Civilinė byla Nr. e2S-1171-459/2018

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01171-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3;

3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.14; 3.2.6.13

                (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KP mažmena“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KP mažmena“ ieškinį atsakovui I. B. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „KP mažmena“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo I. B. 7 837,15 Eur žalai, kilusiai iš darbo teisinių santykių, atlyginti. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 23 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas iš dalies – iš atsakovo I. B. ieškovei UAB „KP mažmena“ priteistas 4 912,81 Eur žalos atlyginimas ir 552 Eur bylinėjimosi išlaidos, kita ieškinio dalis atmesta.

2.       2018 m. gegužės 14 d. ieškovė UAB „KP mažmena“ pateikė apeliacinį skundą dėl 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo už akių, kuriuo prašoma panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys dėl 2 924,34 Eur žalos priteisimo atmestas, ir tą ieškinio dalį patenkinti. 2018 m. gegužės 31 d. ieškovė UAB „KP mažmena“ pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl sprendimu už akių patenkintos ieškinio dalies ir bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad byloje nebuvo pateiktas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys patenkintas, įsiteisėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. birželio 6 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino. Teismo motyvai:

 3.1. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 23 d. sprendimas už akių neįsiteisėjęs. Ieškiniu buvo keliamas vienas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Tai, kad dalis reikalavimo patenkinta, o dalis atmesta, nesudaro pagrindo laikyti patenkintos reikalavimų dalies ir atmestos reikalavimų dalies savarankiškais reikalavimais. Sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkintas reikalavimas ir kurios ieškovė neskundžia apeliaciniu skundu, nėra dėl savarankiškų reikalavimų. Sprendimas nėra skubiai vykdytinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4.       Ieškovė UAB „KP mažmena“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo patenkinti. Skundo motyvai:

4.1.        Nurodo, kad ieškiniu buvo keliamas ne vienas reikalavimas, o du reikalavimai dėl žalos atlyginimo. Pirmas reikalavimas susijęs su atsakovo iš klientų priimtų ir į bendrovės kasą neįneštų pinigų gražinimu (patenkinta ieškinio dalis), o antrasis reikalavimas susijęs su atsakovui perduotomis ir po darbo santykių nutraukimo bendrovei negrąžintomis materialinėmis vertybėmis (antras reikalavimas). Abu reikalavimai grindžiami skirtingais rašytiniais duomenimis ir kiekvienas jų gali būti atskiru bei savarankišku bylos dalyku. Negana to, atsakovo prievolė įnešti į bendrovės kasą iš klientų surinktus pinigus ir atsakovo prievolė grąžinti ieškovei jos perduotus valdyti daiktus po darbo santykių nutraukimo kyla skirtingų teisės normų pagrindu. Todėl nepriklausomai nuo to, kad ieškinyje nurodoma, jog jis teikiamas dėl žalos atlyginimo, reikalavimai yra pareikšti du, o ne vienas.

4.2.        Pažymi, kad vengimas išduoti vykdomąjį raštą dėl neapskųstos teismo sprendimo dalies yra neracionalus ir beprasmis. Apeliacine tvarka bylą nagrinėjantis teismas neturi teisės pabloginti ieškovės padėties ir pasisakyti dėl patenkintos teismo sprendimo dalies (CPK 312, 313 str.). Vadinasi, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka dėl apskųstos dalies situacija nepasikeis tiek tuo atveju, jei apeliacinis skundas butų patenkintas, tiek ir tuo, jei apeliacinis skundas butų atmestas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

7.       Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo.

8.       CPK  588 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str. 1 d.). Viena iš vykdomųjų dokumentų rūšių yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 str. 1 p.), kurių išdavimo tvarką reglamentuoja CPK VI dalies XLIV skyrius. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrąja taisykle, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Atsižvelgiant į CPK įtvirtintą vykdomojo rašto išdavimo tvarkos reglamentavimą, darytina išvada, jog, jei tai nėra skubaus vykdymo atvejis, įstatymas vykdomojo rašto išdavimą, esant išieškotojo rašytiniam pareiškimui, sieja su teismo sprendimo įsiteisėjimu.

9.       Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 279 str. 1 d.).

10.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pagal apeliantės pareikštą ieškinį nagrinėjo apeliantės reikalavimus dėl 4 912,82 Eur žalos, kurią sudaro negrąžintų piniginių lėšų už parduotas prekes suma atlikus išskaitą, ir 2 924,34 Eur žalos, kurią sudaro inventorizacijos metu nustatytas prekių trūkumas, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė 4 912,81 Eur žalos atlyginimą. Ieškovė, nesutikdama su priimtu sprendimu už akių, pateikė apeliacinį skundą, prašydama skundžiamo sprendimo už akių dalį dėl 2 924,34 Eur žalos atlyginimo priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas priimtas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas paduotas tik dėl dalies sprendimo, apeliantė padavė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl sprendimo už akių dalies, kuria patenkintas ieškinys ir nepaduotas apeliacinis skundas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad sprendimas yra neįsiteisėjęs, netenkino prašymo išduoti vykdomąjį raštą. Apeliantė, kvestionuodama šią pirmosios instancijos teismo nutartį, teigia, jog dėl neapskųstos sprendimo dalies turėtų būti išduotas vykdomasis raštas, nes: ieškovės neapskųsta sprendimo dalimi (4 912,81 Eur) išnagrinėtas reikalavimas laikytinas savarankišku reikalavimu, dėl kurio nėra ginčo apeliacinėje instancijoje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad jos nepaneigia skundžiamos nutarties pagrįstumo.

11.       Atsižvelgiant į tai, kad nėra nurodyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 23 d. sprendimas už akių vykdytinas skubiai, ir į tai, kad tiek ieškinyje, tiek sprendime už akių ieškovės pareikšti reikalavimai nebuvo išskirti į atskirą bylą, dėl jų nebuvo priimtas dalinis sprendimas, jie nebuvo išskirti ir rezoliucinėje sprendimo dalyje, nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad neapskųsta sprendimo už akių dalimi išnagrinėtas reikalavimas gali būti laikomas savarankišku reikalavimu, dėl kurio priimta sprendimo dalis gali įsiteisėti atskirai nuo likusios teismo sprendimo dalies. Todėl, įvertinus ir tai, kad  procesinės teisės normos nenumato galimybių išduoti vykdomąjį raštą tik dėl dalies priteistos skolos, nes vykdomajame rašte turi būti nurodoma ir su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui (CPK 648 str. 1 d. 4 p.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą tik dėl dalies priteistos skolos bei bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad net jei reikalavimus pagal ieškinį ir būtų buvę galima vertinti kaip santykinai savarankiškus, ir tokiu atveju teismų praktikoje nėra toleruojamas vykdomųjų raštų išdavimas dėl dalies sprendimo, kuri galėtų pasikeisti tenkinus apeliacinį skundą (jo dalį).

12.       Apeliantė nurodo, kad vengimas išduoti vykdomąjį raštą dėl neapskųstos teismo sprendimo dalies yra neracionalus ir beprasmis. Apeliacine tvarka bylą nagrinėjantis teismas neturi teisės pabloginti ieškovės padėties ir pasisakyti dėl patenkintos teismo sprendimo dalies (CPK 312, 313 str.).

13.       CPK 313 str. numato, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Tačiau blogesnio sprendimo priėmimu nelaikomas skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat kai sprendimas priimtas šio Kodekso 320 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju.

14.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims; apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tirdamas CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatų, kurių tuometinėje redakcijoje (2002 m. vasario 28 d. redakcija) buvo nustatyta apeliacinės instancijos teismo teisė peržengti apeliacinio skundo ribas tik šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kategorijų bylose, konstitucingumą, 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime išaiškino, kad CPK 320 straipsnyje „Bylos nagrinėjimo ribos“ nustatytas teisinis reguliavimas išreiškia ir įtvirtina visuotinai pripažintą civilinio proceso teisės principą tantum devolutum quantum appellatum. Šis principas reiškia, inter alia, tai, kad apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti bei vertinti tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir neturi tikrinti bei vertinti, ar teisėtos ir pagrįstos yra tos sprendimo dalys, kurios nebuvo apskųstos apeliacine tvarka. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi savo iniciatyva išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir imtis analizuoti tokių argumentų, kurie apeliaciniame skunde nėra nurodyti. Tačiau, Konstitucinio Teismo vertinimu, vadovaujantis principu tantum devolutum quantum appellatum, apeliacinės instancijos teismui negali būti visiškai uždrausta remtis ir argumentais, nenurodytais apeliaciniame skunde, jeigu tuos argumentus pateikia kiti proceso dalyviai. Visuotinai pripažįstama ir tai, kad šis principas nėra absoliutus, inter alia, tuo aspektu, jog apeliacinės instancijos teismas tam tikrais atvejais ne tik gali, bet ir privalo peržengti apeliacinio skundo ribas. Tokios šio principo ribos – minėtos bendrosios taisyklės išimtys (beje, įtvirtintos daugelio valstybių civilinio proceso įstatymuose) – paprastai būna susijusios su būtinumu apsaugoti, apginti pamatines vertybes – viešąjį interesą, silpnesniosios ginčo šalies teises, teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius ir pan. Tokias pamatines vertybes paprastai įtvirtina, saugo ir gina demokratinių teisinių valstybių konstitucijos. Taigi principas tantum devolutum quantum appellatum savaime nesuponuoja, kad apeliacinės instancijos teismas turi būti apeliacinio skundo ribų varžomas taip, jog jo sprendimas būtų iš esmės neteisingas ir tai pažeistų konstitucines vertybes. Todėl apeliantės argumentai, kad bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka situacija dėl apskųstos dalies nepasikeis bet kokiu atveju, atmestini kaip nepagrįsti, nes apeliacinės instancijos teismas turi teisinį pagrindą bylą peržiūrėti ir visa apimtimi (CPK 320 str.).

Dėl procesinės bylos baigties

15.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas 

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                               Raimonda Andrulienė