Baudžiamoji byla Nr. 1-1791-966/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15033-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2;

(S)

1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 23 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurga Vasiliauskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje G. A., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kauno rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, teistas 2017 m. balandžio 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį, - 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda (bauda sumokėta), teistumui neišnykus, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

G. A. 2018 m. kovo 31 d., apie 23.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš buvusią sutuoktinę - R. A., t. y. tyčia vieną kartą ranka sudavė jai į veidą, po to sugriebė jos kairę ranką ir ją stipriai suspaudė, po to ranka sugriebė jai už kaklo ir ją smaugė,  pastarajai bandant pabėgti, sugriebė jai už abiejų rankų ir jas stipriai spaudė, po to tampė ją už plaukų ir vieną kartą įspyrė jai į pilvą, padarydamas jai kraujosruvas kairiame žaste, kraujosruvas kairiame dilbyje, kraujosruvą kairėje plaštakoje, kraujosruvas dešiniame žaste, kraujosruvas dešiniame dilbyje, kraujosruvas pilve, taip nežymiai ją sužalodamas. 

Kaltinamasis G. A. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad su R. A. yra išsituokę nuo 2017 m. lapkričio 29 d. Iki tol kartu su ja ir jų dukra bei anūke gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Po skyrybų jis gyvena kitu adresu, tačiau į tuos namus atvažiuoja ir pernakvoja po kelis kartus į savaitę, nes nori aplankyti savo dukrą bei anūkę. Tuose namuose vis dar yra jo asmeninių daiktų. 2018 m. kovo 29 d., ketvirtadienį, grįžo į tuos namus, pernakvojo. Tuose namuose nakvojo ir penktadienį. 2018-03-31, šeštadienį, apie 23 valandą, namuose miegojo, kai į namus grįžo išgėrusi R., kuri atsigulė šalia jo. Tada tarp jų prasidėjo apsižodžiavimai. Nuo ko tai prasidėjo, tiksliai neatsimena. Labai supykęs jis ją griebė ir papurtė. Gali būti, kad trinktelėjo jai per veidą, jie apsistumdė. Gali būti, kad jai sugriebė už kaklo, bet jam atrodo, kad stipriai nespaudė. Nemano, kad nuo to galėjo likti mėlynės. Ji pradėjo ant jo šaukti, sakyti, kad kvies policiją. Tada jis dar labiau supyko ir norėdamas jai sutrukdyti vieną kartą spyrė jai į pilvą. Specialiai į pilvą nesitaikė. Spyrė bet kur, nes buvo apimtas pykčio. Po to apsirengė, išsikvietė taksi automobilį ir išvažiavo. Pripažįsta, jog tyčia spyrė R. į pilvą, tačiau nesmaugė ir nesudavė jai į veidą bei netampė plaukų tyčia. Tai galėjo nutikti netyčia, tarpusavio susistumdymo metu. Nuoširdžiai gailisi dėl to įvykio. Jis nėra konfliktiškas žmogus ir nelinkęs smurtauti. Taip nutiko, nes buvo apimtas pykčio ir nesusivaldė (b. l. 68–69). 2018 m. balandžio 10 d. G. A. papildomai parodė, kad su buvusia sutuoktine R. A. yra išsituokę, nuo tada jokie santykiai jų nesieja, lankosi tuose namuose tik dėl to, kad nori kuo daugiau laiko praleisti su dukra ir anūke, gyvenančiomis tame pačiame name. Kartu su R. A. bendro ūkio neveda, mokesčius moka kiekvienas atskirai, finansiškai prisideda tik prie savo dukters gerovės, su R. jokių bendrų reikalų neturi. Emocinis ryšys jų nesieja, bendrauja tik dėl būtinumo, neutraliomis temomis, yra nepriklausomi vienas nuo kito asmenys ir kiekvienas turi savo asmeninį gyvenimą. Padaręs nusikalstamą veiką, kuri nurodyta pranešime apie įtarimą, prisipažįsta pilnai. Dėl šių veiksmų gailisi (b. l. 72).

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

-nukentėjusiosios R. A. apklausos protokolu, kad gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Tuo adresu taip pat gyvena buvęs sutuoktinis G. A., dukra ir anūkė. Jie su G. A. buvo susituokę 30 metų, tačiau 2017 m. gruodžio mėnesį oficialiai išsituokė. Kiek jai žinoma, G. A. turi kitą moterį, nes jų bendruose namuose būna tik 2 ar 3 kartus per savaitę. G. A. buvo jų namuose nuo 2018 m. kovo 29 d. (ketvirtadienio) iki 2018 m. kovo 31 d. (šeštadienio). Kiekvieną dieną jis būdavo girtas. 2018 m. kovo 31 d. nuo pat ryto matė, kad vyras buvo išgėręs. Vakarop ji buvo nuėjusi pas draugę, ten šiek tiek išgėrė. Apie 23 val. grįžo į savo namus. Atsigulė į savo lovą, kadangi pas juos daug lovų nėra, G. A. atsigulė šalia. Jos manymu, jis buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Atsigulęs į lovą, jis pradėjo prie jos lįsti, ji suprato, kad jis tikisi iš jos lytinių santykių. Ji jam pasakė, kad tikrai nieko nebus, kad nelįstų prie jos. Tada jis delnu trenkė jai per veidą, ji bandė apsiginti. Tada jis viena ranka ją griebė už kaklo ir stipriai suspaudė. Po to ji išsilaisvino, atsikėlė iš lovos ir pasakė, kad iškvies policiją. Tada jis įniršo, puolė paskui ją. Ji bėgo į virtuvę, tačiau jis ją pasivijo ir vieną kartą įspyrė į pilvą. Pajuto stiprų fizinį skausmą. Tada ji paėmė telefoną ir pradėjo skambinti 112, tačiau nespėjo pranešti apie įvykį, nes G. A. atėmė iš jos mobilųjį telefoną. Po to ji ėjo atgal į miegamąjį kambarį, o jis atėjęs iš paskos griebė jai už plaukų ir juos tempė. Tempdamas už plaukų, ją pargriovė ant lovos. Po to jis kažkam paskambino ir greitai išėjo iš namų. Po patirto smurto liko mėlynės, tačiau į jokius medikus nesikreipė. G. A. prieš ją buvo smurtavęs ankščiau, dėl to ji kreipėsi į policiją, tačiau tyrimas buvo nutrauktas jiems susitaikius (b. l. 21–22). 2018 m. balandžio 9 d. papildomos apklausos metu R. A. parodė, kad konflikto metu, po to, kai G. A. jiems gulint lovoje tyčia vieną kartą sudavė jai per veidą, ji bandė nuo jo pasitraukti. Tada jis sugriebė jos kairę ranką ties riešu ir ją stipriai suspaudė. Ji muistėsi norėdama ištrūkti, o jis jos ranką spaudė dar labiau, taip jai sukėlė fizinį skausmą. Po to jis paleido jos ranką, viena ranka sugriebė ją už kaklo ir ją smaugė. Tuomet ji išsilaisvino, atsikėlė iš lovos ir pradėjo eiti į kitą kambarį. Jis ją pasivijo, griebė už rankų ir pradėjo tempti atgal. Ji bandė išsilaisvinti, o jis stipriai suspaudė jos žastus. Tuo metu juto skausmą. Ji stengėsi ištrūkti, ištraukti savo rankas. Po to, kai išsilaisvino, nuėjo į virtuvę, jis vėl atėjo iš paskos ir vėl sugriebė jos kairę ranką ir stipriai suspaudęs ėmė tempti. Tarp jų įvyko susistumdymas, jis kelis kartus buvo sugriebęs jos rankas. Visuomet jas stipriai suspausdavo ir jai skaudėdavo. Kai ji išsilaisvino ir vėl grįžo į miegamąjį, jis atėjo iš paskos, griebė ją už plaukų ir juos tempė, po to pastūmė ją ir ji nukrito ant lovos. Dėl pastūmimo skausmo nejautė, nes nukrito ant čiužinio minkštai, tačiau jai skaudėjo galvos odą, toje vietoje, kur jis tempė plaukus. Tada ji vėl išėjo į kitą kambarį, pasakė G. A., kad kvies policiją ir surinko bendrojo pagalbos centro numerį. Tai pamatęs, G. A. pradėjo rėkti, šaukti „užmušiu“ ir priėjęs atėmė jai iš rankų mobilųjį telefoną, dar nespėjus operatoriui papasakoti visos situacijos. Žodžius „užmušiu“ suprato kaip bauginimą, bet ne kaip realų grasinimą. Nemano, kad jis norėjo ir galėjo ją užmušti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Tai nebuvo realus grasinimas ir pretenzijų dėl to ji jam neturi. Po to, kai atėmė telefoną, jis iš pykčio vieną kartą stipriai spyrė jai į pilvą. Spyris buvo stiprus, iš skausmo ji atsitūpė. Tada pamatė kaip G. A. paskambino kažkam ir neilgai trukus pasišalino iš namų. Šio įvykio metu ji nešaukė, pagalbos nesikvietė, šio konflikto niekas nematė. Nori patikslinti, jog ankstesnėje apklausoje duodama parodymus dėl patirto streso sumaišė įvykių eigą. Sakė, jog vyras jai įspyrė prieš skambinant 112, tačiau praėjus stresui ir ramiai viską apgalvojusi atsiminė, jog jis jai spyrė po to skambučio, kadangi skambutis ir buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios jis labiausiai įsiuto. Būtent spyris į pilvą buvo paskutinis jo tą dieną atliktas smurtinis veiksmas. Plaukus tampė ir ant lovos ją pargriovė prieš tai. Po to, kai atėmė telefoną ir spyrė į pilvą, jis suprato, kad jai pavyko prisiskambinti ir netrukus atvyks policija, todėl jis pabėgo (b. l. 24–25).

2018 m. balandžio 1 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuoti pirminiai nukentėjusiosios R. A. parodymai bei įvykio vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendras vaizdas. Apžiūros metu nieko nepaimta (b. l. 12–16).

2018 m. kovo 31 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad policiją kvietusi R. A. pareigūnams paaiškino, kad namuose buvęs sutuoktinis G. A. jai įspyrė, mušė rankomis, tampė už plaukų (b. l. 31–34).

2018 m. balandžio 5 d. specialisto išvada Nr. G1086/2018(02), iš kurios matyti, kad R. A. nustatyta kraujosruvos kairiame žaste, kraujosruvos kairiame dilbyje, kraujosruva kairėje plaštakoje, kraujosruvos dešiniame žaste, kraujosruvos dešiniame dilbyje, kraujosruvos pilve (b. l. 30).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad G. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis G. A. tyčia sudavė savo buvusiai sutuoktinei į veidą, stipriai spaudė ranką, sugriebęs už kaklo smaugė, tampė už plaukų, įspyrė į pilvą, taip nežymiai ją sužalodamas. Kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, bei jo paties prisipažinimu, todėl kaltinamasis baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. G. A. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu, jo terminu bei įpareigojimu ir baudžiamojo poveikio priemone (b. l. 75–78).

G. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

G. A. teistas (b. l. 50–57), baustas administracine tvarka (b. l. 44–49), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, nesilankė (b. l. 42), Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 43), dirba (b. l. 58).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, sunkių pasekmių nesukėlė, žala nepadaryta. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokurorės pasiūlytas įpareigojimas būti namuose nuo 24 val. iki 6 val. neskirtinas, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ir taip nusikalstamą vieką padarė namų aplinkoje, nakties metu, šiuose namuose dažnai lankosi ir nakvoja, čia lanko dukrą ir anūkę. Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, veikos pobūdį, nustatytą vieną lengvinančią ir vieną sunkinančią atsakomybę aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą naudoja smurtą artimoje aplinkoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turi įtakos nusikalstamų veikų darymui, skirtina jam baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnis, 67 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktai, 722 straipsnis).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 641 straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu. 

G. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 9 (devynis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį dirbant ne mažiau nei po 10 (dešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį dirbant ne mažiau nei po 10 (dešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 722 straipsniu, kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti G. A., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus. 

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti G. A., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                 Jurga Vasiliauskienė