Civilinė byla Nr. e2VP-4822-1176/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00664-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.5.12.

 (S)

dalyvaujant pareiškėjui antstoliui Robertui Vasiliauskui ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vertės kūryba“ vadovo M. Z. atstovei advokato padėjėjai Linai Staniūtei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Roberto Vasiliausko pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys byloje – išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „BHD“, skolininkė uždaroji akcinė bendrovė „Vertės kūryba“, M. Z..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjas antstolis Robertas Vasiliauskas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsniu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydamas paskirti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vertės kūryba“ vadovui M. Z. 300 Eur baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną.

2.       Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad pareiškėjo kontoroje vykdomas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. vykdomasis raštas Nr. e2-766-852/2022 dėl skolininkės UAB „Vertės kūryba“ įpareigojimo priimti iš ieškovės UAB „BHD“ 135 150 vnt. kaukių pagal 2020 m. balandžio 3 d. prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 20200403. Skolininkei buvo siųstas antstolio 2022 m. gruodžio 7 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-22-179-34908, kuriuo skolininkė buvo paraginta įvykdyti teismo vykdomąjį raštą, t. y. per 10 d. nuo šio raginimo gavimo dienos priimti iš ieškovės UAB „BHD“ 135 150 vnt. kaukių pagal 2020 m. balandžio 3 d. prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 20200403. Tą pačią dieną, vadovaujantis CPK 660 straipsnio 1 dalimi, raginimas paskelbtas viešo paskelbimo būdu. Vadovaujantis CPK 604 straipsniu, procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK kituose straipsniuose numatytus atvejus. Vykdymo metu gautas išieškotojos UAB „BHD“ įgalioto asmens UAB „Legal Balance“ pranešimas, kuriame nurodoma, kad skolininkas vykdomajame rašte nurodyto įpareigojimo neįvykdė. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad antstolio reikalavimų nevykdymas yra tęstinis veiksmas (neveikimas), kuris tiesiogiai apsunkina vykdomojo dokumento vykdymą, sankcijos už antstolio reikalavimų nevykdymą taikymas paskiriant ne vienkartinę, o periodinę baudą už kiekvieną nevykdymo dieną geriausiai leistų pasiekti baudos paskyrimu siekiamų tikslų – sudrausminti skolininkę bei jo vadovą ir užtikrinti, jog jis stengtųsi antstolio reikalavimą dėl teismo sprendimo vykdymo įvykdyti kuo greičiau. 

3.       Suinteresuotas asmuo M. Z. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašo pareiškėjo antstolio Roberto Vasiliausko pareiškimą atmesti, iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Suinteresuotas asmuo M. Z. atsiliepime nurodo, kad skolininkei UAB „Vertės kūryba“ apie 2023 m. sausio 10 d. antstolio raginimą nebuvo žinoma, nes jis jai faktiškai jos buveinės adresu nebuvo įteiktas. Skolininkei siųstas registruotas laiškas 2023 m. sausio 17 d. buvo grąžintas antstoliui Robertui Vasiliauskui. Duomenų, kad raginimas būtų buvęs siųstas skolininkei dar kartą, byloje nėra. Be to, raginimas nebuvo siųstas ir skolininkės vadovui. Dėl šios priežasties skolininkei nebuvo žinoma apie antstolio Roberto Vasiliausko 2022 m. gruodžio 10 d. raginime nustatytą įpareigojimą per 10 dienų priimti kaukes iš UAB „BHD“. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal suformuotą praktiką raginimas įvykdyti sprendimą viešo paskelbimo būdu gali būti įteikiamas tik išimtiniais CPK 660 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, tai sąlygoja antstolio pareigą įsitikinti, kad raginimo įvykdyti sprendimą objektyviai negalima įteikti skolininkui asmeniškai (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-114- 755/2018). Šiuo atveju, kaip nurodo antstolis Robertas Vasiliauskas, nedelsiant po raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkei registruota pašto siunta, t. y. tą pačią dieną, pastarasis paskelbė apie raginimą specialiame interneto tinklalapyje, t. y. iš esmės neįsitikinęs raginimo asmeninio įteikimo skolininkei galimybe. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, antstolis Robertas Vasiliauskas, tik išsiuntęs raginimą, tą pačią dieną negalėjo preziumuoti, jog skolininkės buvimo vieta neva yra nežinoma, ji slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jai raginimą įvykdyti sprendimą negalima, ir įteikti raginimą viešo paskelbimo būdu (CPK 660 straipsnis). Susiklosčius nurodytai faktinei situacijai nebuvo jokio objektyvaus pagrindo daryti išvadą, jog egzistuoja priežastys, trukdančios skolininkei asmeniškai įteikti antstolio priimtus dokumentus. Todėl tokie antstolio Roberto Vasiliausko padaryti pažeidimai lėmė, kad skolininkė objektyviai nebuvo informuota apie jos atžvilgiu pradėtą vykdymo procesą, taigi, skolininkei nebuvo suteikta galimybė įvykdyti teismo sprendimą savo noru. Antstolis Robertas Vasiliauskas, prioritetą suteikdamas greitam teismo sprendimo įvykdymui, pažeidė skolininkės įstatymų saugomas teises ir teisėtus interesus. Anot suinteresuoto asmens, raginimas nebuvo įvykdytas ne dėl skolininkės ar vadovo kaltės, o dėl objektyvių ir nuo jų nepriklausančių priežasčių. Todėl dėl raginime numatytos pareigos nevykdymo neatsirado ir negalėjo atsirasti pagrindas vadovui taikyti atsakomybę, sukeliančią jam neigiamus turtinius padarinius. Raginimas nebuvo įteiktas CPK nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo už jo nevykdymą skirti baudą. Suinteresuotas asmuo taipogi pažymi, kad jei teismas nuspręstų skirti vadovui baudą, jam negali būti skirta maksimali bauda, juolab, skaičiuojama periodiškai. Nei skolininkės, nei vadovo kaltės dėl raginimo nevykdymo nėra, nes jie raginimo negavo, todėl dėl objektyvių priežasčių negalėjo per nustatytą terminą jo įvykdyti. Šiuo atveju 300 Eur baudos skyrimas būtų neadekvatus ir visiškai neproporcingas, atitinkamai nebūtų teisingas ir protingas. Be to, antstolis Robertas Vasiliauskas nemotyvavo, dėl kokių priežasčių vadovui turėtų būti skirta maksimali, periodinė, o ne vienkartinė bauda, apsiribodamas deklaratyviu nurodymu, kad tai neva geriausiai leistų pasiekti baudos paskyrimu siekiamų tikslų. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, periodinės baudos skyrimas šiame etape vertintinas kaip perteklinė prevencijos priemonė, neatitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Tuo tarpu nepasiekus baudos skyrimu siekiamo tikslo, antstolis juk galėtų pakartotinai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl didesnės vienkartinio (fiksuoto) pobūdžio ir/ar periodinės baudos skyrimo. Tad nagrinėjamu atveju vadovui neturėtų būti skirta periodinė bauda.

5.       Suinteresuotas asmuo M. Z. rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo, kad po nesėkmingai pasibaigusio UAB „Vertės Kūryba“ bendradarbiavimo su UAB „BHD“, UAB „Vertės Kūryba“ patyrė didelį nuostolį, dėl ko buvo apribota įmonės veikla – įmonė nebegauna pajamų, neturi nei vieno darbuotojo, o taip pat ir turto, kurį realizavus būtų galima padengti skolas. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo, būdamas iš esmės nemokios UAB „Vertės kūryba“ direktorius, prarado savo pragyvenimo šaltinį, todėl taip pat nėra finansiškai pajėgus vykdyti finansinius įsipareigojimus. Pažymi, kad buvo dedamos pastangos, kad tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas taikiai – dar iki tol, kol suinteresuotam asmeniui tapo žinoma apie šios civilinės bylos inicijavimą, UAB „BHD“ buvo informuotas apie tai, kad į UAB „Vertės Kūryba“ kreipėsi potencialus kreditorius (faktoringo gavėjas), pageidaujantis už pasiūlytą kainą iš UAB „BHD“ perimti reikalavimą, kurio pagrindas įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėse bylose Nr. e2-766-852/2022 ir Nr. e2A-661-450/2022 priteistos sumos. Tai įrodo, kad ginčas gali būti sureguliuotas taikiai ir nėra nei UAB „Vertės Kūryba“, nei suinteresuoto asmens sąmoningo piktnaudžiavimo nevykdant teismo sprendimo. Taip pat nurodo, kad dėl finansinių sunkumų skolininkė negali priimti kaukių, kurių kiekis yra itin didelis, nes jiems priimti, apskaityti ir saugoti reikia lėšų. Kaip minėta, UAB „Vertės Kūryba“ nebevykdo savo veiklos. Vadinasi, kaukių nepriėmimo priežastis yra objektyvi ir sprendimas nevykdomas be jokio piktnaudžiavimo.

6.       Pareiškėjas antstolis Robertas Vasiliauskas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodo, kad skolininkės  UAB „Vertės kūryba“ atžvilgiu antstolio Roberto Vasiliausko kontoroje iš viso vykdomos 4 vykdomosios bylos. Jose irgi buvo siųsti skolininkei skirti dokumentai. Iš ankstesnio nei šioje byloje skolininkei kitoje byloje išsiųsto dokumento pagal akcinės bendrovės Lietuvos pašto laiškų įteikimo sekimo informacijos buvo matyti, kad adresato surasti nepavyksta. Taigi, siunčiant raginimą skolininkei įvykdyti teismo įpareigojimą vykdomojoje byloje Nr. 0179/22/01940 antstoliui buvo žinoma, jog dokumentai skolininkės buveinės adresu gali būti neįteikti, o kitų įmonės buveinės adresų internete surasti taip pat nepavyko, todėl vykdomojoje byloje Nr. 0179/22/01940 raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-22-179-34908 buvo išsiųstas skolininkei registruotu paštu įmonės registracijos adresu, kuris sutampa su vykdomajame dokumente nurodytu adresu bei iš karto paskelbtas viešai. Pažymi, kad skolininkė yra įmonė ir jos, kaip juridinio subjekto, pareiga užtikrinti, kad dokumentai jai būtų įteikiami registruotos buveinės adresu, o to nepadarius įmonė ir jos vadovas turi prisiimti su dokumentų faktiniu negavimu susijusias pasekmes. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu nėra jokios informacijos, kad įpareigojimas vykdomojoje byloje būtų įvykdytas, nors faktiškai apie teismo įpareigojimą ir pradėtą vykdymo procesą skolininkei yra žinoma. Nors įmonės vadovas dar 2023 m. balandžio 17 d. teikė atsiliepimą į antstolio pareiškimą dėl atsakomybės taikymo, tačiau nuo to laiko su antstoliu nebuvo susisiekęs ir jokių veiksmų dėl įpareigojimo įvykdymo neatliko. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog yra pagrindas UAB „Vertės kūryba“ vadovui skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą. 

7.       2023 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdyje pareiškėjas antstolis Robertas Vasiliauskas palaikė pareiškime pareikštą reikalavimą bei šiame procesiniame dokumente ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus. Teismo posėdyje paaiškinimus taip pat teikė suinteresuoto asmens M. Z. atstovė advokato padėjėja Lina Staniūtė. Ji pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teikė papildomus paaiškinimus.

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

8.       Iš byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų rašytinių įrodymų ir vykdomosios bylos Nr. 0179/22/01940 medžiagos matyti, kad pareiškėjo antstolio Roberto Vasiliausko kontoroje 2022 m. gruodžio 5 d. buvo priimtas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. vykdomasis raštas Nr. e2-766-852/2022, be kita ko, dėl įpareigojimo atsakovei UAB „Vertės kūryba“ priimti iš ieškovės „BHD“ 135 150 vnt. kaukių pagal 2020 m. balandžio 3 d. prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 20200403. Antstolis Robertas Vasiliauskas 2022 m. gruodžio 7 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-22-179-34908, kuriuo skolininkė UAB „Vertės kūryba“ buvo paraginta per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos priimti iš ieškovės UAB „BHD“ 135 150 vnt. kaukių pagal 2020 m. balandžio 3 d. prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 20200403 ir sumokėti 37,71 Eur vykdymo išlaidų į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad šis raginimas skolininkei UAB „Vertė kūryba“ siųstas jos buveinės adresu – (duomenys neskelbtini). Kaip nurodo antstolis Robertas Vasiliauskas pareiškime, tą pačią dieną, vadovaujantis CPK 660 straipsnio 1 dalimi, raginimas skolininkei buvo įteiktas viešo paskelbimu būdu. Kartu su 2023 m. rugpjūčio 7 d. rašytiniais paaiškinimais yra pateikti duomenys, patvirtinantys, jog raginimas skolininkei UAB „Vertė kūryba“ buvo paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje. Antstolis, gavęs iš išieškotojos UAB „BHD“ įgalioto asmens pranešimą apie tai, kad skolininkė vykdomajame rašte nurodyto įpareigojimo neįvykdė, 2023 m. sausio 10 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-179-817.

9.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.  Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

10.       CPK 659 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos.  Iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. vykdomojo rašto Nr. e2-766-852/2022 galima spręsti apie tai, kad įsiteisėjusiame teismo sprendime skolininkei (atsakovei) UAB „Vertės kūryba“ nebuvo nustatytas terminas įpareigojimui priimti iš ieškovės UAB „BHD“ 135 150 vnt. kaukių pagal 2020 m. balandžio 3 d. prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 20200403 įvykdyti. Išieškotoja UAB „BHD“, antstoliui pateikdama vykdyti vykdomąjį raštą, tokiu būdu išreiškė valią, jog pageidauja, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas. Antstolis Robertas Vasiliauskas 2022 m. gruodžio 7 d. priėmė raginimą, kuriame nustatė skolininkei UAB „Vertės kūryba“ terminą, t. y. 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos, įvykdyti teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą priimti iš išieškotojos UAB „BHD“ kaukes. 

11.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016, nutarties 16 punktas). Kadangi konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, tai dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų – raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012).

12.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad nuo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkas neįvykdė pareigos atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, todėl teismas, teismo posėdyje spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą ir taip nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, turi pagrindo skirti skolininkui baudą nuo kitos dienos, einančios po sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai iki įpareigojimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015).

13.       CPK 657 straipsnyje reglamentuojama, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Gavęs pranešimą apie raginimo įteikimą arba įteikęs raginimą šio Kodekso 660 straipsnyje nustatyta tvarka, antstolis apie tai pažymi vykdomajame dokumente.

14.       Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604-605 straipsniuose, kuriuose nustatyta, kad procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams vykdymo proceso metu, laikomi įteiktais praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus tuos atvejus, kai įteikiamas raginimas įvykdyti sprendimą (CPK 660 straipsnis). Raginimas įvykdyti sprendimą išsiunčiamas registruota pašto siunta arba įteikiama, skolininkui asmeniškai (CPK 657 straipsnio 1 dalis). 

15.       Aptariamu atveju skolininkė yra juridinis asmuo, todėl taip pat taikomos CPK bendrosios nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą juridiniams asmenims, t. y. CPK 122 straipsnio 2 dalis ir CPK 123 straipsnio 4 dalis. Pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą, procesiniai dokumentai juridiniam asmeniui siunčiami jo registruotos buveinės adresu, o šiuo adresu įteikiami jo vadovui, valdymo organų nariams (CPK 123 straipsnio 2 dalis) ar bet kuriam kitam juridinio asmens darbuotojui (CPK 123 straipsnio 4 dalis). CPK 122, 123 ar kituose straipsniuose įtvirtintos teisės normos nuostatos nenumato teismo pareigos juridiniam asmeniui skirtus dokumentus būtinai siųsti ir juridinio asmens vadovo adresu, o to nesilaikius, laikant dokumentų įteikimą netinkamu (žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-730-262/2018; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2124-430/2022).

16.       Iš byloje pateikto Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „Vertės kūryba“ buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), ir nėra pasikeitęs iki šiol. Šiuo adresu antstolis skolininkei siuntė raginimą ir jis grįžo neįteiktas. Toks pats adresas nurodytas ir vykdomajame rašte. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininkė būtų nurodžiusi kitą savo korespondencijos adresą (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymi, kad už teisingų duomenų, taip pat ir buveinės adreso nurodymą, Juridinių asmenų registrui atsakingas juridinis asmuo ir jo vadovas. 

17.       Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad už teisingų duomenų pateikimą/atnaujinimą Juridinių asmenų registrui yra atsakinga pati skolininkė (jos vadovas), todėl dėl pareigos pateikti (išviešinti) tikslius skolininkės kontaktinius duomenis tinkamo nevykdymo kylančių pasekmių rizika tenka pačiai skolininkei. Skolininkei tinkamai nevykdant šios pareigos, ji praranda teisę remtis šia aplinkybe kaip pateisinančia jai numatytų įpareigojimų nevykdymą (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1481-854/2022). Aptariamu atveju Juridinių asmenų registre nurodžius skolininkės buveinės adresą – (duomenys neskelbtini), antstolis pagrįstai raginimą išsiuntė tik minėtu adresu.

18.       Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis raginimo išsiuntimo dieną vadovaudamasis CPK 660 straipsniu skolininkei raginimą paskelbė specialiame interneto tinklalapyje. Sprendimų vykdymo instrukcijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 9 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas interneto svetainėje www.antstoliai.lt. Informaciją apie raginimo išsiuntimą ar įteikimą antstolis nurodo Antstolių informacinėje sistemoje. Antstolis byloje įrodinėja, kad kitose skolininkės atžvilgiu vykdomosiose bylose buvo siunčiami dokumentai buveinės adresu ir jie grįždavo neįteikti, internete surasti kito skolininkės adreso nepavyko, todėl siųsdamas skolininkei registruotu paštu jos buveinės adresu, iš karto raginimą paskelbė viešai. Teismas sprendžia, kad antstolis disponavo informacija, kurios pagrindu galėjo spręsti, kad skolininkei siunčiant raginimą Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, tikėtina, kad neįsiteiks (šis faktas vėliau pasitvirtino), o kiti adresai, kuriais būtų galima skolininkei įteikti raginimą, antstoliui nebuvo žinomi, todėl turėjo pakankamą pagrindą raginimą paskelbti specialiame interneto tinklalapyje. Todėl teismas konstatuoja, kad antstolis raginimą skolininkei įteikė tinkamai jo paskelbimo interneto svetainėje www.antstoliai.lt dieną (2022 m. gruodžio 7 d.) (CPK 660 straipsnio 2 dalis). 

19.       Teismų praktikoje išaiškinta, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

20.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimo tikslas yra paskatinti skolininką vykdyti teismo sprendimą, o ne jį nubausti, todėl teismas turi nustatyti veiksmingą baudos dydį, kad paskatintų operatyviau vykdyti teismo sprendimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012). Taigi, teismo skiriamos baudos dydis turi atitikti ir išieškotojo interesus.

21.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad skolininkė UAB „Vertės kūryba“ 2022 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties peržiūrėjimo, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. sausio 4 d. kasacinį skundą atsisakė priimti. Skolininkė 2023 m. sausio 25 d. pakartotinai kreipėsi į kasacinį teismą su kasaciniu skundu dėl minėto procesinio sprendimo peržiūrėjimo, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 14 d. atsisakė kasacinį skundą priimti. Byloje yra pateiktas 2023 m. kovo 22 d. pranešimas, kuriuo skolininkės atstovas pateikė išieškotojai UAB „BHD“ pranešimą apie tai, kad atsirado kreditorius (faktoringo gavėjas), pageidaujantis iš UAB „BHD“ perimti reikalavimą, kurio pagrindas įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėse bylose Nr. e2-766-852/2022 ir Nr. e2A-661-450/2022 priteistos sumos (įskaitant bylinėjimosi išlaidos), į UAB „Vertės kūryba“ ir M. Z., už galutinę 23 000 Eur. Iš šio pranešimo turinio galima spręsti apie tai, kad siūloma perleisti reikalavimo teisę į 58 805,40 Eur dydžio sumą, kuri Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-766-852/2022 (kuri buvo palikta nepakeista apeliacinės instancijos teismo) buvo priteista iš UAB „Vertės kūryba“ ieškovės UAB „BHD“ naudai. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad išieškotoja yra pritarusi šiam pasiūlymui. Tačiau nepaisant išieškotojos valios, iki šiol teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo nėra įvykdžiusi, svarbių teismo sprendimo nevykdymo priežasčių nenurodo. Skolininkės vadovo M. Z. nurodytos aplinkybės, kad skolininkė susiduria su finansiniais sunkumais, yra deklaratyvios, nes bylos duomenys jų nepatvirtina, todėl teismas konstatuoja, kad skolininkė neįrodė, jog buvo objektyvios aplinkybės (nepriklausančios nuo išieškotojos valios), kliudžiusios jai įvykdyti teismo įpareigojimą. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkė kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) peržiūrėjimo, taigi, bandė įgyvendinti jai įstatymu numatytą teisę į kasaciją, taip pat į tai, kad skolininkė bandė su išieškotoja teismo sprendimo vykdymo klausimą išspręsti kitais būdais, sprendžia, kad skolininkės elgesys iki 2023 m. kovo pabaigos negali būti vertinamas piktybišku. Tačiau įvertinus tai, kad skolininkė teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo be pateisinamos priežasties (sąmoningai) nevykdė ir toliau ir jis nėra įvykdytas iki šiol, daro išvadą, jog yra pagrindas skolininkės UAB „Vertybės kūryba“ vadovui M. Z. skirti vienkartinę 300 Eur baudą (CPK 771 straipsnio 8 dalis). Tokio dydžio bauda, teismo vertinimu, yra proporcinga skolininko padarytam pažeidimui, atitinka protingumo, teisingumo principus, taip pat yra pakankama, kad paskatintų skolininką įvykdyti teismo sprendimą.

22.       Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017). To paties straipsnio 6 dalyje numatyta bauda yra skiriama išieškotojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019). Todėl paskirta bauda skirtina išieškotojos UAB „BHD“ naudai.

Dėl suinteresuoto asmens M. Z. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas

23.       Byloje suinteresuotas asmuo M. Z. prašo priteisti iš antstolio bylinėjimosi išlaidas.

24.       CPK 593 straipsnyje reglamentuojama vykdymo proceso metu teismui pateiktų pareiškimų, tarp jų antstolio pareiškimų dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje nurodytais atvejais, nagrinėjimo tvarka (šio straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta bendra taisyklė, pagal kurią nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

25.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CPK 593 straipsnio 5 dalies taikymo, suformulavo išimtį iš minėtos taisyklės ir išaiškino, kad tokiu atveju, kai dėl antstolio, piktnaudžiaujančio savo teise kreiptis į teismą dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų nagrinėjimo, veiksmų vykdymo proceso šalys nepagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidų, turėtų būti taikoma CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis, kuri teismui leidžia nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019, 39 punktas).

26.       Teismas konstatuoja, kad antstolis pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkės vadovui M. Z. pateikė laikydamasis CPK 771 straipsnyje nustatytos tvarkos. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas nenustatė antstolio veiksmuose piktnaudžiavimo, byloje nustatyta, kad antstolis turėjo pagrindą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą. Todėl teismas atmeta suinteresuoto asmens M. Z. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš antstolio.

27.       Byloje patirta 46,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pareiškimas šia nutartimi pripažintas iš esmės pagrįstu, minėtos išlaidos valstybei priteisiamos iš suinteresuoto asmens M. Z. (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 771 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

antstolio Roberto Vasiliausko pareiškimą tenkinti iš dalies.

Skirti skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Vertybės kūryba“ vadovui M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienkartinę 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą už Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-766-852/2022 atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vertės kūryba“ nustatyto įpareigojimo priimti iš ieškovės UAB „BHD“ 135 150 vnt. kaukių pagal 2020 m. balandžio 3 d. prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 20200403 nevykdymą išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „BHD“, juridinio asmens kodas 300007649, naudai.

Išaiškinti, kad baudos paskyrimas neatleidžia skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Vertybės kūryba“ nuo teismo nustatytų įpareigojimų vykdymo.

Priteisti į valstybės biudžetą iš suinteresuoto asmens M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 46,48 Eur (keturiasdešimt šešis eurus ir 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                           Agnė Ražanauskienė