Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-449/2023

Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00033-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1;

 (S)

1.1.9.8; 1.2.14.6.2.1; 1.2.14.7.2.1; 1.2.18.10;

2.4.1.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4

     

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), 

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

nuteistajam M. I. ir jo gynėjui Aivarui Alimui,

civilinio ieškovo VšĮ Krepšinio klubo „L.“ atstovui Kęstučiui Bieliauskui,

specialistei Nijolei Šiliūnienei,

ekspertei Ingai Valienei,

vertėjai Irinai Pikčilingienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. I. gynėjo ir civilinio ieškovo VšĮ Krepšinio klubo „L.“ atstovo apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. I. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV–692 redakciją) – 120 MGL dydžio (6 000 Eur) bauda;

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X–1233 redakciją) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus visiško bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant visą paskirtą švelnesnę bausmę, galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams ir 120 MGL dydžio (6 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatyta nedelsiant atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. I. įpareigotas per tris mėnesius po laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, iš M. I. nuspręsta konfiskuoti 34 476,79 Eur vertės turtą, šią sumą išieškant iš M. I. ir perduodant ją valstybės nuosavybėn.

VšĮ Krepšinio klubo „L.“ pareikštas civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Iš nuteistojo M. I. VšĮ Krepšinio klubui „L.“ priteista 3 804,14 Eur žalos atlyginimo (sumokėti pinigai už S. G. 2 234,14 Eur ir L. W. 1 570 Eur).

M. I. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X–1233 redakciją) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Bylos esmė

 

1.       M. I. (toliau – ir M. I.) pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV–692 redakciją) nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: jis, būdamas Asociacijos „A. k. c.“ (nuo 2017-01-23 VšĮ Krepšinio klubas „L.“), kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir vadovu, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 21 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingu už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, klubo ūkinę ir finansinę veiklą, disponavimą piniginėmis lėšomis, pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (1996-07-03 įstatymo Nr. VIII-268 redakcija) 9 straipsnio 4 dalį būdamas atsakingu už viešosios įstaigos veiklą ir veikdamas viešosios įstaigos vardu, pagal 2013-07-12 „A. k. c.“ patvirtintų įstatų 6.10.1, 6.10.3, 6.10.4, 6.6.8, 6.10.11, 6.10.12, 6.11 punktus, veikdamas Centro vardu, būdamas atsakingu už ūkinius klausimus, sandorių sudarymą, dokumentų pasirašymą, turto tvarkymą, dokumentų ir kitos informacijos saugojimą, pagal 2017-07-07 VšĮ Krepšinio klubas „L.“ (toliau – ir Krepšinio klubas) patvirtintų įstatų 20 punktą atlikdamas vadovo funkcijas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. liepos 30 d. klubo veiklos teritorijoje x mieste, nesurašydamas buhalterinės apskaitos dokumentų, nepateikdamas jų buhalterinę apskaitą tvarkančioms buhalterėms, nežinančioms apie jo nusikalstamus veiksmus: laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. spalio 13 d. R. Z., o laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2018 m. liepos 30 d. pagal pasirašytą sutartį su UAB „A.“ įgaliotai A. M., arba juos buhalterėms pateikdamas praleidus nustatytus terminus, kad įtrauktų į klubo buhalterinę apskaitą, taip, tyčia veikdamas per buhalteres, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Asociacijos „A. k. c.“ (nuo 2017-01-23 VšĮ Krepšinio klubas „L.“) buhalterinę apskaitą ir pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 įstatymo Nr. IX–574 redakcija):

– 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu“;

– 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“;

– 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“;

– 13 straipsnio 1 dalies 3–5 punktų reikalavimus, kad „apskaitos dokumento rekvizitai (ūkinės operacijos turinys ir jos rezultatai pinigine ir kiekybine išraiška) turi patvirtinti, kad ūkinė operacija įvyko tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose“;

1.1. nes laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. iš asmeninių lėšų įvykdęs įstaigos prievoles krepšininkams už sportinę veiklą, t. y. grynaisiais pinigais jiems išmokėjęs iš viso 67 000 Eur sumą:

1. Ž. J. pagal 2016-09-18 pakvitavimą – 4 500 Eur, pagal 2016-10-22 pakvitavimą – 4 000 Eur;

2. S. J. pagal 2017-10-02 pakvitavimą – 7 000 Eur, pagal 2017-10-24 pakvitavimą – 7 000 Eur, pagal 2017-12-21 pakvitavimą – 7 000 Eur;

3. G. L. pagal 2016-10-22 pakvitavimą – 2 000 Eur, pagal 2016-10-26 pakvitavimą – 4 500 Eur;

4. K. L. pagal 2016-09-28 pakvitavimą – 7 500 Eur, pagal 2016-10-22 pakvitavimą – 7 000 Eur;

5. D. L. pagal 2016-09-27 pakvitavimą – 8 500 Eur ir 2016-10-22 pakvitavimą – 8 000 Eur;

šių pakvitavimų nepateikė klubo buhalterinę apskaitą tvarkiusioms buhalterėms, tokiu būdu klubo buhalterinėje apskaitoje nebuvo fiksuotas 67 000 Eur skolos sportininkams sumažėjimas, nefiksuota 67 000 Eur skola pinigus išmokėjusiam M. I., o taip pat dėl apskaitoje nefiksuoto honorarų sportininkams išmokėjimo į biudžetą nesumokėta 10 050 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 7 444,65 Eur valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

1.2. nes, žinodamas, kad pagal 2016-07-31 Sutartį dėl teisių į atvaizdą, sudarytą tarp R. s. a. OU ir Asociacijos „A. k. c.“, teisės į žaidėjo S. G. atvaizdo naudojimą išskirtinai suteiktos agentūrai R. s. a. OU, nesudaręs sutarties, pateikė buhalterei į apskaitą įtraukti 2017-05-17 A. I. C. s.r.o. vardu surašytą sąskaitą už S. G. įvaizdžio kūrimą ir agento mokestį, iš viso 2 500 USD (2 298,64 Eur), kurioje įformintos ūkinės operacijos dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis neįvyko, todėl buvo nepagrįstai įregistruota 2 298,64 Eur skola A. I. C. s.r.o. ir atliktas atsiskaitymas su ja, pervedant 2 234,14 Eur klubo lėšų;

1.3. nes, žinodamas, kad pagal 2016-08-26 Sportinės veiklos sutarties, sudarytos su L. W. Jr. ir agentūra S. I., 10.1 punktą sportininką 2016/2017 metų sezone atstovavo R. S., nesudaręs sutarčių, pateikė buhalterei į buhalterinę apskaitą įtraukti 2017-06-30 P. g. s.r.l. vardu surašytą sąskaitą – raštą už suteiktas paslaugas ir komisinius atstovaujant L. W. 2016–2017 m. sezone, 2018-03-12 G. S. N. W. L. vardu išrašytą sąskaitą 34/2018 už suteiktas profesionalias paslaugas ir komisinius, atstovaujant L. W. 2016–2017 m. sezone, kuriose įformintos ūkinės operacijos dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis neįvyko, todėl buvo nepagrįstai įregistruota 570 Eur skolos padidėjimas P. g. s.r.l. ir 1 000 Eur skolos padidėjimas G. S. N. W. L. ir atliktas atsiskaitymas su jomis, pervedant 1 570 Eur klubo lėšų;

1.4. nesudaręs jokios sutarties, pateikė buhalterei į apskaitą įtraukti G. S. N. W. L. vardu 2018-02-26 surašytą sąskaitą Nr. 30/2018 už konsultacijas dėl sąrašo sudarymo 2017/2018 metų sezonui 3 500 Eur sumai, kurioje įformintos ūkinės operacijos dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis neįvyko, todėl nepagrįstai buvo įregistruota 3 500 Eur klubo skola G. S. N. W. L. ir įvykdytas atsiskaitymas su ja, pervedant 3 500 Eur klubo lėšų,

ir dėl nustatytų pažeidimų pagal klubo pateiktus dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti 2015, 2016, 2017, 2018 metų VšĮ Krepšinio klubo „L.” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros;

2.       Taip pat M. I. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X–1233 redakciją) nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent jis, būdamas Asociacijos „A. k. c.“ (nuo 2017-01-23 viešosios įstaigos Krepšinio klubas „L.“), kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 21 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingu už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, klubo ūkinę ir finansinę veiklą, disponavimą piniginėmis lėšomis, pagal 2013-07-12 „A. k. c.“ įstatų 6.10.2, 6.10.11, 6.10.12 punktus būdamas atsakingu už centro ūkinius klausimus, turto tvarkymą, dokumentų ir kitos informacijos saugojimą bei pagal 2017-07-07 VšĮ Krepšinio klubas „L.“ įstatų 20 punktą ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalį (1996-07-03 įstatymo Nr. VIII-268 redakcija) būdamas atsakingu už viešosios įstaigos veiklą laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. liepos 30 d. veiklos teritorijoje  x mieste, kaip atskaitingas asmuo, gavęs iš klubo viso 84 550,94 Eur, iš jų: 26 782,22 Eur iš kasos pagal kasos išlaidų orderius; 27 768,72 Eur išgryninęs arba mokėjimo kortelėmis atsiskaitęs už pirkinius iš klubo sąskaitos; 10 000 Eur gavęs paramą iš UAB „E.“; ir 20 000 Eur gavęs paramą iš UAB „I.“, per šį laikotarpį pateisinęs apskaitos dokumentais jam išduotų 50 074,15 Eur panaudojimą ir juos pateikęs buhalterei, likusios pinigų dalies – 34 476,79 Eur, išduotos jam kaip atskaitingam asmeniui atsiskaitymams klubo reikmėms, nuo 2018 m. liepos 29 d. būdamas atleistas iš klubo direktoriaus pareigų, negrąžino į klubo kasą, per vėliau nustatytus terminus neperdavė šių pinigų naujai paskirtam klubo direktoriui, o, siekdamas pateisinti šių piniginių lėšų panaudojimą, pateikė 2018 m. balandžio 9 d. jo surašytą klubo „Honorarų ir atlygio išmokėjimo žiniaraštį Nr. 18/1“ (toliau – ir žiniaraštis) dėl 35 000 Eur išmokėjimo klubo sportininkams už pasiekimus (duomenys neskelbtini) taurėje, realiai šių pinigų jiems neišmokėdamas, tik žadėdamas, nepateikdamas į klubo buhalterinę apskaitą šio žiniaraščio įtraukti, taip tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą VšĮ Krepšinio klubas „L.“ priklausantį turtą – pinigus 34 476,79 Eur;

3.       Be to, M. I. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X–1233 redakciją) buvo kaltinamas, tačiau pirmosios instancijos teismo išteisintas dėl to, kad jis, būdamas asociacijos „A. k. c.“ (nuo 2017-01-23 VšĮ Krepšinio klubas „L.“), kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 21 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingu už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, klubo ūkinę ir finansinę veiklą, disponavimą piniginėmis lėšomis, pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (1996-07-03 įstatymo Nr. VIII-268 redakcija) 9 straipsnio 4 dalį būdamas atsakingu už viešosios įstaigos veiklą ir veikdamas viešosios įstaigos vardu, pagal 2013-07-12 „A. k. c.“ patvirtintų įstatų 6.10.1, 6.10.3, 6.10.4, 6.6.8, 6.10.11, 6.10.12, 6.11 punktus veikdamas Centro vardu, būdamas atsakingu už ūkinius klausimus, sandorių sudarymą, dokumentų pasirašymą, turto tvarkymą, dokumentų ir kitos informacijos saugojimą, nesilaikydamas reikalavimo dėl sandorių, kurių (pavienio sandorio ar eilės susijusių sandorių) vertė viršija 10 000 Lt (2 896,20 Eur) sudarymo ir (arba) veiksmų atlikimo privalėdamas gauti kitų Centro organų pritarimą, nesilaikydamas 2017-07-07 VšĮ Krepšinio klubas „L.“ patvirtintų įstatų 33.6. punkto reikalavimo, kad tik klubo valdyba turi teisę priimti sprendimus dėl sandorių, kurių (pavienio sandorio ar eilės susijusių sandorių) vertė viršija 3 000 Eur, sudarymo ir negavęs tam pritarimo laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. klubo veiklos teritorijoje x mieste, žinodamas, kad jo žmona R. I. laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. liepos 14 d. buvo vienintelė UAB „O. a.“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) akcininkė, o jis pats laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. buvo šios bendrovės direktoriumi, klubo vardu sudaręs su UAB „O. a.“ 2015-06-01 Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2015-06-01 dėl strateginio konsultavimo, įvaizdžio formavimo ir palaikymo, rinkodaros ir socialinių medijų komunikacijos sportinių varžybų, treniruočių bei sportinių ir kitų renginių Lietuvoje ir užsienyje metu, kuriuose dalyvauja vyrų krepšinio komanda „L.“, ir pagal sutartį už įsipareigojimų vykdymą įsipareigojęs bendrovei mokėti po 1 000 Eur plius PVM kiekvieną mėnesį pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, o pagal 2018-01-02 Papildomą susitarimą Nr. 1 po 900 Eur plius PVM 189 Eur, viso 1 089 Eur, atlyginimą už sutartyje numatytas paslaugas, veikdamas priešingai VšĮ Krepšinio klubas „L.“ turtiniams interesams, žinodamas, kad UAB „O. a.“ jokių paslaugų pagal šią sutartį neatliko, jis pateikė klubo buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „A.“ buhalterei A. M., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, į apskaitą įtraukti žinomai suklastotus dokumentus – 12 PVM sąskaitų faktūrų ir paslaugų atlikimo aktų, kuriuose buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos už neva suteiktas paslaugas už bendrą 42 955 Eur sumą:

1. 2017-08-31 Paslaugų atlikimo aktą už 2015.06–2015.08 mėn. ir 2017-08-31 PVM sąskaitą faktūrą OA2017 Nr. 0004 dėl 3 630 Eur išmokėjimo už suteiktas paslaugas pagal sutartį;

2. 2017-09-30 Paslaugų atlikimo aktą už 2015.09–2015.12 mėn. ir 2017-09-30 PVM sąskaitą faktūrą OA2017 Nr. 0005 dėl 4 840 Eur išmokėjimo už suteiktas paslaugas pagal sutartį;

3. 2017-10-31 Paslaugų atlikimo aktą už 2016.01–2016.05 mėn. ir 2017-10-31 PVM sąskaitą faktūrą OA2017 Nr. 0007 dėl 6 050 Eur išmokėjimo už suteiktas paslaugas pagal sutartį;

4. 2017-12-31 Paslaugų atlikimo aktą už 2016.06–2016.10 mėn. ir 2017-12-31 PVM sąskaitą faktūrą OA2017 Nr. 0011 dėl 6 050 Eur išmokėjimo už suteiktas paslaugas pagal sutartį;

5. 2017-12-31 Paslaugų atlikimo aktą už 2016.11–2016.12 mėn. ir 2017-12-31 PVM sąskaitą faktūrą OA2017 Nr. 0012 dėl 2 420 Eur išmokėjimo už suteiktas paslaugas pagal sutartį;

6. 2018-01-31 Paslaugų atlikimo aktą už 2017.01–2017.03 mėn. ir 2018-01-31 PVM sąskaitą faktūrą OA2018 Nr. 002 dėl 3 630 Eur išmokėjimo už suteiktas paslaugas pagal sutartį;

7. 2018-02-22 Paslaugų atlikimo aktą už 2017.04–2017.08 mėn. ir 2018-02-22 PVM sąskaitą faktūrą OA2018 Nr. 003 dėl 6 050 Eur išmokėjimo už suteiktas paslaugas pagal sutartį;

8. 2018-02-28 Paslaugų atlikimo aktą už 2017.09–2017.12 mėn. ir 2018-02-28 PVM sąskaitą faktūrą OA2018 Nr. 004 dėl 4 840 Eur išmokėjimo už suteiktas paslaugas pagal sutartį;

9. 2018-03-21 Paslaugų atlikimo aktą už 2018.01–2018.02 mėn. ir 2018-03-21 PVM sąskaitą – faktūrą OA2018 Nr. 006 dėl 2 178 Eur išmokėjimo už suteiktas paslaugas pagal sutartį;

10. 2018-04-06 Paslaugų atlikimo aktą už 2018.03 mėn. ir 2018-04-06 PVM sąskaitą faktūrą OA2018 Nr. 008 dėl 1 089 Eur išmokėjimo už suteiktas paslaugas pagal sutartį;

11. 2018-04-30 Paslaugų atlikimo aktą už 2018.04 mėn. ir 2018-04-30 PVM sąskaitą faktūrą OA2018 Nr. 009 dėl 1 089 Eur išmokėjimo už suteiktas paslaugas pagal sutartį;

12. 2018-05-31 Paslaugų atlikimo aktą už 2018.05 mėn. ir 2018-05-31 PVM sąskaitą faktūrą OA2018 Nr. 011 dėl 1 089 Eur išmokėjimo už suteiktas paslaugas pagal sutartį,

tokiu būdu, neturėdamas valdybos narių sutikimo, klubo pinigines lėšas pervesdamas už realiai neįvykusias ūkines operacijas su juo susijusiai bendrovei, tokiais nusikalstamais veiksmais iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – VšĮ Krepšinio klubui „L.“ priklausantį turtą – pinigus 42 955 Eur vertės.

4.       Pirmosios instancijos teismas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X–1233 redakciją) M. I. išteisino, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Skundžiame nuosprendyje teismas padarė išvadą, kad M. I. dėl didelės vertės jo žinioje buvusio turto iššvaistymo kaltinamas nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra įrodyta, jog Krepšinio klubui „L.“ UAB „O. a.“ realiai suteikė marketingo paslaugas ir už jas pagrįstai buvo išrašytos sąskaitos faktūros, kurias VšĮ Krepšinio klubas „L.“ apmokėjo. VšĮ Krepšinio klubo „L.“ buvę darbuotojai A. M.-R., R. M., R. I., E. P., o taip pat ir klubo dalininkas I. A. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad sutartis tarp Krepšinio klubo ir UAB „O. a.“ buvo reali ir vykdoma. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat buvo peržiūrėta M. I. pateikta vaizdinė medžiaga apie UAB „O. a.“ Krepšinio klubui teiktas idėjas dėl komandos renginių organizavimo, reklaminių maketų, vaizdo klipų ir pan. Teismas pažymėjo, kad šie darbo rezultatai patvirtina, jog UAB „O. a.“ dirbo VšĮ Krepšinio klubo „L.“ naudai kurdama tam tikrus vizualinius produktus, todėl M. I. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisino.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į skundą argumentai

5.       Nuteistojo M. I. gynėjas apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalį, kurioje M. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – M. I. išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Byloje pareikštą civilinį ieškinį atmesti. 

5.1.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog M. I. įvykdė Krepšinio klubo prievolę ir iš asmeninių lėšų sumokėjo 67 000 Eur klubo žaidėjams bei gavo tai patvirtinančius pakvitavimus, vadovavosi Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-3-589/2022, kuria M. I. ieškinys buvo patenkintas ir 67 000 Eur suma priteista iš Krepšinio klubo. Visgi, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, nuteistasis paaiškino, kad prievolės šalies pasikeitimas niekaip nesuponuoja jo pareigos pateikti klubo buhalterijai pakvitavimus dėl apmokėto įsiskolinimo, kadangi jis šiuose teisiniuose santykiuose veikė kaip trečiasis asmuo, o ne kaip Krepšinio klubo vadovas. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino M. I., kaip trečiojo asmens, nesusijusio su klubu jokiais darbo teisiniais santykiais, ir Krepšinio klubo vadovo, kaip tai numato Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nuostatos, pareigas. Tuo labiau, kad nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio 1 dalis, nei kitos CK normos nenumato pareigos naujajam kreditoriui pateikti kokius nors finansinės apskaitos dokumentus trečiajai šaliai (šiuo atveju – Krepšinio klubui). Taigi, teismas nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, jog nuteistojo mokėjimus patvirtinantys dokumentai (pakvitavimai), kol pagal juos nėra reiškiamas reikalavimas skolininkui, kurio prievoles ir įvykdė naujasis kreditorius, nėra ir negali būti laikomi šiam skolininkui, nagrinėjamu atveju – VšĮ Krepšinio klubas „L.“, nuteistojo privalomais pateikti buhalteriniais dokumentais. Net ir nusprendus, kad M. I. turėjo pareigą iškart po šalių pasikeitimo pateikti pakvitavimus, bylą nagrinėjęs teismas neįvertino, jog finansines operacijas patvirtinantys dokumentai, nors ir pavėluotai, tačiau buvo pateikti, jų pagrindu galima nustatyti tikslias pinigines sumas ir įstaigos finansinius įsipareigojimus, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti egzistuojant BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardintus nusikalstamos veikos padarinius. Tokia išvada padaryta ir teismui gynybos iniciatyva pateiktoje teismo ekspertės I. V. 2021 m. gruodžio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 21-07, kurios nepaneigė ir skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas. Vien aplinkybė, jog buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuotas kitas kreditorius, t. y. ne klubo žaidėjai, o nuteistasis, niekaip neįtakojo ir nepažeidė klubo interesų ir jo veiklai, turtui, kapitalui bei finansiniams įsipareigojimams jokios įtakos neturėjo.

5.2.                      Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, akcentuojant, kad baudžiamąją atsakomybę už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo administracinės atsakomybės atriboja tai, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtinos pasekmės, nurodytos BK 222 straipsnio dispozicijoje. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnyje tokie padariniai nėra numatyti. Taigi, nustačius buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus, bet nenustačius padarinių, gali būti keliamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo. Akivaizdu, kad nuteistojo veiksmai, pavėluotai pateikus buhalterei pakvitavimus, nėra tiek pavojingi, kad jam už šį formalų pažeidimą turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

5.3.                      Dėl buhalterei pateiktos į apskaitą įtraukti 2017 m. gegužės 17 d. A. I. C. s.r.o. vardu surašytos sąskaitos už S. G. įvaizdžio kūrimą ir agento mokestį nuteistasis pirmosios instancijos teisme parodė, kad krepšininkas S. G. 2015–2016 m. sezonu žaidė krepšinio klube „N.“. Kadangi Krepšinio klubui „L.“ reikėjo būtent tokios pozicijos žaidėjo, tarp A. I. C. ir klubo buvo sudaryta tarpininkavimo (agentavimo) paslaugų sutartis, kurios pagrindu agentūra suderino priimtinas sąlygas minėto krepšininko perėjimui iš krepšinio klubo „N.“ į „L.“. Nors byloje ir nebuvo pateikta rašytinė tarpininkavimo paslaugų sutartis, skirtingai nei nurodoma Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvadoje (toliau – ir specialisto išvada), A. I. C. suteikė realias tarpininkavimo paslaugas, kurių pagrindu klubui ir buvo išrašyta sąskaita faktūra. Be to, priešingai nei nurodoma specialisto išvadoje, sutartis su R. s. a. OU niekaip nesusijusi su minėtu tarpininkavimu dėl krepšininko S. G. perėjimo į krepšinio klubą „L.“. Su agentūra R. s. a. OU buvo sudaryta sutartis dėl teisės į sportininko atvaizdą naudojimo, o sutartiniai teisiniai santykiai su agentūra A. I. C. susiklostė dėl minėto žaidėjo perėjimo iš vieno klubo į kitą.

5.4.                      Skunde pažymima ir tai, kad sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai įstatyme nėra įsakmiai nustatyta paslaugų sutarties forma, todėl tarpininkavimo paslaugų sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma. Taip pat ir teismų praktikoje nurodoma, kad PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, tačiau ji turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Nagrinėjamu atveju byloje nesant pateiktai rašytinei tarpininkavimo paslaugų sutarčiai, tačiau tarpininkavimo teisinių santykių egzistavimą tarp klubo ir agentūros A. I. C. patvirtinus ir tuometiniam krepšinio klubo „N.“ direktoriui O. K., be kita ko, esant pateiktai sutartinių santykių faktą patvirtinančiai sąskaitai faktūrai ir apmokėjimą banko pavedimu patvirtinantiems duomenims, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog realios paslaugos klubui nebuvo suteiktos. Buhalterinių apskaitos dokumentų sąvoka neapima sutarčių, kurios gali (tačiau nebūtinai, pavyzdžiui, esant sudarytai žodinei sutarčiai) patvirtinti teisinių santykių egzistavimą. Esminė reikšmė tokiu atveju tenka ūkines operacijas patvirtinantiems buhalterinės apskaitos dokumentams, kaip kad ir nagrinėjamu atveju – byloje esančiai sąskaitai faktūrai, atitinkančiai Buhalterinės apskaitos įstatymo keliamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė vertinti byloje nustatytų aplinkybių, deklaratyviai cituodamas specialisto išvadoje nurodytus teiginius. Vis tik, pasak gynėjo, šioje išvadoje nepagrįstai teigiama, kad, nesant sutarties, negalima konstatuoti, jog paslaugos buvo realiai suteiktos. Atsižvelgus į minėtoje išvadoje suformuotus specialisto teiginius, galima suprasti, jog bet kokie žodiniai sandoriai, nesudarant rašytinės sutarties, bei jų pagrindu įvykdyti mokėjimai visais atvejais būtų vertinami kaip fiktyvūs ir įvykdyti už realiai nesuteiktas paslaugas, nors tokia išvada akivaizdžiai prieštarautų visuotinai tarp šalių egzistuojančiai bendradarbiavimo praktikai. Pažymėtina ir tai, kad jokių faktinių duomenų, jog agentūra A. I. C. realiai nesuteikė klubui tarpininkavimo paslaugų, byloje nustatyta nebuvo. Priešingai, remiantis liudytojo O. K. parodymais bei faktine situacija, jog žaidėjas S. G. iš krepšinio klubo „N.“ perėjo žaisti į klubą „L.“, akivaizdu, jog tarpininkavimo paslaugos buvo realiai suteiktos, ką patvirtina ir byloje esanti sąskaita faktūra. 

5.5.                      Skunde taip pat nurodoma, kad klubo žaidėją L. W. Jr. atstovavo agentūra S. I. ir jos atstovas R. S.. Pagal tarp klubo ir minėtos agentūros sudarytą sutartį klubas įsipareigojo sumokėti L. W. Jr. atstovui agentūrinį mokestį už 2016–2017 m. sezoną, iš viso 3 600 JAV dolerių. Teismas, inkriminuodamas nuteistajam šiame epizode nurodytus veiksmus, vėlgi, rėmėsi išimtinai specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog P. g. s.r.l. 2016–2017 m. krepšinio sezone neatstovavo sportininko L. W. Jr., todėl, klubo apskaitoje nepagrįstai įregistravus Krepšinio klubo skolą agentūroms ir ją apmokėjus, klubas patyrė 1 570 Eur dydžio nuostolį. Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas 2016 m. birželio 30 d. susitarimas tarp L. W. Jr. atstovo R. S. ir agentūros P. g. s.r.l., kurio pagrindu agentūra P. g. s.r.l. įsipareigojo teikti atstovavimo paslaugas žaidėjui L. W. Jr. Vien šis byloje esantis įrodymas, gynėjo nuomone, patvirtina, jog agentūra P. g. s.r.l. faktiškai suteikė atstovavimo paslaugas, jas klubas apmokėjo pilna apimtimi. Klubas su R. S. už žaidėjo L. W. Jr. atstovavimą 2016–2017 m. krepšinio sezone pilnai atsiskaitė, 2017 m. birželio 12 d. apmokėdamas 1 816,50 JAV dolerių, 2017 m. lapkričio 13 d. – 1 816,50 JAV dolerių. Po pirmojo mokėjimo P. g. s.r.l. agentūra atsiuntė išankstinę sąskaitą 1 570 Eur sumai, kuri buvo išrašyta įvertinus turimą informaciją, jog klubas vis dar skolingas už žaidėjo L. W. Jr. atstovavimą. Galutinai už suteiktas paslaugas klubas su agentu R. S. atsiskaitė 2017 m. lapkričio 13 d., todėl agentūra P. g. s.r.l. galutinės sąskaitos, parengtos pagal išankstinę sąskaitą Nr. P.F/2017, klubui net nepateikė. Skunde pažymima, kad finansinis reikalavimas negali būti grindžiamas tik išankstinėmis sąskaitomis, o, suteikus paslaugas, privalomai turi būti įformintos PVM sąskaitos faktūros. Vis tik buhalterinę apskaitą tvarkiusi buhalterė padarė klaidą ir nepagrįstai į klubo apskaitą įtraukė išankstinę sąskaitą faktūrą, dėl ko įstaigos balanse buvo užfiksuotas 1 570 Eur dydžio finansinis įsipareigojimas. 

5.6.                      Skunde akcentuojama ir tai, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. tarp Krepšinio klubo, L. W. Jr., agentūros S. I. ir agentūros P. g. s.r.l. buvo sudaryta atstovavimo sutartis, kurios pagrindu Krepšinio klubas įsipareigojo minėtoms agentūroms už 2017–2018 m. sezoną sumokėti iš viso 7 000 JAV dolerių. Remiantis šia sutartimi, P. g. s.r.l. 2017 m. lapkričio 13 d. klubui išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 96/17 570 Eur sumai. Gynyba pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kuriuose agentūra patvirtino, jog sąskaitoje faktūroje klaidingai nurodė suteiktinų paslaugų laikotarpį, t. y. jog sąskaitoje nurodytos paslaugos iš tiesų yra už 2017–2018 m. krepšinio sezoną, o ne už 2016–2017 m. laikotarpį. Atitinkamai pagal 2017 m. rugpjūčio 4 d. sutartį agentūra P. g. s.r.l. Krepšinio klubo 1 000 Eur dydžio įsiskolinimą perleido kompanijai G. S. N. W. L., kuriai galiausiai Krepšinio klubas šią sumą ir pervedė. Likusi įsiskolinimo dalis klubo buvo pilnai apmokėta nuteistajam jau nebedirbant klubo direktoriumi. Vis tik teismas byloje nevertino ir nepasisakė apie tai, jog šie klubo mokėjimai agentūrai buvo atlikti remiantis 2017 m. rugpjūčio 4 d. sutartimi, o ne buhalterinę apskaitą tvarkiusios buhalterės nepagrįstai į apskaitą įtraukta išankstine sąskaita faktūra, kurioje nurodyta suma dar 2017 m. lapkričio 13 d. klubo buvo apmokėta R. S. už 2016–2017 m. sezone suteiktas žaidėjo atstovavimo paslaugas. Įmonėje gaunamų sąskaitų įtraukimas į buhalterinę apskaitą yra išimtinai ir betarpiškai susijęs su buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens, šiuo atveju – įstaigos buhalterės, atliekamomis funkcijomis, todėl niekaip negali būti siejamas su kaltinime nurodytais nuteistajam inkriminuotais veiksmais. Akivaizdu, kad aplinkybė, jog į įstaigos buhalterinę apskaitą turi būti įtrauktos visos galutinės, o ne išankstinės sąskaitos faktūros, buhalterei turėjo būti žinoma ir pats M. I. niekaip neįtakojo buhalterės veiksmų.

5.7.                      Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, jog G. S. N. W. L. 2018 m. vasario 26 d. išrašyta sąskaita Nr. 30/2018 į buhalterinę apskaitą įtraukta nepagrįstai. Skunde pažymima, kad sutartis, sudaryta tarp minėtos įmonės ir Krepšinio klubo, buvo pateikta teismui. Apygardos teismas taip pat nevertino ir neatsižvelgė į nuteistojo parodymus, kad potencialių žaidėjų sąrašo sudarymas yra įprasta krepšinio klubų praktika. Skunde teigiama, kad agentūros paslaugos buvo realiai suteiktos, krepšininkų kandidatūras minėta agentūra teikė tiek prieš sezoną, tiek sezono metu, jos su M. I. buvo nuosekliai derinamos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai specialisto išvada, ją deklaratyviai cituodamas, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl kitų byloje esančių duomenų, liudytojų parodymų, teismo ekspertės išvados, gynybos papildomai pateiktų dokumentų ir motyvų, patvirtinančių, jog dėl apelianto veiksmų nekilo BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės.

5.8.                      Dėl nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį M. I. parodė, kad piniginių lėšų nepasisavino, jas išmokėjo kaip tikslines premijas klubo sportininkams už pasiekimus (duomenys neskelbtini) taurėje, o dėl laiko trūkumo šią faktinę situaciją žiniaraštyje įformino tik vėliau. Kadangi būtų reikėję pildyti 20 atskirų premijų įforminimo dokumentų egzempliorių, pasitaręs su buhaltere, nusprendė dar dalį pinigų – 10 000 Eur, ,,įforminti“ vieno žaidėjo Ž. P. vardu. Priešingai nei nurodė teismas, liudytojų D. ir K. L. parodymai nepatvirtino nuteistojo kaltės. Duodami parodymus liudytojai iš pradžių tikino tokių sumų (po 10 000 Eur) kaip premijų negavę, vėliau patvirtino, jog pinigus gavo, tačiau galvojo, kad kiekvienam iš jų atskirai buvo grąžinta nuteistojo pasiskolinta pinigų suma. Tokie nenuoseklūs liudytojų parodymai akivaizdžiai suponuoja, jog jie susipainiojo, išmokėtas premijas, už kurių gavimą pasirašė žiniaraštyje, nepagrįstai prilyginę asmeninės skolos grąžinimui, kadangi sumos yra tapačios (nuteistajam abu liudytojai buvo paskolinę po 10 000 Eur), liudytojams tikslinės premijos buvo išmokėtos praėjus nedaug laiko po to, kai po 10 000 Eur sumą kiekvienas iš jų paskolino nuteistajam. Tuo atveju, jei nuteistasis ir būtų grąžinęs asmenines skolas šiems liudytojams, akivaizdu, jog būtų reikalavęs atitinkamo pakvitavimo ar kito dokumento, įrodančio prievolės įvykdymą.

5.9.                      Šiame kontekste, gynėjo nuomone, svarbu paminėti ir tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 8 d. nutartimi patvirtino tarp liudytojo D. L. (kreditoriaus) ir M. I. (skolininko) sudarytą taikos sutartį dėl 10 000 Eur skolos grąžinimo tvarkos ir terminų. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 4 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo kreditoriaus K. L. reikalavimas tenkintas ir iš M. I. priteistas 10 000 Eur įsiskolinimas. Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina nuteistojo poziciją, o taip pat ir tai, jog, priešingai nei teisme nurodė liudytojai K. ir D. L., aptariamu laikotarpiu nuteistasis jiems grąžino ne asmeninę skolą, o išmokėjo tikslines premijas, kurias šie liudytojai gavo ir apie jų gavimą patvirtino pasirašę žiniaraštyje. 

5.10.                      Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad liudytojai G. L. ir Ž. P. nurodė, jog pinigų pagal nurodytą žiniaraštį negavo. Priešingai, liudytojas G. L. nė karto nenurodė, jog premijos negavo ir patvirtino, kad kelis kartus yra gavęs mokėjimus grynaisiais, tačiau taip pat pabrėžė, jog konkrečių detalių jis nepamena. Tuo tarpu liudytojas Ž. P. teisme patvirtino, jog premiją gavo, tačiau, kaip jau nurodyta anksčiau, ne 10 000 Eur, o 500 Eur, kuri jam ir kitiems komandos nariams buvo išmokėta po varžybų Italijoje. Aplinkybę, kad po varžybų Italijoje komandos nariams buvo išmokėtos premijos (kiekvienam po 500 Eur), patvirtino ir liudytojai D. ir K. L., Ž. P., S. J.. Be to, aplinkybę, kad 500 Eur premijos komandos nariams buvo išmokėtos, patvirtino net ir A. B., tiesa, deklaratyviai teigdamas, kad šios premijos buvo išmokėtos jo asmeniniais pinigais, kurie niekaip nebuvo apskaityti klubo apskaitoje ir šios aplinkybės neįmanoma patikrinti objektyviais duomenimis. Tokiu būdu teismas nevertino aplinkybės, kad M. I. veiksmuose nebuvo tyčios nuslėpti premijų išmokėjimą patvirtinantį žiniaraštį, kadangi šį žiniaraštį rengė ir šią aplinkybę patvirtino buhalterė A. M..

5.11.                      Skunde taip pat cituojama kasacinio teismo praktika, akcentuojant, kad tuo atveju, kai iš įmonės paimtu turtu disponuojama šios įmonės naudai ir (ar) jos interesais, turtinė žala, būdinga turto pasisavinimui, nėra padaroma, todėl tokie veiksmai pagal BK 183 straipsnio nuostatas paprastai nekvalifikuojami. Aukščiau išdėstytų argumentų ir į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtina, jog, nors nuteistasis žiniaraštį į buhalterinę apskaitą pateikė ir pavėluotai, tačiau iš šio dokumento matyti akivaizdus klubo piniginių lėšų panaudojimas klubo reikmėms (išmokant klubo personalui ir žaidėjams tikslines premijas).

5.12.                      Apelianto vertinimu, bylą nagrinėjusio teismo priimtas nuosprendis yra neteisėtas ir tuo pagrindu, kad jame suformuluotos išvados apie nuteistajam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus yra grindžiamos neįvertinus byloje esančių įrodymų viseto. Pirmosios instancijos teismas labiau akcentavo ir teismo išvadas grindė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvada, nors teismo daromos išvados gali būti grindžiamos specialisto išvada tik tuo atveju, jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais. Be kita ko, byloje esant kelioms viena kitai prieštaraujančioms Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto ir teismo ekspertės I. V. išvadoms, teismas nesiėmė visų priemonių prieštaravimams pašalinti, prioritetą suteikiant išimtinai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvadoje suformuluotiems teiginiams. Tuo tarpu specialistės N. Š. specialisto išvados buvo formuluojamos remiantis ne tik objektyviais ūkinės finansinės veiklos ir kitais reikšmingais dokumentais, tačiau neretai tam tikros faktinės aplinkybės buvo konstatuojamos remiantis ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklaustų asmenų parodymais. Tai sąlygoja situaciją, jog specialistas iš esmės atlieka ne savo, kaip specialių žinių turėtojo procesinę funkciją, o teismo funkciją, tokiu būdu atlikdamas ir kitų įrodymų šaltinių vertinimą.

5.13.                      Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su Krepšinio klubui priteistu žalos atlyginimu. Šiame skunde aukščiau išdėstyti argumentai, gynėjo nuomone, patvirtina nuteistojo veikoje nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl civilinis ieškinys turėtų būti atmestas. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo nuspręsta konfiskuoti 34 476,79 Eur (padarytos nusikalstamos veikos rezultatas). Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-239-545/2022, iškeltoje pagal ieškovo VšĮ Krepšinio klubas „L.“ ieškinį atsakovams UAB „E.“, UAB „I.“ ir M. I. dėl sandorių negaliojimo ir civilinės atsakomybės taikymo, ieškinį tenkino visiškai ir iš nuteistojo M. I. ieškovo naudai priteisė 34 476,79 Eur dydžio žalos atlyginimą. Kadangi iš nuteistojo klubo naudai teismo sprendimu priteista 34 476,79 Eur dydžio žala, tai skundžiamu nuosprendžiu konfiskuodamas to paties dydžio turtą valstybės naudai teismas iš esmės dvigubai nubaudė M. I., nes išieškojo tą pačią pinigų sumą antrą kartą.

6.       Civilinio ieškovo VšĮ Krepšinio klubo „L.“ atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalį dėl M. I. išteisinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Pripažinti M. I. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kaltu ir paskirti jam sankcijoje numatytą bausmę. Taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria teismas pašalino dalį kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Pripažinti M. I. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaltu ir dėl epizodų, kurie buvo pašalinti: dėl reklamos paslaugų teikimo ir dėl konsultavimo bei įvaizdžio formavimo paslaugų (ne)teikimo.   

6.1.                      Apeliaciniame skunde dėl reklamos paslaugų teikimo UAB ,,O. a.“ civilinio ieškovo atstovas nurodo, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad M. I. neatliko jokių veiksmų ar neveikimo, o taip pat neturėjo pagrindo sudaryti sutarties ir išrašyti sąskaitos už ,,A. m.“ reklamos laiką, todėl nėra padarytas joks buhalterinės apskaitos pažeidimas. Nagrinėjant šį epizodą, civilinio ieškovo atstovo nuomone, svarbu tai, kad Lietuvos krepšinio lyga (toliau – ir LKL) yra valdoma 11 krepšinio komandų – asociacijos narių. Būtent nariai – klubai, o ne LKL, kaip teisinė forma ir aptarnaujantis vienetas, komplektuodami komandas ir dalyvaudami nacionaliniame čempionate, kuria reginį/turinį – krepšinio varžybas, kurios generuoja ekonominę ir socialinę vertę. Apeliantas pastebi, kad LKL ne pati sugeneravo reklaminį eterio laiką, kadangi tam neturi ir neturėjo jokių galimybių. LKL bendradarbiavimo sutarties su televizijos transliuotojais pagrindu pardavė teisę transliuoti narių – krepšinio komandų sukuriamas krepšinio varžybas. Tokio susitarimo sudėtinė dalis – komandoms skiriamas reklaminio eterio laikas krepšinio rungtynių metu. Taigi, nei transliuotojas, nei LKL neperdavė ieškovui nemokamai reklaminio eterio laiko – tai yra atlygintinio sandorio, kuris sudarytas dėka čempionate dalyvaujančių komandų, sudėtinė dalis. M. I. panaudojo reklaminio eterio laiką reklamuojant UAB ,,O. a.“ valdomą prekės ženklą „A. m.“. Tokiu būdu potencialiems rėmėjams nebuvo pasiūlytas reklaminis eterio laikas ir taip pasireiškė M. I. neteisėti veiksmai bei dėl tokių jo veiksmų Krepšinio klubas  patyrė žalą. Dokumentais nustatyta, kad Krepšinio klubas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. nebuvo sudaręs paramos sutarties su UAB ,,O. a.“. Disponuodamas reklamos eterio laiku, M. I. jo nepasiūlė nė vienam rėmėjui, o visą sezono reklamos eterio laiką neatlygintinai išnaudojo savo įmonei priklausančio prekės ženklo reklamai ir klubas iš to negavo jokios naudos. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų S. G., A. B. ir M. P. parodymai. Kadangi UAB „O. a.“ nebuvo klubo rėmėja, todėl klubas už šios bendrovės drabužių parduotuvės ,,A. m.“ reklamą Delfi ir BTV transliacijų rungtynių metu neišrašė PVM sąskaitos faktūros, todėl Krepšinio klubas negavo 34 458 Eur įplaukų ir patyrė tokio paties dydžio nuostolį.

6.2.                      Apeliantas taip pat nesutinka su M. I. išteisinimu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Pasak skundo autoriaus, teismas nepagrįstai rėmėsi tik liudytojų parodymais ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-378-781/2021, kuriame konstatuota, kad sutartis dėl marketingo paslaugų teikimo buvo vykdoma ir klubas nepatyrė jokios žalos. Teismas nepagrįstai nevertino šioje byloje esančių rašytinių įrodymų, kurie, apelianto įsitikinimu, akivaizdžiai patvirtina M. I. kaltę dėl didelės vertės svetimo turto išvaistymo. Byloje nustatyta, kad 2015 m. birželio 1 d. tarp UAB ,,O. a.“ ir Krepšinio klubo, kurio direktoriumi tuo metu buvo M. I., buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kuria UAB ,,O. a.“ įsipareigojo teikti viešųjų ryšių, strateginio konsultavimo, įvaizdžio formavimo, palaikymo, rinkodaros ir socialinių medijų bei kitas paslaugas. Tuo tarpu civilinis ieškovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas mokėti UAB ,,O. a.“ po 1 000 Eur plius PVM kiekvieną mėnesį. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad beveik visą sutarties galiojimo ir tariamo vykdymo laikotarpį M. I. buvo tiek civilinio ieškovo, tiek UAB ,,O. a.“ direktorius, nuo kurio sprendimų priklausė abiejų įmonių veikla. Faktinės aplinkybės ir rašytiniai įrodymai, kurie pateikti kartu su apeliaciniu skundu, patvirtina, kad UAB ,,O. a.“ faktiškai neteikė civiliniam ieškovui pagal sutartį numatytų paslaugų. Aptariamas sandoris dėl paslaugų suteikimo, apelianto nuomone, yra tariamas, civilinis ieškovas iš tokio sandorio nieko negavo ir toks sandoris jam buvo nenaudingas. Apeliantas pastebi, kad nei paslaugų atlikimo aktuose, nei PVM sąskaitose faktūrose nėra nurodyta, kokios konkrečios paslaugos buvo suteiktos civiliniam ieškovui, o visuose paslaugų atlikimo aktuose apsiribota tik formaliu sutarties dalyko atkartojimu. Be to, svarbu pastebėti ir tai, kad iš UAB ,,O. a.“ pusės tariamai suteiktas paslaugas perdavė M. I. sutuoktinė, kuri tuo laikotarpiu negalėjo perduoti civiliniam ieškovui kokių nors paslaugas. Situacija, kuomet 2015 m. birželio mėnesį tariamai suteiktos paslaugos yra perduodamos 2017 m. viduryje, t. y. praėjus daugiau nei 2 metams, sandoryje dalyvauja tiesiogiai susiję asmenys, tariamai teiktų paslaugų turinys yra formalus, leidžia daryti išvadą, kad sudarytas sandoris savo esme yra tariamas. Tokia situacija patvirtina, kad UAB ,,O. a.“ civiliniam ieškovui neteikė ir negalėjo teikti sutartyje numatytų paslaugų, o paslaugų atlikimo aktai sudaryti ir PVM sąskaitos faktūros išrašytos tik tam, kad M. I. turėtų formalų pagrindą pervesti UAB ,,O. a.“ pinigines lėšas.

6.3.                      Apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad faktinės aplinkybės patvirtina, jog pats civilinis ieškovas turėjo reikalingus resursus kurti kūrybinį turinį. R. M. buvo priimtas į marketingo projektų vadovo pareigas. Klube taip pat dirbo E. P., kuris buvo atsakingas už marketingą ir viešuosius ryšius. Pastarasis patvirtino, kad būtent jis sudarė ir vykdė visą viešųjų ryšių tinklelį, kad į jo darbo funkcijas įėjo visos aktualios informacijos apie klubo einamuosius klausimus surinkimas ir pateikimas žurnalistams, klubo fanams ir visuomenei, taip pat nurodė, kad su UAB ,,O. a.“ atstovais nebendravo. Civilinėje byloje M. I. komentuodamas pateiktus vaizdo ir kitus įrodymus nurodė, kad juos visus sukūrė UAB ,,O. a.“. Tuo tarpu civilinis ieškovas teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie akivaizdžiai paneigia M. I. tvirtinimus, kad komentuoti vaizdo įrašai priklauso UAB „O. a.“. Civilinis ieškovas teismui pateikė L. G. ir R. M. susirašinėjimą, iš kurio matosi, kad R. M. tvirtina, kad būtent jis yra civilinio ieškovo naujojo logotipo autorius. Tokiais įrodymais, apelianto nuomone, nėra pagrindo abejoti, nes susirašinėjimas vyko tada, kai tarp šalių nebuvo jokių ginčų. Tokiu būdu M. I., būdamas klubo direktoriumi, sudarė klubui nenaudingą tariamą sandorį su UAB ,,O. a.“ ir dėl to civilinis ieškovas patyrė 42 955 Eur žalą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, civilinio ieškovo atstovas teigia, kad M. I., pažeisdamas savo, kaip civilinio ieškovo valdymo organo, pareigas, UAB ,,O. a.“ naudai sudarė fiktyvų sandorį bei jo pagrindu civiliniam ieškovui padarė pirmiau nurodyto dydžio žalą.

6.4.                      Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu M. I. nebuvo UAB „O. a.“ direktorius, todėl kyla klausimas, kokiu pagrindu jis veikė. Vykstant procesui, M. I. teismui pateikė 2014 m. spalio 31 d. konsultavimo sutartį, pagal kurią jis ir UAB ,,O. a.“ susitarė, kad M. I. teiks konsultacijas marketingo ir reklamos srityje. Toks įrodymas, atsižvelgiant į jo pateikimo aplinkybes ir turinį, apelianto nuomone, turi būti vertinamas kritiškai, kadangi sutartis sudaryta tarp susijusių asmenų. Kita vertus, tokia sutartis nepaneigia, o patvirtina M. I. neteisėtus veiksmus, t. y. jis, būdamas civilinio ieškovo direktoriumi, dėl paslaugų teikimo kreipiasi ne į išorę, o į pačiam priklausančią UAB ,,O. a.“, kur sutarties vykdymo metu tampa ir jos direktoriumi. Apeliantas pastebi, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kokias paslaugas ir kada M. I. nemokamai teikė UAB ,,O. a.“ pagal konsultavimo sutartį. Akivaizdu, kad tokia sutartis buvo sudaryta atgaline data ir ši situacija rodo M. I. nesąžiningumą. Sutarties dėl marketingo paslaugų teikimo fiktyvumą patvirtina ir tai, kad šios sutarties iš UAB „O. a.“ pusės direktorė J. J. faktiškai nepasirašė, nes sutartyje esantis jos parašas yra suklastotas. Civilinėje byloje M. I. parodė, kad su UAB ,,O. a.“ direktore J. J. susitiko gyvai ir sutartį dėl paslaugų teikimo sudarė Vilniuje, tačiau sutarties sudarymo metu J. J. net nebuvo Lietuvoje. Apelianto nuomone, teismas turėtų atlikti šios aplinkybės tyrimą, kadangi ji turi esminės reikšmės sprendžiant dėl M. I. kaltės pagal jam inkriminuojamą nusikaltimą.

7.       Atsiliepime į civilinio ieškovo atstovo apeliacinį skundą nuteistojo M. I. gynėjas prašo VšĮ Krepšinio klubo „L.“ apeliacinio skundo nepriimti ir jau paduotą apeliacinį skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.  

7.1.                      Atsikirtimuose gynėjas nurodo, kad civilinio ieškovo atstovo pateiktas apeliacinis skundas visiškai nesusijęs su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu. Pirminiu civilinio ieškovo civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti 123 521,31 Eur, tačiau 2020 m. vasario 3 d. civilinis ieškovas atsisakė 112 413 Eur reikalavimo ir pasirinko savo teises ginti civilinio proceso tvarka – dėl civilinio ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių buvo nagrinėtos civilinės bylos. Galutinis civilinio ieškovo reikalavimas šioje baudžiamojoje byloje yra 11 108,31 Eur ir jo apimtis visiškai nesusijusi su paduoto apeliacinio skundo apimtimi. BPK 312 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta ribota apeliacijos teisė joje išvardintiems asmenims, suteikiant civiliniam ieškovui teisę ginčyti tik civilinio ieškinio dydį, jo priteisimo pagrįstumą, su civiliniu ieškiniu susijusius įrodymus. Tuo tarpu civilinio ieškovo apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo būtų išspręstas ne tik civilinis ieškinys, bet ir M. I. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, klausimas. Tokiu būdu civilinis ieškovas viršijo jam BPK 312 straipsnio 3 dalyje įvirtintos teisės paduoti apeliacinį skundą ribas.

8.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o civilinio ieškovo atstovo apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą. Pats nuteistasis M. I. prašė patenkinti jo gynėjo apeliacinį skundą. Civilinio ieškovo atstovas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė abu apeliacinius skundus atmesti. Įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymui Nr. XIV–1925 dėl Baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 2532, 2562, 2601, 2661, 2672, 2673, 2764, 2821 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, civilinio ieškovo atstovas prašė teismo esant teisiniam pagrindui perkvalifikuoti M. I. nusikalstamas veikas pagal naujos redakcijos baudžiamuosius įstatymus. Prokuroras prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti. Nuteistojo M. I. nusikalstamą veiką iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X–1233 redakcijos) perkvalifikuoti į BK 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV–1925 redakciją) ir paskirti bausmę 400 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir galutinę subendrintą bausmę M. I. paskirti 450 MGL dydžio baudą. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9.       Nuteistojo M. I. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytų dalies teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1, 3, 4 punktai). Civilinio ieškovo atstovo apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtas.  

Dėl M. I. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

10.       Teisėjų kolegijos nuomone, M. I. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje dėl 67 000 Eur išmokėjimą krepšininkams patvirtinančių dokumentų neįtraukimo į buhalterinę apskaitą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teismo nustatytos teisingai, jas iš dalies patvirtina paties nuteistojo parodymai, taip pat specialisto išvada Nr. 4/14-2-1213648, specialistės N. Š. parodymai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, kiti rašytiniai bylos duomenys. Šie duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka, išnagrinėti teismo posėdyje ir įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl nuteistojo M. I. nusikalstamų veiksmų, apgaulingai tvarkant buhalterinė apskaitą, apimties dėl 2017-05-17 A. I. C. s.r.o., 2017-06-30 P. g. s.r.l., 2018-03-12 G. S. N. W. L., 2018-02-26 G. S. N. W. L. sąskaitų faktūrų pateikimo buhalterei. Sumažinus nusikalstamų veiksmų apimtį, kinta ir padarytos nusikalstamos veikos padariniai.

11.       Nagrinėjamoje byloje M. I. nuteistas už apgaulingą apskaitos tvarkymą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias esmines apgaulingo apskaitos tvarkymo, pasireiškusio buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimais, aplinkybes:

11.1.                      Dėl 67 000 Eur išmokėjimą krepšininkams patvirtinančių dokumentų neįtraukimo į buhalterinę apskaitą. M. I. nuo 2016 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. iš asmeninių lėšų įvykdęs įstaigos prievoles krepšininkams už sportinę veiklą, t. y. pagal pakvitavimus grynaisiais pinigais jiems išmokėjo iš viso 67 000 Eur sumą, šių pakvitavimų nepateikė klubo buhalterinę apskaitą tvarkiusioms buhalterėms, tokiu būdu klubo buhalterinėje apskaitoje nebuvo fiksuotas 67 000 Eur skolos sportininkams sumažėjimas, nefiksuota 67 000 Eur skola pinigus išmokėjusiam M. I., o taip pat dėl apskaitoje nefiksuoto honorarų sportininkams išmokėjimo į biudžetą nesumokėta 10 050 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 7 444,65 Eur valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

11.2.                      Dėl atsiskaitymų su agentais. Pagal 2016 m. liepos 31 d. sutartį dėl teisių į atvaizdą, sudarytą tarp R. s. a. OU ir Krepšinio klubo, teisės į žaidėjo S. G. atvaizdo naudojimą suteiktos agentūrai R. s. a. OU, o M. I. nesudaręs sutarties pateikė buhalterei į apskaitą įtraukti 2017-05-17 A. I. C. s.r.o. vardu surašytą sąskaitą už S. G. įvaizdžio kūrimą ir agento mokestį, iš viso 2 500 USD (2 298,64 Eur), kurioje įformintos ūkinės operacijos dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis neįvyko, todėl buvo nepagrįstai įregistruota 2 298,64 Eur skola A. I. C. s.r.o. ir atliktas atsiskaitymas su ja, pervedant 2 234,14 Eur klubo lėšų;

Pagal 2016 m. rugpjūčio 26 d. Sportinės veiklos sutarties, sudarytos su žaidėju L. W. Jr. ir agentūra S. I., 10.1 punktą sportininką 2016/2017 metų sezone atstovavo R. S., tačiau M. I. nesudaręs sutarčių pateikė buhalterei į apskaitą įtraukti 2017-06-30 P. g. S.r.L. vardu surašytą sąskaitą – raštą už suteiktas paslaugas ir komisinius atstovaujant L. W. 2016–2017 m. sezone, 2018-03-12 G. S. N. W. L. vardu išrašytą sąskaitą 34/2018 už suteiktas profesionalias paslaugas ir komisinius, atstovaujant L. W. 2016–2017 m. sezone, kuriose įformintos ūkinės operacijos dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis neįvyko, todėl buvo nepagrįstai įregistruota 570 Eur skolos padidėjimas P. g. S.r.L. ir 1 000 Eur skolos padidėjimas G. S. N. W. L. ir atliktas atsiskaitymas su jomis, pervedant 1 570 Eur klubo lėšų;

Nesudaręs jokios sutarties M. I. pateikė buhalterei į apskaitą įtraukti G. S. N. W. L. vardu 2018-02-26 surašytą sąskaitą Nr. 30/2018 už konsultacijas dėl sąrašo sudarymo 2017/2018 metų sezonui 3 500 Eur sumai, kurioje įformintos ūkinės operacijos dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis neįvyko, todėl nepagrįstai buvo įregistruota 3 500 Eur klubo skola G. S. N. W. L. ir įvykdytas atsiskaitymas su ja, pervedant 3 500 Eur klubo lėšų.

12.       Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl aukščiau nurodytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pagal Krepšinio klubo pateiktus dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti 2015 – 2018 m. Krepšinio klubo „L.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pagal tokias teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas M. I. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad M. I. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistasis nepagrįstai, nesant jo veikoje šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties. Šie nuteistojo gynėjo argumentai pagrįsti iš dalies.

Dėl 67 000 Eur išmokėjimą krepšininkams patvirtinančių dokumentų neįtraukimo į buhalterinę apskaitą.

13.       Gynėjo apeliaciniame skunde neginčijama, kad M. I. krepšininkams iš asmeninių lėšų išmokėjo honorarus pagal sportinės veiklos sutartis, tačiau nesutinkama, kad dėl Krepšinio klubo apskaitoje nefiksuotos 67 000 Eur skolos sportininkams sumažėjimo ir atitinkamai skolos padidėjimo M. I. kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad mokėjimus sportininkams M. I. atliko ne kaip Krepšinio klubo direktorius, o kaip trečiasis asmuo, įvykdydamas skolininko prievolę (CK 6.50 straipsnis), ir toks prievolės šalies pasikeitimas niekaip nesuponavo M. I. pareigos pateikti klubo buhalterijai pakvitavimus dėl apmokėto įsiskolinimo. Teisėjų kolegija su šiais nuteistojo gynėjo skundo argumentais nesutinka.

14.       Pakvitavimuose dėl atsiskaitymo pagal sportinės veiklos sutartį nurodoma, kad, atsižvelgiant į tai, kad Krepšinio klubui trūksta apyvartinių lėšų atsiskaityti su krepšininkais pagal pakvitavimuose nurodomas sportinės veiklos sutartis, M. I., kaip Krepšinio klubo direktorius, vadovaudamasis CK 6.50 straipsnio 1 dalimi, savo asmeninėmis lėšomis įvykdė Krepšinio klubo prievolę pagal sportinės veiklos sutartis ir sumoka atitinkamas sumas nurodomiems krepšininkams grynaisiais pinigais, o krepšininkai patvirtina, kad sumas iš M. I. gavo grynaisiais pinigais pakvitavimų pasirašymo metu. Pagal pakvitavimus, pasirašytus D. L., K. L., G. L., Ž. J., S. J., nuteistasis sumokėjo G. L. – 6 500 Eur (2016 m. spalio 22 d.- 2 000 Eur, 2016 m. spalio 26 d. - 4 500 Eur); Ž. J. - 8 500 Eur (2016 rugsėjo 18 d.- 4 500 Eur, 2016 m. spalio 22 d. - 4 000 Eur); S. J. - 21 000 Eur (2017 m. spalio 2 d.- 7 000 Eur, 2017 m spalio 24 d.- 7 000 Eur, 2017 m .gruodžio 21 d. - 7 000 Eur); K. L. - 14 500 Eur (2016m. rugsėjo 28 d.- 7 500 Eur, 2016 m. spalio 22 d. - 7 000 Eur); D. L. - 16 500 Eur (2016 m rugsėjo 27 d. - 8 500 Eur, 2016 m. spalio 22 d. - 8 000 Eur). Nagrinėjamoje byloje esančių pakvitavimų turinys paneigia nuteistojo ir jo gynėjo aiškinimą, kad, mokėdamas sportininkams sutartus atlyginimus, M. I. veikė kaip trečiasis asmuo, o ne kaip Krepšinio klubo vadovas. Akivaizdu, kad šie mokėjimai buvo atlikti siekiant stabilios Krepšinio klubo veiklos ir tinkamo klubo žaidėjų pareigų atlikimo, t. y. atlikdamas mokėjimus grynaisiais pinigais, M. I. veikė kaip juridinio asmens vadovas, o ne kaip su viešąja įstaiga niekuo nesusijęs trečiasis asmuo, kuriam nekyla pareiga tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Be to, fizinis mokėtojas gali veikti tik kaip tarpininkas (atstovas), kuris veikia kito asmens pavedimu ir jo interesais, tokiu atveju teisės ir pareigos sukuriamos atstovaujamajam (CK 2.171 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens vadovo pareigoms keliami aukšti kompetencijos standartai taip pat preziumuojama pareiga gerai išmanyti įstaigos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, todėl M. I. gynėjo skunde nurodomi argumentai, neva pateisinantys M. I. kaip įmonės direktoriaus pareigos pateikti buhalterinius dokumentus nevykdymą, laikytini deklaratyviais.

15.       Pažymėtina ir tai, kad juridinio asmens turtas juridinio asmens dalyviui yra svetimas, todėl M. I., norėdamas iš savo asmeninių lėšų įvykdyti juridinio asmens prievolę, turėjo įforminti pinigų perdavimą juridiniam asmeniui, o ne naudoti asmeninį turtą juridinio asmens reikmėms. M. I., kaip įmonės direktorius, buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą – už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalteriui. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis suvokė, jog honorarų išmokėjimą krepšininkams patvirtinančių pakvitavimų neįtraukimas į buhalterinę apskaitą yra netinkamas vadovo pareigų tinkamai organizuoti apskaitą tvarkymą realizavimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek M. I., tiek jo vadovaujama UAB „O. a.“ Krepšinio klubui ir anksčiau buvo skolinusi pinigines lėšas ir šios ūkinės operacijos, priešingai nei nagrinėjamu atveju, buvo apskaitytos įstaigos buhalterinėje apskaitoje. Akivaizdu, kad nuteistasis, sumokėdamas honorarus tretiesiems asmenims iš asmeninių lėšų, veikė kaip Krepšinio klubo direktorius, stengdamasis, kad honorarai žaidėjams būtų mokami laiku, o laikinas lėšų stygius nesukeltų žaidėjams nepasitenkinimo ir nenukentėtų krepšinio komandos „L.“ rezultatai. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. I. Krepšinio klubo sportininkams iš savo asmeninių lėšų išmokėdamas honorarus veikė kaip Krepšinio klubo vadovas ir yra tinkamas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektas, nes būtent jis, kaip viešosios įstaigos vadovas, yra atsakingas už tinkamą pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimą įmonės buhalteriui, kuris privalo juos apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Jei įstaigos vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų arba pateikia neteisingus, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju. Būtent M. I. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. liepos 29 d. buvo Krepšinio klubo vadovas ir pakvitavime nurodytų grynųjų pinigų išmokėjimo metu buvo atsakingas už tinkamą Krepšinio klubo buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tinkamą pinigų išmokėjimo įforminimą ir savalaikį tokių dokumentų pateikimą įmonės buhalteriją tvarkančiam asmeniui, tačiau to nepadarė, dėl ko pirmosios instancijos teismo pagrįstai nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

16.       Nuteistojo gynėjas skunde teisingai pažymi, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kilti būti padariniai – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tačiau nepagrįstai teigia, kad byloje nenustatytas šis būtinas nusikalstamos veikos požymis. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama, kad dėl M. I. veiksmų negalima nustatyti Krepšinio klubo veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tačiau apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-414-693/2016, 2K-245-303/2017).

17.       Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad nusikalstamos veikos padariniai kilo, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai vadovavosi specialisto išvada dėl VšĮ Krepšinio klubo „L.“ ūkinės finansinės veiklos (16 t., b. l. 56–96). Atliekant tyrimą, buvo taikomi dokumentų tikrinimo ir lyginimo metodai, tyrimą atliko vyriausioji specialistė, turinti aukštąjį ekonomikos išsilavinimą ir 18 metų darbo patirtį ūkinės finansinės veiklos tyrimų srityje. Nėra pagrindo abejoti specialisto išvadoje dėl ūkinės finansinės veiklos pateiktomis išvadomis dėl to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes klubo buhalterinėje apskaitoje nefiksuotas 67 000 Eur (2016 m. – 46 000 Eur, 2017 m. – 21 000 Eur) skolos sportininkams sumažėjimas ir nefiksuota atitinkamo dydžio skola M. I.. Dėl apskaitoje nefiksuoto atsiskaitymo su sportininkais iš dalies negalima nustatyti klubo įsipareigojimų ir struktūros. Taip pat 2016 m. finansinėje atskaitomybėje neįrašyti 46 000 Eur klubo įsipareigojimai ir atitinkamai 2017 m. – 21 000 Eur įsipareigojimai M. I.. Dėl apskaitoje nefiksuoto honorarų sportininkams išmokėjimo į biudžetą nesumokėta 10 050 Eur (2016 m. – 6 900 Eur, 2017 m. – 3 150 Eur) gyventojų pajamų mokesčio ir 7 444,65 Eur Valstybinio socialinio draudimo įmokų (2016 m. – 4 019,30 Eur, o 2017 m. – 3 958,50 Eur).

18.       Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad M. I. inkriminuotas dokumentų dėl 67 000 Eur išmokėjimo krepšininkams neįtraukimas į buhalterinę apskaitą negali sukelti tokių padarinių, kad dėl jų nebūtų galima nustatyti įmonės įsipareigojimų, nes, tiksliai žinant sportininkams išmokėtų lėšų piniginę išraišką, galima detaliai nustatyti įmonės įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, nes jis prieštarauja byloje apklaustos specialisto išvadą surašiusios vyriausiosios specialistės N. Š. parodymams. Apklausiama pirmosios instancijos teisme specialistė N. Š. parodė, kad tam, kad teisingai būtų atvaizduota skola krepšininkams, klubo vadovas turėjo pateikti dokumentus klubo apskaitą tvarkančiai įmonei, kad būtų atvaizduotas skolos M. I. padidėjimas. Sumažėjus klubo įsipareigojimams žaidėjams, apie tai reikia pranešti, priešingu atveju, iš dalies negalima nustatyti Krepšinio klubo įsipareigojimų ir jų struktūros. Pasak specialistės, nagrinėjamu atveju buvo visiškai iškraipyta įsipareigojimų struktūra krepšininkams ir M. I.. Dokumentai buvo pateikti tik direktorių atleidus iš pareigų, o įsipareigojimų struktūra buvo nežinoma dvejus metu (2016–2017 m.). Galėjo susidaryti situacija, kuomet krepšininkas, kuris gavo honorarą, galėjo jo prašyti antrą kartą, be to, nebuvo sumokami privalomi mokėti mokesčiai. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gautas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, jog Krepšinio klubo apskaitoje nebuvo apskaityti krepšininkams K. L., D. L., S. J., G. L., Ž. J. išmokėtas atlygis ir GPM, VSD, PSD įmokos, kurios nebuvo sumokėtos patikrinimo akto surašymo dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 14 d. (23 t., b. l. 109–127), kas taipogi patvirtina, jog BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikalstami padariniai nagrinėjamu atveju atsirado.

19.       Teisėjų kolegija, nesutikdama su nuteistojo gynėjo argumentu dėl tinkamo sportininkams išmokėto honorarų įforminimo, pažymi tai, kad šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ne pats atsiskaitymo su krepšininkais faktas, o būtent tai, jog analizuojamu laikotarpiu VšĮ Krepšinio klubo „L.“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo dokumentų, kurie galėtų patvirtinti įmonės galimybę išmokėti tokio dydžio honorarus sportininkams. VšĮ Krepšinio klubo „L.“ 2016 m. rugsėjo 1 d. banko sąskaitose, kasoje ir pas atskaitingus asmenis turėjo 9003,62 Eur ir jų neužteko sportininkams išmokėti 20 500 Eur atlyginimą, atitinkamai 2016 m. rugsėjo 30 d. turėjo 13 757,48 Eur ir jų neužteko 2016 m. spalio mėnesį sumokėti 25 500 Eur atlygį. Taigi, honorarams sumokėti buvo panaudotos įmonės buhalterinėje apskaitoje nefiksuotos lėšos. Pažymėtina, kad Krepšinio klubo buhalterinėje apskaitoje nefiksuojant įsiskolinimo nei žaidėjams, nei M. I. įmonės veiklos rodikliai neatitiko tikrosios ekonominės situacijos, turėjo įtakos įstaigos kreditingumui, pažeidė kitų kreditorių interesus, didėjo mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, o M. I. realiai žinojo apie turimus įsipareigojimus bei mokėtinus mokesčius valstybei. Pažymėtina, kad liudytojas A. B. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, jog, pasibaigus sezonui ir sužinojus apie nesutarimus, Krepšinio klube buvo atliktas auditas. M. I. ir apskaitą tvarkanti UAB „A.“ įgaliotas asmuo A. M. auditą atlikusiai UAB „V. a.“ pateikė trumpalaikių įsipareigojimų 2018 m. birželio 30 d. sąrašą, kuriame nurodyta, kad skolos žaidėjams sudaro 54 000 Eur, nors pagal UAB „A.“ tyrimui pateiktą laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. sąskaitos „Nr. 44900 Mokėtinas atlygis pagal sporto veiklos sutartis“ išklotinę 2018 m. liepos 31 d. nėra įsiskolinimo žaidėjams (16 t., b. l. 69, 17 t., b. l. 62). Pateiktame trumpalaikių įsipareigojimų sąraše duomenų apie skolą M. I. taip pat nėra. Tokiu būdu baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės paneigia nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kad apgaulingos apskaitos kaip nusikalstamos veikos padariniai neatsirado, kadangi įsipareigojimų dydis visą laiką buvo žinomas.

20.       Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad dėl to, jog teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, jog padaryta daug buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011). Nagrinėjamoje byloje užfiksuota ne viena, o vienuolika neužfiksuotų ūkinių operacijų, kurios vyko 2016–2017 m., nustatyti pažeidimai paaiškėjo tik atleidus M. I. iš direktoriaus pareigų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių buvimo. Remdamasis specialisto išvada, teisiamajame posėdyje specialistės duotais paaiškinimais, liudytojų parodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesuabejojo, kad dėl M. I. veikos kilę padariniai visiškai atitinka BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytus padarinius, t. y. kad dėl jo veiksmų apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą iš dalies negalima nustatyti VšĮ Krepšinio klubo „L.“ įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

21.       Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą M. I. galėjo būti taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Pažymėtina, kad svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus yra BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių atsiradimas, nes ANK 205 straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už apskaitos pažeidimus, padariniai nenumatyti. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, kai per tikrinamą laikotarpį dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo sumokėta tam tikra suma mokesčių, o baudžiamoji atsakomybė asmeniui pagal BK 222 straipsnį kyla tada, kai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, kad dėl M. I. apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, jam administracinė atsakomybė netaikytina. Taigi, esant tokioms baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms, nuteistajam pagrįstai taikyta baudžiamoji, o ne administracinė atsakomybė. Dėl to M. I. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalį.

22.       Daryti priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia ir M. I. gynėjo apeliaciniame skunde minimoje teismo ekspertės I. V. specialisto išvadoje Nr. 21-07 pateikta M. I. veiksmų analizė. Specialistė I. V., įvertinusi jai pateiktų duomenų visumą, tame tarpe ir specialistė N. Š. specialisto išvadą, konstatavo, kad laiku nepateikti ir nepriskaityti M. I. „Pakvitavimai dėl atsiskaitymo pagal sportinės veiklos sutartis“ VšĮ Krepšinio klubas „L.“ buhalterinėje apskaitoje, pagal kuriuos buvo sumokėti honorarai sportininkams, neturėjo įtakos nustatant ir įvertinant įsipareigojimų dydį rengiant finansines 2016–2017 m. ataskaitas.

23.       Vertinant šią ekspertės I. V. 2021 m. gruodžio 23 d. specialisto išvadą bei joje nustatytų aplinkybių patikimumą, visų pirma pažymėtina, kad ji buvo atlikta ir pirmosios instancijos teismui pateikta gynybos iniciatyva. Tuo tarpu teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pagal kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio prašymą privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialiųjų žinių, atliktas daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme. Šių asmenų surašytas dokumentas nelaikomas ekspertizės aktu (BPK 88 straipsnis) ar specialisto išvada (BPK 90 straipsnis) – jis yra tiriamas ir vertinamas kaip dokumentas – konsultacinė išvada, surašyta specialiųjų žinių turinčio asmens (BPK 95–96 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2008, 2K-465/2010, 2K-165/2013, 2K-337/2014, 2K-238-628/2021). Konsultacinė išvada negali būti prilyginta ekspertizės aktui ar specialisto išvadai. Šiems specialiųjų žinių pagrindu surašytiems dokumentams griežti turinio ar formos reikalavimai nenustatyti, tačiau jie gali būti pripažinti įrodymais, jei atitinka bendruosius ir specialiuosius tokio pobūdžio įrodymams keliamus reikalavimus, tarp kurių yra pateiktos tyrimui medžiagos (duomenys) išsamumas, patikimumas, pakankamumas, kokybiškumas ir teisingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-628/2021).

24.       Kaip nustatyta bylos duomenimis, gynyba konsultaciniam tyrimui buvo pateikusi ir ekspertė I. V. vertino tik 2016–2017 m. pakvitavimus, 2018 m. liepos 12, 16 d. elektroninius laiškus ir N. Š. specialisto išvadą. Tuo tarpu, kaip nustatyta N. Š. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų visuma, atlikdama VšĮ Krepšinio klubo „L.“ finansinės veiklos tyrimą, ji vadovavosi ne tik tais dokumentais, kurie buvo pateikti ekspertei I. V., bet ir įvertino visus įstaigos buhalterinius dokumentus, siekiant patikrinti buhalteriniuose dokumentuose įformintų ūkinių operacijų pagrįstumą ir tapatumą, buvo atlikti priešpriešiniai patikrinimai, apklausti liudytojai. Pažymėtina, kad ekspertės I. V. specialisto išvadoje padarytos išvados dėl negalėjimo iš dalies nustatyti klubo veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų, struktūros yra prieštaringos. Nors ekspertės I. V. specialisto išvados pirmoje pastraipoje teigiama, kad nepriskaityti honorarai sportininkams neturėjo įtakos nustatant ir įvertinant įsipareigojimų dydį, tačiau toje pačioje išvadoje taip pat konstatuota, kad laiku neįtraukus atsiskaitymų su sportininkais 67 000 Eur sumai ir kreditorinio įsipareigojimo M. I. galimai pasikeistų įstaigos „Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų“ detali struktūra: „Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai“ sumažėtų, o ta pačia dalimi padidėtų „Kiti įsipareigojimai“. Nors I. V. specialisto išvadoje nurodoma, kad kreditorinio įsipareigojimo pasikeitimas neturėtų įtakos nustatant nuosavo kapitalo dydį, tačiau kaltinimas šioje dalyje dėl negalėjimo nustatyti klubo kapitalo dydį M. I. nėra pareikštas. Atsižvelgiant į išdėstytus konsultacinės I. V. išvados trūkumus, jos vertinimas ir byloje nustatytinų faktinių aplinkybių grindimas joje aptartų duomenų visuma nėra galimas, ką iš esmės skundžiamame nuosprendyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Tokiu būdu nuteistojo gynėjo skundo motyvai, susiję su I. V. specialisto išvados Nr. 21-07, kaip tinkamo M. I. nekaltumą neva pagrindžiančio įrodymo, vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti.

25.       Aptartų duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad išvada dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padarinių šioje byloje nustatymo yra pagrįsta, tarp nustatytų buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. M. I. nefiksavo buhalterinėje apskaitoje visų įstaigoje atliekamų ūkinių operacijų ir šias operacijas patvirtinančių dokumentų laiku nepateikė įstaigos buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamasis įstatymas – skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalis – nagrinėjamoje byloje pritaikytas tinkamai. Pagal nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde pateiktus argumentus daryti priešingą išvadą nėra teisinio pagrindo.

26.       Nors apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui pripažinti M. I. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje dėl 67 000 Eur išmokėjimą krepšininkams patvirtinančių dokumentų neįtraukimo į buhalterinę apskaitą, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, nurodytų faktinių aplinkybių šalintina aplinkybė, kad dėl M. I. neteisėtų veiksmų negalima iš dalies nustatyti VšĮ Krepšinio klubo „L.“ turto, nuosavo kapitalo, taip pat, kad negalima nustatyti įstaigos finansinių rodiklių už 2015 m., nes šių aplinkybių nepagrindžia byloje surinkti duomenys, be kita ko, specialisto išvadoje Nr. 4/14-2-12-13648 buvo konstatuota, kad dėl nuteistojo M. I. neteisėtų veiksmų, t. y. 67 000 Eur išmokėjimą krepšininkams patvirtinančių dokumentų neįtraukimo į buhalterinę apskaitą, iš dalies negalima nustatyti tik VšĮ Krepšinio klubo „L.“ veiklos, įsipareigojimų ir jų struktūros (16 t., b. l. 93).

Dėl atsiskaitymų su krepšinio agentais.

27.       Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį aplinkybę, jog M. I., neturėdamas tam pagrindo, pateikė buhalterei į apskaitą įtraukti 2017-05-17 A. I. C. s.r.o., 2017-06-30 P. g. s.r.l., 2018-03-12 G. S. N. W. L., 2018-02-26 G. S. N. W. L. vardu surašytas sąskaitas, kuriose įformintos ūkinės operacijos dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis neįvyko. Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų duomenų apie vykdytų atsiskaitymų su krepšinio agentais pagrįstumą ir nepagrįstai M. I. veiksmus šioje dalyje vertino kaip pažeidžiančius buhalterinės apskaitos tvarkymo taisykles. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą, nesilaikė išsamaus įrodymų vertinimo reikalavimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

28.       BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-788/2015). Kaltinant asmenį padarius konkrečią nusikalstamą veiką, kiekvienu atveju turi būti nustatyta konkrečios nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.

29.       Įvertinęs aplinkybę, kad krepšininką S. G. atstovavo agentūra R. s. a. OU, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2017 m. gegužės 17 d. kitos agentūros - A. I. C. s.r.o. išrašyta sąskaita yra fiktyvi. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada padaryta neįvertinus kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Byloje nustatyta ir neginčijama, kad pagal Krepšinio klubo ir S. G. sudarytą 2016 m. liepos 22 d. sportinės veiklos sutartį Nr. 16-17/03 bei 2016 m. liepos 31 d. sudarytos papildomos sutarties tarp Agento R. s. a. OU ir Asociacijos „A. k. c.“ 4 paragrafą Krepšinio klubas už leidimą naudotis teisėmis į S. G. atvaizdą turėjo sumokėti agentūrai R. s. a. OU 53 500 Eur (16 t., b. l. 134–140). Klubas S. G. atstovaujančiai agentūrai laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. birželio 15 d. šią pinigų sumą sumokėjo. Tačiau Krepšinio klubas tyrimui taip pat pateikė kito agento A. I. C. s.r.o. vardu surašytą 2017 m. gegužės 17 d. sąskaitą už S. G. atvaizdo naudojimą/mokestį agentūrai, iš viso 2500 USD (16 t., b. l 141-142). Pagal šią sąskaitą Krepšinio klubas 2017 m. liepos 4 d. iš sąskaitos, esančios Swedbank AB, A. I. C. s.r.o. sumokėjo sąskaitoje nurodytą sumą.

30.       Liudytojas S. G., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad su Krepšinio klubu „N.“ turėjo 2 metų kontraktą, tačiau pirmųjų metų viduryje teko išvykti žaisti į Rumuniją. Baigus sezoną, turėjo toliau žaisti „N.“, tačiau įvyko derybos ir 2016 m. jis pradėjo žaisti Krepšinio klube „L.“. Pirminis kontraktas su „N.“ buvo 10 mėnesių po 8 000 Eur, tačiau „L.“ neturėjo tokių pinigų ir jam mokėjo po 5 000 Eur per mėnesį, dar 20 000 Eur sumokėjo „N.“ kaip kompensaciją, o 10 000 Eur liudytojas pats sumažino atlyginimą. 2016–2017 metais jis priklausė R. S. A. OU agentūrai, tačiau asmeniškai su agentūros atstovais nebendravo. A. I. C. s.r.o. jam nėra žinoma. Liudytojas O. K. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad 2015–2016 m. buvo krepšinio klubo „N.“ direktoriumi. Krepšininkui S. G. buvo ieškoma kitos komandos. M. I. pasiūlė, kad S. G. pereitų į „L.“ 2015–2016 metų sezonui. Dėl jo vyko derybos tarp klubų. Kiek prisimena, „N.“ iš „L.“ paprašė kompensacijos, išmokos už sezoną, bet susitarti nepavyko. Su kitų agentų pagalba S. G. išvyko žaisti į Rumuniją. Galiausiai S. G. perėjimas į „L.“ įvyko 2016–2017 metų sezoną. Į liudytoją kreipėsi agentūra, jie turėjo informacijos, kad ieškoma, kur žaisti S. G.. „L.“ pasiūlė padėti išspręsti šį reikalą. Liudytojas nurodė, kad buvo kalbama su agentūra, kuri vadinosi A. I. C., ir S. G. perėjimas pavyko. Praktikoje normalu, kad agentai, žinodami rinką, padeda viską išspręsti. Šiuo atveju „N.“ už agentūros paslaugas nemokėjo, ar mokėjo „L.“, nežino. Atitinkamai nuteistasis M. I. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad Krepšinio klubui „L.“ reikėjo tokios pozicijos žaidėjo kaip S. G., apie tai jis bendravo ir su „Neptūnas“ vadovu O. K.. Sužinojus, kad M. I. domisi S. G., su juo susisiekė agentūra A. I. C., kuri pasiūlė priimtinomis sąlygomis suderinti žaidėjo perėjimą.

31.       Analizuojant minėtus liudytojų ir nuteistojo M. I. parodymus, nustatyta, kad nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kuomet buvo sprendžiamas žaidėjo S. G. perėjimo iš vieno krepšinio klubo („N.“) į kitą klubą („L.“) klausimas. Tarp klubų ir žaidėjo vyko derybos, kurios buvo sėkmingos, kadangi S. G. 2016–2017 m. sezone pakeitė klubą ir žaidė Krepšinio klube „L.“. Pažymėtina ir tai, kad žaidėjo perėjimo klausimas buvo sprendžiamas derybų būdu, kadangi galiausiai S. G. buvo mokamas mažesnis honoraras -  perleidžiantis krepšinio klubas „N.“ sutiko S. G. mokėti 20 000 Eur kompensaciją, dar 10 000 Eur honorarą sutiko sumažinti ir pats S. G., todėl visiškai logiška, kad šios derybos vyko tarpininkaujant agentūrai. Juo labiau, kad tokį agentūros A. I. C. dalyvavimą derybose patvirtino ir susitariančių krepšinio klubų vadovai – M. I. bei O. K..

32.       Nors M. I. pirmosios instancijos teisme parodė, kad tarp Krepšinio klubo „L.“ ir agentūros A. I. C., kuri tarpininkavo tarp klubų ir S. G., buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, tačiau ji baudžiamojoje byloje nebuvo pateikta. Kita vertus, pritartina nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo teiginiams, kad ne tik rašytinė sutartis gali patvirtinti realų civilinių santykių egzistavimą tarp šalių. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Civilinio kodekso XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma. Nagrinėjamu atveju pritartina apeliacinio skundo teiginiams, kad išrašyta sąskaita faktūra yra pakankamas teisinis pagrindas įrodantis buvus pasiektam susitarimui ir išreikštai valiai tarp ūkio subjektų, tuo labiau, kad, kaip jau minėta, susitarimo realumą įrodo ir liudytojas O. K. bei tai, kad krepšininkas S. G. perėjo žaisti į Krepšinio klubą „L.“.

33.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Specialisto išvadoje, teigiant, kad agento A. I. C. s.r.o. pateiktoje ir Krepšinio klubo apmokėtoje sąskaitoje įforminta ūkinė operacija dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis nevyko, nepagrįstai nurodoma, kad minėta sąskaita išrašyta „už S. G. įvaizdžio kūrimą ir agento mokestį“. Sutiktina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 31 d. iki 2017 m. birželio 30 d. išskirtines ir neatšaukiamas teises naudoti S. G. atvaizdą turėjo agentūra R. s. a. OU. Tuo tarpu iš pateiktos A. I. C. s.r.o. sąskaitos Krepšinio klubui „L.“ matyti, kad ji išrašyta už tokias paslaugas: „Image/agency fee for S. G. (mokestis už S. G. atvaizdą/mokestis agentūrai)“. Pasvirasis brūkšnys paprastai vartojamas tam tikrai alternatyvai žymėti (atitinka jungtuką arba), todėl, priešingai nei tai suprantama Specialisto išvadoje, A. I. C. s.r.o. išrašytoje sąskaitoje nurodoma ūkinė operacija nėra apibūdinama kaip pinigų mokėjimas išskirtinai už S. G. atvaizdo naudojimą, kuris priklausė agentūrai R. s. a. OU.

34.       Atsižvelgiant į tai, kad S. G. sėkmingai perėjo iš vieno krepšinio klubo į kitą, jo perėjimo sąlygos buvo sprendžiamos derybų būdu, pateiktoje sąskaitoje faktūroje taip pat nurodyta, kad ji išrašyta už mokestį agentūrai, pagrindo teigti, kad tokiu būdu buvo įforminta fiktyvi operacija, nėra, todėl ši aplinkybė dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo šalintina iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

35.       Nors pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad M. I. pateiktose agentūrų P. g. s.r.l. ir G. S. N. W. L. sąskaitose įformintos ūkinės operacijos dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis neįvyko, teisėjų kolegijos nuomone, tokia išvada taip pat padaryta neįvertinus visų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų.

36.       Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Krepšinio klubas „L.“ su žaidėju L. W. Jr. buvo sudaręs dvi sutartis. Pagal 2016 m. rugpjūčio 26 d. Sportinės veiklos sutartį agentūra S. I., atstovaujama R. S., buvo išskirtinis sportininko L. W. Jr. atstovas 2016/2017 m. sezone. Krepšinio klubas įsipareigojo už 2016/2017 m. sezoną agentui sumokėti 3 600 Eur (iki 2016 m. gruodžio 30 d. – 2000 Eur, iki 2017 m. balandžio 30 d. – 1 600 Eur) (16 t., b. l. 143-149). Agentas R. S. 2017 m. vasario 22 d. raštu pareikalavo sumokėti 3633 USD už paslaugas suteiktas per 2016–2017 m. krepšinio sezoną (16 t., 150-151). Iš Krepšinio klubo banko sąskaitos matyti, kad šis mokėjimas buvo įvykdytas pavėluotai - 2017 m. birželio 12 d. R. S. sumokant 1 816,50 USD ir 2017 m. lapkričio 13 d. sumokant 1816,50 USD (viso 3633 USD) (16 t., b. l. 118). Krepšinio klubo buhalterinėje apskaitoje taip pat fiksuota P. g. s.r.l. vardu 2017 m. birželio 30 d. surašyta išankstinė sąskaita P.F./2017 (16 t., b. l. 160-161) dėl komisinio mokesčio už L. W. sumokėjimo, iš viso 1 570 Eur. 2017 m. lapkričio 13 d. mokėjimu nurodymu Krepšinio klubas agentūrai P. g. s.r.l. sumokėjo 570 Eur. Į Krepšinio klubo buhalterinės apskaitos registrus taip pat įtrauka G. S. N. W. L. vardu 2018 m. kovo 12 d. išrašyta sąskaita už suteiktas profesionalias paslaugas ir komisinius, atstovaujant L. W. 2016-2017 m. sezone, iš viso 1 000 Eur. Klubas 2018 m. kovo 22 d. mokėjimu nurodymu G. S. N. W. L. sumokėjo 1 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šie mokėjimai atlikti už fiktyvias paslaugas, taip nepagrįstai įregistruojant Krepšinio klubo skolos padidėjimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino ikiteisminio tyrimo metu gauto P. g.s s.r.l rašto, kuriame nurodyta, jog P. g. s.r.l. atstovavo L. W. per 2016/2017 ir 2017/2018 metų sezonus, remiantis sutartimi, sudaryta su jo pagrindiniu agentu R. S.. Krepšinio klubas „L.“ laiku nevykdė savo įsipareigojimų R. S., todėl P. g. s.r.l siuntė įvairias išankstines sąskaitas faktūras, reikalaujančias pervesti apmokėjimus sutartomis dienomis. Tuo tarpu G. S. yra Anglijos kompanija, kuriai buvo perduotos skolos, kurių P. g. s.r.l. neatgavo iš Krepšinio klubo „L.“ (16 t., b. l. 167–178). Teisminio nagrinėjimo metu buvo taip pat buvo pateiktas sportininko L. W. agento R. S. 2016 m. birželio 30 d. raštas, kuriuo P. g. s.r.l. įgaliojama veikti R. C. S. vardu ir atstovauti L. W. visais reikalais, susijusiais su krepšinio klubais, esančiais Lietuvos teritorijoje (24 t., b. l. 61, 66). Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su P. g. s.r.l. įgaliojimais atstovauti R. C. S., buvo žinomos ir ikiteisminio tyrimo metu, jos nurodytos P. g. s.r.l. 2019 m. birželio 19 d. rašte (16 t., b. l. 167–168). Taip pat pažymėtina, kad pagal 2016 m. rugpjūčio 26 d. Sportinės veiklos sutartį atsiskaitymai su L. W. Jr. agentu turėjo įvykti iki 2017 m. balandžio 30 d., tačiau mokėjimai agentui R. S. buvo atlikti tik 2017 m. birželio 12 d. ir 2017 m. lapkričio 13 d. Tuo tarpu P. g. S.l.r. (2016 m. birželio 30 d. raštu įgaliota veikti R. S. vardu) Krepšinio klubui 2017 m. birželio 30 d. atsiuntė išankstinę sąskaitą faktūrą 1570 Eur sumai. Krepšinio klubui 2017 m. birželio 12 d. įvykdžius dalinį mokėjimą R. S., liko neapmokėta apie 1580 Eur, o būtent panaši suma nurodyta ir P. g. s.l.r. išankstinėje sąskaitoje faktūroje, todėl P. g. S.l.r, pateikdama išankstinę sąskaitą faktūrą, veikė įgaliota agento R. S.. Pažymėtina, kad galutinė sąskaita faktūra, pagal anksčiau išrašytą P. g. S.l.r. išankstinę sąskaitą, Krepšinio klubui nebuvo pateikta, todėl neatmestina nuteistojo M. I. versija, kad pavedimas P. g. s.l.r. buvo atliktas per klaidą, A. M. į apskaitą įtraukus ir apmokėjus išankstinę sąskaitą faktūrą. Pažymėtina, kad M. I. kaip įstaigos vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne jos tvarkymą. Išankstinė sąskaita faktūra yra laisvos formos susitarimas, kurio pagrindu atliekamas išankstinis avansinis mokėjimas, tai nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, todėl šis dokumentas į buhalterinę apskaitą apskritai neįtraukiamas. Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad agentūros S. I. ir P. g. S.l.r. buvo tarpusavyje susijusios ir kartu atstovavo sportininkus. 2017 m. rugpjūčio 4 d. buvo pasirašyta nauja sportinės veiklos sutartis su L. W. Jr., kuris pagal minėtą sutartį buvo atstovaujamas abiejų agentūrų – S. I. ir P. g., pagal šią sutartį mokėjimai buvo atliekami P. g.. Įvertinusi šių įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog P. g. s.r.l. išrašytose ir Krepšinio klubui pateiktose sąskaitose faktūrose įformintos ūkinės operacijos dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis iš tiesų įvyko, buvo realios ir pagrįstos.

37.       Teisėjų kolegija taip pat pritaria apeliacinio skundo teiginiams, jog mokėjimas už žaidėją L. W. Jr. agentūrai G. S. N. W. L. buvo atliktas pagrįstai. Ikiteisminio tyrimo metu P. g. informavo, kad G. S. yra Anglijos kompanija, kuriai buvo perduotos Krepšinio klubo skolos, todėl vien tai, kad minėta agentūra savarankiškai neatstovavo žaidėjo, nesudaro pagrindo teigti, jog G. S. jokių paslaugų nesuteikė ir apmokėjimas atliktas nepagrįstai. Nagrinėjamu atveju svarbu, kad pirminė krepšininką L. W. Jr. atstovavusi agentūra P. g. rašte, pateiktame apeliacinės instancijos teismui, informavo, jog su šia agentūra yra pilnai atsiskaityta, todėl nėra pagrindo teigti, kad pervestos piniginės lėšos viršijo realias Krepšinio komandos išlaidas agentams. Apklausta apeliacinės instancijos teisme specialisto išvadą surašiusi N. Š. taip pat parodė, jog, jei su P. g. yra atsiskaityta, jos išvada šioje dalyje keistųsi. Kaip jau minėta, P. g. dar ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad su ja yra atsiskaityta, todėl kaltinimas šioje dalyje dėl nepagrįsto 2017-06-30 P. g. s.r.l. ir 2018-03-12 G. S. N. W. L. sąskaitų faktūrų įtraukimo į buhalterinę apskaitą taip pat šalintinas.

38.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad G. S. N. W. L. išrašyta ir pateikta sąskaita už konsultacijas yra fiktyvi, kadangi joje įforminta ūkinė operacija iš tiesų neįvyko. Tačiau skundžiamame nuosprendyje nepateikta jokių teisinių argumentų, patvirtinančių šią išvadą, o suteiktų paslaugų fiktyvumas grindžiamas tik tuo, jog Krepšinio klubas su agentūra nebuvo sudaręs jokios sutarties. Teisėjų kolegija pritaria nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentams, kad baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančiu, kad kompanija G. S. N. W. L. jokių paslaugų Krepšinio klubui nesuteikė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad M. I. pateikė buhalterei į apskaitą įtraukti G. S. N. W. L. vardu 2018-02-26 surašytą sąskaitą Nr. 30/2018 už konsultacijas dėl sąrašo sudarymo 2017/2018 metų sezonui 3 500 Eur sumai, kurioje įformintos ūkinės operacijos dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis neįvyko, vadovavosi specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad Krepšinio klubas tyrimui nepateikė sutarties dėl paslaugų atlikimo su G. S. N. W. L.. Tačiau apeliacinės instancijos teisme M. I. pateikė 2017 m. sausio 4 d. sutartį, pagal kurią Krepšinio klubas susitarė su G. S. N. W. L. dėl profesionalių sporto paslaugų suteikimo. Agentūrą įsipareigojo išanalizuoti ir pateikti sąrašą potencialių žaidėjų, kurie gali atstovauti klubą 2017–2018 m. krepšinio sezone. Už paslaugas Krepšinio klubas įsipareigojo sumokėti 3 500 Eur (24 t., b. l. 62–65). M. I. teisiamojo posėdžio metu taip pat tvirtino, kad kompanija savo darbą atliko, teikė žaidėjų kandidatūras, jos buvo derinamos, į klubą pakviesti rungtyniauti sportininkai, tokie nuteistojo parodymai baudžiamojoje byloje nėra paneigti. Pažymėtina ir tai, kad civilinis ieškovas šioje dalyje civilinio ieškinio taip pat nereiškė, kas dar kartą patvirtina, jog mokėjimas G. S. N. W. L. buvo atliktas už Krepšinio komandai realiai suteiktas paslaugas ir civilinis ieškovas dėl šių paslaugų suteikimo pretenzijų neturi.

39.       Vertinant atliktų atsiskaitymų su agentūromis pagrįstumą ir paslaugų atlikimo faktą, akcentuojama, kad negalima iš asmens reikalauti įrodyti savo nekaltumą. Baudžiamojoje justicijoje toks faktų nustatymo būdas gali būti vertinamas kaip įrodinėjimo naštos perkėlimas kaltinamajam bei vadovavimasis prielaidomis nustatant asmens kaltumą. Tai neatitinka Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje garantuojama kiekvieno nusikaltimo padarymu kaltinamo asmens teisė būti laikomam nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl M. I. kaltės padarius jam inkriminuojamus buhalterinės apskaitos pažeidimus, buvo vadovaujamasi sąlyginėmis specialisto išvadomis, kurios paremtos sąlygomis, kad, jei pagal išrašytas sąskaitas ūkinės operacijos iš tiesų neįvyko, tuomet buvo pažeisti Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3-5 punktų reikalavimai, kad apskaitos dokumento rekvizitai (ūkinės operacijos turinys ir jos rezultatai pinigine ir kiekybine išraiška) turi patvirtinti, kad ūkinė operacija įvyko tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Tai reiškia, kad byloje būtina nustatyti, kad kaltinime nurodytos agentūros jokių paslaugų Krepšinio klubui iš tiesų neatliko ir buvo surašytos fiktyvios sąskaitos faktūros.

40.       Tuo tarpu byloje nėra patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad įvairioms agentūroms atlikti fiktyvūs pavedimai už tariamai atliktas paslaugas. Byloje nustatyta, kad specialistė, šioje dalyje rengdama specialisto išvadą, rėmėsi agentūrų atstovaujamų krepšininkų parodymais, kad jiems tam tikri agentai nėra žinomi, tačiau pritartina apeliacinio skundo teiginiams, kad minėti sportininkai galėjo nežinoti tam tikrų paslaugų už suteiktas paslaugas apmokėjimo aplinkybių. Apeliacinės instancijos teisme apklausta N. Š. taip pat patvirtino, kad jos išvados gali keistis nustačius naujas sąlygas (pvz. kad buvo pilnai atsiskaityta su P. g.). Ikiteisminio tyrimo metu raštu buvo kreipiamasi į agentūrą P. g., buvo prašoma suteikti informaciją apie atliktus mokėjimus ir minėtos agentūros atstovas patvirtino M. I. gynybinę versiją, tačiau nenurodyta dėl kokių priežasčių šie duomenys nevertinti kaip įrodymai. Tuo tarpu su kitomis agentūromis ikiteisminio tyrimo subjektai nebendradarbiavo, neprašė patvirtinti ar paneigti pinigų pervedimo aplinkybių, o M. I. versija dėl šių paslaugų suteikimo tirta apskritai nebuvo. Apeliacinės instancijos teisme gynyba pateikė sutarties su G. S. N. W. kopiją, kuri patvirtina, kad Krepšinio klubas susitarė dėl paslaugų teikimo, už ką įstaigai buvo išrašyta sąskaita faktūra. Taigi, patikimai nenustačius būtinos sąlygos, nurodytos sąlyginėje specialisto išvadoje, neleistina remtis ta išvados dalimi, kuri buvo siejama su sąlygos nustatymu. Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad paslaugos Krepšinio klubo realiai suteiktos nebuvo, sumos, kuriomis buvo padidintas įsiskolinimas agentūroms A. I. C., P. g. ir G. S. N. W., negali būti inkriminuojamos kaip neįvykusios ūkinės operacijos dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir nepagrįstai įtrauktos į apskaitą.

41.       Kaip jau minėta, teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo M. I. gynėjo apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo neteisingai nustatyta, jog krepšinio agentų pateiktos sąskaitos faktūros buvo išrašytos už paslaugos, kurios realiai Krepšinio klubui suteiktos nebuvo, taip buhalterinėse apskaitos dokumentuose užfiksuojant ūkines operacijas, kurios iš tiesų neįvyko. Pažymėtina, kad tokie buhalterinės apskaitos pažeidimai buvo nustatyti vadovaujantis 2019 m. gruodžio 23 d. specialisto išvada Nr. 4/14-2-12-13648 „Dėl VšĮ Krepšinio klubas „L.“ ūkinės finansinės veiklos“. Tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta ekspertės I. V. 2022 m. rugsėjo 20 d. Konsultacinė išvada 22/1, kurioje konstatuotos priešingos išvados, t. y. kad paslaugos Krepšinio klubui pagal krepšinio agentų pateiktas sąskaitas faktūros buvo realiai suteiktos, patirtos sąnaudos pagrįstos, todėl nuostolis Krepšinio klubui nebuvo padarytas. Siekiant pašalinti prieštaravimus tarp specialisto išvados ir Konsultacinės išvados, apeliacinės instancijos teismo posėdžiu metu buvo nutarta apklausti specialistę N. Š. ir Konsultacinę išvadą pateikusią teismo ekspertę I. V.. N. Š. apklausta apeliacinės instancijos teisme patvirtino savo specialisto išvadą, tačiau nurodė, kad, jei M. I. pateikti dokumentai dėl atsiskaitymo su P. g. yra teisingi, tai jos išvados keistųsi. Atitinkamai I. V. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu taip pat patvirtino savo Konsultacinę išvadą, paaiškino, kuo remdamasi ji padarė priešingas išvadas nei specialistė. Pažymėtina, kad Konsultacinę išvadą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – liudytojo O. K. parodymai, kita byloje surinkta rašytinė medžiaga dėl krepšinio agentų ir Krepšinio klubo sutartinių santykių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teisme ištirta ekspertės I. V. 2022 m. rugsėjo 20 d. Konsultacinė išvada 22/1 atitinka visus bylos įrodymams keliamus reikalavimus, todėl ja vadovaujasi. Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo gautas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2023 m. balandžio 20 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad ekspertė I. V. Konsultacinėje išvadoje, pateikdama FNTT specialisto išvados vertinimą, pažeidė Etikos kodekso įtvirtintą sąžiningumo principą. Sutiktina, kad teismo ekspertė, vertindama kito specialisto atliktą tyrimą bei pateiktas išvadas, viršijo savo kompetencijos ribas, kadangi specialisto išvados vertinimo funkcija priskiriama išimtinai teismo kompetencijai, tačiau Konsultacinėje išvadoje I. V. atliko ir savarankišką, specialių žinių reikalaujantį tyrimą, suformulavo išvadas, kurios nesusijusios su FNTT specialisto išvados vertinimu, todėl šiomis išvadomis teisėjų kolegija ir vadovaujasi.

42.       Nors M. I., būdamas Krepšinio klubo direktoriumi, dėl sandorių, kurių vertė viršijo 3 000 Eur, privalėjo gauti kitų Krepšinio klubo organų pritarimą ir to nepadarė, tačiau teismų praktikoje pažymėta, kad įmonės vadovo veiksmai, sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami viršijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi būti laikomi baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais veiksmais. Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamas tuo atveju, kai įmonės vadovas sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį. Nagrinėjamoje byloje sutartiniai santykiai tarp Krepšinio klubo ir krepšinio agentų tokiais sandoriais nelaikytini, nes pagal byloje surinktus duomenis nėra jokio pagrindo teigti, kad paslaugos Krepšinio klubo realiai nebuvo suteiktos ar kad tokie sandoriai buvo akivaizdžiai ekonomiškai nepagrįsti, kenkiantys įstaigos funkcionavimui. Priešingai, tiek nuteistasis M. I., tiek kiti apklausti liudytojai patvirtino, kad krepšinio agentų dalyvavimas įvairiose su įstaiga susijusiuose klausimuose buvo įprasta Krepšinio klubo veikla.

43.       Apibendrinant tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju M. I. veiksmai (sąskaitų faktūrų pateikimas įmonės buhalterei dėl atsiskaitymo su sportininkus atstovaujančiomis agentūromis) negali būti vertinami kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas, dėl kurio iš dalies nebuvo galima nustatyti 2015–2018 m. krepšinio klubo „L.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes nenustatyta, kad ūkinės operacijos dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis realiai neįvyko. Dėl šių priežasčių iš M. I. teismo nustatyto kaltinimo dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo šalintinos aplinkybės, susijusios su 2017-05-17 A. I. C. s.r.o., 2017-06-30 P. g. s.r.l., 2018-03-12 G. S. N. W. L., 2018-02-26 G. S. N. W. L. sąskaitų faktūrų pateikimu buhalterei. Pažymėtina, kad šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies pakeitimas neturi įtakos M. I. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes ir dėl pasitvirtinusios kaltinimo dalies kilo šiame baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai ir tai šiame nuosprendyje jau buvo aptarta.  

Dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo

44.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu iš dalies patenkino civilinio ieškovo VšĮ Krepšinio klubo „L.“ civilinį ieškinį ir iš M. I. civilinio ieškovo naudai priteisė 3 804,14 Eur turtinės žalos atlyginimą (krepšinio agentams sumokėti pinigai už S. G. 2 234,14 Eur ir L. W. 1 570 Eur). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šie pinigai krepšinio agentams pagal 2017-05-17 A. I. C. s.r.o, 2017-06-30 P. g. s.r.l., 2018-03-12 G. S. N. W. L. sąskaitas faktūras už S. G. ir L. W. atstovavimą buvo sumokėti pagrįstai, t. y. šioje dalyje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Kadangi šiuo nuosprendžiu ši dalis kaltinimo dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo šalinama, tai civilinio ieškovo civilinis ieškinys, remiantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, paliekamas nenagrinėtas.

Dėl M. I. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

45.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad M. I. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. liepos 30 d., būdamas Krepšinio klubo direktoriumi ir pagal einamas pareigas savo žinioje turėdamas Krepšinio klubo turtą, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, VšĮ Krepšinio klubui „L.“ priklausantį turtą – 34 476,79 Eur. M. I., kaip atskaitingas asmuo, iš Krepšinio klubo kasos gavęs 84 550,94 Eur, iš jų: 26 782,22 Eur iš kasos pagal kasos išlaidų orderius, 27 768,72 Eur išgryninęs arba mokėjimo kortelėmis atsiskaitęs už pirkinius iš klubo sąskaitos, 10 000 Eur gavęs paramą iš UAB „E.“ ir 20 000 Eur gavęs paramą iš UAB „I.“, apskaitos dokumentais pateisino jam išduotų 50 074,15 Eur panaudojimą, o likusią pinigų dalį – 34 476,79 Eur pasisavino. Teismas taip pat nustatė, kad M. I., siekdamas pateisinti šių piniginių lėšų panaudojimą, pateikė 2018 m. balandžio 9 d. jo surašytą klubo „Honorarų ir atlygio išmokėjimo žiniaraštį Nr. 18/1“ (toliau – ir žiniaraštis) dėl 35 000 Eur išmokėjimo klubo sportininkams už pasiekimus (duomenys neskelbtini)  taurėje, realiai šių pinigų jiems neišmokėdamas, tik žadėdamas, nepateikdamas į klubo buhalterinę apskaitą šio žiniaraščio įtraukti. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl M. I. nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, nustatymo ir jos kvalifikavimo.

46.       Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad M. I. visas kaltinime nurodytas pinigines lėšas panaudojo išimtinai VšĮ Krepšinio klubo „L.“ reikmėms ir interesams, t. y. iš nurodytos 35 000 Eur sumos 25 000 Eur dydžio tikslinės premijos buvo išmokėtos šiems žaidėjams: K. L. – 10 000 Eur, D. L. – 10 000 Eur, G. L. – 5 000 Eur. Tuo tarpu žiniaraštyje žaidėjui Ž. P. priskirta 10 000 Eur dydžio premija iš tikrųjų išmokėta nebuvo, tačiau ši suma jam ir likusiems komandos žaidėjams ir personalui buvo išmokėta už laimėtas varžybas Italijoje, šią sumą paskirstant lygiomis dalimis – po 500 Eur kiekvienam žaidėjui ir darbuotojui. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

47.       Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų matyti, kad klausimas dėl pinginių lėšų panaudojimo Krepšinio klubo sportininkams ir personalui skirtoms premijoms išmokėti buvo keliamas ir išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Ši M. I. ir jo gynėjo pateikta versija buvo atmesta, detaliai ištyrus ir išanalizavus byloje esančius įrodymus bei jų visumos pagrindu padarius įtikinamas išvadas dėl M. I. kaltės pasisavinus jam patikėta Krepšinio klubo turtą. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, atlikusi įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje spręsdamas M. I. kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimus, padarė išvadas, kurios atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes ir dėl to tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

48.       Teismų praktikoje aiškinant BK 183 straipsnio sudėtyje esantį žalos požymį, taip pat tyčios turinio (kryptingumo) nustatymo reikšmę, aiškinama, kad jei kaltininkas paima jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą ir jį panaudoja turto savininko interesais, tai tokie jo veiksmai nereiškia pasisavinimo ir tokiuose jo veiksmuose nėra žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-648/2017, 2K-211-895/2017). Tokie veiksmai turi būti įrodyti patikimais įrodymais, tačiau dažniausiai juos patvirtina tik parodymus apie tai duodančio asmens pasakojimas. Aiškinant šių požymių nustatymo kriterijus teismų praktikoje yra nurodyta, kad kaltininko parodymai, jog bendrovės lėšos buvo paimtos ir naudotos jos reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimą jo padarytoje veikoje. Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti jam patikėtu svetimu turtu tokio turto savininko interesais (naudai), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis) neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158-719/2019). Taigi, esminis ginčas, kylantis šioje byloje, yra tas, ar M. I. jo žinioje buvusias pinigines lėšas panaudojo Krepšinio klubo naudai, t. y. išmokėjo krepšininkams K. L., D. L. ir G. L. už pasiekimus (duomenys neskelbtini) taurėje bei Ž. P. ir kitiems Krepšinio klubo žaidėjams ir personalui kaip premijas už 2017 m. gruodžio 13 d. laimėtas varžybas Italijoje, ar jas pasisavino.

Dėl piniginių premijų išmokėjimo 2017 m. gruodžio 13 d.

49.       Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme dėl žiniaraštyje nurodytos premijos išmokėjimo Ž. P., M. I. parodė, kad tokio dydžio premija minėtam krepšininkui už pasiekimus (duomenys neskelbtini) taurėje iš tiesų išmokėta nebuvo. Jo vardu suformuota 10 000 Eur premija buvo išmokėta visiems krepšininkams bei klubo personalui, kiekvienam po 500 Eur, už 2017 m. lapkričio 12-13 d. laimėtas varžybas Italijoje. Dėl laiko stokos premijų iškart neįformino, o vėliau pasitarė su buhaltere A. M., ji parekomendavo visą pinigų sumą suforminti vienam Ž. P.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius M. I. parodymus laikė nepatikimais ir jais nesivadovavo, kadangi juos paneigia baudžiamojoje byloje surinktų kitų įrodymų visuma.

50.       Pirmosios instancijos teisme apklaustas krepšininkas Ž. P. patvirtino, kad žiniaraštyje dėl 10 000 Eur premijos išmokėjimo yra jo parašas. Jis taip pat parodė, kad jam buvo žinoma, jog jis pasirašo už premiją, kurią gavo po (duomenys neskelbtini) taurės, komandai užėmus trečiąją vietą, tačiau jam ta suma nebuvo sumokėta. Tokie liudytojo Ž. P. paaiškinimai paneigia M. I. iškeltą gynybinę versiją, jog Ž. P. vardu buvo įformintos visiems komandos nariams ir personalui 2017 m. gruodžio mėnesį išmokėtos premijos už laimėjimą Italijoje, kadangi liudytojas Ž. P. parodė priešingai, t. y. jog jam M. I. žadėjo išmokėti premiją laimėjus (duomenys neskelbtini) taurės trečiąją vietą ir būtent už šį premijos išmokėjimą jis pasirašė žiniaraštyje. Ž. P. taip pat parodė, kad prisimena gavęs 500 Eur premiją po varžybų Italijoje, tačiau už ją jis niekur nepasirašė. Nuteistojo M. I. parodymų apie sprendimą įforminti 2017 m. gruodžio 13 d. išmokėtas premijas vieno krepšininko vardu nepatvirtina ir liudytoja apklausta Krepšinio klubo buhalterė A. M.. Priešingai nei parodė nuteistasis, liudytoja A. M. apklausta pirmosios instancijos teisme nepatvirtino M. I. nurodytų aplinkybių, kad būtent ji pasiūlė kiekvienam Krepšinio klubo žaidėjui ir darbuotojui skirtą 500 Eur premiją įforminti vieno žaidėjo – Ž. P., vardu. Teisiamojo posėdžio metu minėta liudytoja parodė, kad apie 500 Eur premijos išmokėjimą žaidėjams ji nieko nežino, galimai premiją dovanojo fizinis asmuo.

51.       Baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad išskirtinai vien tik žaidėjui Ž. P. turėjo būti išmokama 10 000 Eur premija už laimėjimą (duomenys neskelbtini) taurėje. Pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti liudytojo UAB „E.“ akcininko R. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad su Krepšinio klubu buvo sutarta, jog UAB „E.“ suteiks 10 000 Eur paramą. Dėl šių priežasčių 2017 m. vasario 6 d. buvo sudaryta Paramos sutartis. Liudytojas pinigus perduodavo pačiam M. I. grynaisiais, pinigų išmokėjimą įforminant Pinigų išmokėjimo kvitais. Kadangi R. K. patiko Ž. P. žaidimas, todėl jis nusprendė, kad UAB „E.“ skirta parama būtų panaudota šiam žaidėjui (2 t., b. l. 147–148). Pagal 2017 m. gruodžio 19 d. pasirašytą Paramos sutarties Priedą Nr. 1 UAB „E.“ įsipareigojo už pasiekimus 2018 m. vasario 17-18 d. vyksiančiame (duomenys neskelbtini) turnyre žaidėjui Ž. P. sumokėti 10 000 Eur (3 t., b. l. 192). Paramos skyrimo, jos panaudojimo ir kitus su parama susijusius reikalavimus detaliai reglamentuoja Labdaros ir paramos įstatymas. Pagal minėto įstatymo nuostatas paramos gavėjui įstatymas leidžia įsipareigoti panaudoti paramos dalyką paramos teikėjo nustatyta tvarka (8 straipsnio 1 dalies 3 punktas), dėl ko nagrinėjamu atveju ir buvo susitarta. Šių įrodymų visuma patvirtina, kad UAB „E.“ skirta 10 000 Eur parama turėjo būti išmokėta vienam žaidėjui Ž. P. už laimėjimą (duomenys neskelbtini) taurėje, tačiau minėtas sportininkas šios pinigų sumos negavo.

52.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad minėta iš UAB „E.“ gauta paramos suma (10 000 Eur) taip pat nebuvo panaudota ir kitoms su Krepšinio klubo veikla susijusioms reikmėms – premijoms išmokėti po 2017 m. gruodžio 13 d. varžybų Italijoje. Darant šią išvadą, visų pirma akcentuotina tai, jog UAB „E.“ parama buvo gauta tik 2017 m. gruodžio 19 d., t. y. jau po 2017 m. gruodžio 13 d. Italijoje vykusių varžybų, todėl akivaizdu, kad negalėjo būti išmokėta anksčiau nei buvo gauta. Kaip jau minėta, pats nuteistasis M. I. pripažįsta, kad Ž. P. visa premijos suma išmokėta nebuvo, o 10 000 Eur buvo padalinta 20 komandos žaidėjų ir darbuotojų kaip premija už 2017 m. gruodžio 13 d. laimėtas varžybas Italijoje, tačiau tokius nuteistojo teiginius paneigia baudžiamojoje byloje surinkta įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą buvo apklausti liudytojai D. L., K. L., A. M.-R., V. C., R. M., G. K., L. A., Ž. S., kurie patvirtino, kad po sėkmingų varžybų Italijoje jiems buvo išmokėtos 500 Eur premijos. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai Ž. P., G. L. taip pat parodė, kad M. I. nurodytos 500 Eur premijos jiems buvo išmokėtos už sėkmingas rungtynes Italijoje. Nuteistasis M. I. taip pat teigė, kad premiją išsimokėjo ir sau. Tačiau vien tik aukščiau aptartų liudytojų parodymai apie premijų gavimą nepatvirtina nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo teiginių, jog žaidėjams ir kitiems darbuotojams buvo išmokėtos piniginės lėšos, dėl kurių pasisavinimo nuteistas M. I..

53.       Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą buvo siekiama nustatyti, kas ir kokiomis aplinkybėmis po varžybų Italijoje Krepšinio klubo žaidėjams ir personalui išmokėjo premijas. Pirmosios instancijos teisme apklaustas civilinio ieškovo atstovas A. B. patvirtino, jog jam buvo žinomas faktas, kad Krepšinio komandai buvo išmokėtos premijos už pergalę Italijoje, tačiau jis pats premijų neišmokėjo. Po A. B. apklausos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo gautas VšĮ Krepšinio klubo „L.“ atstovo raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad pinigines lėšas žaidėjams vienkartinėms piniginėms dovanoms skyrė A. B. iš asmeninių lėšų (21 t., b. l. 164). Pirmosios instancijos teisme apklaustas komandos kapitonas D. L. taip pat parodė, kad kelios dienos iki varžybų jam paskambino A. B. ir pasakė, kad, jei laimės varžybas, bus išmokėtos premijos. Autobuse D. L. kaip komandos kapitonui padavė pinigus, jis juos išdalino žaidėjams, o M. I. premijas išdalino personalui. Įvertinus šiuos liudytojų parodymus nustatyta, kad klausimas dėl premijų išmokėjimo po laimėtų varžybų Italijoje buvo sprendžiamas Krepšinio klubo valdyboje, apie tai žinojo tiek valdybos nariai, tiek direktorius M. I.. Visgi tiksliai nustatyti, iš kieno asmeninių lėšų komandos krepšininkams ir personalui buvo išmokėtos premijos (beje neapskaitytos buhalterinėje apskaitoje), nėra galimybės. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog, įvertinus įstaigos buhalterinius duomenis, Krepšinio klubas nei pas atskaitingus asmenis, nei klubo kasoje 10 000 Eur, skirtų 2017 m. gruodžio 13 d. išmokėti premijas, apskritai neturėjo. Įvertinus šiuos surinktus įrodymus darytina išvada, kad žaidėjams ir personalui skirtos premijos buvo išmokėtos ne iš Krepšinio klubo, dėl kurių pasisavinimo nuteistas M. I., bet iš asmeninių lėšų.

54.        Nors M. I. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad į rungtynes Italijoje vežėsi 10 000 Eur grynaisiais, nes dar prieš rungtynes buvo nuspręsta, kad reiks paskatinti komandą, tačiau tokie nuteistojo parodymai prieštarauja byloje esantiems buhalteriniams dokumentams. Iš Krepšinio klubo atskaitingam asmeniui M. I. išduoto avanso ir jo panaudojimo suvestinės matyti, kad pas atskaitingą asmenį M. I. 2017 m. gruodžio 1 d. buvo 7 789,97 Eur. Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. kaip atskaitingas asmuo M. I. gavo dar 3007,84 Eur. Pažymėtina, kad 3000 Eur paramą iš UAB „E.“ direktorius M. I. gavo tik 2017 m. gruodžio 19 d. (3 t., b. l. 194), t. y. jau po to, kai 2017 m. gruodžio 14 d. kiekvienam Krepšinio komandos žaidėjui ir personalui buvo išmokėtos 500 Eur premijos. Todėl pas atskaitingą asmenį M. I. kelionės į Italiją metu negalėjo būti daugiau nei 7 797,81 Eur. Tačiau, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., iš M. I. kaip atskaitingo asmens buvo atliekami ir kiti Krepšinio klubo mokėjimai, bendrai nurašyta 22 630,61 Eur (įnešta į banko sąskaitą, atlikti atsiskaitymai su tiekėjais ir kt. (16 t., b. l. 125)), dėl ko M. I. laikotarpio pabaigoje turėtos piniginės lėšos buvo -11 832,97 Eur, o viso Krepšinio klubo likutis 2017 m. gruodžio 31 d. buvo -6960,06 Eur (17 t., b. l. 112-113), t. y. nei atskaitingas asmuo M. I., nei Krepšinio klubas neturėjo pakankamai lėšų krepšinio klubo žaidėjams ir personalui išmokėti 10 000 Eur premiją. Tokiu būdu byloje surinkti rašytiniai įrodymai taip pat paneigia M. I. iškeltą versiją, jog jis po 2017 m. gruodžio 13 d. Italijoje laimėtų varžybų Krepšinio klubo žaidėjams ir personalui išmokėjo po 500 Eur (viso 10 000 Eur) premiją grynaisiais pinigais iš Krepšinio klubo lėšų, dėl kurių pasisavinimo jis buvo nuteistas.

55.       Pažymėtina ir tai, kad Krepšinio klubas jau 2016 m. spalio mėnesį susidūrė su finansiniais sunkumais, kadangi M. I. iš savo asmeninių lėšų išmokėjo krepšininkams honorarus, kuriems išmokėti nepakako Krepšinio klubo lėšų. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog M. I., būdamas klubo direktoriumi, žinodamas apie įstaigos finansinę padėtį, o taip pat ir būdamas Krepšinio klubo kreditoriumi, nusprendė iš klubo lėšų išmokėti 10 000 Eur premiją. Tuo labiau, kad, kaip nurodyta anksčiau, tokių pinigų Krepšinio klubas savo kasoje apskritai neturėjo.

56.       Įvertinusi šių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija M. I. teiginius, jog 10 000 Eur suma, kuri žiniaraštyje nurodyta kaip išmokėta Ž. P., buvo panaudota juridinio asmens interesais, atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl piniginių premijų išmokėjimo (duomenys neskelbtini) taurę

57.       Nuteistasis ir jo gynėjas viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad žiniaraštyje nurodytos premijos G. L., K. L. ir D. L. už pasiekimus (duomenys neskelbtini) taurėje realiai buvo išmokėtos ir krepšininkai šias premijas gavo. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad premijos už (duomenys neskelbtini) taurę žiniaraštyje nurodytiems sportininkams nebuvo išmokėtos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad žiniaraštyje nurodytos sumos krepšininkams realiai nebuvo išmokėtos ir žiniaraštis surašytas siekiant pateisinti iš Krepšinio klubo gautų lėšų panaudojimą klubo reikmėms. Tai patvirtina visa eilė baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų.

58.       Pirmiausia, krepšininkai D. L., K. L. ir G. L. patvirtino, kad 2018 m. balandžio 9 d. honorarų ir atlygio žiniaraštyje Nr. 18/1 pasirašė, tačiau realiai premijų negavo.

59.       Liudytojas G. L., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad jis neprisimena ir abejoja, jog jam buvo išmokėta 5 000 Eur premija už (duomenys neskelbtini) taurę. Nors nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde bandoma sumenkinti šiuos liudytojo parodymus, teigiant, kad G. L. aplinkybių dėl premijos išmokėjimo nepaneigė, o tiesiog jų neprisiminė, tačiau su tokiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. L. pagrįstai argumentavo, dėl ko abejoja, kad jam galėjo būti sumokėta 5 000 Eur premija – jis patvirtino, kad nuolatos pasitaikydavo atvejų, kuomet klubas vėluodavo išmokėti net honorarus pagal sutartį, todėl abejoja, kad jam galėjo būti išmokėta tokio dydžio premija. Pažymėtina ir tai, kad minėtas liudytojas pagal Sportinės veiklos sutartį gaudavo 5 000 Eur honorarą, todėl tariamai išmokėta 5 000 Eur premijos suma yra pakankamai didelė ir krepšininkui turėjo būti įsimintina. Tuo labiau, kad G. L. teisiamojo posėdžio metu parodė prisimenantis, jog jam buvo išmokėta daug mažesnė – 500 Eur premija, už laimėtas varžybas Italijoje. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. L. taip pat neneigė, kad premijos būdavo, tačiau tikrai ne tokio dydžio, 5 000 Eur premijos gavimo tikrai nepamena (3 t., b. l. 91–93). Teisėjų kolegijos nuomone, tokie G. L. parodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad liudytojui pinigai už (duomenys neskelbtini)  taurę – 5 000 Eur kaip premija išmokėti nebuvo.

60.       Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai K. L. ir D. L. taip pat parodė, kad žiniaraštyje jie pasirašė, nes to paprašė M. I., tačiau jame nurodytos 10 000 Eur premijos negavo. Šį faktą jie paliudijo ir apklausti ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 95–97, 99–101). Todėl kaip visiškai nepagrįsti vertinami nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, jog Krepšinio klubo žaidėjai K. L. ir D. L. susipainiojo duodami parodymus, nes gautas premijas supainiojo su skolų grąžinimu.

61.       Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atliekant įrodymų tyrimą, siekiant išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir pašalinti prieštaravimus tarp parodymų dėl premijų už pasiekimus (duomenys neskelbtini)  taurėje išmokėjimo, buvo nutarta dar kartą apklausti liudytojus D. L. ir K. L.. Apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu minėti liudytojai iš tiesų patvirtino, kad premijos jiems buvo išmokėtos, o pirmosios instancijos teisme davė kitokius parodymus, nes įvyko nesusipratimas ir jie ne taip suprato, už ką jiems buvo mokami pinigai. Tik vykstant teismams jie susisiekė su M. I., kuris paaiškino, kad sportininkams buvo išmokėtos premijos, o ne grąžinta skola. Tačiau tokius liudytojų parodymus paneigia kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

62.       Įvertinus liudytojų D. L. ir K. L. apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus, matyti, kad jie yra nenuoseklūs, įtakoti bendravimo su nuteistuoju, prieštaraujantys pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu jų duotiems parodymams. Be to, minėti liudytojų parodymai prieštarauja ir paties M. I. nurodytoms aplinkybėms dėl premijų išmokėjimo laiko. M. I. viso proceso metu teigė, kad viso 25 000 Eur premijas išmokėjo žaidėjams D. L., K. L. ir G. L. kaip tikslines premijas už rezultatus 2018 m. (duomenys neskelbtini)  taurės turnyre. Minėtas turnyras vyko 2018 m. vasario mėnesį. Nors tikslios datos, kada krepšininkams buvo sumokėtos premijos, M. I. nenurodė, tačiau tvirtino, kad pirmiausia buvo išmokėtos premijos, o po to buvo sprendžiama dėl premijų išmokėjimo pagrindimo buhalteriniais dokumentais. Krepšinio klubo buhalterė liudytoja A. M. apklausos pirmosios instancijos teisme metu taip pat parodė, kad 2018 m. M. I. jai užsiminė, kad gavo paramą iš UAB „I.“ ir šiuos pinigus išmokėjo sportininkams, todėl prašė paruošti Honorarų ir atlygio išmokėjimo žiniaraštį. Tuo tarpu liudytojai D. L. ir K. L. aiškino priešingai, t. y. kad pirmiausia pasirašė pateiktą žiniaraštį, o M. I. pagal jį žadėjo vėliau išmokėti premijas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmąjį žiniaraščio variantą A. M. elektroniniu paštu M. I. išsiuntė 2018 m. birželio 6 d. Iš pinigų priėmimo kvitų matyti, kad M. I. 20 000 Eur paramą iš UAB „I.“ priėmė dalimis po 5 000 Eur (2018 m. sausio 5 d., 2018 m. vasario 22 d., 2018 m. kovo 15 d. ir 2018 m. balandžio 9 d.). Vadinasi, vadovaujantis M. I. ir A. M. parodymais, premijos nurodytiems sportininkams galėjo būti sumokėtos 2018 m. vasario-birželio mėnesiais. Nors liudytojai K. L., D. L. apeliacinės instancijos teisme savo parodymus pakeitė ir tvirtino, kad M. I. jiems sumokėjo po 10 000 Eur premiją, tačiau nurodė, kad tai vyko visai kitu laiku – vasarą, galimai jau pasibaigus sezonui. Įvertinus tai, kad skirtingose proceso stadijose apklausti D. L. ir K. L. neigė gavę premijas, o parodymus apeliacinės instancijos teisme pakeitė tik dėl to, kad po teisminio bylos nagrinėjimo bendravo su M. I. ir pastarasis paaiškino, kad liudytojams buvo sumokėtos premijos, o ne grąžinta skola, taip pat, kad liudytojų parodymai dėl galimos premijos sumokėjimo laiko neatitinka kitų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, teisėjų kolegija D. L. ir K. L. apeliacinės instancijos teisme duotais parodymais dėl to, kad vasarą M. I. jiems sumokėjo premiją už (duomenys neskelbtini)  taurę, nesivadovauja, nes jie neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos. Bylos medžiaga akivaizdžiai patvirtina, kad premijos nebuvo išmokėtos, o krepšininkai, būdami suklaidinti ir pasitikėdami buvusio Krepšinio klubo direktoriumi, davė kitokius parodymus, kuriais buvo bandoma padėti M. I. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

63.       Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo paskelbti ir kartu su gynėjo apeliaciniu skundu gauti dokumentai – Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. teismo įsakymas dėl 10 000 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. I. kreditoriui K. L. (22 t., b. l. 157) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartimi patvirtina taikos sutartis, pagal kurią skolininkas M. I. iki 2023 m. kovo 1 d. įsipareigojo grąžinti skolininkui D. L. 10 000 Eur skolą (22 t., b. l. 158). Pasak skundo autoriaus, apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad liudytojams K. L. ir D. L. buvo išmokėtos premijos už (duomenys neskelbtini)  taurę, o ne grąžinta asmeninė skola kaip pirmosios instancijos teisme parodė minėti liudytojai. Sutikti su šiais apeliacinio skundo teiginiais pagrindo taip pat nėra. Iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų matyti, kad kreditoriai D. L. ir K. L. 2018 m. kovo mėnesį skolininkui M. I. paskolino po 10 000 Eur. Suteiktas paskolas M. I. įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. liepos 1 d., tačiau į teismą dėl neva negrąžintos skolos išieškojimo buvo kreiptasi tik 2022 m. kovo-balandžio mėnesiais, t. y. praėjus beveik keturiems metams po skolos įvykdymo termino. Pažymėtina, kad pagal pateiktus dokumentus M. I. skolą turėjo grąžinti per 4 mėnesius, todėl neįtikinama, kad kreditoriai, neatgavę skolos beveik ketverius metus, nesikreipė dėl priverstinio jos išieškojimo. Patys liudytojai D. L. ir K. L. neneigia, kad tik po jų apklausų pirmosios instancijos teisme su jais susisiekė M. I., kuris jiems paaiškino, kad 10 000 Eur grynaisiais buvo sumokėtos kaip premijos, o ne kaip asmeninė skola. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad pats M. I. inicijavo procesą dėl taikos sutarties tarp jo ir kreditoriaus D. L. patvirtinimo. Kelis kartus apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. I. jokių aplinkybių apie su D. L. ir K. L. sudarytas paskolos sutartis taip pat nenurodė (19 t., b. l. 124–127; 20 t., b. l. 67–72). Pastebėtina, kad M. I. įteikus pirminį pranešimą apie įtarimą jis parodymus duoti atsisakė (20 t., b. l. 45–46), parodymus davė tik susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tame tarpe ir specialisto išvada. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad M. I. siekė, jog liudytojai D. L. ir K. L. pakeistų savo parodymus, derino byloje nustatytas faktines aplinkybes prie liudytojų parodymų, dėl ko, siekiant patvirtinti M. I. gynybinę versiją, buvo kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo. Akcentuojama ir tai, kad, nors civilinio proceso tvarka buvo priimti teismo procesiniai sprendimai dėl skolos priteisimo, tačiau pažymėtina, kad spręsdamas teismo įsakymo išdavimo ar taikos sutarties supaprastinto proceso tvarka patvirtinimo klausimus teismas iš esmės netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo klausimo, todėl tik vadovaudamasis ieškovo nurodytų aplinkybių pagrindu sprendžia dėl skolos priteisimo. Esant šioms aplinkybėms, vadovautis apeliacinės instancijos teismui pateiktas dokumentais dėl skolos priteisimo kaip patikimais įrodymais, jog D. L. ir K. L. buvo išmokėtos premijos už pasiekimus (duomenys neskelbtini)  taurėje, nėra pagrindo.

64.       Teisėjų kolegijos įsitikinimą, jog žiniaraštyje nurodytos premijos krepšininkams niekada nebuvo išmokėtos, sustiprina ir su jais sudarytos Sportinės veiklos sutartys. Pagal su krepšininku Ž. P. sudarytą 2017 m. liepos 20 d. Sportinės veiklos sutartį krepšininkas galėjo būti skatinamas papildomomis piniginėmis premijomis už komandos pasiektus aukštus sportinius rezultatus. Tačiau sutartis numatė baigtinį tokių paskatinimų sąrašą: už LKL 1, 2, 3 vietas (atitinkamai 6 000 Eur, 3 000 Eur, 2 000 Eur). Taip pat ir krepšininkams K. L., D. L. premija galėjo būti mokama tik už pasiekimus LKL (1 vieta – 5 000 Eur, 2 vieta – 4 000 Eur, 3 vieta – 3 000 Eur). Sportinės veiklos sutartyje krepšininkui G. L. numatyti dar mažesni premijų dydžiai (1 000–3 000 Eur). Šiuo atveju (duomenys neskelbtini)  turnyro reikšmė yra mažesnė nei prizinė vieta LKL turnyre, todėl gerokai didesnių premijų išmokėjimas krepšininkams yra nelogiškas, neatitinkantis Krepšinio klubo praktikos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Krepšinio klube vyravo praktika žaidėjams honorarus mokėti pavedimais per banką, atsiskaitymas bankiniais pavedimais numatytas ir Sportinės veiklos sutartyse, juolab, kad tariamų premijų išmokėjimo dieną, t. y. 2018 m. balandžio 9 d., Krepšinio klubo banko sąskaitoje buvo pakankamai lėšų šioms premijoms išmokėti (70 812,90 Eur). Teismo nuomone, tai tik patvirtina, kad žiniaraštyje nurodytos ūkinės operacijos iš tiesų neįvyko, sudarant žiniaraštį buvo siekiama pateisinti iš Krepšinio klubo gautų lėšų panaudojimą Krepšinio klubo reikmėms, be to, žiniaraštyje nurodytų pinigų išmokėjimo fakto nepatvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir kiti byloje surinkti duomenys.

65.       Iš baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados ir prie jos esančių buhalterinių dokumentų matyti, kad  turtas, dėl kurio pasisavinimo nuteistas M. I., buvo gautas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 29 d., kuomet M. I. iš Krepšinio klubo gavo 49 031,71 Eur (3481,49 Eur jam pervesta iš Swedbank sąskaitos, 25 550,22 Eur gauta iš kasos, taip pat gauta 20 000 Eur UAB „I.“ parama), tačiau bendrovės išlaidoms šiuo laikotarpiu nurašyta tik 2 721,95 Eur. 2018 m. liepos 27 d. įvyko neeilinis visuotinis Krepšinio klubo dalininkų susirinkimas, kurio metu buvo nutarta nuo 2018 m. liepos 29 d. atšaukti M. I. iš direktoriaus pareigų ir įpareigoti jį ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 29 d. perduoti visus jo žinioje esančius Krepšinio klubo dokumentus buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „A.“. Nuteistasis M. I. jo atšaukimo iš Krepšinio klubo direktoriaus pareigų dieną (2018 m. liepos 29 d.) liko atskaitingas už 34 476,79 Eur sumą, kurių panaudojimo Krepšinio klubo reikmėms jis nepateisino apskaitos dokumentais. Pažymėtina, kad 2018 m. liepos 29 d., atšaukus M. I. iš direktoriaus pareigų, žiniaraštis į Krepšinio klubo buhalteriją nebuvo įtrauktas, jį kartu su pakvitavimais M. I. pateikė tik 2018 m. spalio 5 d. Remiantis žiniaraščiu M. I. savo žinioje jam patikėto Krepšinio klubo turto jo atleidimo dieną jau neturėjo (nes išmokėjo premijas), tačiau pats nuteistasis 2018 m. liepos 30 d., po jo atšaukimo iš direktoriaus pareigų, raštiškai patvirtino Avanso apyskaitą Nr. 21, kad pas jį kaip atskaitingą asmenį liko 34 476,79 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, jei M. I. jo atleidimo iš direktoriaus pareigų dieną iš tiesų būtų išmokėjęs premijas krepšininkams, jis nebūtų pasirašęs apyskaitos, pagal kurią liko skolingas Krepšinio klubui. Nors M. I. pirmosios instancijos teisme parodė, kad žiniaraščio laiku nepateikė, nes pamiršo, turėjo daug darbų, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pastarieji buhalteriniai dokumentai buvo gauti tik po daugkartinių raginimų, praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po to, kai M. I. buvo atšauktas iš Krepšinio klubo vadovo pareigų. Baudžiamojoje byloje esančiais susirašinėjimais (2 t., b. l. 153–154) nustatyta, to neneigia ir pats nuteistasis, kad 2018 m. vasario mėnesį tarp Krepšinio klubo akcininkų kilo nesutarimų dėl tam tikrų strateginių klausimų. Pažymėtina, kad būtent po šių įvykių M. I. iš Krepšinio klubo kasos per 4 kartus gavo 25 550,22 Eur, nors anksčiau per visą vadovavimo klubo laikotarpiui tokia finansinė operacija (grynųjų pinigų išėmimas iš Krepšinio klubo kasos) pasitaikė tik vieną kartą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šios aplinkybės patvirtina M. I. tyčios kryptingumą, jog jis, žinodamas apie Krepšinio klube kilusius nesutarimus, neteisėtai disponuodamas jam patikėtu turtu, paimdamas pinigus, kurie turėjo būti panaudoti Krepšinio klubo reikmėms, pavertė jį nuosavu turtu, taip gaudamas naudos Krepšinio klubo sąskaita.

66.       Kad Honorarų ir atlygio išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 18/1 buvo užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie premijų išmokėjimą, patvirtina ir tai, kad buvo parengtos net trys 2018 m. balandžio 9 d. Honorarų ir atlygio išmokėjimo žiniaraščio 18/1 versijos. Pirmojoje žiniaraščio versijoje buvo nurodyta, kad Ž. P. išmokėtina – 10 000 Eur, V. C. – 10 000 Eur, L. W. – 10 000 Eur (2 t., b. l. 130–131). Liudytoja A. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad šią žiniaraščio versiją parengė direktoriaus M. I. nurodymu 2018 m. birželio mėnesį. Tačiau minėtas žiniaraštis į buhalterinę apskaitą įtrauktas nebuvo, nes jis nebuvo pasirašytas jame nurodytų išmokų gavėjų, taip pat jame rankiniu būdu padarytas įrašas „M. 4 000“ (2 t., b. l. 138). Antrojoje žiniaraščio versijoje į jį įtrauktas sportininkas D. M., nurodant, kad jam išmokėta 4 000 Eur premija. Toks žiniaraštis taip pat buvo parengtas buhalterės A. M. ir 2018 m. rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu išsiųstas M. I. (2 t., b. l. 128–129), tačiau ir antrasis žiniaraštis su žaidėjų parašais nebuvo grąžintas į buhalteriją. Galiausiai trečiojoje žiniaraščio versijoje nurodyta, kad Ž. P. išmokėta 10 000 Eur, D. L. – 10 000 Eur, K. L. – 10 000 Eur ir G. L. – 5 000 Eur. Pažymėtina, kad žiniaraščio originalo buhalterijai M. I. niekada nepateikė, tik atsiuntė jo skenuotą versiją. Be to, tokios žiniaraščio surašymo aplinkybės prieštarauja M. I. parodymams, kad premijos krepšininkams buvo išmokėtos iki žiniaraščio surašymo. Akivaizdu, kad, jei premijos iš tiesų būtų buvusios sumokėtos iki buhalterinių dokumentų surašymo, tai jau pirminio žiniaraščio parengimo metu M. I. turėjo žinoti, kam šios premijos buvo sumokėtos ir kokie šių premijų dydžiai. Teisėjų kolegijos nuomone, žiniaraščio taisymas patvirtina, jog M. I. tokiu būdu siekė pateisinti jam patikėtų piniginių lėšų panaudojimą Krepšinio klubo reikmėms ir aukščiau aptartą dokumentą parengė tik gavęs daugkartines Krepšinio klubo pretenzijas dėl turto grąžinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal pirminę žiniaraščio versiją sportininkams tariamai buvo išmokėta iš viso 30 000 Eur premijų, tuo tarpu galutinėje žiniaraščio versijoje jau nurodoma, kad premijoms buvo išmokėti 35 000 Eur. Atlikti taisymai buvo derinami su avanso apyskaitos duomenimis, iš kurių M. I. neabejotinai buvo žinoma apie jo žinioje likusią lėšų sumą - 34 476,79 Eur, ir dar kartą patvirtina, jog žiniaraštis buvo parengtas atgaline data. Aukščiau nurodytos aplinkybės dėl žiniaraščio surašymo leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad žiniaraštyje nurodytos premijos krepšininkams iš tiesų sumokėtos nebuvo, jis buvo surašytas atbuline data siekiant pateisinti Krepšinio klubo lėšų panaudojimą juridinio asmens reikmėms.

67.       Kaip jau minėta, vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms, nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo ir atsakomybės pagal BK 183 straipsnį. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Nors nuteistasis ir pateikė žiniaraštį bei pinigų išmokėjimo kvitus dėl Krepšinio klubo žaidėjams išmokėtų premijų, tačiau dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių vadovautis šiais dokumentais kaip M. I. teisinančiais įrodymais pagrindo nėra, kadangi žiniaraštyje nurodytos aplinkybės buvo paneigtos liudytojų parodymais ir kitais surinktais rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, ištirti įrodymai patvirtina tai, kad M. I. jam patikėtą svetimą VšĮ Krepšinio klubo „L.“ turtą neteisėtai pavertė savo turtu ir padarė žalą turto savininkui VšĮ Krepšinio klubui „L.“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visų išdėstytų aplinkybių kontekste akivaizdu, jog M. I. veikė tiesiogine tyčia, t. y. aiškiai suvokdamas, kad pagal pareigas jam patikėtą bendrovės turtą – pinigines lėšas (33 476,79 Eur), savinasi neteisėtai ir neatlygintinai, tuo ne tik pažeisdamas Krepšinio klubo interesus, bet ir darydamas bendrovei atitinkamo dydžio – 33 476,79 Eur - žalą, suprato ir to norėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodyta, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis M. I. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ir šią nusikalstamą veiką skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu teisingai kvalifikavo pagal tuo metu galiojančios redakcijos BK 183 straipsnio 2 dalį.

Dėl civilinio ieškovo VšĮ Krepšinio klubas „L.“ atstovo apeliacinio skundo palikimo nenagrinėtu

68.       Civilinio ieškovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su M. I. išteisinimu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nurodydamas, kad tarp UAB „O. a.“ ir Krepšinio klubo 2015 m. birželio 1 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis buvo fiktyvi, kadangi UAB „O. a.“ faktiškai neteikė civiliniam ieškovui pagal tarp šalių sudarytą sutartį numatytų paslaugų, dėl ko civilinis ieškovas patyrė 42 955 Eur turtinę žalą.

69.       Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl UAB „O. a.“ suteiktų paslaugų realumo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su tarp Krepšinio klubo ir UAB „O. a.“ sudaryta paslaugų teikimo sutartimi. Skundžiamame nuosprendyje detaliai įvertintas paslaugų teikimo sutarties turinys, šios sutarties pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir suteiktų paslaugų pridavimo aktų pateikimo aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis, ar UAB „O. a.“ Krepšinio klubui suteikė reklamos paslaugas, atsižvelgė į liudytojų A. M.-R., R. M., R. I., E. P., I. A. parodymus, peržiūrėjo M. I. pateiktą vaizdinę medžiagą apie UAB „O. a.“ civiliniam ieškovui teiktas idėjas dėl komandos renginių organizavimo, reklaminių maketų, vaizdo klipų ir pan. Teismas įvertino ir paties M. I. parodymus surinktų įrodymų kontekste. Dėl šių bylos duomenų, patikrinus jų tikrumą, pakankamumą M. I. kaltumui pagrįsti, tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę, padarytos atitinkamos išvados, su kuriomis teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Visuma nustatytų nuosprendyje nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismui leido padaryti motyvuotą išvadą apie tai, kad UAB „O. a.“ dirbo VšĮ Krepšinio klubo „L.“ naudai kurdama tam tikrus vizualinius produktus. Byloje surinktų duomenų, pripažintų įrodymais, visuma atitinkamai leido teismui padaryti išvadą, kad sutartis tarp Krepšinio klubo ir UAB „O. a.“ buvo reali ir vykdoma, byloje nenustatyta, jog dėl kaltinime nurodytų sumokėtų piniginių lėšų VšĮ Krepšinio klubas „L.“ būtų patyręs žalos, todėl M. I. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisintas pagrįstai. Prie civilinio ieškovo atstovo apeliacinio skundo pateikti dokumentai, pateiktas susirašinėjimas su Krepšinio klubo darbuotojais (23 t., b. l. 17–78) šių išvadų taip pat nekeičia.

70.       Civilinio ieškovo atstovas taip pat nesutinka su dalies aplinkybių iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pašalinimu (dėl reklamos paslaugų teikimo ir dėl konsultavimo bei įvaizdžio formavimo paslaugų (ne)teikimo). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nepatvirtina M. I. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, todėl kaltinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „O. a.“ konsultavimo ir įvaizdžio formavimo paslaugų (ne)teikimo taip pat negali būti pripažintas įrodytas. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms ir motyvams, taip pat konstatuoja, jog aplinkybės dėl reklamos paslaugų prekės ženklui „A. M.“ teikimo iš kaltinimo pašalintos pagrįstai, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad sprendimas reklamuoti minėtą prekės ženklą buvo žinomas ir Krepšinio klubo valdybai.

71.       Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog civilinio ieškovo atstovo apeliacinis skundas paduotas ir priimtas nesilaikant BPK 312–319 straipsniuose numatytos tvarkos, todėl negali būti nagrinėjamas. Pagal BPK 312 straipsnio 3 dalį civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-648/2018) nurodyta, kad BPK 312 straipsnio 3 dalis neturi būti aiškinama siaurai, kad civilinis ieškovas gali ginčyti nuosprendžio dalį tik dėl ieškinio dydžio, su ieškiniu susijusius įrodymus ar pan. Civilinio ieškinio dydis (padaryta žala (nuostoliai)) yra tik viena iš civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų. Kitos atsakomybės sąlygos yra neteisėta (baudžiamojoje byloje – nusikalstama) veika, priežastinis ryšys tarp veikos ir atsiradusios žalos, kaltė. Visos šios sąlygos yra civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pagrindas. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Taigi, civilinis ieškovas apeliaciniame skunde gali ginčyti teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio pagrindo ir dalyko, tačiau civilinio ieškovo apeliacinio skundo ribas apibrėžia jo procesinis statusas baudžiamajame procese ir įstatymo leidėjo valia nustatyta teisių ir pareigų visuma (pavyzdžiui, civilinis ieškovas gali ginčyti kaltininko išteisinimą, tačiau tiek, kiek tai susiję su civiliniu ieškiniu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-654/2023). 

72.       Iš civilinio ieškovo atstovo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad skundžiama nuosprendžio dalis dėl M. I. išteisinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį bei dėl tam tikrų aplinkybių iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pašalinimo (dėl reklamos paslaugų teikimo ir dėl konsultavimo bei įvaizdžio formavimo paslaugų (ne)teikimo). Nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis iš esmės siejamas su įrodymų vertinimu pateikiant savo samprotavimus apie šioje byloje tiriamas aplinkybes. Kaip minėta, civilinis ieškovas gali pateikti apeliacinį skundą, ginčydamas teismo išvadas dėl civilinio ieškinio dydžio, duomenų, sudarančių civilinio ieškinio pagrindą ir dalyką, tuo tarpu civilinio ieškovo atstovo apeliaciniame skunde keliami prašymai niekaip nesusiję su civilinio ieškovo pareikštu civiliniu ieškiniu, jo dydžiu, pagrindu ar dalyku.

73.       Iš baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 17 d. civilinis ieškovas pateikė civilinį ieškinį dėl 123 521,31 Eur turtinės žalos priteisimo (t. 18, b. l. 21–172). Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras A. A. 2019 m. birželio 19 d. rašte nurodė, kad pateiktas civilinis ieškinys yra prijungiamas prie tyrimo medžiagos, tačiau, kadangi įtarimai šioje medžiagoje tuo metu nebuvo pateikti, buvo laukiama specialisto išvados, todėl sprendimą dėl civilinio ieškinio pagrįstumo buvo nutarta priimti vėliau, įvertinus surinktus duomenis ir sprendžiant dėl įtarimų pateikimo (t. 18, b. l. 173). 2020 m. vasario 4 d. civilinio ieškovo atstovas pateikė pareiškimą dėl civilinio ieškinio dalies atsiėmimo, kuriame nurodė, kad civilinis ieškovas dėl dalies pareikšto civilinio ieškinio reikalavimų nusprendė savo teises ir teisėtus interesus ginti civilinio proceso tvarka. Civilinio ieškinio reikalavimas, kurio civilinis ieškovas neatsiėmė, sudarė 11 108,31 Eur (dėl 239,67 Eur vertės kompiuterio dovanojimo; dėl 2 298,64 Eur agentūros A. I. C. s.r.o. nepagrįstai išrašytos sąskaitos apmokėjimo; dėl 570 Eur agentūros P. g. s.r.l. nepagrįstai išrašytos sąskaitos apmokėjimo; dėl 1000 Eur G. S. N. W. L. nepagrįstai išrašytos sąskaitos apmokėjimo; dėl 3 500 Eur G. S. N. W. L. nepagrįstai išrašytos sąskaitos apmokėjimo; dėl 3 500 Eur G. S. N. W. L. nepagrįstai išrašytos sąskaitos apmokėjimo (18 t., b. l. 15-16)). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vyriausiosios tyrėjos nutarimu 2020 m. vasario 13 d. VšĮ Krepšinio klubas „L.“ pripažintas civiliniu ieškovu dėl 11 108,31 Eur pareikšto civilinio ieškinio (18 t., b. l. 20). Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas patvirtino, kad papildymų civiliniam ieškiniui neturi, palaiko jį pilna apimti dėl 11 108,31 Eur turtinės žalos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas VšĮ Krepšinio klubo „L.“ pareikštą civilinį ieškinį tenkino iš dalies, ir iš M. I. ieškovui priteisė 3 804,14 Eur turtinės žalos atlyginimą. Tokiu būdu apeliaciniame skunde keliami civilinio ieškovo atstovo prašymai (dėl M. I. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės turto– 42 955 Eur, VšĮ Krepšinio klubo „L.“ iššvaistymo ir dėl nepagrįsto aplinkybių iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pašalinimo) nėra siejami su baudžiamojoje byloje pareikštu civiliniu ieškiniu. Šiuo konkrečiu atveju civilinio ieškovo apeliaciniame skunde klausimas dėl civilinio ieškinio iš viso nėra keliamas. Tiek skundo argumentai, tiek formuluojami prašymai yra susiję su M. I. veiksmų teisiniu vertinimu ir bausmės jam paskyrimu, tačiau dėl šių galimai nusikalstamų veikų civilinis ieškinys apskritai nebuvo pareikštas.

74.       Remiantis išdėstytu, konstatuotina, jog, nesilaikant BPK 312–319 straipsniuose nustatytos tvarkos, nepagrįstai paduotas ir priimtas apeliacine tvarka nagrinėti civilinio ieškovo atstovo apeliacinis skundas nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti nagrinėjamas iš esmės, todėl civilinio ieškovo paduotas apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtas.

Dėl M. I. taikyto turto konfiskavimo

75.       Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš M. I. konfiskavo 34 476,79 Eur kaip padarytos nusikalstamos veikos rezultatą, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu iš M. I. civilinio ieškovo naudai jau priteisė 34 476,79 Eur. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas to paties dydžio turtą valstybės naudai, iš esmės dvigubai nubaudė M. I., nes išieškojo tą pačią pinigų sumą antrą kartą. Su tokiais nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka.

76.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą konfiskuoti iš M. I. 34 476,79 Eur, tokį savo sprendimą argumentavo tik tuo, kad iš M. I. turi būti konfiskuotina pinigų suma, gauta kaip nusikalstamos veikos rezultatas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-7–84/2012, 2K-329/2011, 2K-210-942/2015). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2011).

77.       Civilinis ieškovas šioje baudžiamoje byloje civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dėl turto pasisavinimo (BK 183 straipsnis) nepareiškė, tačiau savo pažeistas teises pasirinko ginti civilinio proceso tvarka. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-239-545/2022, ieškovo VšĮ Krepšinio klubo „L.“ ieškinys buvo tenkintas visiškai ir iš M. I. buvo priteistas 34 476,79 Eur žalos atlyginimas, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas ieškinio reikalavimas dėl 34 476,79 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo M. I., panaikinta ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, galutinis procesinis sprendimas šioje byloje nėra priimtas, civilinė byla sustabdytas iki įsiteisės nuosprendis šioje byloje. Pažymėtina, kad civilinis ieškovas turi teisę pasirinkti, kokiu būdu ginti savo pažeistas teises, t. y. pareikšti ieškinį baudžiamojoje ar civilinėje byloje. Nagrinėjamu atveju civiliniam ieškovui pasirinkus reikalauti turtinės žalos atlyginimo pareiškiant ieškinį civilinio proceso tvarka, konfiskuoti tos pačios vertės turtą kaip nusikalstamos veikos rezultatą pagrindo nėra. Skundžiamu nuosprendžiu iš M. I. konfiskuota pinigų suma yra tiesiogiai susijusi su nagrinėjamoje civilinėje byloje prašoma priteisti žala, todėl kitoje civilinėje byloje pareiškus tapatų civilinį ieškinį nagrinėjamu atveju taikyti ir turto konfiskavimą nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apygardos teismas neteisingai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas, panaikinant M. I. taikytą turto konfiskavimą (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl baudžiamojo kodekso pakeitimų ir nuteistajam skirtinos bausmės

78.       Skundžiamu nuosprendžiu M. I. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už jo žinioje buvusio VšĮ Krepšinio klubo „L.“ didelės vertės turto pasisavinimą laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. liepos 30 d. bei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. liepos 30 d. Šioje baudžiamojoje byloje M. I. inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, kaltinamojo akto surašymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 183 straipsnio 2 dalies 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija ir BK 222 straipsnio 1 dalies 2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcija. Ir tik nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. Baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių, skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo tam tikrais straipsniais ir atitinkamų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kuriuo buvo pakeisti, be kita ko, BK 183 ir 222 straipsniai, už kuriuose numatytų nusikalstamų veikų padarymą nagrinėjamoje byloje priimtu nuosprendžiu yra nuteistas M. I.. Pakeistas buvo ir BK 190 straipsnis dėl šiame BK skyriuje numatyto turto vertės išaiškinimo.

79.       M. I. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakciją) už didelės vertės (34 476,79 Eur) svetimo turto pasisavinimą. Šios redakcijos BK 183 straipsnio 2 dalies sankcija numatė tik vienos rūšies – laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų. Skundžiamu nuosprendžiu M. I. buvo paskirta bausmė laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams. Taikant BK 75 straipsnio 3 dalį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies buvo atidėtas, nustatant nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 metams, nuteistajam taip pat paskirti BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktuose numatyti įpareigojimai. Tuo tarpu jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo įsigaliojusi BK 183 straipsnio 2 dalies 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija irgi numato atsakomybę už didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimą, tačiau sankcija numato švelnesnę bausmę – baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Naujosios redakcijos BK 183 straipsnio 2 dalis numato mažesnę laisvės atėmimo bausmę ir net keletą švelnesnės rūšies bausmių, tarp jų ir baudą. Pagal BK 11 straipsnio 4 dalį naujos redakcijos BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama jau ne sunkiems, o apysunkiems tyčiniams nusikaltimams. Nusikalstamos veikos padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojančios redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad šiame BK skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o naujos redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalyje jau nurodyta, kad šiame BK skyriuje nurodytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo nustatytas 50 Eur. Nustatyta M. I. pasisavinto svetimo turto vertė (34 476,79 Eur) ir pagal ankstesnę, ir pagal dabar galiojančią naują BK 190 straipsnio redakciją atitinka didelę turto vertę. Tačiau lyginant anksčiau galiojusios ir šiuo metu   galiojančios naujos redakcijos BK 183 straipsnio 2 dalį, matosi, kad naujos redakcijos baudžiamasis įstatymas numato ir švelnesnę bausmę, ir kitokiu būdu palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią. M. I. taip pat nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakciją), šio baudžiamojo įstatymo sankcija numatė baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Teismas pagal šį įstatymą paskyrė M. I. 120 MGL dydžio (6 000 Eur) baudą. Jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo įsigaliojusios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijos) sankcija numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Naujos redakcijos baudžiamojo įstatymo sankcija numato tik papildomą alternatyvią švelnesnės rūšies, t. y. laisvės apribojimo, bausmę. Tačiau net ir ši aplinkybė reiškia, kad šis baudžiamasis įstatymas irgi yra švelninantis bausmę, todėl taip pat turi grįžtamąją galią. Kad naujosios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalis yra laikomas bausmę švelninančiu įstatymu, patvirtina ir jau galiojanti teismų praktika     (Lietuvos Aukščiausio Teismo kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-495/2023).

80.       Šiame nuosprendyje jau buvo nurodyta, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažino M. I. kaltu pagal nusikalstamų veikų padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo galiojančios redakcijos BK 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, pagal tuos baudžiamuosius įstatymus M. I. paskirtos bausmės tuo metu irgi buvo teisingos: pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta bauda ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirta vienintelės sankcijoje numatytos rūšies, tačiau artimesnė minimaliai laisvės atėmimo bausmė nelaikomos aiškiai per griežtos.

81.       Tačiau dėl to, kas šiame nuosprendyje jau buvo išdėstyta, daroma išvada, jog nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių redakcijų BK 222 straipsnio 1 dalis ir BK 183 straipsnio 2 dalis yra bausmę švelninantys ir kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantys baudžiamieji įstatymai ir jie, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi būti taikomi M. I.. Jo nusikalstama veika iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcijos) perkvalifikuojama į BK 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją), o iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcijos) į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją).

82.       Skiriant M. I. naujas bausmes teisėjų kolegija vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtimi ir atsižvelgia į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. Atsižvelgia ir į skundžiamame nuosprendyje jau išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, į tai, kad nuteistasis anksčiau neteistas, šiuo metu dirba, nenustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

83.       Atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, teisėjų kolegija M. I. pagal naujos redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalį skiria tos pačios rūšies bausmę baudą. Tačiau įvertinant tai, kad šiuo nuosprendžiu iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį M. I. šalinama dalis skundžiamame nuosprendyje nustatytų aplinkybių, nuteistajam skiriama dar mažesnė, BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta 100 MGL dydžio bauda. Tuo tarpu pagal naujos redakcijos BK 183 straipsnio 2 dalį teisėjų kolegija M. I. skiria ne laisvės atėmimo, o sankcijoje irgi numatytą švelnesnės rūšies bausmę baudą. Pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. M. I. anksčiau neteistas, todėl jam skirti laisvės atėmimo bausmę pagrindo nėra, o, įvertinus BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, baudos paskyrimas, kolegijos nuomone, labiausiai atitiks ir bausmės paskirtį bei jos tikslus. Nustatant pagal BK 183 straipsnio 2 dalį skiriamos baudos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į pasisavinto svetimo turto vertę. Iš naujo skiriant nuteistajam galutinę subendrintą bausmę taikomas bausmių bendrinimas dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3, 4 punktais, 312 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį įrodytomis pripažintas aplinkybes, jog M. I.:

žinodamas, kad pagal 2016-07-31 Sutartį dėl teisių į atvaizdą, sudarytą tarp R. s. a. OU ir Asociacijos „A. k. c.“, teisės į žaidėjo S. G. atvaizdo naudojimą išskirtinai suteiktos agentūrai R. s. a. OU, nesudaręs sutarties, pateikė buhalterei į apskaitą įtraukti 2017-05-17 A. I. C. s.r.o. vardu surašytą sąskaitą už S. G. įvaizdžio kūrimą ir agento mokestį, iš viso 2 500 USD (2 298,64 Eur), kurioje įformintos ūkinės operacijos dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis neįvyko, todėl buvo nepagrįstai įregistruota 2 298,64 Eur skola A. I. C. s.r.o. ir atliktas atsiskaitymas su ja, pervedant 2 234,14 Eur klubo lėšų;

žinodamas, kad pagal 2016-08-26 Sportinės veiklos sutarties, sudarytos su L. W. Jr. ir agentūra S. I., 10.1 punktą sportininką 2016/2017 metų sezonu atstovavo R. S., nesudaręs sutarčių, pateikė buhalterei į buhalterinę apskaitą įtraukti 2017-06-30 P. g. s.r.l. vardu surašytą sąskaitą – raštą už suteiktas paslaugas ir komisinius atstovaujant L. W. 2016–2017 m. sezone, 2018-03-12 G. S. N. W. L. vardu išrašytą sąskaitą 34/2018 už suteiktas profesionalias paslaugas ir komisinius, atstovaujant L. W. 2016–2017 m. sezone, kuriose įformintos ūkinės operacijos dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis neįvyko, todėl buvo nepagrįstai įregistruota 570 Eur skolos padidėjimas P. g. s.r.l. ir 1 000 Eur skolos padidėjimas G. S. N. W. L. ir atliktas atsiskaitymas su jomis, pervedant 1 570 Eur klubo lėšų;

nesudaręs jokios sutarties, pateikė buhalterei į apskaitą įtraukti G. S. N. W. L. vardu 2018-02-26 surašytą sąskaitą Nr. 30/2018 už konsultacijas dėl sąrašo sudarymo 2017/2018 metų sezonui 3 500 Eur sumai, kurioje įformintos ūkinės operacijos dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis neįvyko, todėl nepagrįstai buvo įregistruota 3 500 Eur klubo skola G. S. N. W. L. ir įvykdytas atsiskaitymas su ja, pervedant 3 500 Eur klubo lėšų.

Pakeisti nuosprendžio aprašomojoje dalyje pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nustatytas aplinkybes, jog dėl M. I. padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pagal klubo pateiktus dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti 2015, 2016, 2017, 2018 metų Krepšinio klubo „L.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir šią dalį išdėstyti taip:

dėl M. I. padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pagal klubo pateiktus dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti 2016, 2017, 2018 metų Krepšinio klubo „L.“ veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, M. I. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X–1233 redakcijos) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją) ir paskirti jam bausmę 350 MGL dydžio (17 500 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, M. I. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalies (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcijos) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją) ir paskirti jam bausmę – 100 MGL dydžio (5 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, M. I. paskirti galutinę subendrintą bausmę 400 MGL dydžio (20 000 eurų) baudą.

Išaiškinti nuteistajam M. I., kad jam paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, nuspręsta konfiskuoti 34 476,79 Eur vertės turtą, išieškant šią sumą iš M. I. valstybei, panaikinti.

Nuosprendžio dalį, kuria VšĮ Krepšinio klubo „L.“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš M. I. civiliniam ieškovui priteisti 3 804,14 Eur žalos atlyginimo (sumokėtų pinigų už S. G. ir L. W., atitinkamai 2 234,14 Eur ir 1 570 Eur) panaikinti.

VšĮ Krepšinio klubo „L.“ civilinį ieškinį dėl 3 804,14 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Kitos Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Civilinio ieškovo VšĮ Krepšinio klubo „L.“ atstovo apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą.

 

Teisėjai Jolanta Čepukėnienė

 

                                                                                                                              Evaldas Gražys

 

                                                                                                                              Linas Šiukšta