Administracinė byla Nr. P-16-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02132-2019-4

                Procesinio sprendimo kategorija 60.3.2

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2346-438/2021 pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. prašymą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo (tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. B., Kauno rajono savivaldybės administracija).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) teismo prašė pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. sausio 7 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-190107-00003 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2021 m. spalio 4 d. 

2.       Pareiškėja prašyme nurodė, kad 2019 m. sausio 2 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-190102-00001 dėl savavališkai rekonstruoto pastato (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 7 d. buvo surašytas Privalomasis nurodymas išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę – išardyti (nugriauti) savavališkai prie pastato pastatytą priestatą ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas buvo nurodytas iki 2019 m. liepos 4 d. Pareiškėjai paprašius, Inspekcija šį terminą pratęsė 3 mėnesiams – iki 2019 m. spalio 4 d. 

3.       Pareiškėjos teigimu, ji siekia įteisinti savavališkos statybos padarinius, tačiau tam reikia laiko. Priestatas (dėl kurio surašytas savavališkos statybos aktas) yra gyvenamojo namo dalis. Pareiškėja siekia atlikti visus privalomus veiksmus, siekiant įteisinti minėtą priestatą, tačiau nedidelė dalis priestato patenka į valstybinės žemės plotą. Pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) dėl galimybės išsipirkti dalį valstybinės žemės su tikslu įteisinti priestato statybą. Šiuo metu aplink pareiškėjos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą yra formuojamas žemės sklypas visuomenės poreikiams. Pareiškėjos žemės sklypas yra įsiterpęs tarp laisvos valstybinės žemės (kurią pareiškėja pretenduoja išsipirkti) ir visuomenės poreikiams formuojamo žemės sklypo. Pareiškėja turės galimybę išsipirkti dalį laisvos valstybinės žemės tik tada, kai bus galutinai atliktos visos žemės sklypo visuomenės poreikiams formavimo procedūros. Šiuo metu minėtos procedūros vykta, pareiškėja yra priklausoma nuo valstybės institucijų veikimo.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į prašymą nurodė, kad statybos padarinių pašalinimas įpareigojant nugriauti savavališkai prie pastato pastatytą priestatą yra įstatymų pažeidimų pašalinimas bei visuomenės interesų gynimas, o ne tokių statinių statytojo (savininko) pažeistų teisių gynimas. Prašomo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo termino skaičiavimas negali būti siejamas su sąlyga, kuri ateityje gali įvykti arba neįvykti, t. y. prašyme minimas žemės sklypas, įsiterpęs tarp laisvos valstybinės žemės ir visuomenės poreikiams formuojamo žemės sklypo, gali neatitikti teisės aktų reikalavimų, institucija gali atsisakyti jį formuoti, derinti ar tvirtinti. Todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą. Pareiškėja nesiėmė aktyvių veiksmų savavališkai statybai įteisinti. Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą ir pareiškėjai surašiusi Privalomąjį nurodymą, įgijo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti per kiek įmanoma trumpesnį terminą. Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcija jau buvo pareiškėjai suteikusi 9 mėnesių laikotarpį savavališkos statybos padariniams pašalinti, pareiškėjos prašomas pratęsti terminas iki 2021 m. spalio 4 d. yra nepagrįstai ilgas.

6.       Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į prašymą prašė jį spręsti savo nuožiūra.

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į prašymą nurodė, kad dėl to, jog žemėtvarkos projektus įgyvendama matininkai, NŽT neturi duomenų, kokius sprendinius pasirinks projektą įgyvendinantis matininkas žemės sklypui, esančiam prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ar parengtas žemėtvarkos projektas bus suderintinas Kauno rajono savivaldybės administracijos. Tik įgyvendinus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektą, bus žinoma neprivatizuojamo žemės sklypo konfigūracija. Tik tuomet tiksliai bus galima atsakyti, ar bus galimybė pareiškėjai nusipirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, ar žemė atitinka įsiterpusiam žemės sklypui keliamus reikalavimus.

II.

8.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjos R. B. prašymą atmetė.

9.       Teismas nustatė, kad Inspekcija 2019 m. sausio 7 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo pareiškėjos pareikalavo ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 4 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius: išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis, ir jei būtina sutvarkyti statybvietę (išardyti (nugriauti) savavališkai prie pastato (duomenys neskelbtini), pastatytą priestatą ilgis apie 13,90 m, plotis apie 3,40 m, aukštis apie 6,80 m, ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcijos Kauno departamentas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. spalio 4 d.

10.       Teismas pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja per 9 mėnesių terminą nėra net pradėjusi procedūros dėl valstybinės žemės sklypo dalies, kuriame vykdyta savavališka statyba, išsipirkimo. Tai reiškia, kad pareiškėja iki prašymo teismui pateikimo dienos nebuvo pradėjusi proceso dėl savavališkos statybos įteisinimo ir bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų apie pradėtą procesą. Prašomo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo termino skaičiavimas negali būti siejamas su sąlyga, kuri ateityje gali įvykti arba neįvykti, t. y. prašyme minimas žemės sklypas, įsiterpęs tarp laisvos valstybinės žemės ir visuomenės poreikiams formuojamo žemės sklypo, gali neatitikti teisės aktų reikalavimų, institucija gali atsisakyti jį formuoti, derinti ar tvirtinti.

11.       Teismas darė išvadą, kad pareiškėja nei kartu su prašymu teismui, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų apie savo aktyvius veiksmus savavališkai statybai įteisinti, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti jos prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021 m. spalio 4 d.

III.

12.       Pareiškėja R. B. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos prašymą tenkinti.

13.       Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė, kad ji siekia įteisinti savavališkos statybos padarinius, tačiau tam reikia laiko. Priestatas (dėl kurio surašytas savavališkos statybos aktas) yra gyvenamojo namo dalis. Pareiškėja siekia atlikti visus privalomus veiksmus, siekiant įteisinti minėtą priestatą, tačiau nedidelė dalis priestato patenka į valstybinės žemės plotą. Pareiškėja kreipėsi į NŽT dėl galimybės išsipirkti dalį valstybinės žemės su tikslu įteisinti priestato statybą. Aplink pareiškėjos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą yra formuojamas žemės sklypas visuomenės poreikiams. Pareiškėjos žemės sklypas yra įsiterpęs tarp laisvos valstybinės žemės (kurią pareiškėja pretenduoja išsipirkti) ir visuomenės poreikiams formuojamo žemės sklypo. Pareiškėja turės galimybę išsipirkti dalį laisvos valstybinės žemės tik tada, kai bus atliktos visos žemės sklypo visuomenės poreikiams formavimo procedūros. Minėtos procedūros vyksta, todėl pareiškėja yra priklausoma nuo valstybės institucijų veikimo. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino šių aplinkybių arba jas vertino netinkamai.

14.       Pareiškėja taip pat nurodė, kad NŽT Kauno rajono skyriuje yra atliekamos procedūros dėl žemės sklypo (plotas 0,78 ha), esančio (duomenys neskelbtini), prie žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pripažinimo būtinu visuomenės poreikiams ir įtraukimo į neprivatizuojamų žemės sklypų sąrašą. Pareiškėjai NŽT atstovas 2020 m. rugsėjo 15 d. nurodė, kad minėtos procedūros yra baigtos ir dokumentai yra pateikti įregistruoti valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui. Pareiškėjai buvo nurodyta, kad, atlikus minėto žemės sklypo įregistravimo VĮ Registrų centre procedūras (buvo nurodyta, kad įregistravimas bus atliktas per 10 dienų) pareiškėja galės pateikti prašymą NŽT dėl likusios laisvos valstybinės žemės įsigijimo ar nuomos.

15.       Pasak pareiškėjos, ji galės pradėti priestato įteisinimo procedūras tik tada, kai bus išspręstas klausimas dėl valstybinės žemės ploto (į kurį patenka priestato dalis) pardavimo ar nuomos pareiškėjai. Pareiškėja yra išsiaiškinusi priestato įteisinimo tvarką, su matininkais, architektais yra aptarusi visas priestato įteisinimo procedūras, tačiau, kol nebus išspręstas nuosavybės ar nuomos valstybinės žemės ploto (į kurį patenka dalis priestato) klausimas, tretieji asmenys negali vykdyti jokių priestato įteisinimo darbų (atlikti kadastrinių matavimų tikslinimo, parengti ekspertizės akto ir lokalinės sąmatos (kurių pagrindu būtų apskaičiuota įmoka dėl savavališkos statybos įteisinimo), parengti statinio projektą ir t. t.). Dėl paminėtos priežasties pareiškėja negali sudaryti sutarčių su trečiaisiais asmenimis dėl priestato įteisinimo darbų atlikimo, todėl negali pateikti teismui rašytinių įrodymų. Pareiškėja šias aplinkybes buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas nepagrįstai į jas neatsižvelgė. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja nėra pradėjusi proceso dėl savavališkos statybos įteisinimo. Priešingai, pareiškėja nuo pat savavališkos statybos akto surašymo yra aktyvi ir nuosekliai siekia įteisinti savavališką statybą, tačiau jos veiksmai yra tiesiogiai priklausomi nuo valstybės institucijų veikimo. Teismas neįgyvendino teisingumo, nesivadovavo teisingumo ir proporcingumo principais, o pareiškėjos skundą atmetė formaliai.

16.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą akcentavo, kad pareiškėja nenurodė argumentų, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas galėtų būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu. Deklaratyvūs apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįgyvendino teisingumo, nesivadovavo teisingumo ir proporcingumo principais, o pareiškėjos skundą atmetė formaliai, nepatvirtina skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinka nustatytų proceso teisės reikalavimų, sprendimas nėra formalus ir fiktyvus, o pareiškėja naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs teismas, iš esmės nenurodė.

18.       Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį spręsti teismo nuožiūra.

IV.

19.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.

20.       Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 3 dalį, reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, kurį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui asmuo gali kreiptis į teismą. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta, kad svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal Įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

21.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju aktualūs yra tie pareiškėjos veiksmai, kurie yra nukreipti siekiant įsigyti galbūt įsiterpusį žemės plotą, ant kurio stovi savavališkai pastatytas statinys, nes, tik įgijus teisę teisėtai valdyti ir naudoti šį žemės plotą, pareiškėjai atsirastų teisinės prielaidos atlikti kitas teisines procedūras, reikalingas įteisinti savavališką statybą.

22.       Teisėjų kolegija nustatė, kad NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2020 m. rugpjūčio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 7SK-1808-(14.7.110.) dėl 0,75 ha žemės sklypo Nr. 197 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija vertino, jog tai reiškia, kad pareiškėjai nuo to momento atsirado teisinė galimybė, remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) nuostatomis, kreiptis į savo savivaldybės administracijos direktorių su prašymu suformuoti įsiterpusį žemės sklypą, kurį jį galėtų įsigyti, o tuo pačiu inicijuoti kitas teisines procedūras, reikalingas įteisinti savavališką statybą. Šiuo atveju prašymo įsigyti nuosavybėn galbūt įsiterpusį žemės sklypą pateikimas NŽT pats savaime neinicijuoja tokios procedūros pradėjimo, nes, visų pirma, turi būti nustatyta teisinė galimybė, ar galima tokį sklypą suformuoti, ir tik suformavus yra sprendžiamas jo pardavimo (išnuomavimo) klausimas. Teisėjų kolegija akcentavo, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėja, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme būtų atlikusi veiksmus, susijusius su įsiterpusio žemės sklypo suformavimu, tokių duomenų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui.

23.       Įvertinusi tai, jog nuo tada, kai 2020 m. rugpjūčio 24 d. buvo suformuotas 0,75 ha žemės sklypas Nr. 197 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), praėjo pakankamai nemažai laiko, teisėjų kolegija darė išvadą, kad pareiškėja nėra atlikusi veiksmų, kuriuos galėjo ir turėjo atlikti, jog atsirastų prielaidos įteisinti savavališką statybą.

24.       Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos galimybė įsigyti žemės plotą, ant kurio stovi savavališkai pastatytas statinys, yra tik tikėtino pobūdžio, nes įsiterpusio žemės sklypo suformavimas ir jo įsigijimas yra nulemti teisinių prielaidų ir sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte. Todėl, pareiškėjai neinicijavus procedūrų dėl įsiterpusio žemės sklypo suformavimo, negali atsirasti net prielaidos šiam žemės sklypui įsigyti, o tuo pačiu ir galimybė įteisinti savavališkos statybos padarinius. Teisėjų kolegija konstatavo, kad visa tai lemia, jog byloje nėra nustatyta svarbių priežasčių, susijusių su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, nes pareiškėja, turėdama galimybę šias procedūras inicijuoti, to nedaro.

V.

25.       Pareiškėja R. B. prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2346-438/2021 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

26.       Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad po Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2021 m. spalio 27 d. vykusio rašytinio posėdžio ji iš VĮ Registrų centro gavo dokumentus, patvirtinančius, kad jos teiginiai, jog po 0,75 ha žemės sklypo Nr. 197 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo VĮ Registrų centre, ji galės pateikti prašymą NŽT dėl likusios laisvos valstybinės žemės įsigijimo, nebuvo tikėtini, o atitiko tikrovę – pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš valstybės išsipirko greta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančią laisvą valstybinę žemę ir ją prijungus padidino žemės sklypo plotą iki 0,0740 ha. Šiuo metu gyvenamojo namo priestato dalis nebepatenka į valstybinę žemę, dėl ko gali būti įteisinama savavališka statyba, užfiksuota 2019 m. sausio 2 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-190102-00001. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja 2021 m. lapkričio 8 d. sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. TDP-21/11-08 dėl pastato rekonstrukcijos, rengiant savavališkos statybos įteisinimo projektą.

27.       Pareiškėjos teigimu, pagrindinė kliūtis, nulėmusi negalėjimą operatyviai įteisinti savavališkos priestato statybos, yra pašalinta, priestatas stovi pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, dėl ko gali būti parengiami savavališkos statybos įteisinimui reikalingi dokumentai, tačiau minėtų dokumentų parengimas užtrunka, todėl pareiškėjai būtina pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

28.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo atsisakyti atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. A-2346-438/2021.

29.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad pareiškėja šiuo prašymu siekia, kad teismas iš naujo išnagrinėtų bylą pagal dokumentus, kurie jai buvo žinomi nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d., tačiau pareiškėja jų Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nepateikė. Tai nėra suderinama su proceso atnaujinimo instituto paskirtimi, todėl toks pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą turėtų būti atmestas.

30.       Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jį spręsti teismo nuožiūra.

31.       Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad tarp NŽT ir pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 25 d. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 7SU-454-(14.7.57.), kuria pareiškėjai parduotas 0,0367 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 7SK-2102-(14.7.110 E.) „Dėl žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo sujungimo būdu ir Nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pertvarkyti žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimo būdu į vieną žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro 2022 m. sausio 25 d. duomenimis 0,0740 ha kitos paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdomas R. B. ir R. B..

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI.

32.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-55-552/2018). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo, taip pat yra pažymėjęs, kad bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr., pvz., EŽTT 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04), 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02).

33.       Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

34.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja R. B. siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. A-2346-438/2021 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu – kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

35.       Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-120-822/2015; 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).

36.       Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2346-438/2021 sieja su aplinkybėmis, kad 2021 m. rugpjūčio 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ji iš valstybės išsipirko greta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančią laisvą valstybinę žemę ir ją prijungus padidino žemės sklypo plotą iki 0,0740 ha, todėl šiuo metu gyvenamojo namo priestato dalis nebepatenka į valstybinę žemę, dėl ko gali būti įteisinama savavališka statyba, užfiksuota 2019 m. sausio 2 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-190102-00001; pareiškėja 2021 m. lapkričio 8 d. sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. TDP-21/11-08 dėl pastato rekonstrukcijos, rengiant savavališkos statybos įteisinimo projektą. 

37.       Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė apie pačios pareiškėjos pasirašytą 2021 m. rugpjūčio 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį pareiškėjai buvo žinoma bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, todėl tai nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Administracinė byla Nr. A-2346-438/2021 apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėta 2021 m. spalio 27 d. teismo posėdyje, tačiau pareiškėja minėto dokumento, kuris jai tuo metu jau buvo žinomas, į bylą nepateikė. 2021 m. lapkričio 8 d. projektavimo darbų sutartis Nr. TDP-21/11-08 sudaryta po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo minėtą administracinę bylą ir 2021 m. lapkričio 3 d. priėmė nutartį, todėl tai laikytina ne naujai paaiškėjusia, o naujai atsiradusia aplinkybe. 

38.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Labai dažnai minėtos aplinkybės painiojamos su naujomis aplinkybėmis, t. y. tokiomis, kurių nagrinėjant administracinę bylą nebuvo, bet atsirado jau priėmus sprendimą. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktas proceso atnaujinimo pagrindą sieja ne su atitinkamų aplinkybių atsiradimu, o su jų paaiškėjimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-126-492/2015; 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-33-520/2016). 

39.       Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė jokių kitų dokumentų, kuriuos, kaip teigia, gavo iš VĮ Registrų centro po Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme 2021 m. spalio 27 d. vykusio teismo posėdžio.

40.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, konstatuoja, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje Nr. Nr. A-2346-438/2021 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija 

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. B. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2346-438/2021 atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2346-438/2021 pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. prašymą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo (tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. B., Kauno rajono savivaldybės administracija).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė