Civilinė byla Nr. e2-4966-842/2021

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00392-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1;       2.3.4.6; 3.2.6.1; 3.4.1.6

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė,

sekretoriaujant Astai Zacharevičienei, Jelenai Gladkauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei Danutei Rainienei,

trečiojo asmens byloje atstovei I. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui A. S. (A. S.) dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo (trečiasis asmuo byloje – viešoji įstaiga ,,Vaikų ir paauglių socialinis centras“).

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) kreipėsi į teismą, prašydama neterminuotai apriboti tėvo A. S. valdžią jo sūnaus J. S. atžvilgiu. Nurodė, kad atsakovas turi nepilnametį sūnų – J. S. (J. S.), kurio atžvilgiu tėvo valdžios neįgyvendina. Vaiko motina B. S. mirusi. Atsakovo ir jo dabartinės sutuoktinės I. S. šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl alkoholio vartojimo, netinkamos vaikų priežiūros ir socialinių įgūdžių stokos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymu J. S. nustatyta laikinoji globa. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4964-558/2018 A. S. laikinai apribota tėvo valdžia sūnaus J. S. atžvilgiu, priteistas mokėti išlaikymas, nustatyta vaiko nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirta VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ (toliau – Socialinis centras). Atsakovui A. S. laikinai apribojus tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu, jam ir toliau buvo užtikrintas socialinių paslaugų teikimas, siekiant paskatinti atsakovą keisti gyvenimo būdą ir susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau dėl atsakovo nebendradarbiavimo paslaugas teikti sudėtinga. Atsakovas su specialistais elgiasi nepagarbiai, įžeidinėja. BĮ Vilniaus miesto Socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus (toliau – Pagalbos šeimai skyrius) atvejo vadybininkė V. K. 2020 m. gegužės 7 d. atvejo nagrinėjimo posėdyje informavo, kad situacija atsakovo šeimoje išlieka be teigiamų pokyčių. A. S. paskutinį kartą savo sūnų lankė 2019 m. sausio 5 d., nuo to laiko berniuko nelanko ir nepalaiko jokio ryšio su Socialinio centro darbuotojais. Išlaikymo sūnui tėvas nemoka. Pagalbos šeimai skyriaus socialinė darbuotoja V. Š. to paties posėdžio metu informavo, kad A. S. nuolat motyvuojamas lankyti sūnų Jaroslavą, domėtis jo ugdymu, sveikata, tačiau, pasak tėvo, jis nesidomi vaiko ugdymu, kadangi „tuo turi rūpintis institucijos“, su vaiku bendrauja tik socialiniuose tinkluose, berniukas nesisvečiuoja jų namuose, kadangi vaiko elgesys yra netinkamas ir konfliktiškas. Pagrindinio įsipareigojimo kreiptis į teismą, siekiant susigrąžinti vaikus į šeimą, vyras neįvykdė. Į teikiamus klausimus apie galimybę vaikui grįžti į šeimą atsakyti vengia. Vaiko globa vyksta sklandžiai, globėjai užtikrina vaiko emocinius ir fizinius poreikius, saugią ir vaiko raidai bei vystymuisi palankią aplinką. Tarnybos vertinimu, dvejų metų laikotarpis yra pakankamas laiko tarpas atsakovui įvykdyti socialinių darbuotojų iškeltus įpareigojimus, pasiruošti, nusiteikti vaiko grįžimui į šeimą, jį susigrąžinti (kreiptis teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo), tačiau atsakovas jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Abejingumas, motyvacijos stoka, epizodinis bendravimas su sūnumi telefonu ir visiškas nusišalinimas nuo tėviškų pareigų savo vaikui įgyvendinimo rodo, kad atsakovas gyvena tenkindamas tik savo poreikius ir interesus ir nėra suinteresuotas tėvo valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo nepilnamečiam sūnui. Duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti, nėra, todėl atsakovui turėtų būti neterminuotai apribota tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu.

Trečiasis asmuo viešoji įstaiga ,,Vaikų ir paauglių socialinis centras“ pateikė atsiliepimą, kuriuo ieškinį prašo tenkinti. Nurodo, kad tėvas sūnumi nesidomi, išlaikymo neteikia, nelanko, su globos įstaigos darbuotojais nebendradarbiauja, vaiko į šeimą susigrąžinti nesistengia.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovė Danutė Rainienė ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad 2018 metais atsakovui tėvo valdžia ribota laikinai, tačiau jokių pokyčių neįvyko. Vaiko globėjai nurodė, kad tėvas visai nesidomi sūnumi, nemoka išlaikymo, nepasiima svečiuotis, motyvuodamas, kad vaiko elgesys neatitinka jo namų taisyklių, nors nei vienas tėvas neturi teisės atsisakyti pareigos rūpintis vaikais. Atsakovas nepadarė jokių išvadų apie savo elgesį, nėra galimybių vaiko grąžinti į šeimą.

Trečiojo asmens viešosios įstaigos ,,Vaikų ir paauglių socialinis centras“ atstovė I. M. teismo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad tėvas vaiko neišlaiko, nelanko (paskutinis ir vienintelis pasilankymas buvo 2019 metais), į Socialinio centro darbuotojus dėl bendravimo su vaiku nesikreipė, nesidomėjo vaiku. Pats vaikas neprašo susitikti su tėvu, pasakoja neigiamas patirtis iš vaikystės. Vaikui svarbus ryšys su seserimi, bendrauja su ja telefonu, yra vežę darbuotojai vaiką ir į (duomenys neskelbtini) susitikti su ja.

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės atstovės, trečiojo asmens paaiškinimus, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas – neterminuotai apribotina atsakovo tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus atžvilgiu.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste –ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, o taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. S. yra nepilnamečio J. S. tėvas, berniuko motina mirusi.  

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4964-558/2018 atsakovui laikinai apribota tėvo valdžia vaiko atžvilgiu, vaiko nuolatiniu globėju  paskirta viešoji įstaiga „Vaikų ir paauglių socialinis centras“.   

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu aukščiau įvardintoje byloje konstatuota, kad atsakovas 2018 m. gegužės 28 d. pabaigė pozityvios tėvystės įgūdžių kursą, dalyvavo keliose psichologo konsultacijose, kaip patvirtino trečiojo asmens VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ atstovė 2018 m. lapkričio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu, atsakovas paskutiniu metu nuolat lanko sūnų, labai gražiai su juo bendrauja, berniukas jo laukia.

Šiuo metu pateiktame ieškinyje, kuriuo prašoma neterminuotai riboti tėvo valdžią, nurodoma, kad A. S. įsipareigojimų sūnaus J. S. atžvilgiu nevykdo, sūnų paskutinį kartą lankė 2019 m. sausio 5 d., nuo to laiko berniuko nelanko ir nepalaiko jokio ryšio su Socialinio centro darbuotojais. Analogišką informaciją ieškovės ir trečiojo asmens atstovai pateikė ir bylos negarinėjimo teisme metu.

Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad su atsakovo šeima socialiniai darbuotojai dirba ilgą laiką, tėvui buvo teikiama pagalba, motyvuojant susigrąžinti sūnų, nepaisant to, atsakovas yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų, mano, kad vaikų rūpintis turi institucijos, kurioms pavesta vaiko globa, išlaikymo berniukui neteikia, bendrauti, pasiimti į šeimą nenori, motyvuodamas sudėtingu vaiko charakteriu. Atsakovas epizodiškai rūpinosi sūnumi ar bent demonstravo rūpestį tik teismui 2018 m. nagrinėjant bylą dėl tėvo valdžios ribojimo, išlaikymo vaikams priteisimo. Atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie procesą, atsiliepimo neteikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko.

Teismas sprendžia, kad atsakovas nevykdo savo pareigos auginti vaiką, juo nesirūpina, nesiekia jo susigrąžinti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savanoriškai nuo rūpinimosi vaiku nusišalino jau seniai, neteikia jam išlaikymo, nededa pastangų susigrąžinti sūnų, nėra tikimybės, jog atsakovas pakeis savo elgesį ir bus galima jam grąžinti sūnų. Vaikas turi teisę į saugią ir stabilią aplinką, o to, kaip matyti iš ieškovo pateiktų dokumentų, atsakovas užtikrinti negali.

Byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų įgyvendinti savo kaip tėvo teisių bei vykdyti pareigų.

Siekiant užtikrinti normalų vaiko asmenybės vystymąsi, atsakovui tėvo valdžia jo sūnaus J. S. atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Apribojus tėvų valdžią atsakovams sustabdomos jų asmeninės ir turtinės teisės, tačiau paliekama galimybė bendrauti ir matytis su vaikais, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikai be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Nuolatinės globos, gyvenamosios vietos ir kiti su tuo susiję klausimai išspręsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4964-558/2018, todėl teismas dėl šių klausimų pakartotinai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Kadangi bylose dėl tėvų valdžios apribojimo šalys nuo žyminio mokesčio yra atleistos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos tik teismo turėtos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, sudarančios 8.96 Eur.

Priteistas procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais,         

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžią jo sūnaus J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Vilma Stukaitė