Administracinio nusižengimo byla:Nr. II-77-564/2025

Proceso Nr. 4-28-3-00043-2025-3

Procesinio dokumento kategorijos: 21.8;21.10.1; 21.10.4

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. balandžio 17 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,

sekretoriaujant Jolantai Petraitienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens uždarosios akcinės bendrovės „VERSLO“ atstovui advokatui S. B. (dalyvavo naudojantis nuotolinėmis garso ir vaizdo perdavimo priemonėmis),

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau-ir Inspekcija) atstovui Gedui Gvildžiui (dalyvavo naudojantis nuotolinėmis garso ir vaizdo perdavimo priemonėmis).

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės  (duomenys neskelbtini)  atstovo advokato S. B. (toliau- ir Pareiškėjas) skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus patarėjo Gedo Gvildžio 2025 m. vasario 19 d. priimto nutarimo pakeitimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus patarėjas Gedas Gvildys 2025 m. vasario 19 d. priimtu nutarimu pripažino uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini)   ( toliau-ir Bendrovė) kalta padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau- SĮ) 54 straipsnio 1 dalyje. Nutarime nurodoma, kad Bendrovė vykdė statinio statybą neturėdama teisės verstis šia veikla, tai yra – pagal 2023-04-21 sudarytą Rangos darbų sutartį Bendrovė, veikdama kaip statinio statybos rangovas, nuo 2023-05-29 iki 2024-07-04 pagal elektroninio statybos darbų žurnalo įrašus vykdė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)  , atnaujinimo (modernizavimo) darbus, nors atskirais laikotarpiais nuo 2023-10-25 iki 2023-12-04 ir nuo 2024-06-02 iki 2024-07-04 neturėjo galiojančio statinio atnaujinimo (modernizavimo) privalomojo draudimo, nes toliau nurodyti Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimai apėmė tik šiuos tris laikotarpius: 1) LT23-CARPD-003577-4 – nuo 2023-04-25 iki 2023-10-24 (nuo 2023-10-25 iki 2023-12-04 nėra draudimo, nes 2023-10-25 nurodyta kaip retroaktyvi data); 2) LT23-CARPD-003577-4-E2 – nuo 2024-03-09 iki 2024-06-01 (nuo 2024-06-02 iki 2024-07-04 nėra draudimo). Nutarime nurodoma, kad Bendrovė vykdydama statybas tokiomis aplinkybėmis pažeidė SĮ 42 straipsnio 1, 3, 8 ir 14 dalyse bei 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Pažymėta, kad pagal SĮ 42 straipsnio 14 dalį veiklos vykdymas be draudimo sutarties laikomas veiklos vykdymu neturint teisės verstis šia veikla.

Marijampolės apylinkės teisme gautas ir priimtas Pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma pakeisti Bendrovės atžvilgiu priimtą nutarimą, sumažinant juo paskirtą baudą ir paskirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali baudą. Pareiškėjas nurodo, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 str. 2 d.). Pažymėta, kad skundžiamu nutarimu buvo netinkamai individualizuota Bendrovei skirta nuobauda-netinkamai įvertinta tai, kad pažeidimo nagrinėjimo metu nustatytos Bendrovės atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, kad Bendrovė pašalino padarinius (įsigijo retroaktyvų draudimą) dar iki nusižengimo išaiškėjimo, nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma dėl nerūpestingumo, dėl nusižengimo padarymo gailisi. Nutarimu yra konstatuota, kad toks pažeidimo darymo būdas, kai priešpriešinama tautos gerovei, blogina Bendrovės teisinę padėtį šioje byloje ir įvertinus šią bloginančią teisinę padėtį aplinkybę Bendrovei buvo skirta didesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Pareiškėjo vertinimu, Bendrovei nuobauda buvo paskirta nesilaikant nei ANK 34 straipsnio 2 dalies, numatančios nuobaudos skyrimo taisykles, nei teismų praktikos. Pažymėta, kad Bendrovė nesiekė bendrą tautos gerovę priešpriešinti savo gerovei. Svarbu pažymėti, kad didžiąją dalį laiko, kai buvo atliekami statybos darbai pagal 2023-04-21 rangos darbų sutartį, Bendrovė turėjo galiojantį statinio atnaujinimo (modernizavimo) privalomąjį draudimą, o galiojantį retroaktyvų (nukreiptą į praeitį) draudimą turėjo visą šį laikotarpį. Draudimo bendrovės siūlė tokią paslaugą ir statybas vykdančios bendrovės ja naudodavosi, nes pagal tuo metu susiklosčiusią praktiką toks draudimas buvo laikomas tinkamu ir priimtinu statybos užbaigimo procedūrų metu. Skunde pažymėta, kad tokį nusižengimą Bendrovė padarė pirmą kartą, sąžiningai klystant. Skunde, be kita ko, pažymėta, kad esant išimtinei aplinkybei, jog patikrinimo atlikimo metu buvo nustatyta, kad nedidelę dalį privalomojo draudimo laikotarpio Bendrovė vis tik turėjo retroaktyvų draudimą, kuris pagal tuo metu susiklosčiusią praktiką buvo laikomas tinkamu ir priimamas statybos užbaigimo procedūrų metu, be to, nustatytų Bendrovės atsakomybę lengvinančių ir kitų jos padėtį gerinančių aplinkybių visuma sudaro pagrindą Bendrovei skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali baudą (ANK 34 str. 6 d.). Skunde daug dėmesio akcentuojama dėl administracinės atsakomybės taikymo, nuobaudos keliamų tikslų, nuobaudos individualizavimo ir proporcingumo (adekvatumo) padarytam teisės pažeidimui, cituojama teismų praktika bylose dėl nuobaudos švelninimo (netaikymo) ir tokia situacija, Pareiškėjo manymu, susiklosčiusi ir nagrinėjamu atveju.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad Inspekcija, skirdama Bendrovei baudą, jos dydį nustatė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, SĮ 67 straipsniu, ANK 34 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos teismų praktika. Atsiliepime pažymėta, kad nusižengimą padarė juridinis asmuo, jo veikla yra statybos sritis, todėl jam keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai (žr., pvz., LAT 2008- 02-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008, 2011-04-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2011). Inspekcija skirdama baudą įvertino tai, kad Bendrovė nesidomėjo savo pareigomis dėl privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, atsainiai, neapdairiai ir nerūpestingai vertino jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, elgėsi neprotingai. Individualizuojant baudos dydį, buvo vertinama ne tik kaltė, bet ir atlikti veiksmai. Skiriant nuobaudą įvertintas ir Bendrovės veiksmų intensyvumas – šiuo atveju neveikimu buvo pažeidžiamos įstatymu saugomos vertybės, o vertinant tai, kad Bendrovė yra juridinis asmuo, vietoje to, kad jis privalo būti atidesnis ir rūpestingesnis saugant bendras visuomenės vertybes, jis jas savo veiksmais, veikiant (neveikimu) ir taip jų nesaugant, pažeidė labiau (intensyviau). Toks Bendrovės elgesys, Inspekcijos nuomone, daro neigiamą įtaką kitiems verslo subjektams, griauna visuomenės pasitikėjimą Inspekcija, Valstybe. Atsiliepime pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje kaip ūkinės veiklos reguliavimo pagrindinis kriterijus yra nurodoma bendra tautos gerovė, taip pat pabrėžiama, kad ūkinės veiklos teisinis reguliavimas nėra savitikslis dalykas, jis yra socialinės inžinerijos priemonė, būdas per teisę siekti tautos gerovės (Konstitucinio Teismo 1995-05-13, 2006-05-31, 2008-06-30 nutarimai). Pažymėta, kad administracinė nuobauda privalo atlikti savo paskirtį, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, sulauktų teisingos nuobaudos, kadangi siektinas tikslas – ne tik nubausti asmenį, bet ir jį atgrasyti nuo administracinių nusižengimų padarymo, t. y. jog ateityje toks asmuo nedarytų administracinių nusižengimų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą. Pažymėta, kad ANK 34 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pabrėžta, kad Bendrovė, veikdama statybos srityje, būdama neatidi ir nerūpestinga, kai turėtų būti atidesnė ir rūpestingesnė, išreiškia, deklaruoja nepagarbą teisės viršenybės principui ir viešajam interesui, o kartu ir konstitucinės teisės viešpatavimo imperatyvui, taip priešpriešina bendrai tautos gerovei, kuri yra reguliuojama per teisę, šiuo atveju SĮ sureguliuota tautos ūkinė veikla. Toks pažeidimų darymo būdas, Inspekcijos nuomone, vertinamas kaip bloginantis statytojo teisinę padėtį.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas skundą palaikė jame nurodytais argumentais ir prašė pakeisti priimtą nutarimą, paskiriant Bendrovei švelnesnę nei sankcija numato nuobaudą. Nurodė, kad Bendrovei paskirta sankcija neatitinka teismų praktikos. Paaiškino, kad atsakomybėn patraukta  Bendrovė visą laiką pripažino ir pašalino pažeidimus, juos vertino kaip klaidą, Bendrovės padaryti pažeidimai, lyginant juos su visu laikotarpiu, kuriuo Bendrovė vykdė statybos darbus, buvo trumpalaikiai, jokių padarinių dėl nustatytų pažeidimų neatsirado. Pažymėjo, kad atsakomybės klausimas bus sprendžiamas su darbuotoju, kuris buvo atsakingas dėl tinkamų Bendrovės veiklos sąlygų užtikrinimo.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje prašė nutarimą palikti nepakeistą, vadovavosi Inspekcijos atsiliepime nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad Bendrovė elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertino, kad juridiniam asmeniui atidumo ir rūpestingumo standartas yra didesnis. Paaiškino, kad skiriant nuobaudą įvertintos visos nuobaudos skyrimui svarbios aplinkybės, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį pagrindo Bendrovei skirti minimalią sankcijoje numatytą bauda nebuvo. Paaiškino, kad Bendrovės sudarytas retroaktyvus draudimas, galiojantis ir pažeidimų laikotarpiu, yra tinkamas ir žalos atsiradimo atveju sudaro galimybę nukentėjusiems asmenims ginti savo teises, tačiau jau ne Statybos įstatymo pagrindais. Mano, kad mažesnio nei jau paskirta, nuobaudos dydžio paskyrimas neužtikrins nuobaudos tikslų.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas konstatuoja, kad susipažinus su pateikta medžiaga, nenustatyta tiek administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu jokių proceso normų pažeidimo, kurios esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, todėl naikinti priimto nutarimo šiuo aspektu neturi jokio teisinio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju Bendrovė nubausta pagal SĮ 54 straipsnio 1 dalį, šio straipsnio sankcijoje numatyta, kad juridiniam asmeniui už statinio projektavimą, statinio projekto ar statinio ekspertizės atlikimą, statinio statybą, statinio projektavimo ar statybos valdymą neturint teisės verstis šia veikla skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad savo veiksmais Bendrovė pažeidė: 

SĮ 42 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „<...>statinio statybos, civilinė atsakomybė draudžiami privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į statinio statybos rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą“; minėto straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad „Draudžiant statinio statybos, darbus ir civilinę atsakomybę, draudimo objektas yra rangovo vykdomi statinio statybos, darbai, jiems atlikti į draudimo objekto vietą pristatyti statybos produktai, taip pat rangovo civilinė atsakomybė už padarytą žalą tretiesiems asmenims ir statytojo (užsakovo) turtui, kuris nelaikomas statybos darbų rezultatu.“; minėto straipsnio 8 dalį, kuri numato, kad „Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) sudaro su rangovu rangos sutartį visiems statinio statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro rangovas.“; minėto straipsnio 14 dalį, kuri numato, kad „Jeigu draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta draudimo liudijime (polise), draudėjas per 10 darbo dienų privalo sudaryti naują draudimo sutartį. Veiklos vykdymas be draudimo sutarties laikomas veiklos vykdymu neturint teisės verstis šia veikla.“

 SĮ 46 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Pagal statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui), draudėjui ir tretiesiems asmenims draudėjo ir apdraustųjų padarytą žalą statiniui, trečiojo asmens sveikatai, žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, arba žalą trečiojo asmens turtui. Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų draudimas privalomas tik statybos laikotarpiu, iki visų rangovo atliktų statybos darbų rezultato perdavimo statytojui (užsakovui) dienos.<…>.  

Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 27 p.: „Draudimo sutartis sudaroma terminui, kuris apima laikotarpį nuo vieno statinio statybos techninės priežiūros pradžios iki pabaigos (statytojo objekto statybos užbaigimo akto arba deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos). Draudimo apsaugos terminas negali būti trumpesnis, nei nustatyta Taisyklių 11 punkte; o minėtų Taisyklių 28 punkte įtvirtinta, kad jei draudimo sutartis pasibaigė anksčiau, negu nustatyta Taisyklių 27 punkte, draudėjas privalo per 10 dienų sudaryti naują draudimo sutartį.

Nustatyta, kad Bendrovei 2024 m. gegužės 20 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, dėl to, kad Bendrovė, vykdė statinio statybą neturėdama teisės verstis šia veikla, o būtent: pagal 2023-04-21 sudarytą Rangos darbų sutartį Bendrovė veikdama kaip statinio statybos rangovas, nuo 2023-05-29 iki 2024-07-04 pagal elektroninio statybos darbų žurnalo įrašus vykdė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , atnaujinimo (modernizavimo) darbus, nors atskirais laikotarpiais nuo 2023-10-25 iki 2023-12-04, nuo 2024-02-29 iki 2024-03-08 ir nuo 2024-06-02 iki 2024-07-04 neturėjo galiojančio statinio atnaujinimo (modernizavimo) privalomojo draudimo. 2025 m. vasario 19 d. (panaikinus 2025 m. sausio 23 d. nutarimą) Bendrovės atžvilgiu priimtas nutarimas, paskiriant Bendrovei 3378 Eur dydžio baudą. Bendrovės kaltė buvo patvirtinta faktiniais duomenimis, nustatytais Inspekcijai 2024-08-13 atliekant statybos užbaigimo procedūrą pagal 2024-08-01 prašymą Nr. CCA-20-240801- 00433 išduoti statybos užbaigimo aktą, bei užfiksuotais 2024-08-19 surašytame Statybos užbaigimo procedūros atlikimo klausimyne Nr. 4D-5687, prie jo pridedamuose minėtuose Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimuose, elektroninio statybos darbų žurnalo duomenyse (ekranvaizdžiuose) ir kituose bylos dokumentuose.

Pažymėtina, kad šiuo atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir Bendrovės kaltės nėra, Bendrovė savo kaltę pripažįsta, tačiau skunde keliamas Bendrovei paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo pagrįstumo klausimas, prašant paskirti švelnesnę nei įstatymas numato administracinę nuobaudą – baudą.

Teismas, patikrinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte taip pat neturi pagrindo ir sutinka su skundžiamame nutarime nurodyta administracinio nusižengimo kvalifikacija, tačiau sprendžia, kad skundžiamu nutarimu Bendrovei paskirta administracinė nuobauda iš tiesų nėra visiškai tinkamai individualizuota, dėl ko nagrinėjamu atveju yra pagrindas skundžiamą nutarimą šiuo aspektu pakeisti.

Kaip jau minėta, už SĮ 54 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą įstatymų leidėjas numato baudą nuo  2896 Eur iki 5792 Eur. Šiuo atveju už padarytą nusižengimą Bendrovei paskirta 3378 Eur dydžio bauda.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).  Pažymėtina, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad buvo nustatytos dvi Bendrovės atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tai, kad prisipažino padarius nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei tai, kad savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą (apsidraudė retroaktyviu draudimu taip pašalindama padarinius) ( ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tiek skundžiamo nutarimo priėmimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Taigi, šios nuostatos taikymas yra daugiau išimtis, o ne taisyklė.

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad Bendrovė pripažino padarytus pažeidimus, juos pašalino. Pažymėtina, jog Inspekcija tiek atsiliepime, tiek jos atstovas teismo posėdžio metu itin akcentavo tai, kad juridiniams asmeniui savo veiklos srityje keliamas didesnis atidumo ir rūpestingumo reikalavimas, Inspekcijos atstovas vertina, kad juridiniam asmeniui turi būti taikoma griežtesnė atsakomybė. Tačiau pažymėtina, kad SĮ 54 straipsnis ir numato būtent juridiniams asmenims taikomą atsakomybę ( jos ribas)  už šios normos pažeidimą. Papildomai nustatinėjant baudos dydį, ši aplinkybė neturėtų būti vertinama.

Pažymėtina, kad skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį – Bendrovė padarė jos vykdomoje veikloje tiesiogiai taikomo SĮ pažeidimą, tačiau nustatyta, kad pažeidimo padariniai pašalinti, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Bendrovė administracine tvarka anksčiau nebuvo bausta. Nors, kaip nurodo institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovas teisme, Bendrovė padarė pakankamai pavojingą teisės pažeidimą, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad pažeidimas padarytas suklydus, neatsargiai, todėl, teismo vertinimu, Bendrovė nelaikytina piktybine teisės normų pažeidėja. Teismo vertinimu, nebuvo nustatyta, kad dėl padaryto nusižengimo būtų kilusi reali grėsmė visuomenei, pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai. Inspekcijos atstovas nenurodė, kokias realias neigiamas pasekmes sukėlė padarytas nusižengimas. Įvardinta tai, kad Bendrovė savo pažeidimu nesuvaldė rizikos, tačiau teismo vertinimu galimybė tretiesiems asmenims apginti savo pažeistas teises ir interesus, vis tik yra išlikusi. Teismas atsižvelgęs į skunde nurodytas aplinkybes, į Bendrovės atstovų elgesį nustačius pažeidimus, sprendžia, jog yra pagrindas tikėti, kad Bendrovė ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir daugiau nedarys analogiškų teisės pažeidimų. Institucijos atstovas teigdamas, kad švelnesnė nei skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda, nepasieks savo tikslų, šių aplinkybių niekuo nepagrindė.

Skundu ir teismo posėdžio metu, Pareiškėjas prašo Bendrovės atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nei sankcija numato nuobaudą. Tačiau teismo vertinimu visos skunde nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, kurios sudarytų pagrindą švelninti nuobaudą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, nėra komplekso išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos Bendrovės naudai, kaip ypatingai švelninančios jos atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas skirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą.

Pareiškėjas skunde cituoja teismų nutartis, jo nuomone, analogiško pobūdžio bylose, tačiau cituojamose bylose (nutartyse) administracinėn atsakomybėn patrauktus asmenis charakterizuojantys duomenys bei nusižengimų padarymo faktinės aplinkybės, itin svarbūs nuobaudos individualizavimui, negali būti laikomi analogiškais. Teismas atkreipia dėmesį, jog įsiteisėję teismo sprendimai nekvestionuojami, tačiau būtina pažymėti, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas, nešališkas ir klauso tik įstatymų (Teismų įstatymo 3 str. 2, 3 d.), ir sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Įvertinęs šiuo konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad Bendrovei už SĮ 54 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta bauda akivaizdžiai neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, o taip pat proporcingumo reikalavimo ir sudaro pagrindą Bendrovei paskirtą baudą sumažinti. Aptariamas administracinis nusižengimas vertintinas kaip atsitiktinis, sąlygotas susiklosčiusių aplinkybių, todėl teismas pripažįsta, jog šioje byloje ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus Bendrovei SĮ 54 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4   ir 6 dalimis,

n u t a r i a :

Uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)  atstovo advokato S. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus patarėjo Gedo Gvildžio 2025 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. NSA-14 ( ROIK:24000032896) ir už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) , įmonės kodas Nr. (duomenys neskelbtini)  paskirti 2896 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (juridinio asmens kodas 288600210) pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodyti administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą, įmokos kodą – 5447.

Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesumoka baudos per 40 dienų nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Po sprendimo dėl baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo  Marijampolės rūmus.

Teisėja                                                                         Audronė Šiupšinskaitė