Civilinė byla Nr. e2A-157-934/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00079-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.14

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Laimos Ribokaitės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Enifas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Kirkiliavas“ prašymą priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos, suinteresuoti asmenys – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „SportIN grupė“, uždaroji akcinė bendrovė „Švarus kiemas“, uždaroji akcinė bendrovė „Priedanga“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Enifas“ (toliau – ir Bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Kirkiliavas“ (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartimi Bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

3.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtinta galutinė Bendrovės bankroto ataskaita.

4.       2023 m. lapkričio 17 d. nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Enifas“ veiklos pabaigos. 

5.       Kreditorius J. J. (toliau – ir kreditorius) nesutiko su nemokumo administratorės pateiktu prašymu priimti sprendimą dėl Bendrovės veiklos pabaigos, prašė minėto prašymo nenagrinėti. Kreditoriaus įsitikinimu, LUAB „Enifas“ neteisėtai 2023 m. rugsėjo 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi (toliau – Sutartis) už 100 Eur perleido naujajai kreditorei UAB „Vilogus“ reikalavimo teisę į 373 225 Eur finansinį reikalavimą, patvirtintą BUAB „SportIN Grupė“ bankroto byloje, pažeidžiant Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartimi nustatyta Bendrovės turto pardavimo tvarka. Be to, 373 225 Eur perleidimas už 100 Eur sumą, žinant, kad BUAB „SportIN Grupė“ yra skolinga Bendrovei 170 833,64 Eur, prieštarauja kreditorių interesams.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nusprendė nemokumo administratorės prašymą patenkinti – pripažinti LUAB „Enifas“ veiklą pasibaigusia ir išregistruoti ją iš Juridinio asmens registro.

7.       Teismas nustatė, kad Bendrovė nėra įtraukta į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. kontroliuojamų ūkio subjektų sąrašus, už aplinkos teršimą Bendrovė bausta nebuvo, duomenų, kad paliko sukauptas atliekas ar užterštą gruntą, nėra, kitų neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų neturi. Bendrovė bankroto proceso metu gavo 42 282,44 Eur pajamas, turėjo 15 241,94 Eur išlaidas, nemokumo administratorei išmokėta 26 605 Eur. Be to, patenkinta 3 435,50 Eur antrosios eilės finansinių reikalavimų, likę antrosios ir trečiosios eilės finansiniai reikalavimai ir jų dalys nepatenkinti. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenimis teismas nenustatė, kad vyktų teisminiai ginčai, kuriuose dalyvautų LUAB „Enifas“, o kreditoriaus nurodytos aplinkybės dėl ketinimo kreiptis į teismą, savaime nėra priežastis netenkinti nemokumo administratorės prašymo.

8.       Teismas, įvertinęs, kad visi Bendrovės bankroto procedūrų metu sudaryti sandoriai yra galiojantys, nemokumo administratorės nurodyti duomenys apie Bendrovės pajamas ir išlaidas teisingi, konstatavo, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ) nustatytos įmonės bankroto procedūros iki sprendimo dėl įmonės pabaigos stadijos yra atliktos, todėl vadovaujantis JANĮ 100 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas priimti sprendimą dėl Bendrovės pabaigos.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Kreditorius J. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      373 225 Eur sumos perleidimas už 100 Eur sumą, žinant, kad LUAB „Enifas“ yra skolinga UAB „SportIN Grupė“ 170 833,64 Eur, yra neteisėtas ir prieštaraujantis Bendrovės ir kreditorių interesams. Šiuo atveju buvo pažeista Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1536-577/2023 nustatyta Bendrovės turto pardavimo tvarka, kuri daro 2023 m. rugsėjo 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartį neteisėta.

9.2.                      Buvo paruošas ir teismui pateiktas ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti Sutartį negaliojančia. Ieškinys yra priimtas ir nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-3319-967/2023. Todėl tik išnagrinėjus civilinę bylą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, galima nagrinėti LUAB „Enifas“ nemokumo administratorės pateiktą prašymą dėl Bendrovės pabaigos.

10.       LUAB „Enifas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Kirkiliavas“, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo kreditoriaus J. J. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:

10.1.                      Nors kreditorius teigia, kad buvo pažeista teismo nustatyta Bendrovės finansinio reikalavimo pardavimo tvarka ir finansinis reikalavimas buvo parduotas už mažą kainą, tačiau kas buvo pažeista nenurodo, taip pat nepateikia savo teiginius pagrindžiančių įrodymų ar argumentų.

10.2.                      2023 m. rugsėjo 6 d. kreditorius buvo el. paštu informuotas apie parduodamą Bendrovės reikalavimo teisę į BUAB „SportIN Grupė“ skolą už didžiausią pasiūlytą kainą, tačiau pretenzijų dėl to nereiškė. Be to, 2023 m. rugsėjo 20 d. kreditorius buvo informuotas elektoriniu paštu apie šaukiamą LUAB „Enifas“ kreditorių susirinkimą, buvo pateikta galutinė bankroto ataskaita, kurioje nurodyta informacija apie parduotą finansinį reikalavimą UAB „Vilogus“ už 100 Eur. Kreditorius klausimų, prašymų, nemokumo administratorei neuždavė, kreditorių susirinkime nedalyvavo. Susirinkime dalyvavę kreditoriai, turintys 74,76 proc. balsų, galutinei bankroto ataskaitai pritarė. Nemokumo administratorė kreditoriams 2023 m. spalio 5 d. išsiuntė susirinkimo protokolą su galutine bankroto ataskaita, tačiau kreditorių susirinkimo protokolas nebuvo skundžiamas.

10.3.                      Bendrovės finansinis reikalavimas į BUAB „SportIN Grupė“ buvo pardavinėjamas varžytinėse, tačiau jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Todėl apie minėto finansinio reikalavimo pardavimą buvo paskelbta interneto portale „skelbiu.lt“ ir atsiliepė vienintelis pirkėjas UAB „Vilogus“.

10.4.                      Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, kurį tinkamai motyvavo, tačiau kreditoriaus apeliacinis skundas yra nepagrįstas, neargumentuotas ir turi būti atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

11.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12.       Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdama jų ribų.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme

13.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023, 86 punktas).

14.       Kreditorius kartu su apeliacinius skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus: 1) 2023 m. rugsėjo 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartį ir 2023 m. rugsėjo 12 d. pasiūlymą dėl finansinio reikalavimo įsigijimo; 2) Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023. Nustatyta, kad minėti rašytiniai įrodymai yra nagrinėjamoje byloje (14 t., b. l. 100–101; 14 t., b. l. 104–105), todėl teisėjų kolegija pateiktus įrodymus atsisako priimti.

15.       LUAB „Enifas“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus rašytinius įrodymus: 1) elektroninius laiškus, siųstus kreditoriui J. J. 2023 m. rugsėjo 6 d., 2023 m. rugsėjo 20 d. ir 2023 m. spalio 5 d.; 2) 2023 m. birželio 5 d., 2023 m. birželio 15 d., 2023 m. birželio 28 d., 2023 m. liepos 19 d., 2023 m. rugpjūčio 21 d. pranešimus, kuriuose nurodyta, kad elektroninės varžytinės baigėsi / paskelbtos neįvykusiomis; 3) skelbimus iš internetinio portalo „skelbiu.lt“ ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)).

16.       Nagrinėjamu atveju LUAB „Enifas“ prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo naujus įrodymus. Teisėjų kolegija, nenustačiusi LUAB „Enifas“ piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių bei įvertinusi tai, kad prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėti duomenys gali būti reikšmingi ginčo išsprendimui, taip pat tai, kad atsiliepimas buvo išsiųstas apeliantui ir siekdama teisingai išnagrinėti bylą, nutaria LUAB „Enifas“ pateiktus duomenis priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo esmės

17.       JANĮ 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos priima teismas. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos (JANĮ 100 straipsnio 2 dalis). Prie šio nemokumo administratoriaus prašymo pridedama: 1) įrodymai, kad atsiskaityta su kreditoriais pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas kreditorių reikalavimams tenkinti; 2) neparduoto turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktai; 3) institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo; 4) juridinio asmens likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai (JANĮ 100 straipsnio 3 dalis).

18.       Iki JANĮ įsigaliojimo galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) nustatė, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos apsaugos departamento pažymą (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis). Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus. Kadangi JANĮ nustatytos sprendimo dėl įmonės pabaigos nuostatos, palyginus su anksčiau galiojusio ĮBĮ nuostatomis, iš esmės nepasikeitė, tikslinga vadovautis šiuo klausimu suformuota teismų praktika.

19.       Lietuvos apeliacinis teismas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs iš likviduojamos dėl bankroto įmonės nemokumo administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, kad atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso veiksmai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės patenkinti likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-629-241/2020). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius teikia argumentus dėl to, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog nemokumo administratorius neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, kad priimti sprendimą dėl likviduojamos dėl bankroto įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012).

20.       Nagrinėjant klausimą dėl įmonės veiklos pabaigos konstatavimo, esminę reikšmę turi pagrįstos prielaidos, ar egzistuoja galimybė didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, o vykstantys teisminiai ginčai, kuriuose likviduojama dėl bankroto įmonė dalyvauja vienu ar kitu procesiniu statusu, patys savaime neriboja galimybės konstatuoti įmonės veiklos pabaigą, jai (įmonei) atitinkant įstatyme numatytas sąlygas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-330/2017; 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-969-881/2020; 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-214-407/2021; 2023 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-220-567/2023). Priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos neatima teisės iš apelianto reikšti ieškinį teisme, jei jis mano, kad jo, kaip bankrutavusio bendrovės kreditoriaus, interesai buvo pažeisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020).

21.       Vienas iš pagrindinių nemokumo proceso principų yra efektyvumo principas, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas). Kad užtikrinti bankroto bylose vyraujančio viešojo intereso apsaugą, teismo tvarka vykdomas nemokumo procesas turi būti veiksmingas, bankroto bylos turi būti nagrinėjamos itin operatyviai. Taigi, pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas JANĮ įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – ir bankroto proceso operatyvumas. JANĮ nustato trumpus terminus įvairioms bankroto procedūroms atlikti, įskaitant terminus galutinei bankroto ataskaitai patvirtinti, taip pat prašymui dėl juridinio asmens pabaigos priimti bei tokiam prašymui išnagrinėti (JANĮ 99, 100 straipsniai).

22.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad JANĮ nustatytos įmonės bankroto procedūros iki sprendimo dėl įmonės pabaigos stadijos yra atliktos, todėl, taikant JANĮ 100 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pagrindas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

23.       Nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo dėl to, kad dokumentai, įvardinti JANĮ 100 straipsnio 3 dalyje, buvo pateikti teismui prieš priimant skundžiamą sprendimą. Taigi, procesinio pobūdžio sąlygos, sudarančios prielaidas sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti, buvo tinkamai realizuotos. Tokiu atveju spręstinas klausimas, ar apelianto nurodomos aplinkybės laikytinos tomis materialaus pobūdžio sąlygomis, objektyviai kliudančiomis priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

24.       Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad materialaus pobūdžio sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu būtų atlikti papildomi veiksmai, susiję su bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais gali pažeisti ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 16  d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-980-186/2015, 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-797-178/2015).

25.       Kreditoriaus įsitikinimu, buvo pažeista Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1536-577/2023 nustatyta LUAB „Enifas“ turto pardavimo tvarka, todėl 2023 m. rugsėjo 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria LUAB „Enifas“ perleido UAB „Vilogus“ reikalavimo teisę į UAB „SportIN Grupė“ 373 225 Eur finansinį reikalavimą už 100 Eur, yra neteisėta, pažeidžianti kreditoriaus interesus, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti skundžiamą sprendimą dėl bendrovės pabaigos. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

26.       Pirma, apelianto abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai, kad nemokumo administratorė, parduodama LUAB „Enifas“ reikalavimo teisę į BUAB „SportIN Grupė“, pažeidė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartimi nustatytą turto pardavimo tvarką, nėra objektyviai pagrįsti. Vien tai, kad reikalavimo teisės buvo perleistos už 100 Eur kainą, savaime nereiškia turto pardavimo tvarkos pažeidimo. 

27.       Antra, viena vertus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu neegzistavo apeliaciniame skunde akcentuojama bankroto bylos užbaigimo kliūtis – kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia. Kita vertus, aplinkybė, kad priėmus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kreditorius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas pripažinti Sutartį negaliojančia, neapriboja galimybės priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad vykstantys teisminiai ginčai, kuriuose bankrutavusi įmonė dalyvauja vienu ar kitu procesiniu statusu, patys savaime neriboja galimybės konstatuoti įmonės veiklos pabaigą, jai (įmonei) atitinkant įstatyme numatytas sąlygas (žr. šios nutarties 20 punktą).

28.       Trečia, reikalavimo teisė į LUAB „Enifas“ 373 225 Eur finansinį reikalavimą, patvirtintą BUAB „SportIN Grupė“ bankroto byloje, buvo pardavinėjama tiek varžytinėse, tiek interneto portale „skelbiu.lt. Apie tai, kad yra pardavinėjami minėti finansiniai reikalavimai, apeliantas žinojo dar 2023 m. rugsėjo 6 d., tačiau pretenzijų, pastabų ar pasiūlymų nereiškė (14 t., b. l. 126). Be to, 2023 m. rugsėjo 20 d. kreditoriui buvo išsiųstas balsavimo biuletenis ir nemokumo administratorės sudaryta LUAB „Enifas“ galutinė bankroto ataskaita, kurioje nurodoma apie parduotą reikalavimo teisę už 100 Eur (14 t., b. l. 127). Kreditorius J. J. kreditorių susirinkime nedalyvavo, klausimų, prašymų nemokumo administratorei neteikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantas neturėjo galimybės domėtis bankroto proceso eiga bei naudotis jam JANĮ nustatytomis kreditoriaus teisėmis. Priešingai, tokia teisė jam buvo suteikta, jis buvo tinkamai informuojamas apie bankroto bylos eigą, todėl apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad apie 2023  m. rugsėjo 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartį sužinojo tik 2023 m. lapkričio 27 d., atmestini kaip nepagrįsti.

29.       Taigi, nustatytos aplinkybės bei teisinis reglamentavimas ir jo aiškinimas lemia išvadą, kad šiuo atveju nenustatytos objektyvios faktinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo Bendrovės veikla buvo pripažinta pasibaigusia. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei Bedrovės interesų apsaugos bei sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo nukėlimas neapibrėžtam laikui, nekonstatavus tam akivaizdaus pagrindo, neatitiktų viešojo intereso ir sudarytų prielaidas pažeisti bankroto proceso efektyvumo bei operatyvumo principus (žr. šios nutarties 21 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties

30.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl Bendrovės pabaigos, tinkamai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus, išsamiai nustatė nagrinėjamam klausimui svarbias faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo.

31.       Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

32.       Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                          Vilija Mikuckienė

                  Laima Ribokaitė

                  Žilvinas Terebeiza