Byla Nr. T-932-753/2018
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01258-2009-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.5.14; 2.1.10.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. gegužės 7 d.
Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo D. J. patvirtinimo klausimą.
Teismas
n u s t a t ė :
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 3 d. priimtu nutarimu Nr. 93-203 nutarta taikyti nuteistajam D. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 6 mėn. 21 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. kovo 29 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką vertinimo rezultatas yra 25 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Šiuo metu jo elgesys vertinamas kaip teigiamas, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje keturis kartus skatintas, teigiamos nuostatos į priežiūrą. D. J. siekia prasmingo užimtumo – pataisos namuose įgijo baldžiaus ir staliaus specialybes, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Riziką mažinantys veiksniai: tinkamos gyvenimo sąlygos; darbinė motyvacija; pakankamai atsparus stresui ir gana aukštas pasitikėjimo savimi saviveiksmingumo lygis; nevartoti alkoholio ir kitų svaigalų; pakankamai tarpasmeniniai įgūdžiai. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
D. J. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė 9 m. laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2009 m. spalio 20 d., pabaiga – 2018 m. spalio 20 d. Nuteistasis faktiškai atliko 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis.
Anksčiau neteistas.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. J. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad, išėjęs į laisvę, jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mokėsi, įgijo dvi specialybes, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, keturis kartus skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad D. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dvi nusikalstamas veikas – sunkų ir labai sunkų tyčinius nusikaltimus, kurių vienas sukėlė negrįžtamas pasekmes (įsibrovė į svetimas patalpas ir panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą bei iš savanaudiškų paskatų nužudė žmogų), kas neabejotinai rodo nuteistojo pavojingumą, ir, nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atkreiptinas dėmesys, kad teisminio nagrinėjimo metu kaltę D. J. pripažino tik iš dalies.
Pažymėtina ir tai, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis net dvylika kartų pažeidė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimus, už ką jam buvo skirta dešimt drausminių nuobaudų. Be kita ko D. J. pataisos įstaigoje baustas ir už fizinio smurto naudojimą prieš kitus asmenis. Ir nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, o už du paskutinius pažeidimus neskirtos – apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų nesilaikymas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad bausmės atlikimo laikotarpiu jis nesistengė elgtis nepriekaištingai, kad, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi ir kas leidžia pagrįstai abejoti dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu šiuo metu taikymo.
Be to, pataisos įstaigoje D. J. nedirba, gyvena iš artimųjų atsiųstų pinigų ir gaunamų pašalpų, kurių nelabai pakanka kasdieninėms išlaidoms, teigia, kad lygtinio paleidimo atveju norėtų pradėti dirbti, tačiau nepateikė jokių dokumentų dėl galimo įdarbinimo. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog kriminogeniniais veiksniais, didinančiais nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką, vis tik išlieka: galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, lėšų tvarkymas ir pajamos, kas taip pat charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo nepakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir yra vertinama sprendžiant, ar nuteistasis gali būti paleistas lygtinai, t. y. ar ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 93-203.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
n u t a r i a :
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 93-203 taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.
Teisėja Rasa Balsevičienė