ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2022 m. gruodžio 7 d.

Šiauliai 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Birutės Simonaitienės, Irenos Stasiūnienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo Ž. M.

apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2090-291/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naftėnas“ ieškinį atsakovui Ž. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo D. M.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) patikslintu ieškiniu prašė priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Naftėnas“ iš atsakovo Ž. M. 5 809,31 Eur už parduotą kurą, 156,97 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2021 m. balandžio 9 d. ir 2021 m. gegužės 11 d. ieškovė pardavė dyzelinį kurą (žymėtą, žemės ūkio veiklai) trečiajam asmeniui D. M. Kuras buvo perduotas R. G. (2021 m. balandžio 9 d.) ir Ž. M. (2021 m. gegužės 11 d.). Kuro pirkimą užsakė atsakovas Ž. M., tačiau nurodė, kad jį perka trečiasis asmuo D. M.. Ieškovo apskaitos duomenimis liko neapmokėtos dyzelino (dyzelinas žymėtas žemės ūkiui) pirkimo-pardavimo sąskaitos, išrašytos trečiojo asmens D. M. vardu: 2021 m. balandžio 9 d. NAF 0264092 už 1 545,25 Eur ir 2021 m. gegužės 11 d. NAF 0267128, už 4 264,06 Eur. Bendra už nupirktą dyzelinį kurą suma sudaro 5 809,31 Eur. Trečiais asmuo D. M. nepatvirtino, kad pirko iš ieškovės kurą, todėl tikrasis kuro pirkėjas yra pirkimą užsakęs atsakovas Ž. M., todėl laiko, kad tarp  atsakovo ir ieškovės susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai, ir jis turi apmokėti ieškovei už parduotą produkciją pagal išrašytas sąskaitas susidariusią 5 809,31 Eur skolą ir paskaičiuotas 156,97 Eur palūkanas.

3.       Atsakovas Ž. M. prašė atmesti ieškovės UAB „Naftėnas“ ieškinį dėl 5 809,31 Eur skolos už prekes, 156,97 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo; priteisti iš ieškovės UAB „Naftėnas“ atsakovui Ž. M. visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ūkinė operacija vyko tarp pardavėjos UAB „Naftėnas“ ir pirkėjos D. M.. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pirkimo-pardavimo santykiai susiklostė tarp UAB „Naftėnas“ ir atsakovo. PVM sąskaitose faktūrose Nr. NAF 0264092 ir Nr. NAF 0267128 yra nurodyta, jog žemės ūkyje naudoti skirto žymėto dyzelinio kuro pirkėja yra būtent D. M., jose yra nurodytas ir leidimo, kurio pagrindu ieškovė pardavė žymėtą dyzelinį kurą, numeris ZU-N-063-109827.1489459., taip pat nurodytas D. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei PVM kodas (duomenys neskelbtini). Atsakovas neturi pareigos atsiskaityti už jo sutuoktinės D. M. įsigytas prekes, be to, šalys yra sudariusios Povedybinę sutartį, todėl esant būtent tokiems ūkinę operaciją (prekių tiekimą) įforminantiems dokumentams, ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo, kad jis padengtų įsiskolinimus už pirkėją D. M.. Atsakovas neginčija to, jog jis pasirašė 2021 gegužės 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. NAF 0267128 esančioje eilutėje „prekes gavau“, kai ieškovė atgabeno pirkėjai D. M. skirtus 6 547 litrus dyzelino, tačiau neišreiškė valios įsigyti sąskaitose nurodytą prekių kiekį už nurodytą kainą, ir parodė ūkininkės D. M. kuro talpyklas, į kurias ieškovė gali pilti atgabentą kurą, ką ieškovė ir padarė. Ieškovės atgabentas dyzelinis kuras buvo faktiškai perduotas pirkėjai D. M. ir nuo šio momento, pirkėja D. M. įgijo nuosavybės teises į šį kurą. Visas ieškovės atgabentas ir į ūkininkės D. M. kuro talpyklas supiltas dyzelinis, vėliau buvo sunaudotas išimtinai dyzelinio kuro pirkėjos D. M. ūkio laukuose. Kitos ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. NAF 026409 atsakovas nepasirašė, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas išreiškė valią sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį dėl sąskaitoje nurodyto 2500 litrų kiekio dyzelinio kuro, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo. Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, jog ūkininkei D. M. 2021 metų sezono laukų plotams apdirbti ir deklaruotam derliui užauginti buvo reikalingas būtent toks dyzelinio kuro kiekis, koks ir yra nurodytas ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, todėl dyzelinio kuro pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta būtent su D. M., o ne su atsakovu. D. M. nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog 2021 metais deklaruotų žemės plotų apdirbimui ir derliaus užauginimui būtiną kuro kiekį ji būtų įsigijusi ne iš UAB „Naftėnas“ pagal byloje esančias jai išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovas taip pat turi savo vardu įregistruotą ūkininko ūkį. 2021 metais jis dirbo bei deklaravo iš viso 119,68 ha pasėlių, 2021 metais įsigijo 11 632 litrus žymėto dyzelinio kuro, už kurį su kuro pardavėjais yra visiškai atsiskaitęs. Žmonos kuro talpyklos buvo laikinai pastatytos atsakovo sklype, esančiame Daunorų k., savo ūkiui jis kuro iš D. M. talpyklų nenaudojo.

4.       Trečiasis asmuo D. M. prašė atmesti ieškovės ieškinį ir priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad D. M. kuro iš UAB „Naftėnas“ niekada neužsakinėjo, kurą visada užsakinėjo Ž. M. Atsakovas vadovavo visam ūkiui, tame tarpe ir įregistruotam D. M. vardu. Ūkininke tapo atsakovo iniciatyva dėl prašomos paramos. D. M. dėl kuro pirkimų nesigilino, nes pasitikėjo sutuoktiniu (atsakovu). 2021 m. D. M. neturėjo galimybės naudotis savo technika, visa technika stovėjo pas atsakovą, todėl neturėjo jokio tikslo kuro užsakyti. Neprašė atsakovo nei užsakyti kuro, nei kad priimtų į talpyklas, nei kad naudojant šį kurą technikai apdirbtų laukus. D. M. sąskaitos prieš pusantrų metų buvo blokuotos, todėl ji už kurą negalėjo mokėti. 2021 m. birželio 21 d. nuvykusi kartu su atsakovu deklaravo pasėlius Nacionalinėje mokėjimo agentūroje. D. M. buvo užsakiusi kūlimo paslaugą, ir už darbus buvo sumokėta juo atlikusiam ūkiui, įskaitant ir už kurą. Iki kovo mėnesio, kol gyveno kartu su atsakovu šeimoje, laukus apsėjo atsakovas, bet po kovo mėnesio atsakovas D. M. prašymu jokių darbų neatliko. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 21 d. sprendimu teismas ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo Ž. M. ieškovei UAB „Naftėnas“ 5 809,31 Eur skolą, 156,97 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme – 2021 m. gruodžio 20 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 584 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo Ž. M. trečiajam asmeniui D. M. 1 210,00 Eur už advokato teisinę pagalbą; priteisė iš atsakovo Ž. M., valstybei 17,92 Eur pašto išlaidas.

6.       Teismas sprendė, kad pateiktos sąskaitos faktūros ir liudytojo E. S. paaiškinimai paneigia aplinkybę, kad D. M. prašė atsakovo bei R. G. priimti jos vardu atvežtą kurą, nes ant sąskaitų faktūrų nurodytas atsakovo telefono numeris, jam būdavo pranešama apie atvežamą kurą, o ne D. M.. Teismas vertino, kad, D. M. nebuvo žinoma apie atvežamą kurą pagal ginčo sąskaitas. Teismas pažymėjo, kad pats atsakovas ir byloje apklausti liudytojai patvirtino, ūkyje tvarkėsi atsakovas, laukuose D. M. nebūdavo.

7.       Teismas atsižvelgęs į tai, kad nuo 2021 m. kovo mėnesio sutuoktiniai kartu nebegyveno ir 2021 m. birželio 4 d. atsakovo iniciatyva buvo pradėta ištuokos byla, vertino, kad mažai tikėtina, jog 2021 m. balandžio 9 d. ir gegužės 11 d. atsakovas būtų užsakęs kurą sutuoktinės D. M. naudai. Teismas nustatė, kad sklypas, kuriame įrengtos kuro talpyklos priklauso atsakovui ir kitiems bendrasavininkams. D. M. galimybės patekti į šį sklypą yra ribotos, nes teritorija stebima kamerų. Atsakovas galėjo laisvai naudotis kuro talpyklomis. Teismas atsižvelgęs į D. M. paaiškinimą, kad ji prašė atsakovo leisti prisipilti kuro į lengvąjį automobilį, padarė išvadą, kad D. M. laisvai kuru negalėjo naudotis. Teismas pažymėjo, kad sutuoktinių santykiai buvo įtempti ir jie kartu nebegyveno, todėl D. M. nebuvo įgaliojusi atsakovo pirkti kurą, atlikti ūkio darbus. D. M. ūkiui priklausanti technika buvo pas atsakovą ir nebuvo naudojama, to neneigė net pats atsakovas, todėl D. M. nebuvo reikalingas dyzelinis kuras. Jei atsakovas dirbo D. M. ūkio laukuose ar naudojo jos kurą, tai atsakovas veikė savavališkai. Teismas atkreipė dėmesį, kad D. M. vardu kuras buvo pristatytas 2021 m. kovo ir balandžio mėnesiais, kai jau vyksta laukų apdirbimo darbai, o kurą atsakovas savo vardu įsigijo tik 2021 m. birželio ir rugpjūčio mėnesiais ir padarė išvadą, kad ginčo sąskaitų išrašymo metu atsakovas galėjo savo kuro neturėti, nors žemės ūkio darbai vyko pilnu tempu. Teismas sprendė, kad atsakovas atsakingas už ginčo sąskaitų apmokėjimą, jo iniciatyva buvo pirktas kuras, klaidingai nurodant, kad kurą perka sutuoktinė D. M., todėl pagal ginčo sąskaitas susidariusią skolą ir palūkanas dėl laiku neapmokėtų sąskaitų,  turi sumokėti atsakovas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

8.       Apeliaciniu skundu atsakovas Ž. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 birželio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2090-291/2022 ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „Naftėnas“ patikslintas ieškinys atsakovui Ž. M. dėl 5 809,31 Eur tariamos skolos už prekes ir 156,97 Eur palūkanų būtų atmestas; atsakovo Ž. M. naudai iš ieškovės UAB „Naftėnas“ priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo faktą, jog ūkininkės D. M. ūkiui 2021 metais buvo būtinas toks dyzelinio kuro kiekis, kokį pardavė ieškovė UAB „Naftėnas“ pagal dvi PVM sąskaitas faktūras (t. y. bent 9 047 litrai). Be tokio dyzelinio kuro kiekio D. M. ūkyje nebuvo įmanoma užauginti grūdų bei rapsų derliaus, kurį pati D. M. pripažino nusikūlusi ir realizavusi 2021 metais, todėl neabejotinai 2021 metais D. M. ūkyje nurodytas kuro kiekis realiai buvo sunaudotas. Atsakovas pasirašydamas vienoje iš dviejų ieškovės UAB „Naftėnas“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, tik patvirtino prekių pristatymą pirkėjai – ūkininkei D. M.

8.2.                      D. M. 2021 m. birželio 21 d. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje ir 2021 birželio 30 d. Prašymu pakeisti paraiškos duomenis Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos deklaravo, kad 2021 m. savo ūkyje augino 36,69 ha miežių, 42,26 ha rapsų, 17,74 ha kviečių (išviso 96,69 ha). D. M. patvirtino šiuo deklaracijoje nurodytus faktus. Tokio didelio laukų ploto apdirbimui yra būtina žemės ūkio technika, kuriai naudojamas dyzelinis kuras.

8.3.                      Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 birželio 26 d. nutarimu Nr. 667 „Dėl gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisyklių patvirtinimo“ nustatytas normas (grūdinėms kultūroms (įskaitant miežius ir kviečius) – 102 l/ha; rapsams – 124 l/ha) 54,43 hektaru plote užauginti grūdiniu kultūrų (miežiu ir kviečiu) derliu bei 42,26 hektarų plote rapsu derlių, ūkininkei D. M. buvo reikalinga vidutiniškai 10 792,10 litro dyzelino. Šis galiojančiame teisės akte nurodytas kiekis dyzelino iš esmės atitinka ieškovės UAB „Naftėnas“ pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytą pirkėjai D. M. parduotą dyzelino kiekį – 9 047 litrus, kas sudaro 93,57 litrą vienam hektarui. Šis kuro poreikis leidžia daryti išvadą, jog būtent ūkininkė D. M. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su ieškove UAB „Naftėnas“, iš jos įsigijo ir savo ūkyje grūdinėms kultūroms užauginti sunaudojo PVM sąskaitose faktūrose nurodytą kiekį (9 047 litrus) žemės ūkyje naudoti skirto dyzelinio kuro, todėl D. M. turi pareigą atsiskaityti už šį jos įsigytą kurą.

8.4.                      D. M. į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog 2021 metais deklaruotų žemės plotų apdirbimui ir miežių, kviečių bei rapsų derliaus užauginimui šiuose laukuose būtiną kuro kiekį ji būtų įsigijusi ne iš ieškovės UAB „Naftėnas“ pagal byloje esančias jai išrašytas dvi PVM sąskaitas faktūras, o iš kokių nors kitų žymėto dyzelinio kuro pardavėjų. 2022 gegužės 3 d. teismo posėdyje D. M. patvirtino, jog ji neužsakinėjo ir nepirko dyzelinio kuro iš jokių kitų įmonių.

8.5.                      Prijungtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinės bylos Nr. e2FB-106337-251/2021 iškeltos pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėja D. M. patvirtino, jog 2021 metais jos ūkyje buvo auginami rapsai, kviečiai ir miežiai, taip pat tame teismo posėdyje pripažino ir tai, jog 2021 metais ji nusikūlė derlių nuo visų, maždaug 90 ha ploto, laukų ir šį derlių už grynuosius pinigus realizavo pažįstamai M. B..

8.6.                      Liudytojas T. S., liudydamas teisme patvirtino ir tai, jog tokio didelio ploto laukų (t. y. 96,69 ha), kuriuose yra auginamos grūdinės kultūros bei rapsai, nėra įmanoma apdirbti be technikos ir jai būtino dyzelinio kuro. Liudytojas R. G. patvirtino matęs, jog 2021 metų gegužės pabaigoje D. M. ūkio laukai Bitaičių kaime buvo purškiami prie traktoriaus prikabinamu purkštuvu, traktoriumi buvo atliekami darbai ir (duomenys neskelbtini) esančiuose D. M. ūkio laukuose. Pirmosios instancijos teismas neįsigilinęs į šios civilinės bylos esmę bei neatskleidęs ir neįvertinęs esminių šiai bylai teisingai išspręsti faktinių aplinkybių, padarė nepagrįstą išvada, kad D. M. nebuvo reikalingas dyzelinis kuras. Teismas padarydamas formalią išvadą, jog D. M. nebuvo reikalingas kuras, ignoravo pačios D. M. patvirtinimą, jog ji nusikūlė ir už grynuosius pinigus realizavo net 96,69 ha plotuose užaugintą grūdų derlių.

8.7.                      Nesutinka su teismo išvada, kad D. M. turėjo ribotas galimybes patekti į žemės sklypą, kuriame buvo jos ūkio kuro talpyklos, nes teritorija yra stebima vaizdo kameros. Neaišku įrengtos vaizdo stebėjimo kameros neaptvertame sklype galėjo apriboti D. M. patekimą į šį žemės sklypą.

8.8.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo faktą, jog grūdų derlių nusikūlusi ir realizavusi D. M. teismo posėdžio metu net negalėjo paaiškinti nei kaip jos ūkyje buvo paruošta žemė 2021 metų derliaus auginimui, kaip be dyzelinio kuro, galėjo būti pasėtos grūdinės kultūros 96,69 ha ploto laukuose, kaip visi šie laukai buvo patręšti ir nupurkšti bei pan. 2022 gegužės 3 dieną vykusiame teismo posėdyje pripažino, jog jos ūkyje rapsus pasėjo atsakovas.

8.9.                      Teismas darydamas išvadą, kad D. M. nebuvo įgaliojusi atsakovą atlikti ūkio darbus ar naudoti kurą, neatsižvelgė, jog D. M. 2021 m. birželio 21 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kai jau tris mėnesius nebegyveno su sutuoktiniu, ir jau praėjus 1–2 mėnesiai nuo žemės ūkio veiklai skirto dyzelinio kuro įsigijimo iš ieškovės UAB „Naftėnas“. Akivaizdu, kad nors D. M. 2021 m. kovo mėnesį išsikraustė iš šeimos namų, jai buvo žinoma apie jos ūkyje auginamų kultūrų plotus ir rūšis. D. M. ūkininkauja nuo 2011 m., todėl deklaruodama 96,69 ha ploto grūdinių kultūrų bei rapsų pasėlius ji neabejotinai žinojo (turėjo žinoti), kad derliui šiuose itin dideliuose plotuose užauginti bus neišvengiamai būtinas atitinkamas kiekis dyzelinio kuro, kurį ji buvo įsigijusi iš ieškovės. Įtemti sutuoktinių santykiai netrukdė jiems bendrauti dalykiniais, su žemės ūkiu susijusiais klausimais.

8.10.                      Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas kuro įsigijo 2021 m. tik birželio ir rugpjūčio mėnesiais. UAB „Viada LT“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 000389 patvirtina, jog atsakovas dyzelinį kurą pirko ne tik 2021 birželio mėnesį, tačiau ir 2021 balandžio 18 dieną. Iki šio pirkimo atsakovas taip pat turėjo savo įsigyto kuro, kurį jis nusipirko iš anksto dar 2020 metų pabaigoje, ruošdamasis 2021 metų darbų sezonui.

8.11.                      Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo taisykles, ko pasėkoje nepagrįstai konstatavo pirkimo-pardavimo teisinius santykius susiklosčius tarp ieškovės UAB „Naftėnas“ ir atsakovo. Tokia teismo išvada neatitinka bylos faktinių aplinkybių, nes pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo būtent su atsakovu ir šalių sutarimo dėl tokios sutarties būtinųjų sąlygų (CK 6.305 straipsnis) nepatvirtina jokie objektyvūs šios bylos įrodymai. Ieškovė į nagrinėjamą bylą nepateikė rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties, kuria atsakovas būtu įsipareigojęs savo nuosavybėn priimti atitinkamą kiekį dyzelinio kuro ir sumokėti už jį pardavėjui nustatytą kainą. Teismas nepagrįstą išvadą dėl susiklosčiusių pirkimo-pardavimo santykių padarė remdamasis išimtinai vien tik ieškovės darbuotojo E. S. žodiniais paaiškinimais, jog atsakovas telefonu pateikė užsakymą dėl dyzelinio kuro. Tačiau PVM sąskaita faktūra nėra sutartis ir pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti buvus pirkimo-pardavimo santykius. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė šalių neva sudarytas susitarimas dėl žymėto dyzelinio kuro tiekimo, atitiko CK 6.305 straipsnyje apibrėžtą pirkimo-pardavimo sutarties sampratą, t. y., jog atsakovas ne tik neva užsakė iš ieškovės prekes (dyzelinį kurą), tačiau ir įsipareigojo jas priimti nuosavybės teise bei sumokėti jų kainą. Pasirašydamas PVM sąskaitoje faktūroje atsakovas suprato, kad atgabento dyzelinio kuro pirkėja yra D. M., dėl ko atsakovas ir parodė talpas, kur buvo laikomas būtent D. M. ūkio kuras. Vien užsakymo pateikimas, nurodant, jog užsakymą teikia D. M., negali būti laikoma užsakymą neva teikusio atsakovo valios išreiškimu įsipareigoti sumokėti prekių kainą pagal pardavėjo išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

8.12.                      UAB „Naftėnas“ yra licencijuojama veikla – didmenine prekyba naftos produktais – užsiimanti įmonė, todėl ieškovei yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Todėl, net jeigu ir atsakovas skambino dėl dyzelinio kuro užsakymo, tai jis aiškiai nurodė (atskleidė), jog jis užsakymą teikia kito asmens – D. M. – vardu, o tuo tarpu pardavėja UAB „Naftėnas“, žinodama, jog užsakymas yra teikiamas visai kito asmens vardu, nereikalavo įgaliojimo, kuris patvirtintų, jog atsakovas turi teisę užsakyti kurą (sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį) D. M. vardu, t. y. ieškovė tokiu savo neveikimu pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į CK 2.133 straipsnio 8 dalies nuostatas, atsižvelgiant, kad pardavėja UAB „Naftėnas“ žinojo (turėjo žinoti), jog atsakovas neturi teisės sudaryti sandorių D. M. vardu, todėl atsakovas neatsako už tokį sandorį pardavėjai UAB „Naftėnas“.

8.13.                      Pagal 2021 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija NAF Nr. 0264092 ieškovė atsakovui kuro neperdavė, o atsakovas niekada iš ieškovės nepriėmė šio kiekio kuro, ir jokių su šiuo kuro kiekiu susijusių dokumentų, todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovei už šį kiekį kuro reikalaujamą 1 545,25 Eur sumą. Minėtą sąskaitą pasirašęs ir liudytoju apklaustas R. G. patvirtino, jog ieškovės 2021 balandžio 9 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą pasirašė pirkėjos D. M. prašymu.

8.14.                      Pati D. M. šioje civilinėje byloje patvirtino, jog dyzelinio kuro iš jokių kitų kuro pardavėjų ji 2021 metais nepirko, todėl akivaizdu, kad, jog ūkiui būtiną kuro kiekį D. M. įsigijo būtent iš ieškovės UAB „Naftėnas“ pagal ginčo sąskaitas, todėl būtent ji, o ne atsakovas privalo atsiskaityti už jos ūkio derliui gauti panaudotą kurą.

9.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Naftėnas“ prašo atmesti atsakovo Ž. M. apeliacinį skundą, paliekant galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 21 d. sprendimą; priteisti ieškovei UAB „Naftėnas“ iš atsakovo Ž. M. 1  000 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

9.1.                      Atsakovo nurytos aplinkybės apie D. M. deklaruotus pasėlius, jų plotą, dyzelino kiekį reikalingą apdirbti konkrečius pasėlio plotus, gautą derlių 2021 m., neįrodo, kad D. M. išreiškė valią pirkti kurą 2021 m. balandžio 9 d. ir 2021 m. gegužės 11 d. pagal išrašytas ginčui aktualias PVM sąskaitas faktūras. Jei D. M. ir reikėjo pirkti kuro pasėliams apdirbti, tai ji kurą galėjo įsigyti ir kitu laiku, nebūtinai tik 2021 m. balandžio 9 d. ir 2021 m. gegužės 11 d.

9.2.                      Byloje liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas E. S. nurodė, kad per eilę metų tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens nusistovėjo įprastinė praktika – atsakovas Ž. M. telefonu skambina E. S. ir užsako dyzeliną nurodydamas, kurio ūkio vardu yra daromas užsakymas (t. y. ar paties Ž. M. ar D. M.). Nors atsakovas mėgina naiviai gintis nuo to, kad neskambino ieškovui ir nedarė šių užsakymų, tačiau liudytojo E. S. paaiškinimus patvirtina paties atsakovo veiksmai (mokėjimai). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas neneigė aplinkybės, kad mokėjimus ieškovei vykdė tiek pagal jam išrašytas sąskaitas, tiek pagal D. M. išrašytas sąskaitas. Per 2020 metus atsakovas ieškovei iš savo sąskaitos padarė šešis pavedimus, kurių bendra suma 14 600 Eur. Šiais pavedimais buvo apmokėtos septynios D. M. už dyzelinį kurą išrašytos sąskaitos ir dvi Ž. M. už dyzelinį kurą išrašytos sąskaitos. 

9.3.                      Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė pasirinko netinkamą atsakovą, kadangi atsakove šiame ginče turi būti trečiasis asmuo D. M. Priešingai, visos aplinkybės ir atsakovo elgesys byloja apie tai, kad Ž. M. yra tinkamas atsakovas, užsakovas ir prekių gavėjas.

9.4.                      2021 m. balandžio 9 d. ieškovo vairuotojas pagal 2021 m. balandžio 9 d. sąskaitą NAF 0264092 atvežęs kurą į atsakovui priklausančią valdą, kurą perdavė R. G. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai nustatė, kad liudytojas R. G. yra patikimas atsakovo asmuo, kuriuo atsakovas pasitiki ir paprašo atlikti vienokių ar kitokių paslaugų. Viena iš tokių paslaugų, atsakovo prašymu, buvo kuro įleidimas į kuro talpą. Nors byloje R. G. teigia, kad kurą priimti jo paprašė trečiasis asmuo D. M., tačiau kiti byloje esantys duomenys nepatvirtina šių paaiškinimų. D. M. paaiškino, kad nieko nežinojo apie kuro pirkimą, todėl menkai tikėtina, kad galėjo skambinti R. G.. Ant sąskaitų nurodytas atsakovo telefono numeris, kuriuo ieškovės vairuotojas skambindavo pristatęs kurą. Vadinasi, pats atsakovas kuravo kuro priėmimą ir, tikėtina, paprašė jam patikimo asmens R. G. pagalbos priimant kurą. Visas šias aplinkybes pagrįstai ir tinkamai įvertino bei nustatė pirmosios instancijos teismas, todėl šios išvados yra labiausiai tikėtinos.

10.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo D. M. prašo atmesti atsakovo Ž. M. apeliacinį skundą, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2090-291/2022 palikti nepakeistą; priteisti D. M. iš atsakovo Ž. M. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas į apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

10.1.                      Apeliacinio skundo 12–33 punktuose atsakovas nurodė statistinius duomenis apie tai, kokie kiekiai miežių, rapsų ir kviečių galėjo būti nukulti iš D. M. deklaruotų pasėlių, kad jiems užauginti ir nukulti buvo reikalingos trąšos, dyzelinis kuras ir pan., be to, šiuos punktuose aptariamos aplinkybės, nagrinėtos teisminiame procese, kuriame D. M. siekė iškelti sau bankroto bylą. Šie apeliacinio skundo argumentai nėra tiesiogiai susiję su ieškovės UAB „Naftėnas“ pareikštais reikalavimais, yra pernelyg nutolę nuo ginčo dalyko, todėl tokie atsakovo samprotavimus pagrindžiantys įrodymai apskritai neturėtų būti nagrinėjami įvertinus sąsajumo su ginčo dalyku nebuvimą, be to būtina, įvertinti, kad tarp atsakovo ir Ž. M. vyksta ir kiti teisminiai ginčai.

10.2.                      Atsakovo samprotavimai, kad be 9 047 litrų dyzelino 2021 metais D. M. nebūtų galėjusi užauginti nurodomo kiekio grūdų bei rapsų derliaus, yra abstraktus, nutolę nuo ginčo dalyko. Be jokios abejonės, jei D. M. būtų 2021 metais pirkusi dyzelinį kurą ir jį naudojusi žemės ūko veikloje, tai būtų viena iš sąlygų, padėjusių užauginti ir nukulti rapsų ir grūdų derlių. Atsakovas savo žinioje turėdamas D. M. žemės ūkio techniką, nenurodo, kokiu būdu ji iš Ž. M. valdos, kurioje yra kuro talpa, į kurią buvo supilti 9 047 litrai Ž. M. užsakyto ir priimto dyzelino, jį pasiėmė ir sunaudojo žemės ūkio veiklai ir, kad būtent ji, o ne Ž. M. šį kurą panaudojo savo veiklai ar perleido kitiems asmenims. Atsakovas nenurodo, kada, kokiu būdu D. M. iš atsakovo šį dyzelinį kurą pasiėmė ir kur sunaudojo, kai jis net negrąžino D. M. priklausančios žemės ūkio technikos. Skunde aptariamos reikalingos dyzelino normos grūdinėms kultūroms ir rapsams neturi konkretaus ryšio su nagrinėjamu ginču, kuomet nėra nurodoma ir paaiškinama, kaip tas dyzelinas buvo panaudotas.

10.3.                      Skundo 19 punkte atsakovas nepagrįstai siekia tam tikrų su byla nesusijusių aplinkybių įrodinėjimo naštą perkelti D. M.. Atsižvelgiant į ginčo dalyką, D. M. neprivalo įrodinėti, kaip ir kokiomis priemonėmis buvo apdirbti jos laukai. Ginčo dalyką sudaro aplinkybės, susijusios su kuro įsigijimu iš UAB „Naftėnas“ – kas užsakė, kas įsipareigojo sumokėti ir kam tokia prievolė priskirtina esant ginčui. Apeliantas visiškai be jokio pagrindo siekia išplėsti bylos nagrinėjimo ribas į D. M. vykdytos žemės ūkio veiklos analizę, bet ne koncentruotis į konkretų sandorį. Skundo 29 punkte nėra nurodoma, kad liudytojas R. G. būtų patvirtinęs, jog purškiant laukus, būtų naudojamas D. M. priklausantis dyzelinas.

10.4.                      Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teritorija, kurioje yra talpos, kuriose saugomas dyzelinas, yra stebima vaizdo kameromis, tačiau nepateikia jokių įrašų, iš kurių galima būtų pamatyti, jog D. M. atvyktų ir naudotų iš UAB „Naftėnas“ įsigytą kurą.

10.5.                      Atsakovas skunde bando įrodyti, kad jis dar 2020 m.  turėjo dyzelinio kuro atsargų, tačiau šios aplinkybės neįrodo, kad D. M. 2021 m. balandžio ir gegužės mėnesiais iš UAB „Naftėnas“ įsigijo dyzeliną. Kur ir kiek sunaudoja kuro Ž. M., yra jo reikalas ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šios aplinkybės nepaneigia teorinio samprotavimo, kad Ž. M. 2021 m. balandžio ir gegužės mėn., pasinaudodamas UAB „Naftėnas“ pasitikėjimu, susiklosčiusia bendradarbiavimo praktika, pasinaudodamas D. M. išduotu Valstybinės mokesčių inspekcijos leidimu įsigyti naftos produktų be akcizo, šį kurą užsakė D. M. vardu.

10.6.                      D. M. ir Ž. M. yra sudarę povedybinę sutartį, todėl jų turtas ir įsipareigojimai yra atskiri ir šiuo atveju nėra taikytinos CK trečiosios knygos normos, Šalis šiuo atveju galėjo sieti nebent atstovavimo santykiai, kuomet Ž. M. sudarydavo sandorius D. M. vardu. Pažymėtina, D. M. nėra davusi jokių įgaliojimų Ž. M. sudaryti sandorius jos vardu su kitais asmenimis. Nagrinėjamoje byloje Ž. M. sudaryti sandoriai su UAB „Naftėnas“, prekių gavėju nurodant D. M. ir tai nurodant UAB „Naftėnas“ išrašytose sąskaitose, nereiškia, kad tokie sandoriai iš tikro sudaryti D. M. vardu. D. M. nėra patvirtinusi su UAB „Naftėnas“ Ž. M. sudarytus sandorius dėl naftos produktų pirkimo 2021 m. balandžio ir gegužės mėnesiais, todėl jie negali būti laikomi sudarytais D. M. vardu (CK 2.136 straipsnio 1 dalis).

10.7.                      Atsakovas ne vieninteliu šiuo atveju D. M. vardu įsigijo prekių ir jų neperdavė D. M., tačiau jas panaudojo savo reikmėms (pvz. Šiaulių apylinkės teismo 2022-02-28 sprendimas civilinėje Nr. e2-224-841-/2022 ir Šiaulių apygardos teismo 2022-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-283-372/2022, iš kurių matyti, kad Ž. M. yra atsiskaitęs su D. M. pagal jos išduotą įgaliojimą).

10.8.                      D. M. į bylą pateikė įrodymus, kad ji neturėjo galimybių pasinaudoti atsakovo nupirktu kuru iš UAB „Naftėnas“, nes jos turima žemės ūkio technika buvo Ž. M. žinioje ir kuliant pasėlius ji minima technika naudotis negalėjo. D. M. Šiaulių apygardos teisme dėl to iniciavo civilinę byla, kurioje reiškė reikalavimus Ž. M. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo (Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-409-883/2021) ir neturėjo galimybės nurodytu laiku panaudoti dyzelino jai priklausančios technikos eksploatavimui, nes ta technika buvo Ž. M. žinioje. Tik 2021 m. spalio 20 dieną Ž. M. faktiškai pripažino ieškinį perduodamas D. M. jai priklausančią žemės ūkio techniką, tame tarpe kombainą New Holand CX 8.85, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vienintelis iš jos turimos technikos naudoja dyzeliną. Šios aplinkybės taip pat patvirtina piktybinius atsakovo veiksmus D. M. atžvilgiu, kadangi pastarasis technikos D. M. negrąžino tuo metu, kai ji jai buvo reikalinga derliaus nuėmimui. Dėl tos priežasties derliaus nuėmimo kaštai žymiai padidėjo, kadangi derlius turėjo būti nuimtas panaudojant samdytą techniką, mokant už jos nuomą rinkos kaina, tačiau ne naudojant savo turimą techniką ir neturint galimybės įsigyti ir panaudoti dyzelino lengvatinėmis sąlygomis (be akcizo).

10.9.                      Talpos, į kurias buvo pilamas kuras yra Ž. M. su kitais bendrasavininkais esančiame sklype, į kurį D. M. neturi teisės patekti. D. M. nustojus gyventi su atsakovu, D. M. priklausantį turtą kontroliuojant atsakovui, D. M. negalėjo savavališkai patekti į svetimą sklypą, pasiimti turtą ir juo naudotis.

10.10.                      2021 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje NAF Nr. 0264092 ir 2021 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje NAF Nr. 0267128 pirkėju nurodoma atsakovė D. M., nors vieną šių sąskaitų pasirašė Ž. M., o kitą – R. G. Liudytojas E. S. patvirtino, kad pagal šias sąskaitas dyzeliną užsakė Ž. M., ir, kaip įprastai, sąskaita buvo išrašyta tam asmeniui, kurį nurodė Ž. M.. Tačiau Ž. M. ieškovės neinformavo apie tai, kad jis nebeturi teisės D. M. užsakyti kuro ir sudaryti jokių sandorių bei, kad tai daroma D. M. nežinant ir be jos valios. Nei R. G., nei Ž. M. logiškai nepaaiškino su kuro užsakymu ir priėmimu susijusių aplinkybių, taip pat neįrodė, kad įsigytas kuras būtų panaudotas D. M. interesais ar jai būtų perduotas. Todėl atsakovo argumentai, kad jis su UAB „Naftėnas“ sutarties nesudarė, todėl jam nekyla prievolė apmokėti už įsigytą dyzeliną, yra nepagrįsti.

10.11.                      Atsakovas pasinaudojo kontrahento, su kuriuo buvo susiklostę ilgalaikio bendradarbiavimo santykiai, pasitikėjimu. Sutarties, kuri buvo sudaryta CK 6.162 straipsnyje nustatyta tvarka šalimis buvo UAB „Naftėnas“ ir atsakovas Ž. M. D. M. šiuose santykiuose jokiomis formomis nedalyvavo. 2021 m. balandžio ir gegužės mėnesiais D. M. ir Ž. M. kartu nebegyveno, atsakovui nebuvo suteikti jokie įgaliojimai veikti D. M. vardu ar jos vardu sudarinėti sandorius. Todėl atsakovas įprasta tvarka iš UAB „Naftėnas“ užsisakydamas dyzeliną ir tai darydamas D. M. vardu, pažeidė CK 6.163 straipsnio 4 dalyje nurodytą pareigą atskleisti reikšmingą informaciją UAB „Naftėnas“ apie tai, jog D. M. nėra davusi jam jokių leidimų ir sutikimų dėl tokių sandorių sudarymo. Tačiau Ž. M. tęsiant tokią veiklą, priimant užsakytą kurą ir jį sunaudojant savo reikmėms, ne tik, kad buvo pažeistas CK 6.162 straipsnio 2 dalyje nurodytas principas bei CK 6.163 straipsnio 4 dalyje numatyta informacijos atskleidimo pareiga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Apeliacinis skundas netenkintinas.

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12.       Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

         Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

13.       Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba jeigu šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 314 straipsnio normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

14.       Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2020 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija Nr. 0258045, 2020 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija Nr. 0257396 ir 2020 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija Nr. 0250945. Apeliantas skunde nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas klausimas, kad 2021 m.  pradžioje atsakovo Ž. M. ūkis galėjo neturėti savo kuro, tokias abejones jau išnagrinėjus bylą iškėlė tik pats teismas priimtame skundžiamame sprendime, todėl iškilo apeliantui būtinybė pateikti PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias, jog dyzelinį kurą apeliantas pirko ir 2020 m.  pabaigoje, ruošdamasis pavasario darbams.

15.       Ieškovė UAB „Naftėnas“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – Ž. M. atsikaitymus laikotarpiu 2019 m. gruodžio 3 d. – 2022 m. rugpjūčio 4 d., 2022 m. rugpjūčio 4 d., 2022 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo sąskaitas, 2022 m. liepos 29 d. sąskaitos išrašą. Ieškovė nurodė, kad minėti mokėjimo dokumentai įrodo, kad apeliantas atliko mokėjimus už įsigytą kurą, apmokėdavo tiek savo, tiek D. M. sąskaitas, ir tai paaiškina, kodėl ieškovė tiekdama dyzelinį kurą atsakovui arba trečiajam asmeniui pasitikėjo atsakovo telefonu daromais užsakymais.

16.       Trečiasis asmuo D. M. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – 2022 m. kaltinamąjį aktą, kuriuo pareikšti kaltinimai apeliantui. Trečiasis asmuo nurodė, kad kaltinamasis aktas buvo surašytas po skundžiamo sprendimo priėmimo. Kaltinamajame akte užfiksuotos aplinkybės patvirtina konfliktiškus D. M. apelianto santykius.

17.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys nepagrindė būtinybės teikti naują įrodymą apeliacinės instancijos teisme. Pirma, apelianto ir ieškovės pateikti įrodymai jau egzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme; antra, kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – tai ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba net apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra nustatytas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021); trečia, CPK įtvirtintinas ribotos apeliacijos modelis, kurio pagrindinė paskirtis pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/ 2020); ketvirta, įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus; penkta, byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus procesinis sprendimas.

18.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas ir ieškovė nenurodė naujų įrodymų nepateikimo pirmosios instancijos teismui objektyvių priežasčių, o trečiojo asmens pateiktas naujas įrodymas neegzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to juo yra pagrindžiami konfliktiški D. M. ir apelianto santykiai, kurių nei trečiasis asmuo, nei apeliantas neneigė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir jie nelaikytini reikšmingi sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsisakytina priimti teikiamus naujus įrodymus, o toks apeliacinės instancijos teismo atsisakymas priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme atitinka šioje nutartyje nurodytą kasacinio teismo praktiką (CPK 314 straipsnis).

 Dėl faktinių bylos aplinkybių

19.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal ieškovė pardavusi akcizais neapmokestintą žymėtą dyzelinį kurą, 2021 m. balandžio 9 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija NAF Nr. 0264092 1  545,25 Eur sumai ir 2021 m. gegužės 11 d. – PVM sąskaitą faktūrą Serija NAF Nr. 0267128 4 264,06 Eur sumai, pirkėja nurodant D. M.. Iš santuokos liudijimo matyti, kad apeliantas ir D. M. susituokė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apeliantas ir D. M. sudarė povedybinę sutartį, kurios 3.6. punktu sutuoktiniai sutarė, kad kiekvienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios prisiėmęs turtinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims pats atsako už priimtus įsipareigojimus savo asmeniniu turtu. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2021 m. spalio 20 d. buvo paimti iš apelianto D. M. nuosavybės teise priklausantys daiktai: mineralinių trąšų barstytuvas RAUCH AXIS-H, kombainas NEW HOLLAND CX8.85, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėjamoji Spirit 400S, buvę adresu (duomenys neskelbtini) Iš Nekilnojamojo turto registro 2021 m. liepos 9 d. duomenų bazės išrašo matyti, kad dalis žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklauso apeliantui. Iš 2021 m. birželio 21 d. ūkininkės D. M. pateiktos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2021 m. birželio 22 d. duomenų pakeitimo matyti, kad deklaravo einamaisiais metais turimus pasėlius ir kitus plotus.

          Dėl kuro įsigijimo, pirkimo sąlygų 

20.       Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad tarp jo ir ieškovės susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai, kadangi jis užsakydamas iš ieškovės kurą sutuoktinės D. M. vardu ir pasirašydamas vieną iš sąskaitų, nebuvo išreiškęs valios įsigyti kuro savo ūkio poreikiams.

21.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kurą pagal sąskaitas faktūras sutuoktinės D. M. vardu užsakė apeliantas, nesant išreikštos D. M. valios ir nuo 2021 m. kovo mėnesį sutuoktiniams nebegyvenant kartu. Byloje keliamas klausimas, kieno valia buvo užsakytas kuras ir kas turi apmokėti ginčo sąskaitas. Apeliantas aplinkybę, kad buvo D. M. valia įsigyti dyzeliną įrodinėja aplinkybe, kad būtent toks kuro kiekis buvo būtinas užaugintų grūdų ir rapsų derliui, kurį D. M. nukūlė ir realizavo, todėl pagal sąskaitas nupirktas kuro kiekis buvo sunaudotas.

22.       Iš byloje apklausto liudytojo ieškovės darbuotojo E. S. paaiškinimų matyti, kad dyzelį iš UAB „Naftėnas“ visada užsakydavo apeliantas. Nuo 2011 m.  su apeliantu ir D. M. buvo susiklosčiusi praktika, kad kurą užsakydavo apeliantas savo ir sutuoktinės D. M. vardu.

23.       Iš byloje apklausto liudytojo T. S. paaiškinimų matyti, kad apeliantas prižiūrėjo savo ir D. M. ūkius, pati D. M. laukuose nedirbdavo. Šeimos ūkiuose įprasta praktika, kad prekes ūkiams užsakinėja bendrai, o sąskaitos yra išrašomos kiekvieno sutuoktinio vardu atskirai. Pavasarį D. M. laukai buvo prižiūrėti, tačiau darbų atlikimui D. M. trąšų barstytuvu nebuvo naudojama, nes D. M. nebuvo leidusi.

24.       Iš 2021 m. balandžio 9 d. ir 2021 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad sąskaitos buvo išrašytos D. M. vardu, tiek apeliantas, tiek trečiais asmuo D. M. bei liudytojas T. S. patvirtino, kad ant sąskaitų yra nurodytas apelianto telefono numeris ir šiuo telefono numeriu buvo skambinama atvežus į pirkėjui kurą. Iš trečiojo asmens D. M. procesiniuose dokumentuose esančių paaiškinimų, liudytojų E. S. ir T. S. paaiškinimų matyti, kad buvo įprasta praktika, jog apeliantas telefonu užsako reikiamus ūkiams kuro kiekius savo ir sutuoktinės D. M. vardu. D. M. nurodytą aplinkybę, kad ji pati savo ūkyje nedirbo, o ūkio darbus atlikdavo apeliantas patvirtino liudytojai T. S., R. G.. Tiek apeliantas, tiek D. M. teigė, kad jie atskirai gyvena nuo 2021 m. kovo mėnesio. Iš trečiojo asmens D. M., liudytojo T. S. paaiškinimų,  2021 m. spalio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. M. žemės ūkio technika šalims nebegyvenant kartu buvo likusi pas apeliantą ir D. M. ją atsiėmė tik 2021 m. spalio mėnesį, t. y. D. M. nuo 2021 m. kovo mėnesio iki spalio mėnesio neturėjo galimybės naudoti ūkio darbams jai priklausančios žemės ūkio technikos.

25.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad D. M. 2021 m. birželio mėnesį deklaravo savo ūkyje augintų kultūrų bendrai 96,69 hektarus ir vėliau derlių nuėmė, neįrodo, kad būtent apelianto užsakymu nupirktas kurą savo ūkiui savo valia panaudojo pati D. M. Nagrinėjamu atveju svarbu yra nustatyti, ar pirkti kurą iš ieškovės buvo realai išreiškusi valią D. M.. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme teigė, kad nebuvo išreiškusi valios, kad apeliantas užsakytų kurą jos vardu.

26.       Apelianto nurodyta aplinkybė, kad D. M. nepateikė įrodymu, jog būtų reikiamą kiekį degalų įsigijusi iš kitų degalų tiekėjų, taip pat nepagrindžia fakto, jog D. M. buvo išreiškusi apeliantui valią, kad apeliantas užsakytų degalus žemės ūkio darbams naudojamai technikai. Pažymėtina, kad D. M. tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą teigė, jog laukų apdirbimui samdė techniką, kadangi savo ūkio turima technika negalėjo naudotis, nes šios technikos neatsidavė apeliantas, todėl tikėtina, kad D. M. nebuvo tikslinga pirkti degalų savo ūkio reikmėms. Nors apeliantas teigia, kad teritorija, kurioje yra talpos, kuriose saugomas dyzelinas, yra stebima vaizdo kameromis, tačiau nepateikia į bylą jokių įrašų, iš kurių būtų pamatyti, jog D. M. atvyktų ir naudotų iš UAB „Naftėnas“ įsigytą kurą.

27.       Nors 2021 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje NAF Nr. 0264092 ir 2021 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje NAF Nr. 0267128 pirkėju nurodoma atsakovė D. M., ir nors vieną šių sąskaitų pasirašė Ž. M., o kitą – R. G., bet liudytojas E. S. patvirtino, kad pagal šias sąskaitas dyzeliną užsakė Ž. M., ir, kaip įprastai, sąskaita buvo išrašyta tam asmeniui, kurį nurodė Ž. M. Tačiau, šiuo atveju, esant jau pasikeitusiai situacijai, Ž. M. ieškovės neinformavo apie tai, kad jis nebeturi teisės D. M. užsakyti kuro ir sudaryti jokių sandorių bei, kad tai daroma D. M. nežinant ir be jos valios. Iš esmės sutiktina su trečiojo asmens atsiliepime į skindą nurodytais argumentais, kad nei R. G., nei Ž. M. logiškai nepaaiškino su kuro užsakymu ir priėmimu susijusių aplinkybių, taip pat neįrodė, kad įsigytas kuras būtų panaudotas D. M. interesais ar jai būtų perduotas. Todėl atsakovo argumentai, kad jis su UAB „Naftėnas“ sutarties nesudarė ir jam nekyla prievolė apmokėti už įsigytą dyzeliną, yra nepagrįsti ir neįrodyti.

28.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, į tai, kad sutuoktiniai nuo 2021 m. kovo mėnesio kartu nebegyveno ir jie konfliktavo, įvertinus visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, labiau tikėtina trečiojo asmens argumentais, kad D. M. neišreiškė valios užsakyti degalus nei 2021 m. balandžio 9 d. ir 2021 m. gegužės 11 d., o apeliantas pasinaudodamas susiklosčiusia praktika, kad jis eilę metų užsakinėdavo degalus sutuoktinės D. M. vardu, ir užsakė šį kartą, t. y. 2021 m. balandžio 9 d. ir 2021 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitose faktūrose nurodytą degalų kiekį, nepatvirtina ir neįrodo jo teisės trečiojo asmens vardu atlikti užsakymus. Nors liudytojas E. S. patvirtino, kad degalus D. M. vardu, kaip įprastai užsakė apeliantas, todėl ir sąskaitoje faktūroje pirkėja buvo nurodyta D. M., tačiau tam nebuvo jokio teisinio pagrindo.

29.       Byloje nėra duomenų, kad D. M. būtų davusi į Ž. M. įgaliojimus sudaryti sandorius jos vardu su kitais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, Ž. M. sudaryti sandoriai su UAB „Naftėnas“, prekių gavėju nurodant D. M. ir tai nurodant UAB „Naftėnas“ išrašytose sąskaitose, nereiškia, kad tokie sandoriai iš tikro sudaryti D. M. vardu. D. M. nėra patvirtinusi su UAB „Naftėnas“ Ž. M. sudarytus sandorius dėl naftos produktų pirkimo 2021 m. balandžio ir gegužės mėnesiais, todėl jie negali būti laikomi sudarytais D. M. vardu (CK 2.136 straipsnio 1 dalis).

30.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, ir tokių duomenų nenurodė apeliantas, kad jis užsakydamas kurą sutuoktinės vardu, kaip minėta, būtų informavęs ieškovę, kad kurą užsakinėja neturėdamas D. M. sutikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apeliantas užsakydamas kurą neinformavęs ieškovės apie tai, kad jis nebeturi teisės D. M. vardu užsakyti kuro ir apskritai sudaryti jokių sandorių, ir tai, kad tai daroma D. M. nežinant ir be jos valios, spręstina, kad tokiu būdu tikėtina apeliantas suklaidino ir ieškovę. Tačiau visuma byloje esančių įrodymų pagrindžia ieškovės vertinimą, kad kurą pardavė ne D. M., o apeliantui, nors sąskaitose ir nurodė pirkėją – D. M.. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė, kad jis su ieškove UAB „Naftėnas“ sutarties dėl kuro pirkimo nesudarė, todėl atmestini apelianto argumentai, kad jis neturi prievolės apmokėti už įsigytą dyzeliną.

31.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

32.       Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Taigi įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, o tai reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei padarė nepagrįstą išvadas ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

33.       Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta, jog D. M. išreiškė valią, kad užsakyti kurą jos vardu ir būtų įgaliojusi atsakovą įgyvendinti jos valią, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas kurą pirko savo iniciatyva, todėl apeliantas turi apmokėti 2021 m. balandžio 9 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija NAF Nr. 0264092 1  545,25 Eur sumai ir 2021 m. gegužės 11 d. – PVM sąskaitą faktūrą Serija NAF Nr. 0267128 4 264,06 Eur sumai ir už laiku neapmokėtas sąskaitas paskaičiuotas palūkanas.

34.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, padarytomis išvadomis, taip pat iš esmės sutinka su ieškovės ir trečiojo asmens atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, todėl mano, kad nėra tikslinga kartoti pirmosios instancijos teismo nurodytų motyvų, padarytų išvadų ir pasisakyti dėl kitų apelianto skunde nurodytų argumentų, nes iš esmės daroma išvada, kad teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

Dėl bylos procesinės baigties

35.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimų į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantams neatlygintinos.

37.       Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė UAB „Naftėnas“ patyrė 1000 Eur, trečiasis asmuo D. M. patyrė 1210 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Šio sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 8.11. punkte nustatyto dydžio, ir įvertinus procesinio dokumento turinį, kitus kriterijus atitinka bylos sudėtingumą, todėl prašomos išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Naftėnas“, įmonės kodas 148238336 1000 Eur (tūkstantį eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš apelianto Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1210,00 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, trečiajam asmeniui.

Teisėjos                 Birutė Simonaitienė

                Irena Stasiūnienė

                Vilija Valantienė