Civilinė byla Nr. 2A-1921-480/2012
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00093-2012-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 38; 44.1;
44.2; 44.5.2.1;121.14;121.18;121.21. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 29 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Č. V. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-314-550/2012 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Č. V. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 29301,62 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-07-24 tarp ieškovės ir draudėjos D. Ž. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas draudėjos turtas adresu (duomenys neskelbtini). 2010-09-10 šiame name, atsakovui Č. V. (draudėjos kaimynui) priklausančioje pastogėje dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, kilo gaisras. Dėl kilusio gaisro draudėjos apdraustam turtui buvo padaryta didelė žala. Ieškovė nukentėjusiajam asmeniui trimis mokėjimo pavedimais išmokėjo 29301,62 Lt dydžio draudimo išmoką. Atsakovo neteisėtus veiksmus, kaltę bei priežastinį ryšį tarp kilusių padarinių patvirtina 2010-09-22 Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos išduota pažyma Nr. 13E-152, Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas bei akto priedas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 8 d. sprendimu (b. l. 99-105) ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovei 29301,62 Lt žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-01-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 879 Lt žyminio mokesčio ir 1873,60 Lt atstovavimo išlaidų.
Teismas nustatė, jog 2010-09-10 kilo gaisras gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvykio metu šis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė D. Ž. (69/100 dalys) ir atsakovui Č. V. (31/100 dalys). Gaisro metu apdegė Č. V. namo dalies medinės stogo konstrukcijos, dalis medinio perdengimo, pastogėje buvę įvairūs daiktai, sugadinta skardinė stogo danga, taip pat smarkiai apdegė D. Ž. namo dalies medinės stogo konstrukcijos, pastogės medinė pertvara, pastogėje buvę įvairūs daiktai, pristatyto prie namo ūkinio pastato medinės konstrukcijos, ūkiniame pastatę buvę įvairūs daiktai, sugadinta namo ir ūkinio pastato skardinė stogo danga, sulietos gyvenamojo namo kambarių lubos, dalis sienų. Ieškovė ir D. Ž. buvo sudariusios Būsto draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010-07-24 iki 2011-07-23. Ieškovė 2010-09-10 įvykusį gaisrą pripažino draudiminiu ir išmokėjo draudėjai D. Ž. 29301,62 Lt draudimo išmoką, atlygindama gaisro metu padarytą žalą. Šią sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovo Č. V.. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju nenustatyta, jog gaisras kilo būtent dėl pastato trūkumų nulemtų priežasčių, ieškovė šių aplinkybių iš esmės net ir neįrodinėjo, sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog žala padaryta CK 6.266 straipsnyje nurodytu būdu, todėl dėl žalos atlyginimo sprendė pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taisykles (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Gaisro tyrimo medžiagoje pažymėta, kad labiausiai tikėtina gaisro židinio vieta atsakovo Č. V. pastogės patalpose. Tai, jog gaisras kilo atsakovo namo pastogėje, nurodyta ir 2010-09-22 pažymoje dėl kilusio gaisro Nr. 13E-152. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neneigė minėtuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, jog gaisro židinio vieta buvo jo valdomoje ir naudojamoje palėpės patalpoje. Be to, kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, patekti į šias patalpas galima buvo tik iš jam priklausančio kambario, jo ir D. Ž. palėpės patalpos buvo atskirtos pertvara. Kitų duomenų, kurie leistų manyti, jog gaisras galėjo kilti ne atsakovo valdomose palėpės patalpose, o kitoje vietoje, byloje nėra. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad gaisro židinio vieta buvo atsakovo valdomose ir tik jo naudojamose palėpės patalpose. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad 2010-09-10 gaisras kilo dėl tyčinių kitų asmenų veiksmų. Kadangi tyčinis padegimo faktas byloje nebuvo įrodytas, jokių kitų galimų gaisro kilimo priežasčių atsakovas nenurodė ir jų neįrodinėjo, teismas laikė nustatytu, jog 2010-09-10 gaisras kilo dėl oficialiame dokumente, tai yra Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2010-09-10 akte, kilusio gaisro nurodytos priežasties - neatsargaus asmens elgesio su ugnimi. Be to, teismas sprendė, jog atsakovas neįvykdė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, neužtikrino, kad jo valdomose ir naudojamose patalpose nekiltų gaisras, neužtikrino jų apsaugos nuo bet kokių rizikos faktorių, galinčių sąlygoti gaisro kilimą, kas sudaro pakankamą pagrindą atsakovo civilinei atsakomybei kilti, nes tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (CK 6.263 str., 6.246 str. - 2.248 str.). Iš ieškinyje pateikto žalos paskaičiavimo matyti, kad D. Ž. buvo padaryta 29401,62 Lt dydžio žala. Nesant byloje duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovės draudėjai D. Ž. išmokėtą 29301,62 Lt draudimo išmoką ar bent jos dalį, teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 29301,62 Lt žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 107-109) prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad gaisro priežastys nepriklausė nuo jo elgesio, tai yra, kad gaisro priežastis buvo padegimas. Pasirašant aktą dėl kilusio gaisro pareigūnai jam nepaaiškino, kokias pasekmes gali sukelti pastarojo sutikimas su jų išvada bei atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, 2010-09-10 akto pasirašymo metu jis buvo neblaivus ir negalėjo tinkamai įvertinti susidariusią situaciją, aktas buvo surašytas tuojau pat po gaisro, neturint pakankami laiko stresinėje situacijoje įvertinti visas aplinkybes. Apelianto paaiškinimai teisme įrodo, kad 2010 m. rugsėjo 10 d. įvykusio gaisro jo name ir 2010 m. rugsėjo 18 d. gaisro negalima atsieti vienas nuo kito, t.y. kad abu gaisrai kilo dėl padegimo, siekiant užvaldyti pastarojo turtą. Tai, kad ikiteisminio tyrimo nebuvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pareikšti įtarimus J. V. ir G. K., nepaneigia fakto, jog šie asmenys nėra prisidėję prie atsakovo namo gaisro. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas neįvykdė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, neužtikrino, kad jo valdomose ir naudojamose patalpose nekiltų gaisro, neužtikrino jų apsaugos nuo bet kokių rizikos faktorių, galinčių sąlygoti gaisro kilimą. Nors anga palėpėje ir nebuvo uždengta dangčiu, pati palėpė nebuvo užrakinta, patekti į ją yra sudėtinga, niekas be atsakovo ten nepatekdavo, jis gyveno vienas, asmenys, kurie apsigyvendavo pas jį, jokių daiktų palėpėje nelaikė, todėl jiems lipti į palėpę nebūdavo jokios būtinybės. Langelis palėpės patalpose yra 3-4 metrų aukštyje, nedidelis, todėl atsitiktinai joks gaisrą sukeliantis šaltinis per jį į palėpę negalėtų patekti. Gaisro šaltinis galėjo patekti į palėpę tik turint tikslą padegti atsakovui priklausančią namo dalį. Atsakovas jokių neteisėtų veiksmų nepadarė, dėl ko civilinė atsakomybė negali kilti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 112-114) ieškovė nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas tik subjektyvia apelianto nuomone ir prielaidomis. Apeliaciniame skunde kartojama, kad 2010-09-10 gaisro kilimo priežastis buvo ne asmens neatsargus elgesys su ugnimi, bet neteisėta veika – tyčinis padegimas, tačiau nepateikiami jokie šiuos teiginius patvirtinantys įrodymai. Atsakovas pradėjo neigti ir nurodyti kitas gaisro priežastis tik po to, kai ieškovė ėmė aktyviai ginti savo pažeistas teises. Apeliacinio skundo motyvai, kad nagrinėjant bylą nebuvo nustatyti apelianto neteisėti veiksmai ir kaltė, neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad savo elgesiu apeliantas pažeidė CK 6.263 straipsnio reikalavimus, yra teisėta ir pagrįsta.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliantas pageidauja apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tačiau prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Apeliantas nenurodo jokių argumentų, kodėl prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nemotyvuotas apelianto prašymas nėra pagrindas pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, nes visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde. Apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Bylos medžiaga nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2010-09-10 kilo gaisras gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvykio metu šis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė D. Ž. (69/100 dalys) ir atsakovui Č. V. (31/100 dalys). Gaisro metu apdegė Č. V. namo dalies medinės stogo konstrukcijos, dalis medinio perdengimo, pastogėje buvę įvairūs daiktai, sugadinta skardinė stogo danga, taip pat smarkiai apdegė D. Ž. namo dalies medinės stogo konstrukcijos, pastogės medinė pertvara, pastogėje buvę įvairūs daiktai, pristatyto prie namo ūkinio pastato medinės konstrukcijos, ūkiniame pastatę buvę įvairūs daiktai, sugadinta namo ir ūkinio pastato skardinė stogo danga, sulietos gyvenamojo namo kambarių lubos, dalis sienų. Ieškovė ir D. Ž. buvo sudariusios Būsto draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010-07-24 iki 2011-07-23. Ieškovė 2010-09-10 įvykusį gaisrą pripažino draudiminiu ir išmokėjo draudėjai D. Ž. 29301,62 Lt draudimo išmoką, atlygindama gaisro metu padarytą žalą. Šią sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovo.
CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, draudikas (šiuo atveju ieškovė AB „Lietuvos draudimas“) įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš asmenų, atsakingų už jos atsiradimą. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, šiuo atveju taikytinos subrogacijos taisyklės. Tais atvejais, kai žalą patyręs asmuo yra apsidraudęs savo turtinį interesą, tai draudikas, išmokėjęs išmoką, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, o jei jis apsidraudęs – į jo draudiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ERGO Lietuva“, UAB „Ritranspeda“, bylos Nr. 3K-3-503/2005). Šioje byloje atsakovas nesigina tuo, kad yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę.
Žala D. Ž. buvo padaryta gaisru, todėl draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Kadangi ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CPK 6.245 str. 4 d.), tai žalą padariusio asmens atsakomybei turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė bei žala (CK 6.246–6.249 str.). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovė turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys.
Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.).
Byloje nustatyta, kad gaisro židinys buvo atsakovui priklausančios namo dalies pastogėje (palėpėje) (b. l. 9, 68). Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. AB „Vilniaus grūdai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009).
Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad gaisro priežastys nepriklausė nuo jo elgesio, nes buvo tyčinis padegimas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai argumentuodamas, pagrįstai sprendė, jog atsakovas nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. taip, kad naudojamame pastate nebūtų sukeltas gaisras, ir tai yra pakankamas pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Byloje esančiame Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2010-09-10 akte dėl kilusio gaiso Nr. 149 (b. l. 54) bei 2010-09-22 pažymoje dėl kilusio Nr. 13E-152 (b. l. 9) nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi. Tiek nukentėjusioji D. Ž., tiek atsakovas pasirašė 2010-09-10 aktą dėl kilusio gaisro Nr. 149, neginčijo jame nurodytų gaisro kilimo priežasčių ir neprašė atlikti ikiteisminio tyrimo (b. l. 52, 56). Nors 2010-09-10 aktas buvo surašytas ir pasirašytas tuojau pat po gaisro, tačiau ir 2010-09-15 duodamas paaiškinimus atsakovas teigė nežinantis, nuo ko galėjo kilti gaisras namo pastogėje, nenurodė galimų įtariamųjų bei tyčinio padegimo (ikiteism., t. medž. b. l. 42). Iš atsakovo paaiškinimų teismo posėdyje (b. l. 96-97), apeliacinio skundo motyvų (b. l. 108-109) matyti, kad atsakovo ir D. Ž. pastogės patalpos atskirtos lentų pertvara, patekti į šias atsakovui priklausančias patalpas galima iš jam priklausančio tamsaus kambariuko kopėčiomis pro angą, kuri nebuvo uždengta dangčiu ir pati palėpė nebuvo užrakinta, kaip to reikalauja Gaisrinės saugos taisyklių 72 punktas (patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-07-27 įsakymu Nr. I-223). Be to, kaip teigia atsakovas, trikampį palėpės langelį maždaug prieš dvi savaites iki gaisro buvo išvertęs vėjas ir jis gulėjo palėpėje. Nors apeliantas teigia, kad į palėpę patekti sudėtinga ir niekas ten be jo nepatekdavo, tačiau esant neužrakintai, neuždengtai dangčiu palėpei bei prie sienos padėtoms kopėčioms, atsakovui priklausančiame name buvę asmenys į ją galėjo patekti be didesnių kliūčių. Iš 2010-09-10 gaisro tyrimo medžiagoje esančių D. Ž. (b. l. 60), V. Š. (b. l. 61) paaiškinimų bei D. Ž. paaiškinimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 66-1-911-10 (b. l. 57-58, 59) matyti, kad atsakovo namuose nuolat lankėsi įvairūs asmenys, gėrė, rūkė, atsakovas niekada nerakindavo durų, jos pastoviai buvo praviros. Tai, kad atsakovui nesant namuose, be jo žinios lankosi pašaliniai asmenys, patvirtina ir gaisro metu namuose buvusių A. J. (b. l. 58) ir A. U. (b. l. 59) paaiškinimai. Be to, ir pats atsakovas pripažįsta (b. l. 56), kad pas jį dažnai užeina įvairūs pažįstami draugai išgerti alaus, degtinės. Taip elgdamasis atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiėmė reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iš namo (jo dalies) savininko, kurio pareiga spręsti, kokias priemones naudoti, organizuoti užtikrinant savo nekilnojamojo turto priežiūrą. Nurodytos teisinės pareigos nevykdymas reiškia atsakovo neteisėtą neveikimą, tai - viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartyje B. L., V. I. ir kt. v. notarė S. B. byloje Nr. 3K-3-614/2002 išaiškinta, kad civilinės atsakomybės pagrindu pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalos atsiradimui. Todėl pripažintina, jog šiuo atveju atsakovas yra atsakingas už atsiradusias pasekmes, nes pažeidė jam tenkančią pareigą laikytis tokio atidaus ir rūpestingo elgesio taisyklių, kad nebūtų padaryta kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str., 6.246 str. 1 d.).
Apelianto argumentai, kad 2010-09-10 ir 2010-09-18 name įvykusio gaisro negalina atsieti vienas nuo kito, t. y. abu įvyko dėl padegimo siekiant užvaldyti namo turtą, grindžiami tik jo paties prielaidomis. Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 66-1-911-10, kurioje buvo atliekamas tyrinas dėl 2010-10-18 įvykusio gaisro, nustatyta, kad minėtas gaisras kilo dėl tyčinių veiksmų, t. y. padegimo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, nustatyta ir įrodyta, kad abu gaisrai yra tarpusavyje susiję, ir pirmasis gaisras (2010-09-10) taip pat yra tyčinis padegimas. Vien tai, kad antrasis gaisras kilo praėjus trupam laikui po pirmojo, taip pat nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog ir pirmasis gaisras yra tyčinis padegimas. Apelianto nurodyti kaip labiausiai suinteresuoti gaisro kilimu asmenys (gaisro sukėlėjai) J. V. ir G. K. (Ikiteism. t. medž. b. l. 67-69, 76-79) ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti tik kaip liudytojai, o Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros 2011-05-12 nutarimu ikiteisminis tyrimas prieš įtariamąjį G. Č. buvo nutrauktas, nesant jo veikoje požymių nusikaltimo, numatyto LR BK 187 straipsnio 2 dalyje (Ikiteism. t. medž. b. l. 116-118). 2012-05-13 Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros nutarimu sustabdytas ikiteisminis tyrimas Nr. 66-1-00911-10 nenustačius asmens, padariusio nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 straipsnio 2 dalyje. Kitų įrodymų byloje nėra. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo metu dar gali paaiškėti kitos aplinkybės, kiti įtariamieji, nėra teisėtas pagrindas išvadai, jog ir 2010-09-10 padegimas tyčinis. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tyčinis padegimas byloje nebuvo įrodytas.
Įvertinusi visas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Netenkinus apeliacinio skundo, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Galina Blaževič
Albina Rimdeikaitė
Egidijus Tamašauskas