(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,

sekretoriaujant Jelenai Gladkauskienei, Rimai Kartanienei,

dalyvaujant ieškovės atstovėms advokatei Pelagėjai Stonkienei, Natalijai Antipenkovai, 

atsakovės atstovams advokato padėjėjui Artūrui Liutvinui, advokato padėjėjui Konradui Pabijanskui,

tretiesiems asmenims A. P., A. A. T., B. M., D. J., I. Č., J. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verkių būstas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“ dėl išlaidų statybos darbų trūkumams pašalinti atlyginimo. Byloje dalyvauja tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. A., J. A., V. A., A. A., S. A., J. A., M. A., J. B., A. B., V. B., M. B., L. B., D. P. B., V. B., V. B., V. B., E. B., N. B., I. Č., V. Č., R. D., B. G., T. G., O. G., S. I., A. I., M. I., R. J., D. J., I. J., A. J., M. J., M. J., D. K., D. K., A. K., N. K., P. K., D. K., D. K., G. K., J. K., T. K., K. K., J. L., A. L., I. M., A. M., R. M., B. M., Ž. M., J. M., V. M., D. M., V. M., V. N., L. O., V. O., V. O., N. M. P., Z. P., K. P. S., A. P., V. P., E. P., A. P., I. P., I. R., S. B. R. (S. B. R.), J. S., A. S., D. S., N. S., G. S., G. S., A. S., M. S. (M. S.), R. S., L. Š., A. Š. (A. Š.), A. Š., E. T., T. T., A. A. T., B. R. T., K. U., M. V., V. V., J. V., uždaroji akcinė bendrovė „Adedra“ ir akcinė bendrovė „Vilniaus pergalė“.

Teismas

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-59-905/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verkių būstas“ ieškinį atsakovams uždarosioms akcinėms bendrovėms „Arkada“, „Projektservisas“ ir „Vilniaus vystymo kompanija“, kuriuo ieškovė UAB „Verkių būstas“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų 122 611,72 Lt (35 501,81 Eur) nuostolių atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimo buvo gautas ieškovės apeliacinis skundas, kurį išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1192-340/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą pakeitė: panaikino teismo sprendimo dalį atmesti ieškinio reikalavimą atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir grąžino bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo, kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodė palaikanti 2013 m. birželio 21 d. priimtą ieškinį atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atžvilgiu ir prašo priteisti iš atsakovės 35 501,81 Eur nuostolių atlyginimo.

Ieškinyje ieškovė nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Verkių būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ UAB „Verkių būstas“ paskirtas šio įsakyme priede nurodytų daugiabučių namų patalpų, įskaitant (duomenys neskelbtini) esančius daugiabučius namus, savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nuo 2002 m. birželio 1 d. galiojanti redakcija) patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 6 punktą administratorius turi teisę pareikšti su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius.

Paaiškina, kad 1999-2000 m. UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ su būsimais (duomenys neskelbtini) namų gyventojais pasirašė gyventojų lėšų panaudojimo buto statybai sutartis, pagal kurias UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ įsipareigojo iki 2000 m. pabaigos pastatyti butus ir bendro naudojimo patalpas (duomenys neskelbtini) namuose ir juos perduoti būsimiems gyventojams. Tuo pačiu UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ įsipareigojo dėl statinių garantinių įsipareigojimų. Nuo 1999 m. gruodžio 10 d. iki 2000 m. sausio 13 d. visi (duomenys neskelbtini) namai buvo priduoti pagal statinių priėmimo-perdavimo aktus. Tuo pačiu buvo pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas, pagal kurį UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ perdavė, o SP UAB „Verkių ūkis“ priėmė nuolatiniam saugojimui visų (duomenys neskelbtini) namų techninę dokumentaciją. UAB „Verkių ūkis“ jau iš pat pradžių gavo iš daugelio namo gyventojų nusiskundimus dėl gyvenamųjų namų komplekso (duomenys neskelbtini) broko. Pagrindinis susirašinėjimas prasidėjo 2008 m. 2008 m. liepos 15 d. gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) gyventojai kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“, Vilniaus apskrities viršininką, Vilniaus miesto merą dėl statinių eksploatavimo garantiniu laiku pakartotinai išryškėjusių projektavimo ir statybos defektų bei jų padarinių pašalinimo. 2008 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyris surašė statinio techninės priežiūros aktą Nr. A32-660-(27.6-ŪKI), kuriame buvo patvirtinta statinių būklė. 2009 m. birželio 9 d. UAB „Verkių ūkis“ gavo A. P. pareiškimą, kuriame nurodyti statybiniai namų (duomenys neskelbtini) defektai. 2009 m. liepos 7 d. UAB „Verkių ūkis“ išsiuntė atsakovui raštą „Dėl garantinių statinių eksploatavimo laiku atsiradusių defektų (duomenys neskelbtini) šalinimo“, kuriame prašė nedelsiant pašalinti statybos defektus. 2009 m. liepos 21 d. UAB „Statybos ekspertų biuras“ atliko gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos defektų įvertinimą. 2009 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Verkių ūkis“ išsiuntė atsakovui prašymą Nr. S-332 pašalinti defektus adresu (duomenys neskelbtini). 2009 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Arkada“ atsiuntė atsakymą į šį raštą, kuriuo informavo, kad savo iniciatyva atliks statinio būklės ekspertizę. 2009 m. spalio 19 d. UAB „Verkių ūkis“ išsiuntė atsakovui pakartotinį prašymą pašalinti statybos defektus Nr. S-409. 2009 m. spalio 12 d. UAB „Arkada“ ir UAB „Kompleksinės statybos inovacijos firma“ sudarė sutartį dėl  (duomenys neskelbtini) išorinės sienos defektų šalinimo  (duomenys neskelbtini). 2010 m. lapkričio 30 d. UAB „Verkių ūkis“ išsiuntė atsakovui raštą, kuriuo informavo, kad dar negavo atsakymo į 2010 m. vasario 8 d. raštą, paragino atsakyti. Ieškovės teigimu, šie įrodymai patvirtina, kad namų  (duomenys neskelbtini) statybos darbai buvo atlikti su trūkumais, nesivadovaujant projektu ir įstatymais, reglamentuojančiais daugiabučių namų statybą. Užtai prieš namo gyventojus atsakingas užsakovas, techninis prižiūrėtojas UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“, kurios atsakomybę ištaisyti per garantinį terminą atsiradusius trūkumus patvirtinta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin. 1996, Nr. 32-788) 36 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.697 straipsnio 3 dalis, 6.698 straipsnio 1 dalis.

Pažymi, kad UAB „Statybos ekspertų biuras“, atlikęs ekspertizę, nustatė tokius namų  (duomenys neskelbtini) trūkumus: i) gyvenamųjų namų komplekse, kurį sudaro 3-5 aukštų statiniai, įvairiose cokolinio aukšto lauko sienų vietose yra skersinių praėjimų zonose atsivėrę vertikalūs plyšiai, kurių dydis siekia 1,5 mm. (Duomenys neskelbtini)  pirmosios laiptinės įėjimo sienose vertikalaus plyšio dydis siekia 2,5 mm; ii) sluoksniuotų mūrinių laiko sienų išoriniame sluoksnyje, daugelyje vietų, atsivėrę gerai matomi plyšiai. Dauguma atsivėrusių plyšių yra aplink langų angas, vertikalios ir 45 laipsnių kampu krypties ir vertikalūs ties namų kampais laikančių  ir save laikančių sienų sandūrų zonose, taip pat po langų angomis; iii) (duomenys neskelbtini) trečiojo aukšto kampinių lauko sienų ir parapeto zonoje atsivėrę daugybiniai įvairių krypčių plyšiai, dvejose vietose nukritęs apdailinis fasado tinkas; iv) terasų grindys pagal projektą turėjo būti įrengtos panaudojant šaligatvių betonines plyteles, tačiau grindys padarytos naudojant keramines plyteles. Keraminių plytelių danga apirusi, vietomis plytelės suskeldėjusios, cemento skiedinio pagrindas po plytelėmis sudūlėjęs. Daugelyje vietų, ypač terasų apskardinimų ir lietlovių vietose grindų plytelės atsisluoksniavę nuo pagrindo, pažeista cokolinio aukšto sienučių apdaila – nukritęs tinkas. Vietomis terasų keraminių plytelių grindjuostės atsiklijavusios nuo sienų; v) kampinio balkono (duomenys neskelbtini) antrame aukšte hidroizoliacijos nesandarumą patvirtina ant balkono metalinio atraminio vamzdžio pratekančio vandens išplautos druskos; vi) erkerio plokščių inkaravimo išorinėse sienose, įdėtinių detalių pagalba vietose mūras supleišėjęs, nukritęs tinko sluoksnis. UAB „Statybos ekspertų biuras“ statinio ekspertizės akte Nr. 05T/19 pateikė tokias defektų priežastis: i) plyšių atsivėrimo cokolinio aukšto sienose, pristatyto tambūro sienoje, pirmo aukšto sienose tieks skersiniais praėjimais priežastimi yra nevienodi pamatų nuosėdžiai, pakeitus polinius pamatus su apjungiamu monolitiniu rostverku juostiniais; ii) vietoje nustatyti gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) sluoksniuotų sienų išorinio mūro sluoksnio supleišėjimai byloja apie nepakankamą darbo projekto nurodymų laikymąsi įrengiant sluoksniuotą plytų mūrą; iii) apirusios terasų keraminių plytelių grindys įrengtos su pažeidimais: nenumatytos deformacinės siūlės esant dideliems lauko temperatūrų pokyčiams, plytelės paklotos ant neatsparaus drėgmei ir temperatūros pokyčiams kalkinio cementinio skiedinio, neteisingai įrengtas terasų apskardinimas. Dėl šių trūkumų keraminių plytelių danga supleišėjo ir atsisluoksniavo. Skiedinys po plytelėmis sudūlėjo. Ties apskardinimu, kuris nebuvo pavestas po hidroizoliaciniu sluoksniu, grindų dangos plytelės pilnai atsisluoksniavo, cokolinio aukšto sienų tino apdaila suiro ir nukrito; iv) pratekėjimų balkonų plokštėse su apvalių metalinių vamzdžių atramomis priežastimi yra nekokybiškai įrengta hidroizoliacija atramų zonoje. Tai, ieškovės teigimu, liudija, kad UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ netinkamai laikėsi darbo projekto nurodymų, netinkamai parinko medžiagas ir netinkamai atliko darbus. Netinkamai parinktos medžiagos ir atlikti darbai lėmė išryškėjusius defektus, nors namai (duomenys neskelbtini) buvo eksploatuojami palyginus trumpą laiką. UAB „Statybos ekspertų biuras“ statinio ekspertizės akte nurodyta, kad cokolinio ir sluoksniuotų išorinių mūro sienų konstrukcija, atvirų terasų grindų konstrukcija, balkonų plokščių konstrukcija priskirtinos prie paslėptų statinio elementų.

Atsakovei UAB „Vilniaus kapitalini statybai“ atsisakius tinkamai ištaisyti statybos trūkumus ir defektus ir jų nepašalinus laiku (duomenys neskelbtini) namo gyventojai priversti ieškoti statybos bendrovės, kuri galėtų tinkamai ištaisyti statybos darbų trūkumus ir defektus. (Duomenys neskelbtini) namų fasadų įtrūkimus bandė taisyti UAB „Arkada“, tačiau atlikus restauravimo darbus po kelių mėnesių jie pasirodydavo ir vėl. Todėl namų (duomenys neskelbtini) gyventojai įgaliojo UAB „Verkių būstas“ surasti tinkamą ir turinčią licencijas bendrovę, galinčią ištaisyti statybos trūkumus bei defektus. Visi UAB „Volsped“ defektų šalinimo darbai siektų 122 611,72 Lt (35 501,81 Eur).

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su pateiktu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad namai (duomenys neskelbtini) pastatyti 1999 m. gruodžio 10 d., namas (duomenys neskelbtini) –2000 m. sausio 13 d., ką patvirtina Valstybinės statinių statybos inspekcijos aktai dėl pastatyto statinio priėmimo naudoti. Atsižvelgiant į jų pastatymo momentą, ginčui taikyti teisės aktai, reglamentavę garantinį laikotarpį ir ieškinio senatį 1999 m. gruodžio 10 d. – 2000 m. sausio 13 d. periodu, t. y. tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, kuris numatė, kad rangovui tenka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė, civilinė ir baudžiamoji atsakomybė už blogai atliktų statybos darbų padarinius statybos metu ir per rangos sutartyje nustatytą statinio garantinį laiką, kurio pradžia skaičiuojama nuo statinio atidavimo naudoti dienos, bet ne trumpesnį kaip i) statinių – 5 metai, ii) paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų) – 10 metų. Ieškovė kelia reikalavimus dėl statybos defektų, nustatytų 2000 m., dėl kurių pašalinimo ji į atsakovę kreipėsi dar 2001 m. birželio 20 d. (2001 m. birželio 20 d. namų apžiūros aktas). Pagal 1964 m. CK 389 straipsnį ieškinį dėl nukrypimų nuo sutarties sąlygų, kurie blogina darbą, ar kitokių darbo trūkumų užsakovas gali pareikšti per šešis mėnesius nuo darbo priėmimo dienos, o dėl pastatų ir įrenginių, jeigu viena iš šalių yra pilietis, per vienerius metus. Jeigu rangos sutartyje numatytas garantinis terminas ir apie darbo trūkumus pareikšta garantinio termino ribose, tai ieškinės senaties termino eiga prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Todėl ieškinio senaties terminas ieškinyje nurodomam reikalavimui pareikšti, atsakovės teigimu, skaičiuotinas nuo 2001 m. birželio 20 d. Atsakovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsniu, CK 6.667 straipsnio 1, 3 dalimis, teigia, kad įstatymas įtvirtina tik vienerių metų terminą reikalavimas, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, pareikšti. Kadangi jis prasidėjo 2001 m. birželio 20 d., jis baigėsi 2002 m. birželio 20 d., kas reiškia, jog ieškinį atsakovei ieškovė pareiškė praleidus šį terminą daugiau nei 10 metų, kas yra pagrindu ieškovės ieškinį atmesti.

Paaiškina, kad atsakovė su namų (duomenys neskelbtini) gyventojais sudarė Gyventojų lėšų panaudojimo statybai sutartis, kurios jokių šalių teisių ar pareigų, susijusių su statinių garantiniu laikotarpiu, defektų šalinimu ar nuostolių atlyginimu nenustatė. Todėl šių sutarčių pagrindu atsakovės atsakomybė nekilo. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju yra aktualus statybos techninis reglamentas 1.11.01:1996 „Statinių priėmimo naudoti tvarka“, kuris nustatė, kad patvirtinus priėmimo naudoti aktą naudotojas arba savininkas perima statinį į savo balansą ir atsako už tolesnė jo apsaugą, techninę būklę bei naudojimą (3.12 punktas). Atsakovė 1999 m. gruodžio 14 d., 2000 m. sausio 12 d. ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktais namus (duomenys neskelbtini) perdavė naudotojui SP UAB „Verkių ūkis“, todėl nuo šio momento atsakomybė dėl tolesnės namų apsaugos, techninės būklės bei naudojimo perėjo šiai įmonei, kuriai perėjo pareiga reikšti reikalavimus dėl garantinio laikotarpio metu išaiškėjusių namų (duomenys neskelbtini) trūkumų. Statybos techninis reglamentas 1.11.01:1996 „Statinių priėmimo naudoti tvarka“ taip pat nustato, kad garantinis statinių eksploatavimo laikas yra 5 metai, o paslėptų statinių elementų (konstrukcijų, vamzdynų) – 10 metų. Garantiniu eksploatavimo laiku išryškėjusius statybos defektus rangovas pašalina savo lėšomis. Rangos įmonei bankrutavus, kai jos prievolių bei įsipareigojimų neperima kita įmonė, teisės į garantinį statybos defektų šalinimą dingsta. Dėl projekto klaidų garantiniu eksploatacijos laiku išryškėję statinio defektai šalinami projektuotojo sąskaita (3.16 punktas). Todėl, atsakovės teigimu, atsakovė net nėra tinkamas atsakovas byloje.

Nurodo, kad ieškovė, siekdama nuostolių atlyginimo, privalo įrodyti savo ieškinio reikalavimus ir visų civilinės atsakomybės taikymą lemiančių sąlygų egzistavimą. Ieškovė neįrodo nė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovės įsitikinimu, atsakovė tinkamai įvykdė lėšų panaudojimo sutartis. Ieškovė nenurodo nei vieno lėšų panaudojimo sutarčių pažeidimą lėmusio atsakovės veiksmo, nei šių sutarčių sąlygos, kuri buvo pažeista. Todėl jeigu nuostoliai ieškovei ir būtų galėję kilti, jų atsiradimas nebūtų nulemtas atsakovės veiksmų. Ieškovė byloje apskritai neįrodinėjo ir atsakovės kaltės. Be to, atsakovės teigimu, realiai nepatirtos defektų šalinimo išlaidos taip pat negali būti priteistos. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja priteisti būtent nuostolius, kurių jis nėra patyręs, prie ieškinio pridedamoje sąmatoje nurodyti darbai nėra atlikti.

Atsiliepime atsakovė taip pat prašo įvertinti tai, kad byloje nėra duomenų ir ieškovė nenurodo, kokių veiksmų pati ėmėsi siekdama apsaugoti namus (duomenys neskelbtini) nuo tolesnės jų būklės blogėjimo ir kokiais veiksmais siekė užkirsti kelią nuostolių padidėjimui, įvertinus tai, kad nurodomi defektai pačios ieškovės teigimu nustatyti dar 2001 m. Tai reiškia, kad ieškovė, suvokdama, kad dėl nustatytų defektų namų (duomenys neskelbtini) būklei toliau daromas žalingas poveikis, atsirandantis dėl drėgmės, šalčio, temperatūrų skirtumo ir kitų veiksnių, nesiėmė jokių realių priemonių šiam poveikiui sumažinti ir kelio nuostoliams didėti užkirsti. Nors ieškovė rengė ir teikė raštus įvairioms valstybės įstaigoms ir atsakovams, leido aplinkai ir toliau daryti žalingą poveikį namams (duomenys neskelbtini) ilgesnį nei 10 metų laikotarpį. Taigi, ieškovė tyčia ar dėl neatsargumo pati nesiėmė būtinų veiksmų nuostolių didėjimui sustabdyti ir šiuo metu nebėra galimybės įvertinti, kokia apimtimi defektai atsirado ir dėl ieškovės, ir namų  (duomenys neskelbtini) savininkų neveikimo.

Teismo posėdžių metu šalys iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose, taip pat jų pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, poziciją. Jų pasisakymai fiksuoti teismo posėdžių protokoluose.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. Č. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2006 m. Jau tada matėsi įtrūkimai, kurie su kiekviena diena gilėjo. Kiekvieną dieną tinkas byra vis daugiau, garaže yra vanduo. Maždaug prieš metus laiko lietus iš lauko pusės (ne iš terasų, o iš gatvės pusės) užpylė garažus, atvažiavo darbuotojai, atkasė pamatus ir pasirodo, kad pamato izoliacija yra tik 50 cm. Reiškia visa drėgmė ėjo per pamatus. Draudimas kompensavo tą žalą, bet ji vėl pasikartos, nes tai yra nekokybiškas darbas. Kas liečia butus, tai asmeniškai jos bute eina didžiuliai skilimai per sienas ir per lubas. Jai atrodo, kad yra laukiama to momento, kai įvyks nelaimingas atsitikimas, skilęs blokas nukris, gal tada kažkas susirūpins, kad iš tikrųjų pastatai eižėja. Garažo patalpose, kur yra bendras pravažiavimas automobiliams, net vizualiai matosi, kad pamatai nėra viename lygyje. Ji nėra statybininkas, bet tai matosi vizualiai. Po palangės apskardinimu iš lauko pusės gali normaliai įkišti ranką, ten yra užkišę skudurus, kad žiemos metu nepūstų vėjas. Tai, kad sienos storis yra kažkoks voratinklinis, labai aišku būna žiemą, nes apšerkšnija po palangėmis, reiškia izoliacijos ten praktiškai nėra. Apie garso izoliaciją, jai atrodo, gali pasakyti praktiškai visi kaimynai, nes kai šuo bėgioja trečiam aukšte, ji pirmam aukšte girdi puikiausiai. Terasų plytelės yra visiškai netinkamos, jos paprasčiausiai atšokinėja, sulūžinėja. Po plytelėmis esantis sluoksnis kažkoks tai smėlio mišinys su kažkuo tai, bet tai tikrai nėra betonas. Ir po tuo mišiniu, net nėra jokios hidroizoliacijos. Tai reiškia, kad lyjant viskas teka į garažo patalpas. Kur turėtų būti terasų, balkonų skardinimas, tai pasak jos, yra parodija. Net antram aukšte, kai byra nuo balkonų betonas, tiesiog palieka ertmes, tuštumas. Jos supratimu, tai reiškia, tai yra nekokybiška statyba. Dėl netinkamo terasų apskardinimo, lietaus vanduo teka tiesiogiai, viskas teka į garažų patalpas. Garažų patalpose, tų garažai, kurie yra po terasomis, savininkai stato kibirus, tam, kad būtų išnešamas vanduo. Visų terasų nuolydžiai irgi yra parodija, visa drėgmė teka į apačią. Žmonės, kurie gyvena aukštutiniuose aukštuose, irgi turi problemą su terasomis, nes iš jų bėga vanduo žemiau gyvenantiems gyventojams per lubas. Nėra jokios hidroizoliacijos. Net ir ne statybininkui aišku, kad tai yra nekokybiškas darbas. Kas apie pastato fasadą, tai atrodo, kad būtų įvykęs nelaimingas atsitikimas, bombardavimas ar dar kažkas, nes tai yra kraupus vaizdas. Žmonės, kurie atvažiuoja ir pamato pirmą kartą, klausia ar čia valo, vyks remontas. Visas pastato fasadas kiekvieną dieną vizualiai krenta vis labiau. Ta suma, kuri yra čia paskaičiuota, yra juokingai maža, ji pasikeitė jau bent dvidešimt kartų. Žmonės prarado viltį, kad gali būti teisingumas, nes čia yra žmonių likimai, žmonės sumokėjo pinigus. Ji asmeniškai savo buto negali remontuoti, nes ji žino, kad jeigu šiandien jį suremontuos, tai visos sienos po pusės metų vėl bus tokios pat „gražios“ kaip ir dabar. Lygiai taip pat perdengimas iš jos pirmo aukšto į antrą aukštą lygiai taip pat sueižės ir lygiai taip pat byrės tinkas. Visi yra priversti gyventi tokiomis sąlygomis. Jai nėra skirtumo, kas padarė šitokį broką, kvietė pripažinti savo klaidas, nes geras vardas yra svarbiausia. Patikslino, kai 2006 m. pirko butą, buvo sutrūkinėjęs fasadas ir iš pat krašto nuo terasos buvo pradėjusios judėti plytelės. Pirmo, antro aukšto balkono po truputį byrėjo tinkas ir kur yra tie nuolydžiai pačiose terasose, tai per sienas visą laiką bėgo vanduo. Perkant butą jai buvo pasakyta, kad 2001 m. ar 2002 m. buvo ekspertizė, šitą priešistorę ji žinojo. Ji prašydavo butų ūkio, jie sutvarkydavo latakus, bet čia toks dalykas, kad šiandien sutvarko, o rytoj, jeigu lis, vėl bus tas pats.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. P. su ieškiniu nurodė sutinkantis iš dalies, kadangi buvo pasakyta, kad ieškinys yra niekinis ir reikėtų tą ieškinį galbūt kvalifikuoti kitaip. Ieškinį reikėtų pareikšti taip, kad tegu taiso trūkumus, o ne kažkokia suma įvertinti. Atsakovas atkakliai teigia, kad jis čia yra ne prie ko. Jis gali paaiškinti, kad iš pradžių butų ūkis neturėjo advokato ir viskas buvo nelabai suprasta, todėl galvojo, kad už trūkumus turi atsakyti statytojas (rangovas). Todėl iš pradžių Verkių ūkis padavė į teismą Arkadą kaip rangovą, kadangi jis vykdė statybas ir buvo laikoma, kad jis yra atsakingas už statybinius trūkumus. Bet paskui teismas išaiškino, kad atsakinga ne Arkada, o Vilniaus statyba, todėl atsakovu buvo įtraukta Vilniaus statyba. Dėl atsakovo argumento, kad jis nekaltas, tai 2002 m. buvo Vilniaus vystymo kompanijos užsakymas ekspertizei atlikti, kurioje konstatuoti statybų trūkumai. Nuo 1996 m. įsigaliojo Statybų įstatymas, kuriame buvo pasisakyta apie garantinius terminus, t. y., garantinis terminas 5 metai. Tai reiškia, kad atsakovas buvo atsakingas tuos metus, todėl kaltinti šiuo metu Verkių būsto negalima. Nurodo, kad 47 metus dirba įvairiuose projektavimo institutuose. Pagal Statybų įstatymą 10 metų terminas yra paslėptiems defektams, kurių jis nemato. Grindys išklotos linoleumu, po kuriuo jis nemato kas yra, ar yra hidroizoliacija, ar yra išlyginamasis sluoksnis, ar dar kas nors. Tai yra paslėpti defektai, kurie galioja 10 metų. Šiuo atveju, kai siena nutinkuota ir nudažyta, jis negali žinot kas po ta siena yra – ar ten yra temperatūrinė siūlė, ar nėra. Taip pat atitinkamai negali žinot, kas yra po terasos plytelėmis. Jis ten gyvena vienas iš pirmųjų, kažkur nuo 2000 m., viską matė savo akim, nemažai bendravo su Arkada dėl visų trūkumų, kurios darbų vykdytojas kažką darydavo, kažko ne. Paskui jam atėjo į galvą, kad tai reikėtų raštiškai užfiksuoti, kad būtų įrodymas. Ir tada, jei gerai pamena, tai 2004 m. parašė pareiškimą Arkadai, bet buvo nieko nedaroma. Jam kyla klausimas, kodėl atsakovas po 2002 m. ekspertizės atlikimo nereikalavo iš rangovo ištaisyti trūkumus nors per tą 5 metų garantinį laikotarpį. Jis gyveno ir nė vieno taisymo nematė. Tik vėliau, jau kai pradėjo sienos skilinėti, atvažiavo, užtaisė, užglaistė, bet netgi nenudažė sienų. Nors jeigu glaistas stovi ant lietaus, jis atšoka nuo temperatūros svyravimų, jį būtina nudažyti, kad jis ilgiau laikytų. Jeigu atsakovas sako, kad jam praėjo 10 metų garantinis terminas, bet yra 20 metų garantinis terminas, kai yra specialiai paslėpti kažkokie darbai ar defektai. Jis yra išsiaiškinęs, kad projekte buvo numatyti poliniai pamatai po šiais namais. Jis klausė darbų vykdytojo, kodėl padaryti juostiniai pamatai. Jam atsakė, kad atkasė gruntą, gruntas nejudintas, tvirtas, todėl nusprendė vietoj polinių daryti juostinius. Jeigu projektas yra pakeistas, turi būti derinama ir su rangovu, ir su projektuotoju. Kada projektavimas yra vykdomas, yra daromi gręžiniai ir pagal gruntą sprendžiama, kokie pamatai turi būti daromi. Šiuo atveju projektuotojai paskaičiavo, suprojektavo, kad po namu turi būti poliniai pamatai, o rangovas nusprendė padaryti juostinius, bet ar buvo derinta su projektuotoju. Jeigu buvo derinta, vadinasi, projektuotojas turėtų atsakyti už šitą pakeitimą. O juostiniai pamatai gali šiek tiek judėt, slydinėt. Jeigu žiūrėt projektą buvo atskiri namai, jie buvo sujungti balkonais. Balkonai reikalingi dėl priešgaisrinių reikalavimų, dėl evakuacijos – kad jeigu vienam name kilo gaisras, gyventojai per balkoną galėtų perbėgti į kitą namą ir per laiptinę išeiti. Bet iš balkonų buvo padaryti papildomi kambariai, gavosi 2 kambariai, prie vieno ir prie kito namo po 10 kv. m. Kad jie už tai paėmė pinigus, čia yra jų reikalas, bet tie balkonai buvo metaliniai, ar tai buvo suderinta su projektuotoju, ar buvo perskaičiuota naujai atsiradusių patalpų svoris, jų poveikis į pamatus, šiuo atveju juostinius. Papildomai paaiškino, kad už butą pinigus sumokėjo 1999 m. gruodžio mėnesį, o 2000 m. jau gyveno. Kada jis atėjo apsižiūrėti buto, jo butas buvo pilnai įrengtas, kad būtų pigiau, sienos išklijuotos baltarusiškais tapetais, kuriuos jis pakeitė, įsivedė signalizaciją ir įsikėlė gyventi. Prieš pirkdamas su darbų vykdytoju aplankė kelis butus, išsirinko vieną, nuėjo pas notarą, pasirašė dokumentus ir daugiau nieko nereikėjo. Pažymėjo, kad kol teismas neišaiškino, kas yra atsakingas už statybos darbų trūkumus, tol jis ir bendravo su Arkada kaip rangovu, kuris blogai pastatė. Pabrėžė, kad pagal 1996 m. Statybos įstatymą atsako užsakovas, rangovas, projektuotojas. Užsakovas tuo pačiu buvo ir techninis prižiūrėtojas, todėl taip pat yra atsakingas. Jo nuomone, atsakingi visi trys, tiek užsakovas, tiek rangovas, tiek projektuotojas.

Pažymėtina, kad A. P. paaiškinimus taip pat teikė ankstesnių posėdžių metu. 2015 m. spalio 14 d. teismo posėdyje jis taip pat nurodė, kad namų sienų įtrūkimai lemti pamatų pakeitimo; nesutiko su eksperto išvada, jog projekte gali būti alternatyvus sprendinys dėl pamatų, taip pat nesutiko su eksperto išvada, jeigu statybos žurnaluose nėra įrašų apie specialias sąlygas žiemos metu, tai tų sąlygų faktiškai ir nebuvo; jis į Arkadą iš pradžių kreipėsi žodžiu, iš esmės dėl jo bute atsiradusių trūkumų (plyšių palangėje, lubose, šildymo vonioje nebuvimo), Arkada reaguodavo į žodinius pareiškimus iš pradžių taisė, tik kai pradėjo netaisyti, vilkinti, rašė raštu, tą liudija pateikti įrodymai; nesutiko su teismo eksperto išvada dėl terasos, nes jis turėjo tikrinti vietoje, o ne pagal dokumentaciją, pas jį buvo atšokusios plytelės, bet tai teismo eksperto nedomino, jas pakėlus matėsi grynas žvyras, todėl jis sutinka su 2002 m. eksperto išvada, kad buvo parinktas netinkamas cementinis skiedinys, kuris gal ir buvo nepralaidus vandeniui, bet buvo neatsparus temperatūroms; terasos problemos iškilo po pirmos žiemos, pradėjo per tarpus sunktis baltas skystis, iš plytelių tarų buvo išplauti visi klijai, jai buvo užkimšti lietvamzdžiai, jis juos turėjo valyti, po plytelėmis neliko nei kalkių nei klijų, po plytelėmis plaukioja tik vanduo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. A. T. nurodė, kad buvo paskutinis pirkėjas. Jis butą įsigijo 2000 m. rugpjūtį, likusį paskutinį laisvą. Todėl jis pasirinkimo neturėjo, bet jam tiko vieta ir kaina buvo prieinama. Bute vienas kambarys buvo iš perdirbto balkono ir po metų pastebėjo, kad skiriasi siena. Siena tiek prasiskyrė, kad tilpo pirštas. Išėjęs į lauką pamatė, kad siena prasiskyrusi per visus tris aukštus. Kreipėsi į Arkadą, kuri atsakė, kad praeis 5 metai ir pataisysim. Virtuvėj virš lango taip pat atsirado plyšiai. Arkada į tai atsakė, kad čia mikroplyšiai, viskas tvarkoj, bus užtaisyta. Į garažą vanduo teka, prisistatė 10 įvairių talpų. Kai rimtesnis lietus, vandens susikaupia 4 kibirai. Praėjo 5 metai ir Arkada lygtai dirbo – uždažė įtrūkimus virtuvės kampe, užpurškė plyšį, atėjo moteris tapetus keisti kambary, kuris perdirbtas iš balkono. Ta moteris per vieną dieną nesuspėjo visko padaryti, todėl kitą dieną ją atsivijo darbų vykdytojas, kuris ją skubino negaišti laiko ir greičiau užbaigti. Terasos plyteles keisti irgi atėjo darbininkas, kuris jam sakė, kad per daug jis nesitikėtų. Vėliau jis pasidarė šiokį tokį remontą garaže, pirmas lietus ir vėl viskas iš naujo. Bijo, kad nesugriūtų namas. Papildomai paaiškino, kad kai taisė trūkumus, buvo nurodyta, kad čia garantinis remontas, bet, jo manymu, čia tik imitacinis remontas. Remonto darbus vykdė Arkada. Su Vilniaus vystymo kompanija, anksčiau buvusia Vilniaus kapitalinė statyba, pasirašė sutartį dėl gyventojų lėšų panaudojimo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. J. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad name gyvena nuo pat pradžių, irgi buvo sudaryta sutartis su Vilniaus kapitaline statyba, kuri vėliau notaro buvo patvirtinta. Jos bute irgi buvo keletas mikroskilimų, kuriuos per garantinį laikotarpį bandė užtaisyti, bet po metų jie vis tiek išlindo ir dabar tebėra. Liudija, kad tai ką kaimynai sakė, yra tiesa. Papildomai paaiškino, kad kai pirko butą, įskilimų nepastebėjo. Jie atsirado panašiai po metų. Jai darant naują remontą, jų nepavyko užtaisyti, nes reikia taisyti iš lauko pusės. Dėl bendravimo konkrečiai su Vilniaus vystymo kompanija, anksčiau buvusia Vilniaus kapitaline statyba, tiksliai neprisimena. Garantinį remontą, tikriausiai, atliko Arkada.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, B. M. nurodo, kad jis dabar suprato, kad iš buto pardavėjo Vilniaus kapitalinės statybos nusipirko nekokybišką produktą. Nurodo, kad Vilniaus kapitalinė statyba, kaip ūkio subjektas tais laikais, sukūrė produktą su defektais. Kas dėl to kaltas, ar Vilniaus kapitalinės statybos tuometiniai vadovai, ar Vilniaus kapitalinės statybos steigėja Vilniaus miesto savivaldybė, ar rangovai, ar projektuotojai, jis negali komentuoti, nes nežino, bet kad produktas nekokybiškas, yra akivaizdu. Šiandien Vilniaus kapitalinės statyba kaip ūkio subjektas neegzistuoja, bet yra jos teisių perėmėja. Įvairūs defektai išryškėjo 2001-2002 m., jau tada prasidėjo pirmieji aiškinimaisi, pirmosios ekspertizės, komisijų vizitavimai, todėl defektai buvo identifikuoti jau tuo metu. Jau tada buvo aišku, kad atsiranda plyšiai fasade, jie buvo matomi, kad fasadą reikia tvarkyti, kad yra absoliuti netvarka su hidroizoliacija (šlampa garažai, terasos), atsirado plyšiai laikančiose sienose ir jau tada iškilo klausimai, kad buvo netinkamai pakeista pamatų konstrukcija. Todėl prašo užfiksuoti dokumentuose, kad šitie esminiai statybos defektai jau tada buvo užfiksuoti. Jeigu defektai savalaikiai nėra šalinami, jeigu jie yra šalinami netinkamai, suponuoja kitų defektų atsiradimą. Todėl šiandien defektų yra daugiau nei prieš dvidešimt metų. Prašo atkreipti dėmesį, kad yra dvi skirtingos sąvokos: problema bei problemos išsprendimas ir veiklos imitavimas, sprendžiant problemą. Arkados vykdyti remonto darbai buvo ne problemos sprendimas, o problemos sprendimo imitavimas. Jo nuomone, ekspertizės buvo šališkos. Defektų kaltės ištakos, jo nuomone, yra kilusios iš Vilniaus kapitalinės statybos veiklos. Prieš dvidešimt metų jis sprendė iš ko pirkti butą ir pasirinko Vilniaus kapitalinę statybą dėl vienos priežasties – jis žinojo, kad Vilniaus kapitalinė statyba yra ar buvo įsteigta Vilniaus miesto savivaldybės, ir šitas faktas jam sudarė patikimumo įvaizdį.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. K. nurodė, kad šiame name gyvena nuo pat pradžių ir greitai išlindo brokas. Jis kreipėsi į Verkių ūkį, pas Arkadą, tai sienų įtrūkimus taisė Arkada. Bet taisė tik išoriškai, kai įtrūkimai buvo perėję visą sieną ir kurie dabar tik didėja. Neprisimena kurias metais tai buvo, gal apie 2008-2009 m. Su taisymo darbais užtruko viso labo vieną dieną. Paaiškino, kad terasos žmonėms buvo duodamos dykai, o kiti pirko po terasomis esančius garažus. Jis išsiaiškino, kad buvo pakeistas terasų projektas – vietoj akmens masės plytelių turėjo būti šaligatvių plytelės. Kadangi terasos yra po atviru dangum, vanduo skverbiasi į garažus dėl to, kad nėra patiestos geros hidroizoliacinės medžiagos, kuri turi nueiti į latakus, kad pašalintų vandenį. Namo Nr. 119 gyventojas neapsikentęs nuėmė terasos dangą, kad padaryti naujas plyteles. Ir tada pamatė, kad nebuvo jokio hidroizoliacinio sluoksnio, viskas padaryta ant perdengimo plokštės, sumaišytas kalkinis smėlis su mažu kiekiu cemento ir viskas. Dėl to jis kvietė ekspertą, bet šito fakto ekspertas akte niekur nenurodo. Kadangi garažo išorinės sienos drėksta, jis prašė atsikasti, pažiūrėti ar yra sudėta hidroizoliacija, bet šitas dalykas nebuvo padarytas. Vėliau, kai užsikišo vienas latakas, jie atsikasė išorinę sieną ir pamatė, kad kažkur 40 cm nuo žemės paviršiaus eina ruberoidas, giliau hidroizoliacijos nėra, tik nuogas rūsio blokas, viskas padaryta tik dėl akių. Taip pat ekspertas nesurašė jo pastabų dėl terasų. Papildomai paaiškino, kad name gyvena nuo 1999 m. pabaigos ir pirmieji trūkumai pasimatė su terasomis, kai į garažus pradėjo bėgti vanduo. Kada tiksliai tai pasimatė, negali atsakyti. Plyšimai viduje ir išorėje pasimatė kokiais 2005 m. Padėtis tik blogėja. Krenta tinkas tiek nuo jo garažo lubų, tiek nuo viso namo fasado. Sienų plyšimai eina per visą sieną. Jo nuomone, 2015 m. ekspertizė atlikta nesąžiningai, nors už ją gyventojai sumokėjo 20 tūkstančių litų. Visi namo einamieji remonto darbai tvarkomi per namo administratorių iš kaupiamųjų lėšų. Paskutinis tvarkymas buvo namo tambūro tvarkymas, plytelių tvarkymas.

Pažymėtina, kad J. K. paaiškinimus teikė ir 2015 m. spalio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu, kuomet papildomai paaiškino, kad pirko butą, jį apžiūrėjęs, sutartį parengė atsakovės juristai, ten nebuvo jokių sąlygų dėl atsakomybės; pirkdamas butą domėjosi juo, o ne aplinka, nes galvojo, kad jam turi būti parduota butas be broko, už butą, namą, aplinką turėjo atsakyti, kas statė, projektavo; pamena, kad dėl trūkumų 2001 m. birželį buvo sukviesta komisija, pas jį terasą sutvarkė, perklojo tas pačias plyteles, gal kiek sutvirtino, nes garsiai reiškė pretenzijas (lojo), jo garaže bėgo vanduo; sienų įtrūkimai jo bute atsirado apie 2011 m., tačiau išoriniai trūkiai atsirado name anksčiau; nesutinka su eksperto išvada, nes jis nematė jokios hidroizoliacijos, apšiltinimo, neaišku, kuo remdamasis tai nustatė ekspertas, jis rodė tai ekspertui, tačiau jis jam nieko neatsakė; vienas iš pirmųjų trūkumų buvo bėdos garaže dėl vandens, paskui buvo bėda su sienomis, prieš keturis tris metus pasireiškė trūkumai jo bute; su atsakovės vadovu dėl trūkumų jis nebendravo, bendravo su atsakovės darbuotoja (moterimi), pokalbio turinio jis tiksliai nepamena; jis pats transporto inžinierius; kada paskirtas administratorius jis nežino, susirinkimas dėl administratoriaus vyko gal 2006 m., kada tiksliai nežino; ar jis mokėjo už namo techninę priežiūrą, kada mokėjo negalėjo nurodyti, pažymėjo, kad mokėdavo pagal jam teikiamas sąskaitas.

2015 m. spalio 14 d. teismo posėdžio metu taip pat paaiškinimus teismui pateikė trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, byloje dalyvaujantis M. J., kuris nurodė, kad butą įsigijo 2000 m. jo tėvai, namas jau buvo pastatytas, nebuvo baigta namo vidinė apdaila; 2000 m. gruodžio mėn. Kalėdas jie sutiko bute; tuo metu broko dar nebuvo; pirmoji problema buvo garažai, jį trečiasis asmuo taip pat turėjo, ten po žiemos buvo šlapia, šlapia ir dabar, visi daiktai pelija; jis gręžė sienoje skylę, kad būtų bent kokia ventiliacija, tada matėsi – viena plyta, stiklo vata ir kita plyta, tai ta stiklo vata buvo visa šlapia, todėl nenuostabu, kad garažai drėksta; jis bandė išdžiovinti drėgmės surinkėjais, reikia vandenį nešti kibirais, rezultato tai nedavė, norėjo atsikasti pamatus, juos izoliuoti, bet negalėjo, nes pas jį yra laiptai, tam jis neturi finansinių galimybių; 2003-2004 m. nusipirko kitoje laiptinėje butą, didžioji dauguma plytelių buvo atšokę, statybininkai iššlavė ten buvusį smėliuką vietoj betono, padarė išlyginamąjį sluoksnį, užtiesė skystą hidroizoliaciją, perklojo plyteles; po plytelėmis nebuvo tvirtinančio pagrindo, buvo tik žvyras, taip neturi būti; tai buvo apie 10 000 Lt 2004 m. vasarą, kvadratūra apie 54 kv. m; apie 2004 m. kai nusipirko kitą butą, buvo įtrūkimų viduje; dėl trūkumų jis bendraudavo su atsakove; atvykdavo ar rangovas, kuris statė, ar kiti, kurie padažydavo, kai po metų vėl viskas atsinaujindavo; mano, kad trūkiai lauke ir viduje susiję, nes pas jį bute virtuvėje esantis trūkis, taip pat yra toje pačioje vietoje ir lauke; trūkumus taisė paskutinį kartą 2010 m., tai visa siena jau yra nutrupėjęs tinkas, kai kur atsivėrę plytos; dėl sienų trūkių taisė gal du kartus, dėl garažo rašė, bet netaisė, dėl termovizijos buvo pasakyta, kad viskas pagal projektą; techninė priežiūra buvo pradėta tikėtina iš karto, nes buvo gaunamos sąskaitos; susirinkimo dėl to nebuvo, administratorius buvo paskirtas savivaldybės; jis negali pasakyti ar ardant plyteles matėsi apšiltinimas, hidroizoliacija, tačiau ten kur ji buvo ištrupėję plytelės, matėsi jo supratimu smėliukas ir perdengimo plokštė; po jo terasa yra kaimyno garažas, jo garažas yra po laiptais; jo butas yra su 52 kv. m terasa.

2015 m. spalio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu taip pat buvo apklaustas teismo ekspertas V. R., kuris paaiškino, kad atodangą padarė vieną, kad ji apimtų ir horizontalią ir vertikalią terasos dalį, yra nuotraukos ekspertizės akte; vieta buvo pasirinkta bendro naudojimo vietoje, kad neskriausti nė vieno iš savininkų; Arkada kviesta, nes jis pats nėra statybininkas, visą procesą jis stebėjo, nurodė ką daryti; pamato atidengimo nedarė, nes tam nebuvo pagrindo; rangovas neturi matyti projektuotojo klaidų, nes tai visiškai skirtingi dalykai, jis skaičiavimų kaip deformacinių siūlių neturėjo atlikinėti; terasos projektinis mazgas ties vertikalia siena atitiko projektą, jis tiesiog pasidarė nehermetiškas; būna įvairių techninių sprendimų – geresnių ir blogesnių, patikimesnių ir ne, bet pasirinktas irgi yra leistinas; nustatyti, kad yra projektinė klaida, užsakovas taip pat neturi, techninis prižiūrėtojas tuo labiau; dėl tvorelės sujungimo projektinių sprendinių nebuvo, tačiau deformacijų klausimas neišspręstas, nes skirtingos medžiagos; jis priskyrė projektuotojui, nes statybos darbų žurnale yra įrašas, kad projektuotojai tokį mazgą suderino, pačio sprendinio kaip tokio teismo ekspertas nematė; ar buvo atlikta projekto ekspertizė jis nežino, nes tai jam nebuvo svarbi aplinkybė; keraminių plytelių panaudojimas lauke atitinka ir teisės aktų reikalavimus; keraminės plytelės, kurios turi labai mažo įmirkimo reikalavimą, prilyginamos akmens masės plytelei; keraminės plytelės buvo įrengiamos šiltuoju laikotarpiu, tai atitinka reikalavimus; cementiniai klijai plytelėms, taip jie buvo sudūlėję, tačiau jis juos vertino 2014 m., pastatas pastatytas 1999 m.; pasakyti, kad jie tuo metu neatitiko reikalavimų – negalėjo atlaikyti 25 ciklų, kas nėra 25 metai, jis negali, byloje nėra duomenų (sertifikatų), kokie ten klijai, pagal raidę jie turėtų būti, juos turėtų rinkti techninis prižiūrėtojas; projektinėje dokumentacijoje yra duomenys apie padarytus hidrogeologinius tyrimus, pagal juos projektuotojas ir nurodė, kad galimi tokie ir tokie pamatai – poliniai ar juostiniai; pagal kokį projektą konkrečiai atlikti pasirenka statytojas; pastato atskiros dalys yra skirtingo svorio – tambūras ir pagrindinė pastato dalis, todėl tambūras kaip sunkesnis kitaip sėda, tam reikia daryti deformacinę siūlę, su tuo gruntas nesusijęs, nes gruntas ten toks pats; ekspertizės akte nustatyti defektai ir pažaidos turėjo būti šalinti, gerai kai nustatoma priežastis; išorinių sienų įtrūkimus galima pašalinti kosmetiškai, tačiau efektas bus tik metams; hidroizoliacija prie vertikalios sienos atsilupo dėl natūralaus nusidėvėjimo, veikiant aplinkai, nėra duomenų, kad ją kažkas atlupo; nusidėvėjimo greitis priklauso nuo medžiagos ilgaamžiškumo ir pačios aplinkos, koks buvo naudotos medžiagos ilgaamžiškumas nagrinėjamu atveju duomenų nėra; paslėpti darbai remiasi dviem dalykais – jie yra uždengti kitomis konstrukcijomis, dangomis ir ar aš galiu vizualiai matyti tą vietą, kad reaguoti greitai; kalbant apie terasos mazgą ties vertikalia siena situacija dviprasmiška, nes hidroizoliacija yra uždengta kita danga, tačiau vieta yra prieinama, ją lengva stebėti, pamatyti, todėl formaliai tai paslėptas darbas, o ne formaliai – nepaslėptas darbas; tam, kad nustatyti darbų apimtis, pirmiausia reikia pasirinkti projektinį sprendinį, jo apimtis, tada bus galima žinoti ir kokia kaina; sprendimų gali būti daug, juos iš daugybės renkasi užsakovas, o sprendžia projektuotojas; keraminės plytelės sluoksnio keitimas priskirtas prie techninės priežiūros dėl to, kad jis turėjo būti keičiamas tuo metu, kai plytelė pradėjo judėti, taip būtų išvengta plytelės nuskilimų; plytelių skilimai yra mechaninio pobūdžio, atsiradę dėl vaikščiojant žmonėms daromo poveikio ant judančių plytelių, esant suirusiam klijų sluoksniui; terasose hidroizoliacija įrengta tinkamai, pagal projektą; atodangos vietoje drėgmes teismo ekspertas netikrino; teismo ekspertas nurodė nemanantis, kad namo techninė priežiūra sąlygojo defektų kilimą, tačiau jos nevykdymas galėjo įtakoti jų mastą; dėl deformacinių siūlių sienose turėjo būti atliekami skaičiavimai, jie turėjo lemti sprendimą jas nustatyti, statybos techniniuose reikalavimuose tai tiesiogiai neaptariama; garažuose drėksta ir lubos ir siena, tą teismo ekspertas tyrė; to priežastis yra pažeista vertikalioji hidroizoliacija, tai susiję su konstrukcijų nusidėvėjimu, ne su statybų broku; atsakydamas į klausimą, ar teismo ekspertas tikrino, kurie garažai šlampa (šlampa tik tie, kurie yra po terasomis, M. J. teigimu), ekspertas nepatikslino, tačiau pažymėjo, kad priežastis nebūtinai ta vieta, kuri šlampa, nes vanduo gali tekėti konstrukcijomis įvairiomis kryptimis; pats projektinis sprendinys (drenažinio vamzdelio) nėra klaidingas, jis pats toksai žalos pastatui nedaro, jis jo vietoje faktiškai netikrino; garažo sienos ir lubos drėksta didele apimtimi, drėkimo priežastis jis nustatė – tai hidroizoliacijos pažaidos; Volsped sąmatos iš esmės teisingos, išskyrus kas susiję su hidroizoliacija, kiek liečia sienų remontą, tai sprendinys laikinas, nes po metų vėl reikės tokios pačios sąmatos; galimai galima parinkti tokį elastingą tinką, kuris kompensuotų deformacinių siūlių nebuvimą, bet tai reikia skaičiuoti; po   plytelėmis minimas įrengiamas specialus pagrindas yra klijai; name ne visu šimtu procentu atšokusios plytelės.  

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre yra registruoti gyvenamieji namai: 1 141,96 kv. m bendro ploto, 3 aukštų pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio statybos pabaigos metai – 1999 m., paprasto remonto pabaigos metai – 2017 m., jame yra suformuota 12 gyvenamosios paskirties patalpų; 968,61 kv. m bendro ploto, 5 aukštų pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio statybos pabaigos metai – 1999 m., jame yra suformuota 10 gyvenamosios paskirties patalpų, ir 3 723 kv. m bendro ploto, 3 aukštų pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio statybos pabaigos metai 1999 m., jame yra suformuota 20 gyvenamosios paskirties patalpų (b. l. 189-190, t. 11). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis namai (duomenys neskelbtini), yra administruojami ieškovės nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. iki šiol. Pirmą kartą šių namų bendrojo naudojimo objektų administratore ieškovė paskirta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 30-1707 „Dėl UAB „Verkių būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ (b. l. 253-254, 256, t. 1). Iki tol namai (duomenys neskelbtini) buvo administruojami UAB „Verkių ūkis“ (ankstesnis pavadinimas SP UAB „Verkių ūkis“, vėliau pavadinimas kito į UAB „Šilumos priežiūra“) (b. l. 189-190, t. 11, b. l. 41-44, t. 2).

Šie gyvenamieji namai buvo pastatyti pagal atsakovės (tuo metu UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“) kaip užsakovo ir AB „Arkada“ kaip rangovo 1998 m. spalio 21 d. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 98-12 su jos pakeitimais, pagal kurią AB „Arkada“ įsipareigojo pastatyti 3-5 aukštų 42 butų daugiabutį gyvenamąjį namą Santariškių pietinėje dalyje (1 punktas, 4.1 punktas) (b. l. 85-88, t. 1). Pastatyti namai (duomenys neskelbtini) priimti naudoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės statinių inspekcijos 1999 m. gruodžio 10 d. aktais (b. l. 137-140, t. 1), o namas (duomenys neskelbtini) - Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės statinių inspekcijos 2000 m. sausio 13 d. aktu (b. l. 141-142, t. 1). Šiuose aktuose nurodyta, kad namai (duomenys neskelbtini) pastatyti pagal UAB „Vilniaus miestprojektas“ parengtą projektą Nr. MP-190, bendrastatybinius darbus atliko UAB „Arkada“, o jų statytoju yra atsakovė. Į UAB „Verkių ūkis“ (tuo metu – SP UAB „Verkių ūkis“) užbalansinę apskaitą jie atsakovės buvo perduoti 1999 m. gruodžio 14 d. (namai (duomenys neskelbtini)) ir 2000 m. sausio 13 d. ilgalaikio turto priėmimo-perdavimo aktais (b. l. 125-178, 185-187, t. 1).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad praėjus šiek tiek daugiau nei metams po namų (duomenys neskelbtini) priėmimo naudoti, komisija, sudaryta iš namo (duomenys neskelbtini) gyventojų, atsakovės ir AB „Arkada“, 2001 m. birželio 20 d. nustatė, kad namuose (duomenys neskelbtini) išaiškėjo defektai (b. l. 77-78, t. 1), tarp jų lauko ir butų sienų trūkimai namuose (duomenys neskelbtini) (2, 6, 7, 9, 12 punktai), vandens pratekėjimai namuose (duomenys neskelbtini) (8, 14, 15, 16, 17 punktai), kuriuos buvo nutarta ištaisyti iki 2001 m. rugpjūčio 15 d. Byloje nėra konkrečių duomenų kaip šiame akte nurodyti trūkumai ir kurie iš jų buvo taisyti, bet byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai leidžia teigti, kad dalis trūkumų ne iš karto, tačiau 2002-2004 metais buvo taisyti (pvz., trečiasis asmuo A. P. nurodė, kad iš pradžių UAB „Arkada“ reagavo į jo žodinius prašymus šalinti trūkumus ir jis pradėjo rašyti pretenzijas raštu (b. l. 101-102, t. 2) tik tuo metu, kai į žodinius prašymus pradėjo nereaguoti; trūkumą šalinimą 2004 m. namų fasadinėse sienose minėjo ne vienas byloje apklaustas trečiasis asmuo; šią aplinkybė liudija ir namo (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros žurnalas), tačiau jų dalis po to išryškėjo vėl iš naujo. Tą liudija ir į bylą pateiktas namų gyventojų susirašinėjimas su valstybės institucijomis, kuris vyko 2003-2010 m.  (b. l. 28-48, t. 1, 100-115, t. 2).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad namų (duomenys neskelbtini) gyventojai 2008 m. liepos 15 d. pateikė raštą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atsakovei, taip pat Vilniaus apskrities viršininkui, Vilniaus miesto savivaldybės merui (b. l. 41-43, t. 1), kuriuo prašė parengti ir įgyvendinti visas reikalingas priemones užtikrinant garantiniu eksploatavimo laiku pakartotinai išryškėjusių projektavimo ir statybos defektų bei padarinių pilną pašalinimą. Šiame rašte namų (duomenys neskelbtini) gyventojai jų nurodomus defektus įvardino kaip paslėptų statinio elementų defektus, kurie pasireiškė taip: i) pastato sienos daugelyje vietų yra sutrūkinėjusios (tiek pastato išorėje, tiek ir viduje), dėl ko atsirado plyšiai, per juos sunkiasi vanduo, pastato sienos nepertraukiamai drėksta; ii) pastato rūsyje esančių garažų hidroizoliacija yra netinkama, nes per lubas, išorines sienas intensyviai sunkiasi vanduo, atsirado grybelis, o virš garažų esančių terasų danga yra sutrūkinėjusi; iii) vanduo sunkiasi pro lubas ir bendro naudojimo patalpose; iv) sandūrose tarp penkiaaukštės namo dalies ir triaukščių pastato dalių netinkama termoizoliacija ir netinkamas vandens nuleidimas (ant stogo pastovai kaupiasi vanduo, kuris negeba nubėgti per užsikemšančią vidinę vandens nuleidimo sistemą); v) išryškėjo ventiliacijos defektai. Šio rašto pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus Statinių naudojimo priežiūros skyrius (toliau – Savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros skyrius) patikrino, kaip tuometinis namų (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratorius atlieka namų techninę priežiūrą ir surašė 2008 m. gruodžio 8 d. UAB „Verkių ūkis“ atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. A32-660-(27.6-ŪKI) (b. l. 37-39, t. 1). Šiame akte Savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros skyrius konstatavo, kad namų (duomenys neskelbtini) sienos daugelyje vietų sutrūkinėjusios, beveik ties visais langais yra žymūs įstriži pleišėjimai, laiptinių tambūruose skilusios ir pastoviai drėgmės veikiamos lubos ir sienos, virš garažų esančių terasų atraminės sienos stipriai paveiktos drėgmės, sutrūkinėjusios, daugelyje vietų iškritę tinko plotai, terasų danga – plytelės išsikraipę, atšokę. Šiame akte Savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros skyrius taip pat nurodė, kad būtina uždėti žymenis, stebėti pokyčius, užsakyti projekto/statinio ekspertizę, organizuoti defektų likvidavimo darbus, bei įpareigojo tuometinį namų (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratorių UAB „Verkių ūkis“ užsakyti ekspertus (duomenys neskelbtini) statinių projektų/ statinių ekspertizei atlikti, nustatyti defektų atsiradimo priežastis, parengti defektų likvidavimo, pastatų stabilumo užtikrinimo sprendinius ir apie įvykdymą informuoti Savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros skyrių iki 2009 m. sausio 30 d.

Reaguodamas į šį reikalavimą namų (duomenys neskelbtini) tuometinis administratorius UAB „Verkių ūkis“ pas UAB „Statybų ekspertų biuras“ užsakė ekspertizę, apie ką informavo taip pat atsakovę (b. l. 32-33, t. 1).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad apie gautą UAB „Statybos ekspertų biuras“ surašytą ekspertizės aktą atsakovė buvo informuota UAB „Verkių ūkis“ 2009 m. rugpjūčio 6 d. raštu, kuriuo jos kartu su UAB „Arkada“ buvo prašoma nedelsiant šalinti garantiniu namų (duomenys neskelbtini) eksploatavimo laiku atsiradusius statybos defektus nustatyta tvarka (b. l. 34, t. 1). Toks reikalavimas buvo teiktas atsakovei ir UAB „Verkių ūkis“ 2009 m. spalio 19 d. raštu Nr. S-409 (b. l. 35, t. 1), 2010 m. vasario 8 d. raštu Nr. S-47 (b. l. 29-31, t. 1). Byloje nėra duomenų, kad reaguodama į šiuos raštus atsakovė pati ar pasitelkusi kitus asmenis būtų faktiškai šalinusi nustatytus namų (duomenys neskelbtini) trūkumus.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kilus ginčui dėl ieškovės nurodomų atsiradusių namų (duomenys neskelbtini) defektų jų eksploatavimo metu priežasčių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartimi byloje buvo paskirta statinio konstrukcijos, statinio techninės būklės, statybos įvertinimo ekspertizė, kurią buvo pavesta atlikti ekspertui V. R. (b. l. 71-74, t. 3). Šiame ekspertizės akte ekspertas pateikė išvadas dėl ieškinyje nurodytų namų (duomenys neskelbtini) defektų (8.18 punktas) priežasčių, tarp jų: i) įėjimo tambūrų sienų pleišėjimo priežastimi laikytinas klaidingas projektinis sprendinys, pastato projekte nenumačius deformacinės siūlės tarp pagrindinio korpuso ir įėjimo tambūro (ašis A). Pirmųjų dvejų-trejų metų periodu statinio prisitaikymo metu pasireiškė deformacijos dėl nevienodų pamatų nuosėdžių ir konstrukcijų įrašų persiskirstymo, dėl ko supleišėjo tambūro sienos (1.1, 2.1, 2.4, 8.1, 16.1 punktai); ii) pagrindinio korpuso išorinių sienų pleišėjimo, fasadinio tinko pažaidų priežastimi laikytinas klaidingas projektinis sprendinys, pastato projekte nenumačius temperatūrinių deformacinių siūlių sluoksniuoto mūro konstrukcijoje. Išorinį sluoksniuoto mūro sluoksnį veikiant temperatūros pokyčiams pasireiškė šio sluoksnio deformacijos, dėl ko atsirado plyšiai mūre ir tinko sluoksnyje. Sienų išorinis mūro sluoksnis įrengtas laikantis projektinės dokumentacijos. Atsiradę išorinio mūro sluoksnio defektai nėra netinkamos statinio eksploatavimo techninės priežiūros, veikiant natūraliam atmosferos poveikiui, pasekmė (1.2, 2.2, 2.4, 5.1, 8.1, 12.1-12.4 punktai); iii) spėtina, kad panaudotas klaidingas terasų tvorelių sujungimo su atitvarine konstrukcija mazgas, kuriame neįvertintos galimos skirtingos  mazge jungiamų elementų tarpusavio deformacijos, nenumatytos priemonės suvaržytoms deformacijoms kompensuoti, kas taip pat lėmė plyšius ir fasadinio tinko atsisluoksniavimą terasos tvorelių tvirtinimo prie atitvarinių konstrukcijų vietose (1.3, 2.3, 2.4, 8.1, 11.2 punktai), iv) pagal balkonų konstrukcijos pobūdį ir padėtį pastate hidroizoliacijos įrengimas šiuose balkonuose nėra būtinas. Tam, kad nuspręsti ar reikalinga plieninės kolonos ir balkono plokštės mazgo hidroizoliacija reikalinga nustatyti šio mazgo konstrukcinį sprendimą. Sprendžiant pagal vizualius požymius (druskų nubėgimai plieninės kolonos paviršiumi) plieninės kolonos ir balkono mazgo hidroizoliacija nepakankama (5.2, 13.1 punktai); v) terasos konstrukciniai projektiniai sprendiniai atitinka tokiai konstrukcijai keliamus reikalavimus. Esamos terasos elementų pažaidos (suiręs klijų sluoksnis, keraminių plytelių nuskilimai, po hidroizoliaciniu sluoksniu esančių sluoksnių įdrėkimas) yra ne konstrukcinio sprendimo pasekmė, o natūralaus konstrukcijų nusidėvėjimo rezultatas veikiant destrukciniams aplinkos poveikiams. Esamų keraminių plytelių pažaidų atsiradimo priežastimi yra netinkama statinio eksploatavimo techninė priežiūra, t. y. pažeisto keraminių plytelių klijų sluoksnio nesavalaikis keitimas. Terasų hidroizoliacija atlikta tinkamai ir kokybiškai pagal projektinį sprendinį, tam panaudotos tinkamos medžiagos. Terasų apšiltinimas ir terasų grindų plytelių pirminis suklijavimas tinkamas. Deformacinės siūlės terasos konstrukcijose neužfiksuotos, tačiau esamos terasų keraminių plytelių dangos pažaidos nesusijusios su deformacinėmis siūlėmis. Terasų dangai panaudotos keraminės plytelės atitinka joms keliamus reikalavimus. Keraminių plytelių suklijavimui panaudos cementinis skiedinys, tačiau negalima nustatyti, ar jis atitiko jam keliamus ilgaamžiškumo reikalavimus (5.3, 8.2, 9.1, 9.2, 9.3, 11.1, 11.3 punktai).

Taip pat šiame ekspertizės akte ekspertas nurodė ir tai, kad i) gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) pastatyti pagal projektą. Nors atskirais atvejais projektiniai sprendiniai pateikti nepakankamai detaliai, įvertinus tai, kad objekto statybos metu buvo vykdoma projekto vykdymo priežiūra (tai įrodo įrašai statybos darbų žurnaluose) ir neaiškumai projektiniuose sprendiniuose buvo derinami, esami faktiniai projektiniai sprendiniai neprieštarauja normatyviniams statybos techniniams reikalavimams, laikytina, kad rangovas nurodytus darbus atliko pagal projektą (3.2 punktas); ii) atliekant pastatų (duomenys neskelbtini) statybos darbus statybinės medžiagos, atsižvelgiant į statybos metų laiką, parinktos tinkamai (4.1 punktas); iii) namų (duomenys neskelbtini) statinio eksploatavimo techninė priežiūra buvo atliekama nuo 2004 m., tačiau statinio eksploatavimo techninės priežiūros metu nustatyti defektai ir jų atsiradimo priežastys nebuvo šalinami. Dėl netinkamos statinio techninės priežiūros (laiku neatliekamo nustatytų defektų ir pažaidų šalinimo) požeminio garažo konstrukcijose atsirado ir intensyvėja šios pažaidos: rūdija plieniniai elementai, daugėja ir intensyvėja betoninio paviršiaus pažaidos, atsirado pelėsis, suskilo terasos keraminės plytelės, galėjo būti intensyvesnis cokolio po terasos apskardinimu destrukcinis procesas, neužkirtus kelio vandens prasiskverbimui į vidines statinio konstrukcijas, gali vystytis vizualiai nepastebimos pažaidos (7.1, 7.2, 7.3, 8.2, 10.1, 14.1 punktai).

Ieškovė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo reiškia atsakovei kaip namų (duomenys neskelbtini) statytojai ir pardavėjai, nes, ieškovės teigimu, tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų, sudariusių sutartis dėl butų ar kitų patalpų namuose (duomenys neskelbtini) įsigijimo susiformavo būtent pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 24 d. šioje civilinėje byloje priėmė sprendimą, kuriame nustatė, kad visus butus, esančius(duomenys neskelbtini), UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ perleido pagal piliečių aprūpinimo gyvenamuoju plotu savo lėšomis sutartis, kurios sudarytos laikotarpiu nuo 1999 m. rugsėjo 2 d. (b. l. 171, t. 6) iki 2000 m. gruodžio 8 d. (b. l. 197, t. 6), o buto perdavimo nuosavybėn aktai sudaryti laikotarpiu nuo 1999 m. gruodžio 14 d. (b. l. 156, t. 6) iki 2001 m. sausio 29 d. (b. l. 197, t. 6). Šios sutartys ir aktai pateikti bylos 8 tome, lapai 4-91. Be to, dvidešimt aštuoni iš keturiasdešimties ( b. l. 125-128, t. 6) name (duomenys neskelbtini) esančių garažų (Nr. 1, 6, 7, 9, 11, 16, 17, 18, 19, 20, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 29, 30, 31, 33, 34, 35, 36, 38, 39, 40, 41 ir 42) perleista pagal lėšų panaudojimo požeminio garažo statybai sutartis, kurios sudarytos nuo 2000 m. sausio 13 d. (b. l. 176, t. 8) iki 2001 m. kovo 23 d. (b. l. 118, t. 8), o perdavimo nuosavybėn aktai sudaryti nuo 2000 m. sausio 14 d. (b. l. 144, 177, 181, 185, 189, t. 8) iki 2001 m. rugsėjo 7 d. (b. l. 119, t. 8). Kita dalis, t. y. dvylika iš keturiasdešimties garažų Nr. 2, 3, 4, 5, 8, 10, 12, 13, 14, 15, 28 ir 32 perleista pagal pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas nuo 2002 m. sausio 11 d. (b. l. 131-133, t. 8) iki 2006 m. lapkričio 9 d. (b. l. 161-163, t. 8). Nuo 2001 m. liepos 1 d. (t. y. nuo Civilinio kodekso įsigaliojimo) atsakovas perleido keturiolika iš keturiasdešimties garažų, t. y. garažus Nr. 2, 3, 4, 5, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 28, 32, nors garažas Nr. 9 perleistas 2001 m. kovo 23 d. sutartimi, tačiau perdavimo nuosavybėn aktas pasirašytas 2001 m. rugsėjo 7 d. (b. l. 118, 119, t. 8). Šiame sprendime Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs ieškovės ir trečiųjų asmenų žodinius paaiškinimus, konstatavo, kad UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir atitinkamų trečiųjų asmenų pasirašytos gyventojų lėšų panaudojimo buto statybai sutartys, taip pat ir lėšų panaudojimo požeminio garažo statybai sutartys yra apsimestiniai sandoriai, kuriais buvo pridengiami pirkimo-pardavimo sandoriai (1964 m. CK 52 straipsnis, 2000 m. CK 1.87 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 2, 4 dalys). Vilniaus apygardos teismas, peržiūrėjęs šį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą apeliacine tvarka, 2019 m. spalio 10 d. nutartimi atmetė atsakovės atsiliepimo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo atsakovės sutartis su gyventojais kaip pirkimo-pardavimo sandorius, bet ne kaip lėšų panaudojimo sutartis, sudarytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nes atsakovė nepateikė apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendime nustatytų butų ir kitų patalpų perleidimo sutarčių sudarymo faktinių aplinkybių ir šių sutarčių teisinio vertinimo.

Kasacinis teismas yra suformulavęs tokius prejudicinių faktų kriterijus (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog CPK 182 straipsnio 2 punkto norma negali būti taikoma, kai tam tikras faktines aplinkybes nustato anksčiau bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas toje pačioje byloje, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nes tai neatitinka vieno esminių prejudicialumo nustatymo kriterijų – kad aplinkybės turi būti nustatytos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, išdėstyti išaiškinimai nėra besąlygiškai privalomi, nes bylą nagrinėjant iš naujo gali būti nustatytos kitos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi teismui pasiūlius šiuo klausimu šalis pateikti savo nuomonę ieškovė nurodė palaikanti nustatytus faktus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendime, atsakovė gi nurodė, kad ji su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimu šioje dalyje nesutinka. Taigi, byloje tarp šalių kilo ginčas, ar minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimu nustatytos aplinkybės yra prejudicinis faktas, kuriuo teismas turi remtis spręsdamas šią bylą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartimi grąžintoje iš naujo nagrinėti dalyje.

Vertindamas šias aplinkybes, teismas pirmiausia pažymi, kad sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendime padaryta išvada dėl UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir atitinkamų trečiųjų asmenų pasirašytų gyventojų lėšų panaudojimo buto statybai sutarčių, taip pat ir lėšų panaudojimo požeminio garažo statybai sutarčių buvimo apsimestiniais sandoriais, kuriais buvo pridengiami pirkimo-pardavimo sandoriai. Atkreiptinas dėmesys, kad ir nagrinėjant bylą iš naujo teismo posėdžių metu apklausti atvykę tretieji asmenys teigė supratę, jog jie pastatytus butus iš atsakovės perka. Jokių kitų (naujų) įrodymų, kurie patvirtintų, kad šios sutartys (jeigu jos iš tikrųjų buvo lėšų panaudojimo, o ne pirkimo-pardavimo sutartys) buvo sudarinėjamos laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarime Nr. 383 nustatytos tvarkos, pagal kurią, be kita ko, Vilniaus miesto valdybai turėjo būti pateikti tvirtinti gyventojų vardiniai sąrašai (2.1 punktas), sudaromos pirkimo išsimokėtinai sutartys (2.4 punktas), atsakovė į bylą nepateikė.

Kita vertus, teismas sprendžia, kad ši aplinkybė visgi turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė šioje civilinėje byloje į vieną ieškinį savanoriškai sujungė kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus keliems atsakovams, kurių dalis buvo išnagrinėta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimu (CPK 136 straipsnio 1 dalis). Juo Vilniaus miesto apylinkės teismas UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir atitinkamų trečiųjų asmenų pasirašytas gyventojų lėšų panaudojimo buto statybai sutartis, taip pat ir lėšų panaudojimo požeminio garažo statybai sutartis pripažino apsimestinėmis ir niekinėmis (CK 1.78 straipsnio 1, 5 dalys). Šią aplinkybę Vilniaus miesto apylinkės teismas laikė reikšminga ne vien tik sprendžiant ieškovės pareikštą reikalavimą atsakovei, bet ir reikalavimus UAB „Arkada“ ir UAB „Projektservisas“, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus. Joje Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodė, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius, reikšdamas ieškinius dėl nuostolių, atsirandančių dėl administruojamų objektų trūkumų, atlyginimo, neturi ir negali turėti daugiau teisių nei jų turi tų objektų bendraturčiai, todėl bylose svarbu nustatyti, kada ir kokiais pagrindais fiziniai asmenys įgijo nuosavybės teisę į butus ir bendrojo naudojimo objektus ir tik tuomet spręsti, ar taikytinos CK 1964 m. CK 262 ir 263 straipsniuose įtvirtintos nuostatos dėl pirkėjo teisių, kai parduodamas namas su trūkumais, ar CK 6.334, 6.335 ir 6.338 straipsniuose įtvirtintos pirkėjo teisių apsaugos taisyklės.

Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendime nustatyta aplinkybė dėl UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir atitinkamų trečiųjų asmenų pasirašytų gyventojų lėšų panaudojimo buto statybai sutarčių, taip pat ir lėšų panaudojimo požeminio garažo statybai sutarčių buvimo apsimestiniais sandoriais, kuriais buvo pridengiami pirkimo-pardavimo sandoriai, turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, nes ji buvo nustatyta nagrinėjant ieškovės į tą pačią bylą apjungtus tarpusavyje susijusius, tačiau savarankiškus reikalavimus UAB „Arkada“ ir UAB „Projektservisas“, kurių atžvilgiu jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas; nagrinėjant pastaruosius reikalavimus atsakovė taip pat dalyvavo byloje dalyvaujančiu asmeniu; ji pateko į įrodinėjimo dalyką ir sprendžiant ieškovės reikalavimus UAB „Arkada“ ir UAB „Projektservisas“, nes lėmė ieškovės teisės reikšti tokio pobūdžio ieškinį apskritai mastą ir apimtį.

Šios teismo išvados nekeičia ir tai, kad ieškovė nebuvo šių santykių tarp UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir trečiųjų asmenų šalimi. Teismas sutinka su atsakove, kad ieškovė, nebūdama sandorių, kuriais nekilnojamasis turtas įgyjamas nuosavybės teise, šalis ir tuo pačiu subjektas, kuriam šiais sandoriais sukuriamos teisės ir (ar) pareigos, neturi subjektinės teisės reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus, grindžiamus šiais sandoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-403/2019). Tačiau nagrinėjamu atveju tokių reikalavimų ieškovė byloje ir nereiškė. Aplinkybę, kad UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir atitinkamų trečiųjų asmenų pasirašytos gyventojų lėšų panaudojimo buto statybai sutartys, taip pat ir lėšų panaudojimo požeminio garažo statybai sutartys buvimo apsimestiniai sandoriai, kuriais buvo pridengiami pirkimo-pardavimo sandoriai,  konstatavo teismas CK 1.78 straipsnio 5 dalies pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 1.78 straipsnio 5 dalis, įtvirtinanti nuostatą, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva), reiškia, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė tam tikra jo dalis, ex officio  konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008, 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2013 ir kt.).

Taip pat šios išvados nekeičia ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendime padaryta išvada dėl UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir atitinkamų trečiųjų asmenų pasirašytų gyventojų lėšų panaudojimo buto statybai sutarčių, taip pat ir lėšų panaudojimo požeminio garažo statybai sutarčių buvimo apsimestiniais sandoriais, kuriais buvo pridengiami pirkimo-pardavimo sandoriai, nebuvo nurodyta jo rezoliucinėje dalyje, kas taip pat yra vertintina sprendžiant dėl faktų pripažinimo prejudiciniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/695/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartis Nr. 2A-57-196/2015). Pirma, ši aplinkybė nėra tiek aktuali nagrinėjamu atveju, nes, kaip minėta, atsakovė dalyvavo byloje Vilniaus miesto apylinkės teismui 2018 m. spalio 4 d. priimant sprendimą kitų byloje atsakovų teisėmis dalyvavusių asmenų UAB „Arkada“, UAB „Projektservisas“ atžvilgiu. Antra, pagal CK 1.78 straipsnio 1 dalį sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-595-302/2015). Trečia, sprendime konstatavęs tam tikro sandorio buvimo niekiniu faktą pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį teismas paprastai rezoliucinėje dalyje turi nurodyti tik sprendimą dėl restitucijos taikymo ar netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2018 m. spalio 24 d. sprendimą, nematė pagrindo taikyti restitucijos, nes apsimestiniais teismas pripažino tik išorinius UAB „Vilniaus kapitalinės statyba“ ir atitinkamų trečiųjų asmenų sudarytus sandorius dėl butų ir garažų namuose (duomenys neskelbtini) įsigijimo, bei nurodė, kad jų santykiams taikytinos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios normos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai viena iš sandorio šalių siekia pripažinti sandorį negaliojančiu, nes jis yra apsimestinis pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, restitucijos taikymas priklauso nuo to, ar tikrąją šalių valią atitinkantis sandoris (tas, kurį pridengia apsimestinis sandoris) yra teisėtas. Tuo atveju, kai pripažinus negaliojančiu apsimestinį išorinį sandorį tikrąją šalių valią atitinkantis sandoris yra neteisėtas, restitucija yra galima. Esant situacijai, kai tikrąją šalių valią atitinkantis sandoris yra teisėtas – restitucija paprastai negalima, nes sandorio šalis saisto liekantis galioti tikrąją šalių valią atitinkantis vidinis sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2017, konstatavo, kad daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorius, reikšdamas ieškinius dėl nuostolių, atsirandančių dėl administruojamų objektų trūkumų, atlyginimo, neturi ir negali turėti daugiau teisių, nei jų turi tų objektų bendraturčiai. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad tretieji asmenys, jiems įsigyjant butus ir kitas patalpas namuose (duomenys neskelbtini) iš atsakovės, veikė kaip pirkėjai, teismas konstatuoja, kad ieškovės kaip namų (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo administratorės, turinčios teisę pareikšti ieškinį su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius, galimi teisių gynimo būdai ir mastas pirmiausia sietini su taisyklėmis, reglamentuojančiomis pirkimo-pardavimo teisinius santykius.

Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad visus butus namuose (duomenys neskelbtini) tretieji asmenys iš atsakovės įsigijo iki 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojant 2000 m. CK (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnis), tik dalį garažų name (duomenys neskelbtini) (14 iš 40) tretieji asmenys įsigijo po 2000 m. CK įsigaliojimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad beveik į visus šiuos garažus (13 iš 14) nuosavybės teisė iki juos perleidžiant tretiesiems asmenims Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota pačios atsakovės vardu 2000 m. sausio 13 d. statinio priėmimo naudoti akto Nr. 019 pagrindu (b. l. 173-174, 148-149, 145-146, 160-161, 150-152, 153-155, 162-163, 164-165, 121-123, 156-157, 158-159, 166-167, t. 11, b. l. 131-133, t. 8). Byloje tarp šalių nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovė, namus (duomenys neskelbtini), priėmus naudoti, juos 1999 m. gruodžio 14 d., 2000 m. sausio 12 d. aktais perdavė eksploatuoti SP UAB „Verkių ūkis“, kuris vėliau (tuo metu UAB „Verkių ūkis“) ir pareiškė ieškinį šioje byloje. Taigi, įvertinus visumą nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad ieškovės teisių gynimo būdams ir mastui nagrinėjamu aspektu pirmiausia taikytinos taisyklės, įtvirtintos 1964 m. CK.

1964 m. CK numato, kad parduoto daikto kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - paprastai reiškiamus reikalavimus (261 straipsnio 1 dalis). Jeigu parduoto daikto trūkumai nebuvo aptarti, pareiškėjas, kuriam parduotas netinkamos kokybės daiktas, turi teisę, savo pasirinkimu, pareikalauti arba kad daiktas, sutartyje apibrėžtas rūšiniais požymiais, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, arba kad atitinkamai sumažinta perkamoji kaina, arba kad pardavėjas neatlygintinai pašalintų daiktų trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, arba kad būtų nutraukta sutartis ir pirkėjui atlyginti nuostoliai (262 straipsnis). Jeigu parduoto daikto trūkumai nebuvo pardavėjo aptarti iki daikto perdavimo pirkėjui, tai pirkėjas turi teisę pareikšti pardavėjui pretenziją dėl šių trūkumų tuoj po to, kada juos pastebi, tačiau ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo  daikto perdavimo dienos, o dėl namo trūkumų – ne vėliau kaip per vienerius metus nuo namo perdavimo pirkėjui valdyti dienos (263 straipsnis). Ieškinys dėl parduoto daikto trūkumų gali būti pareiškiamas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pretenzijos pareiškimo dienos, o jeigu pretenzija nepareikšta arba jos pareiškimo laiko negalima nustatyti, nuo tos dienos, kurią pasibaigia terminai, nustatyti pretenzijoms dėl šių trūkumų pareikšti (264 straipsnis).

Byloje nėra duomenų, liudijančių kada tiksliai tretieji asmenys pareiškė pirmąsias pretenzijas atsakovei dėl namų (duomenys neskelbtini) defektų ir tų defektų pobūdžio. Tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad praėjus šiek tiek daugiau nei metams po namų (duomenys neskelbtini) priėmimo naudoti, komisija, sudaryta iš namo (duomenys neskelbtini) gyventojų, atsakovės ir AB „Arkada“ 2001 m. birželio 20 d. nustatė, kad namuose (duomenys neskelbtini) išaiškėjo defektai, tarp jų lauko ir butų sienų trūkimai namuose (duomenys neskelbtini), vandens pratekėjimai namuose (duomenys neskelbtini), kuriuos buvo nutarta ištaisyti iki 2001 m. rugpjūčio 15 d. 

Įvertinęs byloje nustatytą aplinkybę, kad nors namai (duomenys neskelbtini) SP UAB „Verkių ūkis“ atsakovės buvo perduoti eksploatuoti 1999 m. gruodžio 14 d., 2000 m. sausio 13 d. ilgalaikio turto perdavimo priėmimo aktais, butų namuose (duomenys neskelbtini) pardavimas atsakovės tretiesiems asmenims buvo vykdomas iki 2000 m. gruodžio 8 d., teismas mano esant pagrindą teigti, kad pirmosios pretenzijos dėl namų (duomenys neskelbtini) defektų (pretenzijos, fiksuotos 2001 m. birželio 20 d.  komisijos, sudarytos iš namo (duomenys neskelbtini) gyventojų, atsakovės ir AB „Arkada“) visų trečiųjų asmenų, įsigijusių butus iš atsakovės vardu, nepaisant kuris ar kurie iš trečiųjų asmenų jas iniciavo, reiškė, buvo pareikštos nepraleidus 1964 m. CK 263 straipsnyje įtvirtinto termino pretenzijoms dėl daikto trūkumo pareikšti, kuris skaičiuotinas nuo 2000 m. gruodžio 8 d. Tačiau įvertinus aplinkybę, kad ieškinį teisme atsakovei ieškovė kaip namų (duomenys neskelbtini) administratorė, įgyvendinanti namo butų savininkų teises, susijusias su namo bendrąja daline nuosavybe, pareiškė tik 2013 m. vasario 26 d., konstatuotina, kad ieškovė akivaizdžiai praleido įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą materialiniams teisiniams reikalavimams dėl namų (duomenys neskelbtini) defektų, atsiradusių ir atsakovės patvirtintų 2001 m. birželio 20 d. akte per vienus metus nuo jų perėmimo valdyti dienos, pareikšti (1964 m. CK 265 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Kadangi minėtas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl parduotų daikto trūkumų pareikšti praleistas itin smarkiai – daugiau nei 10 metų, pagrindo spręsti jo atnaujinimo klausimą teismas nemato jokio pagrindo (CK 1.5 straipsnis).

Kita vertus, vertinant ieškovės teisę reikalauti atlyginti išlaidas, reikalingas namų (duomenys neskelbtini) defektams pašalinti 1964 m. CK 262 straipsnio pagrindu, būtina pažymėti tai, kad 1964 m. CK nenustatė pardavėjo garantijos, kaip pardavėjo pareigų sudėtinės dalies, dėl pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamų statinių kokybės. Todėl nagrinėjant tokį reikalavimą itin svarbu ir tai, kokie konkrečiai ir kokios apimties defektai namuose (duomenys neskelbtini) atsirado būtent per vienerius metus nuo butų šiuose namuose perdavimo valdyti tretiesiems asmenims, įsigijusiems jiems iš atsakovės, dienos, dėl kurių pastarieji ar namų (duomenys neskelbtini) administratorius atsakovei pareiškė pretenzijas. Pažymėtina, kad byloje surinktų duomenų tokioms aplinkybėms nustatyti nepakanka: 2001 m. birželio 20 d. akte šie defektai yra nurodomi labai bendrais bruožais (nenurodoma nei jų konkreti lokalizacija, nei jų mastas, pobūdis); iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, taip pat trečiųjų paaiškinimų nustatyta, kad dalis defektų ne atsakovės, tačiau UAB „Arkada“ vėliau buvo šalinami. Todėl ir šiuo aspektu pripažinti ieškovės ieškinį atsakovei kaip pardavėjai, reiškiamą 1964 m. CK 262 straipsnio pagrindu, teismas neturi pagrindo.

 Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme teikdama paaiškinimus teismui taip pat nurodė, kad atsakovė pagal ieškinį turi atsakyti ne tik dėl to, kad ji laikytina butų namuose (duomenys neskelbtini) pardavėja, bet ir todėl, kad ji betarpiškai dalyvavo namų (duomenys neskelbtini) statybos darbe, taip pat sprendžiant klausimus, iškilusius dėl paaiškėjusių namų (duomenys neskelbtini) defektų. Atsakovė su tokia pozicija nesutiko, nurodydama, kad namų (duomenys neskelbtini) statybos metu galioję teisės aktai nenumatė jos atsakomybės už garantiniu laikotarpiu paaiškėjusių jos užsakytų pastatyti namų trūkumų. Tokia atsakomybė buvo numatyta rangovui ir projektuotojui, kurių atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismo vertinimu, šiuo aspektu atskirai pasisakytina šioje byloje, nes tai sudaro ieškovės pareikšto ieškinio pagrindą.

Pirmiausia primintina, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2017, nurodė, kad vertindamas nuosavybės teisinių santykių atsiradimo pagrindus ir jų reikšmę butus įsigijusių fizinių asmenų teisių gynimui, kai perleistas nuosavybėn nekilnojamasis turtas turi trūkumų, pirmosios instancijos teismas turėtų laikytis kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl daikto, pagaminto statybos procese, įgijėjo teisių remtis kokybės garantija, atitinkančia garantiją dėl daikto pagaminimo statybos procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2017). Kadangi daikto, pagaminto statybos procese, įgijėjas turi teisę remtis kokybės garantija, jis gali reikalauti taikyti ir visas rangovo, projektuotojo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybei kilti nustatytas taisykles. Kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Darbų rezultato atidavimo naudoti metu galiojęs Statybos įstatymas nustatė 5 metų garantijos terminus, taikytinus statiniams. Garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos (1964 m. CK 389 straipsnis, Statybos įstatymo (1997 m. birželio 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1997 m. liepos 9 d. iki 2000 m. rugsėjo 15 d.) 11-13 straipsniai, CK 6.698 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste pabrėžtina, kad daikto, pagaminto statybos procese, įgijėjo teisės remtis kokybės garantija, atitinkančia garantiją dėl daikto pagaminimo statybos procese, neeliminuoja pirkėjo teisės nurodytais terminais reikšti reikalavimus tik/ir pardavėjui dėl parduoto daikto trūkumų.

Vilniaus apygardos teismas, peržiūrėdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą apeliacine tvarka ir bylą atsakovės atžvilgiu grąžindamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, šioje dalyje panaikinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą, 2019 m. spalio 10 d. nutartyje nurodė, kad dažniausia pardavėjas parduoda būstus name, kuris buvo užsakytas ir pastatytas statybos rangos sutarties pagrindu. Parduodant butus ir kitas patalpas, nekilnojamojo turto vystytojas (statytojas, užsakovas) tampa pardavėju, todėl už parduoto daikto kokybę atsako kaip pardavėjas; parduodamas, jis garantuoja pirkėjui, kad statant ir įrenginėjant patalpas, buvo naudojamos medžiagos, gaminiai, įrenginiai, atitinkantys įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, kokybės reikalavimus, taip pat garantuoja, kad parduoto nekilnojamojo turto (buto) kokybė atitinka kokybės reikalavimus, atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perleidimo momentu, net jeigu tokie trūkumai paaiškėja vėliau. Todėl Vilniaus apygardos teismas nesutiko su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendime padaryta išvada, kad nėra atsakovės atsakomybės sąlygų pagal 1964 m. CK 262 straipsnį, Statybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punktą, 13 straipsnio 5 dalį, nes teismas be pagrindo sutapatino atsakovės atsakomybę kaip pardavėjos ir kaip statinio statytojos ir techninės prižiūrėtojos. Nors šioje Vilniaus apygardos teismo nutartyje iš dalies yra pateikiamas byloje nustatytų aplinkybių vertinimas, besiskiriantis nuo šiame sprendime nurodyto, teismas pažymi, kad jis pirmosios instancijos teismo nesaisto, nes byla atsakovės atžvilgiu buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pilna apimtimi, o teisinių santykių kvalifikavimas ir teisės normų taikymas kiekvienoje byloje yra atliekamas individualiai.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad namai (duomenys neskelbtini) buvo statomi pagal 1998 m. spalio 8 d. išduotą leidimą Nr. GN 98-22 ir UAB „Vilniaus miestprojektas“ parengtą projektą Nr. MP-190, kuris patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento 1998 m. spalio 28 d., o priimti naudoti 1999 m. gruodžio 10 d., 2001 m. sausio 13 d. aktais. Todėl sprendžiant dėl atsakovės kaip namų (duomenys neskelbtini) statyboje dalyvavusio asmens atsakomybės taikytinos 1997 m. birželio 26 d. Statybos įstatymo redakcijoje, galiojusioje nuo 1997 m. liepos 9 d. iki 2000 m. rugsėjo 15 d., įtvirtintos nuostatos.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos procese atsakovė save įvardino užsakove. Toks jos statusas buvo apibrėžtas 1998 m. spalio 21 d. statybos rangos sutartyje, jos pakeitimuose (b. l. 85-92, t. 1), statybos darbų žurnaluose, toks jos statusas buvo apibrėžtas ir statinio naudojimo priėmimo aktuose (b. l. 137-142, t. 1). 

Tuo metu galiojęs Statybos įstatymas statytoją (užsakovą) apibrėžė kaip fizinį ar juridinį asmenį, kuris investuoja į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas perduoda kitam fiziniam ir juridiniam asmeniui) (2 straipsnis). Jo teises ir pareigas įtvirtino Statybos įstatymo 10 straipsnis, tame tarpe gauti iš savivaldos vykdomųjų institucijų, kitų institucijų nustatytas projektavimo technines ir specialias sąlygas, turėti nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą statinio projektą pagal normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, gauti apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą statyti statinį, organizuoti statinio statybą, organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą, nustatyta tvarka organizuoti baigto statyti statinio priėmimą naudoti, teisiškai įregistruoti priimtą naudoti statinį (1 dalies 1, 3, 5, 6, 7, 11, 12 punktai). Taigi, nurodytos nuostatos patvirtina, kad statytojo pareigos buvo susietos su visu statybos laikotarpiu nuo jo pradžios – sąlygų projektui rengti gavimo, iki pabaigos – pastatyto ir priimto naudoti statinio įregistravimo registre.

Atsakovė apeliuoja į tai, kad Statybos įstatyme nebuvo įtvirtinta atsakovės (statytojos) atsakomybė už garantiniu laikotarpiu atsiradusius statinio trūkumus, teikdama, kad tokia atsakomybė buvo įtvirtinta tik rangovui, projektuotojui, kuo atsakovė nebuvo, ir statinio techniniam prižiūrėtojui, kuo atsakovė nagrinėjamu atveju neneigia buvusi.

Teismas, vertindamas Statybos įstatymo ir jį tuo metu lydinčių teisės aktų nuostatas, sutinka, kad Statybos įstatyme tiesiogiai nebuvo įtvirtinta statytojo pareiga garantuoti už statinio kokybę per Statybos įstatyme nurodytus terminus, nes atsakomybė už statinio kokybę per įstatymo įtvirtintą garantinį laikotarpį buvo paskirstyta tarp kitų statybos procese dalyvaujančių asmenų. Statybos įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje buvo nurodyta, kad rangovui tenka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė, civilinė ir baudžiamoji atsakomybė už blogai atliktų statybos darbų padarinius statybos metu ir per rangos sutartyje nustatytą statinio garantinį laiką. Statybos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje buvo nurodyta, kad statinio statybos techniniam prižiūrėtojui tenka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė, civilinė ir baudžiamoji atsakomybė už statinio projekto pažeidimą, už priimtų blogai atliktų statybos darbų padarinius statybos metu ir per rangos sutartyje nustatytą statinio garantinį laiką. Statybos įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje buvo nurodyta, kad projektuotojui tenka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė, civilinė ir baudžiamoji atsakomybė už blogų projektų padarinius statybos metu ir per projektavimo sutartyje nustatytą garantinį laiką. Tačiau lygiai taip pat kaip projektuotojui ir rangovui (Statybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 12 straipsnio 3 dalies 8 punktas), Statybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punkte buvo įtvirtinta bendro pobūdžio statytojo pareiga atlyginti sutarčių šalims, fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybei ar savivaldybei atsiradusios dėl statytojo (užsakovo) kaltės nuostolius: dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (arba netinkamo vykdymo), projekto ir normatyvinių dokumentų pažeidimo, blogos statinio statybos padarinių, tyčinės arba neatsargios veiklos (neveikimo), taip pat dėl vienašalio sutartinių įsipareigojimų vykdymo nutraukimo ir neteisėtų veiksmų (sprendimų ir nurodymų). Ir nors sutiktina, kad pastaroji Statybos įstatymo norma, įtvirtinanti ir statytojo atsakomybę prieš trečiuosius asmenis už dėl jo kaltės atsiradusius nuostolius dėl blogos statybos padarinių, be kita ko, įvertinus tuo metu galiojusios Statinių priėmimo naudoti tvarkos STR 1.11.01:1996, patvirtintos Lietuvos  Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 108, 3.16 punktą (garantiniu eksploatavimo laikotarpiu išryškėjusius statybos defektus rangovas pašalina savo lėšomis; dėl projekto klaidų garantiniu eksploatacijos laiku išryškėję statinio defektai šalinami projektuotojo sąskaita), STR 1.08.01:1998 „Statybos darbai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 181, 11.2 punktą (per garantinį laikotarpį rangovas privalo be papildomo užmokesčio atlikti statybos darbus, reikalingus jo padarytoms statybos metu klaidoms taisyti, arba atlyginti dėl klaidų padarytą žalą statytojui (užsakovui) bei tretiesiems asmenims, jei tų klaidų ištaisyti negalima), tiesiogiai neįtvirtino statytojo atsakomybės už garantiniu laikotarpiu atsiradusius statinio defektus, į šią aplinkybę atsižvelgtina toliau vertinant atsakovės kaip namų (duomenys neskelbtini) statyboje dalyvavusio asmens atsakomybę dėl garantiniu laikotarpiu paaiškėjusių namų defektų, be kita ko, įvertinus aktualiausią teismų praktiką nagrinėjamu klausimu.

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2020 m. sausio 16 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020, kurioje išplėtojo nekilnojamojo turto vystytojo sąvoką ir jo atsakomybę už garantiniu laikotarpiu paaiškėjusius statybos eigoje sukurto statinio defektus. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodė, kad statybos procese dalyvaujančio asmens veikla nukreipta ne į nekilnojamojo turto perpardavimą ar pardavimą, o visų pirma į nekilnojamojo turto sukūrimą statybos būdu ir taip sukurto turto pardavimą, yra priskiriama nekilnojamojo turto vystymo veiklai. Ekonominiu požiūriu nekilnojamojo turto vystytojo veiklos specifika pasireiškia tuo, kad vystytojas koordinuoja visą projekto vykdymą nuo proceso pradinės idėjos iki objekto įgyvendinimo ir tolesnės eksploatacijos, todėl jis yra atsakingas už visą projekto vykdymo procesą, jis koordinuoja ir organizuoja visų kitų projekto vykdymo dalyvių veiklą, jis prisiima visą su projektu susijusią riziką. Taigi, ekonominiu požiūriu pripažįstama, kad nekilnojamojo turto vystytojo veikla yra platesnė nei tik statytojo ir/ar rangovo funkcijas apimanti veikla. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat nurodė, kad nekilnojamojo turto vystytojo samprata, be kita ko, atspindinti ir minėtą ekonominę nekilnojamojo turto vystytojo veiklos sampratą, Statybos įstatyme įtvirtinta 2016 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-540 pakeitimo įstatymu Nr. XII-2573, įsigaliojusiu nuo 2017 m. sausio 1 d. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 29 dalį nekilnojamojo turto vystytojas – statytojas (užsakovas), kuris investuodamas vysto nekilnojamąjį turtą ir/ar infrastruktūrą miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose teritorijoje: formuoja statinių statybai skirtus sklypus, juose stato statinius ir juos parduoda. Nors nekilnojamojo turto vystytojas nėra priskirtas prie statybos dalyvių (Statybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis), vis dėl to jis, kaip ir rangovas, atsako statinio įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalis). Taigi, nekilnojamojo turto vystytojo statuso specifiškumas ir įvairiapusiškumas naujai Statybos įstatymu nustatytame reguliavime lemia tai, kad nekilnojamojo turto vystytojui, kaip ir rangovui, nustatyta pareiga garantuoti statinio kokybę garantiniu laikotarpiu.

2020 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020 Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat konstatavo, kad nors nekilnojamojo turto vystytojo samprata iki 2017 m. sausio 1 d. nebuvo įtvirtina ir nedetalizuota Statybos įstatyme, tai nesudaro kliūties teismui kvalifikuoti atsakovės statuso pagal ginčui aktualias Statybos įstatymo normas. Kai kuriais atvejais susiduriama su situacija, kai reikia įvertinti teisinę situaciją, tačiau teisės sistemoje yra neapibrėžtis, t. y. konstatuojamos teisės spragos. Galutinai pašalinti teisės spragas galima tik teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus. Tačiau vien tai, kad atitinkamas teisėkūros subjektas tam tikrų santykių laiku nesureguliuoja teisiškai arba juos sureguliuoja nepakankamai, nereiškia, kad teismai negali ir neturi vykdyti teisingumo. Tokiais atvejais nepaneigiama galimybė teismams tam tikras spragas užpildyti ad hoc ir taikant teisę, naudojantis teisės analogija, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės atkus, pirmiausia Konstituciją, tai darydami jie taip pat privalo paisyti konstitucinių teisingumo, protingumo, proporcingumo ir kitų principų.

Pastarojoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020, kurioje buvo taikomos vėlesnės nei ginčo atveju Statybos įstatymo nuostatos, Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat nurodė, kad Statybos įstatymas iš esmės plačiau apibrėžia rangovo sąvoką, nurodydamas, kad juo gali būti ne tik asmuo, kuris yra rangos santykių su kitu asmeniu – užsakovu šalis, bet ir asmuo, kuris vykdo statybą ūkio būdu (Statybos įstatymo 2 straipsnio 75 dalis, 18 straipsnio 9 dalis). Taigi, tas pats asmuo gali vykdyti ir statytojo (užsakovo), ir rangovo funkcijas, t. y. turėti dvejopą statusą.  Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo atveju vykusios statybos metu galiojusios teisės normos taip pat numatė analogišką atveją, kada statytojui tenka taip pat Statybos įstatyme įtvirtintos rangovo pareigos. Pagal STR 1.08.01:1998 „Statybos darbai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 181, 4.7 punktą, jei statytojas (užsakovas) statybos darbus vykdo ūkio būdu, jam tenka visos Statybos įstatymo, kitų įstatymų, poįstatyminių aktų ir statybos techninių reglamentų nustatytos rangovo pareigos, teisės ir atsakomybė. Taigi, pagal ginčo statybos metu galiojusią Statybos įstatymo redakciją asmuo statybos procese taip pat galėjo turėti dvejopą statusą – būti tiek statytoju (užsakovu), tiek ir rangovu. Tokiam statusui patvirtinti svarbus ir pats tokio asmens elgesys – kaip jis pats suvokia save ir pristato tretiesiems asmenims bei plačiai visuomenei ir kokį lūkestį jiems sukuria dėl savo sukurto nekilnojamojo daikto kokybės, su juo susijusių ekonominių ir teisinių pasekmių, įskaitant ir tai, kas bus atsakingas už statinio kokybę ir jos trūkumus, ką nurodė Lietuvos Aukščiausias Teismas 2020 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020. Statybos teisinių santykių kontekste skaidrumas turi ypač didelę reikšmę, nes padeda užtikrinti visuomenės interesą, kad statiniai būtų saugūs ir stabilūs, statomi taip, kad nekeltų pavojaus žmonių, naminių gyvūnų ar nuosavybės saugai ir nepakenktų aplinkai, o jeigu tokį pavojų sukelia, sudarytų sąlygas kaip įmanoma greičiau pašalinti tokį pavojų.

Todėl įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad  atsakovė kaip verslininkė siekė pastatyti ir pastatė namus (duomenys neskelbtini), o vėliau juos pardavinėjo, taip pat nors ji pati jų statybos procese fiziškai nevykdė statybos darbų, ji juos organizavo ir pati rūpinosi visu statybos procesu (užsakė projekto parengimą, gavo leidimą statybai, pasamdė rangovą, pati atliko namų statybos techninę priežiūrą, sprendė dėl lygiaverčių sprendinių (pamatų, plytelių terasoms, kt.) faktinio įgyvendinimo statybos metu, pridavė statinius naudoti, kt.), aktyviai dalyvavo sprendžiant jau pastatytų namų (duomenys neskelbtini) statybos trūkumų šalinimo klausimus iki bylos teisme iškėlimo (bendravo su trečiaisiais asmenimis (tą patvirtino trečiuoju asmeniu byloje apklaustas M. J., tą patvirtina ir rašytiniai įrodymai (b. l. 102-114, t. 2), betarpiškai dalyvavo namų defektų nustatyme (b. l. 77-78, t. 1, b. l. 115, t. 2), užsakė ekspertizę namuose išaiškėjusių defektų priežasčiai nustatyti (b. l. 63-90, t. 4), kvietė statybos procese dalyvavusius asmenis namų defektų priežasčiai išsiaiškinti (tą patvirtino tiek UAB „Arkada“, tiek UAB „Vilniaus miestprojektas“ procesiniuose dokumentuose, tą liudija ir rašytiniai įrodymai (b. l. 102, 107, 112, t.  2)), teismas konstatuoja, kad veikdama kaip namų (duomenys neskelbtini) sukūrėja (gamintoja) statybos teisinių santykių kontekste atsakovė veikė ir kaip statytoja, ir kaip rangovė. Kaip ir nurodė Lietuvos Aukščiausias Teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020 tokiu būdu vykdoma veikla statybos teisinių santykių kontekste yra artima Statybos įstatyme nustatytai statybos ūkio būdu veiklai, kai statantis statinį asmuo kartu vykdo ir statytojo (užsakovo), ir rangovo funkcijas, todėl byloje spręstinas klausimas dėl atsakovės kaip rangovės atsakomybės už garantiniu laikotarpiu atsiradusius namų (duomenys neskelbtini) trūkumus.

2020 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020 Lietuvos Aukščiausias Teismas konstatavo, kad Statybos įstatymo Nr. IX-583 36 straipsnio nuostatomis apibrėžta rangovo pareiga garantuoti statinio kokybę per įstatymo nustatytą terminą yra specifinė įstatymo pagrindu atsirandanti rangovo pareiga, kuri nustatyta ir taikoma dėl konkretaus statinio nepriklausomai nuo to, kas yra statinio savininkas. Tai reiškia, kad ši pareiga yra nukreipta erga omnes (prieš visus), todėl jos pažeidimo atveju rangovui gali būti taikoma deliktinė atsakomybė CK 6.263 straipsnio pagrindu. Kita vertus, deliktinė atsakomybė rangovo pareigos garantuoti statinio kokybę per garantinį terminą pažeidimo atveju taikytina atsižvelgiant į šios pareigos prigimties ir teisinio reguliavimo ypatumus: i) rangovo pareigos garantuoti statinio kokybę per garantinį terminą reguliavimas suponuoja, kad ši pareiga nėra neterminuota – ji galioja ir turi būti įgyvendinama tam tikrą laiką; ii) rangovo pareigos garantuoti statinio kokybę per garantinį terminą ypatumai nulemia ir deliktinės atsakomybės sąlygų taikymo ypatumus, kas lemia, kad asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia šios rangovo pareigos pažeidimu, turi įrodyti tik defektų faktą, tuo tarpu atsakovė turi įrodyti aplinkybes, šalinančias jos atsakomybę; iii) rangovo pareigos garantuoti statinio kokybę per garantinį terminą ypatumai lemia ir teisių gynimo būdus, taikytinus rangovui pažeidus šią pareigą, t. y. 2000 m. CK 6.644 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti teisių gynimo būdai pagal analogiją taikytini 2000 m. CK 6.281 straipsnio 1 dalies (deliktinės atsakomybės) taikymo atveju.

1964 m. CK 483 straipsnis numatė, kad žalą, padarytą fizinio asmens asmenybei ar turtui, taip pat žalą, padarytą organizacijai, turi atlyginti ją padariusis asmuo pilnutinai, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus. Padariusis žalą asmuo atleidžiamas nuo jos atlyginimo, jeigu jis įrodo, kad žala padaryta ne dėl jo kaltės (1, 2 dalys). Pagal 1964 m. CK 507 straipsnį žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala iškilo aikštėn vėliau, - nuo žalos iškilimo aikštėn dienos (1 dalis). Pagal 1964 m. CK 496 straipsnį teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, sutinkamai su bylos aplinkybėmis, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra arba pilnutinai atlyginti padarytus nuostolius. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas numato, kad 2000 m. CK šeštosios knygos XXII skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl deliktinės atsakomybės taikomos, kai žala asmeniui, turtui padaroma ir atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Jeigu žala asmeniui, turtui buvo padaryta iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tačiau žala atsiranda ir nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo įsigaliojus 2000 m. CK, žala atlyginama pagal 2000 m. CK normas, išskyrus atvejus, kai iki 2000 m. CK įsigaliojimo padaryti veiksmai, dėl kurių atsiranda žala įsigaliojus 2000 m. CK, pagal jų padarymo metu galiojusius įstatymus nebuvo pagrindas atsakomybei atsirasti (47 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas mano esant pagrindą taikyti 2000 m. CK normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę. Byloje nustatyta, kad dėl iš atsakovės įsigytų namų defektų šalinimo namų (duomenys neskelbtini) savininkai į atsakovę kreipėsi dar iki 2001 m. birželio 20 d. akto surašymo. Tačiau byloje nustatyta ir tai, kad po 2001 m. birželio 20 d. akto surašymo tam tikri defektai namuose (duomenys neskelbtini) buvo šalinami, tačiau jie ir vėl atsirado ir toliau ryškėjo, dėl ko namų (duomenys neskelbtini) administratorius, gavęs jo užsakymu 2009 m. liepos 20 d. UAB „Statybos ekspertų biuras“ atliktą statinio ekspertizės aktą Nr. 05T/09, 2009 m. rugpjūčio 6 d., 2009 m. spalio 19 d., 2010 m. vasario 8 d. raštais kreipėsi, be kita ko, į atsakovę su prašymais šalinti nustatytus namų (duomenys neskelbtini) trūkumus. Įvertinęs tai, kad namų (duomenys neskelbtini) administratorius į UAB „Statybos ekspertų biuras“ kreipėsi gavęs Savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros skyriaus 2008 m. gruodžio 8 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą, be to, papildomai namus apžiūrėjęs 2009 m. birželio 9 d. (b. l. 39, t. 1), teismas konstatuoja, kad trūkumai, dėl kurių ieškovė reiškia ieškinį, iš esmės išryškėjo, dėl jų pretenzijos atsakovei buvo išsakytos po 2001 m. liepos 1 d., todėl nagrinėjamam ginčui taikytinos 2000 m. CK įtvirtintos deliktinės atsakomybės taisyklės. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjama situacija neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje numatytos išimties – atvejo, kai iki 2000 m. CK įsigaliojimo padaryti veiksmai, dėl kurių atsiranda žala įsigaliojus 2000 m. CK, pagal jų padarymo metu galiojusius įstatymus nebuvo pagrindas atsakomybei atsirasti, nes statinio statytojo deliktinė civilinė atsakomybė, viena vertus, buvo įtvirtinta tiesiogiai ginčo statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punkte, kita vertus, ji atsakovei taikytina kaip namų (duomenys neskelbtini) statytojai, veikusiai statybos procese kaip nekilnojamojo turto vystytojai, kas pagal kasacinio teismo praktiką prilygintina statinio statytojo, statančio ūkio būdu (rangovo), teisinei padėčiai.

2000 m. CK 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (1 dalis). Žala, padaryta asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (2 dalis). Nors nagrinėjamu atveju ieškovė, reikšdama reikalavimą atsakovei priteisti namų (duomenys neskelbtini) defektų šalinimo išlaidas, neįvardijo konkrečių atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų ar neveikimo šių namų statybos metu, teigdama, kad atsakovei kaip statytojai teko bendro pobūdžio pareiga užtikrinti, jog per įstatymo nustatytus garantinius terminus tokie jos užsakytų statyti namų defektai neišryškėtų, o jeigu išryškėtų – būtų tinkamai pašalinti, teismas, įvertinęs kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjamo naštos pasiskirstymo taisyklės taikymo nagrinėjamu atveju, konstatuoja, kad tokio pobūdžio byloje ieškovei teko pareiga įrodyti, kad per įstatymo nustatytą statinio garantinį terminą atsirado namų trūkumai, tuo tarpu būtent atsakovei teko pareiga įrodyti, kad nėra aplinkybių, šalinančių jos civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.697 straipsnio 3 dalį rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnio 2, 3 dalys).

Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą apie ieškovės nurodomus namų (duomenys neskelbtini) defektus, kurie sudaro ieškovės pareikšto ieškinio pagrindą (b. l. 4-5, t. 3), teismas pirmiausia konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina atsakovės bendros pozicijos, kad visi ieškovės ieškinyje nurodyti namų (duomenys neskelbtini) defektai buvo sąlygoti namų ar jų dalių normalaus nusidėvėjimo ar jų netinkamo naudojimo (priežiūros). 2015 m. liepos 7 d. teismo ekspertizės akte teismo eksperto V. R. padarytos išvados, kuriomis netikėti teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, iš esmės neturi pagrindo (su tam tikromis išimtimis), liudija, kad įėjimo į tambūrų sienų supleišėjimą, išorinių sienų pleišėjimą ir fasadinio tinko pažaidas, plyšius ir fasadinio tinklo atsisluoksniavimą terasos tvorelių tvirtinimo prie atitvarinių konstrukcijų vietose sąlygojo klaidingi projektiniai sprendiniai: deformacinių siūlių nenumatymas tarp pagrindinio pastato korpuso ir tamburo ašyje A, temperatūrinių-deformacinių siūlių nenumatymas sluoksniuotose mūro sienose, klaidinga terasų tvirtinimo mazgo konstrukcija, neįvertinat skirtingų mazge jungiamų elementų tarpusavio deformacijų, nenumatant priemonių suvaržytoms deformacijoms kompensuoti; kampinio balkono (duomenys neskelbtini) antrame aukšte trūkumus (druskų nubėgimą ant balkono metalinio atraminio vamzdžio) lėmė netinkamai įrengta balkono hidroizoliacija. 

Nors dalis šių teismo eksperto V. R. išvadų, nurodytų 2015 m. liepos 7 d. ekspertizės akte, yra apibrėžtos tam tikrų duomenų trūkumu, papildomų tyrimų reikalingumu (ekspertizei nepateiktas terasų tvorelių įrengimo projektinis sprendinys, būtina nustatyti mazgo konstrukcinį sprendinį, siekiant sužinoti ar prasiskverbęs vanduo gali destruktyviai veikti mazgo konstrukciją), tai nekeičia teismo padarytos išvados. Kaip minėta, pareiga įrodyti jos civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes teko pačiai atsakovei. Tuo tarpu byloje atsakovė šios savo pareigos neįvykdė – atsakovė ginčijo jos pareigą atsakyti pagal pateiktą ieškinį iš esmės (kėlė atsakovės tinkamumo klausimą, prašė taikyti ieškinio senatį), tačiau viso teisminio proceso metu nesinaudojo teise rinkti ir/ar teikti įrodymus ieškovės nurodomų defektų sąsajos su atsakove nebuvimui pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, pati savaime aplinkybė, kad teismo ekspertas V. R. 2015 m. liepos 7 d. teismo ekspertizės akte įėjimo į tambūrų sienų supleišėjimą, išorinių sienų pleišėjimą ir fasadinio tinko pažaidas, plyšius ir fasadinio tinklo atsisluoksniavimą terasos tvorelių tvirtinimo prie atitvarinių konstrukcijų vietose, kampinio balkono (duomenys neskelbtini) antrame aukšte trūkumus (druskų nubėgimą ant balkono metalinio atraminio vamzdžio) susiejo su projektinių sprendinių ydomis nepaneigia atsakovės civilinės atsakomybės. Nors byloje nustatyta, kad namų (duomenys neskelbtini) projektinę dokumentaciją rengė UAB „Vilniaus miestprojektas“, kurios atžvilgiu ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimu yra atmestas (b. l. 190-199, t. 9) pritaikius ieškinio senaties terminą, byloje nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad šios projektinės dokumentacijos užsakovė buvo pati atsakovė. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kad atsakomybė už šias klaidas sietina iš esmės tik su UAB „Vilniaus miestprojektas“ neteisėtais veiksmais ir/ar neveikimu, jai kaip rangovei atsakovės atžvilgiu atliekant projektavimo darbus pagal projektavimo darbų sutartį (į bylą nėra pateikta nei pati projektavimo sutartis, nei su ja susiję dokumentai – atsakovės teikta projektavimo užduotis, atlikta projekto ekspertizė, išskyrus pačią projektinę dokumentaciją ir/ar jos dalį). Todėl projektavimo ydos tokiu atveju priskirtinos taip pat ir pačiai atsakovei, kuri užsakiusi tokio pobūdžio projektavimo darbus pas UAB „Vilniaus miestprojektas“ juos priėmė, nesiėmė priemonių jų atitikimui teisės aktų reikalavimams tikrinti (byloje nėra duomenų ne tik apie atliktą projekto ekspertizę, kurią buvus atsiliepime nurodė UAB „Vilniaus miestprojektas“ (b. l. 41-42, t. 3), taip pat rašytiniuose paaiškinimuose pati atsakovė (b. l. 103, t. 4), bet ir jokių patikimų duomenų apie tai, kad tik paaiškėjus trūkumams po jų atsiradimo atsakovė būtų ėmusis veiksmų aiškintis, ar šie vis gausėjantys trūkumai nėra susiję su projektavimo ydomis), jų pagrindu gavo statybos leidimą, organizavo statybą ir jos priėmimą po baigimo (ginčo statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3, 4, 10 punktai, 1964 m. CK 494 straipsnis).

Pažymėtina, kad šios teismo išvados nepaneigia ir kiti į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais namų (duomenys neskelbtini) defektų priežastis grindė ieškovė. Uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ekspertų biuras“ 2009 m. liepos 20 d. ekspertizės akte Nr. 05T/09 sienų supleišėjimo, balkono drėkimo priežastimi buvo nurodyta taip pat ne atsakovės atsakomybę šalinanti aplinkybė (sienų supleišėjimo priežastimi, nepaisant to, kad ši išvada motyvuotai paneigta eksperto V. R. 2015 m. liepos 7 d. ekspertizės akte, nurodytas nevienodas pamatų nuosėdis pakeitus polinius pamatus su apjungiamu monolitiniu rostverku juostiniais (teismo ekspertas V. R. ekspertizės akte konstatavo, kad projekte buvo numatyti keli pamatų sprendinių variantai: poliniai ir juostiniai, kurie lygiaverčiai, faktiškai namai buvo pastatyti įgyvendinant vieną iš jų (įrengiant juostinius pamatus); balkonų mirkimo priežastimi buvo nurodyta nekokybiškai įrengta hidroizoliacija atramų zonoje). Lygiai taip pat ne atsakovės atsakomybę šalinanti aplinkybė buvo nurodyta sienų supleišėjimo priežastimi UAB „Arkada“ užsakytame UAB „Kompleksinės statybos inovacijos firma“ 2009 m. atliktame gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) išorinės sienų apdailos būklės vertinime: jame lygiai taip pat kaip 2015 m. liepos 7 d. ekspertizės akte buvo užsiminta apie deformacinių siūlių trūkumą; kalbėta apie būtinas naudoti skirtingas medžiagas, statant tokius statinius, kuriose išorinis apsauginis sluoksnis dirba skirtingose sąlygose, kitu atveju plyšių mūre susidarymas neišvengiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad pastarajame UAB „Kompleksinės statybos inovacijos firma“ pateiktame vertinime nurodytos išvados, kad nei projektavime, nei statybos metu praktiškai suvienodinti išorinio apsauginio sluoksnio savybes tokiu atveju neįmanoma, tokie defektai nekelia grėsmės saugiam namų (duomenys neskelbtini) eksploatavimui, nėra ne tik pakankamai argumentuotos, paaiškintos, bet ir prieštaraujančios kitiems byloje surinktiems įrodymams (abejotina išvada, kad statant tokio pobūdžio namus neįmanoma parinkti tokių sprendinių ir/ar medžiagų, kurie nelemtų trūkių sienose atsiradimo (tokį teiginį paneigia to paties V. R. argumentai teismo ekspertizės akte, jog to galima buvo išvengti įrengiant deformacines siūles namo statybos metu; galimybes pašalinti tokius trūkumus šiuo metu teismo ekspertas taip pat neatmetė, nurodydamas, kad tam tiesiog reikia ieškoti tinkamo sprendinio), kitiems byloje surinktiems įrodymams prieštarauja išvada, kad tokie namų (duomenys neskelbtini) defektai neįtakoja saugaus namų eksploatavimo (tretieji asmenys bylos nagrinėjimo teisme metu aiškino, kad trūkiai yra atsiradę ne tik apdailiniame sienų sluoksnyje, bet jie eina per visą sieną, atsiveria ir butuose, kas jau liudija grėsmę saugiam namų eksploatavimui, tokią grėsmę aiškiai konstatavo ir Savivaldybės Statinių priežiūros skyrius 2008 m. gruodžio 8 d. UAB „Verkių ūkis“ atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A32-660-(27.6-ŪKI)).

Vertindamas likusį ieškovės ieškinyje nurodytą namų (duomenys neskelbtini) trūkumą – terasų grindų plytelių atšokinėjimą, jų suskeldėjimą, teismas sutinka visgi su atsakovės pozicija, kad byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą teigti, kad terasų grindų trūkumų (plytelių atšokimo, jų suskeldėjimo, cemento skiedinio po plytelėmis sudūlėjimo, keraminių plytelių grindjuosčių atsisluoksniavimo nuo sienų) priežastimi yra terasų dangos natūralus nusidėvėjimas ir netinkama jų priežiūra namų (duomenys neskelbtini) eksploatavimo metu. Tą pagrindžia faktinėmis aplinkybėmis ir specialiomis žiniomis pagrįsta  teismo eksperto V. R. išvada 2015 m. liepos 7 d. teismo ekspertizės akte, kad, atlikus terasų konstrukcijos atodangą, nustatyta, kad terasos sluoksnių konstrukcija atitinka projektinių sprendinių reikalavimus, terasų hidroizoliacija (trys bituminiai sluoksniai) yra atlikta pagal projektinį sprendinį, ji atlikta kokybiškai, panaudotos tinkamos ritininės hidroizoliacijos medžiagos, terasos esama būklė (nuskilimai ir įskilimai) nėra statybos darbų defektų rezultatas, ji yra sąlygota netinkamos statinio eksploatavimo techninės priežiūros, t. y. pažeisto keraminių plytelių klijų sluoksnio nesavalaikio keitimo.

Tokios teismo eksperto V. R. išvados nepaneigia ir į bylą pateikta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros skyriaus 2002 m. ataskaita „(Duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų gedimų tyrimai“, kuriose nurodytos kitokios defektų terasoje atsiradimo pagrindinės priežastys – terasoms pavartoti netinkami trapai, nes jie surenka vandenį tik nuo terasos paviršiaus, o po jomis patekęs vanduo neturi kaip iš ten pasišalinti. Vertindamas šį į bylą pateiktą įrodymą, teismas pirmiausia pažymi, kad pagal namų (duomenys neskelbtini) projektinę dokumentaciją šiuose namuose terasos buvo įrengtos tik pirmajame namų aukšte – kelios terasos name (duomenys neskelbtini), iš gatvės pusės, ir terasos visuose namuose iš kitos pusės, po kuriais buvo įrengti garažai. Būtent šias terasas kaip turinčias defektų ieškovė įvardija ir ieškinyje, nes būtent jos, įvardytos kaip virš išplėsto cokolinio aukšto už gyvenamųjų namų ribos įrengtos terasos pirmųjų aukštų gyventojams, buvo tirtos UAB „Statybos ekspertų biuras“ 2009 m. liepos 20 d. statinio ekspertizės akte Nr. 05T/09. Teigti, kad tas pačias terasas vertino Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros skyrius, surašydamas minėtą 2002 m. ataskaitą „(Duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų gedimų tyrimai“, teismas neturi pakankamo pagrindo. Iš šios ataskaitos turinio matyti, kad Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros skyrius iš esmės vertino (apžiūrėjo) terasas, esančias butuose (duomenys neskelbtini) ir/ar (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys liudija, kad butas (duomenys neskelbtini) yra trečiajame namo aukšte (b. l. 246, t. 11), butas (duomenys neskelbtini) - taip pat trečiajame namo aukšte (b. l. 272, t. 11). Pagal namų projektinę dokumentaciją šiuose aukštuose terasų nėra.

Kita vertus, įvertinęs tai, kad Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros skyrius 2002 m. ataskaitoje nurodo, kad dėl to drėksta ne tik butų, bet ir garažų lubos, sienos, teismas  trumpai pasisako ir dėl šioje ataskaitoje nurodomų kaip galimų ir terasų, esančių namų pirmame aukšte, trūkumų priežasčių. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros skyrius akcentuoja cementinio skiedinio po plytelėmis drėkimą, įmirkimą, konstatuodamas, kad to priežastimi yra netinkamas sprendinys neįrengti papildomo vandens nuvedimo sistemos iš pastarojo grindų sluoksnio. Teismui nekyla abejonių, kad tokia papildoma vandens nuvedimo sistema ir/ar siūlomas papildomas elastingos hidroizoliacijos sluoksnis ant cementinio skiedinio nepablogintų terasų kokybės. Tačiau teismas nesutinka, kad to nebuvimas (neįrengimas) gali būti laikomas cementinio skiedinio įdrėkimo priežastimi, taip pat nemato pagrindo konstatuoti, kad to nebuvimas (neįrengimas) gali būti laikomas minimalių reikalavimų, keliamų tokioms grindims, neužtikrinimu. Teismo vertinimu, ką iš esmės nurodo ir pats Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros skyrius, tiesioginė ir pagrindinė cementinio skiedinio įdrėkimo priežastimi yra vandens patekimas į jį, kuris ten patenka per siūles. Gi šiuo aspektu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros skyriaus išvada yra neargumentuota, net prieštaringa, nes, viena vertus, jis nurodo, kad pagal projektą buvo numatyta siūles užsandarinti vandeniui nepralaidžiu, neelastišku užpildu, kita vertus, kaip buvo padaryta faktiškai nenurodo, o tik neargumentuotai teigia tai, kad atmosferinė drėgmė prasiskverbė pro siūles (tačiau nenurodo ar buvo padaryta ne pagal projektą, ar siūlės tikrinimo metu jau buvo pažeistos ir/ar kita), taip pat tai, kad neelastiškas užpildas šiuo atveju negalimas (nurodo, kad taip užtikrinti vandens neprasiskverbimą „nerealu“, kodėl nerealu nepaaiškina).  

Teismas taip pat pažymi, kad teismo eksperto V. R. išvada šiuo klausimu turi tam tikrų trūkumų (nors ekspertizės akte teismo ekspertas nurodo, kad projektiniuose terasos konstrukcijos sprendiniuose nėra numatytas deformacinių siūlių įrengimas, jų vizualiai ekspertas nepastebėjo, jis patvirtina, kad statybos darbų žurnale 1999 m. birželio 2 d. buvo įrašytas reikalavimas pirmo aukšto terasose tarp akmens masės plytelių įrengti temperatūrines siūles; teismo ekspertas ekspertizės akte konstatuoja, kad keraminių plytelių pirminis suklijavimas yra tinkamas, tačiau nurodo, kad šiuo metu negalima nustatyti, ar panaudotas klijavimui cementinis sluoksnis atitiko jam keliamus ilgaamžiškumo reikalavimus (sukibimo stipris, vandens įmirkis, atsparumas šalčiui)), tačiau ji, vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, pakankamai įtikina, kad terasų grindų trūkumų priežastimi yra natūralus jų dėvėjimasis ir nepakankama jų priežiūra namų eksploatavimo metu: terasų plytelių danga yra pažeista vietomis, tik dalis terasų plytelių yra suskilusios, jų suskilimo priežastimi yra lokalus mechaninis poveikis, kurio plytelė neatlaiko, nes klijų sluoksnis po ja yra suiręs, sudūlėjęs (ne temperatūrinių (deformacinių) siūlių, kurių paskirtis suskirstyti didelio ploto konstrukcijas į mažiau įtemptus plotus, taip kontroliuojant ir numatant trūkių vietas, neįrengimas, CPK 179 straipsnio 3 dalis), jis yra sudūlėjęs dėl aplinkos poveikio (natūralaus nusidėvėjimo). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo aspektu būtina pažymėti ir tai, kad byloje nėra patikimų ir pakankamų įrodymų konstatuoti, kad terasų grindų defektai išryškėjo jau po pirmosios žiemos, t. y. 2000 metų pavasarį, ką nurodė kai kurie iš trečiųjų asmenų teismo posėdžių metu. Byloje surinkti duomenys liudija, kad pirmieji skundai dėl atšokančių (ne skylinėjančių) plytelių buvo išdėstyti tik 2003 m. pavasarį ir vėliau. Tuo tarpu 2002 m. ataskaitoje Vilniaus Gedimino technikos Architektūros skyrius gyventojų skundu įvardijo ne terasų grindų defektus, o sienų ir lubų garažuose drėkimą, šioje ataskaitoje nėra jokių duomenų ir apie tai, kad 2002 m. cementinis skiedinys jau buvo sudūlėjęs ir suiręs, tą teismo ekspertas konstatavo tik praėjus 15 metų po namų (duomenys neskelbtini) priėmimo naudoti.

Kaip minėta, Statybos įstatymas, galiojęs namų (duomenys neskelbtini) statybos darbų atlikimo metu, nustatė 5 ir 10 metų garantinius terminus – 5 metų statinių, 10 metų paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų). Todėl sprendžiant dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo būtina nustatyti, ar namų (duomenys neskelbtini) defektai, nulemti ne atsakovės kaip rangovės atsakomybę šalinančių aplinkybių – įėjimo tambūro sienų supleišėjimas, išorinių sienų supleišėjimas ir fasadinio tinko pažeidimas, druskų nubėgimai plieninės kolonos paviršiumi, paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą.

Šiuo aspektu teismas pažymi, kad įvertinus tai, kad namai (duomenys neskelbtini) buvo pastatyti ir priimti naudoti 1999 m. gruodžio 10 d., 2000 m. sausio 13 d., taip pat tai, kad šių trūkumų faktas paskutinį kartą buvo konstatuotas trečiųjų asmenų prašymu Savivaldybės Statinių priežiūros skyriaus 2008 m. gruodžio 8 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte, apie kurį atsakovė informuota 2009 m. liepos 7 d., 2009 m. rugpjūčio 6 d., 2009 m. spalio 19 d. raštais, konstatuotina, kad šie trūkumai kaip paslėptų statinio elementų trūkumai paaiškėjo garantiniu 10 metų laikotarpiu ir apie juos atsakovė buvo informuota per protingą terminą. Tokią išvadą pagrindžia ir byloje surinktais įrodymais pagrįsta aplinkybė, kad apie šiuos trūkumus, jų pasikartojimą, masto didėjimą atsakovė buvo informuojama pastoviai nuo 2001 m., UAB „Arkada“ šiuos trūkumus ne kartą bandė šalinti. Šiuo klausimu teismas pažymi tik tai, kad nesutinka su teismo eksperto V. R. išvada, kad tokie namų (duomenys neskelbtini) trūkumai kaip išorinių sienų pleišėjimas ir fasado tinko pažaidos, sąlygoti neįvertinimo projektiniuose sluoksniuotų išorės sienų sprendiniuose galimų išorinio apsauginio sluoksnio suvaržytų deformacijų dėl drėgminio-temperatūrinio aplinkos poveikio, patenka į 5, o ne 10 metų garantinio laikotarpio darbus. Iš 2015 m. liepos 7 d. ekspertizės akto matyti, kad pats teismo ekspertas V. R. šių trūkumų priežastimi nurodo temperatūrinių deformacinių siūlių sluoksniuoto mūro sienoje neįrengimą. Įvertinus tai, kad sienų mūro darbai, kurių vykdymo eigoje, teismo supratimu, turi būti įrengiamos temperatūrinės deformacinės siūlės, yra uždengiami apdailos darbais (tinku, glaistu ir/ar dažais), teismui nėra suprantama, kodėl teismo ekspertas sluoksniuotos mūro sienos defekto nelaiko paslėptos konstrukcijos defektu. Vien tai, kad šio defekto pasireiškimas yra pastebimas plika akimi, nesudaro pagrindo teigti, kad jam taikomas 5 metų garantinis terminas. Tuo labiau, kad pats teismo ekspertas V. R. nurodo, kad tokį trūkumą galima pašalinti tik numatant temperatūrinių deformacinių siūlių įrengimą išoriniame mūro sluoksnyje arba parenkant atitinkamo deformatyvumo tinką, kuris nepašalins sienos deformacijų, bet nesupleišės šioms deformacijoms pasireiškus. Todėl, pritardamas kitoms teismo eksperto V. R. išvadoms dėl garantinių terminų nustatymo (įtrūkimai įėjimo tambūro sienose nurodyti kaip defektai, kuriems taikomas 10 metų garantinis laikas), teismas laiko, kad šiems nustatytiems namų (duomenys neskelbtini) trūkumų šalinimo darbams taikomas 10 metų, o ne 5 metų garantinis terminas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje minimas namų (duomenys neskelbtini) trūkumas – druskų nubėgimai plieninės kolonos paviršiumi, teismo eksperto V. R. nebuvo vertintinas nei kaip statinių, nei kaip paslėptų statinių elementų (konstrukcijų) trūkumas. Teismo vertinimu, šiuo klausimu atskirai nepasisakytina dėl tos priežasties, kad pagal ieškovės apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas šis trūkumas niekaip nėra susijęs su prašoma priteisti žala, dėl ko teismas toliau trumpai pasisakys sprendime.

Byloje nustatyta, kad ieškovė, patikslinusi ieškinį šioje byloje – pakeitusi jo dalyką, prašo priteisti iš atsakovės nuostolius, kuriuos vertina 35 510,81 Eur (122 611,72 Lt) suma. Prašomus priteisti nuostolius, jų dydį ieškovė grindžia į bylą pateiktomis dvejomis uždarosios akcinės bendrovės „Volsped“ sudarytomis lokalinėmis sąmatomis, kurios sudarytos pagal 2012 m. spalio mėnesio kainas: viena lokalinė sąmata, kurioje statybos darbai įvertinti 22 079,14 Eur (76 234,84 Lt) suma, sudaryta dėl namų (duomenys neskelbtini) terasų ir virš garažų grindų dangos keitimo, hidroizoliacijos įrengimo (b. l. 10-11, t. 2), kita lokalinė sąmata, kurioje statybos darbai įvertinti 13 431,67 Eur (46 376,88 Lt) suma, - dėl namų (duomenys neskelbtini) fasado sienų tinko remonto, terasų apskardinimo ir lietlovių įrengimo. Atsakovė nesutinka su šiais ieškovės prašomais priteisti nuostoliais iš esmės, tiek neigdama savo atsakomybę dėl jų kilimo, tiek teigdama, kad jų priteisimas, įvertinant ieškovės pasirinktą kaip jos teisių gynimo būdą, apskritai nėra galimas: atsakovė neįrodė ir net neįrodinėja faktiškai tokias išlaidas pagal uždarosios akcinės bendrovės „Volsped“ lokalines sąmatas patyrusi, darbų, nurodytose lokalinėse sąmatose atlikimas, atsakovės siekiamo efekto – įrodinėjamų namų (duomenys neskelbtini) trūkumų fakto pašalinimo nelems (sąmatos sudarytos 2012 m., darbai pagal jas ne tik neatlikti, bet ir negali būti atlikti, UAB „Volsped“ yra likviduota  ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, faktinė situacija namuose šiai (duomenys neskelbtini) dienai yra faktiškai pasikeitusi), ieškovė iš esmės teikia šioje byloje tapatų reikalavimą atsakovei, tik pasirinkdama alternatyvų jos teisių gynimo būdą, dėl kurio jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Prieš pasisakydamas dėl ieškovės prašomos priteisti žalos fakto, dydžio, ryšio su įrodinėjamais namų (duomenys neskelbtini) trūkumais, teismas mano esant pagrindą pasisakyti dėl paskutiniojo paminėto atsakovės argumento.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2016 m. Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla, kurioje ieškovė UAB „Verkių būstas“ pateiktu ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ per protingą terminą ištaisyti visas projektines klaidas, kurios nustatytos teismo ekspertizės akte Nr. 17/15 gyvenamuosiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti įrengti minėtuose gyvenamuosiuose namuose deformacines siūles tarp pagrindinio pastato korpuso ir tambūro, ašyje A, įrengti deformacines-temperatūrines siūles sluoksniuotose mūro sienose bei tinkamai įrengti terasų tvorelių tvirtinimo mazgus. 2018 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1413-808/2018, ši byla buvo nutraukta, priėmus ieškovės atsisakymą nuo ieškinio (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsakovė teigia, kad ši aplinkybė liudija, kad ieškovės pareikštas ieškinys šioje byloje yra tapatus išnagrinėtai civilinei bylai Nr. 2-1413-808/2018, todėl jo tenkinimas negalimas. Teismas su tokia atsakovės pozicija neturi pagrindo sutikti.

Kasacinio teismo praktika, aiškinanti tapataus ieškinio sampratą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai jų elementai – šalys, ieškinio dalykas ir ieškinio faktinis pagrindas – sutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2013 ir kt.). Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2013). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-1413-808/2018 nurodytas ieškinio dalykas akivaizdžiai skiriasi – juose ieškovė savo teises gynė įstatymo numatytais alternatyviais jos teisių gynimo būdais, todėl laikyti šių dviejų ginčų tapačiais, nepaisant jų pagrindo panašumo, nėra pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei spręsdamas bylas pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus, išskyrus kai kurias įstatyme numatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovė jos prašomų priteisti nuostolių šiai dienai faktiškai nėra patyrusi: UAB „Volsped“ sudarytose lokalinėse sąmatos namų (duomenys neskelbtini) trūkumų šalinimo darbai faktiškai iki šiol nėra atlikti, atitinkamai ji nėra patyrusi realių šių darbų atlikimo išlaidų. Tačiau priešingai nei atsakovė, ieškovė laikosi pozicijos, kad tai savaime negali būti pagrindu atmesti jos pareikštą ieškinį. UAB „Volsped“ paskaičiuotos namų (duomenys neskelbtini) trūkumų šalinimo išlaidos yra didelės, tokių lėšų ieškovė, kuri atlieka šių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas, pati neturi, tokių lėšų pastariesiems darbams atlikti nėra sukaupę ir namo (duomenys neskelbtini) savininkai. Teismas šiuo aspektu sutinka su ieškovės pozicija.

Byloje nustatyta, kad atsakovės veikla, statant gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) vertintina visų pirma kaip jų sukūrėjo, t. y. gamintojo, veikla, todėl ji laikytina ir statytojo (užsakovo), ir rangovo funkcijas vykdančiu asmeniu šių gyvenamųjų namų statybos procese. Byloje taip pat, remiantis kasacinio teismo praktika, konstatuota, kad tokiu atveju atsakovei gali būti taikoma deliktinė atsakomybė CK 6.263 straipsnio pagrindu, kuri taikytina atsižvelgiant į rangovo pareigos garantuoti statinio kokybę per garantinį terminą prigimtį ir teisinius reguliavimo ypatumus. Pagal CK 6.281 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimo būdą ir dydį deliktinės atsakomybės atveju, 1 dalį, priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes įpareigoja atsakingą asmenį atlyginti ją natūra arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Rangos teisiniuose santykiuose pareigos garantuoti statinio kokybę įstatymo nustatytą garantinį terminą pažeidimo atveju užsakovo teisių gynimo būdus nustato CK 6.664 straipsnis, reglamentuojantis darbų kokybės garantinį terminą ir pareigos garantuoti kokybę per garantinį terminą pažeidimo pasekmes. Atitinkamai CK 6.644 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas. Šie teisių gynimo būdai atitinka ir žalos atlyginimo natūra, nustatytos CK 6.281 straipsnyje, esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020).

Neginčydama rangos teisiniuose santykiuose leistino teisių gynybos būdo – reikalavimo atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas, atsakovė teigia, kad šis įstatyme įtvirtintas teisių gynybos būdas gali būti suprantamas tik kaip reikalavimas atlyginti užsakovo jau faktiškai patirtas jų šalinimo išlaidas. Teismas sutinka, kad paprastai civilinė atsakomybė yra taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-565/2008).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad per 10 metų laikotarpį po gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) priėmimo naudoti šiuose namuose išryškėjo ieškovės įrodinėti trūkumai - įėjimo į tambūrų sienų supleišėjimas, išorinių sienų pleišėjimas ir fasadinio tinko pažaidos, plyšiai ir fasadinio tinklo atsisluoksniavimas terasos tvorelių tvirtinimo prie atitvarinių konstrukcijų vietose, druskų nubėgimas ant balkono metalinio atraminio vamzdžio. Byloje taip pat nustatyta, kad šiuos trūkumus, siekiant užtikrinti namų (duomenys neskelbtini) eksploatavimo saugumą, būtina šalinti. Tą neginčijamai patvirtina Savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros skyriaus 2008 m. gruodžio 8 d. UAB „Verkių ūkis“ atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. A32-660-(27.6-ŪKI), jame fiksuoti nurodymai ieškovei. To iš esmės neginčija ir atsakovė. Tai reiškia, kad dėl šių trūkumų šalinimo, be abejo, ateityje bus patiriamos išlaidos, kas atitinka CK 6.249 straipsnio 3 dalyje nurodomą kaip leidžiamą priteisti būsimą žalą, pagrįsta realia žalos atsiradimo tikimybe ateityje.

Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad ieškovės įrodinėjama žala yra susijusi su daugiabučių gyvenamųjų namų trūkumais, be to, su trūkumais tų gyvenamųjų namų objektų, kurie yra bendro naudojimo – sienos, balkonų laikančios konstrukcijos (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Šių objektų valdymas, nesant įsteigtos namo bendrijos, buvo iš esmės įtvirtintas tik 2001 m. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kuris numatė pareigą, nesant įsteigtos namo bendrijos ar sudarytos jungtinės veiklos sutarties, savivaldybės vykdomajai institucijai skirti namo bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.84 straipsnis), veikiantį pagal CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normas. Ieškovė būtent ir yra namų (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratorė, kuri administruodama namus veikia griežtai pagal įstatymą ir administravimo aktą nustatančias taisykles, kurios nenumato pareigos visus jos administruojamų namų trūkumus šalinti savo lėšomis. Priešingai, teisės aktai namo administratoriaus pareigas sieja su pačių namų savininkų sprendimais imtis tam tikrų veiksmų dėl namų remonto, kai tie remonto darbai nepatenka į privalomuosius namų priežiūros darbus. Įvertinus šias aplinkybes, ieškovės įrodinėjamus namų (duomenys neskelbtini) trūkumus, jų pobūdį, apimtį ir lėšas, reikalingas jiems pašalinti, sutiktina su ieškove, jog aplinkybė, kad namų (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų savininkai iki šiol nėra surinkę lėšų įrodinėjamiems trūkumams šalinti ir tų darbų atlikimo faktiškai nėra iniciavę, jo nepradėję, savaime negali būti vertinama kaip įrodanti tokių nuostolių hipotetiškumą.

Nagrinėjamu atveju svarbu yra nustatyti tai, ar ieškovės įrodinėjamos kaip būsimos išlaidos gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) trūkumams šalinti, nurodytos UAB „Volsped“ lokalinėse sąmatose, yra pagrįsto dydžio, ar jos yra sietinos su atsakovės kaip gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) sukūrėjos (užsakovės, rangovės) pareigomis dėl pastatytų namų atitikimo esminiams reikalavimams per visą įstatymo nustatytą jų garantinį terminą.

Atsakovė akcentavo tai, kad UAB „Volsped“ lokalinėse sąmatose nurodytos sumos jose nurodytiems gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) trūkumams pašalinti nėra pagrįstos, nes jose išvadinti darbai yra priskirtini paprastojo remonto darbams, kurių bet kuriuo atveju nepakaktų patiems trūkumams iš esmės pašalinti. Tokį argumentą atsakovė grindė teismo eksperto V. R. 2015 m. liepos 7 d. teismo ekspertizės akte Nr. 17/15 pateiktomis išvadomis. Teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, iš dalies sutinka su pastaraisiais atsakovės argumentais, tačiau nemano, kad tai sudaro pagrindą ieškovės ieškinį atmesti pilna apimtimi.

Pirmiausia būtina pažymėti tai, kad ieškovės ieškinys dalyje dėl 22 079,14 Eur (76 234,84 Lt) nuostolių, grindžiamų UAB „Volsped“ surašyta lokaline sąmata dėl (duomenys neskelbtini) terasų ir virš garažų grindų dangos keitimo, hidroizoliacijos įrengimo, negali būti tenkintas vien dėl to, kad šie nuostoliai negali būti siejami su atsakovės kaip gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) sukūrėjos (užsakovės, rangovės) pareigomis dėl pastatytų namų atitikimo esminiams reikalavimams per visą įstatymo nustatytą jų garantinį terminą. Byloje nustatyta, kad ieškovės byloje įrodinėti namų (duomenys neskelbtini) terasų dangos defektai yra sąlygoti ne tam tikrų pažeidimų, padarytų namų (duomenys neskelbtini) statybų procese iki jų priėmimo naudoti, o namų (duomenys neskelbtini) nusidėvėjimo, jo eksploatavimo ydų po jų priėmimo naudoti. Kaip minėta, tai šalina atsakovės civilinės atsakomybės galimybę. Kita vertus, vertindamas UAB „Volsped“ surašytą lokalinę sąmatą dėl (duomenys neskelbtini) terasų ir virš garažų grindų dangos keitimo, hidroizoliacijos įrengimo teismas negali neatkreipti dėmesio, kad joje nurodomi kaip atliktini darbai bet kuriuo atveju gali būti siejami tik su terasų grindų kaip tokių defektais, be to, dalies šioje sąmatoje nurodomų darbų atlikimas apskritai negali būti siejamas su terasų grindų trūkumų šalinimu.

Iš UAB „Volsped“ lokalinės sąmatos dėl (duomenys neskelbtini) terasų ir virš garažų grindų dangos keitimo, hidroizoliacijos įrengimo nustatyta, kad joje nurodomą sumą 22 079,14 Eur sudaro šie darbai: plytelių dangos išardymas; akmens masės plytelių danga su praplatintomis siūlėmis, klijuojant sausų klijų mišiniais, kai danga klojama ant betono pagrindo; 20 mm storio cementinis užtepas, atliekant rankiniu būdu; grindų ritininių hidroizoliacijų įrengimas, prilydant hidroizoliacinę dangą, gruntuojant pagrindą; akmens masės plytelių grindjuostės, klijuojant.

Ekspertizės akte teismo ekspertas V. R., remdamasis byloje esančiu dokumentu – 1999 m. liepos 1 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie 1998 m. spalio 21 d. statybos rangos sutarties Nr. 98-12 (b. l. 31, t. 1), pagrįstai nurodė, kad namų (duomenys neskelbtini) terasos pirmame aukšte įrengiamos iš akmens masės plytelių. Ekspertizės akte teismo ekspertas, remdamasis turimomis specialiomis žiniomis, patirtimi, taip pat konstatavo, kad faktiškai terasos yra įrengtos iš neglazūruotų keraminių mažo vandens įgeriamumo (B1 grupės pagal ISO 13006) plytelių, kurios dažnai rinkoje įvardijamos kaip „akmens masės“ plytelės, sprendimas pakeisti betonines šaligatvio plyteles keraminėmis plytelėmis neblogina projektinio sprendinio, neprieštarauja privalomiems naudojimo saugos ir ilgaamžiškumo reikalavimams, minėtos grupės plytelės kaip taisyklė tenkina atsparumo šalčiui, atsparumo dėvėjimuisi, slidumo ir kitus privalomuosius reikalavimus. Abejoti tokia teismo eksperto V. R. išvada teismas neturi pakankamo pagrindo, nes tokia aplinkybė reikalauja specialių žinių, jai paneigti byloje įrodymų nėra, pats teismas tokių žinių neturi. Tai paneigia ieškovės ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, kad namų (duomenys neskelbtini) trūkumu laikytinas ir faktas, kad namų terasose buvo įrengtos keramikinės plytelės.

Ekspertizės akte teismo ekspertas V. R. taip pat nurodė, kad įrengiant terasų konstrukciją taip pat buvo atlikti hidroizoliacijos darbai, jie atlikti pagal projektinius sprendinius panaudojant tam tinkamas medžiagas. Tokią aplinkybę patvirtina ir teismo eksperto vietoje atliktas tyrimas, kurio metu buvo atidengti terasų projektiniai sluoksniai – tarp jų projekte numatytas hidroizoliacijos sluoksnis (tris bituminės dangos sluoksniai). Tai, kad atodanga buvo padaryta vienoje vietoje ir/ar kad tretieji asmenys, pas kuriuos esančios terasos buvo tvarkytos anksčiau uždarosios akcinės bendrovės „Arkada“ ar jų pačių samdytų asmenų, tokios hidroizoliacijos nepastebėjo, tokios išvados patikimumo nesumažina (vien paaiškinimų tokioms aplinkybėms nustatyti nepakanka, jokių kitų tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra). Tai liudija, kad ieškovės ieškinys dalyje, kurioje ji prašo priteisti nuostolius už hidroizoliacijos neįrengimą, taip pat yra nepagrįstas, nes hidroizoliacija terasose faktiškai buvo įrengta, ji įrengta pagal projektą.

Šiuo aspektu teismas mano esant pagrindą trumpai pasisakyti, be kita ko, vertinant trečiųjų asmenų pasisakymus teismo posėdžių metu, dėl tokių namų (duomenys neskelbtini) trūkumų kaip garažų, įrengtų po terasomis, drėkimo (garažo sienų drėkimo, vandens į garažus tekėjimo). Teismas sutinka, kad šie klausimai šalių buvo kelti teismo ekspertui V. R., jam atliekant teismo paskirtą ekspertizę, tačiau faktinės aplinkybės, susijusios su namų (duomenys neskelbtini) garažais – vandens prasiskverbimu į juos, jų sienų drėkimu,  ieškovės buvo įrodinėjamos tik kaip pagrindžiančios poreikį keisti terasų grindis, įrengti hidroizoliaciją, pakeisti terasos apskardinimą. Pažymėtina, kad teismo ekspertas V. R. 1995 m. liepos 7 d. ekspertizės akte nurodė, kad požeminių garažų atitvarinių konstrukcijų drėkimo priežastimi yra ne netinkama terasų ir/ar išorinių sienų vertikalioji hidroizoliacija, jų projektiniai sprendiniai ir/ar jų įgyvendinimas (nustatyta, kad buvo pakeistas požeminės pastato dalies hidroizoliacijos tipas – projekte numatyta vertikalioji teptinė hidroizoliacija pakeista į hidroizoliaciją, įrengtą priklijuojant vieną hidroizoliacinės bituminės ritininės dangos sluoksnį), o hidroizoliacijos pažaida terasos ir vertikalios sienos sujungimo mazge ties terasos grindjuostės viršumi, hidroizoliacijos pažaida požeminių garažų išorinės sienos vertikalios hidroizoliacijos viršutinės dalies priklijavimo vietoje. Kadangi abu šiuos trūkumus teismo ekspertas priskyrė prie pažaidų dėl konstrukcijų nusidėvėjimo, be to, požeminių garažų sienos hidroizoliacijos remonto darbai apskritai nepatenka į ieškovės šioje byloje įrodinėjamus kaip būsimus nuostolius, plačiau šiuo klausimu teismas sprendime nepasisako.

Tuo tarpu ieškovės ieškinys dalyje dėl 13 431,67 Eur (46 376,88 Lt) nuostolių priteisimo, grindžiamų UAB „Volsped“ lokaline sąmata dėl namų (duomenys neskelbtini) fasadų sienų tinko remonto, terasų apskardinimo ir lietlovių įrengimo, teismo vertinimu, iš dalies yra pagrįstas.

Iš į bylą pateiktos UAB „Voslped“ lokalinės sąmatos, sudarytos taip pat pagal 2012 m. spalio mėn. kainas, matyti, kad į ją buvo įtraukti šie darbai: fasadų lygaus paprasto tinko remontas, dirbant iš bokštelio, kai remontuojamų vietų plotas iki 1 kv. m; mūrinių sienų paviršiaus remontas, užtaisant plyšius ir įtrūkimus skiediniu; fasadų lygių paviršių dažymas emulsiniais dažais, dirbant iš autobokštelio; lietvamzdžių surinkimas – sujungimas ir tvirtinimas, dirbant ant kopėčių; skardinių latakų pakeitimas; balkonų ir terasų apskardinimo pakeitimas, pagaminant detales.

Bylos nagrinėjimo teisme metu tiriant pastarąjį į bylą pateiktą įrodymą ieškovės atstovės negalėjo paaiškinti, kur konkrečiai buvo numatyti atlikti šie darbai: kuriame iš namų, kurioje jo vietoje. Ieškovės atstovė Natalija Antipenkova, kuri dalyvavo sudarant pastarąsias sąmatas, teismo posėdžio metu paaiškino tik tai, kad UAB „Volsped“ darbuotojai patys vykdavo į vietą, nustatydavo atliktinus darbus, jų kiekį, juos surašydavo ant lapelio, pagal kurį duomenis (darbų pobūdį ir kiekį) ji suvesdavo į programą. Todėl byloje nustatyti, kurie konkrečiai trūkumai namuose (duomenys neskelbtini) (kurioje konkrečiai vietoje esantys (kurio namo sienoje, kurioje iš jų ir pan.), turėjo būti pašalinti įgyvendinant UAB „Volsped“ lokalinę sąmatą, byloje surinktų įrodymų nepakanka. Kita vertus, UAB „Volsped“ lokalinėje sąmatoje nurodomų tokių darbų pobūdis kaip fasado lygaus paprasto tinko remontas, dirbant iš bokštelio, kai remontuojamų vietų plotas iki 1 kv. m (darbų apimtis 150 kv. m), mūrinių sienų paviršiaus remontas, užtaisant plyšius ir įtrūkimus skiediniu (darbų apimtis 90 m), fasadų lygių paviršių dažymas emulsiniais dažais dirbant iš autobokštelio (darbų apimtis 150 kv. m) akivaizdžiai patvirtina, kad UAB „Volsped“ sąmatose buvo numatytas atlikti būtent remontas tų trūkumų, kuriuos kaip ieškinio pagrindą ieškinyje įvardija ieškovė. Vertinant namų (duomenys neskelbtini) dydį, aukštį, taip pat ieškovės atstovių paaiškinimus, kad tai buvo tik dalis iš darbų, kuriuos UAB „Volsped“ planavo atlikti (tikėtina, kad jame buvo sprendžiama tik apie 150 kv. m ploto namų sienų tvarkymą), byloje esančius įrodymus, kad tokio pobūdžio trūkumai namuose (duomenys neskelbtini) pasireiškė gausiai (pvz., Savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros skyrius 2008 m. gruodžio 8 d. akte nurodė, kad pastato sienos sutrūkinėjusios daugelyje vietų, beveik ties visais langais yra žymūs įstriži pleišėjimai, UAB „Kompleksinės statybos inovacijos firma“ 2009 m. gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) išorės sienų apdailos būklės vertinime nurodė, kad plyšiai sienose išsidėstę kas 15 m), konstatuotina, kad UAB „Voslped“ lokalinėje sąmatoje nurodytos išlaidos pastariesiems darbams – 10 300,70 Eur (5 456,74 Eur suma (į eurus perskaičiuota 18 841,04 Lt suma, kurią sudaro 14 640,31 Lt + 537,19 Lt + 3 663,54 Lt) plius 4 843,96 Eur (16 725,23 Lt)  suma (proporcingai 76,69/100 (18 841,04 Lt x 100 /24 568 Lt) daliai paskaičiuota kitų išlaidų suma (21 808,88 Lt (46 376,88 Lt - 24 568 Lt) x 76,69/100)), atspindi dalį ieškovės būsimų nuostolių dėl tokių jau nustatytų namų (duomenys neskelbtini) trūkumų, atsiradusių garantiniu laikotarpiu, už kuriuos atsakinga atsakovė – įtrūkimų tambūrų sienose, plyšių ir tinko atsisluoksniavimų terasų tvorelių jungimo su sienomis vietose, išorinių sienų pleišėjimo, fasadinio tinko pažaidų.  Todėl jos pripažintinos būsima žala, pagrįsta realia jos atsiradimo tikimybe ateityje. Tokią išvadą patvirtina ir teismo eksperto V. R. nurodymas ekspertizės akte, kad pastarojoje UAB „Volsped“ lokalinėje sąmatoje nurodyti trūkumai egzistuoja, jie nebuvo taisyti 2013-2014 m. Duomenų, kad jie būtų taisyti vėliau, byloje taip pat nėra.

Tai, kad šių išlaidų nepakaks pašalinti visus tokio pobūdžio trūkumus namuose (duomenys neskelbtini), ką akcentavo atsakovė teismo posėdžio metu, nepaneigia būsimų išlaidų tikimybės ateityje. Toks reikalavimas šiuo atveju sietinas su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris leidžia ieškovei spręsti kokio dydžio ieškinį reikšti byloje. Būsimų išlaidų tikimybės ateityje nepaneigia ir tai, kad teismo ekspertas V. R., ekspertizės akte vertindamas įtrūkimo įėjimo tambūro sienose, išorinių sienų pleišėjimo, fasadinio tinko pažaidų pašalinimo galimybes, nurodė, kad įtrūkimai įėjimo tambūro sienose gali būti užtaisyti, pleišėjimo procesui stabilizavusis, tuo tarpu išorinių sienų pleišėjimo, fasadinio tinko pažaidos šalinimas yra sudėtingas (turi būti numatytas temperatūrinių deformacinių siūlių įrengimas išoriniame mūro sluoksnyje arba parinktas atitinkamo deformatyvumo suarmuotas tinkas, kuris nepašalins sienos deformacijų, bet nesupleišės šioms deformacijoms pasireiškus), numatytas UAB „Volsped“ lokalinėje sąmatoje paprastasis remontas – kosmetinis pažaidų pašalinimas, nebus efektyvus, nes nepašalins pažeidimų atsiradimo priežasties. Priešingai atsakovės pozicijai, teismo vertinimu, tokia V. R. išvada leidžia teigti, kad jo konstatuotiems trūkumams pašalinti bus reikalingi sudėtingesni, kartu tikėtina brangesni nei paprastojo remonto darbai.

UAB „Volsped“ lokalinėje sąmatoje dėl namo (duomenys neskelbtini) fasado sienų tinko remonto, terasų apskardinimo ir lietlovių įrengimo likusios išlaidos – 3 130,97 Eur (13 431,67 Eur (46 376,88 Lt) – 10 300,70 Eur), apėmė tokius darbus kaip lietvamzdžių surinkimą – sujungimą ir tvirtinimą, dirbant ant kopėčių, skardinių latakų pakeitimą, balkonų ir terasų apskardinimo pakeitimą, pagaminant detales. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė negalėjo tiksliai nurodyti kurioje vietoje šie darbai buvo numatomi atlikti, tačiau teigė, kad jie yra susiję su ieškovės įrodinėjamu kaip netinkamai atliktu būtent terasų apskardinimu namuose (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, šioje dalyje ieškovės ieškinys yra nepagrįstas.

Ieškovė ieškinyje nurodydama namų (duomenys neskelbtini) trūkumus, kaip vieną iš jų nurodė ir netinkamą terasų apskardinimą ir lietlovių įrengimą, nes apskardinimas nebuvo pavestas po hidroizoliaciniu sluoksniu. Šią aplinkybę ieškovė grindė UAB „Statybos ekspertų biuras“ 2009 m. liepos 20 d. statinio ekspertizės aktu Nr. 05T/09, kuriame tokia išvada plačiau nepaaiškinta, o pridėta nuotrauka (b. l. 74, t. 1) neinformatyvi. 2015 m. liepos 7 d. teismo ekspertizės akte teismo ekspertas V. R. taip pat nurodė, kad ekspertizės metu buvo nustatyta, kad terasos krašto apskardinimas skiriasi nuo nurodyto projektiniame sprendinyje, nes apskardinimas nepakištas po hidroizoliaciniu sluoksniu. Kokiu būdu tai buvo nustatyta, ekspertizės akte neaptarta. Tuo tarpu į bylą pateikti UAB „Arkada“ rašytiniai paaiškinimai, fotonuotraukos (b. l. 91-96, t. 4) paneigia nurodytąsias eksperto išvadas. Jose nurodyta, kad UAB „Arkada“ namų (duomenys neskelbtini) statybos metu terasų apskardinimą pakišo po hidroizoliaciniu sluoksniu, o vėliau atsakovės prašymu, atsižvelgdama į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros instituto 2002 m. gegužės mėn. ataskaitą „(Duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų gedimų tyrimai“ įrengė papildomą terasos krašto apskardinimą, kuris uždengė statybos metu pagal projektinį sprendinį įrengtą terasos krašto apskardinimą. Teismo vertinimu, UAB „Arkada“ pateikti dokumentai paneigia ieškovės teiginį, kad namų (duomenys neskelbtini) statybos metu terasų apskardinimas buvo įrengtas netinkamai. Nesant byloje jokių kitų patikimų įrodymų, leidžiančių  teigti, kad šis pagal projektą įrengtas apskardinimas lėmė kitus ieškovės įrodinėjamus namų (duomenys neskelbtini) trūkumus, teigti, kad UAB „Volsped“ numatyti jo dalies keitimo darbai susiję su atsakovės kaip gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) sukūrėjos (užsakovės, rangovės) pareigomis dėl pastatytų namų atitikimo esminiams reikalavimams per visą įstatymo nustatytą jų garantinį terminą teismas neturi pagrindo.

Trumpai pasisakydamas dėl nustatyto namų (duomenys neskelbtini) trūkumo –druskų nubėgimai plieninės kolonos paviršiumi, teismas pažymi, kad ieškovės į bylą pateiktos UAB „Volsped“ sąmatos niekaip nepatvirtina numatomų išlaidų poreikio tokiam trūkumui šalinti. Nors UAB „Volsped“ vienoje iš sąmatų yra nurodytas ir balkonų apskardinimo pakeitimas (b. l. 13, t. 3), pati sąmata parengta ne dėl balkonų, o dėl terasų apskardinimo (b. l. 12, t. 3). Bylos nagrinėjimo teisme metu šių išlaidų sąsajos su minėtu namų (duomenys neskelbtini) trūkumu negalėjo paaiškinti ir ieškovės atstovės.

Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (1964 m. CK 83 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnis, 90 straipsnio 1 dalis, CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovė šioje byloje prašo taikyti ieškinio senatį, nurodydama, kad ieškovė ją praleido. Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu iš esmės sutiko, kad ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimą atsakovei kaip namų (duomenys neskelbtini) statybos procese dalyvavusiam asmeniui dėl namų defektų, kilusių garantiniu laikotarpiu, šalinimo išlaidų atlyginimo ji galimai praleido, tačiau prašė jį atnaujinti, nes jis, ieškovės teigimu, praleistas dėl svarbių priežasčių: ieškovė yra namų bendrojo naudojimo objektų administratorė, kuri šias pareigas įgijo tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 30-1707 pagrindu, iki tol tiek namų (duomenys neskelbtini) savininkų, tiek ieškovės pirmtakės elgesys (teikiamos pretenzijos, realus, aktyvus siekis nustatyti garantiniu laikotarpiu išaiškėjusių namų trūkumų priežastis, kt.) nesudarė pagrindo atsakovei manyti, kad namų (duomenys neskelbtini) savininkai ar šių namų bendrojo naudojimo objektų administratorius negins savo galimai pažeistų teisių įstatymo nustatyta tvarka, tuo labiau, kad dalis namų (duomenys neskelbtini) trūkumų su atsakovės žinia uždarosios akcinės bendrovės „Arkada“ faktiškai buvo pripažįstami ir šalinami.  

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020 išaiškino, kad tuo atveju, kai taikant CK 6.281 straipsnio 1 dalį pagal analogiją taikytini rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatyti asmens teisių gynimo būdai, yra pagrindas nuosekliai aiškinti, kad taikomi ir šiuos santykius reglamentuojantys ieškinio senaties terminai, t. y. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas ir šio straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti ieškinio pradžią ir šias dalis aiškinanti teismų praktika. Reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (CK 6.667 straipsnio 1 dalis). Kai įstatymas ar sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (CK 6.667 straipsnio 3 dalis). Iš esmės panašias ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles įtvirtino ir 1964 m. CK 389 straipsnis, kuris numatė, kad ieškinį dėl nukrypimų nuo sutarties sąlygų, kurie pablogino daiktą, ar dėl kitokių darbo trūkumų užsakovas gali pareikšti per šešis mėnesius nuo darbo priėmimo dienos, o dėl pastatų ir įrenginių, jeigu viena iš šalių yra pilietis, - per vienerius metus. Jeigu rangos sutartyje numatytas garantinis terminas ir apie darbo trūkumus pareikšta garantinio termino ribose, tai ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taikytinos CK įtvirtintos ieškinio senaties terminų skaičiavimo taisyklės, įvertinus toliau nustatytas aplinkybes dėl ieškinio senaties termino pradžios nagrinėjamu atveju (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis).

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties pradžią, - ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Kadangi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, įtvirtintos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

Byloje nustatyta, kad Savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros skyrius, gavęs namų (duomenys neskelbtini) savininkų skundą ir patikrinęs kaip tuometinis namų (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratorius atlieka namų techninę priežiūrą, 2008 m. gruodžio 8 d. surašė UAB „Verkių ūkis“ atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. A32-660-(27.6-ŪKI), kuriame konstatavo, kad namų (duomenys neskelbtini) sienos daugelyje vietų sutrūkinėjusios, beveik ties visais langais yra žymūs įstriži pleišėjimai, laiptinių tambūruose skilusios ir pastoviai drėgmės veikiamos lubos ir sienos, virš garažų esančių terasų atraminės sienos stipriai paveiktos drėgmės, sutrūkinėjusios, daugelyje vietų iškritę tinko plotai, terasų danga – plytelės išsikraipę, atšokę. Kadangi Savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros skyrius tuometinį namų (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratorių UAB „Verkių ūkis“ įpareigojo užsakyti ekspertus (duomenys neskelbtini) statinių projektų/ statinių ekspertizei atlikti, nustatyti defektų atsiradimo priežastis, parengti defektų likvidavimo, pastatų stabilumo užtikrinimo sprendinius ir apie įvykdymą informuoti Savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros skyrių iki 2009 m. sausio 30 d., UAB „Verkių ūkis“ pas UAB „Statybų ekspertų biuras“ užsakė ekspertizę, apie ką 2009 m. liepos 7 d. pranešimu (b. l. 32-33, t. 1) informavo taip pat atsakovę. Šiame pranešime UAB „Verkių ūkis“ Savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros skyriaus 2008 m. gruodžio 8 d. akte nurodytų namų (duomenys neskelbtini) trūkumus įvardijo kaip trūkumus, atsiradusius namų (duomenys neskelbtini) garantiniu laikotarpiu, juos siejo su atsakovei kylančia atsakomybe ir prašė juos šalinti. Todėl, teismo vertinimu, būtent ši data – 2009 m. liepos 7 d., nagrinėjamu atveju laikytina ieškinio senaties termino pradžia ieškovės kaip namų (duomenys neskelbtini) reikalavimui dėl namų defektų, paaiškėjusių garantinių laikotarpiu, atsakovei kaip namų statybos proceso dalyvei pareikšti.

Šios išvados nekeičia aplinkybė, kad dalis namų (duomenys neskelbtini) savininkų pareiškimus dėl namų (duomenys neskelbtini) trūkumų, nurodytų Savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros skyriaus 2008 m. gruodžio 8 d. UAB „Verkių ūkis“ atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A32-660-(27.6-ŪKI), išsakė anksčiau. Viena vertus, dalis šių trūkumų pagal namų (duomenys neskelbtini) savininkų žodinius ir/ar rašytinius prašymus buvo faktiškai atsakovės pripažinti ir/ar šalinti. Tą patvirtina trečiųjų asmenų paaiškinimai teismo posėdžių metu, 2001 m. birželio 20 d. aktas, namų (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros žurnalas, kuriame fiksuoti atlikti namo(duomenys neskelbtini) trūkumų šalinimo darbai 2004 m. rugpjūčio mėnesį. Kita vertus, namų (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratorė, teikdama pranešimą dėl šių namų trūkumų šalinimo, veikė ne tik tų namų (duomenys neskelbtini) savininkų vardu, kurie savo pretenzijas buvo jau išsakę atsakovei tiesiogiai ir anksčiau, bet visų namų (duomenys neskelbtini) savininkų, taip pat savo kaip namo bendrojo naudojimo administratorės vardu, įvertinus jos atžvilgiu nukreiptus tiesioginius įpareigojimus Savivaldybės Statinių priežiūros 2008 m. gruodžio 8 d. surašytame patikrinimo akte.

Byloje nustatyta, kad ieškinį atsakovei dėl nuostolių atlyginimo ieškovė pareiškė 2013 m. vasario 26 d. (b. l. 1, t. 2), kas patvirtina atsakovės teiginį, jog įstatyme įtvirtintą vienų metų ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti, kuris pasibaigė 2010 m. liepos 7 d., ji praleido. Todėl byloje svarstytinas ieškovės teikiamas prašymas praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, nes, ieškovės teigimu, jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismo vertinimu, šis ieškovės teikiamas prašymas yra pagrįstas.

CK ir kiti įstatymai nenurodo aplinkybių (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių), kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Įstatymuose taip pat nėra įvardyti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Todėl kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis arba sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 straipsnio 3-4 dalys, CPK 3 straipsnio 6 dalis) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą (ar šios aplinkybės atsirado ieškinio senaties termino eigos pradžioje, ar pabaigoje), jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Komercinei įmonei, verslininkui, savo rizika siekiantiems pelno, atidumo ir rūpestingumo standartai realizuojant reikalavimo teisę, kylančią iš profesinės veiklos, paprastai yra aukštesni nei fiziniam asmeniui realizuoti reikalavimo teisę, susijusią su vartojimo teisiniais santykiais, juridiniam asmeniui, lyginant jį su fiziniu asmeniu, kuris nėra verslininkas, minėti standartai dažniausiai yra aukštesni ir atsižvelgiant į juridinio asmens ekonominį potencialą bei galimybę veikti per daugelį fizinių asmenų.

Byloje surinkti įrodymai liudija, kad iki pateikdama ieškinį teismui ieškovės pirmtakė UAB „Verkių ūkis“ Savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros skyriaus 2008 m. gruodžio 8 d. UAB „Verkių ūkis“ atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A32-660-(27.6-ŪKI) nurodytų trūkumų priežasčiai nustatyti užsakė ekspertizę pas UAB „Statybos ekspertų biuras“, apie ką atsakovę informavo tuo pačiu 2009 m. liepos 7 d. raštu (b. l. 32-33, t. 1). Gavusi UAB „Statybos ekspertų biuras“ 2009 m. liepos 20 d. statinio ekspertizės aktą Nr. 05T/09, UAB „Verkių ūkis“ 2009 m. rugpjūčio 6 d., 2009 m. spalio 19 d., 2010 m. vasario 8 d. raštais prašė juos atsakovę šalinti ar suderinti jų šalinimą iki 2010 m. balandžio 1 d. geranoriškai (b. l. 29-30, 34, 35, t. 1). Byloje nėra duomenų, kaip į šiuos raštus reagavo atsakovė, tačiau UAB „Arkada“ 2009 m. vasario 2 d. pateikė pranešimą tiek ieškovės pirmtakei UAB „Verkių ūkis”, tiek atsakovei, kad pageidauja pati užsakyti ekspertizę ir vėliau ieškoti bendrų sprendimų dėl atsiradusių defektų šalinimo (b. l. 80, t. 1). Byloje surinkti įrodymai liudija, kad 2009 m. UAB „Kompleksinės statybos inovacijos firma“ UAB „Arkada“ užsakymu parengė gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) išorės sienų apdailos būklės vertinimą (b. l. 63, t. 1), tačiau byloje nėra duomenų, kad apie jo atlikimą UAB „Verkių ūkis“ būtų informuota. Byloje surinkti duomenys – UAB „Vilniaus miestprojektas“ paaiškinimai teismui teiktame atsiliepime (b. l. 41-43, t. 3), liudija  tik tai, kad UAB „Kompleksinės statybos inovacijos firma“ parengus gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) išorės sienų apdailos būklės vertinimą pas atsakovę vyko jo aptarimas, kas liudija tai, jog 2009 m. pabaigoje – 2010 m. pradžioje atsakovė, kaip ir UAB „Arkada“ sprendė UAB „Verkių ūkis“ pateiktą prašymą dėl namų (duomenys neskelbtini) trūkumų šalinimo geranoriškai. Todėl laikas, kurį ieškovės pirmtakė UAB „Verkių ūkis“ laukė geranoriško trūkumų šalinimo (nuo 2009 m. liepos 7 d. iki 2010 m. balandžio 1 d.), įvertinus byloje nustatytą faktą, kad tam tikri namų (duomenys neskelbtini) trūkumai uždarosios akcinės bendrovės „Arkada“ su atsakovės žinia po namų (duomenys neskelbtini) perdavimo naudoti visgi buvo šalinti, liudija, kad ieškovės pirmtakė pagrįstai didžiąją dalį ieškinio senaties termino delsė teikti ieškinį, o jį pateikė atsakovei nors šį terminą ir praleidusi, bet per protingą terminą po jo suėjimo – 2013 m. vasario 26 d., be kita ko įvertinus tai, kad ieškinys namų (duomenys neskelbtini) statybos procese rangovo statusu dalyvavusios UAB „Arkada“ atžvilgiu šioje byloje buvo pateiktas 2011 m. gegužės 19 d. Bet kuriuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai pagrindžia, kad atsakovė, kuri į teismo procesą šioje byloje iš pradžių 2012 m. gegužės 21 d. teismo nutartimi (b. l. 169, t. 1) buvo įtraukta tik trečiuoju asmeniu, o vėliau 2013 m. vasario 26 d. ir atsakove (b. l. 1-6, t. 2), neturėjo pagrįsto pagrindo manyti, kad namų (duomenys neskelbtini) administratorė yra atsisakiusi savo teisės reikšti ieškinį atsakovei dėl namų (duomenys neskelbtini) trūkumų šalinimo. Todėl termino ieškiniui pareikšti atnaujinimas, teismo vertinimu, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl jis tenkinamas.

Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą tokio pobūdžio ieškiniui pareikšti paneigia ieškovės statusas – ieškovė yra juridinis asmuo, savo srities – gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo srities profesionalas. Vien tai, kad pagrindinė ieškovės veiklos sritis yra gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimas, nesudaro pagrindo ieškovės elgesį iš pradžių ieškinį teikiant UAB „Arkada“, o tik vėliau atsakovei, pripažinti neapdairiu ir nerūpestingu. Viena vertus, statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir sudėtingi, o jų teisinis reglamentas visoje apimtyje nėra savalaikis ir preciziškas, kas lemia poreikį tam tikrais atvejais teisės spragas užpildyti teismų praktikoje, ką nurodė ir Lietuvos Aukščiausias Teismas jau minėtoje 2020 m. sausio 16 d. nutartyje. Kita vertus, ieškovė kaip gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, nors ir turi pareigą pagal įstatymą reikšti ieškinius, susijusius su administruojamu turtu (CK 4.242 straipsnio 4 dalis), ji turi pareigą savo prievolės vykdyti tik naudos gavėjo interesais, jam suteiktų teisių nenaudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti (CK 4.242 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovė dėl ieškinio šioje byloje tikslinimo kvietė namų (duomenys neskelbtini) susirinkimą, kuris 2013 m. vasario 11 d. ir nusprendė tikslinti ieškinį, jį perkvalifikuoti į finansinį (b. l. 14, t. 2). Po šio susirinkimo ieškovė patikslintą ieškinį, be kita ko, atsakovei pareiškė per protingą terminą – 2013 m. vasario 26 d.

Taigi, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys atsakovei dalyje dėl 10 300,70 Eur dydžio namų (duomenys neskelbtini) trūkumų šalinimo išlaidų yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Kitoje dalyje ieškinys atmetamas kaip neįrodytas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verkių būstas“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Verkių būstas“, juridinio asmens kodas 302813393, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“, juridinio asmens kodas 120750163, 10 300,70 Eur (dešimt tūkstančių tris šimtus Eur 70 ct) namų (duomenys neskelbtini) trūkumų šalinimo išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir