Civilinė byla Nr. e2-761-407/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00382-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti ieškovo M. B. ieškinį.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas M. B. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jam asmeninės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – butą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). 

2.       Ieškovas nurodė, kad santuokos metu ieškovas ir atsakovė 2004 m. vasario 19 d. statybos rangos sutarties ir 2005 m. birželio 14 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Ieškovas ir atsakovė išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, kur jų santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu: Jungtinės Karalystės Hastingso Grafystės teismo 2010 m. liepos 29 d. sprendimu teismas nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, padalino sutuoktinių turtą, o Jungtinės Karalystės Hastingso Grafystės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu nutraukta santuoka. Nutraukdamos santuoką šalys susitarė, kad nuosavybės teisė į Lietuvos Respublikoje esantį butą atiteks ieškovui, o nuosavybės teisė į Jungtinėje Karalystėje esantį nekilnojamąjį turtą atiteks atsakovei.

3.       Ieškovas su įsiteisėjusiais Hastingso Grafystės teismo sprendimais kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą, prašydamas įregistruoti jam asmeninę buto nuosavybę, tačiau VĮ Registrų centras atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad pateikti Hastingso Grafystės teismo sprendimai nepatvirtina nuosavybės teisės atsiradimo, o ją patvirtinantys dokumentai registro tvarkytojui nepateikti. Ieškovas ir atsakovė 2019 metų pabaigoje kreipėsi į notarą dėl buto nuosavybės teisės perleidimo ieškovui įforminimo. Notaras nurodė, kad šalių buto nuosavybės dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra atidalintos ir nustatytos, todėl nėra teisinės galimybės buto dalies perleidimą įforminti notarine tvarka ir ieškovas turėtų kreiptis į teismą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje ieškovo ieškinį atsisakė priimti. Teismas nustatė, kad nesant ginčo dėl teisės, ieškinys nenagrinėtinas ginčo teisenos tvarka. Aplinkybė, kad ieškovas negali įregistruoti asmeninės nuosavybės į butą, kuris šiuo metu yra įregistruotas kaip jungtinė šalių nuosavybė, taip pat tai, jog šalys neatliko tam tikrų veiksmų, dėl kurių susitarė 2010 metais nutraukdamos santuoką, nėra pagrindas teismui ieškovo reikalavimą (dėl kurio nėra ginčo) nagrinėti ginčo teisenos tvarka.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

5.       Ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2845-565/2020 ir perduoti ieškovo M. B. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Iš nutarties motyvų neaišku, kodėl ieškovo ieškinys įvertintas kaip nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Hastingso grafystės teismas 2010 m. liepos 29 d. sprendimu nurodė ne priteisiantis buto nuosavybės teisę ieškovui, o tik nustatydamas pareigą atsakovei perduoti butą ir nuosavybės teisę į jį ieškovui. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad VĮ Registrų centras nelaiko minėto Hastingso grafystės teismo 2010 m. liepos 29 d. sprendimo pagrindu įregistruoti ieškovo asmeninės nuosavybės teisę į butą. Be to, notarė taip pat nurodė, kad šalių buto nuosavybės dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra atidalintos ir nustatytos, todėl nėra teisinės galimybės buto dalies perleidimą įforminti notarine tvarka, o ieškovas dėl nuosavybės teisės pripažinimo turėtų kreiptis į teismą.

5.2.                      Jeigu, pirmosios instancijos teismo vertinimu, šioje byloje ieškovas turėtų papildomai reikšti dar ir reikalavimus dėl buto nuosavybės dalių atidalijimo ar nustatymo, pirmosios instancijos teismas tą galėjo nurodyti nutartyje ir ieškovas tai būtų padaręs. Jokie papildomai reikalavimai nėra reikalingi ir teismas neabejotinai turi teisę priteisti ieškovui butą asmeninės nuosavybės teise. Nutartyje nenurodyta, koks turėtų būti tinkamas ieškovo teisių gynimo būdas, jeigu ieškovo ieškinys nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. 

7.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį dėl asmeninės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo.

8.       Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad jo ir atsakovės santuoka nutraukta be ginčo, abiejų sutuoktinių bendru sutarimu Jungtinės Karalystės Hastingso grafystės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu dėl santuokos nutraukimo, o Jungtinės Karalystės Hastingso grafystės teismo 2010 m. liepos 29 d. sprendimu padalintas sutuoktinių turtas, kuriuo nuspręsta, kad sutuoktinė (atsakovė) per tris mėnesius nuo šio sprendimo dienos perduos sutuoktiniui visą savo teisėtą turtą ir pelną su visa garantija nuosavybei – butui Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotam Nekilnojamojo turto registre. Toks užsienio teismo sprendimas laikytinas ne sprendimu, kuriuo modifikuojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvos Respublikoje, bet sprendimu, nustatančiu atsakovės (ieškovo sutuoktinės) pareigą perduoti ieškovui savo teises į minėtą nekilnojamąjį turtą, t. y. imtis aktyvių veiksmų.

9.       Byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį, kadangi nustatė, kad iš pateikto ieškinio negalima spręsti, kad tarp šalių yra ginčas dėl teisės ir aplinkybė, jog ieškovas negali įregistruoti asmeninės nuosavybės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra įregistruotas kaip jungtinė šalių nuosavybė, taip pat tai, jog šalys neatliko tam tikrų veiksmų, dėl kurių susitarė 2010 metais nutraukdamos santuoką, nėra pagrindas teismui ieškovo reikalavimą (dėl kurio nėra ginčo) nagrinėti ginčo teisenos tvarka. 

10.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, CPK 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020). CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad yra pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

11.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, neišsiaiškinęs bylos šalių pozicijos ginčo klausimu. Iš prie ieškinio pridėto Jungtinės Karalystės Hastingso grafystės teismo 2010 m. liepos 29 d. sprendimo matyti, kad atsakovė įpareigota imtis aktyvių veiksmų ir perduoti savo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą ieškovui. Iš ieškinyje nurodomų aplinkybių matyti, kad ieškovė iki šiol šių teisių nėra perdavusi. Toks atsakovės neveikimas ilgą laiką (nuo 2010 metų) kelia abejonių, ar tarp šalių nėra ginčo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo teisinio suinteresuotumo visiškai nevertino. Todėl nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovė sutinka su ginčo nekilnojamojo daikto perleidimu ir perėjimu ieškovui bei neturi dėl to prieštaravimų, tai nereiškia, kad ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą ir ginti savo galimai pažeidžiamų teisių ir teisėtų interesų. Atitinkamai, teismas, išsprendęs ieškinio priėmimo klausimą ir jį priėmęs, turi informuoti atsakovę apie ieškinį ir nustatyti terminą pateikti atsiliepimą (CPK 142 straipsnis). Pažymėtina, kad remiantis CPK 42 straipsnio 1 dalimi, atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį. 

12.       Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikina kaip nepagrįstą ir grąžina klausimą dėl ieškovo M. B. ieškinio priėmimo spręsti iš naujo.

13.       Atsižvelgdamas į ieškovo ieškinyje ir atskirajame skunde nurodomus argumentus ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovas savo subjektines teises ir teisėtus interesus, nesant tarp šalių ginčo, gali ginti sudarydamas taikos sutartį su atsakove (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškovo M. B. ieškinio priėmimo spręsti iš naujo.

Teisėjas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   Vigintas Višinskis