Nr. DOK-2569

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01844-2023-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2025 m. liepos 9 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimo peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 24 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 98,22 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (98,22 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutartinio administratoriaus pareigas ir atsakomybę. Teismas nepagrįstai sutartinį administratorių prilygino daugiabučio namo valdytojui, o sutartiniam administratoriui priskyrė pareigas, kurias teisės aktai nustato daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui. Teismas netinkamai paskirstė teisės aktuose ir (ar) sutartyje numatytas pareigas tarp sutarties šalių. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 suformuluotų teisės taikymo išaiškinimų. 

2. Teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles, nes sutarties nuostatas vertino selektyviai, o ne sistemiškai, todėl iš esmės modifikavo šalių sudarytos sutarties turinį, neleistinai išplėsdamas atsakovės sutartinių įsipareigojimų apimtį.

3. Teismas neteisingai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas neteisingai bylos šalims paskirstė įrodinėjimo pareigą, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, kurioje išaiškinta, jog būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008), bei konstatavo, jog būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai žalai išvengti ir, kad ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų administravimo pareigą ji vykdė tinkamai (rūpestingai ir apdariai).

4. Teismas neteisingai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias normas ir netinkamai įvertino byloje atsakovės pateiktus įrodymus.

5. Teismų praktika dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ normų aiškinimo ir taikymo bei statinio techninio prižiūrėtojo pareigų turinio nustatymo faktiškai nėra suformuota, todėl teismai dažnai remiasi apeliacinės instancijos teismo nutartyse nurodytais išaiškinimais, kurie yra prieštaringi, stokojantys pagrindimo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“ (j. a. k. 236043660) 23 (dvidešimt tris) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. liepos 7 d. AB Swedbank banke, dokumento Nr. 523124, kodas ZO49440.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis

Agnė Tikniūtė