 1.2, 1.4, 3 p.). Darbo sutarties 5.4 punktu darbuotoja įsipareigojo ugdymo proceso metu nedalyvauti politinėje veikloje, neskleisti politinių pažiūrų bendruomenėje. Ieškovė pradėjo dirbti kitą dieną po darbo sutarties pasirašymo. 2022 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės meras priėmė potvarkį Nr. 22-219/22 „Dėl komisijos A. G. A. įdarbinimui Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje ištirti sudarymo“. Šio potvarkio pagrindu sudaryta komisija 2022 m. lapkričio 24 d. pateikė išvadą Nr. A27-417/22(3.1.16E- AD), kuria konstatavo, kad: „<...> Vilniaus „Juventos“ gimnazijos direktorė I. I. priimdama į darbą mokytoją A. G. A. atliko procedūrinius pažeidimus, nes neįgyvendino teisės aktuose numatytų žemiau pateikiamų reikalavimų, o būtent:
- Skelbiant atranką į atsilaisvinusią lietuvių kalbos mokytojos pareigybę nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. V- 1680 (naujausios redakcijos nuo 2022-07-27) „Dėl mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 5 punkto nuostatų, t. y. informacija apie laisvą mokytojo pareigybę nebuvo paskelbta/paviešinta Švietimo valdymo (http://www.svis.smm.lt/) ir Užimtumo tarnybos (https://uzt.lt/) internetinėse svetainėse. Informacija apie laisvą lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo pareigybę buvo paviešinta tik Vilniaus „Juventos“ gimnazijos (http://www.juventos.vilnius.lm.lt/) ir Vilniaus miesto savivaldybės (https://vilnius.lt/lt/) interneto svetainėse.
- Vykdant atranką į atsilaisvinusią lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos pareigybę nebuvo laikomasi Aprašo 9 ir 10 punktų nuostatų, t. y. organizuojant atrankos pokalbį į laisvą lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo pareigybę apie pokalbio vietą ir laiką nebuvo informuota mokyklos taryba ir jos atstovams nebuvo sudarytos sąlygos stebėtojo teisėmis dalyvauti pokalbyje. Vertinant Vilniaus „Juventos“ gimnazijos direktorės I. I. atsakymus, pateiktus 2022 m. lapkričio 17 d. rašte, A. G. A. įdarbinimo pokalbis buvo vykdomas telefonu, paskambinus Direktorei ir pakvietus užimti laisvą mokytojo vietą.“
Atsižvelgdamas į Komisijos A. G. A. įdarbinimui Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje ištirti 2022-11-24 išvadą Nr. A27-417/22(3.1.16E-AD), Vilniaus miesto meras 2022 m. gruodžio 1 d. priėmė potvarkį „Dėl mokytojos A. G. A.“ Nr. 23-410/22, kuriuo pavedė atsakovės tuometinei direktorei „ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio potvarkio gavimo dienos spręsti dėl darbo santykių su A. G. A. nutraukimo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu“.
2022 m. gruodžio 7 d. tuometinė atsakovės direktorė priėmė įsakymą dėl darbo sutarties su ieškove nutraukimo nuo 2022 m. gruodžio 8 d. DK 60 str. 1 d. 7 p. pagrindu (darbo sutarties nutraukimas nesant darbo sutarties šalių valios). Faktiškai šalių darbo santykiai pasibaigė 2022 m. gruodžio 12 d., t. y. po ieškovės laikinojo nedarbingumo.
Teismo
manymu, DGK, spręsdama dėl tokiu būdu realizuotos darbo sutarties su ieškove nutraukimo, teisingai nurodė esant padarytus procedūrinius pažeidimus. Šią išvadą teismas grindžia žemiau išdėstytu.
Vadovaujantis DK 60 str. 1 d. 7 p., darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą. Vertinant atleidimo iš darbo nurodytu pagrindu teisėtumą turi būti nustatyta, ar dėl darbo sutarties nutraukimo nebuvo šalių valios, ar darbo sutartis prieštarauja įstatymui, ar šie prieštaravimai gali būti pašalinti, ar darbuotojas jo sutikimu gali būti perkeltas į kitą darbovietėje esančią laisvą darbo vietą. Taip pat, realizuojant atleidimą šia DK norma, sprendimą priimti privalu per 5 darbo dienas nuo dokumento apie priežasčių nutraukti darbo sutartį buvimo gavimo, priešingu atveju laikoma, kad priežastis nutraukti darbo sutartį minėtu pagrindu pasibaigė. Atleidžiant darbuotoją šiuo pagrindu, jam išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) dydžio išeitinė išmoka, dirbant mažiau nei metus – pusės VDU dydžio išeitinė išmoka. Ginčo atveju darbuotoja pripažino, jog tokią išmoką yra gavusi.
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad jos neturėjo valios nutraukti sudarytą darbo sutartį. Atsakovės vadovė sprendimą nutraukti darbo santykius su ieškove priėmė steigėjo, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės, nurodymu. Tokia steigėjo teisė nekvestionuojama. Tačiau byloje nesant jokių duomenų apie tai, kad prieš nutraukiant darbo sutartį buvo vertinamos galimybės perkelti darbuotoją jos sutikimu į kitą esančią laisvą darbo vietą, yra pagrindas konstatuoti akivaizdų ir esminį atleidimo procedūrinį pažeidimą. Taip pat akcentuotina, kad buvo pažeistas minėtas 5 darbo dienų terminas tokiam sprendimui priimti, nes apie priežasčių nutraukti darbo sutartį buvimą steigėjui, inicijavusiam darbo sutarties nutraukimą, tapo žinoma 2022 m. lapkričio 24 d., o sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo priimtas gruodžio 7 d., t. y. 1 diena praleidus įstatymo nustatytą terminą.
Sutiktina su DGK sprendime padarytomis išvadomis dėl to, kad ieškovės kvalifikacija atitinka lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo pareigybei keliamus reikalavimus - ji turi atitinkamą aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, yra įgijusi mokytojo metodininko kvalifikaciją, pasitikrinusi sveikatą, prieš sudarant darbo sutartį jos duomenys buvo patikrinti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų informacinėje sistemoje ir atitiko įstatymo nustatytus reikalavimus dėl teistumo, ir šios aplinkybės byloje nėra kvestionuojamos. Todėl šalių sudarytos darbo sutarties nuostatos neprieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Tačiau akivaizdu, kad atsakovė, organizuodama atranką į laisvą mokytojo pareigybę, nesilaikė poįstatyminiu teisės aktu nustatytos atrankos laisvai vietai užimti organizavimo tvarkos, t. y. padarė procedūrinius pažeidimus ikisutartiniuose santykiuose, dėl ko sutartiniai santykiai negalėjo kilti. Atsakomybė dėl ko ir to pasekmė, žinia, tenka darbdaviui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 48 str. 9 d., mokyklos vadovas mokytojus priima ir atleidžia iš darbo švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Tokią tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011-09-15 įsakymu Nr. V-1680 „Dėl mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas mokytojų priėmimo į darbą tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo 3 p. numatyta, kad Aprašo tikslas - užtikrinti viešumą, palankias ir lygias galimybes dalyvauti atrankoje visiems asmenims, siekiantiems dirbti mokytoju; iš atrankoje dalyvaujančiųjų atrinkti tinkamiausią; užtikrinti teisės aktais pagrįstą mokytojų atleidimą iš pareigų. Ginčo santykių atsiradimo metu galiojusios Aprašo redakcijos (redakcija nuo 2022-07-26) 5 p. nustatė, kad informacija apie laisvą mokytojo pareigybę suvedama Švietimo valdymo informacinėje sistemoje ir skelbiama mokyklos interneto svetainėje bei Užimtumo tarnybos interneto svetainėje. <...>. Pretendentai, atitinkantys reikalavimus, kviečiami į pokalbį, kuriame turi teisę dalyvauti ne daugiau kaip trys mokyklos tarybos atstovai (mokytojų, tėvų, mokinių ne jaunesnių kaip 16 metų) stebėtojo teisėmis. Mokyklos taryba informuojama apie atrankos laiką ir vietą (Aprašo 9 p.). Mokyklos direktorius, pasikalbėjęs su visais pretendentais, išklausęs stebėtojų nuomonę, priima sprendimą ir apie jį informuoja pretendentus (Aprašo 10 p.).
Nei Aprašas, nei kiti teisės aktai nenumato atrankos procedūros pažeidimų apskundimo tvarkos ir/ar tvarkos nesilaikymo pasekmių. Mokytojo pareigos nėra laikomos konkursinėmis DK 41 str. 3 d. prasme - atranką vykdo vienasmenis mokyklos valdymo organas (direktorius), nėra sudaroma atrankos komisija, atrankiniai pokalbiai neprivalo būti kokiu nors būdu fiksuojami, kandidatai nevertinami balais. Sutiktina su DGK nuomone, kad ginčo atveju taikytina analogija su viešais konkursais, todėl pagrįstai buvo vertintina teisminė praktika bylose dėl konkurso į darbą pripažinimo neteisėtu dėl procedūrinių konkurso organizavimo ir/ar vykdymo tvarkos pažeidimų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką tokios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad, pripažįstant įstatyme nustatytų reikalavimų konkurso organizavimui pažeidimo faktą, turi būti konstatuotas konkretaus pretendento teisių pažeidimas. Vien faktas, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nesudaro pagrindo panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, kad pažeidimą ir pretendento netekimą galimybės šį konkursą laimėti sieja priežastinis ryšys. Priimant į darbą konkurso būdu siekiama užtikrinti, kad į konkursines pareigas būtų atrinkti labiausiai kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys asmenys, o pagal konkurso sąlygas pripažintas nugalėtoju asmuo įgyja specialią teisę - teisę sudaryti darbo sutartį. Dėl to konkursą organizuojantis asmuo privalo konkursą organizuoti ir vykdyti nepažeisdamas ne tik atitinkamu aktu nustatytos jo organizavimo tvarkos, bet ir bendrųjų teisės, darbo teisės, konkursų organizavimo principų, neišskiriant ir skaidrumo principo. Viešą konkursą skelbiant, jį vykdant ir nustatant jo laimėtoją turi būti laikomasi skaidrumo principo. Skaidrumas, kaip viešo konkurso principas, susideda iš konkurso sąlygų išdėstymo aiškiai ir suprantamai, jų nekintamumo, taip pat jų laikymosi tokiu būdu, kad pagal deklaruotas sąlygas sprendimai būtų nuspėjami. Sąlygų nekintamumo principo turi būti laikomasi sąlygas skelbiant, jas keičiant įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka ir jas taikant pagal paskelbtų konkurso sąlygų reikalavimus, kad konkurso rengėjo sprendimai ar kiti veiksmai (priimant dokumentus, nagrinėjant skundus, vertinant darbus ar rezultatus ir kt.) atitiktų deklaruotas konkurso sąlygas ir juos būtų galima nuspėti (prognozuoti). Skaidrumo principas reikalauja, kad būtų užtikrinti: 1) konkurso sąlygų aiškus ir suprantamas išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas; 2) konkurso sąlygų keitimas įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; 3) vienodas požiūris į konkurso dalyvius. Principinių nuostatų pažeidimas gali būti pagrindas pripažinti konkurso rezultatus negaliojančiais (Lietuvos A. T. 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2006, 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009, 2013 m. liepos 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-383/2013, 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2014, 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2016). Taigi, teismų praktikoje konkurso rezultatų pripažinimas negaliojančiais siejamas ne su bet kokiais konkurso organizavimo tvarkos pažeidimais, o tik su tais, kurie galėjo lemti konkurso rezultatus ir konkretaus kandidato teisių pažeidimus.
Nagrinėjamu atveju atsakovė paskelbė atranką į laisvą lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo pareigybę ne visuose Apraše nurodytuose internetiniuose portaluose. Į šiuos skelbimus pirmą kartą atsiliepė viena kandidatė, kuri vėliau pakeitė savo nuomonę, į antrą - nė vienas kandidatas. Aplinkybė, kad į pirmąjį skelbimą atsiliepė bent viena pretendentė rodo, kad ieškantys darbo mokytojai galėjo jį surasti be didesnių kliūčių. Byloje nėra jokių prielaidų ir įrodymų, kad paskelbus atranką visuose interneto portaluose, į darbo skelbimą būtų atsiliepę daugiau kandidatų. Taigi, skelbimo patalpinimas švietimo valdymo informacinė sistemoje ir Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje praktiškai neturėjo įtakos norinčiųjų dirbti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojais gimnazijoje skaičiui.
Aprašas tiesiogiai nenumato, ką reikėtų daryti tuo atveju, kai į skelbimą neatsiliepia nė vienas kandidatas. Vilniaus „Juventos“ gimnazijos nuostatų 22 p. numatyta, kad gimnazijos tikslas - teikti valstybinius standartus atitinkantį pagrindinį (antroji dalis) ir vidurinį išsilavinimą <...>. Sutiktina su DGK vertinimu, kad atsakovės vadovė, siekdama įgyvendinti esminį gimnazijos tikslą, žinodama, kad daliai gimnazijos mokinių jau mėnesį nevyksta arba vyksta tik iš dalies lietuvių kalbos ir literatūros pamokos, bei Aprašui nenumatant, kokių veiksmų turi imtis įstaigos vadovas, kai į paskelbtą atranką neatsiliepia nė vienas kandidatas, turėjo pagrindą imtis iniciatyvos ieškodama lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo. Tačiau tai darant, nebuvo laikomasi Aprašo 9 p., numatančio, kad pokalbyje su pretendentu turi teisę dalyvauti ne daugiau kaip trys mokyklos tarybos atstovai (mokytojų, tėvų, mokinių ne jaunesnių kaip 16 metų) stebėtojo teisėmis, nebuvo informuota ir Mokyklos taryba, Mokyklos tarybos atstovai buvo informuoti tik jau apie su ieškove sudarytą darbo sutartį.
Nors sprendimą sudaryti darbo sutartį su pretendentu ar ne priima ne kolegialus organas, o mokyklos direktorius vienasmeniškai, Aprašas nenustato mokyklos direktoriui pareigos atsižvelgti į mokyklos tarybos narių nuomonę, o tik pareigą ją išklausyti ir sprendimą priimti savarankiškai, vienok akivaizdu, kad Aprašo 9 ir 10 punktų reikalavimai ir juo nustatyta tokia pareiga buvo pažeisti. Tačiau šis pažeidimas, kaip teisingai sprendė DGK, nelaikytinas esminiu, kadangi dėl jo nebuvo pažeistos kitų pretendentų teisės, nes, minėta, kitų pretendentų nebuvo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad su ieškove sudaryta darbo sutartis yra prieštaraujanti įstatymams, o tuo pačiu nėra pagrindo manyti, kad darbo sutartis su ieškove pagal DK 60 str. 1 d. 7 p. nutraukta turint pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą ir tinkamai.
Tokiu būdu sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo priėmusiems asmenims neginčijant ir neįrodinėjant byloje priešingai nei konstatuota, nenurodant jokių argumentų tam ir nereiškiant jokių savarankiškų su tuo susijusių reikalavimų, teismui iš esmės sutinkant su DGK padarytų išvadų teisingumu, dėl teismo sprendime pagal šią poziciją virš nurodyto ieškovės atleidimas iš darbo ginčo atveju laikytinas neteisėtu.
Vadovaujantis DK 218 str. 2 d., jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą, taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai (DK 218 str. 4 d.).
Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl darbuotojos grąžinimo į darbą, jai įrodinėjant, kad yra visos sąlygos tam, o atsakovei, tiek ir jos steigėjai, priešingai, ginčijant sąlygų tam buvimą.
Dėl ieškovės grąžinimo į darbą.
Minėta, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisia išmokėti darbuotojui tenkančias išmokas (DK 218 str. 4 d.). Taigi sprendžiant klausimą dėl darbuotojo grąžinimo / negrąžinimo į darbą vertintina ne tik šalių pozicija, bet ir kitos bylai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu galima būtų teigti, jog darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, taip pat atsižvelgtina ir į darbdavio dėl šio išreikštą nuomonę.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo grąžinti ją į darbą, atsakovė su tuo nesutinka.
Atsakovės byloje išreikšta pozicija paremta jos, kaip darbdavio, išreikštu nenoru dirbti su ieškove, analogiška pozicija išsakyta ir gimnazijos steigėjo. Ši pozicija faktiškai paremta ne ieškovės turima kvalifikacija, o jos asmeninėmis savybėmis ir tam tikromis politinėmis pažiūromis bei jų išreiškimo būdu.
Darbo teisiniai santykiai iš esmės yra civilinių teisinių santykių sudėtinė dalis. Nors darbo teisėje vyrauja labiau imperatyvus reguliavimo metodas, tačiau jis skirtas būtent darbuotojų teisių įgyvendinimo apsaugai. Šis principinis reikalavimas turi būti išlaikytas ir nagrinėjant bylą, kilus ginčui dėl darbuotojo atleidimo iš darbo, taip pat teismui sprendžiant dėl alternatyvaus darbuotojo teisių gynimo būdo taikymo, prie kurio priskirtinas ir vertinamojo pobūdžio esantis faktinio darbuotojo grąžinimo į darbą institutas.
Taigi ši alternatyva šiuo atveju vertintina, kaip teismui suteikta diskrecijos teisė nuspręsti kokį pažeistos teisės gynimo būdą taikyti. Bet kuriuo atveju bendroji norma civiliniame procese yra nukreipta į dispozityvų teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 str.), kuris skirtas materialinės teisės normų įgyvendinimui. Tai reiškia, kad teismo sprendimas dėl to, kad darbuotojas negali būti grąžinamas į darbą, paneigiant jo valią, turi būti objektyviai pagrindžiamas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.V. v. Mykolo Romerio universitetas, bylos Nr. 3K-3-566/2014).
Teismas nekvestionuoja ieškovės turimos kvalifikacijos. Tačiau ne tik ši aplinkybė yra ir gali būti pagrindu asmeniui dirbti mokytoju. Sutiktina su atsakovės ir trečiojo asmens išsakyta pozicija, kad visuomenėje garsėjantis kontraversiškai vertinamu viešu elgesiu bei sulaukiantis net ir teisėsaugos dėmesio asmuo negali atitikti mokytojo profesijai keliamiems aukštesniems moralės ir reputacijos reikalavimams. Teismas taip pat neginčija ir nekvestionuoja turimų ieškovės asmeninių ir politinių įsitikinimų, tačiau mano, kad laisvė juos reikšti neturi ir negali būti suabsoliutinama.
Teismo
giliu įsitikinimu, ieškovės turimų įsitikinimų saviraiškos rodymas, sukėlęs nemažus atgarsius visuomenėje ir viešojoje erdvėje, koreliuojantis su galimu įstatymų pažeidimu ir teisėsauga, nėra suderinamas su mokytojo profesija, kuriai, minėta, keliami didesni moraliniai ir reputaciniai reikalavimai, gali pakenkti ugdymo procesui, įnešti didesnės nei įprasta konfliktinės situacijos gimnazijos bendruomenėje, kas neabejotinai gali sąlygoti nepakankamai palankias ir saugias darbo sąlygas pačiai ieškovei. Todėl darbuotojos reikalavimas dėl jos grąžinimo į darbą netenkinamas. Priimdamas tokį sprendimą, teismas priima domėn ir gimnazijos, kaip darbdavio šiame ginčo santykyje, dėl šio išreikštą nesutikimo darbuotojos grįžimui poziciją.
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo teisinių pasekmių taikymo.
Dėl virš išdėstyto, laikant ieškovės darbo sutartį nutraukta neteisėtai ir negrąžinus ieškovės į darbą, vadovaujantis DK 218 sr. 6 d., šio straipsnio 4 ir 5 dalimis, ieškovės darbo sutartis laikoma nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, jai išieškotinas VDU už priverstinės pravaikštos laiką. Ieškovei neišdirbus dvejų metų, šioje DK normoje numatyta kompensacija jai nepriklauso.
Pagal atsakovės į bylą pateiktus duomenis (ginčo dėl to byloje nėra) ieškovės 1 darbo dienos VDU yra 83,98 Eur. Tokiu būdu ieškovei dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu priklausytų 11 505,26 Eur (137 d. d. + 83,98 Eur) (suma neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2022-12-13) iki šio teismo sprendimo priėmimo ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką po 83,98 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną nuo šio teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė.
Teismų praktikoje nurodoma, kad spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos A. T. 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 48 punktas; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017 50–51 punktai; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 61 punktas; virš minėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-1394-912/2020 2020 m. liepos 2 d. priimta nutartis).
Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, spręsdamas dėl darbuotojai tenkančio paskaičiuoto VDU dydžio už priverstinės pravaikštos laiką iki šio teismo sprendimo priėmimo, vertindamas tai, kad darbo sutartis su darbuotoja tęsėsi tik mėnesį, kad darbuotojai po DGK priimto sprendimo, kuriuo buvo išieškotas VDU iki 2023 m. kovo 6 d. (DGK sprendimo įsiteisėjimo) ir jis buvo darbuotojai sumokėtas (ieškovei 2023-03-07 buvo pervesta į sąskaitą 2 946,87 Eur), atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką dėl galimybės mažinti darbuotojui tenkantį VDU, laiko, jog papildoma 5 000 Eur dydžio VDU už priverstinę pravaikštą suma už laikotarpį nuo DGK sprendimo įsiteisėjimo iki šio teismo sprendimo priėmimo šio nagrinėjamo ginčo atveju yra labiau nei pakankama, optimali ir adekvati (suma nurodyta neatskaičius mokesčių).
Procesiniai klausimai.
Teismas plačiau nepasisako dėl kitų ginčo šalių išsakytų teiginių ir argumentų, nes nemano, jog nagrinėjamo ginčo dalykui jie yra teisiškai svarbūs ir reikšmingi. E. Ž. Teisių Teismo praktikoje, taip pat ir nacionalinėje teismų praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Lietuvos A. T. 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Teismo
sprendimo rezoliucinė dalis formuluojama atsižvelgiant į išnagrinėto ginčo dėl darbo teisės iš esmės turinį.
Kadangi ieškovės teismui užginčytas reikalavimas nebuvo tenkintas, patirtos bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidos jai nepriklauso.
Atsakovė ir trečiasis asmuo duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Atsakovė yra iš biudžeto lėšų išlaikomas juridinis asmuo, todėl tenkantis žyminis mokestis nuo priteistų sumų valstybei neišieškomas.
Sutinkamai su DK 231 str. 7 d., naikintinas individualaus darbo ginčo byloje DGK priimtas sprendimas.
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 307 str.,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Pripažinti ieškovės A. G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje, j. a. k. 190008599, neteisėtu.
Negrąžinti ieškovės į darbą, laikyti, kad jos darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo.
Išieškoti ieškovės A. G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės Vilniaus „Juventos“ gimnazijos, j. a. k. 190008599, 5 000 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo ir po 83,98 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną nuo šio teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė.
Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. vasario 6 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-23950/2022.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Natalija Daškovienė