Civilinė byla Nr. e2A-461-460/2020

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01629-2019-1

                        Procesinio sprendimo kategorijos: 

                                           2.6.11.3; 3.3.1.18.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolo linija“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mantmeda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ąžuolo linija“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, juo prašė priteisti iš atsakovės 29 258,25 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018 m. lapkričio mėn. atsakovė UAB „Ąžuolo mediena“ kreipėsi į ieškovę UAB „Mantmeda“ dėl ąžuolo medienos pirkimo. Tarp šalių žodžiu susiderinus sąlygas, ieškovė 2018 m. lapkričio mėn. 13 d. pristatė atsakovei ąžuolo medienos už 4 881,00 Eur be PVM bei išrašė 2018 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą - faktūrą Serija MAN Nr. 1071 nurodytai sumai. Taip pat prekės buvo pristatytos ir 2018 m. lapkričio 21 d. bei išrašyta PVM sąskaita-faktūra Serija MAN Nr. 1080. Atsakovė šias abi PVM sąskaitas - faktūras ieškovei apmokėjo. 2018 m. lapkričio 23 d. atsakovė pasiūlė ieškovei sudaryti sutartį, kadangi jai buvo reikalingas didesnis kiekis ąžuolo medienos su sąlyga, jog apmokėjimas bus atidėtas 30 dienų. Kadangi atsakovė savo įsipareigojimus iki sutarties pasirašymo vykdė tinkamai ir laiku, ieškovė sutiko su sąlygomis ir taip buvo sudaryta 2018 m. lapkričio mėn. 23 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. XI-2. Po pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo, ieškovė 2018 m. lapkričio 26 d., lapkričio 28 d. atvežė atsakovei užsakytą ąžuolo medieną bendrai sumai už 20 399,80 Eur be PVM bei pateikė apmokėti atitinkamai 2018 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą - faktūrą Serija MAN Nr. 1082 ir 2018 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą - faktūrą Serija MAN Nr. 1084. Atsakovė 2018 m. gruodžio 17 d. apmokėjo ieškovei dalinai, t. y. 14 000 Eur, liko skola 6 399,80 Eur. Ieškovė, pasitikėdama atsakove, jog skolą padengs, 2018 m. gruodžio 28 d. įvykdė jos užsakymą, kuris jau buvo už 29 024,25 Eur be PVM bei pateikė apmokėti atsakovei 2018 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą - faktūrą Serija MAN Nr. 1093. Apmokėjimo negavus ir atsakovei nepadengus susidariusios skolos 6 399,80 Eur sumai, ieškovės direktorius 2019 m. sausio 18 d. kreipėsi elektroniniu laišku į atsakovo laikinai einantį direktoriaus pareigas su priminimu apmokėti susidariusią skolą. Atsakovės 1aikinai einantis pareigas direktorius atsakė, jog su ieškovės direktoriaus tėčiu, kuris dirba pas ieškovę gamybos vadovu, yra aptartas mokėjimo terminas. 2018 m. sausio 22 d. atsakovė padengė 3 000 Eur skolą, liko susidariusi ankstesnė 3 399,80 Eur skola bei visiškai neapmokėta 2018 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaita - faktūra Serija MAN Nr. 1093 29 024,25 Eur sumai be PVM, kurios apmokėjimo terminas dar suėjęs nebuvo. Po kelių raginimų telefonu apmokėti susidariusį įsiskolinimą, 2019 m. sausio 25 d. ieškovės direktorius M. S. ir atsakovės atstovas V. V. ir jo gamybos meistras sutarė ieškovei priklausančiose patalpose žodžiu, jog ieškovė dar parduos jiems trūkstamos medienos, o atsakovė pažadėjo padengti įsiskolinimą. Ieškovės direktorius M. S. kartu su atsakovės atstovas V. V. ir gamybos meistru apžiūrėjo, patikrino medieną ir ji buvo rezervuota atsakovei, o 2019 m. sausio 29 d. jau pristatyta atsakovei ir išrašyta 2019 m. sausio 29 d. PVM sąskaita - faktūra Serija MAN Nr. 1097 2 134,00 Eur sumai be PVM. Neapmokėtų PVM sąskaitų - faktūrų suma sudarė 34 558,05 Eur, todėl 2019 m. sausio 30 d. ieškovės direktorius M. S. susisiekė su atsakovės atstovu V. V. ir paklausė, ar atliko apmokėjimą, tačiau V. V. supyko, kodėl taip dažnai jam yra skambinėjama ir trukdoma dirbti. Vėliau atsakovė pažadėjo padengti 3 399,80 Eur įsiskolinimą iki 2019 m. vasario 1 d., o likusią sumą iki 2019 m. vasario 4 d.. 2019 m. vasario 1 d. atsakovė apmokėjo įsiskolinimą 3 399,80 Eur sumai. Paskutinį apmokėjimą atsakovė atliko 2019 m. vasario 15 d. pervesdama 1 900,00 Eur sumą. Po to, kai buvo atliktas šis mokėjimas, atsakovė daugiau apmokėjimų ieškovei neatliko, į raginimus nebereagavo. Atsakovė yra skolinga ieškovei už parduotą ąžuolo medieną iš viso 29 258,25 Eur.

2.       Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 6 d. priėmė preliminarų sprendimą, juo ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Ąžuolo linija“ 29 258,25 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 29 258,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2267 Eur ieškovės UAB „Mantmeda“ naudai.

3.       Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad šalys 2018 m. lapkričio 23 d. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. XI-2, pagal kurią ieškovė (pardavėja) įsipareigojo parduoti pjautinę ąžuolo medieną (specifikacija ir kokybės reikalavimai aprašomi kiekviename užsakymo lape), o atsakovė (pirkėja) įsipareigojo pirkti priede numatytos kokybės ir reikalavimų pjautinę ąžuolo medieną ir sumokėti pagal sutartyje suderintas sąlygas (Sutarties 1.1 punktas, 1.2 punktas). Iki 2018 m. gruodžio 28 d. ieškovė pagal sutartį atsakovei kelis kartus pristatė pjautinės ąžuolo medienos, atsakovė už pristatytą kokybišką medieną su ieškove atsiskaitė. Iki 2018 m. gruodžio 28 d. ieškovės atsakovei pristatyta ąžuolo mediena buvo kokybiška, todėl atsakovės direktorius 2018 m. gruodžio 10 d. telefonu susitarė su ieškovės atstovu A. S., jog ieškovė atsakovei atveš 50 mm storio 01 kokybės ąžuolo medienos. Po pokalbio, atsakovės direktorius ieškovės atstovui A. S. nusiuntė sms žinutę su specifikacija kokios medienos atsakovei reikia. Atsakovės direktorius dėl pateikto ąžuolo medienos užsakymo su ieškovės atstovu A. S. bendravo 2018 m. gruodžio 12, 16, 17, 26 ir 27 dienomis. Ieškovė 2018 m. gruodžio 28 d. atsakovei pristatė užsakytą ąžuolo medieną. Vilkikas buvo su Rusijos federacijos valstybiniais numeriais. Į atsakovės teritoriją kartu su ieškovės vilkiku atvyko ieškovės atstovai – M. S. ir A. S.. Krovinį iškrovė atsakovės darbuotojas B. J.. Ieškovės atvežta ąžuolo mediena buvo supakuota, sudėtos lentos ir aptraukta virvėmis. Ieškovės pristatyta mediena po iškrovimo buvo sandėliuojama atsakovės nuomojame sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini). Po medienos iškrovimo A. S. atsakovės direktoriui pateikė PVM sąskaitą faktūrą MAN Nr. 1093 pasirašymui. Pagal Sutarties 3.3 punktą PVM sąskaita faktūra turėjo būti apmokėta iki 2019 m. sausio 28 d. Atsakovės direktorius su įmonės darbuotojais 2019 m. sausio mėn. pradžioje nuėjo į įmonės sandėlį, kur buvo sandėliuojama ieškovės 2018 m. gruodžio 28 d. atvežta mediena. Išardžius kelias pakuotes buvo pamatyta, kad ieškovė pristatė nekokybišką medieną, atvežtos lentos buvo šakotos, kreivos, ne 50 mm storio ir neatitiko reikalavimų, nurodytų PVM sąskaitoje faktūroje MAN Nr. 1093. Ieškovės 2018 m. gruodžio 28 d. pristatytos medienos nebuvo galimybės išmatuoti, kadangi pačios lentos buvo kreivos ir šakotos. Medienos lentos buvo 50 mm storio, o 2018 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1093 išrašyta ant 30 mm storio lentų. Atsakovės direktorius pamatęs, kad ieškovės pristatyta mediena visiškai neatitinka reikalavimų 0-1 klasei ir yra nekokybiška, 2019 m. sausio 7 d. telefoninio pokalbio metu apie tai informavo ieškovės atstovą A. S., su kuriuo bendravo visais medienos užsakymų klausimais. Pokalbio metu buvo sutarta, kad A. S. atvyks pas atsakovę. Ieškovės atstovas A. S. pas atsakovę atvyko 2019 m. sausio 14 d. Atsakovės direktorius 2019 m. sausio 17 d., naudodamasis daugiaformačių pranešimų paslauga, mms žinutėmis išsiuntė 2018 m. gruodžio 28 d. ieškovės pristatytos nekokybiškos medienos nuotraukas A. S.. Po nuotraukų išsiuntimo po kelių dienų pas atsakovę dar kartą atvyko A. S.. Ieškovės atstovas sutiko, kad ieškovės 2018 m. gruodžio 28 d. pristatytos medienos lentos yra nekokybiškos, medienos lentas išmatavo ir supakavo. Supakuota mediena buvo palikta atsakovės nuomojamame sandėlyje, o A. S. žodžiu informavo, kad šią supakuotą medieną pasiims kitą kartą. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. sausio 29 d. atsakovės direktorius bendravo su A. S. telefonu, nurodė jam, kad ieškovė atvežė ne ąžuolo medienos lentas, o malkas. A. S. sutiko su tuo ir nurodė, kad ieškovė ieško pirkėjo 2018 m. gruodžio 28 d. atvežtai medienai. Ieškovės atstovas A. S., vieno iš telefoninio pokalbio metu, pasiūlė atsakovei pirkti 30 mm storio ir 800-900 mm ilgio lentas. 2019 m. sausio 29 d. šio medienos lentos buvo atvežtos atsakovei, kurios dalis taip pat buvo nekokybiška. 2019 m. sausio 30 d. atsakovės direktorius ieškovei elektroniniu paštu: uab.mantmeda@gmail.com nusiuntė pretenziją, kad mediena neatitinka keliamų reikalavimų 0-1 klasei, mediena išpjauta nelygiai, skirtingo storio. Atvykęs A. S. žodžiu nurodė, kad ieškovė turi problemų dėl pinigų atsiskaitymo ir galimai jį apgavo Rusijos pardavėjas. Atsakovės direktorius A. S. nurodė, kad susirinktų nekokybišką atvežtą medieną ir išsivežtų. Šalys 2019 m. sausio 30 d. sudarė sprendimą dėl pateiktos pretenzijos. Sprendime dėl pretenzijos pagal PVM sąskaitą faktūrą MAN Nr. 1093, šalys nurodė, kad ieškovės pristatyta mediena neatitinka reikalavimų, PVM sąskaita faktūra MAN Nr. 1093 yra anuliuojama, o atsakovė su ieškove atsiskaitys pagal naujai pateiktą sąskaitą faktūrą. Atsakovės direktorius 2019 m. vasario mėn. bendravo dėl medienos su A. S. (priešingai nei nurodoma ieškovo ieškinyje), tačiau 2019 m. vasario gale ieškovės atstovai telefono nekėlė ir su atsakovės direktoriumi nebebendravo. Ieškovė 2019 m. kovo 1 d. dokumentinio proceso tvarka kreipęsis į teismą ir kartu su ieškiniu pateikusi tik išskirtinai ieškovei palankius įrodymus elgiasi nesąžiningai. Ieškovės 2018 m. gruodžio 28 d. pristatyta ąžuolo mediena neatitiko reikalavimų, todėl ieškovės reikalavimas atsakovei dėl skolos ir delspinigių yra nepagrįstas. Ieškovės (pardavėjos) pareiga perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, nustatyta įstatyme (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), šiuo atveju - ir Sutarties 1.2 punkte ir 2.6 punkte. Kai pardavėjas neįvykdo šios pareigos, pirkėjas turi teisę pasinaudoti įstatyme nustatytomis priemonėmis savo pažeistai teisei apginti (CK 6.334 straipsnis). Sutarties 2.6 punkte nustatyta, kad jeigu priėmimo metu nustatoma, kad yra prekių, neatitinkančių specifikacijos reikalavimų, pardavėja (ieškovė) netinkamas prekes perduoda pirkėjui (atsakovei) už šalių sutartą mažesnę kainą arba jos yra grąžinamos pardavėjui (ieškovei). Atsakovė, vadovaudamasi šalių sudaryta sutartimi, informavo ieškovę dėl prekių netinkamos kokybės (CK 6.348 straipsnio 1 dalis). Ieškovės atstovas A. S. patvirtino, kad ieškovės pristatyta žaliava neatitinka kokybės reikalavimų. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė atsakovei iki 2018 m. gruodžio 28 d. buvo pristačiusi ąžuolo medieną, kuri atitiko reikalavimus, todėl atsakovė turėjo pagrindą pasitikėti ieškove. Akivaizdu, kad atsakovė nežinojo ir negalėjo tikėtis, kad 2018 m. gruodžio 28 d. ieškovės pristatyta mediena neatitiks jai keliamų reikalavimų.  Kadangi ieškovė pagal sutartį 2018 m. gruodžio 28 d. pristatė atsakovei netinkamos kokybės ąžuolo medieną, atsakovė informavo apie tai ieškovę, tačiau ieškovė nebendradarbiavo ir nepakeitė medienos tinkama, todėl pagal CK 6.334 straipsnio 4 dalį atsakovė turi teisę atsisakyti sumokėti ieškovei už 2018 m. gruodžio 28 d. pristatytą netinkamą ąžuolo medieną.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. galutiniu sprendimu pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 6 d. preliminarus sprendimas. Teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolo linija“, į. k. 304500479, 27 437,93 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt septynis Eur ir 93 ct) skolą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 27 437,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 598,87 Eur (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis Eur ir 87 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mantmeda“, į. k. 302240730, naudai; kitą ieškinio dalį atmesti. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolo linija“, į. k. 304500479, 8,14 Eur (aštuoni Eur14 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

4.1.       Teismas nustatė, kad iki 2019 m. sausio 30 d. raštu ieškovei atsakovė pretenzijų dėl 2018 m. gruodžio 28 d. pristatytos jai medienos nereiškė. Teismas pripažino, kad atsakovė ieškovei pareiškė pretenziją dėl medienos kokybės, kuri jai buvo pristatyta 2018 m. gruodžio 28 d., praleidusi 2018 m. lapkričio 23 d. šalių sutarties 2.4 punkte nustatytą terminą.

4.2.       Teismas padarė išvadą, kad yra labai tikėtina, jog PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. 1093 atsakovės atstovo V. V. prašymu buvo nurodytas medienos storis 30 mm, o mediena atsakovei buvo pristatyta 50 mm storio.

4.3.       Teismas nustatė, kad iki šiol atsakovė nesumokėjo ieškovei nei dalies sumos pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 1093, nors teismo posėdžio metu atsakovės atstovai nurodė, kad pripažįsta, jog turi pareigą sumokėti ieškovei už 8,5 m3 kokybišką medieną.

4.4.       Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2019 m. balandžio 25 d. rašte nurodytos išvados neįrodo medienos, įgytos pagal sąskaitą Nr. 1093 nekokybiškumo, nes mediena buvo pristatyta 2018 m. gruodžio 28 d., o tyrimas atliktas 2019 m. balandžio 8 d. Ąžuolo mediena neturi individualių požymių, pagal kuriuos būtų galima padaryti išvadą, jog atsakovės pateiktame Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2019 m. balandžio 25 d. rašte bei prie jo pridėtose nuotraukose užfiksuota mediena yra būtent ieškovės. Be to, pažymėjo ir tai, kad minėtas tyrimas buvo atliktas vienašališkai atsakovės, neinformavus apie jį ieškovės atstovų, todėl jie neturėjo galimybės apžiūrėti tiriamos medienos ir pareikšti savo nuomonės, ar ji buvo pristatyta ieškovės.

4.5.       Teismas sprendė, kad byloje atsakovė neįrodė, jog ieškovės jai 2018 m. gruodžio 28 d. pristatyta visa mediena buvo nekokybiška, į bylą nėra pateikti įrodymai, jog užsienio užsakovas atsakovei grąžino gaminius dėl nekokybiškos medienos.

4.6.       Teismas pripažino, kad ieškovės darbuotojas A. S. neturėjo teisės spręsti dėl sąskaitos – faktūros MAN Nr. 1093 anuliavimo bei pasirašyti 2019 m. sausio 30 d. sprendimą.

4.7.       Teismas nusprendė, kad atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei pagal 2018 m. gruodžio 28 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 1093 27 203,92 Eur sumą (29024,25 Eur – 1820,32 Eur).

4.8.       Teismas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkino iš dalies. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei pagal 2018 m. gruodžio 28 d. sąskaitą – faktūrą 27 203,92 Eur sumą, ieškovei iš atsakovės yra priteisė 27 437,93 Eur sumą (29258,25 Eur – 1820,32 Eur).

III. Apeliacinio skundo argumentai

5.       Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovės UAB „Mantmeda“, įmonės kodas 302240730, ieškinį atsakovei UAB „Ąžuolo linija“, įmonės kodas 304500479, iš dalies: priteisti ieškovei UAB „Mantmeda“, įmonės kodas 302240730, 4 969,75 Eur, 8 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo arba panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;  priteisti iš ieškovės UAB „Mantmeda“, įmonės kodas 302240730, bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atsakovei UAB „Ąžuolo linija“, įmonės kodas 304500479. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1.       Ieškovė iki 2019 m. sausio 30 d. priėmė ir nagrinėjo atsakovės pranešimus apie nustatytus ąžuolo medienos defektus ir kiekio trūkumą, t. y. nagrinėjo pretenziją iš esmės, o tik 2019 m. sausio 30 d priėmė sprendimą dėl pretenzijos, kuriame patvirtino faktą, kad ąžuolo mediena yra nekokybiška, todėl teismo skundžiamame sprendime daromos išvados dėl pretenzijos termino praleidimo yra nepagrįstos.

5.2.       Teismo formalus teiginys, kad ąžuolo mediena buvo pristatyta 2018 m. gruodžio 28 d., o tyrimas atliktas 2019 m. balandžio 8 d., yra visiškai nepagrįstas, kadangi atsakovė, sužinojusi apie civilinės bylos nagrinėjimą, per protingą terminą atliko ąžuolo medienos kokybės patikrinimą (CK 6.337 straipsnis).

5.3.       Iš Antstolės V. D. 2019 m. spalio 14 d. protokole esančių nuotraukų vizualiai matyti, kad tai tos pačios ąžuolo medienos nuotraukos, kurios pateiktos buvo ir Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos ąžuolo medienos kokybės įvertinime. Ieškovė savo iniciatyva kreipėsi į antstolę bei bylos nagrinėjimo metu neginčijo to fakto. kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančiuose nuotraukose užfiksuota mediena yra ne jos.

5.4.       Teismo skundžiamame sprendime daromas teiginys, kad Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija neva atlikto ne ieškovės 2018 m. gruodžio 28 d. atsakovei pristatytą ąžuolo medieną, yra visiškai nepagrįstas ir paremtas tik akivaizdžiu teismo nusistatymu prieš pačią atsakovę.

5.5.       Ieškovė 2018 m. gruodžio 28 d. pateikusi netinkamos kokybės medieną pažeidė įstatymo nuostatas ir 2018 m. lapkričio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartyje numatytus įsipareigojimus, tačiau teismas skundžiamame sprendime netinkamai tai aiškino ir taikė.

5.6.       Nagrinėjamu atveju UAB „Technoforest“ (Rusija), kaip asmens pardavusios ieškovei ginčo ąžuolo medieną, teisinis ryšys su ginčo dalyku atitinka trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, procesinį statusą. Tačiau bylos nagrinėjimo metu teismas UAB „Technoforest" (Rusija) į bylą trečiuoju asmeniu neįtraukė. Kadangi teisingas bylos išsprendimas galėjo turėti įtakos neįtraukto į bylą asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms. UAB ..Technoforest” (Rusija) privalėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu (CPK 46 straipsnis. 47 straipsnis), todėl tai turėtų būti traktuojama kaip absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

5.7.       Teismas skundžiamame sprendime nevertino visų faktinių bylos aplinkybių byloje surinktų įrodymų kontekste. Šios neįvertintos aplinkybės leidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju teismas neatskleidė bylos esmės, kas lėmė nepagrįsto teismo skundžiamo sprendimo priėmimą. Teismas skundžiamame sprendime apsiribojo tik ieškovės pateiktais įrodymais ir paaiškinimais, esminę reikšmę teikdamas šios bylos kontekste ne svarbiausiems pateiktiems atsakovės įrodymams - Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktam ąžuolo medienos kokybės įvertinimui, telefono paslaugų detaliai ataskaitai, fotonuotraukoms, teismų praktikai, o antraeiliams išskirtinai ieškovės palankiems duomenims.

6.       Atsiliepime į apeliantės apeliacinį skundą ieškovė su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1.       Medienos, pristatytos pagal 2018 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija MAN Nr. 1093 perdavimo - priėmimo procedūra buvo pradėta ir užbaigta 2018 m. gruodžio 28 d., būtent tą dieną atsakovė priėmė 2018 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija MAN Nr. 1093 nurodytą medieną, tai patvirtina byloje esantys įrodymai.

6.2.       Teismas skundžiamo teismo sprendimo 15 punkte pagrįstai nurodė, jog nustatyta, kad iki 2019 m. sausio 30 d. raštu ieškovei atsakovė pretenzijų dėl 2018 m. gruodžio 28 d. pristatytos jai medienos nereiškė.

6.3.       Apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovė raštišką pretenziją dėl ieškovės pristatytos medienos defektų ir kiekio trūkumo pateikė laiku, t. y. iki 2019 m. sausio 12 d., yra nepagrįsti ir neįrodyti.

6.4.       Byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovė būtų informavusi ieškovę apie kokius nors ieškovės pristatytos atsakovei medienos kiekio trūkumų, kaip to reikalauja CK 6.348 straipsnio 1 dalis.

6.5.       Teismas sprendė, jog atsakovės į bylą pateiktas Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos raštas neturi įrodymams reikalingo patikimumo požymio (negalima nustatyti, kieno pristatyta atsakovei ąžuolo mediena buvo tirta), todėl ir skundžiamame sprendime buvo atmestas.

6.6.       Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos raštas ne neidentifikuoja, jog Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atstovas tyrė ieškovės pristatytą atsakovei medieną, tačiau ir turintis ženklius turinio kokybės trūkumus, dėl to teismas pagrįstai šį dokumentą laikė nepatikimu.

6.7.       Antstolės V. D. 2019 m. spalio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0004/19/F-l 153 nepatvirtina, jog Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos rašte užfiksuota mediena yra ieškovės pristatyta atsakovei.

6.8.       Apeliantė neargumentuoja, ką konkrečiai ji laiko analogišku šalių ginčui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-16/2007.

6.9.       Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės keičia savo atsikirtimų pagrindą - teigia, kad nekokybiška yra tik dalis pristatytos medienos ir skundą šioje dalyje grindžia naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo įrodinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme. Tokių skaičiavimų ir jų pagrindimų atsakovė į bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikusi, juos atliko tik apeliaciniame skunde, todėl ieškovė neturėjo galimybių pateikti atsikirtimų į tokius skaičiavimus. Be to, apeliaciniame skunde ir nenurodoma, iš kur ir kokiu būdu gauti skaičiai, kodėl būtent taip atliktas apskaičiavimas dėl ąžuolo medienos kiekio ir vertės, kaip buvo apskaičiuoti tariami tarpai tarp lentų. Šis apeliantės skaičiavimas laikytinas nauju įrodymu CPK 314 straipsnio prasme.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

8.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Dėl apeliantės pateiktos skaičiuoklės

9.       Apeliantė apeliacinio skundo 43 punkte pateikia skaičiavimus: 8,047 m3 buvo tik tarpai tarp ąžuolo lentų („lėlė“), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš atsakovės turėjo priteisti 4 969,75 Eur už sunaudotą 6,435 m3 ąžuolo medieną (2,5 m3 x 650 Eur ir 3,935 m3 x 850 Eur) (29,029 m3 - 14,547 m3 - 8,047 m3 = 6,435 m3). Ieškovė mano, kad tai nauji įrodymai, juos atsisakytina priimti.

10.       Kolegijos vertinimu, tai nėra nauji įrodymai, o pateikiamas naujas argumentas. Kaip žinia, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju šis motyvas bei skaičiuoklė buvo pateikti tik apeliacinės instancijos teisme. Taigi, šis skundo argumentas neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, jis nevertintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad be kitų pirkimo-pardavimo sutarčių, 2018 m. lapkričio 23 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta rašytinė pirkimo – pardavimo sutartis Nr. XI-2. Ieškovė pagal 2018 m. lapkričio 23 d. sutartį 2018 m. gruodžio 28 d. įvykdė atsakovės užsakymą - pristatė ąžuolo medieną, pateikė atsakovei 2018 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą - faktūrą Serija MAN Nr. 1093, jos suma 29 024,25 Eur be PVM. Ieškovė 2019 m. sausio 29 d. atsakovei pristatė ąžuolo medieną ir išrašė 2019 m. sausio 29 d. PVM sąskaita faktūra Serija MAN Nr. 1097, jos suma 2 134 Eur be PVM.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12.       Šalių ginčas kilo dėl ąžuolo medienos pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymo. Ieškovė reiškia atsakovei reikalavimą už parduotą ąžuolo medieną dėl 29 258,25 Eur sumos, kuris grindžiamas 2018 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitos faktūros serija MAN Nr. 1093 ir 2019 m. sausio 29 d. PVM sąskaitos faktūros serija MAN Nr. 1097 nesumokėjimu. Atsakovė nurodo, kad ieškovė 2018 m. gruodžio 28 d. jai pristatė nekokybišką ąžuolo medieną, todėl nesumokėjo ieškovei 29 024,25 Eur sumos, nes pagal CK 6.334 straipsnio 4 dalį atsakovė turi teisę atsisakyti sumokėti ieškovei už pristatytą netinkamą ąžuolo medieną. Atsakovė taip pat nurodo, kad 2019 m. sausio 29 d. dalis jai pristatytos medienos buvo nekokybiška.

13.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė praleido 2018 m. lapkričio 23 d. pirkimo– pardavimo sutartyje nustatytą terminą pretenzijai pareikšti, neįrodė, kad nekokybiška ąžuolo mediena yra ieškovės pristatyta mediena. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka, mano, kad teismas sprendime apsiribojo tik ieškovės pateiktais įrodymais ir paaiškinimais, esminę reikšmę teikdamas šios bylos kontekste ne svarbiausiems pateiktiems atsakovės įrodymams, o antraeiliams išskirtinai ieškovės palankiems duomenims. Apeliantės nuomone, teismas neatskleidė bylos esmės, tai lėmė nepagrįsto teismo skundžiamo sprendimo priėmimą. Ieškovė mano, kad nėra jokių įrodymų, jog atsakovė būtų informavusi ieškovę apie kokius nors ieškovės pristatytos atsakovei medienos kokybės ir kiekio trūkumus, kaip to reikalauja CK 6.348 straipsnio 1 dalis. Ieškovės nuomone, atsakovė neįrodė, kad nekokybiška mediena yra parduota ieškovės, patvirtino, kad tik dalis medienos buvo nekokybiška.

14.       Pirmosios instancijos teismas teisingai atliko šalių santykių teisinį vertinimą bei nustatė, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, CK 6.371 straipsnis). Ieškovė 2018 m. lapkričio 23 d. pirkimo– pardavimo sutartimi (toliau ir Sutartis) įsipareigojo parduoti numatytos kokybės ir reikalavimų pjautinę ąžuolo medieną (Sutarties 1.1, 1.2 punktai), o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą šios sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 2.1 punktas_(CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Šalys Sutartyje sutarė, kad pretenzijos dėl prekės kokybės pardavėjui gali būti reiškiamos raštiškai per 15 dienų nuo prekės perdavimo. Byloje nekilo ginčo, kad pagal minėtą sutartį ieškovė įsipareigojo atsakovei pristatyti 0-1 kokybės (Sutarties priedas) ąžuolo medieną: 0-mediena švari be pažeidimų, balanos, kenkėjų ar puvinio, šakos negalimos; 1- mediena švari be kenkėjų ar puvinio, šakos galimos iš 2 gretimų pusių (sveikos).

15.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė, jos manymu nustačiusi, kad mediena neatitinka kokybės reikalavimų, iki 2019 m. sausio 30 d. raštu ieškovei pretenzijų dėl 2018 m. gruodžio 28 d. pristatytos jai medienos nereiškė. Teismas pripažino, kad atsakovė ieškovei pareiškė pretenziją dėl medienos kokybės, kuri jai buvo pristatyta 2018 m. gruodžio 28 d., praleidusi 2018 m. lapkričio 23 d. šalių Sutarties 2.4 punkte nustatytą terminą.

16.       Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties sudarymo laisvė suprantama pirmiausia kaip laisvas jos šalių valios reiškimas siekiant sudaryti sutartį. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas yra įtvirtintas CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, nurodančioje, kad sutartis šalims turi įstatymo galią. Vadinasi, šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir jas vykdyti. Aktualu tai, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytoje sutartyje sulygtas sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją šalių valią, neprieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, bendriems civilinės teisės principams bei sudaromos sutarties esmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006. Teismų praktika. 2006). Dažniausiai šalys, siekdamos išsaugoti sutartinius santykius, sutarties salygas koreguoja.

17.        Kolegija sutinka, kad formaliai atsakovė į ieškovę su raštu „pretenzija“ (apie tai detaliau vėliau) kreipėsi 2019 m. sausio 30 d. Pabrėžtina, kad ieškovė į atsakovės pateiktą pretenziją nedelsiant reagavo: ieškovės gamybos vadovo tos pačios dienos – 2019 m. sausio 30 d. sprendimu dėl pretenzijos pagal sąskaitą faktūrą MAN Nr. 1093 buvo konstatuota, kad kartu su atsakovės darbuotojais apžiūrėjus medieną nuspręsta, kad „pristatyta žaliava neatitinka kokybės reikalavimų“ (e. b., b. l. 122). Akcentuotina, jog ieškovės įmonės vadovas 2019 m. vasario 4 d. atsakyme (e. b., b. l. 125) reaguodamas į atsakovės kitą 2019 m. vasario 4 d. pretenziją (e. b., b. l. 126) dėl medienos kokybės nors ir nurodė, kad yra praleistas 15 d. pretenzijos pateikimo terminas (1 pastraipa), tačiau pažymėjo, kad „mes vis dar norime su Jumis dirbti, tačiau pirmiausia reikia išsispręsti susidariusią situaciją kuo skubiau. Tikiuosi kad viską pavyks išspręsti per šią savaitę“. Be to, ieškovės įmonės vadovas nurodė, kad „dėl sąskaitos MAN 1097 ir pristatytos medienos reikalauju atvežtų pakuočių neardyti, kad aš arba mano darbuotojai galėtų kartu apžiūrėti“ (4 pastraipa). Pastebėtina, kad nurodoma sąskaitos faktūros serija MAN Nr. 1097 yra dėl 2019 m. sausio 29 d. pristatytos medienos, kuri, atsakovės nuomone, vėlgi buvo nekokybiška. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nors Sutartimi buvo nustatytas 15 dienų terminas pretenzijai pareikšti, tačiau vertinant ieškovės atstovo atvykimą apžiūrėti medieną dar iki pretenzijos pateikimo ir jos matavimas bei defektavimas (e. b. b. l. 169-172), ieškovės atstovo gamybos vadovo 2019 m. sausio 30 d. priimtas sprendimas dėl pretenzijos bei ieškovės 2019 m. vasario 4 d. atsakymas dėl tolimesnės situacijos sprendimo ir tolimesnio bendradarbiavimo reiškia kad šalys terminą pareikšti pretenzijai  atnaujino. 

18.       Kitas aspektas tas, kad pirmosios instancijos teismas formaliai nurodo, jog atsakovė dėl 2018 m. gruodžio 28 d. atsakovei pristatytos medienos į ieškovę su pretenzija raštu kreipėsi 2019 m. sausio 30 d. Teismas sprendė, kad telefoninių pokalbių ataskaita nepatvirtina, jog 2019 m. sausio 7 d. telefoninių pokalbių metu (jų buvo du) buvo būtent kalbėta dėl medienos, pristatytos 2018 m. gruodžio 28 d. atsakovei kokybės bei reiškiamos pretenzijos. Kolegija pažymi, kad nors teismas nurodo, kad 2019 m. sausio 7 d. telefoniniai pokalbiai tarp šalių buvo tik du, tačiau visiškai neįvertino tos aplinkybės, jog telefono paslaugų detalioji ataskaita patvirtina, kad 2019 m. sausio 8 d. atsakovė su ieškove bendravo du kartus, taip pat su ieškove buvo kalbėta 2019 m. sausio 12 d., 2019 m. sausio 14 d., 2019 m. sausio 17 d., 2019 m. sausio 18 d., 2019 m. sausio 21 d., 2019 m. sausio 25 d., 2019 m. sausio 28 d., 2019 m. sausio 30 d. Pripažintina, kad pokalbių detalioji ataskaita apie minėtus skambučius negali patvirtinti pokalbių turinio, tačiau, vertinant tai, kad šalis sieja tik verslo santykiai, į tai, kad atsakovei produkcija buvo pristatyta 2018 m. gruodžio 28 d., o atsakovės intensyvūs skambučiai ieškovei prasidėjo nuo 2019 m. sausio 7 d., (2019m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje liudytojas patvirtino, kad medieną pradėjo išpakuoti / tikrinti po savaitės), darytina išvada, kad šalys šių pokalbių metu derino klausimus dėl pristatytos medienos kokybės.

19.       Svarbu ir tai, kad teismas skundžiamame sprendime nevertino atsakovės ieškovei 2019 m. sausio 17 d. (3 mms žinutės), 2019 m. sausio 30 d. (4 mms žinutės) ir 2019 m. sausio 31 d. (1 mms žinutė) siųstų mms žinučių su atsakovės nuomone nekokybiškos medienos fotonuotraukomis. Akcentuotina, jog, kaip nurodyta anksčiau, po intensyvaus bendravimo telefonu nuo 2018 m. sausio 7 d., po fotonuotraukų siuntimo ieškovei, 2019 m. sausio 30 d. pretenzijos, kurioje nurodoma, kad „mediena išpjauta nelygiai, skirtingas storis per lentą, lentų galuose skiriasi pločio matmenys, visos lentos su atvirais defektais, šakomis‘, ieškovė (gamybos vadovas) tą pačią dieną –2019 m. sausio 30 d. jau priėmė sprendimą dėl pretenzijos, kurioje patvirtino, kad pristatyta mediena neatitinka kokybės reikalavimų, o PVM sąskaita faktūra MAN Nr. 1093 yra anuliuojama. t. y. iki 2019 m. sausio 30 d. ieškovė jau buvo išnagrinėjusi iš atsakovės gautą informaciją, pranešimus ir fotonuotraukas apie atsakovės nustatytus daiktų defektus (CK 6.374 straipsnio 1 dalis), apsilankiusi pas atsakovę, apžiūrėjusi medieną bei ją įvertinusi ir atidėjusi dalį nekokybiškos medienos. Kolegija tai įvertinusi sprendžia, kad šalys terminą pareikšti pretenzijai atnaujino. Kaip pastebi atsakovė, Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. spalio 25 d. direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB reikalavimas pakeisti sutartis su vartotojais buvo pakeistas privalomasis formatas iš „raštu" (reikalingas ranka parašytas parašas) į „tekstu" (ei. paštas, sms, mms ir t. t.). Minėta direktyva numatė, kad tokie patys reikalavimai turi galioti ir sutartims tarp įmonių. 

20.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje pateiktas ieškovės 2019 m. vasario 4 d. įsakymas, kuriuo ieškovės gamybos vadovui A. S. skirta drausminė nuobauda, nes jis netinkamai atliko gamybos vadovo pareigybės aprašyme Nr. 006 nustatytas funkcijas, t. y. viršijo jam suteiktus įgaliojimus – 2019 m. sausio 31 d. lankėsi UAB „Ąžuolo linija“ be direktoriaus įgaliojimų ir viršydamas pareiginėse instrukcijose nurodytas darbo funkcijas, pasirašė 2019 m. sausio 30 d. sprendimą dėl pretenzijos pagal sąskaitą faktūrą MAN 1093 (e. b. t. 1, b. l. 173). Teismas pripažino, kad ieškovės darbuotojas A. S. neturėjo teisės spręsti dėl sąskaitos – faktūros MAN Nr. 1093 anuliavimo bei pasirašyti 2019 m. sausio 30 d. sprendimo. Šiuo aspektu kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, nesant reikalavimo, negalėjo peržengti šios bylos ieškinio nagrinėjimo ribų ir spręsti vidinių ieškovės drausminių nuobaudų skyrimo teisėtumo bei pripažinti, kad gamybos vadovas neturėjo teisės spręsti dėl sąskaitos – faktūros MAN Nr. 1093 anuliavimo bei pasirašyti 2019 m. sausio 30 d. sprendimo.

21.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovė pateikė į bylą Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2019 m. balandžio 25 d. raštą dėl ąžuolo medienos kokybės įvertinimo (e. b., t. 2, b. l. 86-95). Teismas padarė išvadą, kad šiame rašte nurodytos išvados neįrodo medienos, įgytos pagal sąskaitą Nr. 1093 nekokybiškumo, nes mediena buvo pristatyta 2018 m. gruodžio 28 d., o tyrimas atliktas 2019 m. balandžio 8 d. Atkreiptinas dėmesys, kad išvadą teikė specialių žinių turintis asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė medienos kokybės tyrimui pasitelkė specialių žinių turinį asmenį, o ieškovė atlikto medienos kokybės tyrimo neteisingumą įrodinėjo 1998 m. vadovėlio duomenimis, o ne pasitelkusi specialistą. Atsakovės prašymas pakviesti į teismo posėdį liudyti Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atstovą siekiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su medienos identifikavimu, kokybės vertinimu buvo atmestas teismo 2019 m. lapkričio 20 d. posėdžio metu, teismas manė, kad tai užvilkins bylos nagrinėjimą. Kolegijos vertinimu,  tam kad patikrinti Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2019 m. balandžio 25 d. raštu dėl ąžuolo medienos kokybės įvertinimo pateiktos išvados pagrįstumą ir teisėtumą, turėtų būti remiamasi tik kitų specialistų išvadomis, todėl reikalinga apklausti prašomą liudytoją, o kilus abejonių, spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo.

22.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ąžuolo mediena neturi individualių požymių, pagal kuriuos būtų galima padaryti išvadą, jog atsakovės pateiktame Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2019 m. balandžio 25 d. rašte bei prie jo pridėtose nuotraukose užfiksuota mediena yra būtent ieškovės. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovas V. V., o taip pat liudytojas B. J. nurodė, kad atsakovės įmonė perka medieną ir iš kitų įmonių, ne vien tik iš ieškovės. Teismas sprendė, kad nėra galimybės nustatyti, kad 2019 m. balandžio 25 d. tyrimo metu vertinta mediena buvo gauta iš ieškovės, o ne iš kitų įmonių. Kolegija pirmiausia pažymi, kad 2019 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžio metu, kaip teisingai nurodyta, atsakovės atstovas V. V., o taip pat liudytojas B. J. nurodė, kad atsakovės įmonė perka medieną ir iš kitų įmonių, tačiau nebuvo išsiaiškinta, ar iš kitų įmonių perkama mediena būtent tokių matmenų (pvz.; 50 mm storio), kuri buvo pristatyta 2018 m. gruodžio 28 d. ar 2019 m. sausio 29 d. Be to, nors atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad 2019 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžio metu liudytojas B. J. paliudijo, kad visą ieškovės pristatytą medieną perdavė į gamybą, kurios procesas truko iki 1 mėnesio, t. y. iki 2019 m. sausio 28 d., tačiau perklausius 2019 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžio įrašą galima nuspręsti, kad minėtas liudytojas į ieškovės direktoriaus klausimą dėl medienos panaudojimo atsakė, kad jo įmonė per mėnesį perrinko ieškovės pateiktą medieną, o ne perdirbo, kaip nurodo ieškovė. Šias aplinkybes reikalinga ištirti ir pašalinti prieštaravimus.

23.       Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog neįrodyta, kad atsakovės pateiktame Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2019 m. balandžio 25 d. rašte bei prie jo pridėtose nuotraukose užfiksuota mediena yra būtent ieškovės nenagrinėjo ir nevertino atsakovės ieškovei siųstų medienos nuotraukų, pačios ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei antstolės V. D. 2019 m. spalio 14 d. sudaryto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0004/19/F-1153. Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (e. b., t. 3, b. l. 114-117) konstatavo, kad atsakovės vadovo teigimu, ieškovei priklausanti brokuota mediena susandėliuota ir nenaudojama (e. b., t. 3, b. l. 115). Nors atsakovė bylos proceso metu teigė, kad iš protokole esančių nuotraukų vizualiai matyti, kad tai tos pačios ąžuolo medienos nuotraukos, kurios pateiktos buvo ir Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos ąžuolo medienos kokybės 2019 m. balandžio 25 d. įvertinime, ta pati mediena, kuri ieškovei buvo pateikta fotonuotraukomis, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių ir įrodymų neaptarė, o lakoniškai sprendė, kad atsakovė neįrodė savo pozicijos.

24.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė sutinka dėl 2,8005 m3 medienos kiekio broko, nors kitų įrodymų, išskyrus šį ieškovės pripažinimą, byloje nėra, tačiau vėlgi šiuo aspektu buvo neatsižvelgta ir neaptarta dėl ieškovės gamybos vadovo 2019 m. sausio 30 d. sprendimo, kaip vieno iš įrodymų, įtakos, kuriuo buvo pripažinta, kad 2018 m. gruodžio 28 d. atsakovei pristatyta visa mediena neatitinka kokybės reikalavimų, nors dar iki 2019 m. sausio 30 pretenzijos pateikimo buvo išmatuota / išbrokuota dalis (2,8005 m3) visos medienos.

25.       Teisėjų kolegijai aktualu tai, kad šioje civilinėje byloje šalys nevienodai proceso metu turėjo įgyvendinti įrodinėjimo naštos pareigą. Ieškovė, Sutartimi įsipareigodama atsakovei pristatyti sutartos kokybės medieną, t, y. nustačius esminę sutarties sąlygą, neatliko aktyvių veiksmų tam, jog įrodyti, kad patiekta mediena yra kokybiška ir atitinka nustatytus kokybės reikalavimus (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, ieškovė, gavusi atsakovės pretenzijas dėl nekokybiškos ąžuolo medienos, susipažinusi su atliktu medienos įvertinimu, neatvyko jos apžiūrėti, neprašė skirti ekspertizės medienos kokybei nustatyti, kas galėtų paneigti atliktų medienos kokybės tyrimų rezultatus. Kaip žinoma, tokie įrodymai, kurie gali būti ir / ar yra nepalankūs šaliai bei kurių ji nesiekia pateikti, vertintini kaip nepalankūs pačiai šaliai.

26.       Apeliantė skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju UAB „Technoforest“ (Rusija), kaip asmens, pardavusios ieškovei ginčo ąžuolo medieną, kuri buvo patiekta atsakovei, teisinis ryšys su ginčo dalyku atitinka trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, procesinį statusą. Teigia, kad teismas nepagrįstai minėtos įmonės neįtraukė trečiuoju asmeniu, todėl tai turėtų būti traktuojama kaip absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje šios nutarties priėmimo metu yra vertinama ieškovės ir atsakovės sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, jos įvykdymo ar neįvykdymo teisinės pasekmės šalims, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl UAB „Technoforest“ neįtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu neturi teisinio ir faktinio pagrindo, šioje byloje nebuvo sprendžiama dėl minėtos įmonės teisių ir pareigų apimties. Dėl šių priežasčių apeliantės argumentas nepagrįstas.

27.       Anksčiau šioje nutartyje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai taikė procesinės teisė normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, dėl to neištyrė esminių bylos aplinkybių, t. y. neišaiškino visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių – tarp ginčo šalių susiklosčiusių santykių dėl pretenzijos pateikimo, Sutarties ir kito nurodyto medienos pristatymo tinkamo įvykdymo faktų, medienos kokybės ir kt., t. y. esminių aplinkybių, kuriomis remiantis sprendžiama dėl atsakovės pareigos apmokėti už ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, išrašytas už patiektą medieną.

Dėl bylos procesinės baigties

28.       Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė pagrindinių faktinių aplinkybių, kurios yra teisiškai svarbios tam, kad būtų teisingai išspręsta byla, išnagrinėtas ginčas, šių aplinkybių negalima nustatyti apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia įvertinti daugiau įrodymų. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29.       Byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia. Kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. galutinį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos                                           Irma Čuchraj 

                                                         Aušra Maškevičienė

                                                                Danutė Žvinklytė