Civilinė byla Nr. 2S-2177-436/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03123-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

3.1.18.3.; 3.3.2.2.; 3.3.2.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo E. Ž., atstovaujamo įstatyminės atstovės A. V., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2442-192/2015 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui E. Ž. dėl bendrai sugyventinių įgyto ir naudojamo turto atidalijimo bei pagal atsakovo E. Ž. priešieškinį ieškovei A. L. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

              ieškovė patikslintame ieškinyje (b. l. 3-8, t. 2) prašė pripažinti, kad tarp ieškovės A. L. ir Ž. Ž., mirusio 2013-10-31, laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. spalio 31d. buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę; pripažinti ieškovei A. L. nuosavybės teises į dalį kilnojamųjų daiktų, įgytų gyvenant kartu Ž. Ž. ir vedant bendrą ūkį, iš bendrosios dalinės nuosavybės perduodant šiuos kilnojamuosius daiktus nuosavybės teise valdyti atsakovui, o A. L. priteisti iš atsakovo 17835 Lt piniginę kompensaciją; pripažinti ieškovę A. L. įgijus reikalavimo teisę į 1/2 dalį Ž. Ž. vardu registruoto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo išlaidų atlyginimą bei priteisti iš atsakovo ieškovės A. L. naudai piniginę kompensaciją; pripažinti negaliojančiu 2014-05-21 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą notarinio registro Nr. 11-1685, išduotą E. Ž. Anykščių rajono 1-ojo notaro biuro notarės J. V., dalyje į kilnojamuosius daiktus pagal palikėjo Ž. Ž. 2014-04-11 turto apyrašo papildymą, sudarytą antstolės N. J., taip pat dalyje, kurioje buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į automobilį-priekabą, savos gamybos, 2009 m. v/n Nr. (duomenys neskelbtini), bei į automobilį BMW X5 3.0D, pirmos registr. data 4000-01-22, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) dyzelinas, VIN kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovės A. L. naudai iš atsakovo 3878,68 Lt velionio gydymo, turto priežiūros išlaidų, bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – 74.045,18 Lt sumai areštuotas atsakovo E. Ž., atstovaujamo įstatyminės atstovės A. V., kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o jo nesant areštuotos atsakovo piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove.

Atsakovas priešieškinyje prašė priteisti iš atsakovės A. L. ieškovo E. Ž. naudai 12 326,5 Lt turtinės žalos atlyginimui bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas pripažino, kad tarp ieškovės A. L. ir Ž. Ž., mirusio 2013-10-31, laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. spalio 31 d. buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Taip pat pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 1/2 dalį kilnojamųjų daiktų bei priteisė iš atsakovo 3.655,44 Eur (12.621,50 Lt) piniginę kompensaciją. Be to, teismas pripažino ieškovę įgijus reikalavimo teisę į 1/2 dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) pagerinimo išlaidų atlyginimą bei priteisė iš atsakovo E. Ž. ieškovės A. L. naudai 10.067,19 Eur (34.760,00 Lt) piniginę kompensaciją. Teismas panaikino 2014-05-21 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ir atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo E. Ž. įstatyminė atstovė A. V. 2015 m. liepos 20 d. pateikė teismui prašymą pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2442-192/2015 nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtį – jas sumažinant iki 13.722,63 Eur sumos, panaikinant nustatytą turto areštą nekilnojamajam turtui: pastatui-gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui-ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui-pirčiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui-kiemo rūsiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui-tvartui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui-ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui-daržinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems inžineriniams statiniams- kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems inžineriniams statiniams- kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 0,7300 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir pritaikant laikinąsias apsaugos priemones - nekilnojamojo turto areštą, ¾ dalims buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio A. V..

Prašymas grindžiamas aplinkybėmis, kad nors ieškovė A. L. buvo pareiškusi 75.395,18 Lt (21.835,95 Eur) turtinį reikalavimą, todėl teismas šiai sumai taikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau šiuo metu ginčas yra tik dėl 13.722,63 Eur sumos, t. y. dvigubai mažesnės nei buvo pareikštas ieškinys. Tai reiškia, kad šiuo metu taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingai didelės pareikštas ieškovės turtiniam reikalavimui.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 22 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė. Teismas nurodė, kad neįsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 sprendimui, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš atsakovo jos naudai 13.722,63 Eur kompensacija, teismas ieškinio užtikrinimui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimties sumažinti ginčo sumai (13.722,63 Eur) negali. Teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylą turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas E. Ž., atstovaujamas įstatyminės atstovės A. V., prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:

1. Ieškovė A. L. pradinį ieškinį buvo pareiškusi 75.395,18 Lt (21.835,95 Eur), todėl teismas šiai sumai taikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau šiuo metu ginčas yra tik dėl 13.722,63 Eur sumos, t. y. dvigubai mažesnės nei buvo pareikštas ieškinys. Tai reiškia, kad šiuo metu taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingai didelės pareikštas ieškovės turtiniam reikalavimui. Pažymi, kad ieškovė nėra pareiškusi apeliacinio skundo, kas reiškia, kad ji sutinka, jog tikrasis reikalavimas yra 13.722,63 Eur, o ne 21.835,95 Eur. Teismas patenkinęs ieškinį iš dalies, turėjo sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių apimtį. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės apimtis yra neproporcinga pareikštam ieškovės turtiniam reikalavimui bei neatitinka laikinosios apsaugos priemonės paskirties.
2. Remiantis CPK 148 straipsnio 2 punktu, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą laiduojama. Teismas atmesdamas apelianto įstatyminės atstovės prašymą areštuoti jai priklausantį turtą, kuriuo ji sutiko laiduoti už atsakovą, ignoravo CPK 148 straipsnio 2 punktą. Apeliantė nurodo, kad jai ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 14.489 Eur, todėl šio turto areštas būtų proporcingas patenkinto ieškinio reikalavimas užtikrinti.
3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuoto turto apimtis grubiai pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovo nekilnojamojo turto išlaikymui yra reikalingos nuolatinės lėšos, tačiau E. Ž. neturi lėšų išlaikyti jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsakovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimties negali parduoti dalies turto tam, kad būtų galima išlaikyti kitą turto dalį.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė A. L. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas argumentais, kad:

1. Šioje byloje ieškovė nurodė konkrečią ieškinio sumą – 21.444,97 Eur, t. y. tokio dydžio ginčas yra byloje. Teismas sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, tačiau ginčo suma nepasikeitė. Teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas neišėjo už ieškinio ribų. Tik įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimui bus aišku, kokia tikroji ginčo suma. Apelianto įstatyminė atstovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo tenkinto ieškinio dalimi negali pakeisti ieškovės ieškiniu nustatyto ginčo dydžio.
2. Pagal priimtą neįsiteisėjusį teismo sprendimą atsakovas privalo ieškovei sumokėti 14.229,47 Eur, tačiau atsakovo įstatyminė atstovė pateikė teismui įrodymus, kad viso atsakovui E. Ž. priklausančio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 8439 Eur. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis disponuoja kitokiomis piniginėmis lėšomis ar kitokiu turtu, be to, kuris areštuotas, kurį realizavus būtų galima visiškai atsiskaityti su ieškove.
3. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių būtinybę keisti laikinųjų apsaugos priemonių mastą, t. y. nepateikė įrodymų, kiek lėšų reikia, pasak atsakovo, išlaikyti kitą turtą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartimi, tenkindamas ieškovės A. L. prašymą, areštavo 74.045,18 Lt sumai atsakovo E. Ž. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant nutarė areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo E. Ž. ieškovės A. L. naudai 13.722,63 Eur piniginę kompensaciją. Ieškovė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo nepateikė. Atsakovas, atstovaujamas įstatyminės atstovės A. V., dėl prieš tai minėto teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Taigi, prieš tai minėtas teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs. Nustatytos aplinkybės reiškia, kad ieškinio preliminarus pagrįstumas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimas jau buvo įvertintas teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartimi, kurioje konstatuota, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškinio reikalavimams užtikrinti taikyti ieškovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones.

Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus CPK 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu neįsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimo rezultatas, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, nereiškia, jog ieškinys iš viso yra nepagrįstas. Priešingai, ieškinio preliminarus pagrįstumas toje dalyje, kiek teismas patenkino ieškinio reikalavimus, pasitvirtino. Tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo įsigaliojimo laike apribojimus, t. y. į tai, kad klausimas dėl turto arešto masto sumažinimo galėtų būti sprendžiamas tik įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies (CPK 150 str. 2 d.). Atsižvelgus į sisteminę ir loginę prieš tai minėtų teisės normų bei apskritai nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, analizę, be kita ko į aplinkybę, kad net ir jeigu ieškinys būtų visiškai atmestas, laikinosios apsaugos priemonės galiotų iki tol, kol toks sprendimas įsiteisėtų, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, nepažeidė nei įstatymo nuostatų, nei šalių lygiateisiškumo nei protingumo principo, o neįsiteisėjęs teismo sprendimas, priešingai nei interpretuoja apelianto įstatyminė atstovė, nėra savaiminis pagrindas CPK 149 straipsnio prasme naikinti teisėta ir pagrįsta nutartimi taikytas ieškinio reikalavimo užtikrinimo priemones. Taigi, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad neįsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinti ginčo sumai (13.722,63 Eur) teismas negali.

Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                    Arūnas Rudzinskas