Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-691-361/2013
Teisėjas E. Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00360-2011-9
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2.; 2.4.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teisėjų Violetos Miliuvienės ir Rimvidos Zubernienės,
sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,
dalyvaujant prokurorei Reginai Bučinskaitei,
gynėjui advokatui Mindaugui Martinaičiui,
išteisintajai O. K.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Bučinskaitės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d. išteisinta, nesant jos veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių. O. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
O. K. buvo kaltinama, bet išteisinta už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, būtent: ji 2008 m. kovo 4 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, bare (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi A. N. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl 94 400 Lt vertės medinio gyvenamojo namo konstrukcijos įsigijimo, melagingai žadėdama už ją sumokėti dalimis. O. K. po sutarties pasirašymo savo turtinę prievolę įvykdė iš dalies, į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą 2008 m. kovo 7 d. pervedė 10 000 Lt, kitų įsipareigojimų neįvykdė ir likusių 84 400 Lt nesumokėjo. Tokiu būdu O. K. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 84 400 Lt turtą.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Regina Bučinskaitė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį: O. K. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d., ir paskirti 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Priteisti iš O. K. UAB (duomenys neskelbtini) naudai 84 400 Lt turtinei žalai atlyginti. Laikiną O. K. nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo pagal 2007 m. gruodžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą, esantį Paribio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki UAB (duomenys neskelbtini) priteisto civilinio ieškinio visiško atlyginimo. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas, pripažindamas, kad O. K. veikoje sudarant 2008 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl medinio gyvenamojo namo konstrukcijų nebuvo tyčinės apgaulės UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir šios sutarties pagrindu tarp jų yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurių subjektai įgyja atitinkamas teises ir pareigas. Tačiau esant tam tikroms papildomoms sąlygoms gali atsirasti ir baudžiamieji teisiniai santykiai. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamasis asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, laikytina, kad veika peržengia civilinių teisinių santykių ribas. Byloje faktinės aplinkybės rodo, jog yra pakankamai duomenų, patvirtinančių O. K. psichinį santykį su padaryta veika. Skunde teigiama, kad faktinių aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą, kad O. K., sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį šios sutarties sąlygų neketino vykdyti, nes tuoj po sutarties pasirašymo pastatą savo vardu įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Vengiant vykdyti pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas Hipotekos registre buvo įregistruotas sutartinės hipotekos sandoris apie įkeičiamą pastatą. Iš 2010 m. vasario 2 d. pranešimo dėl medinio namo konstrukcijos matyti, kad O. K., žinodama, kad 2008 m. gegužės 14 d. Hipotekos registre įregistruotas sutartinės hipotekos sandoris apie įkeičiamą pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota jos vardu, praneša UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. N., kad neturi galimybės atsiskaityti už namo konstrukciją, todėl sutinka grąžinti medinio namo konstrukciją UAB (duomenys neskelbtini). Šiuo pranešimu O. K. nuslėpė skolinius įsipareigojimus, tai yra UAB (duomenys neskelbtini) nepranešė, kad pastatas areštuotas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad visi byloje esantys duomenys patvirtina, jog sutarties vykdymas ir UAB (duomenys neskelbtini) pažeistų teisių atkūrimas civilinėmis procesinėmis priemonėmis tapo problemiškas ir teismo sprendimas dėl paskolos priteisimo neįvykdomas, todėl atsirado baudžiamieji teisiniai santykiai.
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti dėl O. K. apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant ją kalta pagal BK 182 str. 2 d., paskirti jai 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmę bei priteisti iš jos UAB (duomenys neskelbtini) naudai 84 400 Lt turtinei žalai atlyginti, o laikiną nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki UAB (duomenys neskelbtini) priteisto civilinio ieškinio visiško atlyginimo, išteisintoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, į bylą surinkti ir su bylos nagrinėjimo dalyku susiję duomenys teisiamajame posėdyje patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, padarytos išvados yra teisingos, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį pagrindo nėra.
Esminis sukčiavimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1d., požymis, darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą – apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto valdytojo suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, padaromą tiesiogine tyčia, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaule įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.
Iš byloje esančių duomenų ir tirtų aplinkybių matyti, kad išteisintosios ir civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) santykiai siejosi su medinio gyvenamojo namo konstrukcijos pirkimu–pardavimu. Kaltinimo esmė išteisintajai buvo siejama su tuo, kad ji, sudarydama 2008-03-04 pirkimo – pardavimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl medinio gyvenamojo namo konstrukcijų įsigijimo, tyčia panaudojo apgaulę UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir jau sutarties pasirašymo dieną neturėjo galimybių ir net neplanavo mokėti už namo medines konstrukcijas, kurios bus pateiktos pagal šią sutartį.
Baudžiamasis įstatymas sukčiavimą apibrėžia kaip tyčinį asmens veikimą, kai asmuo apgaule sau ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nusikalstamai veikai – sukčiavimui – kvalifikuoti nepakanka vien byloje nustatyto fakto – pinigų negrąžinimo už medinę namo konstrukciją. Šioje byloje nenustatyta asmens veiksmų subjektyvioji pusė – iš anksto susiformavusi tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą. Iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog O. K., sudarydama 2008-03-04 pirkimo–pardavimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl medinio gyvenamojo namo konstrukcijų įsigijimo, tyčia panaudojo apgaulę UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir jau sutarties pasirašymo dieną neturėjo galimybių ir net neplanavo mokėti už namo medines konstrukcijas, kurios bus pateiktos pagal šią sutartį. Viso ikiteisminio tyrimo metu bei apklausiama pirmosios teismo posėdžio metu O. K. neigė įvykdžiusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir davė gana nuoseklius parodymus, kurie jos manymu, paneigia aplinkybes, nurodytas jai pareikštame kaltinime. Ji parodė, kad su šeima ne tik planavo statytis gyvenamąjį namą, tačiau realiai tai darė. Tam tikslui, be to, kad tuo metu visa jos šeima dirbo ir gavo gana nemažas pajamas, iš banko buvo paimta didelė tikslinė paskola jos sūnaus vardu. Ji ir jos sūnus D. K. buvo išdavę įgaliojimus J. K. veikti jų vardu, kadangi ji nieko nenusimano apie statybas. Kaip buvo vykdomi kreditiniai įsipareigojimai, ji nesidomėjo, nes už tai buvo atsakingas jos vyras J. K.. Ji matė, kad namo statybos vyksta, už atliktus darbus statybos firmoms pinigai buvo mokami. Melagingai žadėti sumokėti pinigus ji niekam negalėjo, nes derybų procese pati nedalyvavo ir niekam nieko nežadėjo. Prasidėjus ekonominei krizei, prasidėjo sunkumai, todėl ji sužinojo, kad jos šeima liko skolinga bankams bei UAB (duomenys neskelbtini). Byloje apklausti liudytojai A. N., P. M. bei J. K. patvirtino kaltinamosios parodymus, kad realiai ji jokių statybų darbų nevykdė, derybų su statybinėmis įmonėmis nevedė ir nieko nežadėjo, neatlikinėjo atsiskaitymų už atliktus darbus bei įsigytas medžiagas, o tik pasirašinėjo jai paduodamus dokumentus. Byloje apklaustas civilinio ieškovo atstovas M. R. pripažino, jog net nebandė susidariusį įsiskolinimą iš O. K. išieškoti civilinio proceso tvarka.
Pirmosios instancijos teismas šiuos santykius įvertino daugiau kaip civilinius-teisinius, kadangi jie atspindi civilinio proceso tvarka nagrinėjamų dalykų esmę. Tokiai teismo nuomonei pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog išteisintosios O. K. veiksmai tuoj po sutarties sudarymo rodo jos ketinimą nevykdyti šios sutarties sąlygų, t. y. išankstinę tyčią. Prokurorės manymu, kreipimasis į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyrių su prašymu išduoti pažymą apie vieno buto gyvenamojo namo su garažu (duomenys neskelbtini) statybą be esminių nukrypimų, kreipimasis į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu įregistruoti išteisintosios O. K. vardu Nekilnojamojo turto registre nuosavybę į statinius, kreipimasis į UAB (duomenys neskelbtini) dėl minėto pastato įvertinimo siekiant įkeisti AB banko ,,Sampo bankas“ Klaipėdos filialui vėliau AB banko ,,Danske bankas“ Klaipėdos filialui bei sutartinės hipotekos sandorio apie įkeičiamą pastatą įregistravimas Hipotekos registre rodo jos ketinimą iš anksto nevykdyti sutarties sąlygų. Tačiau tokie veiksmai viso labo tėra standartinės įprastinės procedūros, atliekamos norint gauti iš banko paskolą namo statyboms, todėl vertinti šių veiksmų kaip išankstinės tyčios nesilaikyti 2008-03-04 pirkimo–pardavimo sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) dėl medinio gyvenamojo namo konstrukcijų, apeliacinės instancijos teismas negali.
Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog O. K., žinodama, kad 2008-05-14 Hipotekos registre įregistruotas sutartinės hipotekos sandoris įregistruotas jos vardu, pranešė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. N., jog ji neturi galimybės atsiskaityti už namo konstrukciją, todėl sutinka grąžinti ją. Prokurorės manymu, tokiu pranešimu O. K. nuslėpė skolinius įsipareigojimus, t. y. nepranešė UAB (duomenys neskelbtini), kad pastatas areštuotas. Apeliacinės instancijos teismo manymu, tokie O. K. veiksmai, t. y. pranešimas apie neturėjimą galimybės atsiskaityti pagal pirkimo–pardavimo sutartį už medinę namo konstrukciją bei pasiūlymas ją grąžinti natūra, rodo išteisintosios geranoriškumą ir siekį bent tokiu būdu įvykdyti prievolę ir jokiu būdu negali būti laikomas nuslėpimu jos skolinių įsipareigojimų.
Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą išteisinti O. K., padarė teisingą ir motyvuotą išvadą, jog kaltinamosios veikoje sudarant 2008-03-04 pirkimo–pardavimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl medinio gyvenamojo namo konstrukcijų, nebuvo tyčinės apgaulės UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir šios sutarties pagrindu tarp jų yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas dėl prievolės neįvykdymo turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
Paneigti šią išvadą arba ją kitaip vertinti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, to neleidžia daryti bylos proceso metu ištirti, išnagrinėti ir kaip įrodymai įvertinti duomenys. Esant tokiai aplinkybių visumai, priimti apkaltinamąjį nuosprendį pagrindų nėra.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Bučinskaitės apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Dalius Jocys
Teisėjos Violeta Miliuvienė
Rimvida Zubernienė