Civilinė byla Nr. e2-689-407/2024

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00057-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2

                                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 29 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lyra Group“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Senamiesčio spaustuvė“ iškelta nemokumo (restruktūrizavimo) byla,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltijos kartonas“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Senamiesčio spaustuvė“ (toliau – ir bendrovė, ar atsakovė) restruktūrizavimo bylą.

2.       Pareiškėja nurodė, kad ji yra atsakovės kreditorė. Pareiškėja ir atsakovė 2023 m. kovo 1 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Baltijos kartonas“ pateikė atsakovei apmokėti 2024 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SF240191 už bendrą 1 406 896,26 Eur sumą. Atsakovė nurodytos sąskaitos iki nustatyto termino, t. y. iki 2024 m. balandžio 29 d., neapmokėjo, jos įsiskolinimas sudaro 1 019 580,86 Eur. Pareiškėja vertino, kad atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais. Atsakovė nėra nutraukusi vykdomos veiklos, todėl yra gyvybinga bendrovė, tačiau būtina taikyti priemones, kurios padėtų finansinius sunkumus įveikti. Pareiškėja paaiškino, kad atsakovės restruktūrizavimo proceso metu tiek bendrovė, tiek jos kreditoriai patirs naudą, t. y. bendrovė funkcionuos kaip verslo subjektas, bus išsaugotos darbo vietos, kreditoriai turės galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Pareiškėja paaiškino, kad atsakovė nėra nutraukusi veiklos, turi žmogiškuosius išteklius, o tai leidžia vykdyti pelningą veiklą.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. liepos 15 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Senamiesčio spaustuvė“.

4.       Teismas, įvertinęs atsakovės UAB „Senamiesčio spaustuvė“ finansinius duomenis, padarė išvadą, kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, negali atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 5 dalis.), todėl tenkinama JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlyga.

5.       UAB „Senamiesčio spaustuvė“ nėra likviduojama dėl bankroto, todėl tenkinama ir JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlyga, bendrovė taip pat yra gyvybinga. Teismas nurodė, kad atsakovė vykdo veiklą, yra sudariusi ilgalaikę galiojančią produkcijos tiekimo sutartį su IKEA, kurios pagrindu tiekia produkciją ir gauna pajamas, todėl yra reali galimybė atsiskaityti su kreditoriais, įveikti finansinius sunkumus taikant restruktūrizavimo procedūras. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad atsakovė 2024 m. sausio – gegužės mėnesiais gavo 2 180 309 Eur pajamų. Teismo nutartyje pažymėta, kad atsakovė iki 2025 m. sausio 31 d. pagal galiojantį susitarimą su IKEA planuoja gauti 12 191 000 Eur pardavimo pajamų, be to, bendrovė planuoja naują veiklos kryptį, derasi dėl sutarčių sudarymo su kitais klientais. Teismas pažymėjo, kad, remiantis viešai prieinamais duomenimis, UAB „Senamiesčio spaustuvė“ 2024 m. liepos 12 d. turėjo 25 darbuotojus. Nors atsakovės finansinė padėtis yra sunki, tačiau įmonės darbuotojai neatleisti, taigi įmonė ir toliau siekia vykdyti veiklą.

6.       Teismas sprendė, kad UAB „Senamiesčio spaustuvė“ atitinka visas JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytas sąlygas, kurioms esant jai gali būti keliama restruktūrizavimo byla, ir nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, kai restruktūrizavimo byla negalėtų būti keliama. UAB „Senamiesčio spaustuvė“ pateikė įmonės restruktūrizavimo plano projektą. Restruktūrizavimo plano projekte numatytos bendrovės veiklos perspektyvos ir atliktini veiksmai, t. y. produkcijos tiekimas IKEA pagal galiojančią sutartį, naujos krypties veiklos vykdymas bei kaštų optimizavimas, leidžia daryti išvadą, kad UAB „Senamiesčio spaustuvė“ turi realių galimybių sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu keliamus tikslus – įvykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams restruktūrizavimo plane numatytu laiku, išsaugoti ir plėtoti bendrovės veiklą, išsaugoti gyvybingumą.

7.       Teismas nurodė, kad restruktūrizavimo plano projektas atitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, o šioje proceso stadijoje negalima reikalauti iš bendrovės, jog pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8.       Trečiasis asmuo UAB „Lyra Group“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

1.1.                      Atsakovės finansiniai rodikliai patvirtina faktą, kad bendrovė yra nemoki ir turi ilgalaikių finansinių sunkumų.

1.2.                      Atsakovė nėra gyvybinga, kadangi viena sutartis su IKEA, kurios galiojimas baigsis 2025 m. gruodžio 31 d., neįrodo, kad gautinos pajamos bus pakankamos įvykdyti restruktūrizavimo planą. Be to, pateiktos trys 2024 m. sausio 2 d. sudarytos sutartys su klientais nepatvirtina pajamų gavimo fakto ir jų dydžio.

1.3.                      Restruktūrizavimo procesas pažeis atsakovės kreditorių interesus, kadangi nėra pateikti duomenys, kurie pagrįstų restruktūrizavimo plano projekte nurodytų tikslų įvykdymo realumą.

1.4.                      Restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės nepagrindžia, kad bendrovė gali būti vertinama kaip gyvybinga ir iš savo veiklos gauti pajamas, kurios būtų pakankamos atsiskaityti su kreditoriais bei atkurti mokumą, t. y. restruktūrizavimo plano projektas neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

9.       Pareiškėja UAB „Baltijos kartonas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėja akcentuoja, kad sutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu atsakovei. Pažymi, kad restruktūrizavimo procesas sudarys galimybes atsakovei atsiskaityti su kreditoriais bei išsaugoti bendrovės veiklą.

10.       Atsakovė UAB ,, Senamiesčio spaustuvė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1.5.                      Trečiasis asmuo UAB „Lyra Group“ siekia atsakovės bankroto, kadangi turi neįvykdytą prievolę bendrovei, t. y. trečiasis asmuo nėra grąžinęs atsakovei jos sumokėtą PVM mokestį už UAB „Lyra Group“.

1.6.                      Didžioji dalis atsakovės kreditorių, kurių reikalavimų sumą sudaro 53,50 procentus nuo visų kreditorių reikalavimų, sutinka su atsakovės restruktūrizavimu.

1.7.                      Atsakovė yra gyvybinga, vykdo veiklą, gauna pajamas. Be to, pagal atsakovės su IKEA sudarytą sutartį, atsakovė tiekia produkciją ir gauna pajamas, kurios iki 2025 m. gruodžio 31 d. sudarys 12 191 000 Eur. Atsakovė tęsia derybas su IKEA dėl bendradarbiavimo pratęsimo.

1.8.                      Trečiasis asmuo nepagrindžia, kad restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės nepadės atsakovei įveikti finansinius sunkumus ir atkurti mokumą. Restruktūrizavimo plano projekte numatytos gauti pajamos žymiai nesiskiria nuo atsakovės gautų pajamų 2021 – 2023 metais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12.       Apeliacijos dalykas yra Panevėžio apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutarties, kuria UAB „Senamiesčio spaustuvė“ iškelta restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

13.       Atsakovė UAB ,,Senamiesčio spaustuvė“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė naujus įrodymus: 1) 2020 m. birželio 22 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties kopiją; 2) 2020 m. birželio 22 d. PVM sąskaitos faktūros kopiją; 3) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo kopiją; 4) 2020 m. rugsėjo 10 d. mokėjimo nurodymo kopiją; 5) Valstybinio socialinio draudimo fondo 2024 m. liepos 18 d. pranešimo kopiją. Nurodė, kad pateikti įrodymai pagrindžia trečiojo asmens turimą neįvykdytą įsipareigojimą atsakovei. 

14.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

15.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio pridėti prie bylos atsakovės teikiamus įrodymus, pažymi, kad pateikti duomenys nėra susiję su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, vertinant, ar egzistuoja restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos. Pateikti įrodymai yra susiję su trečiojo asmens prievolės (ne)vykdymu atsakovei, tačiau atsakovė nepaaiškino, kokias nagrinėjamoje byloje nustatinėjamas aplinkybes, sprendžiant atsakovės gyvybingumo klausimą, šie įrodymai gali patvirtinti arba paneigti (CPK 180 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas netenkina atsakovės prašymo dėl jos teikiamų dokumentų pridėjimo prie bylos. 

16.       Apeliacinės instancijos teisme taip pat gauti trečiojo asmens UAB „Lyra Group“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad po atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo kilo poreikis atsikirsti į jame išdėstytus argumentus dėl trečiojo asmens prievolės atsakovei.

17.       CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-645-467/2022). Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį, atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per 14 dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos.

18.       CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

19.       Nagrinėjamu atveju iš apeliantės pateikto procesinio dokumento turinio nustatyta, jog ji siekia papildyti atskirąjį skundą argumentais bei atsikirsti į atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus. Tačiau 7 dienų terminas atskirajam skundui pateikti yra pasibaigęs, o civilinio proceso įstatymas nenumato šalies teisės išdėstyti savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui pateiktą procesinį dokumentą (atsiliepimą į atskirąjį skundą). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti trečiojo asmens pateiktus rašytinius paaiškinimus

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų

20.       Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi, restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių bendrovės finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai bendrovei išsaugoti. JANĮ nustato restruktūrizavimo proceso sampratą, tikslus bei restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas.

21.       Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygą: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą taip pat atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

22.       Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Taigi, kreiptis dėl restruktūrizavimo procedūrų pradėjimo įstatymas įgalina nuo momento, kai bendrovė dar nėra nemoki, tačiau įrodo, kad gali tapti nemoki per artimiausius tris mėnesius. Toks teisinis reguliavimas turėtų užtikrinti, kad restruktūrizavimo procedūromis ir nustatyta apsauga (pavyzdžiui, draudimu nutraukti esmines sutartis, naujo ir tarpinio finansavimo apsauga ir kt.), juridinis asmuo nepradės naudotis per anksti, nepiktnaudžiaus įstatymo suteikiamomis garantijomis ir priemonėmis. Tai reiškia, kad bendrovei privalu pasiekti tam tikrą su finansiniais sunkumais siejamą ribą, jog būtų galima pasinaudoti specialia nemokumo teisės normomis reguliuojama apsauga, o kreditoriams nuo šio momento užkardoma galimybė remtis įprastais civilinės teisės reguliavimo principais ir teisės normomis. Finansinių sunkumų masto nustatymas reikšmingas tiek keliant restruktūrizavimo bylą, tiek vėliau sprendžiant dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, kadangi restruktūrizuotis siekiantis asmuo turi įrodyti, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės padės įveikti finansinius sunkumus.

23.       Juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto yra speciali juridinio asmens teisinė procedūra, kai esminis dėmesys skiriamas bendrovės turto realizavimui ir bankroto procedūrų užbaigimui. Į likvidavimo stadiją bendrovė įžengia tada, kai per JANĮ nustatytus terminus kreditoriams ir įmonei nepavyko susitarti dėl verslo išsaugojimo ir (ar) taikos sutarties sudarymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1076-798/2021 18 punktas). Taigi, teismo nutartimi, kuria bendrovė pripažįsta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, iš esmės konstatuojama, kad nebėra perspektyvų atkurti stabilios finansinės padėties, susitarti su kreditoriais dėl bankroto bylos nutraukimo ir restruktūrizavimo proceso.

24.       Pažymėtina, kad bendrovė dėl restruktūrizavimo procedūrų pradėjimo gali kreiptis tuomet, kai patiria finansinių sunkumų, tai laikytina restruktūrizavimo procedūrų pradžios momentu. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria juridinis asmuo pripažįstamas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, nebetenkama galimybės pradėti restruktūrizavimo procedūras, tokia nutartis apibrėžia restruktūrizavimo procedūrų inicijavimo pabaigos momentą. Taigi restruktūrizavimo procesas gali būti pradedamas tiek mokioms, tiek nemokioms bendrovėms.

25.       Nagrinėjamu atveju kreditorė UAB „Baltijos kartonas“, kurios reikalavimas atsakovei pareiškimo padavimo dieną buvo 1 019 580,86 Eur, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti atsakovei UAB ,,Senamiesčio spaustuvė“ restruktūrizavimo bylą.

26.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iškėlė atsakovei UAB ,,Senamiesčio spaustuvė“ restruktūrizavimo bylą, nustatęs, kad yra JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytos aplinkybės ir nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos.

27.       Apeliantė UAB „Lyra Group“, nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad atsakovė yra faktiškai nemoki ir negyvybinga, nes viena atsakovės sudaryta sutartis su IKEA, kurios galiojimas baigsis 2025 m. gruodžio 31 d., neįrodo, jog gautinos pajamos bus pakankamos įvykdyti restruktūrizavimo planą, o pateiktas restruktūrizavimo plano projektas yra nekonkretus ir nesudaro pagrindo tikėtis bendrovės turtinės padėties pagerėjimo ateityje.

28.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog atsakovė turi finansinių sunkumų ir kad nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), tačiau ginčas iš esmės kyla dėl gyvybingumo sąlygos vertinimo pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau iš esmės pasisakys šiuo aspektu.

Dėl atsakovės gyvybingumo vertinimo

29.       Viena iš būtinų sąlygų restruktūrizavimo procesui pradėti yra ta, kad juridinis asmuo turi būti gyvybingas (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai yra pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti bendrovės restruktūrizavimo ir bankroto procesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020 30 punktas). Doktrinoje pabrėžiama, kad tais atvejais, kai įmonė yra gyvybinga, restruktūrizavimui, kaip mokumo problemų sprendimo būdui, turėtų būti taikomas prioritetas, o, jei įmonė nėra gyvybinga, verslo išsaugojimas vien siekiant išlaikyti darbo vietas vertintinas tik kaip trumpalaikis sprendimas, galintis neigiamai paveikti darbo santykius ir juridinio asmens turto struktūrą ilguoju periodu (R. Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 555–571).

30.       Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Taigi, juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas. Priklausomai nuo to, su kokiomis – finansinėmis ar ekonominėms problemomis – susiduria skolininkas, galima imtis įvairių įmonės gelbėjimo veiksmų. Restruktūrizavimo veiksmai (įmonės gaivinimas, konkurencingumo didinimas) gali būti susiję su įmonių ūkinės veiklos rūšies pakeitimu, darbo organizavimo tobulinimu, gamybos modernizavimu, įmonės turto ar jo dalies pardavimu, kitų įmonių turto priėmimu jas jungiant ar skaidant, įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžio ir vykdymo terminų pakeitimu, kitų techninių, ekonominių ir organizacinių priemonių įgyvendinimu.

31.       Aplinkybę, kad skolininkas yra gyvybingas, galima įrodinėti visais leistinais įrodymais (JANĮ 17 straipsnio 4 dalies 3 punktas), tačiau pagrindinė su gyvybingumu susijusi informacija paprastai atsispindi restruktūrizavimo plano projekte, kuriame turi būti nurodyta finansinių sunkumų priežastys ir mastas (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių vertine išraiška palyginimas juridinio asmens restruktūrizavimo ir bankroto atvejais (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 12 punktas), restruktūrizavimo plane numatytų priemonių ekonominio ir teisinio pagrįstumo vertinimas, apimantis pagrindimą, kad šios priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 13 punktas).

32.       Teismas, vertindamas gyvybingumo sąlygą, turi atsižvelgti į reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei bendrovė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinės komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl bendrovės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių bendrovės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020 33, 34 punktai).

33.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-822-910/2022 49 punktas; 2022 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-235-553/2022 18 punktas).

34.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar bendrovė yra gyvybinga, turi įvertinti šias reikšmingas aplinkybes: 1) nemokumo problemų priežastis, 2) vykdomos ūkinės komercinės veiklos pobūdį ir perspektyvas, 3) numatomas gauti pajamas, 4) darbo santykių ypatumus, 5) esminių įsipareigojimų vykdymą.

35.       Restruktūrizavimo plane turi būti nurodomas numatytų priemonių ekonominio ir teisinio pagrįstumo vertinimas, apimantis pagrindimą, jog šios priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 13 punktas). Ši sąlyga yra reikšminga tiek sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), tiek tvirtinant restruktūrizavimo planą.

36.       Gyvybingumo įrodinėjimo standartas restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje neturi būti pernelyg aukštas, todėl gyvybingumui pagrįsti neturi būti reikalaujama rinkos ekspertizių tyrimo išvadų. Gyvybingumo įrodinėjimo pareiga tenka pareiškėjui, tačiau teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu restruktūrizavimo procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą – garantuoti restruktūrizavimo teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą. Restruktūrizavimo plano projekte turi būti atskleista visa reikšminga informacija apie nemokumo problemas ir priemones, leisiančias vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir užtikrinti tolesnės veiklos perspektyvas. Įmonės gyvybingumą paneigia negebėjimas vykdyti mokestinių ir su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų.

37.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bendrovė vykdo mokestinius įsipareigojimus, taip pat vykdo įsipareigojimus darbuotojams, yra sudariusi su jais susitarimus dėl ankstesnio periodo darbo užmokesčio įsiskolinimo padengimo, nurodė, jog bendrovė nėra nutraukusi veiklos, vykdo 2017 m. gruodžio mėnesį sudarytą ilgalaikę sutartį su IKEA, t. y. tiekia produkciją ir gauna pajamas, iš pagrindinės veiklos planuoja gauti apie 12 191 000 Eur sumą, lėšas papildomai planuoja gauti iš  2024 m. sausio 2 d. sudarytų trijų sutarčių su klientais vykdymo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė yra gyvybinga. Atskirajame skunde apeliantė įrodinėja, kad bendrovė yra nemoki, o restruktūrizavimo plane numatytos priemonės yra nerealios ir neužtikrins ūkinės veiklos vykdymo ateityje, neleis išspręsti finansinių problemų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiais atskirojo skundo argumentais sutikti.

38.       Remiantis į bylą pateikto 2024 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis, bendrovė nurodė turinti iš viso 1 661 066 Eur vertės turto, kurį sudaro 562 507 Eur ilgalaikis turtas (įranga), 1 098 365 Eur trumpalaikis turtas (358 924 Eur vertės atsargos, 707 239 Eur vertės per vienerius metus gautinos sumos, 32 202 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai), tuo tarpu, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekia 3 154 011 Eur. Pagal 2023 m. gruodžio 31 d. duomenis, atsakovės turtas sudarė 1 799 451 Eur vertę, iš kurio ilgalaikio turto vertė 669 965 Eur, trumpalaikio turto – 1 129 292 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 3 164 511 Eur. Iš bendrovės 2024 m. gegužės 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovė patyrė 98 598 Eur nuostolius. Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais. Todėl laikytina, kad bendrovė susiduria su finansinio gyvybingumo problemomis bei tenkina pirmąją restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygą (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39.       Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir nemokiai įmonei, todėl bendrovės nemokumas nėra esminė sąlyga sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis, 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023). Esminė aplinkybė yra ta, kad restruktūrizavimo byla gali būti keliama tik gyvybingai įmonei.

40.       Bendrovė vykdo gamybinę veiklą, užsiima kartono produkcijos gamyba. Pagrindinės priežastys, nulėmusios bendrovės finansinius sunkumus – susiklosčiusi geopolitinė ir popandeminė situacija, kuri lėmė išaugusias žaliavų, paslaugų ir energetikos kainas, taip pat komplikavo prekybą užsienio rinkoje. Visgi bendrovė nėra nutraukusi veiklos, turi 25 darbuotojus. Atsakovė pati pripažįsta, kad iš ūkinės veiklos patyrė nuostolį dėl padidėjusios produkcijos gamybos savikainos (infliacijos, žaliavų, energetikos išteklių, transportavimo kainos padidėjimo). Taigi atsakovės veikloje yra nesubalansuotos įmonės veiklos pajamos ir sąnaudos, bendrovė susiduria su ekonominio gyvybingumo problemomis.

41.       Restruktūrizavimo plane nurodyta, kad bendrovė planuoja atsiskaityti su kreditoriais iš restruktūrizavimo metu vykdytinos veiklos gautinomis pajamomis. Pažymėtina, kad bendrovė turi realiai galiojančią 2017 m. sudarytą sutartį su IKEA, pagal kurią tiekia produkciją, o iš šios sutarties vykdymo numatomos gauti 12 191 000 Eur pajamos. Be to, atsakovė 2024 m. sausio mėnesį sudarė tris sutartis su klientais, pagal kurias planuoja parduoti kartono gaminius. Taigi, atsakovė turi galiojančias sutartis, kurias planuoja vykdyti ir gauti pelną. Atsakovė restruktūrizavimo plano projekte numatė naujos veiklos krypties vystymą – korinio kartono produktų gaminimą, ir tokiu būdu gaunamų pajamų didinimą. Numatoma su kreditoriais siekti susitarimo – reikalavimo įvykdyti prievolės terminų atidėjimą ir dalies reikalavimų atsisakymo. Restruktūrizavimo plane pažymėta, kad bankroto atveju kreditoriai galėtų pretenduoti į likviduojamos įmonės turtą, kurio vertė sudaro apie 540 527 Eur, tačiau dalis šio turto yra įkeista, be to, tikėtina, kad priverstinio turto realizavimo atveju už atsargas gautos piniginės lėšos bus ženkliai mažesnės nei reali jų vertė. Tęsiant bendrovės veiklą bus generuojamos pajamos ir taip su kreditoriais bus atsiskaitoma didesne dalimi nei bankroto atveju. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė iš esmės pagrindė aplinkybę, jog bendrovės veiklos tęsimas yra naudingesnis nei likvidavimas, taigi UAB ,,Senamiesčio spaustuvė“ laikytina ekonomiškai gyvybinga.

42.       Atsakovė byloje pateikė kreditorių, kurių atsakovei reikalavimų suma sudaro 53,50 procentus nuo visų kreditorių reikalavimų, sutikimus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei. Taigi, atsakovės kreditorių dauguma neprieštarauja restruktūrizavimo procesui, restruktūrizavimo plano projekte numatyta atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, todėl nėra pagrindo vertinti, kad restruktūrizavimas pažeidžia kreditorių interesus. Pažymėtina, kad trečiojo asmens reikalavimas atsakovei sudaro tik 8,37 procento nuo visų kreditorių reikalavimų sumos.

43.       Minėta, esminė su gyvybingumu susijusi informacija turi atsispindėti restruktūrizavimo plano projekte. Kaip matyti iš aptartų atsakovės restruktūrizavimo plano projekte nurodytų duomenų, jame buvo pateiktos tiek finansinių sunkumų priežastys, tiek mastas, tiek ir laikotarpis kuomet jie susidarė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos finansinių sunkumų priežastys įrodo, kad UAB ,,Senamiesčio spaustuvė“ veiklos sunkumus lėmė išoriniai, nuo bendrovės valios nepriklausantys veiksniai. Restruktūrizavimo plano projekte pateiktos pajamų prognozės nėra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi pagrįstos šiuo metu vykdoma 2017 m. sutartimi su IKEA bei 2024 m. sausio mėnesį sudarytomis naujomis trimis sutartimis su klientais. Be to, kaip teisingai akcentavo atsakovė, restruktūrizavimo plano projekte numatomos gauti pajamos per metus iš esmės atitinka atsakovės iš veiklos gautas pajamas 2021 metais, todėl nėra pagrindo vertinti, kad įvykdžius restruktūrizavimo plano projekte numatytas sąlygas tokios pajamos nėra realios gauti. Atsakovė turi darbuotojus, darbo priemones (įrankius, įrenginius) ūkinei komercinei veiklai vykdyti (tęsti). Restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės gali būti realiai įgyvendintos, t. y. nenutraukusi vykdomos ūkinės komercinės veiklos atsakovė turės galimybę atsiskaityti su kreditoriais, neprarasti verslo partnerių, išsaugoti darbo vietas bei mokėti mokesčius į valstybės biudžetą.

44.       Vien tai, kad apeliantė nesutinka su atsakovės nurodytomis finansinių sunkumų priežastimis ir mastu, abejoja finansinių duomenų teisingumu ir pagrįstumu, juos skirtingai nei teismas traktuoja, neigiamai vertina atsakovės galimybes įgyvendinti restruktūrizavimo plano projekte numatytas priemones ir pasiekti nustatytus tikslus, neįrodo, jog restruktūrizavimo plano projektas yra neveiksmingas ar atsakovė nėra pajėgi jo įvykdyti. Be kita ko, išskyrus subjektyvią nuomonę apie restruktūrizavimo plano projektą, apeliantė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie paneigtų atsakovės byloje pateiktus duomenis. Taigi trečiasis asmuo nepaneigė atsakovės gyvybingumo JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

45.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog šiuo metu atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, turi su darbo santykiais susijusių finansinių įsipareigojimų, atsižvelgus į tai, jog šie įsipareigojimai nėra nuolatiniai ar sistemingi, t. y. besitęsiantys jau ilgą laiką, įvertinus atsakovės turimas vykdytinas sutartis ir planuojamus finansinius srautus, negali paneigti bendrovės gyvybingumo ir jos vykdomos ūkinės komercinės veiklos. Atsakovė pagrindė, kad ūkinės komercinės veiklos vykdymas atneš didesnės naudos nei įmonės bankrotas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bendrovė yra gyvybinga, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Senamiesčio spaustuvė“.

Dėl atsakovės restruktūrizavimo plano projekto atitikties JANĮ reikalavimams

46.       Apeliantės nuomone, atsakovės UAB ,,Senamiesčio spaustuvė“ pateiktas restruktūrizavimo plano projektas neatitinka JANĮ reikalavimų, o jame numatytos priemonės nepadės įveikti finansinių sunkumų. Teigia, kad nėra pateikti įrodymai, kurie pagrįstų planuojamų finansinių srautų ir pajamų realumą, t. y. restruktūrizavimo planas deklaratyvus.

47.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad restruktūrizavimo plano projektas neturėtų būti sutapatinamas su teikiamu tvirtinti restruktūrizavimo planu. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad restruktūrizavimo plano metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės. Jos neturi būti tik deklaracija, tačiau šioje proceso stadijoje (vertinant restruktūrizavimo iškėlimo sąlygų egzistavimą) negalima reikalauti iš įmonės, kad ji pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kai iš esmės sukonkretinami restruktūrizavimo plano metmenyse pateikti duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-718-330/2022 64 punktas, 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020 24 punktas). Restruktūrizavimo plano projekto vertinimas nereiškia išsamaus ir visapusiško restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių, skirtų laikiniems finansiniams sunkumams įveikti, analizavimo nemokumo bylos iškėlimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-718-330/2022 25 punktas).

48.       Iš į bylą pateikto restruktūrizavimo plano projekto, matyti, kad bendrovė detaliai nurodė, kokį turtą turi, išvardino kreditorius (jų finansinių reikalavimų dydį), aptarė kaip bus tenkinami kreditorių reikalavimai, pateikė kreditorių reikalavimų vertine išraiška palyginimą restruktūrizavimo ir bankroto bylos atvejais, pristatė savo finansinę būklę, finansinių sunkumų priežastis ir mastą. Taip pat nurodė, kad ketina toliau tęsti esamą veiklą, pradėti naują veiklos kryptį, pristatė priemones finansiniams sunkumams įveikti, nurodė prognozuojamas bendrovės pajamas bei išlaidas.

49.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodyti argumentai ir keliamos abejonės dėl restruktūrizavimo plano projekto turinio ir restruktūrizavimo proceso naudos yra deklaratyvaus pobūdžio. Apeliantė nors ir nurodo, kad nesutinka su restruktūrizavimo plano projekte nurodytais duomenimis, tačiau byloje nepateikė objektyvių įrodymų, kurie juos paneigtų, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės nurodytomis aplinkybėmis dėl planuojamų gauti pajamų ir realios galimybės atsiskaityti su kreditoriais numatytais terminais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiame etape negalima reikalauti iš bendrovės, kad ji pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, o kreditoriai restruktūrizavimo plano tvirtinimo etape galės pareikalauti išsamaus bendrovės veiklos vertinimo bei išreikšti nuomonę, svarstant konkrečius su restruktūrizavimo plano įgyvendinimu bei tvirtinimu susijusius klausimus. Pažymėtina, kad esant bent mažiausiai tikimybei, kad bendrovė gali įveikti finansinius sunkumus, jai turi būti suteikiama galimybė restruktūrizuotis.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

50.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, konstatuoja, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog UAB ,,Senamiesčio spaustuvė“ yra negyvybinga. Pirmosios instancijos teismas, iškeldamas atsakovei restruktūrizavimo bylą, priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51.       Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                          Vigintas Višinskis