Civilinė byla Nr. e2-19328-861/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09248-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5.; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,

sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,

dalyvaujant ieškovės R. M. atstovui advokato padėjėjui Mariui Baniui,

atsakovo RUAB Energus atstovui advokato padėjėjui Donatui Mieliauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui RUAB Energus dėl skolos priteisimo ir

n u s t a t ė :

Ieškovė ieškinyje teismui nurodė, jog ji ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė nuomos sutartį, pagal kurios 1.1 punktą susitarė, kad perduoda atsakovui laikinai naudotis 35 kv. m. bendro ploto patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), už numatytą nuomos mokestį. Nuomos sutarties 2.1 punktu buvo susitarta, kad nuomos mokestis yra 20 eurų per parą, mokant 15 dienų į priekį. Nuomos sutarties 6.1 punktu buvo susitarta, kad sutartis sudaroma nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Atsakovas už nuomą ieškovei iš viso sumokėjo tik 600 Eur, o likusios sumos už nuomą nesumokėjo ir liko skolingas 3 080 Eur. ieškovė nurodė, kad atsakovui registruotu paštu ir el. paštu 2021-02-09 išsiuntė raginimą apmokėti susidariusią skolą ir pridėjo (duomenys neskelbtini) Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, o atsakovas, gavęs raginimą ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, 3 080 Eur skolos negrąžino. Ieškovė taip pat gavo atsakovo parengtą 2021-02-10 Aktą dėl skolų suderinimo, kuriame atsakovas nurodė, kad galutinis likutis yra nulis, tačiau ieškovė grąžino nurodytą aktą su savo prieštaravimais ir pastabomis, kad galutinis likutis yra 3 080 Eur. Be pagrindinės skolos ieškovė prašė teismo priteisti jai 40 Eur išieškojimo išlaidų, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atsiliepimu nurodė, kad jo veikla yra tiesiogiai susijusi su statybos darbų atlikimu, teikiamos paslaugos atliekamos visos Lietuvos teritorijoje, o dėl teikiamų paslaugų specifiškumo, specialistai samdomi iš visos Lietuvos, todėl sutartis buvo sudaryta tikslu laikinai apgyvendinti darbuotojus. Tai įrodo, kad patalpos išnuomojamos aiškiai apibrėžtam patalpų naudojimo tikslui ir paskirčiai, taigi, sutartis skirta trumpalaikei nuomai. Atkreipė dėmesį, jog sutarties 2.1 punktu šalys aptarė trumpalaikės nuomos mokėjimo sąlygas, t. y. numatė, jog buto nuomos paros kaina yra 20 Eur, o mokėjimai yra atliekami 15 dienų į priekį - aiškiai susitarė, jog nuomojamos patalpos bus naudojamos pagal poreiki, o nuomos mokestis mokamas tuomet, kai faktiškai apgyvendinami atsakovo darbuotojai. Akcentavo, jog dėl susidariusios COVID-19 pandemijos situacijos bei dėl sumažėjusio atsakovo darbuotojų užimtumo, nebuvo poreikio naudotis sutartyje aptartu turtu, o nurodytomis patalpomis atsakovas faktiškai naudojosi tik 3 savaites ir yra pilnai atsiskaitęs. Pabrėžė, kad sutarties sąlygų dviprasmiškumą ir neaiškumą lemia šios sutarties tekstas, rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus, todėl teismas, aiškindamasis tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Sutarties šalių valia bei tikslas, sąlygos lemia, jog nuomos mokestis turėjo būti mokamas už faktiškai naudojamą laikotarpį, kaskart mokant nuomos mokestį į priekį, todėl nesant mokėjimų į priekį, akivaizdu, jog turtu net nebuvo naudojamasi. Papildomai nurodė, kad nagrinėjamos situacijos kontekste konstatuotinos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtą ekstremalią situaciją bei įvestą karantiną ir dėl jo taikytus apribojimus, todėl vien ir dėl šios priežasties atsakovas turėtų būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės nenugalimos jėgos pagrindu. 

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad sutartis buvo terminuota, numatytas mokestis, o jokių kitų sąlygų nėra. Nors atsakovas orientuojasi į faktinį patalpų naudojimą, tokia sąlyga nėra numatyta, dėl to nebuvo susitarta, o atsakovas yra įmonė, profesionalus verslininkas, tokias sutartis sudarantis ne pirmą kartą. Pabrėžė, kad iki pretenzijos 2021 m. vasario 9 d. tarp šalių vyko komunikacija žodžiu, telefonu, bet atsakovas skolos nesumokėjo, apie faktinį sutarties nutraukimą nesant poreikiui nuomotis, ieškovės neinformavo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad buvo sutarta dėl nuomos mokesčio už laiką, kai realiai bus apgyvendinti darbuotojai – tą rodo tiek sutarties tekstas, tiek numatytas mokestis. Pabrėžė, kad sutarties vykdymas nėra tinkamas, kai prašoma sumokėti įsiskolinimą praėjus 5 mėnesiams po sutarties pasibaigimo, ieškovė turėjo žinoti, kas vyksta su jos patalpomis, kada ten žmonės gyvena, kada negyvena, o pati sutartis yra neaiški, jos tekstą surašė ieškovė. Paaiškino, kad atsakovas ieškovei nepranešė, jog patalpose darbuotojai negyvena, nes ši nuomos sutartis nebuvo prioritetinė, ji galėjo pasimesti dėl žmogiškosios klaidos, nes administruoti sutartis idealiai yra sunku, dėl karantino tai buvo neįmanoma padaryti, o galimybę informuoti ieškovę, atsakovas praleido. Kėlė klausimą, kodėl to nesužiūrėjo ieškovė, be to, galimai patalpos buvo perleistos kitam nuomininkui. Atstovas nurodė, kad sąlygos, jog mokama tada, kai gyvenama, sutartyje nėra, o sutarties vykdymas galėjo būti sklandesnis, tačiau ieškovė piktybiškai naudojosi situacija, kad atsakovas yra restruktūrizuojamas, o į sutartį atsakovas neįsigilino, nes daug darbų. Nesant mokėjimų ieškovei turėjo būti aišku, kad patalpose niekas negyvena, bet ji nereiškė pretenzijų, vadinasi, ieškovei tiko, kad nuomos mokestis nemokamas. Akcentavo, kad atsakovui skolos suma yra jautri, o ieškovė piktnaudžiavo, nes neinicijavo derybų.

Ieškinys tenkinamas. 

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė nuomos sutartį, pagal kurios 1.1 punktą susitarė, kad ieškovė perduoda atsakovui laikinai naudotis 35 kv. m. bendro ploto patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), už numatytą nuomos mokestį. Nuomos sutarties 2.1 punktu buvo susitarta, kad nuomos mokestis yra 20 eurų per parą, mokant 15 dienų į priekį. Nuomos sutarties 6.1 punktu buvo susitarta, kad sutartis sudaroma nuo (duomenys neskelbtini)  iki (duomenys neskelbtini). Atsakovas už nuomą ieškovei sumokėjo 600 Eur.

Lietuvos Respublikos CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos CK 6.487 str. 1 d.).

Byloje kilus ginčui dėl sutarties turinio ir jos aiškinimo, atsakovas pabrėžė, kad rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus ir prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Su tokiu bylos aplinkybių vertinimu teismas sutikti negali – sutarties tekstas aiškus ir nedviprasmiškas, o vertinant sutarties sąlygą dėl nuomos mokesčio mokėjimo, apie tai, kad mokestis mokamas tuomet, kai butas yra apgyvendintas, sutartyje neužsimenama. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuomos sutartis yra teminuota, dėl ko byloje ginčo nėra, o sutarties sąlyga, kad nuomos mokestis yra mokamas už parą, neleidžia teismui daryti išvados, jog tai siejama su realiu apsigyvenimu bute. Teismas kritiškai vertina ir atsakovo atstovo paaiškinimus teismo posėdyje, jog visu sutarties terminu atsakovui apgyvendinus žmones bute 1 parą nuomos mokestis ir turėtų būti sumokamas už 1 parą, o kitu sutarties galiojimo laiku ieškovė galėjo bendradarbiauti su atsakovu ir butą perleisti. Atsižvelgtina ir į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog sutartyje teiginio, jog mokama tada, kai gyvenama, nėra, jog butas apgyvendinamas pagal poreikį ir tik tada mokamas numos mokestis, nenurodyta.

Kaip teisingai nurodo atsakovas, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai; kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia - kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017). Teismas pabrėžia, kad šalims skirtingai aiškinant sutarties šalių valią, atsižvelgtina į rašytinės sutarties turinį. Tai, kad atsakovas turėjo siekį išsinuomoti butą pusės metų terminui, o mokėti už paras, kurių metu butas buvo apgyvendintas, įrodymų, išskyrus atsakovo paaiškinimus, byloje nėra. Teismas negali sieti taip aiškinamos atsakovo sąlygos ir su numatytu sutartyje nuomos mokesčiu – kad šalys susitarė nuomos mokestį mokėti 20 Eur per parą mokant 15 dienų į priekį nereiškia, jog šalys susitarė tokį nuomos mokestį mokėti tik tada, kai bute gyvens atsakovo darbuotojai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas, nebeturėdamas poreikio vykdyti nuomos sutarties, į ieškovę dėl jos nutraukimo nesikreipė. Tą iš esmės pripažino ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad ši nuomos sutartis atsakovui nebuvo prioritetinė, ji galėjo tiesiog pasimesti dėl žmogiškosios klaidos, nes administruoti sutartis idealiai yra sunku, į sutartį atsakovas neįsigilino, nes daug darbų.

Teismas nesutinka ir su atsakovo pozicija, jog ieškovė piktybiškai naudojosi situacija, nebendradarbiavo, galimai buvo perleidusi butą kitam nuomininkui ir tokia situacija jai buvo patogi, be to, neinicijavo derybų. Teismas primena, kad pats bendradarbiavimo terminas reiškia, jog procese privalo dalyvauti abi šalys, o atsakovo siekis perkelti visą atsakomybę ieškovei, kuomet pats teismo posėdyje pripažino, jog sutartis nebuvo prioritetinė, galėjo pasimesti dėl žmogiškosios klaidos, į sutartį atsakovas neįsigilino, nes daug darbų, nėra nei sąžininga, nei teisinga. Teismas daro vienareikšmę išvadą – jei atsakovas, pasikeitus darbo planavimo ir organizacinėms aplinkybėms, neturėjo tikslo po kurio laiko toliau vykdyti sutarties, jo pareiga buvo apie tai informuoti ieškovę ir inicijuoti derybas, nes tai buvo išimtinai atsakovo interesas. Kad atsakovo įmonėje prasidėjo reorganizacija, šalyje buvo paskelbtas karantinas, iš esmės šios situacijos nekeičia ir teismo išvados negali įtakoti.

Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.200 str., kuris numato sutarties šalių pareigą vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, be to, vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, o sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Teismas mano, kad šioje byloje yra nustatyta, jog atsakovas pažeidė sutarties vykdymo sąlygas taip pat bendradarbiavimo pareigą ir pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. 

Atsakovas byloje nurodo, jog teismui įvertinus jo veiksmus kaip sutarties pažeidimą, taikytinos CK 6.212 str. 1 d. įtvirtintos sąlygos, leidžiančios konstatuoti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes. Pažymėtina, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Kaip nurodo pats atsakovas, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai kaip aplinkybių nebuvimas sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti, dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti, šalis tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio, nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.

Pasak atsakovo, teismas turėtų atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtą ekstremalią situaciją bei įvestą karantiną ir dėl jo taikytus apribojimus, kurie patvirtina nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes, todėl vien dėl šios priežasties atsakovas turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės nenugalimos jėgos pagrindu. Teismas pažymi, kad tarp šalių sutartis buvo sudaryta 2020 m. birželio 21 d., taigi, jau 3 mėnesius šalyje galiojus karantinui, kuris paskelbtas 2020 m. kovo 16 d., todėl vien šiuo aspektu atsakovo motyvai dėl nenugalimos jėgos aplinkybių taikymo yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir sutrikus atsakovo veiklai dėl karantino, byloje nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į ieškovę dėl sutarties nutraukimo ir/ar pakeitimo. Iš atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu teismas daro išvadą, kad atsakovas dėl tik nuo jo paties priklausančių aplinkybių su ieškove sudarytą sutartį administravo nepakankamai rūpestingai, buvo aplaidus, neinformavo ieškovės ir nebendradarbiavo su ja dėl sutarties nutraukimo, todėl yra atsakingas už pagal nuomos sutartį susidariusią skolą.

Tenkinant ieškovės reikalavimą dėl 3080 Eur skolos iš atsakovo priteisimo, iš atsakovo priteistina ir 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimo pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 3080 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2021-04-01, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 87 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo RUAB Energus, į. k. 302571367, 3080 Eur skolą, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (3080 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-04-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 87 Eur žyminio mokesčio ieškovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                      Donata Kravčenkienė