Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-655-843/2017                                   Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45019-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.6.2.2; 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Švedienės, Lauretos Ulbienės,

sekretoriaujant Loretai Davenienei,

dalyvaujant prokurorei J. P.,

išteisintiesiems S. C. ir M. V. (M. V.),

jų gynėjams advokatams Danutai Cytovič ir Jonui Pliugžmai,

nukentėjusiojo mažamečio A. A. įstatyminiam atstovui A. (A.) A. bei jo atstovui advokatui Algirdui Gurauskui,

vertėjai Ingridai Petrulienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. C. ir M. V. išteisinti  pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 140 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o mažamečio nukentėjusiojo A. A. įstatyminio atstovo A. A. civilinis ieškinys dėl 2000 Eur neturtinės žalos priteisimo paliktas nenagrinėtas.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

S. C. buvo kaltinama tuo, kad 2015 metais laikotarpyje nuo liepos mėnesio pradžios iki rugpjūčio 9 d., 22.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną bei laiką, savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) k., Butrimonių sen., Šalčininkų r., tyčia panaudodama artimoje aplinkoje fizinį smurtą vieną kartą musgaude sudavė savo mažamečiui  sūnui A. A., gimusiam 2011 metais, į veido kairės akies sritį, tuo padarydama nukentėjusiajam mažamečiui A. A. kraujosruvą su odos nubrozdinimu apie kairę akį, kuri pagal 2015-11-19 teismo medicinos eksperto išvadą vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

M. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2015 metais laikotarpyje nuo liepos mėnesio pradžios iki rugpjūčio 9 d., 22.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną bei laiką, savo sugyventinės S. C. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) k., Butrimonių sen., Šalčininkų r., tyčia panaudodamas artimoje aplinkoje fizinį smurtą prilietęs vieną kartą uždegtu žiebtuvėliu mažamečio A. A., gimusio 2011 metais, pilvą, nudegino savo sugyventinės S. C. mažamečiui sūnui A. A. pilvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam mažamečiui A. A. lokalų odos nudegimą, kuris pagal 2015-11-19 teismo medicinos eksperto išvadą buvo padarytas lokalaus pilvo odos kontakto su aukšta temperatūra išdavoje ir vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu S. C. ir M. V. išteisino pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o mažamečio nukentėjusiojo A. A. įstatyminio atstovo A. A. civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos priteisimo paliko nenagrinėtą. 

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė (toliau tekste – prokurorė) prašo: Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo:

S. C. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir skirti jai 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėti 1 metams, įpareigojant S. C. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, leidimo nekeisti gyvenamosios vietos;

M. V. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėti 1 metams, įpareigojant M. V. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, leidimo nekeisti gyvenamosios vietos.

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, jog teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad   A. A. buvo sužalotas ir, kad žaizdos buvo padarytos jo pilve bei srityje po akimi, ką patvirtina liudytojai N. S., V. K., S. G., R. B., taip pat ir liudytojai J. K., J. M. P.. Praktiškai visi liudytojai, tai yra A. A., I. A.,       N. Z., N. S., V. K., S. G., R. B. patvirtino, kad jau 2015-08-12 matė ant vaiko kūno nedidelius sužalojimus pilvo srityje bei po akimi. Minėti sužalojimai taip pat užfiksuoti 2015-11-19 apžiūros protokole, kuriame pažymėta, kad A. A. Eišiškių ASPC 2015-08-12 buvo nustatyta kraujosruva su odos nubrozdinimu apie kairę akį ir apie 4x3 cm dydžio pilvo odos nudegimas. Kraujosruva su odos nubrozdinimu padaryta paveikus kietu buku, tikėtina riboto paviršiaus daiktu, o odos nudegimas galėjo būti padarytas lokalaus pilvo odos kontakto su aukšta temperatūra išdavoje (tai buvo įkaitęs daiktas, skystis ar liepsna esamais medicininiais duomenimis nustatyti negalima). Abu sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos, tiksliai jų padarymo laiko nustatyti negalima. Tokiu būdu laikytina, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kad A. A. 2017-08-12 turėjo abu šiuos kūno sužalojimus: kraujosruvą su odos nubrozdinimu apie kairę akį ir apie 4x3 cm dydžio pilvo odos nudegimą.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, skyrė išskirtinę pirmenybę prieštaringiems gydytojos N. Z. parodymams bei išteisintųjų                   S. C., M. V. parodymams, suteikdamas jiems įrodomąją galią ir dėl to išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių kaip visumos, tai yra pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kas sukliudė teismui nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Prokurorė pažymi, jog liudytojos N. Z. parodymai neatitinka kitų liudytojų parodymų – liudytoja N. Z. nurodo, kad jokių sužalojimų ji kaip gydytoja, nei 2015-08-10, nei 2015-08-12 nenustatė, nors tai prieštarauja liudytojų I. A., V. K., S. G., R. B. parodymams, kurie, prokurorės teigimu, patvirtina, kad 2015-08-12 matė ant vaiko kūno sužalojimus, būtent pilvo ir akies srityse, po to liudytoja nurodo, kad buvo nustatyti sužalojimai, kad vaikas susižalojo darželyje, nors žinojo, kad vaikas darželio tuo laiku nelankė. Taip pat liudytoja N. Z. nurodo, kad labai atidžiai 2015-08-12 apžiūrėjo vaiką, jokių sužeidimų neaptiko, pas chirurgą vaiką nukreipė tik dėl įtariamo apendicito, tačiau liudytojas J. K. parodė, kad 2015-08-12 jis iš karto nustatė pas vaiką nudegimą pilvo srityje, todėl prokurorė daro išvadą, jog gydytoja N. Z. išvis nei 2015-08-10, nei 2015-08-12 vaiko neapžiūrinėjo. Pažymi, kad liudytojos N. Z. parodymai visiškai neatitinka jos užrašų medicininiuose dokumentuose – 2015-08-10 N. Z. nurodo, kad dėl pažymos į darželį kreipėsi mama. 2015-08-12 rašo, kad „vaikas nukrito darželyje, aplink kairią akį – hematoma“, bet jau teisme nurodo, kad jokių sužalojimų išvis nebuvo, tai ji užrašė prašoma I. A., kuri atvedė vaiką, nors pati liudytoja I. A. bei A. A. darželio auklėtoja R. B. parodė, kad A. A. darželyje nesusižeidė. Be to, prokurorė nurodo, jog pagal teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus matyti, kad iki 2015-08-10 mažametis A. A. buvo pas savo motiną S. C., adresu (duomenys neskelbtini) k., Butrimonių šen., Šalčininkų r., nes nuo 2015-06-29 iki 2015-07-31 Eišiškių m. lopšelis-darželis „Žiburėlis“ buvo uždarytas vasaros laikotarpiui. Tačiau 2015-08-03 A. A. nei pas tėvą, nei į darželį motina S. C. neatvežė, vaikas iki 2015-08-07 darželio nelankė, o buvo savo motinos S. C. namuose, ką, prokurorės teigimu, patvirtina 2017-06-13 Šalčininkų r. Eišiškių lopšelio-darželio „Žiburėlis“ direktorės pavaduotojos raštas Nr. V6-105. Be to, liudytojai A. A., I. A., N. Z., N. S., V. K., S. G., R. B. patvirtino, kad jau 2015-08-12 matė ant vaiko kūno nedidelius sužalojimus pilvo srityje bei po akimi. Minėti sužalojimai taip pat užfiksuoti 2015-11-19 apžiūros protokole, kuriame pažymėta, kad A. A. Eišiškių ASPC 2015-08-12 buvo nustatyta kraujosruva su odos nubrozdinimu apie kairę akį ir apie 4x3 cm dydžio pilvo odos nudegimas. Taip pat prokurorė nurodo, jog iš teismo medicinos eksperto J. M. P. parodymų teisme matyti, kad A. A. padarytas sužalojimas – nudegimas, kuris aprašytas Eišiškių ASPC 2015-08-12 medicininiuose dokumentuose, negalėjo būti padarytas 2015-08-10 – 2015-08-12 laikotarpiu, kadangi iš liudytojo Eišiškių poliklinikos chirurgo J. K., kuris 2015-08-12 apžiūrėjo nukentėjusįjį, parodymų matyti, kad ant A. A. pilvo sienos yra nudegimas, švari žaizda, nepūliuojanti, jau gyjanti. Pagal žaizdos išvaizdą negalima buvo pasakyti, kada ji buvo padaryta, galėjo būti padaryta savaitės laikotarpiu iki kreipimosi pas gydytojus. Be to, prokurorės teigimu, teismas nevertino, jog pati išteisintoji S. C. teisme parodė, kad A. A. buvo pas ją iki 2015-08-10 ir prieš tai, šokinėdamas ant sofos bei krisdamas, susižeidė pilvuką bei akį, tai yra, prokurorės manymu, išteisintoji, išsakydama savo versiją (kad vaikas susižeidė pats), patvirtina, kad, būtent nurodytu laikotarpiu vaikas patyrė abu kūno sužalojimus. Šios aplinkybės, prokurorės teigimu, patvirtina, kad A. A. padaryti sužalojimai – kraujosruva su odos nubrozdinimu apie kairę akį ir apie 4x3 cm dydžio pilvo odos nudegimas – atsirado būtent tuo laikotarpiu, kai šis buvo motinos S. C. namuose, t. y. iki 2017-08-10, tačiau pirmosios instancijos teismas to tinkamai neįvertino.

Prokurorė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo               A. A. senelės I. A. bei tėvo A. A. pateiktą versiją, motyvuodamas tuo, kad pats vaikas nebuvo apklaustas, kad apie įvykį iš vaiko žodžių sužinojo ir papasakojo būtent vaiko senelė bei tėvas. Prokurorė sutinka, kad tiesioginių įvykio liudytojų nebuvo, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino, kad A. A. yra gimęs 2011-06-01, įvykio metu jam buvo 4 metai, kaip matyti iš psichologės S. G. parodymų, 2015-08-14 susitikimo su . A. bei šio senele metu pakalbėti su vaiku be senelės ir tėvo nepavyko, nes berniukas nenorėjo su ja bendrauti, į pateikiamus klausimus neatsakydavo, tik pakartodavo jam užduodamus klausimus, jo žodynas buvo labai skurdus. Prokurorės manymu, ta aplinkybė, kad apie patirtą smurtą A. A. papasakojo tik asmenims, kuriais tuo metu pasitikėjo – savo tėvui ir senelei, nėra pakankamas pagrindas nesivadovauti pastarųjų parodymais, kuriuos, prokurorės teigimu, patvirtina ir kiti teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai: medicininiai išrašai, teismo medicinos eksperto, Eišiškių poliklinikos chirurgo J. K. parodymai, todėl prokurorė daro išvadą, jog baudžiamojoje byloje nustatyta, kad prieš mažametį A. A. buvo smurtauta, jam buvo padarytas fizinis skausmas, ir tai padarė kaltinamieji S. C., M. V..

Teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo įstatyminis atstovas ir jo atstovas taip pat prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji bei jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą ir padarė šias išvadas.

Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti S. C. ir M. V. inkriminuotų pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuotų nusikalstamų veikų sudėtį.

Nukentėjusiojo A. A. medicininių dokumentų, o būtent 2015-08-10 – 2015-08-12 įrašų jo sveikatos istorijoje, pateiktoje Eišiškių asmens SPC (2 lapai), ir jo asmens sveikatos istorijoje (vaiko sveikatos raidos istorija), pateiktoje Eišiškių ASPC (41 lapas), 2015-11-19 apžiūros, atliktos specialisto J. M. P., protokolas patvirtina, kad 2015-08-12 A. A. Eišiškių ASPC buvo nustatyta kraujosruva su odos nubrozdinimu apie kairę akį ir apie 4x3 cm (švari) žaizda pilvo sienoje, kuri diagnozėje įvardinta kaip pilvo sienos nudegimas II laipsnio, nors žaizdos savybės neaprašytos. Tokiu būdu A. A. Eišiškių ASPC 2015-08-12 buvo nustatyta kraujosruva su odos nubrozdinimu apie kairę akį ir apie 4x3 cm dydžio pilvo odos nudegimas II laipsnio. Kraujosruva su odos nubrozdinimu padaryta paveikus kietu buku, tikėtina riboto paviršiaus daiktu, o odos nudegimas galėjo būti padarytas lokalaus pilvo odos kontakto su aukšta temperatūra išdavoje (tai buvo įkaitęs daiktas, skystis ar liepsna esamais medicininiais duomenimis nustatyti negalima). Abu sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos, tiksliai jų padarymo laiko nustatyti negalima. Abu sužalojimai, tiek atskirai, tiek ir abu kartu vertinami nežymaus masto sveikatos sutrikdymu, nes duomenų, kad dėl jų sveikata būtų sutrikdytą ilgam, nėra (t. 1, b. l. 33-34). Šis įrodymas buvo patikrintas tiek vertinant pirminius specialisto tirtus A. A. medicininius dokumentus, tiek papildomai apklausiant specialistą J. M. P., tiek apklausiant A. A. apžiūrėjusius ir atitinkamus įrašus jo medicininiuose dokumentuose padariusius gydytojus liudytojus J. K. bei N. Z..

Specialistas J. M. P. bei liudytojas J. K. patvirtino jų padarytas išvadas bei įrašus medicininiuose dokumentuose. Specialistas taip pat nurodė, kad II laipsnio nudegimas yra iššokusi pūslė. Ji iššoka labai greitai, laikosi 1-2 dienas, po to trūksta, išteka skystis, atsiranda šašas, kuris po savaitės išnyksta. Jeigu normalus procesas be infekcijos, žaizda po savaitės užgyja. Žaizda, kuri aprašyta gydytojo, negalėjo būti padaryta 2015-08-10 - 2015-08-12 laikotarpiu, ji buvo iki kreipimosi. Švari žaizda reiškia nepūliuojančią, jos gydyti, jei ji sausa, nereikia. Žaizda nuo liepos pradžios iki rugpjūčio 9 d. turėjo būti užgijusi. Kraujosruvos spalva nebuvo nurodyta, dėl to negalima pasakyti, kada ji buvo padaryta. Liudytojas gydytojas J. K. pagal pateiktus jo apžiūrai įrašus medicininiuose dokumentuose nurodė, kad II laipsnio nudegimas reiškia, kad 1-2 dieną turi būti pūslė, bet jos tą kartą nebuvo. Iš pradžių vaikas buvo apžiūrėtas gydytojo terapeuto. Jam vaikas buvo nukreiptas konsultacijai. Žaizda ant pilvo buvo švari. II laipsnio nudegimas gyja pora savaičių. Ne visais nudegimo atvejais būna pūliavimas, reikia tinkamai prižiūrėti žaizdą, perrišti. Neįmanoma pasakyti, kada buvo padaryta žaizda, galimai prieš 3-4 dienas ar savaitę.

Minėtų asmenų parodymus bei aptartus medicininius dokumentus teisėjų kolegija vertino juos gretinant ir su kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent su liudytojų A. A. ir I. A., nukentėjusiojo A. A. tėvo bei senelės, parodymais, kuriais jie tvirtino, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį, sekmadienį, vakare, apie 22.00 val., pasiėmus A. A. iš motinos S. C. pamatė mėlynę po jo akimi, o vaiką prausiant ant jo pilvo pamatė nudegimą, pūslę. Tuomet telefonu apie tai bendravo su S. C., kreipėsi į policiją, gydytojus. A. A. skundas, kuriame nurodoma apie A. A. sumušimus, pastebėtus po to, kai vaikas buvo paimtas iš motinos 2015-08-09, apie 22.00 val., policijos įstaigai pateiktas 2015-08-12 (t. 1, b. l. 1). Teismo apklausta liudytoja policijos pareigūnė V. K., nors ir neatsiminusi tikslios įvykio datos, taip pat patvirtino, kad į ją kreipėsi I. A. dėl anūkui nudeginto pilvo, liudytoja matė ant vaiko pilvo žaizdą, po ko pasiūlė kreiptis į gydytojus bei parašyti pareiškimą policijai, ką vėliau atėjęs vaiko tėvas ir padarė. Kaip minėta, A. A. skundas policijai pateiktas 2015-08-12. Teismo apklausta liudytoja S. G., teikusi psichologinę pagalbą A. A. bei jo šeimos nariams, taip pat patvirtino, kad susitikimo su vaiku, vykusio 2015-08-14, metu matė jo pilve žaizdą. Liudytoja R. B., vaikų darželio auklėtoja, taip pat patvirtino mačiusi sužalojimus ant pilvo ir veide A. A. grįžus į darželį po atostogų, darželyje susižalojęs nebuvo. Pagal pateiktus lankomumo duomenis A. A. po atostogų grįžo ir lankė darželį 2015 m. rugpjūčio 10-14 d. įskaitytinai ir vėliau. (t. 2, b. l. 25-26). Liudytoja N. S., gyvenanti su Adamonių šeima, taip pat patvirtino mačiusi ant A. A. pilvo pūslę nuo nudegimo bei mėlynę, kuri buvo pastebėta vaiką parvežus iš motinos. Liudytoja nurodė, kad šiuos sužalojimus skiria apie mėnuo laiko, tačiau šie jos teiginiai vertintini atsižvelgus ir į tai, kad parodymai buvo duoti parėjus daugiau nei pusantrų metų nuo įvykių. Kad A. A. patyrė kūno sužalojimus jam būnant pas ją namuose iš esmės patvirtino ir išteisintoji S. C.. Taigi, sugretinus šiuos įrodymus tarpusavyje, įvertinus tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš esmės jie sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, esminių prieštaravimų tarp jų nėra, tad ši įrodymų grupė vertintina kaip patikima, ja remiantis yra pagrindas spręsti, kad A. A. buvo padaryti kūno sužalojimai, nurodyti kaltinime, o būtent kraujosruva su odos nubrozdinimu apie kairę akį bei lokalus pilvo odos nudegimas, kurie vertinti kaip nežymūs sveikatos sutrikdymai. Tikslios sužalojimų padarymo datos ir laiko nėra galimybės nustatyti, tačiau, įvertinus specialistų įvardytą sužalojimų gijimo eigą, minėtų liudytojų parodymus, spręstina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nuo 2015 m. liepos pabaigos iki 2015-08-09 22.00 val., kuomet vaiką iš S. C. namų pasiėmė jo tėvas A. A..

Padarydama minėtas išvadas teisėjų kolegija atsižvelgė į liudytojos gydytojos N. Z. parodymus bei jos įrašus A. A. medicininiuose dokumentuose 2015-08-10 ir 2015-08-12, tačiau jie abejonių dėl aukščiau padarytų išvadų nesukėlė. Apeliacinės instancijos teismas nevertino jos parodymų kaip patikimo informacijos šaltinio ir jais nesivadovavo. Nors byloje yra šios gydytojos padarytas įrašas A. A. medicininiuose dokumentuose, kad 2015-08-10 A. A. yra sveikas, vis tik jis akivaizdžiai prieštarauja aukščiau aptartų patikimų įrodymų grupės pagrindu nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Iš liudytojos N. Z. parodymų matyti, kad nustatytą vaiką būklę ji vertina prieštaringai, viena vertus nurodė, jog nei 2015-08-10, nei 2015-08-12 sužalojimų apskritai nebuvo, kita vertus teigė, kad matė dvi vos matomas hematomas, 2015-08-12 įraše nurodo hematomą, nubrozdinimą apie kairę akį (t. 1, b. l. 205). Tuo tarpu gydytojas J. K. tą pačią dieną, tai yra 2015-08-12, užfiksavo žaizdos pilve dydį – 4x3 cm (t. 1, b. l. 206).  

Nežiūrint to, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, jog A. A. buvo padaryti aukščiau minėti kūno sužalojimai, to nepakanka norint konstatuoti BK 140 straipsnio 3 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėtį. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakomybei pagal minėtą straipsnį kilti yra būtina įrodyti, kad tokius sužalojimus padaręs asmuo veikė tyčiniais veiksmais, tai yra, kad darydamas veiką jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo mažamečiui gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai (šiuo atveju – nežymus sveikatos sutrikdymas), ir jų norėjo arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Vertinant byloje surinktus įrodymus apie tai, kieno konkrečiai ir kokių veiksmų pasėkoje buvo padaryti nustatyti A. A. kūno sužalojimai, taip pat koks yra tokius veiksmus atlikusio asmens/asmenų psichinis santykis su veika ir kilusiais padariniais, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad byloje surinkti aukščiau įvardyti ir analizuoti įrodymai leidžia spręsti, jog A. A. kūno sužalojimai buvo padaryti iki 2015-08-09 22.00 val., vaikui būnant pas savo motiną S. C.. Surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad M. V. tuo metu buvo jos sugyventinis, gyveno kartu su ja. Abu šie asmenys viso proceso metu kategoriškai neigė tyčiniais veiksmais sužaloję A. A.. Pats mažametis nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu apklaustas nebuvo. Įvertinus liudytojos psichologės S. G. raštu pateiktą išvadą (t. 1, b. l. 71) bei jos parodymus teisme spręstina, kad tai padaryti galimybės nėra dėl itin jauno nukentėjusiojo amžiaus bei psichoemocinės būklės. 2015-08-14 vykusio pokalbio su psichologe metu jis buvo įsitempęs, impulsyvus, nedėmesingas, jo žodynas skurdus, jis patyrė sunkumų norėdamas išsireikšti, neatsakė į užduodamus paprastus klausimus, tik atkartodavo patį klausimą, kartais pasakė kokį pavienį žodį. Liudytoja S. G. papildomai nurodė, kad ir šiuo metu nuolat bendrauja su berniuku, dėl sužalojimų, padarytų prieš du metus, jis negalėtų prisiminti, turėjo daug išgyvenimų, todėl gali iškraipyti faktus, atkartoti pasakytą informaciją. Byloje apklaustas specialistas J. M. P. pateikė išvadą ir nurodė, kad A. A. kraujosruva su odos nubrozdinimu buvo padaryta paveikus kietu buku, tikėtina riboto paviršiaus daiktu, o odos nudegimas galėjo būti padarytas lokalaus pilvo odos kontakto su aukšta temperatūra išdavoje (tai buvo įkaitęs daiktas, skystis ar liepsna esamais medicininiais duomenimis nustatyti negalima). Šią išvadą atitinka ir liudytojo gydytojo J. K. parodymai, kad nustatyti, ar nudegimas padarytas karštu vandeniu, ar atvira liepsna, nėra įmanoma. Taigi, tiesioginių įrodymų apie kūno sužalojimų atsiradimo aplinkybes, mechanizmą, kas ir kokiu būdu tai padarė, nenustatyta. Kiti byloje surinkti įrodymai yra tik išvestiniai, netiesioginiai, todėl, tokioje situacijoje, turi būti vertinami itin atidžiai, tuo labiau, kad pagal byloje surinktus duomenis tarp išteisintosios S. C. ir A. A., jo motinos I. A. vyko konfliktai, nesutarimai, vėliau prasidėjo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teisminis procesas, kas leidžia spręsti apie galimą duodamų parodymų neobjektyvumą, suinteresuotumą. 

Byloje apklausti liudytojai A. A. bei I. A. tvirtino, kad paėmus vaiką iš motinos ir pastebėjus sužalojimus šis jiems pasakė, kad jį žiebtuvėliu nudegino „M.“ (M. V.) ir musgaude sudavė per galvą mama (S. C.). Kad sužalojimus padarė minėti asmenys A. A. nurodė ir liudytojai N. S., ką patvirtina jos parodymai. Apeliacinės instancijos teismas šių asmenų parodymus vertina kaip itin svarbius, tačiau atsižvelgia ir į tai, kad jie yra išvestiniai įrodymai, apie įvykį jie žino tik iš nukentėjusiojo žodžių. Vertintina ir tai, kad šie vaiką klausinėję asmenys nėra profesionalūs teisininkai, tad nėra atmetama ir menančių atsakymą klausimų uždavimo tikimybė. Be to, šiuo atveju itin svarbu ir tai, kad pagal minėtų liudytojų parodymus vaikas jiems nenurodė jokių įvykio detalių. Nudeginimas žiebtuvėliu ar sudavimas musgaude yra galimi ne tik tyčiniais, bet ir neatsargiais veiksmais, ko, nežinant įvykio aplinkybių, nėra įmanoma detalizuoti ir nustatyti. Kiti teismo apklausti asmenys apie sužalojimus žino jau iš antrinio informacijos šaltinio – liudytojų I. A. ir A. A.. Išteisintoji S. C. nurodė teismui, kad vaikas sužalojimus patyrė netyčia atsitrenkęs į stalo kampą, nes yra labai judrus, daug bėgioja, šokinėja nuo lovos, yra anksčiau apsipylęs karštu vandeniu. Nei ji, nei M. V. jos sūnaus atžvilgiu nesmurtauja, su pastaruoju sūnaus santykiai geri. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai J. C., M. G.. Išteisintasis M. V. neigė nudeginęs nukentėjusįjį žiebtuvėliu. Liudytoja psichologė S. G., 2015-08-14 bendravusi tiesiogiai su vaiku be artimųjų, nurodė teismui, kad informacijos apie kūno sužalojimų atsiradimo aplinkybes iš vaiko nepavyko gauti. Bendraujant šiuo metu A. A. pretenzijų dėl smurto iš motinos S. C., M. V. neišsako. Liudytoja darželio auklėtoja R. B., daug bendravusi su nukentėjusiuoju, taip pat nurodė teismui, kad šis nesiskundė jai dėl smurto šeimoje.

Šių byloje surinktų įrodymų analizė neleidžia padaryti vienareikšmės išvados, kad aukščiau minėtus teismo nustatytus A. A. kūno sužalojimus tyčiniais veiksmais padarė S. C. ir M. V.. Tuo pačiu nėra galimybės konstatuoti ir BK 140 straipsnio 3 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties. Teismas negali pašalinti kilusių abejonių, nes galimybės surinkti papildomus įrodymus nebėra, todėl, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, visos kilusios abejonės turi būti vertinamos kaltinamų asmenų naudai. Todėl darytina išvada, kad išteisinamasis Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-08-18 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija  

n u t a r ė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai:                    (parašai)                                                     Aušra Bielskė

           Virginija Švedienė

                                                                        Laureta Ulbienė

Nuorašas tikras:

Teisėja A. Bielskė