Byla Nr. 1S-194-487/2021

Teisminio proceso Nr.1-04-5-00039-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.14.3; 2.14.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo K. M. gynėjo Viačeslavo Žarkovo (Viačeslav Žarkov) skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nutarties, kuria netenkintas gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo prašymas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi kaltinamajam K. M. už neatvykimą į 2021 m. birželio 11 d. teisiamąjį posėdį be svarbios priežasties paskirtą 3 MGL (150 Eur) dydžio baudą, panaikinimo,

n u s t a t ė :

1.                                            Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje K. M. kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymu.  

2.                                            Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi kaltinamajam K. M. už neatvykimą į 2021 m. birželio 11 d. teisiamąjį posėdį be svarbios priežasties buvo paskirta 3 MGL (150 Eur) dydžio bauda.

3.                                            Kaltinamojo K. M. gynėjas pateikė Klaipėdos apygardos teismui skundą, prašydamas panaikinti 2021 m. birželio 18 d. nutartimi kaltinamajam K. M. paskirtą 3 MGL (150 Eur) dydžio baudą. Skunde nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu teisėja, taikydama šią poveikio priemonę, analogiškoje situacijoje diskriminavo skirtingas proceso šalis ir pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Be to, gynėjo prašymu į 2021 m. birželio 11 d. teismo posėdį teismas nutarė šaukti specialistą D. Vitkų, tačiau jis į posėdį neatvyko, tuo tarpu atvykusio į posėdį specialisto G. Pauliko paaiškinimų K. M. ir jo gynėjas išklausyti nepageidavo. Taigi teisiamasis posėdis neįvyko dėl teismo padarytų procesinių pažeidimų. Gynėjas skunde taip pat nurodė, kad kaltinamasis dirba ir savo neatvykimą į darbą privalo derinti su darbdaviu. Taip pat teigė, kad nukentėjusiojo atstovą M. N. teismas privalėjo nušalinti nuo dalyvavimo bylos nagrinėjime, o nukentėjusiajam pasiūlyti pasirūpinti tinkamu atstovu.

4.                                            Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. liepos 9 d. nutartimi atsisakė tenkinti kaltinamojo gynėjo skundą dėl baudos panaikinimo. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog kaltinamasis buvo tinkamai informuotas apie Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. birželio 11 d. turėjusį vykti teisiamąjį posėdį, gavo darbdavio sutikimą visą dieną neatvykti į darbą, tačiau į teismo posėdį taip ir neatvyko dėl priežasties, kuri nelaikytina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) BPK 37 straipsnio 2 dalyje nurodyta svarbia, objektyvia ir nuo K. M. valios nepriklausančia nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi – kaltinamasis tvirtina suklydęs dėl tikslaus teismo posėdžio laiko. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, jog nustatytu laiku neatvykęs į teismo posėdį, kaltinamasis sugaišino kitų byloje dalyvaujančių asmenų laiką, sudarydamas prielaidas proceso dalyviams manyti, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimas yra vilkinamas. Be to, atsakydamas į gynėjo skundo argumentus dėl neatvykusio į teisiamąjį posėdį specialisto D. Vitkaus bei netinkamo nukentėjusiojo J. M. atstovavimo, apygardos teismas nurodė, jog į 2021 m. birželio 11 d. teisiamąjį posėdį šaukiamas Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – VTMT) Klaipėdos skyriaus specialistas D. Vitkus minėtoje įstaigoje nebedirba, todėl į teismą atvyko kitas specialistas, kurio apklausti nebuvo galimybės dėl kaltinamojo K. M. nedalyvavimo teisiamajame posėdyje, nukentėjusįjį J. M. baudžiamojoje byloje atstovavo jo įgaliotas atstovas, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą – M. N., į baudžiamąją bylą pateikęs duomenis apie nukentėjusiojo įgaliojimą atstovui M. N. bei atstovo išsilavinimą patvirtinančio dokumentų kopiją. Tuo tarpu proceso dalyviai, taip pat ir kaltinamasis K. M. bei jo atstovas advokatas V. Žarkovas nušalinimo atstovui M. N. nepareiškė. Apygardos teismas pažymėjo ir tai, kad liudytojo, specialisto, nukentėjusiojo ar jo atstovo neatvykimas į teisiamąjį posėdį netrukdo nagrinėti bylą ir tirti kitus įrodymus.

5.                                            Kaltinamojo K. M. gynėjas advokatas Viačeslavas Žarkovas skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį, kuria atsisakyta panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi kaltinamajam K. M. paskirtą 3 MGL (150 Eur) dydžio baudą.

6.                                            Skunde nurodoma, kad gynėjas 2021 m. birželio 25 d. prašyme dėl baudos panaikinimo argumentavo, jog K. M. nagrinėjamoje byloje susidūrė su diskriminacija, t. y. skirtingu situacijų vertinimu – 2021 m. kovo 17 d. teismo posėdyje, kuris turėjo prasidėti 9 val., dėl prokuroro negalėjimo prisijungti prie nuotolinės vaizdo ir garso perdavimo sistemos (toliau – nuotolinė sistema) buvo padaryta pertrauka iki 10 val., suteikiant prokurorui galimybę atvykti į teismo posėdį. 2021 m. birželio 11 d. teismo posėdyje, gynėjui informavus, kad kaltinamasis dėl savo aplaidumo vėluoja į teismo posėdį ir paprašius padaryti pertrauką iki 10 val., be to, atkreipus dėmesį į tai, kad iš esmės teismo posėdis negalimas, nes į teismo posėdį neatvyko teismo ekspertas D. Vitkus, teismas padaryti vienos valandos pertrauką atsisakė, nurodęs, jog jau susirinkę į posėdį pakviesti asmenys. Gynėjo nuomone, užimdamas skirtingas pozicijas panašiose situacijose, teismas parodė savo palankumą valstybės kaltintojui ir nepalankumą kaltinamajam. Kaltinamojo gynėjas taip pat pažymi, kad 2021 m. kovo 17 d. prokuroras bandė prisijungti per nuotolinę sistemą iš savo gyvenamosios vietos ir dėl šios priežasties jo atvykimas į posėdį užsitęsė vieną valandą. Gynėjas mano, kad prokuroras, siekdamas prisijungti prie nuotolinės sistemos ne iš darbo vietos ir ne darbo įranga, turėjo pasirūpinti namų įrangos patikimumu. Todėl akivaizdu, kad prokuroro vėlavimas buvo susijęs išimtinai su asmeninio pobūdžio problemomis. Tokiu būdu, pasak gynėjo, apygardos teismas pažeidė lygiateisiškumo principą.

7.                                            Skunde taip pat nurodoma, jog gynėjas 2021 m. birželio 25 d. prašyme iškėlė abejones dėl 2021 m. birželio 11 d. teismo posėdžio organizavimo ir galimybės įvykti, teismui neužtikrinus prašyto apklausti teismo eksperto D. Vitkaus dalyvavimo bei apklausos. Teismui buvo žinoma, kad D. Vaitkus VTMT Klaipėdos skyriuje nebedirba. Vietoje D. Vitkaus į teismo posėdį buvo pakviestas VTMT Klaipėdos skyriaus atstovas, kuris, pasak gynėjo, jokio ryšio su ikiteisminio tyrimo metu gauta išvada dėl sužalojimo mechanizmo neturėjo, ir kuris 2021 m. birželio 11 d. teismo posėdyje paaiškino, jog D. Vitkus nėra išbrauktas iš ekspertų sąrašo ir gali būti apklaustas kaip specialistas. Atstovas taip pat pažymėjo, kad nėra įgaliotas vertinti kito eksperto atliktą tyrimą bei patvirtino, kad teismas iš anksto buvo informuotas apie D. Vitkaus atleidimą iš darbo. Tačiau skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad nustatyta, jog į 2021 m. birželio 11 d. teismo posėdi buvo šaukiamas VTMT Klaipėdos skyriaus specialistas D Vitkus, jis minėtoje įstaigoje nebedirbo, todėl į teismą atvyko kitas specialistas, kurio apklausti nebuvo galimybės dėl kaltinamojo K. M. nedalyvavimo teisiamajame posėdyje. Gynėjo nuomone, tokiu būdu teismas norėjo ištaisyti padarytą klaidą. D. Vitkus buvo ilgametis VTMT Klaipėdos skyriaus darbuotojas, teisėsaugos institucijoms žinomas ekspertas ir iškviesti jį į teismo posėdį nebuvo sunkumų, tačiau teismas jo dalyvavimu posėdyje nepasirūpino. Be to, gynėjui nesuprantama, apie ką teismas norėjo apklausti į teismą atvykusį VTMI Klaipėdos skyriaus atstovą ir kodėl teismas jam suteikė specialisto statusą. Dėl VTMT Klaipėdos skyriaus atstovo iškvietimo į teismo posėdį prašymų nebuvo, nė vienas iš posėdžio dalyvių nežinojo apie jo atvykimą ir nebuvo pasiruošęs užduoti jam klausimus. Kokiu teisiniu pagrindu buvo iškviestas minėtas asmuo, teismas neatskleidė.

8.                                            Vadovaudamasis BPK 89 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gynėjas taip pat nurodo, jog VTMT Klaipėdos skyriaus atstovas nieko nežinojo apie D. Vitkaus pateiktą išvadą, be to, pagal galiojančius teisės aktus kritikuoti ar komentuoti D. Vitkaus išvados negalėjo. Be to, prašyme gynėjas akcentavo, jog teismas nutylėjo faktą, kad nukentėjusiojo J. M. interesams iki 2021 m. birželio 11 d. atstovavo advokatas M. N., o nuo 2021 m. birželio 11 d. – teisininkas M. N., kuris nukentėjusiojo atstovauti negalėjo. Tačiau skundžiamoje nutartyje teismas su prašymo argumentais nesutiko ir nurodė, kad nukentėjusįjį J. M. baudžiamojoje byloje atstovavo jo įgaliotas atstovas, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą – M. N.. Teisėja posėdžio metu informavo dalyvaujančius procese asmenis apie gautą nukentėjusiojo įgaliojimo atstovui M. N. bei atstovo išsilavinimų patvirtinančio dokumentų kopiją. Nesutikdamas su nurodytais apygardos teismo argumentais, gynėjas teigia, jog teismas diskriminavo kaltinamąjį ir nuslėpė tam tikrus faktus, turinčius esminę reikšmę sprendžiant klausimą dėl M. N. įgaliojimų. Pastarasis teisinę pagalbą nukentėjusiajam J. M. teikė kaip advokatas. Nuo 2021 m. birželio 1 d. Advokatų tarybos sprendimu pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, jis laikinai išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašų, kaip asmuo, kuris yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. Teismų praktikoje išaiškinta, jog laikinojo išbraukimo iš advokatų sąrašų metu advokatui užsiimti profesine veikla draudžiama. Nors M. N. 2021 m. birželio 11 d. atstovavo J. M. kaip teisininkas, tačiau gynėjas mano, kad atstovavimas teisme šiuo atveju yra prilyginamas advokato profesinės veiklos tęsimui, apeinant draudimą užsiimti advokato profesine veikla ir nurodant kitokį J. M. atstovavimo pagrindą (Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-310-511/2011). Toks teisinių paslaugų teikimo pagrindas prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams. Pasak gynėjo, teismui manant, kad Panevėžio apygardos teismo suformuota praktika negali būti precedentas kitose bylose, reiktų pripažinti, kad kiekvienas skundžiamos nutarties punktas persmelktas kaltinamojo K. M. interesų diskriminavimu ir išankstiniu teismo nusistatymu prieš jį.

9.                                            Apibendrindamas nurodytus argumentus, gynėjas daro išvadą, jog 2021 m. birželio 11 d. nutartis, kuria kaltinamajam paskirta bauda, yra neteisėta ir naikintina, o skundžiama nutartimi, nenorėdamas pašalinti padarytos klaidos, apygardos teismas kaltinamąjį akivaizdžiai diskriminavo. Akivaizdu, kad teismas turėjo galimybę padaryti pertrauką ir atidėti 2021 m. birželio 11 d. teismo posėdį, nes dėl teismo padarytų proceso pažeidimų tęsti posėdį buvo neįmanoma.

10.                                            Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

Kaltinamojo K. M. gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo skundas tenkinamas.

11.                                            Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl paskirtos baudos už nedalyvavimą baudžiamajame procese panaikinimo, netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo proceso įstatymą (BPK 37 straipsnis, 163 straipsnio 1 ir 4 dalys).

12.                                            Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys įstatymo leidėjo nustatytos BPK 37 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra tokių priežasčių. Tačiau, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tai savaime nereiškia, kad byloje nėra kitų aplinkybių, kurios, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymu, gali būti pripažintinos svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis. Pagal BPK 37 straipsnio 2 dalį, teismo sprendimu asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis. Taigi, spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra teismo prerogatyva. 

13.                                            Byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. M. 2021 m. birželio 11 d. neatvyko į Klaipėdos apygardos teismo posėdį iš anksto nepranešęs apie neatvykimą ir jo priežastis. Iš 2021 m. birželio 11 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad posėdžio metu K. M. gynėjas informavo teismą, jog, susisiekus su kaltinamuoju, jis paaiškino, kad buvo pasižymėjęs, jog posėdis turi vykti 11 val., tačiau važiuoja į Klaipėdą ir bus 10 val., todėl, esant galimybei, prašė padaryti pertrauką iki 10 val. Tačiau apygardos teismas padarė išvadą, kad kaltinamais K. M. į teisiamąjį posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties ir 2021 m. birželio 18 d. nutartimi paskyrė jam 3 MGL (150 Eur) dydžio baudą. Skundžiamoje 2021 m. liepos 9 d. nutartyje, pagrįsdamas atsisakymą panaikinti paskirtą baudą, apygardos teismas nurodė, kad kaltinamojo nurodyta priežastis – suklydimas dėl posėdžio laiko – nevertinama kaip priežastis, kuri pateisintų kaltinamojo neatvykimą į teismą. Tokiai apygardos teismo išvadai pritarti nėra pagrindo. 

14.                                            BPK straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pagal BPK 6 straipsnį, teisingumą vykdo tik teismas. Procesui vadovauja teismas ir tik teismas vienintelis gali nustatyti nuo proceso dalyvių nepriklausomą bylos eigą (BPK 241 straipsnis). Todėl, be abejonės, pritartina apygardos teismo pozicijai, kad teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, proceso dalyviai negali netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą, jie savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, nes tik tokiu būdu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas. Tačiau, šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad teismas, vadovaudamas procesui ir kontroliuodamas proceso dalyvių veiksmus procese, siekdamas, jog procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai, turi likti nešališkas, nepažeisti rungimosi ir kitų baudžiamojo proceso principų (BPK 2421 straipsnio 1 dalis), laikytis baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų (BPK 37 straipsnio 2 dalis, 163 straipsnio 1 dalis).

15.                                            Byloje nustatyta, kad kaltinamasis 2021 m. birželio 10 d. darbdaviui UAB ,,Kubilų pasaulis“ pateikė prašymą leisti jam 2021 m. birželio 11 d. neatvykti į darbą, nes jis privalo dalyvauti teismo posėdyje (t. 4, b. l. 35). Šiame prašyme be kita ko nurodyta, jog posėdis vyks 2021 m. birželio 11 d. 11 val. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad posėdžio dieną kaltinamojo gynėjui susisiekus su K. M., pastarasis patikino manęs, kad posėdis turi vykti 11 val., be to, esant galimybei, kaltinamasis prašė palaukti iki 10 val., nes jau vyksta į Klaipėdą. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, individualiu atveju tokia kaltinamojo neatvykimo laiku į posėdį priežastis dėl žmogiškosios klaidos negali būti vertinama vienareikšmiškai. Akivaizdu, jog kaltinamasis neturėjo išankstinio ketinimo vengti dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime 2021 m. birželio 11 d. ir sąžiningai klydo ,pasižymėjęs neteisingą posėdžio laiką. Taigi, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis K. M. ignoravo savo, kaip kaltinamojo, pareigas dalyvauti proceso veiksmuose ir netrukdyti procesui. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad K. M. dalyvavimas 2021 m. birželio 11 d. posėdyje buvo būtinas, tačiau, iš bylos medžiagos matyti, jog į 2021 m. birželio 11 d. posėdį neatvyko ne vien kaltinamasis K. M., bet ir ekspertas D. Vitkus. Nesutiktina su teismo argumentais, jog būtent dėl kaltinamojo K. M. nedalyvavimo teisiamajame posėdyje nebuvo galimybės apklausti į teismą atvykusio kito eksperto. Iš 2021 m. birželio 11 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog į posėdį atvykusio eksperto G. Pauliko apklausa nebuvo galima, ekspertui nurodžius, kad jis neturi jokių teisinių įgaliojimų kaip nors tvirtinti, paneigti ar keisti kito eksperto išvadą. Be kita ko, išklausius proceso dalyvių nuomonių, buvo priimta protokolinė nutartis į kitą posėdį pakartotinai kviesti ekspertą D. Vitkų.  Negalima nesutikti su apygardos teismo nurodyta aplinkybe, jog liudytojo, specialisto, nukentėjusiojo ar jo atstovo neatvykimas į teisiamąjį posėdį netrukdo nagrinėti bylą ir tirti kitus įrodymus. Tačiau bylos duomenys patvirtina, jog 2021 m. birželio 11 d. teisiamasis posėdis buvo organizuojamas būtent dėl eksperto D. Vitkaus apklausos, patenkinus kaltinamojo gynėjo prašymą (2021 m. gegužės 25 d. teisiamojo posėdžio protokolas, t. 4, b. l. 9). Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis turėjo galimybę atvykti į posėdį pavėlavęs, tačiau teismas atsisakė daryti bylos nagrinėjime pertrauką, nors ankstesniame teismo posėdyje tokią galimybę sudarė prokurorui, kuris negalėjo prisijungti nuotoliniu būdu.

16.                                            Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina ir tai, kad viso bylos proceso metu teisiamasis posėdis tik kartą neįvyko dėl kaltinamojo nedalyvavimo, dėl ko Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi jam buvo paskirta 6 MGL dydžio bauda, kurios K. M. neginčijo. Byloje nėra jokių teisinių prielaidų išvadai, kad kaltinamasis K. M. savo teisėmis naudojasi neprotingai, jomis piktnaudžiauja, procese elgiasi nesąžiningai, būtent vien tik dėl jo nedalyvavimo 2021 m. birželio 11 d. teisiamajame posėdyje buvo sudarytos kokios nors kliūtys vykdyti teisingumą, t. y. tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą.

17.                                            Apibendrinus tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus kaltinamojo K. M. elgesį procese protingumo, teisingumo, sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo aspektais, konstatuotina, kad apskųstoji nutartis naikintina ir dėl paduoto skundo priimtinas naujas sprendimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą.

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi kaltinamajam K. M. paskirtą 3 MGL (150 Eur) dydžio baudą panaikinti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                        Jolanta Čepukėnienė