Civilinė byla Nr. e2A-151-866/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01274-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.19.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos ir trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Taiklu“ bei akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pakma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – atsakovė, Perkančioji organizacija), kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovės 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, kuriuo buvo sudaryta pasiūlymų eilė ir tiekėjų grupės (UAB „Taiklu“ ir AB „Kauno grūdai“) pasiūlymas pripažintas ekonomiškai naudingiausiu ir laimėjusiu pasiūlymu (toliau – Laimėjęs pasiūlymas); 2) įpareigoti atsakovę grįžti į pasiūlymų vertinimo procedūrą/stadiją, paskelbti naują pasiūlymų eilę viešajame pirkime bei ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pripažinti laimėjusiu pasiūlymu; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2025 m. birželio 13 d. Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – Perkančioji organizacija, atsakovė) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje išsiuntė kvietimus tiekėjams dalyvauti Sausųjų maisto davinių pirkime neskelbiamų derybų būdu, pirkimo Nr. 3217883 (toliau – Pirkimas). Pirkime dalyvavo 2 tiekėjai: tiekėjų UAB „Taiklu“ ir AB „Kauno grūdai“ grupė ir ieškovė UAB „Pakma“. Atsakovė nustatė, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą Pirkime pateikė ūkio subjektų (tiekėjų) grupė, kurią sudaro jungtinės veiklos partneriai UAB „Taiklu“ ir AB „Kauno grūdai“ pasiūlymas (toliau – Laimėjęs pasiūlymas).

2.       Ieškovei nebuvo pateikti susipažinti esminiai Laimėjusio pasiūlymo priedai, numatyti Pirkimo sąlygų 5.11.5 – 5.11.7 papunkčiuose. Be to, ieškovei susipažinti buvo pateikti ne visi sausų maisto davinių pavyzdžiai. Nesuteikus ieškovei esminės informacijos apie Laimėjusio pasiūlymo turinį (esmę, pagrindimą), buvo esmingai apribotos UAB „Pakma“ galimybės ginti savo teises bei teisėtus interesus.

3.       Ieškovei buvo pateikta susipažinti kartu su Laimėjusiu pasiūlymu pateikta užpildyta „Sausųjų maisto davinių maistinė ir energinė vertė“ lentelė. Perkančiajai organizacijai atsisakius pateikti Pirkimo sąlygų 5.11.5 – 5.11.6 papunkčiuose nurodytus privalomus pasiūlymo priedus, taip pat nesudarius galimybės susipažinti su visais Laimėjusio pasiūlymo sausų maisto davinių pavyzdžiais, ieškovė neteko galimybės patikrinti ir įsitikinti užpildytoje „Sausųjų maisto davinių maistinė ir energinė vertė“ lentelėje nurodytų duomenų tikrumu ir pagrįstumu. Maisto produktų atitikties deklaracijos ar kiti gamintojo išduoti lygiaverčiai dokumentai privalo būti ir yra vieši.

4.       Perkančioji organizacija, pripažinusi konfidencialia iš esmės visą Laimėjusio pasiūlymo tinkamam įvertinimui reikšmingą informaciją ir dokumentus, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio bei 20 straipsnio nuostatas, todėl ginčijamas sprendimas naikintinas vien dėl šios priežasties.

5.       Komisija iš tiekėjo 10 pateiktų sausųjų maisto davinių (toliau ir – SMD) pavyzdžių atsitiktinės atrankos būdu iš dėžių turėjo atrinkti po 5 SMD pavyzdžius. Juos atrinkus ir ištyrus, Komisijos žinioje turėjo likti bent 5 SMD, įskaitant mėsos konservus, pavyzdžiai tokioje būklėje, kokioje jie tiekėjo buvo pateikti Perkančiajai organizacijai. Tai nebuvo užtikrinta, vadinasi, Komisija nesilaikė jos pačios akcentuojamų reikalavimų. Ieškovės atstovams apžiūrai buvo pateiktos SMD pakuotės, kurios visos buvo praplėštos. Negana to, iš 10 mėsos konservų variantų apžiūrai nepateikta nė vieno varianto neatidarytoje pakuotėje. Apžiūros metu buvo tik vieno varianto pakuotė be turinio (troškinta kiauliena su grikių koše). Ieškovei nebuvo sudaryta galimybė visa apimtimi susipažinti su pateiktais Laimėjusio pasiūlymo prekių pavyzdžiais. Atitinkamai, ieškovė negalėjo patikrinti ir įsitikinti Laimėjusio pasiūlymo pagrįstumu ir atitiktimi Techninės specifikacijos reikalavimams. Taigi, buvo paneigta ir pažeista VPĮ 58 straipsnio 6 dalimi ieškovei garantuojama teisė susipažinti su pateiktais Laimėjusio pasiūlymo prekių pavyzdžiais.

6.       2025 m. spalio 7 d. ieškovės atstovams susipažinimui buvo pateiktas vienas iš privalomų trijų džemų – persikų džemas. Remiantis UAB „Pakma“ turimais duomenimis, tos pačios tiekėjų grupės kitame viešajame pirkime pateikta specifikacija, šiam džemui taikoma specifikacija (angl. „Eva light peach preserve in portions“), dokumento Nr. 6007165. Šioje specifikacijoje nurodoma, jog vaisių kiekis, skirtas šio džemo gamybai yra 30 g vaisių 100 g produkto, t. y. 30  proc. vaisių. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad gaminyje vaisių kiekis sudaro tik 300 g 1 000 g produkto (30 proc.), šis produktas neatitinka Džemų reglamente nustatyto minimalaus vaisių kiekio (350 g/1 000 g) ir todėl negali būti laikomas džemu pagal teisės aktų apibrėžimą.

7.       2025 m. spalio 7 d. ieškovės atstovams susipažinimui pateiktoje kramtomosios gumos pakuotėje nebuvo nurodyta, jog kramtomoji guma yra be cukraus. Be to, kramtomosios gumos pakuotė yra ne gamintojo. Taigi, pakuotė nėra tinkama, drėgmei atspari ir hermetiška.

8.       Laimėjusio pasiūlymo sausojo maisto davinio komponento greitai paruošiama braškių sriuba pakuotė nenumato šio produkto vartojimo ir/ar paruošimo instrukcijos (būdo). Tai nėra nereikšmingas trūkumas, kadangi šio produkto ir vandens skiedimo santykis nėra savaime suprantamas. Dėl šios priežasties vartojimo ir/ar paruošimo instrukcija (būdas) privalo būti aiškiai nurodytas – tik tokiu atveju produkto vartotojas gaus pilnavertį, reikiamų maistinių ir kitų savybių turintį galutinį maisto produktą.

9.       Sausojo maisto davinio Nr. 9 riebalų ir angliavandenių kiekiai procentais neatitinka Techninės specifikacijos 5 punkto reikalavimų. Tuo pačiu, pakuotėje skelbiami duomenys apie energinę vertę ir maistinių medžiagų kiekius procentais yra klaidingi. 

10.       Kartu su Laimėjusiu pasiūlymu buvo pateikta AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Taiklu“ sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Šioje sutartyje nėra nurodyta kiekvienos sutarties šalies įsipareigojimų, vykdant numatomą su perkančiąja organizacija sudaryti pirkimo sutartį, vertės dalis, įeinanti į bendrą pirkimo sutarties vertę. Taigi, jungtinės veiklos sutartis neatitinka pirkimo sąlygų 4.1  papunktyje nustatytų reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 22 d. sprendimu nusprendė bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę Gynybos resursų agentūrą prie Krašto apsaugos ministerijos paskelbti naują pasiūlymų eilę viešajame pirkime bei ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pripažinti laimėjusiu pasiūlymu, nutraukti; kitą ieškinio dalį tenkinti: panaikinti atsakovės Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, kuriuo nustatyta pasiūlymų eilė ir ekonomiškai naudingiausiu bei laimėjusiu pripažintas tiekėjų grupės UAB   „Taiklu“ ir AB „Kauno grūdai“ pasiūlymas.

12.       Teismas padarė išvadą, kad nei atsakovei, nei tretiesiems asmenims įtikinamai ir patikimai neįrodžius prašomos pateikti Pirkimo sąlygų 5.11.5 papunktyje nurodytuose pasiūlymo prieduose esančios informacijos konfidencialumo pagrįstumo, t. y. kad tam tikrų dokumentų, patvirtinančių mėsos ir garnyru kiekį, atskleidimas pakenktų jų teisėtiems komerciniams interesams ir/ar sąžiningai konkurencijai, tokią informaciją atsisakius pateikti buvo pažeisti ieškovės teisėti interesai ir teisė į veiksmingą pažeistų teisių gynybą siekiant įsitikinti Laimėjusio pasiūlymo atitikimu Pirkime nustatytiems reikalavimams.

13.       Teismas padarė išvadą, kad nei atsakovė, nei tretieji asmenys nepagrindė, jog informacija apie SMD sudarančių produktų maistinę ir energinę vertes turi komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama. Procesiniuose dokumentuose pateiktais argumentais konkrečiai, patikimai ir įtikinamai neįrodoma, kaip ieškovė, susipažinusi išimtinai su trečiųjų asmens pasiūlytų SMD sudarančių produktų maistine ir energine vertėmis, įgaus konkurencinį pranašumą prieš juos.

14.       Teismo vertinimu, leidimas susipažinti su techninių dokumentų duomenimis apie konkrečių maisto produktų energinę vertę ir jų sudėtyje esančias maistines medžiagas Pirkimo procedūrų metu nesuponuotų komercinės paslapties atskleidimo ir trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. Tokią informaciją atsisakius pateikti buvo pažeisti ieškovės teisėti interesai ir teisė į veiksmingą pažeistų teisių gynybą siekiant įsitikinti Laimėjusio pasiūlymo atitikimu Pirkime nustatytiems reikalavimams.

15.       Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės argumento, kad jai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su Laimėjusio pasiūlymo SMD pavyzdžiais ir atitinkamai, ieškovė negalėjo patikrinti ir įsitikinti Laimėjusio pasiūlymo pagrįstumu ir atitiktimi Techninės specifikacijos reikalavimams, nurodė, kad ieškovės UAB „Pakma“ atstovams apžiūrai buvo pateiktos praplėštos SMD pakuotės. Be to, iš 10 mėsos konservų variantų apžiūrai nepateikta nė vieno varianto neatidarytoje pakuotėje. Apžiūros metu buvo tik vieno varianto pakuotė be turinio (troškinta kiauliena su grikių koše). Dėl to, ieškovei nebuvo sudaryta galimybė visa apimtimi susipažinti su pateiktais Laimėjusio pasiūlymo prekių pavyzdžiais. Atitinkamai, ieškovė negalėjo įsitikinti Laimėjusio pasiūlymo atitiktimi Pirkimo sąlygų reikalavimams. Atsakovė atsiliepime teigia, kad Pirkime susiklostė situacija, kad dalis sausųjų maisto davinių buvo atidaryti jų vertinimo metu, dalis buvo panaudoti laboratorijai atliekant tyrimus, todėl ieškovei ir buvo pateikti tik tie pavyzdžiai, kurie išliko.

16.       Teismas nurodė, kad išreikalavus ir atsakovei pateikus į bylą tyrimų laboratorijos protokolus (DOK-1754), nustatyta, kad laboratorijai buvo pateikti 4 vnt. sausojo maisto davinių, t. y. SMD variantas Nr.  2, Nr. 4, Nr. 6 ir Nr. 7. Nors atsakovė nurodo, kad šie keturi variantai buvo likę po Pirkimo komisijos atidarytų kitų SMD, kad vadovaujantis Pirkimo sąlygų Metodikos 7 punktu, atsitiktinės atrankos būdu iš dėžių atrenkama po penkis SMD pavyzdžius, taigi laboratorijai pateikus keturis pavyzdžius turėjo likti bent vienas variantas neatidarytoje pakuotėje, sudarant galimybę ieškovei susipažinti su visais SMD sudarančiais produktais (įvertinti ne tik jų pakuotes, bet ir turinį).

17.       Teismas, pasisakydamas dėl sausojo maisto davinio sudėtinei prekei – džemui – keliamų reikalavimų ir jo (ne)atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams, nurodė, kad Pirkimo Techninės specifikacijos III skyriuje „Sausojo maisto davinio sudėtis“ yra nustatyta, kad kiekvieno sausojo maisto davinio sudėtyje turi būti: „Medus arba džemas“, 1 vnt. (Techninės specifikacijos III skyriaus lentelės eilės Nr. 4). Pirkimo Techninės specifikacijos IV skyriaus „Reikalavimai atskiriems sausojo maisto davinio komponentams“ 12 punkte nustatyta, kad: medus – supakuotas nuo 20 g iki 25 g hermetiškoje drėgmei atsparioje pakuotėje; džemas – pagamintas iš ne mažiau kaip 3-jų skirtingų vaisių ar uogų, supakuotas nuo 20 g iki 25 g drėgmei atsparioje, hermetiškoje pakuotėje, į penkis sausojo maisto davinio paketus turi būti įdėtas medus, o į kitus penkis – džemas.

18.       Teismas sutiko su trečiojo asmens UAB „Taiklu“ atsiliepimo į ieškinį argumentais, kad ieškovė, įrodinėdama trečiųjų asmenų pasiūlymo neatitikimą, vadovaujasi trečiųjų asmenų kitame viešajame pirkime teikta džemo specifikacija „Eva light peach preserve in portions“, dokumento Nr. 6007165. Ginčo pirkime laimėtojas nesiūlo ieškovės nurodyto džemo, todėl dokumentas iš kito viešojo pirkimo procedūros neturi įrodomosios reikšmės ginčo Pirkimo procedūros apimtyje. Iš kartu su trečiojo asmens UAB „Taiklu“ atsiliepimu pateiktos aktualios persikų džemo techninės specifikacijos teismas nustatė, kad siūlomas gamintojo Helios produktas, kuriame vaisių kiekis sudaro 50 proc. Nors ieškovė dublike nurodo, kad UAB „Taiklu“ pateiktame dokumento vertime į lietuvių kalbą tas pats ispaniškas žodis „crema“ nepagrįstai verčiamas ir kaip džemas, ir kaip kremas, o persikų kremas nėra persikų džemas kaip jis suprantamas pagal Džemų reglamentą, šių savo teiginių nepagrindžia objektyviais duomenimis ir jų nedetalizuoja. Atsižvelgdamas į tai, teismas minėtus ieškovės argumentus atmetė kaip neįrodytus ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad sausojo maisto davinio sudėtinė prekė – džemas neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų.

19.       Atmesdamas ieškovės argumentus kaip nepagrindžiančius kramtomosios gumos neatitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams, teismas pažymėjo, kad byloje esantys trečiųjų asmenų pasiūlymo duomenys patvirtina, kad kramtomoji guma yra siūloma visuose sausojo maisto davinio variantuose nuo Nr. 1 iki 10. Iš su pasiūlymu pateikto dokumento teismas nustatė, jog kramtomoji guma yra siūloma be cukraus. UAB „Taiklu“ kartu su atsiliepimu pateikė ir aktualią kramtomosios gumos techninę specifikaciją, kurioje yra nurodyta, jog siūloma kramtomoji guma yra be cukraus (angl. peppermint sugar-free chewing gum). Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog AB „Kauno grūdai“ veikla, be kita ko, apima ir teisę vykdyti fasavimo ir pakavimo veiklą. Tai patvirtina ir viešai skelbiamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto tvarkymo subjektų sąrašas – registras (vieša prieiga: https://vmvt.lt/opendata/mtsr/). Tuo tarpu ieškovės dublike reiškiamos abejonės ar būtent AB  „Kauno grūdai“ pakavo ar pakuos aptariamą „Confiserie Triki – Le Moulin“ gaminamą kramtomąją gumą teismo vertinamos kaip deklaratyvios ir nepaneigiančios tiekėjų grupės patvirtinimo, jog kramtomosios gumos pakuotojas yra AB „Kauno grūdai“. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad sausojo maisto davinio sudėtinė prekė – kramtomoji guma neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų.

20.       Teismas, pasisakydamas dėl sausojo maisto davinio sudėtinei prekei – greitai paruošiamai braškių sriubai – keliamų ženklinimo reikalavimų ir jų (ne)atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams, nurodė, kad tiek atsakovė, tiek tretieji asmenys nurodė, jog tam, kad greitai paruošiama braškių sriuba būtų paruošta vartojimui reikalingas šaltas arba karštas vanduo. Teismas pritarė ieškovės argumentams, kad skirtingai nuo tirpios kavos ar arbatos, greitai paruošiama braškių sriuba suvokiama kaip maistas, o ne kaip gėrimas. Atitinkamai vien iš produkto pavadinimo, nesant vartojimo instrukcijos, vartotojui nėra savaime suprantama, kad greitai paruošiamos sriubos paruošimui tinkamas tiek karštas, tiek šaltas vanduo. Be to, Pirkimo sąlygų 10 priedo priedėlyje nurodyta, kad kiekvienoje sausojo maisto davinio pakuotėje turi būti pateikiami sausojo maisto davinio sudėties aprašymai lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis. Teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuva priklauso tarptautinėms organizacijoms ir vykdant su tuo susijusius įsipareigojimus sausųjų maisto davinių vartotojai gali būti kariai ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų valstybių bei atsižvelgiant į kultūrinius bei kalbinius veiksnius, pagrįstai abejotina, kad vien pavadinimo nurodymo pakanka tam, kad vidutinis vartotojas galėtų įvertinti ir suprasti, kad tinkamą greitai paruošiamos sriubos vartojimą užtikrina iš esmės bet kokios temperatūros vanduo. Šiame kontekste teismas kritiškai įvertintino AB „Kauno grūdai“ triplike išdėstytus argumentus, kad šių gaminių vartotojai – kariai negali nesuprasti, kaip suvartoti tokią sriubą, kadangi savo veikloje jie sėkmingai sprendžia kur kas sudėtingesnes ir atsakingesnes užduotis. Pažymėjo, kad vartotojo sąvoka yra objektyvi ir nepriklauso, pavyzdžiui, nuo asmens einamų pareigų, įgyto išsilavinimo, turimo turto ir pan. Teismas nusprendė, kad samprotavimai, jog karių, kaip galutinių produkto vartotojų turimos žinios ar patirtis gali lemti pareigos suteikti jiems informaciją įgyvendinimą mažesne apimtimi, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Teismas padarė išvadą, kad sausojo maisto davinio sudėtinė prekė – greitai paruošiama braškių sriuba (jos ženklinimas nepateikiant vartojimo instrukcijos) neatitinka teisės aktų reikalavimų.

21.       Teismas, pasisakydamas dėl sausojo maisto davinio Nr. 9 sudėties atitikties Pirkimo sąlygose reikalaujamai energetinei vertei, nustatė, kad sausojo maisto davinį Nr. 9 sudaro: troškinta kiauliena su grikių koše, 240 g; traškioji duonelė, 80 g; migdolų riešutai, 45 g; persikų džemas, 21,25 g; tirpus vyšnių gėrimas, 20 g; šokoladas, 35 g; arbatžolės, 2 g; cukrus, 5 g; kramtoma guma, 1,4 g bei kiti komponentai (drėkinamoji servetėlė, degtukai, sausasis kuras, šildytuvas, padėklas karštam gėrimui paruošti bei šaukštas). Iš į bylą pateiktų trečiųjų asmenų pasiūlymo duomenų teismas nustatė, kad sausojo maisto davinio varianto Nr. 9 energetinė vertė yra: 1  263,86 kcal (kur baltymai 45,57 g. (14,42 proc.), riebalai 47,83 g. (34,06 proc.), angliavandeniai 158,37 g. (50,12 proc.). Teismas pažymėjo, kad ieškovei kvestionuojant nurodytas SMD sudarančių produktų maistines ir energines vertes (jų pagrįstumą), o atsakovei jokia apimtimi nepateikus dokumentų/duomenų, kuriais grindžiami trečiųjų asmenų bei atsakovės skaičiavimai, kaip konstatuota šiame sprendime, buvo pažeisti ieškovės teisėti interesai ir teisė į veiksmingą pažeistų teisių gynybą siekiant įsitikinti Laimėjusio pasiūlymo atitikimu Pirkime nustatytiems reikalavimams.

22.       Teismas, pasisakydamas dėl trečiųjų asmenų jungtinės veiklos sutarties atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams, nurodė, kad Pirkimo sąlygų 4.1 papunktis nustato, jog jei pirkimo procedūrose dalyvauja ūkio subjektų grupė, ji pateikia jungtinės veiklos sutartį arba tinkamai patvirtintą jos kopiją. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyti kiekvienos šios sutarties šalies įsipareigojimai vykdant numatomą su perkančiąja organizacija sudaryti pirkimo sutartį, šių įsipareigojimų vertės dalis, įeinanti į bendrą pirkimo sutarties vertę. Jungtinės veiklos sutartis turi numatyti solidarią visų šios sutarties šalių atsakomybę už prievolių perkančiajai organizacijai nevykdymą. Taip pat jungtinės veiklos sutartyje turi būti numatyta, kuris asmuo atstovauja ūkio subjektų grupei (su kuo perkančioji organizacija turėtų bendrauti pasiūlymo vertinimo metu kylančiais klausimais ir teikti su pasiūlymo įvertinimu susijusią informaciją).

23.       Teismas nurodė, kad jis neturi pagrindo nepritarti VPT pozicijai, jog nagrinėjamu atveju nėra aišku, kuo remiantis Perkančioji organizacija nustatė jungtinės veiklos sutarties šalių įsipareigojimų vertės dalį, įeinančią į bendrą pirkimo sutarties vertę. Tai, kad Perkančioji organizacija ir tretieji asmenys nurodo, jog ginčo nuostata, susijusi su jungtinės veiklos sutartimi, nenumatė reikalavimo pateikti sutarties šalių įsipareigojimų nei vertine, nei procentine prasme, nepaaiškina, kokiu būdu Perkančioji organizacija nustatė kiekvienos šios sutarties šalies įsipareigojimų vertės dalį, įeinančią į bendrą pirkimo sutarties vertę. Atitinkamai jungtinės veiklos sutarties nuostatos, jog AB „Kauno grūdai“ vykdys įsipareigojimų dalį, susijusią su maisto gamyba, fasavimu, pakavimu, sandėliavimu, šiai veiklai nustatytų reikalavimų patenkinimu, o UAB „Taiklu“ vykdys įsipareigojimų dalį, susijusią su strateginiu koordinavimu, tiekimo proceso administravimu, logistika, transportavimo kaštais, apyvartinių lėšų veiksmais, atsakomybių ir rizikų valdymu tarp skirtingų gamintojų ir pan., nėra pakankamos, kad būtų nustatyta jungtinės veiklos sutarties šalių įsipareigojimų vertės dalis.

24.       Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ginčo Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyta, kokiu detalumu (išraiška) jungtinės veiklos sutartyje turi būti nustatyti šalių įsipareigojimai, nepaneigia, kad veiklos partnerių įsipareigojimų vertės dalys turi būti nurodomos tokiu būdu, kad Perkančioji organizacija turėtų galimybę nustatyti kiekvienos šios sutarties šalies įsipareigojimų vertės dalį, įeinančią į bendrą pirkimo sutarties vertę. Teismas padarė išvadą, kad trečiųjų asmenų jungtinės veiklos sutartis neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

25.       Apeliaciniame skunde atsakovė Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

25.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad nepateikus ieškovei tam tikros informacijos ir nesudarius jai galimybės susipažinti su vienu pilnos sudėties Laimėjusio pasiūlymo sausojo maisto davinio pavyzdžiu, buvo pažeisti ieškovės teisėti interesai ir teisė į veiksmingą pažeistų teisių gynybą. Teismas nepagrindė kaip tai galėjo įtakoti Perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pasiūlymo eilės sudarymo ir Laimėjusio pasiūlymo nustatymo neteisėtumą, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką Perkančiosios organizacijos sprendimai dėl konfidencialios informacijos viešajame pirkime yra atskiro ginčo dalykas, neturintis įtakos Perkančiosios organizacijos sprendimui dėl Laimėjusio pasiūlymo išrinkimo.

25.2.                      Tiek atsakovė, tiek tretieji asmenys savo procesiniuose dokumentuose išsamiai pagrindė, kad neturėjo pareigos, o taip pat turėjo teisę neatskleisti visų ieškovės prašomų dokumentų turinio, nes būtų pažeistos teisės aktų ir teismų praktikos garantuojamos trečiųjų asmenų teisės į jų konfidencialios informacijos apsaugą, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai absoliučiai neatsižvelgė.

25.3.                      Ieškovė ikiteisminėje ginčo stadijoje pateiktoje pretenzijoje nenurodė jokių argumentų, dėl kurių Perkančiosios organizacijos sprendimas pripažinti dalį Laimėjusio pasiūlymo informacijos konfidencialia yra neteisėtas ar nepagrįstas ir neprašė šio sprendimo panaikinti, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu negalėjo ieškovė remtis šiais argumentais. Nepaisant to, teismas ieškovės pateiktų argumentų dėl trečiųjų asmenų su pasiūlymu pateiktos informacijos neišviešinimo nenagrinėjo, pats šių duomenų neišreikalavo, be pagrįstų motyvų nusprendė, kad jų nepateikimas lėmė nepagrįsto Perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pasiūlymų eilės sudarymo priėmimą, nors tai absoliučiai atskiri ir vienas kitam įtakos nedarę sprendimai.

25.4.                      Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad braškių sriubos paruošimas nėra sudėtingas tam, kad būtų reikalinga vartojimo instrukcija. Šiam produktui paruošti reikia tik dviejų komponentų: maisto davinio turinio ir šalto arba karšto vandens. Sumažinus ar padidinus dviejų sudedamųjų dalių proporcijas, neigiamų pasekmių sriubą vartojusių asmenų sveikatai nekiltų. Teismas nepagrįstai pripažino, kad greitai paruošiamos sriubos ženklinimas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

25.5.                      Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Laimėjusio pasiūlymo neatitikimą teisės aktų reikalavimams, neatsižvelgė į Reglamento Nr. 1169/2011 nuostatas, nors jomis grindė savo išvadas. Tiek atsakovė, tiek tretieji asmenys savo procesiniuose dokumentuose atkreipė dėmesį, kad Reglamento atitinkamose nuostatose yra numatyta, jog vartojimo instrukcija turi būti pridedama tik tada, kai be jos maisto produktą būtų sudėtinga teisingai vartoti. Taip pat atsakovė nurodė, kad tokio produkto kaip braškių sriuba, maistingumas bet kokiu atveju nėra didelis, todėl nuo jo paruošimui naudojamo vandens kiekio nepriklauso ir jo maistinė vertė, kas papildomai patvirtina, kad šį produktą nėra sudėtinga teisingai vartoti to paties Reglamento IV skyriaus 1 skirsnio 9 straipsnio g ir j punktais.

25.6.                      Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus dėl sausojo davinio sudėties prekės – džemo – neatitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams, kadangi ieškovė rėmėsi ne šiame Pirkime pateikto džemo specifikacija. Teismas vienoje sprendimo dalyje pripažino, kad Laimėjęs pasiūlymas, kurio sausame davinyje esantis džemas atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus, tačiau kitoje sprendimo dalyje nurodė, kad sausojo maisto davinio Nr. 9 energetinė vertė neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, nors tiek atsakovė, tiek tretieji asmenys išsamiai pagrindė, jog šis ieškovės nurodytas neatitikimas yra menamas, kadangi ieškovė skaičiavimus atliko naudodamasi kitame pirkime pateiktomis džemo angliavandenių ir baltymų vertėmis. Taigi, teismo argumentai dėl sausojo maisto davinio Nr.  9 galimo neatitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams yra nepagrįsti faktine bylos medžiaga, todėl klaidingi.

25.7.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sutinka su Viešųjų pirkimų tarnyba, jog nėra aišku, kuo remiantis Perkančioji organizacija nustatė jungtinės veiklos sutarties šalių įsipareigojimų dalį, įeinančią į bendrą Pirkimo sutarties vertę. Tačiau toje pačioje sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas išsamiai atskleidė, kad trečiųjų asmenų jungtinės veiklos sutartis iš esmės turi visus elementus, kurie yra aktualūs Perkančiajai organizacijai siekiant įsitikinti, kad jungtinės veiklos partneriai bus pajėgūs įvykdyti sutartį, ir kad jie yra solidariai atsakingi prieš Perkančią organizaciją. Teismas nepagrįstai trečiųjų asmenų jungtinės veiklos sutartį pripažino neatitinkančia Pirkimo sąlygų reikalavimų ir dėl to sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas, yra nepagrįstas.

Tretieji asmenys UAB „Taiklu“ ir AB „Kauno grūdai“ apeliaciniu skundu prašo priimti apeliančių pasiūlymo dokumentų, pateiktų ginčo Pirkime, patvirtintą nuorašą; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 22 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „Pakma“ ieškinys atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos būtų atmestas kaip nepagrįstas visa apimtimi; priteisti apeliančių bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai bus pateikti CPK nustatyta tvarka. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

25.8.                      Teismas sprendimu, nuspręsdamas panaikinti Pasiūlymų eilės sprendimą tuo pagrindu, kad jau po šio sprendimo priėmimo atsakovė pateikė ieškovei susipažinti neva per mažą kiekį apeliančių pasiūlymo dokumentų, nepagrįstai išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Vien tik aplinkybė, kad ieškovė iš atsakovės gavo šiek tiek mažiau apeliančių pasiūlymo dokumentų nei ji pageidavo, jokiu būdu nereiškia, kad atsakovės atliktas apeliančių pasiūlymo Pirkime įvertinimas buvo neteisingas, o Pasiūlymų eilės sprendimu suformuota tiekėjų pasiūlymų Pirkime eilė nepagrįsta.

25.9.                      Ieškovė pretenzijoje ir ieškinyje apeliančių pasiūlymo neatitikimą Pirkimo reikalavimams dėl į sausojo maisto davinius įeinančių produktų maistingumo sudėties tariamo neatitikimo ginčijo tik ta apimtimi, kiek tai yra susiję su vienintelio persikų džemo maistingumo deklaracijos tariamu neatitikimu. Kitų į apeliančių pasiūlytus sausojo maisto davinius įeinančių produktų (mėsos konservų ir kt.) maistinės vertės ieškovė nei pretenzijoje, nei ieškinyje neginčijo, neįrodinėjo ir net nebandė teigti, kad kokio nors konkretaus į sausojo maisto davinius įeinančio produkto maistingumas neatitinka Pirkimo reikalavimų. Šis klausimas apskritai nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku.

25.10.                      Pirkimo sąlygų 5.11.5 ir 5.11.7 papunkčiai apibrėžia dokumentus, kuriais tiekėjai turi pagrįsti į sausuosius maisto davinius įeinančių mėsos konservų sudėtį ir atitiktį Pirkimo reikalavimams. Tačiau ieškovė byloje neginčijo ir net nebandė teigti, kad kokie nors apeliančių pasiūlyti mėsos konservai neatitinka Pirkimo reikalavimų; Pirkimo sąlygų 5.11.6  papunktis apibrėžia dokumentus, kuriais turi būti patvirtinta kitų į sausuosius maisto davinius įeinančių produktų kokybės atitikimas Pirkimo reikalavimams. Tačiau, be persikų džemo ir iš dalies kramtomosios gumos, ieškovė byloje net neginčijo jokių kitų apeliančių pasiūlytų produktų maistinės sudėties ar kokybės atitikimo Pirkimo reikalavimams. Taigi, teismas pasiūlymų eilės sprendimą panaikino dėl to, kad atsakovė iš ieškovės neva negavo pakankamai dokumentų dėl tų apeliančių pasiūlymą sudarančių produktų, dėl kurių jokio ginčo byloje nebuvo ir kurių atitiktis byloje net nebuvo ginčijama.

25.11.                      Vien tik aplinkybė, kad ieškovė jau po pasiūlymų eilės sprendimo priėmimo iš atsakovės gavo mažiau apeliančių pasiūlymo dokumentų, negu tikėjosi, jokiu būdu neįrodo, kad pasiūlymų eilės sprendimu atsakovės atliktas pasiūlymų Pirkime įvertinimas buvo neteisingas. Tuo tarpu atsakovės sprendimo atsisakyti leisti ieškovei susipažinti su konfidencialiais apeliančių pasiūlymo dokumentais ieškovė niekada net neginčijo.

25.12.                      Byloje įrodymais nebuvo paneigta, kad atsakovės sprendimas dėl apeliančių pasiūlymo duomenų (ne)konfidencialumo buvo priimtas viešojo pirkimo komisijos posėdyje, įvertinus visus duomenis ir gautą pagrindimą. Atsakovės viešojo pirkimo komisijos sprendimo faktinis pagrindas – aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas sprendimas, yra išsamus, aiškus ir motyvuotas. Vien aplinkybė, jog atsakovė priėmė apeliančių pasiūlymo duomenų konfidencialumo argumentus atitinkamoje apimtyje, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tariamai atsakovė neatliko pasiūlymo duomenų (ne)konfidencialumo vertinimo ir / ar jo nemotyvavo.

25.13.                      Apeliantės, grįsdamos pasiūlymo techninių duomenų konfidencialumą, aiškiai nurodė, kad gamybiniai – techniniai pasiūlymo dokumentai yra nevieši, apima konkrečių prekių sudėties elementus, gamybinius – technologinius duomenis, specialiąsias sąlygas ir kitas nuostatas dėl receptūros bei proceso. Tokie duomenys turi tiek tikrą, tiek potencialią komercinę vertę, nes suteikia konkurencinį pranašumą rinkoje. Teismas, konstatuodamas, kad duomenys negali būti laikomi konfidencialiais, neatsižvelgė į tai, jog pačių techninių dokumentų prigimtis (receptūra / techninis aprašymas) jau suponuoja esminį komercinį jautrumą – vertę, o, be to, ieškovė pastaruosius duomenis (mėsos ir garnyro kiekį) jau turi, jai susipažinus su prekių pavyzdžiais.

25.14.                      Nors ieškovė turėjo reikšmingos apimties duomenis apie apeliančių sausojo maisto davinių produktų maistinę bei energetinę vertę, tačiau ieškovė ieškinyje ginčijo energetinę vertę tik dėl vieno sausojo maisto davinio varianto Nr. 9, remdamasi tik jau minėtu teismo sprendimu paneigtu persikų džemo energetinės vertės tariamu neatitikimu. Pirkimo sąlygų 5.11.6 papunktyje techniniai dokumentai nėra vien „pavieniai skaičiai“ apie maistingumą. Apeliantės aiškiai nurodė, jog tai yra techniniai dokumentai, kurie apima konkrečių prekių kokybines specifikacijas ir rodiklius, įskaitant sudedamąsias dalis, maistinę vertę, juslinius rodiklius, fizinius ir cheminius duomenis, mikrobiologines savybes, pakavimo technologinius aspektus, alergenus, paruošimo ir funkcines charakteristikas, o neretai – ir technologinius sprendinius bei gamybinius procesus. Tokių dokumentų visuma savaime suponuoja esminį komercinį jautrumą ir komercinę vertę.

25.15.                      Teismas, nurodydamas pareigą apeliantėms atskleisti minimalią informaciją apie Pirkimo sąlygų 5.11.7 papunktį nurodytus gyvūninio maisto tvarkymo subjektus, ne tik išėjo iš bylos nagrinėjimo ribų, įpareigodamas pateikti informaciją dėl apeliančių pasiūlymo atitikimą tiems Pirkimo reikalavimams, kurių ieškovė byloje net neginčija, tačiau tuo pačiu faktiškai buvo sukurta pareiga atskleisti komercinę paslaptį, nes tokios informacijos identifikavimas nagrinėjamoje rinkos ir viešų registrų aplinkoje yra neišvengiamas. Esant objektyviai galimybei pagal pateiktus duomenis nustatyti konkretų subjektą ir atsekti tiekimo grandinę, konfidencialumo apsauga tampa neužtikrinama iš esmės, o apeliančių teisė į teisėtų komercinių interesų apsaugą – paneigiama.

25.16.                      Byloje esantys rašytiniai įrodymai liudija, kad ieškovė buvo supažindinta su apeliančių prekių pavyzdžiais 2025 m. spalio 7 d. Vadinasi, atsakovė užtikrino ir įgyvendino VPĮ  58  straipsnio 6 dalies nuostatas – teisę susipažinti su pateiktais pavyzdžiais. Pirkimo sąlygų 10 priede buvo patvirtinta sausųjų maisto davinių pavyzdžių vertinimo metodika, tačiau nei pačioje metodikoje, nei Pirkimo sąlygų 10 priedo priedėlyje nebuvo nustatyta, kiek ir kokių pavyzdžių bus paliekama tiekėjų susipažinimui. Sprendimo motyvas, jog ieškovės susipažinimui turėjo likti bent vienas sausojo maisto davinio variantas visoje apimtyje, įskaitant nepradarytoje pakuotėje, neatitinka Pirkimo sąlygų.

25.17.                      Tiekėjų siūlomi sausojo maisto davinių pavyzdžiai Pirkime buvo numatyti pateikti pirmiausia tam, kad pati Perkančioji organizacija turėtų galimybę įvertinti jų turinį (prireikus, siųsti į laboratoriją), o ne tam, kad pirkime dalyvaujantys tiekėjai galėtų susipažinti su konkurentų pasiūlytais produktais. Todėl akivaizdu, kad situacija, kai Perkančioji organizacija turėtų atsisakyti jai pateiktų tam tikrų produktų detalaus įvertinimo (pakuočių atidarymo) vien tam, kad pakankamas kiekis siūlymų prekių pavyzdžių liktų potencialiam pirkime dalyvavusių atitinkamo tiekėjo konkurentų susipažinimui, visiškai neatitiktų tokio prekių pavyzdžių pateikimo tikslų – tinkamai įvertinti pasiūlytus produktus, o ne visus juos parodyti tiekėjo konkurentams. Atsakovė procesiniuose dokumentuose pagrįstai nurodė, jog Pirkime susiklostė situacija, kad dalis sausųjų maisto davinių buvo atidaryti jų vertinimo metu, dalis buvo panaudoti laboratorijai atliekant tyrimus, todėl ieškovei ir buvo pateikti tik tie pavyzdžiai, kurie išliko.

25.18.                      Reglamento Nr. 1169 /2011 nuostatose įtvirtinta pareiga pateikti vartojimo instrukciją nėra absoliuti bei atitinkamai nėra taikoma visais atvejais be išimties. Vartojimo instrukcija privaloma tik tuomet, kai, nesant tokios informacijos, būtų sudėtinga produktą teisingai ir tinkamai vartoti bei egzistuoja specialios vartojimo sąlygos. Teismo sprendime nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kuo remdamasis teismas nusprendė, kad minimą greitai paruošiamą braškių sriubą gali būti sudėtinga vartoti be instrukcijos. Šiuo atveju teismas niekaip nepagrindė savo deklaratyvios išvados, kad produkto buvimas maistu, o ne gėrimu, jį dėl to daro sudėtingesniu vartoti.

25.19.                      Teismas nepagrįstai greitai paruošiamos braškių sriubos vartojimo instrukcijos nebuvimą laikė neatitikimu Pirkimo sąlygų 10 priedo priedėlio nuostatai, pagal kurią numatyta, kad kiekvienoje sausojo maisto davinio pakuotėje turi būti pateikiami sausojo maisto davinio sudėties aprašymai lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis. Šiuo atveju teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad minėta Pirkimo dokumentų nuostata reikalauja tik pačios sausojo maisto davinio pakuotės sudėties aprašymo trimis kalbomis, o ne kiekvieno pakuotėje esančio produkto vartojimo instrukcijos nurodytomis kalbomis. Kitaip tariant, minėta nuostata reikalauja, kad ant atitinkamos sausojo maisto davinio pakuotės būtų nurodyta, kas sudaro šią pakuotę, o ne jos sudėtyje esančios sriubos vartojimo instrukcija. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti apeliančių pasiūlytų sausųjų maisto davinių tariamo prieštaravimo Pirkimo reikalavimams, kurie apskritai neegzistavo, niekur nebuvo nustatyti ir pati Perkančioji organizacija nelaikė tokių neegzistuojančių reikalavimų esant reikalingais.

25.20.                      Sprendime padaryta išvada, kad apeliančių pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų, yra neproporcinga esamoje situacijoje bei reikšmingai nesuderinama su pamatiniu viešųjų pirkimų tikslu, t. y. racionalaus biudžeto lėšų panaudojimu. Apeliančių ir ieškovės vien pasiūlymų kainų skirtumas yra net 2 915 199,81 Eur su PVM (apie  3  mln.  eurų skirtumas). Pirkime nėra nustatyta, jog konkrečių rekomendacinio pobūdžio duomenų nepateikimas lemia pasiūlymo atmetimą, todėl patikslinimas, jog greitai paruošiamą braškių sriubą galima užpilti vandeniu pagal vartotojo pageidaujamą konsistenciją, atitiktų proporcingumo principą bei tuo pačiu pamatinį viešųjų pirkimų tikslą. Teismas sprendimu nepagrįstai konstatavo absoliučią neatitiktį.

25.21.                      Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovei kvestionuojant nurodytas sausojo maisto davinio sudarančių produktų maistines ir energines vertes (jų pagrįstumą), o atsakovei nepateikus dalies konfidencialių techninių duomenų, kuriais grindžiami apeliančių bei atsakovės skaičiavimai, neva buvo pažeisti ieškovės teisėti interesai ir teisė į veiksmingą pažeistų teisių gynybą siekiant įsitikinti apeliančių pasiūlymo atitikimu Pirkime nustatytiems reikalavimams. Teismas taip pat nepagrįstai nusprendė, jog nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovės ir apeliančių pateiktų skaičiavimų pagrįstumą, nėra pagrindo išvadai, jog apeliančių pasiūlytas sausojo maisto davinys Nr.  9 atitinka Techninės specifikacijos 4 – 5 punktų reikalavimus.

25.22.                      Ieškovė kitų iš apeliančių pasiūlyto sausojo maisto davinio Nr. 9 sudarančių produktų maistinės sudėties neginčijo, išskyrus vienintelį minėtą persikų džemą. Todėl teismui sprendimu konstatavus, kad apeliančių pasiūlytas persikų džemas atitinka Pirkimo reikalavimus, o ieškovės nurodoma jo tariama sudėtis yra neteisinga, jokio ginčo dėl likusios sausojo maisto davinio Nr. 9 sudėties byloje nebebuvo. Teismas neturėjo pagrindo netgi kelti papildomų klausimų, ar bendra minėto sausojo maisto davinio Nr. 9 sudėtis atitinka Pirkimo reikalavimus.

25.23.                      Ieškovė visam sausojo maisto davinio variantui Nr. 9, kurį sudaro skirtingų gamintojų prekės, taiko skaičiavimo metodą, kuris nurodytas Reglamento Nr. 1169/2011 31  straipsnio  1  dalyje ir pritaikant šio reglamento XIV priede nurodytus perskaičiavimo koeficientus, t. y. atsižvelgiant į tai, jog 1 g baltymų yra lygus 4 kcal, 1 g riebalų yra lygus 9 kcal, 1 g angliavandenių yra lygus 4 kcal. Atsakovė atsakyme į pretenziją pagrįstai nustatė, pagrindė ir nusprendė, jog net ir pagal pastarąjį skaičiavimo metodą apeliančių sausojo maisto davinio variantas Nr. 9 atitinka ginčo Pirkimo Techninės specifikacijos 4  – 5 punktų sąlygas. Net ir pritaikius ieškovės skaičiavimo metodiką atsakovė atsakyme į pretenziją pagrįstai nustatė, jog sausojo maisto davinio variantas Nr.  9 atitinka Techninės specifikacijos 4 – 5 punktų reikalavimus.

25.24.                      Perkančioji organizacija yra subjektas, turintis kompetenciją aiškinti Pirkimo dalyviams jos parengtų Pirkimo dokumentų reikalavimus (VPĮ 36 straipsnio 6 dalyje). Todėl šiuo atveju Perkančiajai organizacijai aiškiai nurodant, kad ji nekėlė ir nekelia reikalavimo, kad partnerių jungtinės veiklos sutartyje būtinai būtų nurodyta kiekvieno partnerio įsipareigojimų dalis procentais, nėra pagrindo teigti, kad Perkančioji organizacija tokį reikalavimą Pirkime kėlė ar šiuo metu privalo kelti. Nagrinėjamu atveju yra daugiau nei akivaizdu, jog ginčo Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyta, kad jungtinės veiklos partneriai savo įsipareigojimų dalis turėtų išreikšti konkrečiu procentiniu būdu. Atsakovė pagrįstai pažymėjo tai, jog Pirkimas vykdomas neskelbiamų derybų būdu ir galutinė galimos sudaryti Pirkimo sutarties vertė, pateikiant Perkančiajai organizacijai jungtinės veiklos sutartį, nėra aiški, kadangi dėl pasiūlymo kainos (sutarties vertės) Pirkimo procedūrų metu yra vykdomos derybos. Derybų metu, teikiant galutinį pasiūlymą, keičiasi ir finansinės dalys, priklausomai nuo galutinių derybų rezultato bei galutinio pasiūlymo pateikimo. Todėl vykdomame Pirkime atsakovė net nebūtų galėjusi iš anksto, dar prieš derybas, reikalauti jungtinės veiklos partnerių iš anksto galutinai apsibrėžti savo įsipareigojimų dalis (procentiniu dydžiu) vykdant būsimą Pirkimo sutartį, nes derybų metu šios partnerių įsipareigojimų proporcijos gali pasikeisti.

25.25.                      Jungtinės veiklos sutartis visa apimtimi leido atsakovei įsitikinti Pirkimo sąlygų 6  priede „Tiekėjų pašalinimo pagrindai ir reikalaujami kvalifikacijos reikalavimai“ nustatytiems reikalavimams dėl teisės verstis veikla ir kvalifikacijos. Sutartyje yra aišku, kas atlieka veiklas priskirtinas pagal teisės aktus, kt. Jungtinės veiklos sutartis leidžia įsitikinti ir dėl atitikties kvalifikacijos reikalavimams, tame tarpe dėl profesinės patirties kvalifikacijos reikalavimo. Pirkime nėra bei negali būti reikalavimo, jog kiekvieno partnerio įnašas atitiktų jo realiai atliekamų įsipareigojimų dalį laimėjus konkursą. Tokia praktika nėra leidžiama dar nuo 2017 m. (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas UAB „Borta“ vs VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, byloje C 298/15).

25.26.                      Apeliančių sudaryta jungtinės veiklos sutartis yra skirta įrodyti bendrą siekį dalyvauti jungtinėje veikloje, prisiimant solidarią atsakomybę ir skirstant tarp savęs sutarties vykdymo įsipareigojimus. Tai ir buvo atlikta apeliančių jungtinės veiklos sutartyje. Jungtinės veiklos sutarties 2 punkte, be kita ko, buvo nustatyta, jog pelno – nuostolių skirstymas ir kiti partnerių klausimai bus apibrėžiami detalioje jungtinės veiklos sutartyje, kurią šalys pasirašys, kuomet ir, jeigu, bus pasirašyta pirkimo sutartis su perkančiąja organizacija. Ieškovė pretenzijoje ir ieškinyje (o taip pat ir dublike) neginčijo apeliančių teisių sudaryti detalesnę jungtinės veiklos sutartį Pirkimo sutarties sudarymo atveju, taigi, apeliantės turi teisę susitarti dėl visų klausimų ir Pirkimo sutarties vykdymo etape.

Ieškovė UAB „Pakma“ atsiliepimu į trečiųjų asmenų apeliacinį skundą prašo trečiųjų asmenų prašymo priimti ir prie bylos prijungti naujus įrodymus netenkinti; apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

25.27.                      Tiek atsakovė, tiek tretieji asmenys konfidencialia informacija be teisinio ir faktinio pagrindo laikė (laiko) iš esmės visą esminį Laimėjusio pasiūlymo ir jo priedų turinį. Be  to, konfidencialia informacija didžiojoje dalyje yra laikoma informacija, kuri nėra ir negali būti laikoma komercine paslaptimi. Pagal VPĮ 20 straipsnio 2 dalį konfidencialia negalima laikyti informacijos pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis, – tuo atveju, kai ši informacija reikalinga tiekėjui jo teisėtiems interesams ginti; taip pat informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus – tuo atveju, kai ši informacija reikalinga tiekėjui jo teisėtiems interesams ginti. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog duomenys, pagrindžiantys tiekėjo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, paprastai negali būti laikomi nevieša informacija; duomenys apie trečiojo asmens darbuotojus, jų kvalifikaciją, negali būti laikoma konfidencialia informacija, kurios atskleidimas trečiajam asmeniui sukeltų neigiamas pasekmes. Pirmiau nurodytą informaciją Perkančioji organizacija nepagrįstai ir neteisėtai laikė konfidencialia informacija. Iš ieškovei pateiktų dokumentų neįmanoma tinkamai nustatyti, ar Laimėjusio pasiūlymo siūlomi sausojo maisto daviniai atitinka Pirkimo  sąlygų  1  priedo „Sausojo maisto davinio specifikacija“ (toliau tekste – Techninė specifikacija) reikalavimus, taip pat ar pati Laimėjusį pasiūlymą pateikusi tiekėjų grupė atitinka kvalifikacinius reikalavimus ir ar nėra tiekėjo pašalinimo pagrindų.

25.28.                      Ieškinyje ieškovė pabrėžė, jog ji, atsižvelgdama į išskirtinai mažą ieškovei suteiktos informacijos apimtį, savo teisių gynybą priversta realizuoti didžiąja dalimi spėjimų ir prielaidų pagrindu. Siekiant pašalinti aptariamą pažeidimą, užtikrinti ieškovės teisę į veiksmingą pažeistų teisių gynybą ir teisingą teismą, taip pat siekiant teisingai išnagrinėti civilinę bylą, iš Perkančiosios organizacijos ieškovė pareiškė prašymą išreikalauti Pirkimo sąlygų 5.11.5  –  5.11.7  papunkčiuose nurodytus privalomus pasiūlymo priedus, kurie nėra ir negali būti laikomi tiekėjo konfidencialia informacija /komercine paslaptimi. Būtent toks procesinio pobūdžio prašymas buvo pareikštas ieškinyje.

25.29.                      Priešingai nei bandoma vaizduoti atsakovės apeliaciniame skunde, ieškovė jau Pretenzijoje (t. y. ikiteisminėje ginčo stadijoje) pažymėjo, jog jai nebuvo pateikti susipažinti esminiai Laimėjusio pasiūlymo priedai, numatyti Pirkimo sąlygų  5.11.5  –  5.11.7 papunkčiuose; susipažinti buvo pateikti ne visi SMD pavyzdžiai, ir taip buvo pažeisti fundamentalūs viešųjų pirkimų principai ir esmingai apribotos ieškovės galimybės ginti savo teises bei teisėtus interesus.

25.30.                      Priešingai nei nurodoma trečiųjų asmenų apeliaciniame skunde, 2025  m.  spalio  7 d. ieškovės atstovams iš 10 mėsos konservų variantų apžiūrai nepateikta nė vieno varianto neatidarytoje pakuotėje. Apžiūros metu buvo tik vieno varianto pakuotė be turinio (troškinta kiauliena su grikių koše). Esant tokioms aplinkybėms, apeliančių teiginys, jog „reikšminga apimtimi aktualius duomenis buvo galima, be kita ko, nustatyti prekių pavyzdžių patikros metu“ yra aiškiai klaidingas. Ant minėtos vienintelės ieškovei susipažinti pateiktos pakuotės buvo nurodyta, kad mėsos kiekis – 100 g. Vis tik tai (kaip ir apeliančių nurodoma tiekėjų grupės užpildyta „Sausųjų maisto davinių maistinė ir energinė vertė“ lentelė) yra trečiųjų asmenų pateiktas deklaravimas (deklaratyvus atitinkamų duomenų nurodymas). Tuo tarpu Pirkimo sąlygų 5.11.5. – 5.11.6 papunkčiai numato konkrečius tokio pobūdžio deklaravimus pagrindžiančius dokumentus: gamintojo išduoto patvirtinimo ar kito gamintojo išduoto dokumento, įrodančio mėsos ir garnyro kiekį siūlomuose mėsos konservuose su garnyru, kopijos; maisto produkto gamintojo išduotų atitikties deklaracijų arba kitų gamintojo išduotų lygiaverčių dokumentų patvirtinančių, kad siūlomų prekių kokybė tiksliai (prekės sudėtinės dalys – maisto produktai) atitinka nurodytas specifikacijas, kopijos. Tokių dokumentų ieškovei nebuvo pateikta. Atitinkamai, ieškovė neteko galimybės patikrinti ir įsitikinti tiekėjų grupės deklaratyviai nurodytų duomenų tikrumu ir pagrįstumu. Trečiųjų asmenų teiginiai, jog Pirkimo sąlygų 5.11.5 – 5.11.6 papunkčiuose nurodyti dokumentai /duomenys turi būti vertinami kaip konfidenciali ir trečiųjų asmenų (vieno iš jų) saugoma informacija, turinti tiek tikrą, tiek potencialią komercinę vertę, nes suteikia konkurencinį pranašumą rinkoje, yra nepagrįsti.

25.31.                      Nė vienas iš procesinių oponentų konkrečiai nepagrindė, kodėl Pirkimo sąlygų  5.11.5  papunktyje numatytas dokumentas – siūlomų mėsos konservų su garnyru (visų 10  variantų) gamintojo išduoto patvirtinimo ar kito gamintojo išduoto dokumento, įrodančio mėsos ir garnyro kiekį siūlomuose mėsos konservuose su garnyru, kopija – yra saugotina /komerciškai jautri informacija. Techninės specifikacijos 9.3 papunktis nustato, jog mėsos konservuose su garnyru paruoštos mėsos turi būti 100 g ir 140 g – 200 g garnyro. Nei atsakovė, nei tretieji asmenys nepaaiškina, kodėl gamintojo dokumentas, patvirtinantis pagal Techninę specifikaciją privalomą mėsos ir garnyro kiekį siūlomuose mėsos konservuose su garnyru, turėtų būti laikomas komercine paslaptimi ir kokią žalą tokios informacijos atskleidimas gali sukelti tretiesiems asmenims. Pirkimo sąlygų  5.11.6  papunktyje nurodyti dokumentai – maisto produkto gamintojo išduotų atitikties deklaracijų arba kitų gamintojo išduotų lygiaverčių dokumentų patvirtinančių, kad siūlomų prekių kokybė tiksliai (prekės sudėtinės dalys – maisto produktai) atitinka nurodytas specifikacijas, – remiantis pirmiau minėto Reglamento Nr. 1169/2011 nuostatomis, yra vieši ir privalo būti atskleisti.

25.32.                      Mėsos produktų gamintojai privalo ant pakuotės nurodyti veterinarinio patvirtinimo numerį (ženklą), kad būtų užtikrintas atsekamumas ir sauga. AB „Kauno grūdai“ pateiktuose mėsos konservų su garnyru pavyzdžiuose ant etiketės nėra veterinarinio patvirtinimo numerio ir indentifikavimo ženklo. Remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viešai skelbiamo gyvūninio maisto tvarkytojų registro duomenimis, AB „Kauno grūdai“ neturi teisės vykdyti gyvūninio maisto gamybos procesų t. y. jai nėra suteiktas veterinarinis patvirtinimas, kuris yra privalomas gyvūninės kilmės maisto gamybai. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina ir ieškovės atstovams susipažinimui pateikta mėsos konservų su garnyru – troškintos kiaulienos su grikių koše – pakuotė.

25.33.                      Ieškovės atstovams apžiūrai buvo pateiktos SMD pakuotės, kurios visos buvo praplėštos. Negana to, iš 10 mėsos konservų variantų apžiūrai nepateikta nė vieno varianto neatidarytoje pakuotėje. Apžiūros metu buvo tik vieno varianto pakuotė be turinio (troškinta kiauliena su grikių koše). Taigi, ieškovei nebuvo sudaryta galimybė visa apimtimi susipažinti su pateiktais Laimėjusio pasiūlymo prekių pavyzdžiais. Atitinkamai, ieškovė negalėjo patikrinti ir įsitikinti Laimėjusio pasiūlymo pagrįstumu ir atitiktimi Techninės specifikacijos reikalavimams.

25.34.                      Jei Perkančiosios organizacijos Sausųjų maisto davinių viešojo pirkimo komisija (toliau – Komisija), vertindama SMD pavyzdžius, nustatė poreikį siųsti juos į maisto produktų tyrimų laboratoriją įvertinimui, tai turėjo būti padaryta laikantis 10 priedo 6 punkte nustatytų ribojimų, t. y. atrinktų penkių SMD pavyzdžių ribose. Jokia 10 priedo nuostata nesuteikia teisės Komisijai de facto (faktiškai; iš tikrųjų) sunaikinti visus SMD pavyzdžius (visus mėsos konservus). Ieškovei iš 10 SMD komplektų nebuvo pateikta susipažinti nė vieno su nepažeista pakuote. Sausų maisto davinių variantai Nr. 2, Nr. 4, Nr. 6 ir Nr. 7 apskritai nebuvo pateikti. Taigi, ieškovei buvo užkirsta reali ir veiksminga galimybė įvertinti su Laimėjusiu pasiūlymu teikiamų SMD atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams.

25.35.                      Priešingai nei nurodoma trečiųjų asmenų apeliaciniame skunde, ieškovės ieškinio pagrindas neapsiribojo vien tik tam tikrų SMD komponentų (džemo, kramtomosios gumos ir greitai paruošiamos braškių sriubos) bei sausojo maisto davinio Nr. 9 atitikties Pirkimo sąlygoms kvestionavimu. Ieškiniu ieškovė kvestionavo visų tiekėjų grupės siūlomų SMD atitiktį, be kita ko, nurodydama, kad yra pagrindas įtarimui, jog Laimėjusį pasiūlymą pateikusi tiekėjų grupė maistines ir energines vertes aptariamoje lentelėje surašė savo nuožiūra, subjektyviai ir klaidingai, dirbtinai pritempdami jas prie Pirkimo sąlygomis reikalaujamų leistinų ribų. Perkančiajai organizacijai ir tretiesiems asmenims kategoriškai atsisakius pateikti tiekėjų grupės užpildytoje „Sausųjų maisto davinių maistinė ir energinė vertė“ lentelėje nurodytus duomenis, pagrindžiančius dokumentus, ieškovė neturėjo objektyvios galimybės detalizuoti savo nesutikimo su kiekvienu ir atskiru tiekėjų grupės siūlomu SMD ar tam tikru jo komponentu. Teikti aiškiai išgalvotus argumentus ar tik spėliones ieškovė negalėjo, kadangi tai galėjo būti įvertinta kaip piktnaudžiavimas teise.

25.36.                      Laimėjusio pasiūlymo sausojo maisto davinio komponento „Greitai paruošiama braškių sriuba“ pakuotė nenumato šio produkto vartojimo ir/ar paruošimo instrukcijos (būdo). Tai nėra nereikšmingas trūkumas, kadangi šio produkto ir vandens skiedimo santykis nėra savaime suprantamas. Dėl šios priežasties vartojimo ir/ar paruošimo instrukcija (būdas) privalo būti aiškiai nurodytas – tik tokiu atveju produkto vartotojas gaus pilnavertį, reikiamų maistinių ir kitų savybių turintį galutinį maisto produktą. Greitai paruošiama braškių sriuba suvokiama kaip maistas, ne kaip gėrimas. Ji yra produkto kategorija, reikalaujanti konkretaus paruošimo būdo (pvz., kiek vandens, kokios temperatūros, ar reikia maišyti, ar kaitinti, kiek virti ir t.t.). Tinkamas vandens kiekis tiesiogiai lemia produkto tekstūrą, tirštumą, skonį. Todėl be instrukcijos vartotojas negali objektyviai žinoti, kokia konsistencija yra „tinkamai paruošta sriuba“.

25.37.                      Atsakovei nepateikus objektyvių duomenų (deklaracijų/ specifikacijų, kt.), paneigiančių ieškinyje ir ieškovės pretenzijoje nurodytų skaičiavimų pagrįstumą, taip pat objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovės ir trečiųjų asmenų pateiktų skaičiavimų pagrįstumą, laikytina, jog tiekėjų grupės pasiūlytas sausojo maisto davinys Nr. 9 neatitinka Techninės specifikacijos 4 – 5 punktų reikalavimų. Negana to, 2026 m. sausio 15 d. atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė keturis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos parengtus Cheminių tyrimų protokolus. Visi keturi Cheminių tyrimų protokoluose nurodyti sausojo maisto daviniai neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų. Pagal Techninės specifikacijos 4 punktą SMD energinė vertė turi būti 1200 – 1 300 kcal. Tuo tarpu iš Cheminių tyrimų protokolų matyti, jog: SMD varianto Nr. 4 energetinė vertė – 1 336 kcal; SMD varianto Nr. 7 energetinė vertė – 1 413 kcal; SMD varianto Nr. 2 energetinė vertė – 1 371 kcal; SMD varianto Nr. 6 energetinė vertė – 1 346  kcal. Iš nurodytų objektyvių duomenų matyti, jog Laimėjęs pasiūlymas akivaizdžiai neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų.

25.38.                      Pirkimo sąlygų 4.1 papunktis nustato, jog jei pirkimo procedūrose dalyvauja ūkio subjektų grupė, ji pateikia jungtinės veiklos sutartį arba tinkamai patvirtintą jos kopiją. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyti kiekvienos šios sutarties šalies įsipareigojimai vykdant numatomą su perkančiąja organizacija sudaryti pirkimo sutartį, šių įsipareigojimų vertės dalis, įeinanti į bendrą pirkimo sutarties vertę. Kartu su Laimėjusiu pasiūlymu buvo pateikta AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Taiklu“ sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Šioje sutartyje nėra nurodyta kiekvienos sutarties šalies įsipareigojimų, vykdant numatomą su perkančiąja organizacija sudaryti pirkimo sutartį, vertės dalis, įeinanti į bendrą pirkimo sutarties vertę. Taigi, jungtinės veiklos sutartis neatitinka Pirkimo sąlygų 4.1 papunktyje nustatytų reikalavimų. Taigi, jei Pirkimo sąlygos expressis verbis (pažodžiui, tiesiogiai) reikalauja jungtinės veiklos sutartyje nurodyti kiekvienos šios sutarties šalies įsipareigojimų vertės dalį, įeinančią į bendrą pirkimo sutarties vertę, toks reikalavimas turi būti įvykdytas ir vertės dalis, išreikšta konkrečia / materialia išraiška (pavyzdžiui, eurais), turi būti nurodyta. Nepaisant to, nurodyta nuostata tiekėjų grupės jungtinės veiklos sutartyje neatsispindi jokiu aspektu ir jokia išraiška. Nei Perkančioji organizacija, nei tretieji asmenys neturi teisės savo plečiamuoju aiškinimu faktiškai sukurti trūkstamą sutarties nuostatą / užpildyti sutarties spragą. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog tiekėjų grupės pateikta jungtinės veiklos sutartis neatitinka Pirkimo sąlygų 4.1 papunktyje nustatytų reikalavimų.

25.39.                      Trečiųjų asmenų su apeliaciniu skundu teikiamas įrodymas visą proceso pirmosios instancijos teisme laiką buvo trečiųjų asmenų žinioje. Kaip pripažįstama apeliaciniame skunde, šiuo įrodymu tretieji asmenys ginčija/ atsikerta į ieškovės ieškinyje (ir/ar dublike) nurodytus argumentus. Taigi, tretieji asmenys objektyviai galėjo šį įrodymą pateikti kartu su savo atsiliepimu į ieškinį ir/ar tripliku, tačiau to sąmoningai nedarė. Tretieji asmenys savo atsikirtimus į ieškinį grindę tam tikromis faktinėmis aplinkybėmis ir atitinkamais argumentais, šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus turėjo pareigą pateikti pirmosios instancijos teismui. Tretiesiems asmenims sąmoningai pažeidus šią procesinę pareigą, naujai teikiamus įrodymus apeliaciniame procese atsisakytina priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys prašo tenkinti atsakovės Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 22 d. sprendimo panaikinimo ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB  „Pakma“ ieškinį atmesti. Tretieji asmenys mano, jog skundžiamas sprendimas yra visiškai nepagrįstas. Nurodo, kad savo poziciją tretieji asmenys yra išsamiai išdėstę apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

2025 m. birželio 13 d. Perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje išsiuntė kvietimus tiekėjams dalyvauti Sausųjų maisto davinių pirkime neskelbiamų derybų būdu. Pirkime dalyvavo 2 tiekėjai: tiekėjų UAB „Taiklu“ ir AB „Kauno grūdai“ grupė ir UAB „Pakma“.

2025 m. rugsėjo 25 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Perkančioji organizacija informavo, jog įvertino tiekėjų teiktus pasiūlymus Pirkime ir sudarė pasiūlymų eilę bei išrinko laimėjusį pasiūlymą. Atsakovė nustatė, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą Pirkime pateikė ūkio subjektų (tiekėjų) grupė, kurią sudaro jungtinės veiklos partneriai UAB „Taiklu“ ir AB „Kauno grūdai“ pasiūlymas.

2025 m. rugsėjo 26 d. ieškovė UAB „Pakma“ paprašė atsakovės pateikti Laimėjusio pasiūlymo dokumentus ir leisti susipažinti su pateiktais sausų maisto davinių pavyzdžiais.

2025 m. spalio 2 d. atsakovė ieškovei pateikė susipažinimui tiekėjų grupės nurodytus nekonfidencialius dokumentus ir juose esančią nekonfidencialią informaciją. Atsakovė taip pat informavo ieškovę, jog jai suteikiama teisė susipažinti su likusiais sausųjų maisto davinių pavyzdžių komponentais, kadangi dalis buvo sunaudota vertinimo metu, kita dalis buvo išvežta į laboratoriją patikinimui. Atsakovė pakvietė ieškovę atvykti į atsakovės buveinę suderintu laiku.

2025 m. spalio 3 d. ieškovė pateikė atsakovei papildomą prašymą, kuriuo paprašė pateikti susipažinti prašyme nurodytus Laimėjusio pasiūlymo ir jo priedų dokumentus bei informaciją, kurie nebuvo jai pateikti pirmuoju kartu.

2025 m. spalio 7 d. ieškovė UAB „Pakma“ atstovai susipažino su dalimi Laimėjusio pasiūlymo sausų maisto davinių pavyzdžių.

2025 m. spalio 8 d. Perkančioji organizacija, atsakydama į ieškovės 2025 m. spalio 3 d. prašymą, pateikė dalį ieškovės prašytų Laimėjusio pasiūlymo dokumentų bei informacijos. Perkančioji organizacija nurodė, jog Komisija informuoja, kad tiekėjų grupė (UAB „Taiklu“ ir AB „Kauno grūdai“) argumentuotai pagrindė dėl pateiktame sutarčių sąraše nurodytos užsakovų kontaktų konfidencialios informacijos. Taip pat nurodė, kad Pirkimo sąlygų 5.11.5 – 5.11.6 papunkčiuose buvo prašoma pateikti siūlomų mėsos konservų su garnyru (visų 10 variantų) gamintojo išduoto patvirtinimo ar kito gamintojo išduoto dokumento, kuris gali būti gaminio receptūra, techninis aprašymas ar pan., įrodančio mėsos ir garnyro kiekį siūlomuose mėsos konservuose su garnyru, kopijas ir maisto produkto gamintojo išduotų atitikties deklaracijų arba kitų gamintojo išduotų lygiaverčių dokumentų patvirtinančių, kad siūlomų prekių kokybė (prekės sudėtinės dalys – maisto produktai) atitinka nurodytas specifikacijas, kopijas. Tiekėjų grupė (UAB „Taiklu“ ir AB  „Kauno grūdai“) Pirkimo sąlygų 5.11.5 – 5.11.6 papunkčiuose nurodytus privalomus kartu su pasiūlymu pateikti dokumentus nurodė konfidencialiais, kadangi dokumentai yra parengti maisto technologų, kitų specialistų bei atstovų, su konkrečiomis specifikacijomis, kurios apima sudedamąsias dalis, maistinę vertę, juslinius rodiklius, fizinius ir cheminius duomenis, mikrobiologines charakteristikas, pakavimo duomenis, alergenus bei paruošimo ir funkcines charakteristikas.

2025 m. spalio 11 d. ieškovė pateikė pretenziją, kuria prašė: i) panaikinti 2025 m. rugsėjo 25 d. Perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo buvo sudaryta pasiūlymų eilė ir tiekėjų grupės UAB „Taiklu“ ir AB „Kauno grūdai“ pasiūlymas pripažintas ekonomiškai naudingiausiu ir laimėjusiu pasiūlymu; ii) grįžti į pasiūlymų vertinimo procedūrą/stadiją; iii) atmesti tiekėjų grupės UAB „Taiklu“ ir AB „Kauno grūdai“ pasiūlymą kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų, įskaitant techninę specifikaciją, reikalavimų; iv) paskelbti naują pasiūlymų eilę viešajame pirkime bei ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pripažinti laimėjusiu pasiūlymu (toliau – Pretenzija).

2025 m. spalio 27 d. sprendimu Perkančioji organizacija ieškovės pretenziją atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Tretieji asmenys kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – pasiūlymo dokumentų patvirtintą nuorašą dėl davinių energetinių verčių ir mėsos bei garnyro kiekio duomenų.

Remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Tretieji asmenys nurodo, kad teikiami įrodymai pilnai paneigia bet kokias ieškovės interpretacijas dėl tariamo sausojo maisto davinio Nr. 9 neatitikimo Techninės specifikacijos 4  –  5 punkto sąlygų reikalavimams, kt. Nurodo, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė paaiškėjo po sprendimo priėmimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tretieji asmenys pirmiau nurodytus įrodymus turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, šiais įrodymais tretieji asmenys disponavo dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Nenustatyta objektyviai egzistavusių kliūčių rašytinį įrodymą pateikti į bylą tada, kai ji buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinyje kėlė sausojo maisto davinio Nr. 9 neatitikimo klausimą Techninės specifikacijos 4 – 5 punkto reikalavimams. Trečiųjų asmenų pasirinktas procesinio elgesio modelis lėmė tai, kad aptariami įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė kilo tik po to, kai buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas, taip pat atsižvelgdama į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, trečiųjų asmenų teikiamų naujų įrodymų nepriima (CPK 314 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo ribų 

Tretieji asmenys apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas panaikino pasiūlymų eilės sprendimą dėl potencialaus (hipotetinio) apeliančių pasiūlymo neatitikimo tiems Pirkimo reikalavimams, kurie net nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu neginčijo tiesiogiai ir savarankiškai atsakovės priimto sprendimo, kuriuo jai buvo neleista susipažinti su atitinkama trečiųjų asmenų pasiūlymo dalimi (ieškovės ieškinyje nebuvo pareikštas ir savarankiškas reikalavimas pripažinti atitinkamą atsakovės sprendimą dėl duomenų suteikimo nepagrįstu). Pasak ieškovės, tai akivaizdžiai įrodo, kad teismas sprendimu nepagrįstai išėjo iš bylos nagrinėjimo ribų. Teisėjų kolegija su šiuo argumentų nesutinka.

Tiekėjų informavimo apie pirkimo rezultatus apimtį nustato VPĮ 58 straipsnis, kurio 1 ir 2 dalys numato, kad perkančioji organizacija kandidatams ir dalyviams praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pateikia, be kita ko, informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką; be to, suinteresuoti asmenys gali prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su laimėjusio pasiūlymo charakteristikomis ir santykiniais pranašumais, įskaitant kainą, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimais. Tokiomis VPĮ nustatytomis priemonėmis užtikrinamas tiekėjų informavimas apie perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų esmę, jų motyvus, kad tiekėjai turėtų galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo galbūt pažeistas teises.

Teismų praktikoje tiekėjo teisė susipažinti su kitų viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymais pripažįstama savarankiška subjektine teise, kuri gali būti ginama teisme kaip materialus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika).

Lietuvoje galiojant ikiteisminei ginčų nagrinėjimo tvarkai, tiekėjams kyla tam tikrų pareigų ginant savo galimai pažeistas teises, inter alia (be kita ko), laiku ir tinkamai inicijuoti peržiūros procedūrą (pateikti pretenziją), o vėliau, esant reikalui, savo teises ginti teisme laikantis įstatyme įtvirtintos specialios tvarkos. Vienas iš esminių reikalavimų, keliamų ieškovui, – pretenzijos ir ieškinyje nurodytų aplinkybių sutaptis galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų atžvilgiu (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Taigi, jei tiekėjas dėl nesupažindinimo su kito dalyvio pasiūlymu gali teisėtai pateikti pretenziją, tuo pačiu pagrindu jis gali kvestionuoti perkančiosios organizacijos veiksmus ir teisme. Ieškinys pateikiamas teismui iš esmės dėl to, kad ieškovo reikalavimai nebuvo patenkinti ikiteisminėje ginčo stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje nurodė, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė pateikti ieškovei susipažinti su Pirkimo sąlygų 5.11.5 – 5.11.7 papunkčiuose nurodytais privalomais Laimėjusio pasiūlymo priedais ir nei vienu iš trečiųjų asmenų pateiktų mėsos konservų neatidarytoje pakuotėje. Taip pat ieškovė pretenzijoje nurodė, kad jai nesudarius galimybės susipažinti su visais Laimėjusio pasiūlymo sausų maisto davinių pavyzdžiais buvo pažeisti ieškovės teisėti interesai ir teisė į veiksmingą pažeistų teisių gynybą. Ieškovė negalėjo patikrinti trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams, taip pat nepagrįstai pasiūlymą sudarančią informaciją ir dokumentus pripažino konfidencialia ir neatskleistina ieškovei informacija.

Įvertinus ieškovės pretenzijoje ir ieškinyje išdėstytus argumentus nėra pagrindo sutikti su trečiųjų asmenų apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas išplėtė ieškinio ribas, pasisakydamas dėl ieškovės ieškinyje nurodytų pažeistų teisių ieškovei ieškinyje nepareiškus savarankiško reikalavimo panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo ieškovei buvo neleista susipažinti su atitinkama trečiųjų asmenų pasiūlymo dalimi. Teismų praktikoje tiekėjo teisė susipažinti su kitų viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymais pripažįstama savarankiška subjektine teise, kuri gali būti ginama teisme kaip materialus reikalavimas. Tačiau tai nereiškia, kad tiekėjas, prašydamas panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus, negali reikšti reikalavimo juos panaikinti ir tuo pagrindu, kad jam nebuvo atskleista informacija apie pirkime laimėjusį pasiūlymą. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė nors ir nereiškė savarankiško reikalavimo pripažinti atsakovės sprendimą dėl duomenų suteikimo nepagrįstu, tačiau ji pretenzijoje prašė panaikinti atsakovės 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, kuriuo buvo sudaryta pasiūlymų eilė ir tiekėjų grupės (UAB „Taiklu“ ir AB „Kauno grūdai“) pasiūlymas pripažintas ekonomiškai naudingiausiu ir laimėjusiu pasiūlymu (toliau – Laimėjęs pasiūlymas); įpareigoti atsakovę grįžti į pasiūlymų vertinimo procedūrą/stadiją, paskelbti naują pasiūlymų eilę viešajame pirkime bei ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pripažinti laimėjusiu pasiūlymu. Tokius reikalavimus ieškovė pareiškė ieškinyje, nurodydama, kad jai nebuvo leista susipažinti su visais Laimėjusio pasiūlymo priedais, o iš dalies pateiktų įrodymų ji nustatė, kad trečiųjų asmenų pateiktas pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų ir teikė tai pagrindžiančius įrodymus.

Dėl ieškovės nurodomų teisių į veiksmingą pažeistų teisių gynybą (ne)pažeidimo Perkančiajai organizacijai atsisakius ieškovei pateikti dalį trečiųjų asmenų pateiktų priedų

Tretieji asmenys apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai nuspręsta, kad ieškovės teisės į veiksmingą sprendimų peržiūrą buvo neva pažeistos, nesuteikus jos susipažinimui papildomų trečiųjų asmenų techninių duomenų, kurie yra susiję su mėsos bei garnyro kiekiu siūlomose mėsos konservuose su garnyru. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.

Pirkimo sąlygų 5.14 papunktyje numatyta, kad tiekėjas pasiūlymo formoje turi aiškiai nurodyti, kuri pasiūlymo informacija yra konfidenciali, vadovaujantis VPĮ 20 straipsniu. Jeigu Perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali. Jei tiekėjas nenurodo konfidencialios informacijos, laikoma, kad pasiūlymas yra nekonfidencialus.

VPĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, įskaitant, bet ja neapsiribojant, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad VPĮ įtvirtinta tiekėjo teisė apsaugoti pasiūlyme atskirai nurodytą neviešintiną informaciją apima tik tokius duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis CK 1.116 straipsnio 1 dalies požiūriu, ir tik pačios svarbiausios ir komerciškai jautriausios informacijos apsauga pagrįsta viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018 40 punktas). Būtent duomenų pripažinimas komercine paslaptimi yra svarbiausias kriterijus sprendžiant klausimą dėl informacijos suteikimo tiekėjui apie kitą tiekėją, jo pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021 60 punktas).

Pažymėtina, kad informacijos kaip konfidencialios kvalifikavimas pirmiausia priklauso nuo tiekėjo nurodymo apie tai pasiūlyme, tačiau toks tiekėjo nurodymas nėra privalomas perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K-3-495/2013). Pareiga įvertinti prašomos įslaptinti informacijos pobūdį ir nuspręsti, ar tiekėjo nurodymas dėl pasiūlyme pateiktos informacijos konfidencialumo yra pagrįstas, tenka perkančiajai organizacijai. Perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti, kad konfidencialumu tiekėjai naudotųsi pagrįstai, o ne formaliai. VPĮ 20 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  e2A- 436- 450/2025).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2025 m. spalio 1 d. tretieji asmenys, atsakydami į atsakovės 2025  m. rugsėjo 26 prašymą Nr. 6959-1 pagrįsti pasiūlymo dokumentų bei informacijos (ne)konfidencialumą, pateikė pasiūlymo dokumentų konfidencialumo pagrindimą. Minėtame dokumente, be kita ko, nurodoma, kad konfidencialūs yra ūkio subjektų grupės pasiūlymo gamybiniai – techniniai dokumentai pateikti pagal Pirkimo sąlygų 5.11.5 punktą dėl mėsos konservų su garnyru kiekio, gamybiniai – techniniai dokumentai pateikti pagal Pirkimo sąlygų 5.11.6 punktą dėl visų sausojo maisto davinio komponentų kokybinių specifikacijų ir rodiklių yra laikytini konfidencialiais, turinčiais komercinę – gamybinę vertę. Konfidencialumo pagrindime taip pat nurodoma, kad ūkio subjektų grupės pasiūlymo dokumentai, pateikti pagal Pirkimo sąlygų 5.11.7 punktą dėl maisto tvarkymo pažymėjimų ir gyvūninio maisto tvarkymo pažymėjimų yra laikytini konfidencialiais. Atsakovės Pirkimo komisija, 2025 m. spalio 8 d. susipažinusi su trečiųjų asmenų pateikta konfidencialia informacija, nutarė ieškovei pateikti susipažinimui tik su tiekėjų grupės nekonfidencialia informacija. 

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Pirkimo komisijos 2025 m. spalio 8 d. protokolą Nr.  7012, nusprendė, kad Pirkimo komisija neatliko savarankiško vertinimo, o iš esmės pažodžiui pakartojo ūkio subjektų grupės konfidencialumo pagrindime nurodytus argumentus ir jų pagrindu padarė išvadą, kad pagrindimas yra tinkamas ir dokumentai, pateikti pagal Pirkimo sąlygų 5.11.5 – 5.11.7 papunkčių reikalavimus, nebus duodami susipažinimui prašančiam tiekėjui. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei buvo pateikta susipažinti tiekėjų grupės užpildyta „Sausųjų maisto davinių maistinė ir energinė vertė“ lentelė, kurioje pateikta 10 pozicijų sausųjų maisto davinių su jų maistinėmis ir energetinėmis vertėmis.

Pagal Pirkimo sąlygų 5.11.5 papunktį turi būti siūlomų mėsos konservų su garnyru (visų 10 variantų) gamintojo išduoto patvirtinimo ar kito gamintojo išduoto dokumento, kuris gali būti gaminio receptūra, techninis aprašymas ar pan., įrodančio mėsos ir garnyro kiekį siūlomuose mėsos konservuose su garnyru, kopijos.

Pagal 5.11.6 papunktį turi būti pateikti priedai: maisto produkto gamintojo išduotų atitikties deklaracijų arba kitų gamintojo išduotų lygiaverčių dokumentų patvirtinančių, kad siūlomų prekių kokybė tiksliai (prekės sudėtinės dalys – maisto produktai) atitinka nurodytas specifikacijas, kopijos.

Atsakovė atsisakė ieškovei pateikti Pirkimo sąlygų 5.11.5 – 5.11.6 papunkčiuose nurodytus privalomus Laimėjusio pasiūlymo priedus, nes šiuos priedus laikė konfidencialia informacija. Taigi, ieškovė teisi, teigdama, kad jai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su visais Laimėjusio pasiūlymo sausų maisto davinių pavyzdžiais ir atitinkamai patikrinti ir įsitikinti užpildytoje „Sausųjų maisto davinių maistinė ir energinė vertė“ lentelėje deklaratyviai nurodytų duomenų tikrumu ir pagrįstumu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiųjų asmenų atsakovei pateikta informacija, įrodanti mėsos ir garnyro kiekį siūlomuose mėsos konservuose su garnyru, nepagrįstai pripažinta konfidencialia informacija. Pažymėtina, kad Pirkimo sąlygų atitikties patikrinimui ieškovė nereikalavo mėsos konservų su garnyru receptūrų, paruošimo būdų ir kt., kurie galėtų būti laikoma saugotina informacija, nes tokios informacijos neturėtų žinoti tretieji asmenys. Tačiau duomenys apie maistingumą, maisto produkto atitikimą skelbiamoms specifikacijoms negali būti laikoma komercine paslaptimi. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad prekių gamintojų pavadinimai, techninės charakteristikos ir (ar) technologiniai sprendimai, ypač tais atvejais, kuomet objektas yra masinės gamybos ir (arba) jo savybės, pagaminimo būdai yra visuotinai žinomi, nėra laikytini komercine paslaptimi. 

Nagrinėjamos bylos atveju ginčo Pirkimo objektas – sausieji maisto daviniai. Pagal 2011  m.  spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr.  1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams ženklinant fasuotus maisto produktus būtina nurodyti: maisto produkto pavadinimą; sudedamųjų dalių sąrašą; visas alergiją ar netoleravimą sukeliančios medžiagas, naudojamas gaminant ar ruošiant maisto produktą ir išliekančias galutiniame produkte, nors ir pakitusiu pavidalu; tam tikrų sudedamųjų dalių ar jų kategorijų kiekį. Todėl kelia pagrįstų abejonių trečiųjų asmenų ir atsakovės pozicija, kad išsamūs duomenys apie sausojo maisto davinius ir jų atitiktį šiuo atveju Pirkimo sąlygoms negalėjo būti atskleisti.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad net jei nusprendžiama, kad tam tikri duomenys atitinka konfidencialumo pobūdį ir dėl to turi būti saugomi, tai nereiškia, kad informacijos prašančiam subjektui negali būti teikiama jokios informacijos – perkančioji organizacija gali pateikti tam tikrų pasiūlymo aspektų santrauką ir jų technines charakteristikas, kad nebūtų galima nustatyti konfidencialios informacijos turinio; duomenys turi būti susisteminti ir pateikti taip, kad nors jų išviešinimas ir leis suprasti, kokie įrenginiai, medžiagos ir pan. įeina į viešojo pirkimo sutarties objektą, tačiau neatskleis tiekėjo siūlomų konkrečių technologinių sprendimų (atsakymų, kaip, kokiu būdu veikia konkretus įrenginys, iš kokių sudėtinių dalių jis sudarytas ir pan.), jo turimų know-how (praktinė patirtis, technologinės naujovės), brėžinių ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2022).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nei atsakovei, nei tretiesiems asmenims įtikinamai ir patikimai neįrodžius prašomos pateikti Pirkimo sąlygų 5.11.5 punkte nurodytuose pasiūlymo prieduose esančios informacijos konfidencialumo pagrįstumo, t.  y. kad tam tikrų dokumentų, patvirtinančių mėsos ir garnyru kiekį, atskleidimas pakenktų jų teisėtiems komerciniams interesams ir/ar sąžiningai konkurencijai, tokią informaciją atsisakius pateikti buvo pažeisti ieškovės teisėti interesai ir teisė į veiksmingą pažeistų teisių gynybą siekiant įsitikinti Laimėjusio pasiūlymo atitikimu Pirkime nustatytiems reikalavimams.

Pagal Pirkimo sąlygų 5.11.7 papunktį turi būti pateikti priedai: siūlomų mėsos konservų su garnyru gamintojui išduotą gyvūninio maisto tvarkymo subjekto veterinarinio patvirtinimo pažymėjimo kopiją arba veterinarinį patvirtinimą turinčių gyvūninio maisto tvarkymo subjektų registre nurodytą veterinarinio patvirtinimo numerį. Jeigu siūlomi mėsos konservai gaminami tik iš termiškai apdorotos žaliavos (mėsos), tiekėjas pateikia gamintojo patvirtinimą / receptūrą, nurodo žaliavos tiekėjus bei prideda jiems išduotų gyvūninio maisto tvarkymo subjekto veterinarinio patvirtinimo pažymėjimų kopijas arba veterinarinį patvirtinimą turinčių gyvūninio maisto tvarkymo subjektų registre nurodytą veterinarinio patvirtinimo numerį.

Tretieji asmenys duomenis apie veterinarinius patvirtinimus laikė konfidencialiais, nurodydami, kad negalėjo būti atskleisti net minimalūs duomenys tokie kaip veterinarinis patvirtinimo numeris. Pasak trečiųjų asmenų pagal patvirtinimo numerį, veiklos rūšis, galiojimo trukmę ir/ar kitus duomenis nesudėtingai galima nustatyti konkrečią įmonę. Kiekvienas subjektas turi jam būdingą veiklos rūšių / kodų kombinaciją, todėl net ir dalinis duomenų pateikimas praktikoje lemia subjekto identifikavimą, o kartu – ir atitinkamų apeliančių verslo ryšių bei tiekimo grandinės atskleidimą. 

Kaip teisingai ieškovė nurodo, valstybės institucijų išduodami oficialūs dokumentai (pažymėjimai) ir/arba suteikiami numeriai neturėtų būti laikomi komercine paslaptimi (slaptais, konfidencialias dokumentais /duomenimis). Tuo labiau, kad duomenys apie veterinarinius patvirtinimus nėra nurodyti AB „Kauno grūdai“ konfidencialios informacijos sąraše (AB „Kauno grūdai“ 2025  m.  balandžio 1 d. valdybos sprendimų priedas Nr. 1). Byloje nebuvo pateikti duomenys apie trečiajam asmeniui AB „Kauno grūdai“ suteiktą teisę vykdyti su mėsos tvarkymu/gamyba/paruošimu susijusią veiklą ir atitinkamai išduotą gyvūninio maisto tvarkymo subjekto veterinarinio patvirtinimo pažymėjimą. Tuo atveju, jei ši paslauga perkama iš kito tiekėjo, ji privalėjo būti atskleista ieškovei, kuriai kilo abejonių dėl SMD esančios mėsos atitikimo Pirkimo sąlygoms.

Taigi, atsakovė ikiteisminėje ginčo stadijoje nepateikė ieškovei susipažinti Pirkimo sąlygų 5.1.1.5 –5.1.1.7 papunkčius atitinkančius priedus, šie priedai taip pat nebuvo pateikti į bylą. Sprendžiant šių priedų išreikalavimo ir į bylą pateikimo klausimą tretieji asmenys nesutiko, kad šie priedai, kurie buvo teikiami perkančiajai organizacijai pagal Pirkimo sąlygų 5.1.1.5 –5.1.1.7   papunkčius, būtų pateikti į bylą. Todėl negalima vertinti, kad trečiųjų asmenų produktas atitiko Pirkimo sąlygų 5.1.1.5 – 5.1.1.7 papunkčiuose numatytus reikalavimus.

Ieškovė byloje taip pat nurodo, kad jai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su Laimėjusio pasiūlymo SMD pavyzdžiais. Atitinkamai, ieškovė negalėjo patikrinti ir įsitikinti Laimėjusio pasiūlymo pagrįstumu ir atitiktimi Techninės specifikacijos reikalavimams.

Pirkimo sąlygų 8.5 papunktyje numatyta, kad kilus įtarimams dėl pirkimui siūlomų prekių galimų neatitikimų techninėje specifikacijoje nurodytiems reikalavimams, prekių pavyzdžiai gali būti siunčiami į maisto produktų tyrimų laboratoriją mikrobiologiniams, cheminiams ar jusliniams tyrimams atlikti (mėsos konservų kokybės ir žaliavų atitikimo nustatymui, sudedamųjų dalių svorio atitikimui nustatyti ar kt.). Pagal Pirkimo sąlygų 10 priedo 6 punktą SMD pavyzdžiai vizualiai vertinami pagal Techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus fiksuojant vaizdinėmis priemonėmis. Atsitiktinės atrankos būdu iš dėžių atrenkama po penkis SMD pavyzdžius. Patikrinama ar paketuose yra visos techninėje specifikacijoje nurodytos sudedamosios dalys (7 punktas). Kilus įtarimams dėl galimų neatitikimų Techninėje specifikacijoje nurodytiems reikalavimams, produktai gali būti siunčiami į maisto produktų tyrimų laboratoriją mikrobiologiniams, cheminiams ar jusliniams tyrimams atlikti (13 punktas).

 Atsakovė nurodo, kad ji turėjo teisę atidaryti ne mažiau kaip 5 sausojo maisto davinius, todėl ji atidarė 6 davinius, o 4 išsiuntė į laboratoriją. Priešingai nei nurodo atsakovė, Pirkimo sąlygose nėra numatyta, kad turi būti atidaryti ne mažiau nei 5 SMD. Pirkimo sąlygose numatyta teisė jai atidaryti būtent 5 SMD ir juos patikrinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išreikalavo į bylą tyrimų laboratorijos protokolus, kuriuose nustatyta, kad laboratorijai buvo pateikti 4 vnt. sausojo maisto davinių, t. y. SMD variantas Nr. 2, Nr. 4, Nr. 6 ir Nr. 7. Kadangi keturi pavyzdžiai buvo išsiųsti į laboratoriją, o atsakovė galėjo atidaryti tik 5  pavyzdžius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad turėjo likti bent vienas variantas neatidarytoje pakuotėje.

Tretieji asmenys atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad tiekėjų siūlomi sausojo maisto davinių pavyzdžiai Pirkime buvo numatyti pateikti pirmiausia tam, kad pati Perkančioji organizacija turėtų galimybę įvertinti jų turinį (prireikus, siųsti į laboratoriją), o ne tam, kad Pirkime dalyvaujantys tiekėjai galėtų susipažinti su konkurentų pasiūlytais produktais. Pasak trečiųjų asmenų, situacija, kai perkančioji organizacija turėtų atsisakyti jai pateiktų tam tikrų produktų detalaus įvertinimo (pakuočių atidarymo) vien tam, kad pakankamas kiekis siūlymų prekių pavyzdžių liktų potencialiam Pirkime dalyvavusių atitinkamo tiekėjo konkurentų susipažinimui, visiškai neatitiktų tokio prekių pavyzdžių pateikimo tikslų – tinkamai įvertinti pasiūlytus produktus, o ne visus juos parodyti tiekėjo konkurentams. Su šiuo argumentu nesutiktina, nes toks jo aiškinimas neatitinka VPĮ.

VPĮ 58 straipsnio 6 dalis nustato, jog jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių pavyzdžių, ji, įvertinusi pasiūlymus, nustačiusi pasiūlymų eilę ir priėmusi sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pateiktais laimėjusio pasiūlymo prekių pavyzdžiais. Atsakovė šios įstatymo nuostatos nesilaikė ir nesuteikė ieškovei galimybės susipažinti su Laimėjusio pasiūlymo pateiktais prekių pavyzdžiais. Neužtikrino, kad bent su vienu iš likusių sausojo maisto davinių būtų leista susipažinti ieškovei. Tai, kad ieškovei buvo pateikta susipažinti tuščia SMD pakuotė, nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovė tinkamai įvykdė jai VPĮ 58 straipsnio 6 dalyje numatytą pareigą. Darytina išvada, kad ir šiuo atveju buvo pažeista ieškovės teisė į veiksmingą pažeistų teisių gynybą siekiant įsitikinti Laimėjusio pasiūlymo atitikimu Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams.

Dėl sausojo maisto davinio sudėtinei prekei – greitai paruošiamai braškių sriubai – keliamų ženklinimo reikalavimų ir jų (ne)atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams

Byloje kilo ginčas dėl sausojo maisto davinio sudėtinės prekės, t. y. greitai paruošiamos braškių sriubos, neatitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sriuba (jos ženklinimas nepateikiant vartojimo instrukcijos) neatitinka teisės aktų reikalavimų. Teismas nurodė, kad skirtingai nuo tirpios kavos ar arbatos, greitai paruošiama braškių sriuba suvokiama kaip maistas, o ne kaip gėrimas. Atitinkamai vien iš produkto pavadinimo, nesant vartojimo instrukcijos, vartotojui nėra savaime suprantama, kad greitai paruošiamos sriubos paruošimui tinkamas tiek karštas, tiek šaltas vanduo. Be to, Pirkimo sąlygų 10 priedo priedėlyje nurodyta, kad kiekvienoje sausojo maisto davinio pakuotėje turi būti pateikiami sausojo maisto davinio sudėties aprašymai lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis.

Tretieji asmenys ir atsakovė, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad vartojimo instrukcija nėra reikalinga, nes jos vartojimas itin paprastas, nesudėtingas ir nereikalaujantis specialių veiksmų – pakanka produktą užpilti šiltu ar šaltu vandeniu. Taip pat apeliantai rėmėsi Reglamento Nr. 1169/2011 IV skyriaus (Privaloma informacija apie maistą) 1  skirsnio 9 straipsnio nuostata, pagal kurią privaloma, be kita ko, nurodyti visas specialias laikymo ir (arba) vartojimo sąlygas (g  punktas), taip pat vartojimo instrukciją, jei be jos būtų sudėtinga teisingai vartoti šį maisto produktą (j punktas).

Pirkimo Techninės specifikacijos III skyriuje „Sausojo maisto davinio sudėtis“ yra nustatyta, kad sausojo maisto davinio sudėtyje turi būti: „Arbatžolės arba tirpi kava arba greitai paruošiama sriuba“, 1 vnt. (Techninės specifikacijos III skyriaus lentelės eilės Nr. 7).

Pirkimo Techninės specifikacijos IV skyriaus „Reikalavimai atskiriems sausojo maisto davinio komponentams“ 15 punkte nustatyta, kad „Arbatžolės – juodosios arbatžolės supakuotos po 2 g vienkartinio naudojimo pakelyje, kuris įpakuotas drėgmei atsparioje, hermetiškoje pakuotėje. Tirpi kava supakuota po 2 g, drėgmei atsparioje, hermetiškoje pakuotėje. Greitai paruošiama sriuba supakuota po 20 g, drėgmei atsparioje, hermetiškoje pakuotėje. Į tris sausojo maisto davinio paketus turi būti įdėtos arbatžolės, į keturis – tirpi kava ir į likusius tris – greitai paruošiama sriuba“.

Pagal Pirkimo sąlygų 1 priedą „Sausojo maisto davinio techninė specifikacija“ 2.5 papunktį sausajam maisto daviniui ir jo komponentams privaloma taikyti normas, apibrėžtas dokumentuose: 2011  m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr.  1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004.

Pagal Reglamento Nr. 1169/2011 IV skyriaus (Privaloma informacija apie maistą) 27  straipsnio  1 dalį maisto produkto vartojimo instrukcijos pateikiamos taip, kad maisto produktą būtų galima tinkamai vartoti. Trečiųjų asmenų vienas iš SMD komponentų – braškių sriuba – pateikta pakelyje sausų miltelių pavidalu. Toks braškių sriubos įpakavimas (be vartojimo instrukcijos) nėra pateikiamas taip, kad produktą būtų galima tinkamai vartoti. Tuo atveju, jei sriubą reikia ruošti su vandeniu, tuomet jos vartotojui gali kilti klausimas, kiek ir kokios temperatūros vandens reikia įpilti tam, kad sriuba būtų tinkamos konsistencijos ir tinkamo skonio. Taip pat iš esamo vienintelio užrašo „braškių sriuba“ nėra aišku, koks vanduo (karštas ar šaltas) reikalingas šiai sriubai paruošti. Nors tretieji asmenys bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad vandens temperatūra nėra svarbi šios sriubos paruošimui, tačiau tokia informacija turėjo atsispindėti ant sriubos įpakavimo. Nesutiktina su trečiaisiais asmenimis, kad sriubos paruošimas yra savaime suprantamas dalykas, o vandens kiekis nėra svarbus. Tinkamas vartojimo instrukcijos nurodymas leistų jos vartotojui šį maistą tinkamai paruošti iš pirmo karto, o ne eksperimentuojant, kokios konsistencijos sriuba yra geriausia. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad trečiųjų asmenų pateikta braškių sriuba dėl nenurodytos vartojimo instrukcijos neatitiko Pirkimo sąlygų.

Dėl sausojo maisto davinio Nr. 9 sudėties atitikties Pirkimo sąlygose reikalaujamai energetinei vertei

Atsakovė ir tretieji asmenys apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog ieškovei kvestionuojant sausojo maisto davinio sudarančių produktų maistines ir energines vertes (jų pagrįstumą), o atsakovei nepateikus dalies konfidencialių techninių duomenų, kuriais grindžiami trečiųjų asmenų ir atsakovės skaičiavimai, neva buvo pažeisti ieškovės teisėti interesai ir teisė į veiksmingą pažeistų teisių gynybą siekiant įsitikinti apeliančių pasiūlymo atitikimu Pirkime nustatytiems reikalavimams. Nesant pateiktų skaičiavimų, nėra pagrindo išvadai, jog apeliančių pasiūlytas sausojo maisto davinys Nr. 9 atitinka Techninės specifikacijos 4 – 5 punktų reikalavimus.

Pagal Pirkimo sąlygų 1 priedą „Sausojo maisto davinio techninė specifikacija“ 4 punktą numatyta, kad Sausojo maisto davinio energinė vertė – 1200 – 1300 kcal; pagal 5 punktą riebalų (sausojo maisto davinio energinės vertės procentais) – 30 – 35, baltymų (sausojo maisto davinio energinės vertės procentais) – 13 – 20, angliavandenių (sausojo maisto davinio energinės vertės procentais) –50 – 55; pagal 6 punktą sausojo maisto davinio turi būti 10 skirtingų variantų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sausojo maisto davinį Nr. 9 sudaro: troškinta kiauliena su grikių koše, 240 g; traškioji duonelė, 80 g; migdolų riešutai, 45 g; persikų džemas, 21,25 g; tirpus vyšnių gėrimas, 20 g; šokoladas, 35 g; arbatžolės, 2 g; cukrus, 5 g; kramtoma guma, 1,4 g bei kiti komponentai (drėkinamoji servetėlė, degtukai, sausasis kuras, šildytuvas, padėklas karštam gėrimui paruošti bei šaukštas). Sausojo maisto davinio varianto Nr. 9 energetinė vertė yra: 1263,86 kcal (kur baltymai 45,57 g. (14,42 proc.), riebalai 47,83 g. (34,06 proc.), angliavandeniai 158,37 g. (50,12 proc.).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovei kvestionuojant nurodytas SMD sudarančių produktų maistines ir energines vertes (jų pagrįstumą), o atsakovei jokia apimtimi nepateikus dokumentų/duomenų, kuriais grindžiami trečiųjų asmenų bei atsakovės skaičiavimai, kaip jau buvo konstatuota šiame sprendime, buvo pažeisti ieškovės teisėti interesai ir teisė į veiksmingą pažeistų teisių gynybą siekiant įsitikinti Laimėjusio pasiūlymo atitikimu Pirkime nustatytiems reikalavimams.

Atsakovė ir tretieji asmenys nurodo, kad ieškovė byloje bandė klaidingai remtis trečiųjų asmenų ne nagrinėjamame Pirkime, o visiškai kitame, anksčiau vykusiame viešajame pirkime (Nr.  6007165) siūlyto kito persikų džemo specifikacija „Eva light peach preserve in portions“, dėl ko, ieškovės teigimu, šiame Pirkime apeliančių siūlomas persikų džemas neatitinka jo sudėčiai keliamų reikalavimų. Teismui atmetus ieškovės teiginius dėl persikų džemo sudėties tariamo neatitikimo Pirkimo reikalavimams ir konstatavus, jog ieškovės nurodoma būtent nagrinėjamame Pirkime apeliančių pateikto persikų džemo sudėtis yra neteisinga, nebegalėjo būti pagrindo abejoti ir sausojo maisto davinio Nr. 9 bendros sudėties tariamu neatitikimu Pirkimo reikalavimams, kurie ieškovės buvo grindžiami būtent minėta teismo neteisinga pripažinta persikų džemo sudėtimi.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kilus ginčui tarp šalių dėl džemo atitikties trečiųjų asmenų nurodytoms specifikacijoms, ieškovė skaičiavimus atliko pagal jos turimus duomenis ir rėmėsi kitame pirkime trečiųjų asmenų teiktais džemo duomenimis. Tačiau be džemo specifikacijų ieškovė taip pat įrodinėjo, kad sausojo maisto davinio Nr. 9 sudėtis neatitinka Pirkimo sąlygose reikalaujamos energetinės vertės, nes sausųjų davinių energetinės vertės pateiktos savo nuožiūra, subjektyviai ir klaidingai, dirbtinai pritempiant prie Pirkimo sąlygose reikalaujamų leistinų ribų. Tai įrodinėdama, ieškovė teikė savo skaičiavimus pagal sausio davinio Nr. 9 turimus duomenis. Ieškovė pretenzijoje paskaičiavo sausio davinio Nr. 9 maisto (troškinta kiauliena su grikių koše, traškioji duonelė, migdolų riešutai, persikų džemas, tirpus vyšnių gėrimas, šokoladas, arbatžolės, cukrus, kramtomoji guma) esančių kilo kalorijų kiekį pagal Reglamentą Nr. 1169/2011. Nurodė, kad sausojo maisto davinio Nr. 9 riebalų ir angliavandenių kiekis procentais neatitinka techninės specifikacijos 5 punkto reikalavimų (riebalai – 35,83 proc.; angliavandeniai – 49,01 proc.; baltymai – 15,16 proc.). Atsižvelgdama į tai, ieškovė vertino, kad pakuotėje skelbiami duomenys apie energinę vertę ir maistinių medžiagų kiekius procentais yra klaidingi. Savo ruožtu Pirkimo komisija pretenzijoje nurodė, kad ji, vertindama teikiamų pavyzdžių energinę vertę, pagal pateiktus gamintojų dokumentus atliko riebalų, angliavandenių ir baltymų energinių verčių skaičiavimus ir nustatė, kad pagal Komisijos padarytus skaičiavimus gaunami tokie rezultatai: baltymų – 14,63 proc., angliavandenių – 50,83 proc. ir riebalų –34,54 proc., kas pilnai atitinka techninės specifikacijos nurodytus angliavandenių, baltymų ir riebalų kiekius, todėl ir šis tiekėjo argumentas nepagrįstas. Tačiau atsakovė nurodytų gamintojų dokumentų ieškovei nepateikė.

Taigi, Pirkimo komisijos ir atitinkamai trečiųjų asmenų pateiktas skaičiavimas pagal SMD pakuočių duomenis nėra tinkamai pagrindžiamas. Ieškovė nei ikiteisminėje bylos stadijoje, nei bylos nagrinėjimo metu neturėjo galimybės šio skaičiavimo patikrinti pagal pateiktus gamintojų dokumentus, todėl rėmėsi bendromis maistinių medžiagų skaičiavimo taisyklėmis pagal jai prieinamus duomenis, t. y. tais duomenimis, kurie nurodyti ant pakuotės. Tretieji asmenys teikė savo paskaičiavimus pagal ieškovės metodiką, tačiau aktualių bylai duomenų, kurie pagrįstų SMD Nr. 9 vertes, į bylą neteikė. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad buvo pažeisti ieškovės teisėti interesai ir teisė į veiksmingą pažeistų teisių gynybą siekiant įsitikinti laimėtojo pasiūlymo atitikimu Pirkime nustatytiems reikalavimams. Taigi, negalima vertinti, kad SMD Nr. 9 atitinka Pirkimo sąlygų 4 – 5 punktų reikalavimus.

Dėl trečiųjų asmenų jungtinės veiklos sutarties atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams

Tretieji asmenys ir atsakovė apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiųjų asmenų pateikta Jungtinės veiklos sutartis neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų.

 Pirkimo sąlygų 4.1 papunktyje nurodyta, kad jei Pirkimo procedūrose dalyvauja ūkio subjektų grupė, ji pateikia jungtinės veiklos sutartį arba tinkamai patvirtintą jos kopiją. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyti kiekvienos šios sutarties šalies įsipareigojimai vykdant numatomą su perkančiąja organizacija sudaryti pirkimo sutartį, šių įsipareigojimų vertės dalis, įeinanti į bendrą pirkimo sutarties vertę. Jungtinės veiklos sutartis turi numatyti solidarią visų šios sutarties šalių atsakomybę už prievolių perkančiajai organizacijai nevykdymą.

Trečiųjų asmenų pateiktoje jungtinės veiklos sutartyje nurodyta, kad AB „Kauno grūdai“ įsipareigojimai: mėsos konservų su garnyru gamyba, fasavimas, viso sausojo maisto davinio pakavimas ir susiję veiksmai, taip pat sandėliavimas ir pardavimo veiklos dalis, t. y. veiklos, kurioms yra būtinas, be kita ko, maisto tvarkymo subjekto statusas, teisės verstis veikla dokumentai (maisto gamyba iš mėsos, kuri jau būna paruošta vartojimui, termiškai apdorota, kt.) (1.1 papunktis). Taip pat šioje sutartyje nurodyti UAB „Taiklu“ įsipareigojimai: strateginis koordinavimas (pasiūlymo rengimas pirkime, visų gamintojų paieška, gamybos ir tiekimo proceso administracinis valdymas); tiekimo proceso administravimas, logistika bei transportavimo kaštai; apyvartinių lėšų veiksmai (avanso garantijų organizavimas; avansiniai mokėjimai, laikantis sutartinių sąlygų), atsakomybių ir rizikų valdymas tarp skirtingų gamintojų ir susiję bei kiti atskirai neįvardijami veiksmai, kuriuos leidžia teisės aktai be specialių veiklą reglamentuojančių veiklos klausimų) (1.2 papunktis).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jungtinės veiklos sutarties nuostatos, jog AB  „Kauno grūdai“ vykdys įsipareigojimų dalį, susijusią su maisto gamyba, fasavimu, pakavimu, sandėliavimu, šiai veiklai nustatytų reikalavimų patenkinimu, o UAB „Taiklu“ vykdys įsipareigojimų dalį, susijusią su strateginiu koordinavimu, tiekimo proceso administravimu, logistika, transportavimo kaštais, apyvartinių lėšų veiksmais, atsakomybių ir rizikų valdymu tarp skirtingų gamintojų ir pan., nėra pakankamos, kad būtų nustatyta jungtinės veiklos sutarties šalių įsipareigojimų vertės dalis. 

Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir pažymi, kad ši nuostata reikalauja, kad jungtinės veiklos dalyviai konkrečiai savo dalį nurodytų pinigine išraiška, t. y. kokios vertės darbus įsipareigoja atlikti kiekviena iš šalių ir kokią konkrečiai dalį jų kiekvieno vertė sudaro bendroje Pirkimo sutarties vertėje. Tik taip gali būti nustatyta jungtinės veiklos sutartyje kiekvieno iš šalių įsipareigojimų vertės. Trečiųjų asmenų sutartyje vertė materialia išraiška nenurodyta. Aptariamos Pirkimo sąlygos nuostatos dėl jungtinės veiklos sutarties nebuvo laikomasi.

Atsakovė atsakyme į ieškovės pretenziją nurodė, kad pirkimo sąlygose konkretaus reikalavimo, jog įsipareigojimų vertės dalis būtų išreikšta tik procentiniu būdu, nėra. Juolab, nekeliamas reikalavimas apibrėžti ir kiekvienos šalių įsipareigojimų vertės finansine išraiška, nes pirkimas vykdomas neskelbiamų derybų būdu ir galutinė galimos sudaryti pirkimo sutarties vertė, pateikiant Perkančiajai organizacijai Laimėtojo jungtinės veiklos sutartį, nėra aiški, nes dėl pasiūlymo kainos (sutarties vertės) pirkimo procedūrų metu yra vykdomos derybos. Taip pat atsakovė nurodė, kad derybų metu, teikiant galutinį pasiūlymą, keičiasi ir finansinės dalys, priklausomai nuo galutinių derybų rezultato bei galutinio pasiūlymo pateikimo. Todėl tokiu būdu vykdomame Pirkime atsakovė net nebūtų galėjusi iš anksto, dar prieš derybas, reikalauti jungtinės veiklos partnerių iš anksto galutinai apsibrėžti savo įsipareigojimų vykdant būsimą Pirkimo sutartį dalis (procentiniu dydžiu), nes derybų metu šios partnerių įsipareigojimų proporcijos gali pasikeisti. Šios pozicijos dėl jungtinės veiklos sutarties aiškinimo atsakovė laikosi ir apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovės Pirkimo sąlygos dėl jungtinės veiklos aiškinimas prieštarauja Pirkimo sąlygos 4.1 papunkčiui. Nors atsakovė nurodo, kad Pirkimo sąlygose nebuvo reikalaujama nurodyti, kad įsipareigojimų vertės dalis būtų išreikšta procentine ar finansine išraiška, tačiau nepaaiškina, ką konkrečiai reiškia Pirkimo sąlyga, pagal kurią reikalaujama nurodyti jungtinės veiklos sutarties šalių įsipareigojimų vertės dalis. Taip pat šiame kontekste nesutiktina su atsakove, kad ji negali dar prieš derybas reikalauti jungtinės veiklos partnerių ir iš anksto galutinai apsibrėžti savo įsipareigojimų vykdant būsimą Pirkimo sutartį dalis (procentiniu dydžiu), nes derybų metu šios partnerių įsipareigojimų proporcijos gali pasikeisti. Šiuo atveju sutiktina su trečiųjų asmenų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad nei perkančioji organizacija, nei tretieji asmenys neturi teisės savo plečiamuoju aiškinimu faktiškai sukurti trūkstamą sutarties nuostatą /užpildyti sutarties spragą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei Pirkime nurodžius sąlygą, kad šalys jungtinės veiklos sutartyje turi nurodyti jungtinės veiklos sutarties šalių įsipareigojimų vertės dalis, o šių dalių tretiesiems asmenims nenurodžius, ji negali šios sąlygos aiškinti taip lyg ji nebūtų įtraukta į Pirkimo sąlygas.

Į bylą pateiktoje 2025 m. gruodžio 8 d. Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Tarnyba) išvadoje Nr. 4S-1605 nurodyta, kad Tarnybai nėra aišku, kuo remiantis perkančioji organizacija nustatė jungtinės veiklos sutarties šalių įsipareigojimų vertės dalį, įeinančią į bendrą pirkimo sutarties vertę. Tai, kad Perkančioji organizacija ir tretieji asmenys nurodo, jog ginčo nuostata, susijusi su jungtinės veiklos sutartimi, nenumatė reikalavimo pateikti sutarties šalių įsipareigojimų nei vertine, nei procentine prasme, nepaaiškina, kokiu būdu perkančioji organizacija nustatė kiekvienos šios sutarties šalies įsipareigojimų vertės dalį, įeinančią į bendrą pirkimo sutarties vertę. Tarnybos nuomone, jungtinės veiklos sutarties nuostatos, jog AB „Kauno grūdai“ vykdys įsipareigojimų dalį, susijusią su maisto gamyba, fasavimu, pakavimu, sandėliavimu, šiai veiklai nustatytų reikalavimų patenkinimu, o UAB „Taiklu“ vykdys įsipareigojimų dalį, susijusią su strateginiu koordinavimu, tiekimo proceso administravimu, logistika, transportavimo kaštais, apyvartinių lėšų veiksmais, atsakomybių ir rizikų valdymu tarp skirtingų gamintojų ir pan., nėra pakankamos, kad leistų nustatyti jungtinės veiklos sutarties šalių įsipareigojimų vertės dalį.

 Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad trečiųjų asmenų pateikta jungtinės veiklos sutartis neatitiko Pirkimo sąlygų, o atsakovė, vertindama trečiųjų asmenų pasiūlymą, nesilaikė savo Paskelbtų pirkimo sąlygų, nepagrįstai vertino, kad pateikiamai jungtinės veiklos sutarčiai nebuvo keliamas reikalavimas apibrėžti ir kiekvienos šalių įsipareigojimų vertės finansine išraiška. Taigi, trečiųjų asmenų pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų Pirkimo sąlygų ir šiuo aspektu.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

 Tretieji asmenys apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo išvada pripažinti trečiųjų asmenų pasiūlymą neatitinkančiu Pirkimo sąlygas, yra neproporcinga esamoje situacijoje bei reikšmingai nesuderinama su pamatiniu viešųjų pirkimų tikslu, t. y. nesuderinama su racionalaus biudžeto lėšų panaudojimu. Trečiųjų asmenų ir ieškovės vien pasiūlymų kainų skirtumas yra net 2  915  199,81 Eur su PVM apimtyje (~ 3 mln. skirtumas). Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiuo argumentu, pažymi, kad aplinkybė, jog trečiųjų asmenų pasiūlymo kaina Pirkime mažesnė nei ieškovės pasiūlyta kaina, neturi teisinės reikšmės vertinant ieškovės pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygoms. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VPĮ reikalavimas perkančiosioms organizacijoms siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, negali pateisinti kitų VPĮ principų bei imperatyvių nuostatų nesilaikymo. Priešingas aiškinimas neatitiktų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų, vykdant viešuosius pirkimus, reikalavimų, taip pat šiuo klausimu suformuotos nuoseklios kasacinio teismo praktikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-381/2021 39 punktas)

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas tenkinti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimų viešajame pirkime panaikinimo, tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti atsakovės ir trečiųjų asmenų apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to apeliaciniai skundai atmetami, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

Atmetus atsakovės ir trečiųjų asmenų apeliacinius skundus ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė UAB „Pakma“ prašo jai priteisti 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos ir 1 815 EUR bylinėjimosi išlaidų iš trečiųjų asmenų UAB „Taiklu“ bei AB „Kauno grūdai“.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė teikė vieną atsiliepimą į atsakovės ir trečiųjų asmenų apeliacinius skundus. Atsakovės ir trečiųjų asmenų apeliaciniai skundai paduoti dėl sprendimo dalies, kuria ieškovės ieškinys buvo tenkintas ir atsakovės pasiūlymų eilės sprendimas panaikintas. Atsakovės ir trečiųjų asmenų pozicija apeliaciniuose skunduose dėl sprendimo panaikinimo sutapo, todėl ieškovei nereikėjo didesnių laiko sąnaudų atsikirsti į dviejų apeliacinių skundų argumentus. Taigi, priteisiant ieškovei bylinėjimosi išlaidas atsižvelgtina į tai, kad buvo pateiktas vienas atsiliepimas į apeliacinius skundus.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) apskaičiuoto priteistino užmokesčio už advokato teisines paslaugas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalus dydis – 3 155,88 Eur (apskaičiuojant maksimalų dydį taikomas 2025 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (2 427,60 Eur) ir jis dauginamas iš Rekomendacijose nustatyto koeficiento 1,3). Nagrinėjamu atveju ginčas nebuvo išskirtinai sudėtingas tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo požiūriu, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, sumažindama ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį iki Rekomendacijose nustatyto dydžio, priteisia ieškovei iš atsakovės ir trečiųjų asmenų 3 155,88 Eur (lygiomis dalis po 1 577,94 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Pakma“, juridinio asmens kodas 151181991, iš atsakovės Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 304740061, 1  577,94  Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei UAB „Pakma“, juridinio asmens kodas 151181991, iš trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Taiklu“, juridinio asmens kodas 304437662, bei akcinės bendrovės „Kauno grūdai“, juridinio asmens kodas 133818917, lygiomis dalimis 1 577,94 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                Rūta Latvelė

                        Asta Pikelienė

                Vigintas Višinskis