LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2020 m. gegužės 6 d. gautu ieškovės BUAB „Acumen“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 13 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą,
n u s t a t ė :
Ieškovė BUAB „Acumen“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 13 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimas, kuriuo atmestas jos ieškinys atsakovėms UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovės BUAB „Acumen“ paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai nepagrįstai atmetė ieškinį dėl ieškinio senaties termino praleidimo; ieškovės nuomone, teismai turėjo taikyti ne CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, bet taikyti šiuo klausimu specialiąsias teisės normas – Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnį, 10 straipsnio 7 dalies 2 punktą, 11 straipsnio 1 dalį ir 5 dalies 8 punktą, 13 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnį ir Akcinių bendrovių įstatymo 1, 19, 20 ir 37 straipsnius; apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymo, dėl to padarė neteisingą išvada, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą privalėjo sužinoti nuo hipotekos sandorių įregistravimo viešajame registre momento; 2) pirmosios instancijos teismas atsisakė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, net nevertinęs, ar yra sąlygos bylai sustabdyti, taip pažeidė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos; apeliacinės instancijos teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus šiuo klausimu.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas ieškovės prašymas sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Alė Bukavinienė
Dalia Vasarienė