Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-185-972/2016

              Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04486-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.2.1.2.; 2.14.3.

(S)

ROIK: 15053488340

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. gegužės 20 d.

Klaipėda

     Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) atstovei Aušrai Pietarytei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vedusiam, dirbančiam pagal verslo liudijimą, nebaustam administracine tvarka už tokio pobūdžio pažeidimus, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 413 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė:

J. Č., savarankiškai pagal verslo liudijimą dirbantis asmuo, neįvykdė pareigos dėl darbo santykių įforminimo su T. P., leisdamas minėtam asmeniui dirbti nuomojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kompiuterių remonto dirbtuvėje nuo 2015-05-25 iki 2015-07-15, nepasirašius darbo sutarties ir apie asmens darbo pradžią teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV). Taip J. Č. pažeidė  Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio l dalies 1, 2 punktus, 99 straipsnio nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. Č. teisme savo kaltės dėl pažeidimo nepripažino, paaiškino, kad jo įmonės veikla – senų kompiuterių supirkimas, jų sutaisymas ir sutaisytų kompiuterių pardavimas. Įdėjus skelbimą internetiniame tinklalapyje, kad jo individualiai įmonei reikalingas kompiuterių specialistas-technikas, į darbo skelbimą atsiliepė T. P.. Susitikus pastarasis paaiškino, kad jis dirbdamas užsienyje turi prisirinkęs senų, nenaudojamų kompiuterių, kuriuos norėtų išmokti taisyti, kad galėtų vėliau juos parduoti. Jis sutiko jį pamokyti, todėl T. P. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laikotarpiu lankydavosi jo nuomojamose patalpose, mokėsi taisyti savo atsineštus kompiuterius. Sutiko, kadangi Klaipėdoje nėra gerai dirbančių kompiuterių technikų, norėjo pasiruošti sau specialistą. T. P. įmonės dokumentacijos nebuvo pavesta pildyti, bet gal kelis kartus ir buvo paprašęs įvesti kokius duomenis į kompiuteryje vedamą apskaitą. Apie vėlesnį įdarbinimą su T. P. niekada nekalbėjo. Manė, kad išmokęs taisyti kompiuterius, šis išsiims patentą ir dirbs kartu su juo. Jo dirbtuvėse taip pat buvo dirbę M. D. bei S. S., kurie buvo išsiėmę patentus. M. D. taip pat buvo jo mokinys, tačiau išmokęs amato išėjo. T. P., kaip mokinys, ateidavo į jo dirbtuves kada pats norėdavo, susitarimo dėl darbo tvarkos nebuvo, joks darbo grafikas jam nebuvo sudarytas, atlyginimas jam nebuvo mokamas, jokio susitarimo apie atlygį nebuvo. Pinigai pervesti į T. P. sąskaitą buvo už iš jo nupirktus kompiuterius (motinines plokštes). Nežino, kodėl T. P. nusprendė pas jį nebesimokyti, jis jam nieko nesakė ir vieną dieną dingo, tik vėliau sužinojo, kad parašė pareiškimą darbo inspekcijai. Bendraujant elektroniniais laiškais, jis net sutiko T. P. sumokėti 300 eurų, kad tik nereikėtų vaikščioti į teismą.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavus T. P. skundą dėl nelegalaus darbo ir atvykus adresu (duomenys neskelbtini), daryti patikrinimą, J. Č. paaiškino, kad T. P. buvo jo mokinys, jis pastarąjį mokė. Paklausus, kodėl T. P. buvo pervesti pinigai, J. Č. paaiškino, kad tai buvo paskatinimas. Nebuvo jokios kalbos, kad pinigai buvo pervesti už kokias nors kompiuterių detales, jas rodė kaip savo detales. Produkcija buvo kuriama J. Č. naudai. Jis dirbo pagal patentą. T. P. tikėjosi būti įdarbintas, todėl ir atsiliepė į darbo skelbimą.

Liudytoja R. D. parodė, kad ji dalyvavo nelegalaus darbo tyrime. Atvykus į J. Č. dirbtuves, dirbtuvėse buvo rastas J. Č. ir dar vienas fizinis asmuo, kuris iškart pasišalino. Pasišalinusio asmens tapatybės nustatyti nepavyko. Paklausus J. Č. dėl T. P. darbo fakto, jis patvirtino, kad T. dirbo jo įmonėje kaip mokinys, jis jį mokė, mokėjo jam už tai stipendiją per kažkokią el. sistemą. Rašytinės darbo sutarties J. Č. su T. P. nesudarė. J. Č. pradėjo rašyti paaiškinimą, tačiau kažkam paskambino ir tada atsisakė rašyti paaiškinimą. Paaiškinime buvo pradėjęs rašyti tai, ką sakė patikrinimo metu. Paaiškinimą vėliau atnešė į darbo inspekciją.

Liudytojas S. S. parodė, kad jis 2015 m. birželio pradžioje įsidarbino pas J. Č. pagalbiniu darbininku, padėjo remontuoti kompiuterius. Dirbo iki liepos 20 d., maždaug 1,5 mėnesio. Įdarbintas buvo žodiniu susitarimu, žodžiu aptarė visas darbo sąlygas. Į rankas gaudavo minimalų atlyginimą. Atlyginimą pervesdavo per „PayPal“ sistemą. Kai jis buvo įdarbintas, įmonėje dirbo T. P.. Jie abu dirbo 5 darbo dienas per savaitę, nuo 9 val. iki 18 val. J. vis vilkindavo mokėti atlyginimą. Praėjus 1,5 mėn., kai nebuvo pilnai atsiskaityta su juo už vieną mėnesį, jis nusprendė išeiti iš darbo. T. P. išėjo iš darbo dėl tos pačios priežasties šiek tiek anksčiau. Kiek žino, T. kreipėsi į darbo inspekciją dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Su T. P. jokių ryšių nepalaiko.

Iš 2015-08-27 nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad patikrinimo eigoje nagrinėta 2015-07-30 skunde VDI nurodyta informacija dėl pareiškėjo T. P., gim. (duomenys neskelbtini), nelegalaus darbo pas privatų asmenį J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2015-05-25 iki 2015-07-15. VDI patikrinimo metu nustatyta, kad apie pareiškėjo T. P. darbo pradžią ir pabaigą nuo 2015-05-25 iki 2015-07-15 duomenų nėra. Pareiškėjas skunde nurodo, kad pagal darbo skelbimą jis susirado darbą pas J. Č., kuris pažadėjo įdarbinti, tačiau to nepadarė. Žadėjo mokėti 30 eurų per dieną, dirbo nuo 2015-05-25 iki 2015-07-15. Prie skundo pareiškėjas pridėjo darbo skelbimo kopiją ir pinigų pervedimo per „PayPal“ sistemą išklotinę. 2015-08-25 apie 13 val. VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo inspektorės Aušra Pietarytė ir R. D. dėl galimo nelegalaus darbo pas privatų asmenį J. Č. nuvyko skunde nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, buvo rastas pagal verslo liudijimą dirbantis J. Č., pasak kurio, jis pažįsta T. P., jį mokė remontuoti kompiuterius ir pinigus jam pervedė kaip avansą, paskatinimą, tačiau rašytiniame 2015-08-25 paaiškinime J. Č. pakeitė savo žodinį paaiškinimą. Tokiu būdu J. Č., leidęs minėtam asmeniui dirbti nepasirašius darbo sutarties ir apie asmens darbo pradžią teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, savo veiksmais pažeidė DK 98 straipsnio l dalies 1, 2 punktus, 99 straipsnio nuostatas (b. l. 4-5).

Iš T. P. 2015-07-30 prašymo VDI dėl nelegalaus darbo matyti, kad jis šiame prašyme nurodė, jog jis 2015 m. gegužės mėnesio pabaigoje pagal skelbimą susirado darbą, direktorius J. Č. pažadėjo jį įdarbinti, mokėti 30 eurų per dieną. Atlyginimo dalis mokėjo per žmonos A. Č. „PayPal“ sistemą. Jis dirbo pas J. Č. nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. liepos 15 d., tačiau įdarbintas nebuvo, nebuvo išmokėti ir apie 700 eurų. Tuo metu dar dirbo M. D. ir S. S.. Jiems taip pat buvo mokamas atlyginimas per „PayPal“ sistemą. Darbovietėje atsiskaitymai vyko per „Ebay“ ir „PayPal“ sistemas. Gaudavo prekes iš Amerikos, Kinijos, kompiuterių detalės būdavo parduodamos per „Ebay“, ir Lietuvoje nebuvo mokami mokesčiai (b. l. 10).

Iš 2016-01-08 T. P. el. paštu atsiųsto paaiškinimo VDI matyti, kad jo pagrindinės darbo funkcijos buvo darbas su kompiuteriais ir telefonais, jis pildė dokumentaciją, tai yra surašydavo atliktus darbus, išrašydavo garantijas atliktiems darbams bei surašydavo skolininkus (b. l. 19). 

Iš 2015-08-25 J. Č. paaiškinimo VDI matyti, kad, jo teigimu, T. P. norėjo išmokti remontuoti kompiuterius, todėl jis jam leido lankytis jo nuomojamose patalpose ir naudotis jo įranga. T. P. užsienyje buvo prisirinkęs daug sugedusių kompiuterių, kurių dalį pardavė jam, už tai ir pervedė T. P. 420 eurų. Liepos mėnesį jis jokios darbinės veiklos nevykdė, patentą pasiėmė nuo rugpjūčio vidurio (b. l. 9).

Iš 2015-08-28 susirašinėjimo el. paštu tarp J. Č. ir T. P. matyti, kad J. Č. siūlo T. P. pasiimti pareiškimą ir jis už tai pervestų jam 300 eurų. T. P. to nesutinka padaryti, nurodo, kad J. Č. jam skolingas 700 eurų, nes už dieną turėjo būti mokama 30 eurų, už 24 dienas nesumokėta (b. l. 18).

Iš susirašinėjimo el. paštu tarp J. Č. ir T. P. matyti, kad kalbama apie neišmokėtas pinigines lėšas, T. P. nurodo norintis gauti savo uždirbtus pinigus, nurodo, kad J. Č. jam pervestų 660 eurų, tada jis atsiims pareiškimą (b. l. 43-44).    

Iš 2012-12-01 negyvenamųjų patalpų panaudos sutarties matyti, kad panaudos davėjas V. Z. individuali įmonė perdavė panaudos gavėjui J. Č. neatlygintinai naudotis ½ jo pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 12/12/01 išnuomotų 69,08 kv. m. bendrojo ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12).

Iš skelbimų portalo „skelbiu.lt“ skelbimo, kurio ID 21255402, matyti, kad buvo įdėtas skelbimas, kuriame nurodyta, jog reikalingas kompiuterių technikas darbui Klaipėdoje, nurodant kontaktinį asmenį J.. Nurodyti keliami reikalavimai darbuotojui, reikiama patirtis, išsilavinimas, darbo laikas nurodytas visas etatas ( b. l. 8).

Iš „PayPal“ sistemos išrašų matyti, kad A. Č. vardu T. P. buvo pervesti per „Paypal“ sistemą 2015-07-09 270 eurų, 2015-07-15 – 150 eurų (b. l. 6, 7).

ATPK 413 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su DK normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Nelegalaus darbo sampratą įtvirtina DK 98 straipsnis, numatantis, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. DK 99 straipsnio 2 dalyje imperatyviai numatyta, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu, rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais, darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas, vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui; 3 dalyje numatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys; 6 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Teismų praktikoje siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 413 straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Įvertinęs anksčiau nurodytų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad J. Č., savarankiškai pagal verslo liudijimą dirbantis asmuo, leido dirbti T. P. nepasirašius su juo darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas J. Č. savo kaltės nepripažino, tvirtino, kad T. P. laikotarpiu nuo 2015-05-25 iki 2015-07-15 jo dirbtuvėse lankėsi tik kaip mokinys, ateidavo mokytis kada pats norėjo, atlyginimo jam nemokėjo, tokie J. Č. teiginiai vertintini kritiškai ir laikytini kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Teisminio nagrinėjimo metu J. Č., aiškindamas aplinkybes, patvirtino, kad T. P. į jo dirbtuves atėjo pagal darbo skelbimą, tarp jo ir T. P. buvo kalba apie T. P. tolimesnį darbą jo dirbtuvėse, taip pat patvirtino, jog T. P. visą minėtą laikotarpį mokė taisyti kompiuterius, jam leido naudotis dirbtuvėse esančiu darbo inventoriumi, kelis kartus T. P. prašė sutvarkyti dokumentaciją. Teisme apklaustos darbo inspektorės Aušra Pietarytė (institucijos atstovė) ir R. D., atlikusios nelegalaus darbo tyrimą, patvirtino, kad J. Č. patikrinimo metu patvirtino, kad T. P. dirbo jo dirbtuvėse kaip mokinys ir jis jam už tai mokėjo stipendiją, „paskatinimą“, tuo metu nebuvo jokios kalbos, kad pinigai T. P. buvo pervesti už kokias nors kompiuterių detales, tačiau rašytiniame paaiškinime J. Č. nurodė jau kitokias aplinkybes. Iš T. P. pranešimo apie nelegalų darbą VDI matyti, kad jis pas J. Č. į dirbtuves atėjo pagal darbo skelbimą, kuriuo buvo siūlomas darbas kompiuterių technikui Klaipėdoje, ir sutarus dėl darbo sąlygų, tai yra pažadėjus įdarbinti ir mokėti jam po 30 eurų per dieną, jis J. Č. dirbtuvėse dirbo nuo 2015-05-25 iki 2015-07-15, dalis atlyginimo jam buvo sumokėta per „PayPal“ sistemą, neįvykdžius susitarimo – neįdarbinus jo, neišmokėjus atlyginimo, jis išėjo iš darbo. Be to, T. P. 2016-01-08 paaiškinime patikslino, kad įmonėje jis dirbo su kompiuteriais, telefonais, pildė dokumentaciją. Šiuos T. P. rašytinius paaiškinimus teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, papildė liudytojas S. S., nurodydamas, kad tiek jis, tiek T. P. dirbo J. Č. dirbtuvėse nustatytu darbo grafiku bei už atliktą darbą jiems buvo mokamas atlyginimas. Aptarti įrodymai patvirtina, jog J. Č. ir T. P. santykiuose buvo visi DK 93 straipsnyje numatyti darbo sutarties požymiai (susitarimas tarp J. Č. ir darbuotojo T. P., kad šis dirbs kompiuterių techniko darbą J. Č. dirbtuvėse sutartu laiku už sutartą atlyginimą, T. P. realiai pradėjo dirbti 2015-05-25), tačiau J. Č., savarankiškai pagal verslo liudijimą dirbantis asmuo, leido dirbti T. P., nesudaręs su juo  rašytinės darbo sutarties, taip pat prieš vieną darbo dieną iki numatytos T. P. darbo pradžios apie tai neinformavęs teritorinio VSDFV skyriaus. Tokia J. Č. veika atitinka ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį.

Pažymėtina tai, kad mokymai, kurių tikslas parengti asmenį būsimam darbui, už kurį gaunamas atlyginimas, arba siekti atnaujinti ir (ar) pagilinti žinias, kurios pagerintų esamo darbo kokybę, priskiriami profesiniam mokymui. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 121 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad formalųjį profesinį mokymą gali vykdyti juridiniai asmenys, kitos juridinio asmens statuso neturinčios Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacijos bei jų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje gyvenantys fiziniai asmenys, turintys formaliojo profesinio mokymo licenciją, kuri suteikia teisę vykdyti Licencijų registre juridiniam ar fiziniam asmeniui įrašytas profesinio mokymo programas (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-315-290/2015). Šiuo atveju duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas J. Č. turėjo formaliojo profesinio mokymo licenciją, byloje nėra, todėl profesinio mokymo vykdyti jis negalėjo.

DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui; išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Šių sąlygų neįvykdžius ir leidus darbuotojui dirbti (praktikuotis), toks darbas laikomas nelegaliu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N575-2032/2010). Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymu nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį ir gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį.

Byloje J. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą J. Č., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – duomenų apie tai, kad jis būtų anksčiau baustas už tokio pobūdžio administracinius teisės pažeidimus, byloje nėra, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti J. Č. už nelegaliai dirbusį asmenį – T. P. paskyrus ATPK 413 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Vadovaujantis ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, apie nuobaudos už ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo paskyrimą paskelbtina per visuomenės informavimo priemones.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 302 straipsniais, 413 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 5 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3024 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

n u t a r i a:

J. Č. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Pavedime nurodant registro objekto ROIK numerį 15053488340 ir įmokos kodą 1001, baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 5 dalimi, apie nuobaudos už ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                              Viktorija Teišerskienė