Civilinė byla Nr. e2A-385-357/2024

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11861-2023-3

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.6.; 2.6.8.8.; 2.6.8.9.; 2.6.8.11.5.; 2.6.20.4.; 3.1.7.6.; 3.2.4.1.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.;

                                              3.3.1.19.1.; 3.3.1.20.

                                                                     (S)

šiaulių apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „BankingLab“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1223-862/2024, pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BankingLab“ dėl skolos ir kitų sumų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1.       Ieškovas J. K. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab“ (toliau - UAB) 4800,00 Eur skolą, 100 Eur patirtų išlaidų už ikiteisminį išieškojimą, 10,50 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad su atsakove, kurios ankstesnis pavadinimas buvo UAB „BATIC AMBER SOLUTIONS“, 2018-11-19 sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2018/11-1, pagal kurią susitarė teikti plataus spektro paslaugas, kurios apėmė naujų klientų paiešką, jų supažindinimą su atsakovės veikla, veiklos pristatymu bei pasiūlymu su atsakove sudaryti sutartį. 2023-05-02 ieškovas už surastą bei pritrauktą klientą UAB „Phoenix Payments“ išrašė atsakovei sąskaitą-faktūrą serija JK Nr. 23/02 4 800,00 Eur sumai. Už nurodytas paslaugas atsakovė su ieškovu neatsiskaitė, nutraukė bendravimą su ieškovu. Ieškovas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovą ir jo surastus klientus siejo pasitikėjimas, tam, kad ieškovas dirbtų su esamais atsakovės klientais, 2021-06-22 tarp ieškovo ir UAB „BankingLab Operations“ buvo sudaryta darbo sutartis. Tuo pačiu ieškovą ir atsakovę toliau siejo paslaugų teisiniai santykiai, kurių tikslas buvo naujų klientų atsakovei paieška. Taip pat nurodė, kad atsakovė yra finansinių technologijų įmonė, kuri vysto bankininkystės ir mokėjimų programinę įrangą „NANO“, t. y. atsakovei priklauso bankinės sistemos licencija bei tolimesni vystymo darbai, o UAB „BankingLab Operations“ administruoja tik dalį bankinės sistemos funkcijų, todėl UAB „BankingLab Operations“ dirba su atsakovės klientais, kuriuos ieškovas surado atsakovei, kaip asmeniui turinčiam nurodytą licenciją. Ieškovo darbinė veikla pas UAB „BankingLab Operations“ buvo skirta didinti pardavimus tarp jau esamų atsakovės ir tuo pačiu UAB „BankingLab Operations“ klientų. Be darbo pas UAB „BankingLab Operations“, pagal paslaugų sutartį, ieškovas ir toliau ieškojo atsakovei naujų klientų, kuriuos domintų bankinės sistemos. Pabrėžė, kad atsakovei 2023-07-14 panaikinus suteiktą prieigą prie elektroninio pašto, ieškovas nebeturėjo galimybės pateikti įrodymų, susijusių su klientų paieška - organizuotais susitikimais, sutarties derinimais.

3.       Atsakovė UAB „„BankingLab“ su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad tarp šalių 2018-11-19 buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 2018/11-1, kurios objektu buvo sutarties 1.1 punkte abstrakčiai nurodytų konsultavimo paslaugų teikimas pagal atsakovės užsakymus. Sutarties 1.2 punkte buvo nurodyta, jog paslaugos teikiamos iki 2023-04-28. Sutarties 3.1. ir 3.3 punktuose nurodyta paslaugų kaina buvo susieta su ieškovo paskaičiuotu paslaugų teikimui reikalingu darbo valandų skaičiumi, taikant 30 Eur dydžio valandinį įkainį/tarifą. Paaiškino, kad ieškovą ir UAB „BankingLab Operations“ siejo darbo teisiniai santykiai pagal 2021-06-22 darbo sutartį. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės nurodomą UAB „BankingLab Operations“ vaidmenį bei funkcijas patvirtino tarp atsakovės ir UAB „BankingLab Operations“ 2018-04-27 sudaryta paslaugų sutartis Nr. 1/2018, kurios pagrindu UAB „BankingLab Operations“ atsakovei teikia bankininkystės ir mokėjimų programinės įrangos „NANO“ diegimo, priežiūros bei palaikymo paslaugas, ir yra orientuota į nurodyto produkto pritaikomumo didinimą ir pardavimus galutiniams pirkėjams. Tam, kad būtų vykdoma nurodyta UAB „BankingLab Operations“ funkcija ir buvo sudaryta darbo sutartis su ieškovu. Remdamasi nurodytais darbo santykiais tarp ieškovės ir UAB „BankingLab Operations“, atsakovė išdėstė poziciją, jog ji neturi pagrindo apmokėti ieškovo 2023-05-02 sąskaitos faktūros, išrašytos, kaip individualią veiklą vykdančio asmens. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo vykdomos 2017-11-14 ir 2018-11-19 sutarys.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-05-10 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės UAB „BankingLab“ ieškovui J. K. 4800 Eur skolą, 100 Eur patirtų išlaidų už ikiteisminį išieškojimą, 10,50 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos (4900 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-08-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1988,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas nurodė, kad ieškovo pateikta 2017-11-14 paslaugų teikimo sutartis Nr. 2017/11-1 ir šios sutarties 1 priedas paslaugų užsakymas Nr. 1 patvirtino, kad atsakovę ir ieškovą nuo 2017 metų siejo paslaugų teisiniai santykiai, kurių esmė ta, kad ieškovas atsakovei teikė konsultacines paslaugas susijusias su verslo klientų paieška ir/ar verslo plėtra Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje. Ši sutartis patvirtino ieškovo argumentus, kad dar 2017 metais atsakovė UAB „BankingLab“, o ne byloje nedalyvaujantis asmuo UAB „BankingLab Operations“, kaip teigė atsakovės atstovas, su kuriuo ieškovą darbo santykiai siejo tik nuo 2021 metų, paslaugų teikimo tikslu suteikė ieškovui prieigą prie sistemos adresu fttps://wiki.bas.lt. Prieiga prie sistemos, kaip matyti iš ieškovės pateiktų 2023-07-14 ir 2023-07-17 elektroninių laiškų, buvo panaikinta ne prieigą suteikusios atsakovės, o byloje nedalyvaujančio asmens UAB „BankingLab Operations“ sprendimu.

7.       Teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčas, jog atsakovė ir UAB „BankingLab Operations“ yra susiję juridiniai asmenys, tačiau ieškovo ir atsakovės darbo teisiniai santykiai nesiejo, todėl, teismo vertinimu, ieškovės pateikti UAB „BankingLab Operations“, kaip ieškovo darbdavio sudaryti dokumentai, ir atsakovės argumentai tiek kiek jie susiję su ieškovą bei UAB „BankingLab Operations“ siejusių darbo teisinių santykių kokybe ir darbinių funkcijų vykdymu, nagrinėjamoje byloje nebuvo teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl to plačiau nepasisakė.

8.       Teismas vertino, kad atsakovės pateiktame antstolio A. N. 2023-08-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 157-23-141 fiksuoti elektroninių laiškų pavadinimai, datos, tačiau elektroninių laiškų turinys faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nebuvo atskleistas, todėl šis įrodymas nėra pakankamas patvirtinti atsakovės argumentams, kad, ieškovo darbdaviui 2023-07-14 panaikinus prieigą prie elektrone forma sudarytos ir sukauptos informacijos, ieškovas turėjo realią galimybę išsamiai atsakyti į atsakovės 2023-07-13 ir vėlesnius prašymus dėl informacijos pateikimo bei nagrinėjamoje byloje pateikti informaciją apie prievolės, prisiimtos 2018-11-19 paslaugų teikimo sutartimi Nr. 2018/11-1, tiek, kiek tai susiję su ta paslaugų dalimi, kuri nurodyta 2023-05-02 sąskaitoje Nr. 23/02 ir kurios kaina sudaro 4800 Eur, vykdymu. Kadangi atsakovei ir UAB „BankingLab Operations“ vadovauja tas pats asmuo, teismui nebuvo pagrindo abejoti, kad ir atsakovei buvo žinoma, jog ieškovas neteko prieigos prie informacijos šaltinio, todėl atsakovė turėjo ir galėjo suprasti, kad, reikalaudama pateikti informaciją, ji iš anksto žinojo, jog ieškovas tinkamai prašymo negalės įvykdyti. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas atsakovės argumentus, kad, ieškovas, nepateikęs atsakovei jos prašytos informacijos apie suteiktas paslaugas, netinkamai vykdė sutartines prievoles, vertino kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, kad šalių sudaryta 2018-11-19 paslaugų teikimo sutartis Nr. 2018/11-1, Paslaugų užsakymas Nr. 1 bylos nagrinėjimo metu įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta negaliojančia, ar ginčijama teisme. Šioje byloje atsakovė taip pat nepareiškė jokių reikalavimų ieškovui, todėl atsakovės argumentus, ta apimtimi, kuria ji teigė, jog sutartis nebuvo realiai vykdoma, teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus.

9.       Teismas vertino, kad ieškovo pateikta 2018-11-19 paslaugų teikimo sutartis Nr. 2018/11-1, Paslaugų užsakymas Nr. 1 patvirtina, kad šia sutartimi ieškovas ir atsakovas sutarė, jog ieškovas atsakovei iki 2023-04-28 (sutarties 2 punktas) teiks konsultavimo paslaugas, neapibrėžiant paslaugų teikimo teritorijos. Sprendžiant iš šios sutarties 1 punkto papunkčių, šia sutartimi ieškovas įsipareigojo ieškoti atsakovei klientų, kuriems atsakovė parduotų savo produktus, teiktų kitas paslaugas. Teismas padarė išvadą, kad aptariamos sutarties pagrindu tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė tarpininkavo santykiai, kurių tikslas asmenų (klientų atsakovei) suradimas, su kuriais ateityje, vystydama savo verslą, atsakovė (labiausiais tikėtina) sudarys verslo susitarimus. Vertinant aptariamos sutarties 1 punkto nuostatas kartu su ieškovo paaiškinimais ir liudytojo N. B. parodymais, kuris sutarties sudarymo metu veikė atsakovės vardu, teismas sprendė, kad į ieškovo atsakomybės pagal sudarytą sutartį ribas pateko tik asmens (kliento) atsakovei suradimas, todėl ieškovas nebuvo atsakingas už tai, ar tarp atsakovės ir surasto asmens (potencialaus kliento) susiklostys realūs verslo (paslaugų ar kiti) teisiniai santykiai.

10.       Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovo pateiktoje 2023-05-02 sąskaitoje faktūroje JK Nr. 23/02 yra atsakovės atstovo įrašas patvirtinantis, kad sąskaitoje nurodyti darbai (kliento UAB „Phoenix payments“ paieška, konsultacijos, pasiūlymo paruošimas, sutarties sąlygų derinimas, integracijos poreikių nustatytas ir kita) atlikti tinkamai ir yra priimami, kas reiškia, jog atsakovės atstovas, kuris pagal atsakovės pateiktą juridinių asmenų registro išrašą nuo 2012-05-04 iki 2023-06-09 buvo atsakovės vadovu, ieškovo paslaugas, nurodytas aptariamoje sąskaitoje faktūroje pagal 2018-11-19 paslaugų teikimo sutartį Nr. 2018/11-1, Paslaugų užsakymą Nr. 1, nenustatęs trūkumų priėmė vienu iš sutartyje nurodytu būdu.

11.       Remdamasis byloje pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad asmenys, ketinantys įsigyti atsakovės produktą, tapdavo tiek atsakovės, tiek UAB „BankingLab Operations“ potencialiais klientais, su kuriais turėjo būti sudaromi susitarimai su atsakove dėl paties produkto naudojimo, bei susitarimai su UAB „BankingLab Operations“ dėl santykių susiklostančių naudojant atsakovės produktą. Atsižvelgiant į tai, teismas nematė pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovas nesuteikė atsakovei paslaugų, nurodytų 2023-05-02 sąskaitoje Nr. JK23/02, grindžiamais ieškovo darbdaviui pateikta 2023-07-13 ataskaita, kurios priedo A antroje eilutėje yra nurodytas klientas/potencialus klientas Phoenix payments, su kuriuo kaip UAB „BankingLab Operations“ darbuotojas, taip pat dirbo.

12.       Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, jog 2023-05-02 sąskaitoje faktūroje JK Nr. 23/02 nurodytos paslaugos jai faktiškai nebuvo suteiktos, kad paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai, ir padarė išvadą, kad ieškovas 2018-11-19 paslaugų teikimo sutartimi Nr. 2018/11-1, Paslaugų užsakyme Nr. 1 prisiimtą prievolę įvykdė, todėl atsakovei atsirado pareiga už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkino ir iš atsakovės ieškovui priteisė 4800 Eur skolą.

13.       Dėl ieškovo prašymo priteisti sprendžiant ginčą ikiteismine tvarka patirtas papildomas 100 Eur išlaidas, teismas vertino, kad ieškovas nurodytas išlaidas pagrindė, šios išlaidos susidarė siekiant ginčą išspręsti neteisminiu keliu, todėl ieškovo prašymą dėl šių išlaidų priteisimo tenkino. Taip pat teismas tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 10,50 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos (4900 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-08-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „BankingLab“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias pirmosios instancijos teisme; priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1.        Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, ir šis procesinis pažeidimas privedė prie netinkamo bylai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo. Apeliantės įsitikinimu, akivaizdu, kad ji objektyviai negali įrodyti, jog ieškovas faktiškai nesuteikė ginčo paslaugų. Ieškovas pateiktu ieškiniu reikalauja priteisti atlygį už ginčo paslaugas, vadinasi, priešingai negu konstatavo teismas, būtent ieškovas, be kitų faktinių aplinkybių, privalo įrodyti, kad jis faktiškai suteikė ginčo paslaugas.

14.2.        Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog 2023-05-02 sąskaita faktūra ir liudytojų N. B., M. V. ir R. J. parodymai, įrodo ginčo paslaugų suteikimo faktų, ypač įvertinus tai, jog ieškovo teigimu šias paslaugas jis teikė 160 val. (taikant 30 eur/val. įkainį) ar net 192 val. (taikant 25 eur/val. įkainį). Tiek, kiek susiję su sąskaitos faktūros įrodomąja reikšme, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išrašytos ir apmokėtos PVM sąskaitos faktūros savaime nepatvirtina sandorio realaus vykdymo. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ir jokiu materialiu rezultatu neišreikštos paslaugos (pvz., konsultacinės) negali panaikinti pareigos pagrįsti realų paslaugų teikimą, o rėmimasis vien PVM sąskaitomis faktūromis ir jų apmokėjimo faktu neturėtų būti laikomas pakankamu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020, 39 punktas). Apeliantės vertinimu, kasacinio teismo praktika patvirtina, kad sąskaitos faktūros išrašymo faktas pats savaime neįrodo, jog buvo teikiamos paslaugos, kurioms apmokėti buvo išrašyta atitinkama sąskaita faktūra. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika ir be pagrindo suabsoliutino 2023-05-02 sąskaitos faktūros išrašymo faktą.

14.3.        Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais. N. B. yra buvęs atsakovės vadovas. Tarp atsakovės ir buvusio jos vadovo egzistuoja konfliktiški tarpusavio santykiai, atsakovė, siekdama neutralizuoti buvusio vadovo neteisėtais veiksmais sukeltus neigiamus teisinius padarinius, yra inicijavusi ne vieną teismo procesą, tarp jų – ir civilinę bylą dėl 461 224,48 euro žalos atlyginimo (bylos numeris e2-1831-661/2024). Esant tokiems tarpusavio santykiams, neabejotina, kad buvęs atsakovės vadovas yra suinteresuotas atsakovei nepalankia šios civilinės bylos baigtimi. Todėl jo, kaip liudytojo, parodymai negali būti vertinami kaip patikima įrodinėjimo priemonė ir kartu negali būti laikomi įrodymu, kaip įrodymai suprantami ir aiškinami pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį ir 185 straipsnį. Taip pat pažymėtina, kad abi liudytojos M. V. ir R. J. patvirtino, kad, pirma, buvęs atsakovės vadovas N. B. iš esmės atliko visus įvardytus veiksmus, sudarančius ginčo paslaugų turinį, t. y. palaikė korespondenciją, pristatė produktą, paruošė preliminariąją sutartį, pateikė sutarties sąlygas ir t. t. Antra, N. B. ir buvusi atsakovės darbuotoja A. F. buvo pagrindiniai „kontaktai“. Trečia, atskiri specifiniai veiksmai, sudarantys ginčo paslaugų turinį, įskaitant sutarties nuostatų derinimą, buvo atlikti buvusio UAB „BankingLab Operations“ darbuotojo D. V., advokatų kontoros Sorainen ir partneriai. Be to būtina atkreipti dėmesį, kad liudytojos M. V. parodymai patvirtina, kad, pirma, UAB „Phoenix Payments“ užmezgė dalykinius santykius ne dėl atsakovės, o dėl kito subjekto, t. y. UAB „AutoKYC“, teikiamų paslaugų įsigijimo. Antra, M. V., UAB „Phoenix Payments“ vardu bendraudama su ieškovu ir derindama galimo bendradarbiavimo su atsakove sąlygas, suprato, jog ieškovas veikia atsakovės vardu ir interesais, t. y. kad atitinkama korespondencija yra vykdoma su pačia atsakove, o ne su ieškovu, kaip individualiu verslininku, veikiančiu pagal paslaugų teikimo sutartį. Todėl aptariamų liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip įrodymas, patvirtinantis, kad ieškovas, veikdamas pagal 2018-11-19 paslaugų teikimo sutartį, surado atsakovei potencialų klientą UAB „Phoenix Payments“. Bet kuriuo atveju, net jeigu ir egzistuotų pagrindas pripažinti, kad liudytojų M. V. ir R. J. parodymai yra pakankami nustatyti, jog ieškovas surado atsakovei potencialų klientą UAB „Phoenix Payments“, ieškovas turėtų teisę pretenduoti į minimalų atlygį pagal paslaugų teikimo sutartį: paslaugų teikimo sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad paslaugoms apmokėti taikomas 30 eurų valandinis atlygis. Objektyviai akivaizdus tas faktas, kad pirminio kontakto užmezgimas negalėjo trukti ilgiau negu vieną valandą, todėl ieškovas galėtų pretenduoti nebent į 30 Eur atlygį.

14.4.        Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino, kad ieškovas veikė kaip verslininkas pagal paslaugų teikimo sutartį, ir jam, kaip verslo subjektui, taikomi aukšti elgesio standartai. Vadinasi, visi neaiškumai, kylantys iš šios sutarties, yra vertinami ieškovo nenaudai. Atsakovės įsitikinimu, bet kuris vidutiniškai protingas ir apdairus verslininkas, suvokdamas arba turėdamas suvokti, kad klientas gali pareikalauti informacijos apie suteiktas paslaugas ir po prieigos prie atitinkamos sistemos, naudojamos informacijai apie suteiktas paslaugas kaupti ir sisteminti, panaikinimo, imtųsi papildomų priemonių tokiai informacijai išsaugoti. Sprendžiant iš ieškovo pozicijos, jis nesiėmė tokių priemonių, vadinasi, jis neveikė taip, kaip veiktų bet kuris kitas protingas ir apdairus verslininkas, ir prisiėmė neigiamus padarinius, išplaukančius iš savo neveikimo. LR CK 6.722 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad paslaugų teikėjas privalo kliento reikalavimu nedelsdamas pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą. Šios bylos procese nėra ginčo, tas yra konstatuota ir skundžiamame sprendime, jog atsakovė kelis kartus reikalavo, kad ieškovas pateiktų jai ataskaitą apie ginčo paslaugas, tačiau ieškovas taip ir nepateikė tokios ataskaitos. Teismas šiuo aspektu pritarė ieškovo pozicijai, kad jis neteko prieigos prie informacijos šaltinio, todėl ir negalėjo pateikti atsakovės reikalaujamos informacijos. Pažymėtina, kad ši teismo išvada yra nepagrįsta. Paslaugų teikėjas privalo savo priemonėmis ir jėgomis teikti sutartas paslaugas, nebent paslaugų teikimo sutartis numato kitaip (CK 6.647 straipsnio 1 dalis, 6.724 straipsnis). Ginčo paslaugų teikimo sutartis nenumatė išlygos iš pirmiau nurodytos taisyklės, vadinasi, ieškovas turėjo teikti paslaugas, naudodamasis savo asmeniniais resursais. Informacijos apie suteiktas paslaugas kaupimas ir sisteminimas yra neatskiriama paslaugų teikimo proceso dalis, vadinasi, ir informacijai apie ginčo paslaugas kaupti ir sisteminti turėjo būti naudojami asmeniniai ieškovo resursai. Taip pat nurodytina, kad nors ieškovas turėjo prieigą prie sistemos fttps://wiki.bas.lt, tai nereiškia, jog ieškovas turėjo teisę naudoti šią sistemą informacijai apie ginčo paslaugas kaupti ir sisteminti. Be to ieškovas nepasinaudodamas rašytinių įrodymų išreikalavimo institutu ir neprašydamas teismo išreikalauti iš atsakovės duomenų apie tai, jog sistema fttps://wiki.bas.lt galėjo būti ir buvo naudojama informacijai apie ginčo paslaugas kaupti ir sisteminti, pats prisėmė neigiamas tokio elgesio pasekmes, t.y. neįrodė ieškinio pagrįstumo. Teismo išvada, kad atsakovė turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog aptariama sistema negalėjo būti ir nebuvo naudojama informacijai apie ginčo paslaugas kaupti ir sisteminti, yra procesinė staigmena – atsakovė neturėjo šių faktinių aplinkybių įrodinėjimo pareigos, todėl atitinkamai ir neturėjo teikti įrodymų šioms faktinėms aplinkybėms pagrįsti. Atsakovė, teismui sukūrus minėtą procesinę staigmeną, pridėjo prie apeliacinio skundo naują rašytinį įrodymą – išrašą iš ieškovo paskyros – ir prašo priimti šį įrodymą. Pažymėtina, kad šis išrašas patvirtina, jog sistema fttps://wiki.bas.lt nebuvo naudojama informacijai apie ginčo paslaugas kaupti ir sisteminti. Atkreiptinas dėmesys į tą aspektą, kad, aptariamo išrašo duomenimis, paskutinis įvykis, kuris buvo atliktas ieškovo, fiksuotas 2020 m. balandžio 6 d., t. y. gerokai anksčiau, negu tariamai buvo teikiamos ginčo paslaugos.

14.5.        Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino, kad būtent ieškovas parengė paslaugų teikimo sutartį ir pasiūlė šios sutarties sąlygas. Vadinasi, visi neaiškumai, kylantys iš šios sutarties, yra vertinami ieškovo nenaudai. Teismas, remdamasis paslaugų teikimo sutarties 3.4 punktu, priėjo prie išvados, kad ginčo paslaugų perdavimas–priėmimas turėjo būti vykdomas, pasirašant paslaugų perdavimo– priėmimo aktą arba patvirtinant paslaugos teikėjo sąskaitą. Viena vertus, paslaugų teikimo sutarties 3.4 punkte yra įtvirtinta tokia nuostata. Kita vertus, teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčo paslaugų perdavimo–priėmimo įforminimo, nepagrįstai apsiribojo vien tik šios nuostatos taikymu ir taip pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis). Paslaugų teikimo sutarties 3.9 punkte nustatyta, kad užsakyme numatytos paslaugos yra laikomos tinkamai suteiktomis, kai paslaugų teikėjas perdavė klientui paslaugų rezultatus ir užsakymo paslaugų perdavimo–priėmimo aktas yra abiejų šalių pasirašytas be jokių trūkumų /klaidų. Kaip minėta, pareiga tinkamai įforminti paslaugų perdavimo–priėmimo aktą yra įtvirtinta ir paslaugų teikimo sutarties 3.4 punkte. Sisteminė paslaugų teikimo sutarties 3.4 ir 3.9 punktų nuostatų analizė sudaro pagrindą konstatuoti, kad ginčo paslaugos turėjo būti perduodamos, sutarties šalims pasirašant paslaugų perdavimo–priėmimo aktą. Bet kuriuo atveju, net hipotetiškai ir pripažinus, kad tarp paslaugų teikimo sutarties 3.4 ir 3.9 punktų, reglamentuojančių paslaugų perdavimą–priėmimą, yra konkurencija, vis vien egzistuotų pagrindas konstatuoti, kad ginčo paslaugos turėjo būti perduodamos, sutarties šalims pasirašant paslaugų perdavimo–priėmimo aktą. Kaip minėta, ieškovas parengė paslaugų teikimo sutartį ir pasiūlė šios sutarties sąlygas. Todėl neaiškumas, susijęs su paslaugų perdavimo–priėmimo įforminimu, jeigu jis ir egzistuotų, turėtų būti vertinamas ieškovo nenaudai, konstatuojant, kad turėjo būti pasirašytas paslaugų perdavimo–priėmimo aktas. Ieškovas nepateikė ginčo paslaugų perdavimo–priėmimo akto, kaip būtinojo dokumento, kuriuo turėjo būti įformintas ginčo paslaugų perdavimas–priėmimas. Vadinasi, ieškovas nesilaikė jo paties nustatytos ginčo paslaugų perdavimo–priėmimo tvarkos, todėl egzistuoja papildomas pagrindas pripažinti, kad jis faktiškai nesuteikė ginčo paslaugų. Taip pat paminėtina, kad Paslaugų teikimo sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad paslaugoms apmokėti taikomas valandinis įkainis, o pats įkainis apibrėžtas taip: „Už paslaugas Klientas moka taikant 30 Eur (dvidešimt penkių eurų) valandinį įkainį“. Kaip minėta, ieškovas parengė paslaugų teikimo sutartį ir pasiūlė šios sutarties sąlygas, todėl šis neaiškumas, susijęs su taikomu valandiniu įkainiu, vertintinas ieškovo nenaudai, t. y. laikytina, jog buvo susitarta dėl 25 eurų valandinio įkainio.

14.6.        Teismui buvo pateiktos iškarpos iš sutarčių su UAB „Phoenix Payments“ projektų, kuriose užfiksuoti subjektai, prisidėję prieš sutarčių projektų rengimo ir derinimo, t. y. subjektai, peržiūrėję, pateikę siūlymus, keitę, pildę ir komentavę sutarčių projektų nuostatas. Šios iškarpos patvirtina, kad ieškovas niekaip neprisidėjo prie sutarčių projektų rengimo. Atsakovė prašė vadovautis šiais rašytiniais paaiškinimais, priimant galutinį teismo sprendimą, vis dėlto teismas be pagrindo ignoravo šiuos rašytinius paaiškinimus ir niekaip nemotyvavo skundžiamame sprendime, kodėl jais nesivadovauja. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas tuo laikotarpiu, kuriuo tariamai buvo teikiamos ginčo paslaugos, dirbo UAB „BankingLab Operations“ ir vykdė darbo funkcijas, sutampančias su ginčo paslaugomis. Atsakovė šiems savo atsikirtimams pagrįsti pateikė įrodymus, surinktus iš UAB „BankingLab Operations“, tačiau teismas atsisakė vadovautis šiais įrodymais, nes jie parengti ir surinkti iš subjekto, nedalyvaujančio šios civilinės bylos procese. Tokia teismo išvada prieštarauja proceso teisės normoms, reglamentuojančioms įrodymus. CPK 197 straipsnio 1 dalis nurodo, jog rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Paties dokumento rengėjo (ne)dalyvavimas konkrečios civilinės bylos procese yra niekaip nesusijęs su dokumento kvalifikavimu kaip įrodymo. Todėl teismas be pagrindo nesivadovavo atsakovės pateiktais įrodymais, surinktais iš UAB „BankingLab Operations“. Taip pat paminėtina, kad ieškovas, teikdamas ataskaitą apie darbo funkcijų vykdymą, pripažino, kad tie veiksmai, kurie sudarė tariamų ginčo paslaugų turinį, buvo atlikti, jam vykdant darbo funkcijas, už kurias jam buvo sumokėtas darbo užmokestis. Atsakovės įsitikinimu, toks paties ieškovo pripažinimas vertintinas kaip prima facie įrodymas, patvirtinantis, kad ieškovas nesuteikė ginčo paslaugų.

14.7.        Atsakovė pirmosios instancijos teisme pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovas buvo UAB „BankingLab Operations“ darbuotojas. Ieškovas pirminiu darbo santykių etapu ėjo pardavimų vadovo, vėliau – verslo plėtros vadovo pareigas. Tiek vienų, tiek kitų darbo funkcijų vykdymas buvo orientuotas į darbdavio siūlomų paslaugų pardavimo apimčių didinimą, įskaitant ir naujų klientų paiešką. Ieškovo, kaip darbuotojo, darbo laiko norma sudarė 40 valandų per savaitę, o darbo laikas darbo dienomis buvo nuo 8 val. 00 min. iki 17 val. 00 min. Ginčo paslaugų turinys patvirtina, kad šios paslaugos galėjo būti teikiamos iš esmės tik darbo dienomis ir darbo valandomis, o ieškovo užimtumas darbo dienomis buvo maksimalus. Vadinasi, ieškovas objektyviai, t. y. dėl maksimalaus užimtumo darbo veikla, negalėjo teikti ginčo paslaugų. Teismas pirmiau įvardytu aspektu konstatavo, kad darbo veikla ir maksimalus užimtumas pagal darbo sutartį nebuvo kliūtis ginčo paslaugoms teikti. Vienintelis argumentas, kuris buvo pateiktas šiai išvadai pagrįsti, yra tas, kad atsakovės vadovas kartu eina ir UAB „BankingLab Operations“ vadovo pareigas, o tas, teismo vertinimu, patvirtina, kad teisės aktuose nustatytas darbo valandų skaičius nėra kliūtis vadovo funkcijoms abiejose bendrovėse vykdyti. Atsakovės vadovo darbo funkcijų derinimas su analogiškomis darbo funkcijomis UAB „BankingLab Operations“ niekaip nesisieja ir neatspindi ieškovo galimybių derinti darbo funkcijų vykdymą kartu su ginčo paslaugų teikimu. Todėl vien šiuo aspektu egzistuoja pagrindas pripažinti, kad minėta teismo išvada yra nepagrįsta.

15.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. K. prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1.        Apeliantė teigia, kad bendrovė nustatė, kad ieškovas neatliko jokių paslaugų pagal sutartį, bet nepateikė jokių argumentų pagrindžiančių šiuos teiginius, išskyrus aplinkybę, kad neva nerado patvirtinančių duomenų ir dokumentų, nors duomenys ir dokumentai yra įmonėje: susirašinėjimai su klientu, susitikimų organizavimas, skambučiai, komerciniai pasiūlymai ir jų derinimai, sutarties derinimas. Visi trys liudytojai patvirtino, jog ieškovas surado, suvedė bei vedė derybas dėl sutarties sudarymo su UAB „Pheonix Payments“.

15.2.        Ieškovas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Pažymėtina, kad ieškinys nebuvo paremtas vien tik sąskaita faktūra. Ieškinys buvo paremtas visa eile kitų įrodymų bei liudytojų pateiktais paaiškinimais. 2017-11-14 bei 2018-11-19 Sutartys buvo realiai vykdomos ir tai patvirtina toliau nurodyti faktai: 1) atsakovė savo valia pasirašė konsultavimo sutartį, sutiko su jos sąlygomis, šių sąlygų neginčijo; 2) abi konsultavimo sutarties šalys (atsakovė ir ieškovas, kuris vykdė individualią veiklą) yra verslininkai; 3) ieškovas išrašė sąskaitą už pagal konsultavimo sutartį teiktas paslaugas, o atsakovė šią sąskaitą priėmė. Faktą, kad nėra išlikę atliktų konsultavimo darbų įrodymų, paaiškina šalių veiklos specifika. Tai reiškia, kad pinigai galėjo būti sumokėti už bet kokias vertingas konsultacijas ar viešinimą. Be to, atsakovė naudojasi tuo, jog ieškovas visus darbus bei susirašinėjimus su potencialiais klientais vykdė atsakovės sistemoje su atsakovės suteiktu el. pašto adresu. Ieškovas nuo 2023-07-14 minėta informacija nebedisponuoja, kadangi jam buvo panaikintos visos turėtos prieigos. Atsakovas teigia, kad vien PVM sąskaitomis faktūromis negali būti remiamasi, tačiau sutartyje aiškiai įvardinta, kad darbai priimami pasirašant darbų priėmimo perdavimo aktą arba priimant sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita vadovo buvo priimta, pastabų darbams nebuvo. Tą patvirtino ir liudininkas N. B., tuometinis atsakovės vadovas.

15.3.        Atsakovė galimai sąmoningai klaidina teismą nurodydama, kad ieškovo J. K. pateikta darbų ataskaita, kurioje jis nurodė, kad bendravo su UAB „Phoenix payments“, neva vienareikšmiškai patvirtina, kad pardavimai galutiniams klientams buvo tiesioginė ieškovo funkcija, už kurią gavo darbo užmokestį. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas su UAB „Phoenix payments“ bendravo jau vykdydamas projekto darbus kaip UAB „BankingLab operations“ darbuotuojas, tokius pat veiksmus atliko ir kitų įmonės grupės darbuotojai. Darbai prasidėjo klientui patvirtinus pasiūlymą, todėl buvo pasitelkti visų įmonių grupės darbuotojai, jog būtų greičiau įdiegta sistema. Tą paliudijo ir įmonės vadovas. Taigi ieškovas, kaip asmuo įvykdęs savo darbą pagal paslaugų sutartį jį užbaigė perdavęs vadovui esmines sutartas sąlygas ir tolimesnį sutarties derinimą ir pasirašymą. O kaip UAB „BankingLab operations“ darbuotojas prižiūrėjo UAB „Phoenix payments“ kaip esamo kliento darbus, kurie yra UAB „BankingLab operations“ įmonės sritis.

15.4.        Atsakovė teigia, kad ieškovas, bendrovės prašymu nepateikė jokios ataskaitos apie realų paslaugų suteikimą, tiesiog apsiribojo teiginiais, kad visos paslaugos yra suteiktos. Bet iš tiesų visą informaciją, įskaitant komercinius pasiūlymus, visą komunikaciją su klientu ir dokumentus įmonė turi, nes jie buvo įmones žinioje ir jos kontroliuojami. Ieškovas perdavė visą informaciją užbaigęs sutartį ir neturi galimybes jos pateikti, nes jos jau neturi (pagal sutartį jis ir negali jos turėti). Atkreiptinas dėmesys, jog 2023-07-14 prieigą atsakovė panaikino 2023-07-14, todėl jokių įrodymų susijusių su klientais bei darbu ieškovas negali pateikti, nes visais dokumentais disponuoja būtent atsakovė.

15.5.        Atsakovė klaidina teismą teigdama, jog neva paslaugų teikėjas privalo savo priemonėmis ir jėgomis teikti sutartas paslaugas, nebent paslaugų teikimo sutartis numato kitaip. Ieškovas byloje pateikė įrodymus ir paaiškinimus, jog būtent visus darbus atlikdavo atsakovės sistemoje bei veiklą vykdė jam sukurtoje pašto dėžutėje, o tokia prieiga buvo panaikinta 2023-07-14.

15.6.        Ieškovas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pateiktos iškarpos iš sutarčių su UAB „Phoenix Payments“ projektų, patvirtina, kad ieškovas niekaip neprisidėjo prie sutarčių projektų rengimo. Pažymėtina, jog visos pateiktos korekcijos buvo darytos 2023 metų birželio – rugsėjo mėnesį, kai ieškovo paslaugų sutartis pasibaigė 2023-04-28. Akivaizdu, jog pasibaigus Sutarties galiojimui, ieškovas nebeteikė paslaugų ir jo korekcijų negalėjo būti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo reikalavimas dėl skolos už suteiktas konsultacines paslaugas priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18.       Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

19.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

20.       Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – išrašą iš sistemos fttps://wiki.bas.lt, J. B. darbo sutartį. Nurodė, kad šių įrodymų pateikimo į bylą poreikis iškilo tik po sprendimo priėmimo, pirmosios instancijos teismui sukūrus procesines staigmenas. Pažymėjo, tik teismui konstatavus, kad atsakovė turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog minėta sistema negalėjo ir nebuvo naudojama informacijai apie ginčo paslaugas kaupti ir sisteminti, bei nurodžius, jog aplinkybė, kad atsakovės vadovas užima pareigas ir UAB „BankingLab operations“, patvirtina ir ieškovo galimybes derinti darbo funkcijų vykdymą kartu su ginčo paslaugų teikimu, atsirado poreikis į bylą pateikti papildomus įrodymus.

21.       Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai yra skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-10/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

22.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas remdamasis tuo, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai yra susiję su pirmosios instancijos teisme iki skundžiamo sprendimo priėmimo egzistavusiomis bei šalių nuo pat ieškinio pateikimo teismui įrodinėtomis aplinkybėmis (tiek dėl pašalintos ieškovo prieigos prie fttps://wiki.bas.lt./, tiek dėl ieškovo užimtumo darbine veikla bei su tuo susijusių ieškovo galimybių teikti ginčo paslaugas atsakovei), ir, objektyviai nebuvo nustatyta jokių kliūčių atsakovei pateikti tokią informaciją bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu, sprendžia, kad šie nauji įrodymai neturės esminės reikšmės, sprendžiant dėl atsakovės apeliacinio skundo pagrįstumo. Remiantis nurodytais argumentais bei kasacinio teismo išaiškinimais dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje, teisėjų kolegija atsisako priimti į bylą atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, kaip neturinčius įtakos ginčijamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

23.       Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, kad 2017-11-14 tarp ieškovo ir atsakovės, kurios ankstesnis pavadinimas buvo UAB „Baltic Amber Soliutions“, buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 2017/11-1 dėl konsultavimo paslaugų suteikimo, susijusių su atsakovės verslo plėtra Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje. Sutarties priedo Nr. 1 1.1. punktu šalys susitarė, kad detalius paslaugų reikalavimus atsakovė pateikia ieškovui elektroniniu būdu suteikdama prieigą prie sistemos adresu fttps://wiki.bas.lt/.

24.       2018-11-19 paslaugų teikimo sutartimi Nr. 2018/11-1, Paslaugų užsakymu Nr. 1, ieškovas ir atsakovė sutarė, kad ieškovas atsakovei iki 2023-04-28 teiks tokias konsultavimo paslaugas – verslo plėtros ir naujų klientų paieškos plano paruošimą, rinkos analizės ir tikslinių verslo segmentų identifikavimą, rinkos poreikio kliento vystomiems produktams ir teikiamoms paslaugoms analizę, galutinių paslaugos klientų poreikio analizę ir vertinimą, pasiūlymų potencialiems galutiniams klientams rengimą, dalyvavimą sutarties sąlygų galutiniams klientams rengime, dalyvavimą derybose su galutiniais klientais. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, bei kaip patvirtina 2018-11-19 sutarties turinio analizė, ieškovas nebuvo atsakingas už tai, ar tarp atsakovės ir surasto asmens (potencialaus kliento) susiklostys realūs verslo (paslaugų ar kiti) teisiniai santykiai.

25.       2018-11-19 Sutarties 3.1 punktu šalys susitarė, kad už paslaugas mokama taikant 30 Eur valandinį įkainį. Sutarties 3.4 punktu susitarė, kad paslaugų priėmimas – perdavimas vykdomas vadovaujantis užsakymų reikalavimais, suderinta darbų apimtimi, darbų planu ir paslaugų rezultatų įvertinimu, pasirašant paslaugų priėmimo aktą arba patvirtinant paslaugos teikėjo (ieškovo) sąskaitą.

26.       2023-05-02 ieškovas pateikė atsakovei sąskaitą – faktūrą JK Nr. 23/02 dėl 4800,00 Eur apmokėjimo už suteiktas paslaugas ((kliento paieška, konsultacijos, pasiūlymo ruošimas, sutarties derinimas su UAB „Phoenix payments“, kliento UAB „Phoenix payments“ integracijų su išoriniais teikėjais poreikių ir techninių sprendimų rengimas ir derinimas). Šią sąskaitą su prierašu „Priimu darbus. Tinkamai atlikti“ pasirašė buvęs atsakovės vadovas N. B.. Atsakovė šios sąskaitos neapmokėjo.

27.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo bei įrodinėjo, kad su ieškovu nebuvo atsiskaityta pagal 2023-05-02 PVM sąskaitą-faktūrą JK Nr. 23/02, kuri atsakovės atstovo buvo priimta ir pasirašyta, taip pat teigė, kad paslaugų suteikimo faktą įrodo pasirašytos 2017-11-14 ir 2018-11-19 sutartys, faktinis šalių elgesys, liudytojų parodymai. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, nurodė, kad ieškovas faktiškai ginčo paslaugų nesuteikė, liudytojų parodymai, tai pat kaip ir PVM sąskaita-faktūra, nesant kitų įrodymų, nepatvirtina paslaugų suteikimo fakto. Taip pat teigė, kad ieškovas tuo pačiu laikotarpiu, kuomet pateikė apmokėti ginčo sąskaitą, dirbo UAB „BankingLab operations“, o jo vykdytos funkcijos sutapo su paslaugomis, kurias tariamai ieškovas teikė pagal 2018-11-19 sutartį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visa apimtimi.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

28.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, netinkamai aiškino tarp šalių pasirašytos sutarties sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, šalių argumentus bei išanalizavęs skundžiamo teismo motyvus, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

29.       Dėl apeliantės teiginio, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai pripažino, jog 2023-05-02 PVM sąskaita-faktūra JK Nr. 23/02 ir liudytojų parodymai patvirtina ieškovo suteiktų paslaugų faktą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą, teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų.

30.       Konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas faktą, jog ieškovas suteikė realias paslaugas atsakovei, pripažino įrodytu tuo pagrindu, kad šią aplinkybė patvirtino liudytojo N. B. parodymai, UAB „Phoenix payments“ darbuotojų - liudytojų M. V., R. J. parodymai. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovo galimybė pateikti informaciją apie prievolės, prisiimtos 2018-11-19 paslaugų teikimo sutartimi Nr. 2018/11-1, tiek, kiek tai susiję su ta paslaugų dalimi, kuri nurodyta 2023-05-02 sąskaitoje Nr. 23/02 ir kurios kaina sudaro 4800 Eur, vykdymu, buvo apribota UAB „BankingLab Operations“ 2023-07-14 panaikinus prieigą prie elektrone forma sudarytos ir sukauptos informacijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė jokiais leistinais įrodymais nepaneigė šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių.         Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė teigdama, jog ieškovo prieigos prie duomenų bazės fttps://wiki.bas.lt/ panaikinimas, neturi teisinės reikšmės vertinant ieškovo reikalavimų pagrįstumą, kadangi ieškovas visus duomenis susijusius su sutarties vykdymu turėjo kaupti savo asmeninėje laikmenoje, o tokių veiksmų neatlikęs pats turi prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, elgiasi nesąžiningai. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog jau nuo 2017-11-14 tarp ieškovo ir atsakovės sudarytoje sutartyje buvo numatyta, kad bendravimas su atsakove vyksta elektroniniu būdu sistemoje adresu fttps://wiki.bas.lt/. Todėl atsakovės veiksmai reikalaujant pateikti duomenis, prie kurių prisijungti ieškovas nebeturėjo galimybės, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Ir priešingai nei teigia apeliantė, ieškovui įrodžius, kad prieiga prie duomenų bazės jam buvo apribota, būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti, kad minėtoje duomenų bazėje nebuvo sukaupta ieškovo nurodytos informacijos apie ginčo sutarties įvykdymą, t.y. leistinais įrodymais pagrįsti atsikirtimuose į pateiktą ieškinį nurodytas aplinkybes. Šiuo atveju apeliantė tokių įrodymų pirmosios instancijos teismui nepateikė.

31.       Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs civilinės bylos medžiagą, pripažįsta, kad atsakovės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis liudytojo N. B. parodymais, kadangi buvęs atsakovės vadovas yra suinteresuotas atsakovei nepalankia šios civilinės bylos baigtimi, ar, kad UAB „Phoenix payments“ darbuotojos - liudytojos M. V., R. J. nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių dėl kliento UAB „Phoenix payments“ suradimo, yra teisiškai nepagrįsti, deklaratyvūs. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad buvęs atsakovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus tiek pasirašydamas 2018-11-19 paslaugų teikimo sutartį, tiek priimdamas ieškovo pateiktą 2023-05-02 sąskaitą Nr. 23/02. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė teigdama, jog ieškovas neatliko 2018-11-19 paslaugų teikimo sutartyje numatytų paslaugų, neįrodė, kad kitas asmuo, o ne ieškovas surado ir užmezgė verslo kontaktus su UAB „Phoenix payments“. Priešingai nei teigia apeliantė, būtent šias ieškovo įrodinėtas aplinkybes dėl kliento UAB „Phoenix payments“ suradimo ir patvirtino liudytojos M. V. ir R. J.. Paminėtina, kad byloje nėra įrodyta, jog apklausti liudytojai turėjo teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ar teikė žinomai melagingus parodymus. Atsižvelgiat į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir vertino šių liudytojų pateiktus parodymus.

32.       Dėl atsakovės argumentų, kad byloje nepagrįstai buvo remtasi 2023-05-02 sąskaita Nr. 23/02, bei nesivadovauta kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip teisingai nurodė ir ieškovas, šis įrodymas nebuvo vienintelis patvirtinantis paslaugų suteikimo faktą. Kaip jau nustatyta, šias aplinkybes patvirtino liudytojų parodymai, pasirašytų sutarčių turinys. Taip pat pabrėžtina, kad šiuo atveju yra aktualus ne pats sąskaitos išrašymo faktas, tačiau aplinkybė, jog atsakovė minėtą sąskaitą priėmė, ją pasirašė bei vertino, kad ieškovas paslaugas suteikė tinkamai. Nagrinėjamu atveju teisiškai nėra reikšminga aplinkybė, kad šiuo metu atsakovės vadovas yra pasikeitęs, nes atsakovės valdymo organų pasikeitimas neatleidžia atsakovės nuo prisiimtų įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis vykdymo. Pažymėtina, kad pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 straipsnis įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Nagrinėjamu atveju, duomenų, kad šalių sudaryta 2018-11-19 paslaugų teikimo sutartis Nr. 2018/11-1, Paslaugų užsakymas Nr. 1 yra pripažinta negaliojančia, byloje nėra pateikta, todėl vertinti, kad atsakovė neturi pareigos jos tinkamai įvykdyti, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

33.       Taip pat apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus, kad pateiktos iškarpos iš sutarčių su UAB „Phoenix Payments“ projektų, ieškovo darbdaviui pateikta UAB „BankingLab Operations“ 2023-07-13 ataskaita patvirtina, kad ieškovas niekaip neprisidėjo prie sutarčių projektų rengimo, bei aplinkybė, jog ieškovas tuo laikotarpiu, kuriuo buvo teikiamos ginčo paslaugos, dirbo UAB „BankingLab Operations“ ir vykdė darbo funkcijas, sutampančias su ginčo paslaugomis, įrodo, jog ieškovas ginčo paslaugų atsakovei nesuteikė, atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, šias aplinkybes išsamiai įvertino ir motyvavo, dėl jų pasisakė. Teismas nustatė, kad asmenys, ketinantys įsigyti atsakovės produktą, tapdavo tiek atsakovės, tiek UAB „BankingLab Operations“ potencialiais klientais, su kuriais turėjo būti sudaromi susitarimai su atsakove dėl paties produkto naudojimo bei susitarimai su UAB „BankingLab Operations“ dėl santykių susiklostančių naudojant atsakovės produktą. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovas nesuteikė atsakovei paslaugų, nurodytų 2023-05-02 sąskaitoje Nr. JK23/02, grindžiamais ieškovo darbdaviui pateikta 2023-07-13 ataskaita, kurios priedo A antroje eilutėje yra nurodytas klientas/potencialus klientas Phoenix payments, su kuriuo kaip UAB „BankingLab Operations“ darbuotojas, taip pat dirbo. Dėl apeliantės pateiktų iškarpų iš sutarčių su UAB „Phoenix Payments“ projektų, kuriose užfiksuoti subjektai, prisidėję prieš sutarčių projektų rengimo ir derinimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip pagrįstai nurodė ir ieškovas, iš pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad korekcijos darytos 2023-06-21 ir vėliau, kuomet ginčo sutartis su ieškovu jau buvo pasibaigusi. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios atsakovės nurodytos aplinkybės niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas nors iš dalies ir sutinka su atsakovės argumentais, kad aplinkybė, jog UAB „BankingLab Operations“, tiek UAB „BankingLab“ vadovo pareigas eina vienas ir tas pats asmuo, įrodo, jog ir ieškovas galėjo derinti darbines funkcijas UAB „BankingLab Operations“ ir tuo pačiu metu teikti paslaugų atsakovei, nėra pakankamai pagrįsta. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo teiktų paslaugų pobūdis ir specifika – konsultacinių tarpininkavimo paslaugų teikimas, patvirtina, kad tokios intelektinės paslaugos galėjo būti teikiamos ne konkrečiu nustatytu laiku, o esant poreikiui, tame tarpe ir laikotarpiu, kai ieškovas nevykdė darbinių funkcijų UAB „BankingLab Operations“. Todėl šiuo atveju vertinti, kad ieškovas dirbdamas UAB „BankingLab“ neturėjo galimybės teikti individualias paslaugas atsakovei pagal 2018-11-19 paslaugų teikimo sutartį, nėra objektyvaus pagrindo.

34.       Dėl apeliantės argumentų, kad 2018-11-19 paslaugų teikimo sutarties Nr. 2018/11-1, Paslaugų užsakymas Nr. 1, neaiškios sutarties sąlygos, susijusios su apmokėjimo už paslaugas tvarka ir dydžiu, turėtų būti aiškinamos atsakovės naudai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra verslininkai, sutartis šalių vykdoma nuo 2018-11-19, iki kilusio ginčo dėl paslaugų apmokėjimo, sutarties sąlygos šalims buvo aiškios, nei viena iš šalių jų neginčijo. 2018-11-19 sutarties 3.4 punktu šalys buvo susitarusios nustatyta, kad paslaugų priėmimas – perdavimas vykdomas vadovaujantis užsakymų reikalavimais, suderinta darbų apimtimi, darbų planu ir paslaugų rezultatų įvertinimu, pasirašant paslaugų priėmimo aktą arba patvirtinant paslaugos teikėjo (ieškovo) sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši nuostata sutartyje suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl apeliantė nepagrįstai teigė, kad paslaugų priėmimo faktas galėjo būti fiksuojamas tik sudarant paslaugų priėmimo aktą. Dėl atsakovės argumentų, kad skaičiumi nurodyta paslaugų kaina skiriasi nuo skliausteliuose žodžiais nurodytų skaičių – „už paslaugas klientas moka taikant 30 Eur (Dvidešimt penkių eurų) valandinį įkainį“, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši gramatinė klaida, atsižvelgiant į ieškovo suteiktų paslaugų pobūdį, į tai, kad atliktas darbas buvo skaičiuojamas valandiniu tarifu, bei į tai, kad sąskaitoje nebuvo nurodytas konkretus valandų skaičius, atsakovė prieš pasirašydama 2023-05-02 sąskaitą Nr. JK23/02 jokios detalizacijos iš ieškovo neprašė pateikti (tokių duomenų byloje nebuvo pateikta), neturi esminės reikšmės vertinant ieškovo suteiktų paslaugų apimtį ir šiuo atveju neįrodo, kad ieškovo už suteiktas paslaugas nurodyta 4800,00 Eur suma buvo apskaičiuota neteisingai.

35.       Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo paslaugas ieškovas atsakovei faktiškai suteikė, todėl atsakovei atsirado pareiga už suteiktas paslaugas atsiskaityti.

Dėl bylos procesinės baigties

36.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37.       Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 straipsnio 1 dalis).

39.       CPK

40.       Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

41.       Ieškovas J. K. pateikė teismui įrodymus apie patirtas 1210,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 1210,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

        Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab“, juridinio asmens kodas 302776646, ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1210,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

         Teisėja                                                                 Rasa Bartašienė