Civilinė byla Nr. e2-499-943/2018

                            Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02567-2017-5

              Procesinio sprendimo kategorija

3.1.18.1

              (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovams S. T. (S. T.) ir J. T. dėl skolos už be apskaitos sunaudotą elektros energiją priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų S. T. ir J. T. 40 237,29 Eur už be apskaitos sunaudotą elektros energiją, priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį turtą, nes ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, todėl priimto sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovų turtą ieškinio reikalavimų ribose.
4. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, reikšdama reikalavimus atsakovams, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė tai patvirtinančius įrodymus, todėl ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Prašoma priteisti žala kildinama iš atsakovų neteisėtų veiksmų, pasireiškusių nelegaliu kabelio nutiesimu ir neapskaitiniu elektros energijos vartojimu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskirajame skunde apeliantė J. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovė nenurodė įstatymo normų bei faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog už S. T. priklausančiame žemės sklype įrengto slapto elektros kabelio atšaką turi solidariai atsakyti ir J. T..
2. Ieškovė nutyli svarbią aplinkybę, jog jos pačios iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir vėliau baudžiamoji byla buvo perduota į teismą tik dėl S. T. veiksmų, tuo tarpu J. T. net nėra įtraukta į kviestinų į apklausą asmenų sąrašą minėtoje byloje.
3. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nenurodė jokių motyvų, kurie pagrįstų nutarties išvadą dėl grėsmės, galimai palankaus ieškovei sprendimo priėmimo atveju įvykdymo. Teismas motyvuodamas nutartį tik nurodė, jog nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo netenkinti atskirojo skundo ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad buvo padaryta neteisėta kabelio atšaka, per kurią, apeinant skaitiklį, buvo vartojama elektros energija būtent J. T. priklausančiame pastate.
2. Ieškiniu prašoma priteisti 40 237,29 Eur suma fiziniam asmeniui yra reikšminga, taip pat byloje nėra duomenų, kurie leistų padaryti priešingą išvadą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pateikė tik atsakovė J. T., todėl dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo S. T. atžvilgiu pagrįstumo ir teisėtumo šioje byloje sprendžiama nebus.
8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, pateikusi teismui ieškinį dėl skolos už be apskaitos sunaudotą elektros energiją priteisimo, ieškinio reikalavimų dalyje nurodė: „atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo suma atsakovams (fiziniams asmenims) yra didelė, teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovui, įpykdymas būtų labai apsunkintas ar net neįmanomas. Dėl to prašome pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti atsakovams priklausantį turtą 40 239,29 Eur sumai“. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prašymo argumentus, skundžiama nutartimi nutarė, jog jie pagrindžia CPK 144 straipsnyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, todėl prašymą tenkino.
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
10. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek ieškovės prašyme, tiek pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas didelės ieškinio sumos kriterijus nėra pakankamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės prašymo, kuriame nurodytas tik didelės ieškinio sumos kriterijus kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumą nukrypo nuo šios nurodytos teismų praktikos, kuri yra sektina.
11. Pripažinus, jog vien didelės ieškinio sumos kriterijus nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pažymi, jog ieškovė nei prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atsiliepime į atskirąjį skundą, nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių galimą atsakovės procesinį nesąžiningumą, todėl atsakovės atskirasis skundas laikytinas pagrįstu, o skundžiama nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės J. T. atžvilgiu naikintina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 144 straipsnio 3 dalį laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK XI skyriaus 5 skirsnyje nustatyta tvarka, todėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio ieškovei pasikeitus aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
12. Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliantės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis).
13. Teismas, nustatęs, kad neegzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui), neanalizuoja ir nevertina ieškinio preliminaraus pagrįstumo, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovei J. T., naikinama, o ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei J. T. atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties dalį, kuria atsakovės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei J. T. atmesti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                      Egidija Tamošiūnienė