Civilinė byla Nr. 2-7118-965/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04182-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.1.1; 1.1.1.2; 1.3.5.3.15.6; 1.3.5.10; 1.3.9.2.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 7 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,
sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei,
šalims nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Adafas“ ieškinį atsakovui L. K. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo iš dalies.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį dėl priteisto 99,04 Eur darbo užmokesčio ir 400 Eur dienpinigių atsakovo naudai, taip pat iš atsakovo prašo priteisti 500 Eur turtinės ir 200 Eur neturtinės žalos, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 16 d. iki 2019 m. kovo 24 d. dirbo pas ieškovę mūrininku. Nurodytu laikotarpiu jis buvo komandiruotas dirbti Danijos įmonėje. Danijoje esančios įmonės vadovas ieškovei pranešė, kad 2019 m. kovo 21, 22, 23 dienomis atsakovas dėl nežinomų priežasčių neatvyko į darbą, savavališkai paliko komandiruotės vietą, grįžo į Lietuvą ir tik vėliau paaiškino, kad jam nepatiko gyvenimo sąlygos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė priėmė įsakymą dėl atsakovo atleidimo iš darbo nuo 2019 m. kovo 25 d. dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo. 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu darbo byloje DGK tenkino iš dalies atsakovo prašymą ir nusprendė išieškoti iš ieškovės atsakovo naudai 99,04 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 400 Eur dienpinigių už komandiruotėje išbūtą laiką. Dėl atsakovo elgesio Danijos partneriai, apmokėdami ieškovei už atliktus darbus, išskaičiavo 500 Eur, dėl ko ieškovė patyrė materialinę žalą. Dėl netinkamo atsakovo elgesio partneriai Danijoje taip pat pareiškė abejones dėl ieškovės patikimumo, dirbti naujame objekte pakvietė kitą įmonę, dėl ko sumažėjo ieškovės darbų apimtys ir metinės pajamos.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Šalys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Ieškovės vadovas ir atsakovas pateikė pranešimus, kad teismo posėdyje nedalyvaus. Ieškovo atstovas prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Kadangi įstatyme numatyti trumpi darbo bylos nagrinėjimo terminai, siekiant proceso koncentracijos ir operatyvumo, bylą nutarta nagrinėti iš esmės šalims nedalyvaujant.
Teismas
konstatuoja :
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. kovo 12 d. tarp ieškovės ir atsakovo pasirašyta terminuota darbo sutartis Nr. 2/12-03-19. Atsakovas buvo priimtas dirbti statybos darbininku – mūrininku. Darbo sutartyje numatytas 722 Eur atlyginimas per mėnesį, 80 Eur dienpinigiai komandiruotėse. Darbo sutartis nutraukta nuo 2019 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – 2 dienas neatvykus į darbą be pateisinamos priežasties.
2019 m. kovo 29 d. ieškovo įsakyme Nr. 19/03-29 nustatyta, jog atsakovas neatvyko į darbą 2019 m. kovo 21, 22, 23 dienomis, savavališkai, nepranešęs, paliko komandiruotės vietą ir grįžo į Lietuvą. Įsakymu taip pat nuspręsta 2019 m. kovo 21, 22, 25 darbo dienas laikyti atsakovo pravaikštomis. Įsakymo 3 punktu nuspręsta 50 proc. sumažinti atsakovui skiriamus dienpinigius. Darbo ginčų komisija 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. DGKS - 2533 nutarė atsakovo L. K. reikalavimus MB „Adafas“ dėl pravaikštų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei kelionės išlaidų išieškojimo atmesti. Taip pat nutarė išieškoti iš MB „Adafas“ L. K. naudai 99,04 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 400 Eur dienpinigių už komandiruotėje išbūtą laiką.
Ieškovas su Darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinka, prašo jo dalį dėl piniginių sumų priteisimo panaikinti, nes neatvykdamas į darbą dvi dienas atsakovas ieškovei padarė 500 Eur žalą. Ieškovės partneriai Danijoje iš ieškovės išskaičiavo 500 Eur už atsakovui L. K. skirtą nakvynę bei pritaikė nuobaudą.
Dėl darbo ginčo nagrinėjimo
DK 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ir pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą iš esmės (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis); teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (7 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios nuostatos reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, nevykdo Darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, teismas Darbo ginčų komisijų sprendimų nei naikina, nei palieka galioti, o savarankiškai sprendžia darbo ginčą iš naujo, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019).
Dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. kovo 16 d. ieškovo įsakymu Nr. 19/03-16 laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 16 d. iki 2019 m. gegužės 16 d. atsakovas L. K. buvo komandiruotas į Daniją. Komandiruotės tikslas – vykdomi darbai pagal sutartį. Įsakymu taip pat nuspręsta apmokėti dienpinigius pagal nustatytas normas, o su kelione susijusias išlaidas apmokėti pagal pateiktus dokumentus. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad atsakovas, išvykęs į komandiruotę, neatvyko į darbą nuo 2019-03-21 iki 2019-03-25 nėra. Darbo sutartis nutraukta nuo 2019 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – 2 dienas neatvykus į darbą be pateisinamos priežasties. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisme ginčo dėl atsakovo atleidimo iš darbo pagrindo nėra. Aplinkybę, kad atsakovas L. K., neatvykdamas į darbą ir taip atsisakydamas dirbti, padarė darbo pareigų pažeidimą konstatavo ir Darbo ginčų komisija 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. DGKS – 2533. Atsakovas L. K. priimto sprendimo neginčijo, teisme ieškinio nepateikė, todėl teismas plačiau dėl atleidimo iš darbo pagrindo nepasisako.
DK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. DK 127 straipsnio 6 dalis numato, kad kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovui už 2019 m. kovo mėn. priskaičiuotas 108,30 Eur etatinis atlyginimas, 19,49 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, iš viso neatskaičius mokesčių – 127,79 Eur, išmokėtina suma atskaičius mokesčius – 99,04 Eur (b. l. 98). Darbo užmokestis buvo apskaičiuotas remiantis darbo sutartyje sutartu darbo užmokesčio dydžiu bei darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis apie atsakovo faktiškai dirbtą laiką.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat darbo sutartyje nustatytą atlyginimo dydį bei atlyginimo lapelyje nurodytas priskaičiuotas su darbo santykiais susijusių išmokas, darytina išvada, jog ieškovė MB „Adafas“ už atsakovo darbo laikotarpį turėjo jam išmokėti 99,04 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Pagal byloje pateiktą 2019 m. kovo 31 d. avanso apyskaitą nustatyta, kad už komandiruotėje Danijoje išbūtas 5 kalendorines dienas ieškovas atsakovui priskaičiavo 200 Eur dienpinigių, dienpinigių norma sumažinta 50 procentų.
DK 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-28 nutarimu Nr. 523, 2 punkte numatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.
Šalių sudarytoje darbo sutartyje šalys buvo susitarusios dėl konkretaus dienpinigių dydžio – 80 Eur per dieną. Darbo sutartyje šalys nesusitarė dėl atvejų, kai dienpinigių dydis gali būti mažinamas. Apskaičiuodamas dienpinigius už 5 kalendorines dienas, ieškovas jų dydį sumažino 50 procentų, t.y. iki 40 Eur per dieną., iš viso – 200,00 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teisės aktais numatytas tik vienas atvejis, kai galima mažinti dienpinigių normą – jeigu dėl mažinimo yra susitarta darbo sutartyje ar kolektyvinėje sutartyje. Kaip minėta, šalys darbo sutartyje dienpinigių mažinimo galimybės neaptarė. Šiuo atveju ieškovo nurodyti argumentai dėl jam padarytų nuostolių negalėjo būti teisėta ir pagrįsta priežastis mažinti dienpinigius. Duomenų, kad patirtą žalą ieškovas būtų išieškojęs iš atsakovui priklausančio darbo užmokesčio, nepateikta. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog atsakovui priskaičiuoti dienpinigiai buvo sumažinti nepagrįstai, pagal darbo sutarties nuostatas dienpinigių suma už 5 kalendorines dienas yra 400,00 Eur, kuri priteistina atsakovui.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso nuostatos aiškiai nustato žalos atlyginimo išieškojimo tvarką, dydžius ir apribojimus. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė savarankišką reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Teisės aktai nenumato teisės darbdaviui savavališkai sulaikyti ir nemokėti darbuotojui su darbo santykiais susijusių išmokų tuo pagrindu, jog darbuotojas galimai padarė darbdaviui žalos.
Ieškovas MB „Adafas“ nei darbo ginčų komisijai, nei teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimą atsakovui L. K.. Pagrįstai manytina, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos atsakovui galėjo būti neišmokėtos, nes ieškovas laikėsi pozicijos, kad atsakovas padarė jam žalos.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, kad nėra duomenų, jog ieškovas atsakovui yra išmokėjęs 99,04 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už 2019 m. kovo mėn. ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 400,00 Eur dienpinigių už komandiruotėje išbūtą laiką, šios su darbo santykiais susijusios sumos priteistinos atsakovui L. K. iš ieškovo.
Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas įvykdė Darbo ginčų komisijos skubiai vykdomą sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išieškojimo, todėl ši teismo sprendimo dalis vykdytina skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Dėl žalos atlyginimo
DK 151 straipsnyje nurodyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. DK 152 straipsnyje reglamentuotas turtinės žalos dydžio nustatymas. Pagal DK 154 straipsnio 1 punktą, darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai ją padaro tyčia. Darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje (DK 107 straipsnio 1 dalis).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas dirbo pas ieškovą nuo 2019-03-16 iki 2019-03-24. Visą šį laikotarpį atsakovas L. K. buvo komandiruotėje Danijos įmonėje, kur ieškovo MB „Adafas“ darbuotojai dirba pagal kontraktą. Kovo 21, 22, 23 dienomis atsakovas neatvyko į darbą, padarydamas pravaikštas ir tuo šiurkščiai pažeisdamas darbo drausmę. Atsakovas L. K. tomis pravaikštų dienomis savavališkai paliko komandiruotės vietą ir grįžo į Lietuvą. Savo paaiškinime darbdaviui nurodė, kad jam nepatiko gyvenimo sąlygos. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas šių aplinkybių neneigė, nurodė, kad dirbant Danijoje, po darbo grįžus į išnuomotus namus, kiti darbininkai buvo įsikūrę kambariuose, todėl atsakovas liko ilsėtis ir gyventi svetainėje bendrai su virtuve, ten kur visi triukšmauja, gamina maistą, leidžia savaitgalius. Tokios sąlygos jam netiko, todėl ryte nusprendė grįžti į Lietuvą, prašė kolegų perduoti darbdaviui, kad į darbą neatvyks. Atsakovas apie nepatikusias sąlygas pats nepranešė nei ieškovo partneriams Danijoje, kurie nuomoja šias patalpas, nei tiesioginiam darbdaviui – ieškovui MB „Adafas“.
2019 m. kovo 21 d. FP Byggefirma atstovas elektroniniu laišku ieškovui pranešė, kad atsakovas buvo apgyvendintas 100 m2 name, su 4 kambariais, virtuve, svetaine. Darbininkai turėjo gyventi po 2 žmones kambariuose. Taip pat pranešė, kad atsakovas neatvyko į darbą, dėl tokio netinkamo elgesio iš ieškovės darbų apmokėjimo sąskaitos bus išskaičiuota 500 Eur už atsakovo apgyvendinimo išlaidas ir nuobauda. 2019-03-29 įsakymu Ieškovas nuo 2019-03-25 atleistas iš darbo pagal DK 58 str. 2 d. 1 p., kaip šiurkščiai pažeidęs darbo pareigas. Ieškovas pateikė duomenis, jog už šį atsakovo pažeidimą ieškovas sulaukė Danijos partnerių sankcijų – iš pateiktų apmokėjimui už atliktus darbus sąskaitų buvo išskaičiuota 500 eurų (b. l. 32-33). Tai atsakovo gyvenimo išlaidos ir ieškovo netesybos.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal ieškovo įsakymą darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – neatvykimą į darbą 2 darbo dienas. Pažymėtina, kad šių faktinių aplinkybių byloje atsakovas neginčija. Aplinkybę, kad atsakovas L. K., neatvykdamas į darbą ir taip atsisakydamas dirbti, padarė darbo pareigų pažeidimą konstatavo ir Darbo ginčų komisija savo 2019 m. balandžio 30 d. sprendime Nr. DGKS-2533 darbo byloje Nr. APS-115-6445/2019. Atsakovas su tokiu sprendimu sutiko, darbo sutarties nutraukimo teisėtumo teismui neskundė.
DK 151 str. nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 str. 1 d.).
Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, materialinei atsakomybei atsirasti yra pakankama kiekvieno darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo). Nuo kaltės rūšies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-408-248/2017, 2013-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013).
Darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia darbuotojui teisės savavališkai neatvykti į darbą. Taip pat teisės normos nesuteikia darbuotojui teisės vienašališkai nutraukti komandiruotės, jeigu jo netenkina apgyvendinimo sąlygos.
Byloje nėra duomenų apie tai, kad darbo sąlygos neatitiko darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių darbo teisės normų reikalavimų. Atsakovas savo nepasitenkinimą siejo išimtinai tik su apgyvendinimo sąlygomis ir noru turėti kambarį, kuriame galėtų pailsėti po sunkaus darbo. Iš Danijos įmonės, kuri buvo atsakinga už apgyvendinimą, laiško turinio matyti, kad darbuotojai yra apyvendinami po du viename kambaryje, turi normalias gyvenimo sąlygas. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog jam atvykus, visi kambariai buvo užimti, kai kurie gyveno kambariuose po vieną ir jo nepriėmė. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad atsakovas jam kilusias problemas būtų galėjęs išspręsti, jei būtų informavęs darbdavį – nuomojame name buvo kambarių, kuriuose darbuotojai gyveno po vieną, todėl, teismo manymu, darbdavio pagalba, atsakovui būtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, tačiau pats atsakovas nebendradarbiavo, o tiesiog išvyko.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siekdamas nutraukti darbo sutartį, darbuotojas darbdavį turi įspėti prieš penkias darbo dienas. Iki darbo santykių nutraukimo darbdavys turi teisę reikalauti, jog darbuotojas atvyktų į darbą. Tuo tarpu atsakovas apie savo ketinimus darbdavio iš viso neinformavo, pats vienašališkai nusprendė komandiruotę nutraukti ir išvykti namo. Tai patvirtina į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas ir atsakovo paaiškinimai parengiamojo teismo posėdžio metu.
DK 24 straipsnyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų. Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo.
Atsižvelgiant į tai, atsakovo L. K. veiksmai savavališkai nutraukiant komandiruotę ir darbo funkcijų vykdymą, net nebandant spręsti iškilusių apgyvendinimo klausimų su ieškovu, pažeidžia DK 24 straipsnyje įtvirtintą sąžiningumo principą ir bendradarbiavimo pareigą. Nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą atsakovo kaltę – darbo pareigų pažeidimą, kai be pateisinamos priežasties atsakovas neatvyko į darbo vietą, dėl kurio ieškovui buvo padaryti nuostoliai, vertinti kaip tyčią.
Analizuojant ir vertinant ieškovo argumentus dėl žalos dydžio ir fakto, pažymėtina, kad pagal DK 152 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius). Ieškovas pateikė duomenis, jog už šį atsakovo pažeidimą ieškovas sulaukė Danijos partnerių sankcijų – iš pateiktų apmokėjimui už atliktus darbus sąskaitų buvo išskaičiuota 500 eurų (b. l. 32-33). Tai atsakovo gyvenimo išlaidos ir ieškovo netesybos. Be to, ieškovas prašo priteisti 200 Eur neturtinę žalą, kurią patyrė dėl atsakovo veiksmais sugadintos reputacijos. Nurodo, kad Danijos partneriai jų darbui atlikti pakvietė kitus asmenis iš Lenkijos, taip sumažindami ieškovo darbų apimtis.
Ieškovas savo teiginių, jog patyrė 200 Eur neturtinę žalą, nepagrindė jokiais byloje esančiais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas pažymi, kad šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai). Į bylą nepateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad dėl atsakovo L. K. veiksmų ieškovė prarado reputaciją partnerių Danijoje akyse ir dėl to neteko užsakymų. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas. Ieškovas tik pateikė duomenis, jog už šį atsakovo pažeidimą ieškovas sulaukė Danijos partnerių sankcijų – iš pateiktų apmokėjimui už atliktus darbus sąskaitų buvo išskaičiuota 500 eurų (b. l. 32-33). Šie įrodymai patvirtina ieškovo teiginius, kad jis atlygino Danijos partnerių pretenzijoje nurodytą sumą, t. y. ji buvo išskaičiuota iš mokėtinos sumos ieškovui, todėl ieškinio reikalavimas dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaujantis DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas MB „Adafas“ pateikė duomenis, kad sumokėjo 36 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, patyrė 10 Eur išlaidų už vertimo paslaugas. Patenkinus ieškinį iš dalies (41 proc. ieškovo reikalavimų), ieškovui iš atsakovo priteistina 14,76 Eur žyminio mokesčio bei 4 Eur už vertimo paslaugas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš ieškovo MB „Adafas“ 99,04 Eur (devyniasdešimt devynis eurus keturis centus) (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas atsakovui L. K..
Priteisti iš ieškovo MB „Adafas“ 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) dienpinigių už komandiruotėje išbūtą laiką atsakovui L. K..
Priteisti iš atsakovo L. K. 500 Eur (penkis šimtus eurų) turtinės žalos ir 18,76 Eur (aštuoniolika eurų septyniasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui MB „Adafas“.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimo dalį dėl 99,04 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išieškojimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Erika Tamošaitienė