Civilinė byla Nr. e2A-256-967/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15112-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.9.1; 3.3.1.19.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Svetlanos Paninos ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Technikas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Technikas“ dėl leidimo be bendraturčio sutikimo atlikti rekonstrukcijos darbus.        

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė A. S. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė pripažinti teisę be atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Technikas“ (toliau – atsakovė) sutikimo atlikti 143/500 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, esančios (duomenys neskelbtini), dalies B3, rekonstrukciją pagal UAB „A3D“ parengtus „Gyvenamosios paskirties daugiabučio pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas, įrengiant palėpę“ projektinius sprendinius, priteisti iš atsakovės 1 149,50 Eur ekspertizės išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (patikslintame ieškinyje, dublike, rašytiniuose paaiškinimuose) nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 143/500 dalys negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – neįrengta palėpė), esančios pastate (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas). Ieškovei ir kitiems trims patalpų bendraturčiams nustatyta naudojimosi šiomis patalpomis tvarka (pagal 2017 m. lapkričio 22 d. Palėpės pasidalinimo planą, užregistruotą Nekilnojamojo turto registre, ieškovė valdo dalį B3 (21,70 kv. m), atsakovė – B1 (5,06 kv. m). Ieškovė 2017 m. lapkričio 30 d. šias patalpas nusipirko iš atsakovės, kad galėtų jose įsirengti gyvenamąsias patalpas, taip praplėsdama turimą vieno kambario būstą Pastato antrajame aukšte. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2017 m. lapkričio 22 d. parengtas Neįrengtos palėpės patalpų projektinis pasiūlymas dėl butų įrengimo šiose patalpose – ieškovei (B3) ir kitam bendraturčiui J. L. (B2). 2017 m. lapkričio 22 d. fasado architektūros sprendinių projektinį pasiūlymą dėl butų palėpės patalpose įrengimo pasirašė ir atsakovės atstovė – (duomenys neskelbtini) L. G., nurodydama „pritariu“. Ieškovė nurodė, kad ji, turėdama visų bendraturčių sutikimus, siekia toliau vykdyti projektą – gauti statybos leidimą iš Kauno miesto savivaldybės. Dėl aplinkybės, kad dalį palėpės patalpų atsakovė pardavė ieškovei, pakito tik atsakovės turėtų patalpų dydis ta dalimi, kuri buvo parduota ieškovei. Kitų palėpės bendraturčių dalys nekito, galioja ankstesnis bendraturčių susitarimas dėl palėpės patalpų paskirstymo tarp atsakovės, J. L. ir R. J.. 2019 m. gegužės mėn. rekonstrukcijos projektą parengęs (duomenys neskelbtini) M. Š. informavo ieškovę, kad atsakovė atšaukė savo sutikimą dėl rekonstrukcijos. Pati ieškovė iki to laiko jokių dokumentų iš atsakovės dėl sutikimo atšaukimo nėra gavusi. Ieškovei nebuvo pateikti jokie dokumentai iš atsakovės dėl projekto sprendinių netinkamumo ar atsakovės interesų į bendrai valdomą nekilnojamąjį turtą pažeidimo, tik žodžiu 2019 m. pavasarį buvo išsakytos pretenzijos. Tuo pagrindu ieškovė papildomai 2019 m. kovo 4 d. atliko techninio projekto „Gyvenamosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinis remontas, įrengiant palėpę“ bendrosios ekspertizės aktą Nr. BG 19-3, kuriuo nustatyta, kad projektas atitinka reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus privalomojo projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Ieškovei pasiteiravus atsakovės, dėl kokių priežasčių nepritaria rekonstrukcijos projektui, 2019 m. gegužės 28 d. jai buvo įteiktas atsakovės raštas, kad projektas atsakovei neva nebuvo pateiktas susipažinti. Šiuo metu ieškovės statybos leidimui gauti teiktas projektas nepatvirtintas, ieškovė negali vykdyti nuo 2019 m. numatytos neįrengtos palėpės rekonstrukcijos, nesant bendraturtės – atsakovės – sutikimo. Ieškovė pažymėjo, kad ji atsakovę informavo dėl palėpės pertvarkymo tinkamai, atsakovė pritarė pateiktiems projektams. Atsakovė pritarė ir abipus ieškovės patalpų esančių palėpės dalių, priklausančių butams Nr. 2 ir Nr. 4, kapitaliniam remontui, pertvarkant jas į gyvenamąsias patalpas, minėtų butų savininkai taip pat pateikė analogiškus projektinius sprendinius pritarimams gauti. Kiek ieškovei pavyko išsiaiškinti, atsakovė atšaukė savo sutikimą dėl to, kad ji reikalauja, jog ieškovė leistų per jos dalinės nuosavybės teise valdomo pastato (duomenys neskelbtini), sieną nutiesti atsakovei priklausančio kavinės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ortakį – vėdinimo sistemą. Aplinkybė, kad atsakovė pageidauja būtent pro ieškovės langą pravesti naujai projektuojamą kavinės ortakį, o ieškovė su tuo nesutinka, ir tapo priežastimi, kodėl atsakovė nesutinka būtent tik su ieškovės prašomu palėpės rekonstravimu.

3.       Atsakovė UAB „Technikas“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike, rašytiniuose paaiškinimuose) atsakovė nurodė, kad ieškovė tinkamai neinformavo atsakovės apie ketinamus atlikti palėpės pertvarkymo darbus, prieš kreipdamasi į teismą su ieškiniu, neišnaudojo visų galimybių su atsakove susitarti tarpusavyje. Bylos medžiagoje yra 2019 m. gegužės 2 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenis, kuriame išreikštas atsakovės nepritarimas palėpės pertvarkymo darbams, pažymint, kad atsakovei nepateiktas rekonstrukcijos darbų projektas. Be to, bylos medžiagoje taip pat yra atsakovės ieškovei adresuotas 2019 m. gegužės 28 d. raštas Nr. 11, kuriame ieškovei itin aiškiai išreikštas atsakovės pageidavimas gauti statybos darbų projektą tam, kad ji galėtų pritarti arba nepritarti palėpės dalies pertvarkymui, bei gauti detalią informaciją apie numatomus atlikti palėpės statybos (pertvarkymo) darbus. Atsakovė statybos darbų projekto nematė ir negalėjo su juo susipažinti iki pat ieškovei pateikiant į bylą 2020 m. spalio 26 d. patikslintą ieškinį. Vėliau, t. y. ieškovei Pastate atlikus savavališkos statybos darbus ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai surašius ieškovei savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-200716-00081, paaiškėjo, kad į bylą pateiktas statybos projektas „Gyvenamosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinis remontas, įrengiant palėpę“, nėra teisingas, kadangi ieškovė savavališkai Pastate atliko rekonstrukcijos, o ne kapitalinio remonto darbus, kaip yra nurodyta nurodytame statybos projekte. Tai reiškia, kad ieškovė nei iki šios bylos inicijavimo, nei iki statybos darbų pradžios apskritai neturėjo pasirengusi teisės aktų reikalavimus atitinkančio statybos projekto. Iki bylos inicijavimo atsakovė buvo gavusi Fasadų architektūros sprendinius, tačiau šiuose sprendiniuose nėra pakankamai informacijos apie palėpės pertvarkymo darbus (t. y. nėra statybos darbų aprašymo ir detalizacijos). Darbų, kuriuos, kaip nurodo ieškovė, ji nori atlikti, esmė yra laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymas, tuo tarpu Fasadų architektūros sprendiniuose nėra pateiktas esamų Pastato laikančiųjų konstrukcijų ir jų elementų būklės įvertinimas; nėra informacijos, kurios Pastato laikančiosios konstrukcijos privalo būti keičiamos ir todėl, vykdant numatomus statybos darbus, bus pakeistos; taip pat kokiu būdu šios konstrukcijos bus pakeistos; kokios statybinės medžiagos ir kokie elementai bus naudojami pertvarkymo darbų atlikimo metu; kokios konkrečiai Pastato konstrukcijos bus pašalintos, atkurtos, o kurios bus išsaugotos; ir panašiai. Be to, atsakovė 2019 m. gegužės mėn. išreiškė ieškovei pageidavimą susipažinti su pačiu statybos projektu dar ir dėl tos priežasties, kad ieškovė 2018 m. buvo suklaidinusi atsakovę, siekdama gauti jos pritarimą tada dar tik ketintiems atlikti statybos darbams. Ieškovės siekis yra paneigti atsakovės teisę eksploatuoti ant Pastato fasado įrengtą ortakį, ir 2018 m. atsakovės sutikimas (pritarimas) statybos darbams, kurį atsakovė vėliau galiausiai atšaukė, buvo iš atsakovės išgautas apgaule, t. y. ieškovei nurodžius atsakovei (ir netgi pateikus atsakovei atitinkamus brėžinius), kad jos ortakis, ieškovei atliekant statybos darbus, bus atitinkamai pertvarkytas bei kad atsakovė galės toliau jį tinkamai naudoti, tačiau ieškovei iš tiesų neturint ketinimų ortakio pertvarkyti. Ieškovė atsakovei deklaravo, kad Pastate siekia įvykdyti rekonstrukcijos darbus, tačiau, inicijavusi bylą, ieškovė savo poziciją pakeitė ir vis tik nurodė, kad atliks kapitalinio remonto darbus. Paskui ieškovė savo poziciją byloje ir vėl pakeitė bei galiausiai pripažino, kad vis tik Pastate atlieka rekonstrukcijos darbus. Projektinių sprendinių turinys patvirtina, kad ieškovė piktybiškai ignoruoja atsakovės interesus, susijusius su jos nuosavybės (ortakio) eksploatavimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. spalio 8 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino ir pripažino ieškovei teisę be atsakovės UAB „Technikas“ sutikimo atlikti 143/500 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, esančios (duomenys neskelbtini), dalies B3, rekonstrukciją pagal UAB „A3D“ parengtus „Gyvenamosios paskirties daugiabučio pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas, įrengiant palėpę“ projektinius sprendinius, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 149,50 Eur ekspertizės ir 2 875 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei iš ieškovės priteisė 725 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pradžioje ne tik ieškovei, bet ir projektinius pasiūlymus rengusiam projektuotojui UAB „A3D“ buvo neaišku, kokios rūšies darbams priskirtini statybos darbai įrengiant ieškovės palėpės patalpas – kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos. Teismas pažymėjo, kad tas pats projektuotojas ir projekto vadovas rengė projektinius pasiūlymus ir projektus ne tik ieškovei, bet ir dar dviem pastogės bendraturčiams - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų savininkams R. J. ir J. L.. Teismas pažymėjo, kad šiems bendraturčiams buvo parengti kapitalinio remonto projektai, pagal kuriuos buvo išduoti statybos leidimai jų butų kapitaliniam remontui, įrengiant palėpę. Kaip matyti iš UAB „A3D“ (duomenys neskelbtini) M. Š. byloje pateikto paaiškinimo, jis buvo įsitikinęs, kad ir ieškovei rengtuose projektuose tinkamai nurodė statybos rūšį – kapitalinis remontas, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjo ir buvo neginčytinai nustatyta, jog ieškovės planuojamos (o vėliau ir vykdomos) statybos rūšis yra rekonstrukcija. Teismas vertino, kad ieškovė, neturėdama specialių statybos žinių, pradžioje to gerai nesuprato, nes bylos nagrinėjimo eigoje kilus klausimui, kokios rūšies darbams atlikti prašo teismo leidimo, 2020 m. spalio 26 d. netgi tikslino pradinį ieškinį, prašydama be atsakovės sutikimo leisti jai atlikti neįrengtos palėpės kapitalinį remontą.

7.       Teismas pažymėjo, kad net ir tuomet, kai 2020 m. liepos 16 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atlikusi patikrinimą surašė ieškovei savavališkos statybos aktą, kuriame aiškiai nurodyta, kad atlikti darbai – gyvenamojo namo vakarinėje pusėje virš buto Nr. 3 palėpėje (stogo konstrukcijose įrengti 2 vnt. stoglangių – ilgis apie 1,35 m., plotis apie 0,70 m), taip pat rytinėje pastato pusėje palėpės patalpose virš buto Nr. 3, pakeistos stogo laikančiosios konstrukcijos – jas paaukštinant (paaukštintos dalies matmenys apie 6,50 m. ilgio, apie 2,60 m. aukščio), laikoma rekonstravimo darbais, ieškovė su tuo nesutiko, teigė, jog jos atlikti statybos darbai turėtų būti priskirti kapitaliniam remontui. Šios aplinkybės detaliai atskleistos išnagrinėtoje civilinėje byloje e2-1997-947/2021, kurią iškėlus ir esant ginčui dėl statybos rūšies, buvo sustabdyta nagrinėjama byla. Tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu minėtoje civilinėje byloje nustačius, kad ieškovės atlikti statybos darbai priskirtini statinio rekonstravimo kategorijai, ieškovė patikslino ieškinio dalyką ir projektinę dokumentaciją ir prašė pripažinti teisę be atsakovės sutikimo atlikti 143/500 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, esančios (duomenys neskelbtini), dalies B3, rekonstrukciją pagal UAB „A3D“ parengtus „Gyvenamosios paskirties daugiabučio pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas, įrengiant palėpę“ projektinius sprendinius.

8.       Teismas nurodė, kad ieškovės užsakymu, 2022 m. spalio 20 d., UAB „A3D“ (duomenys neskelbtini) M. Š. parengė Gyvenamosios paskirties daugiabučio pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto, įrengiant palėpę, projektinius pasiūlymus, kuriuose iš esmės yra tie patys projektiniai sprendiniai, kaip ir Gyvenamosios paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), kapitalinis remontas, įrengiant palėpę, projektiniuose sprendiniuose. Tiek kapitalinio remonto, tiek rekonstrukcijos brėžiniuose išdėstyti projektiniai sprendiniai tokiu pačiu būdu, t. y. vidiniais laiptais sujungti buto Nr. 3 ir šiam butui tenkančios palėpės patalpas, įrengiant gyvenamąsias patalpas mansardoje. Tai aiškiai išdėstyta ir rekonstravimo projekto projektinių sprendinių aiškinamajame rašte.

9.       Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas vertino, kad vien tai, jog ieškovės užsakymu parengtuose projektiniuose sprendiniuose, kurie buvo pateikti atsakovei susipažinti, o taip pat ir IS „Infostatyba“ 2019 m. kovo 27 d. pateiktame projekte, su kuriuo, kaip nustatyta, atsakovė susipažino savarankiškai, buvo nurodyta neteisingas statybos rūšis, nesudaro pagrindo vertinti, jog ieškovė iki bylos proceso pradžios netinkamai informavo atsakovę apie ketinamus atlikti statybos darbus ir tai sutrukdė atsakovei apsispręsti ar jiems pritarti, ar nepritarti. Tuo labiau, jog iš esmės analogiški projektiniai pasiūlymai ir projektai buvo parengti ir kitiems dviem bendraturčiams ir atsakovei tokios informacijos pakako.

10.       Teismas pažymėjo, kad šalių ginčas tęsiasi ne vienerius metus, dar prieš bylos inicijavimą. Vien nagrinėjama byla tęsiasi jau nuo 2019 m., be šios bylos teismuose vyko dar ne vienas procesas dėl ieškovės atliekamų palėpės pertvarkymo darbų. Teismas sprendė, kad atsakovei pageidaujant, ji turėjo galimybę pilnai susipažinti su ieškovės atliekamų darbų dokumentacija, jei ne nuo proceso pradžios, tai bent jau bylos nagrinėjimo metu, todėl atsakovės iki bylos nagrinėjimo pabaigos palaikomi argumentai, kad jai nebuvo žinomas ieškovės ketinamų atlikti darbų mastas ir galima tokių darbų įtaka, todėl ji negalėjo įvertinti, ar nebus pažeistos jos teisės, vertinti kaip formalūs ir nepagrįsti. Teismas sprendė, kad šioje byloje žymiai svarbesnis aspektas yra tai, ar ieškovės atliekami darbai pažeidžia atsakovės teises, o ne tai, ar iki šios bylos iškėlimo atsakovei buvo pateikta visa atliekamų darbų projektinė dokumentacija.

11.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė taip pat yra išsakiusi abejones, jog dėl ieškovės atliekamų rekonstrukcijos darbų gali nukentėti gyvenamojo namo būklė, pablogėti jo eksploatacinės savybės, kadangi gyvenamasis namas yra senos statybos. Tokius argumentus atsakovė yra išdėsčiusi 2018 m. birželio 25 d. pareiškime Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui, susipažinusi su ieškovės pateiktu „Infostatyba“ Gyvenamosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto, įrengiant palėpę, projektu. Nors atsakovės argumentai teismo buvo įvertinti kaip suprantami ir logiški, nes Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 1900 m. statybos, teismas pažymėjo, kad teismo posėdžiuose palaikyti tokių argumentų atsakovei nebuvo jokio pagrindo. Ieškovė, sureagavusi į atsakovės 2018 m. birželio 25 d. pareiškime išdėstytas pretenzijas, užsakė Gyvenamosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto, įrengiant palėpę, techninio projekto ekspertizę, kurią atliko UAB „Darbasta“. 2019 m. kovo 4 d. ekspertizės akte, įvertinus projekte ketinamus atlikti darbus, buvo konstatuota, kad techninis projektas atitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Be to, kaip raštu paaiškino UAB „A3D“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) M. Š., techniniame projekte yra pateikti atestuoto statybos konstruktoriaus – eksperto esamos Pastato konstrukcijos būklės vertinimai, apkrovų lentelė, kur nustatyta, kad bendra Pastato laikančiųjų ir atitvarinių konstrukcijų būklė yra gera, konstrukcijų įlinkiai būklės apžiūros metu nenustatyti. Tokiame Pastate galima atlikti projekte aprašytus darbus. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad atsakovės argumentai, jog atliekant ieškovės planuojamus darbus galimai nukentės namo ir atsakovei priklausančių patalpų būklė, yra nepagrįsti, juolab, kad analogiški palėpės pertvarkymo darbai, t. y. palėpės patalpų pertvarkymas į gyvenamąsias patalpas ir jų sujungimas su butais, jau yra atlikti kitų palėpės bendraturčių, t. y. butų Nr. 2 ir Nr. 4 savininkų. Be to, namo fasadų projektiniai sprendiniai yra bendri visam Pastatui ir parengti pagal Kultūros paveldo departamento pateiktas sąlygas, o ant namo stogo įrengti stogo elementai taip pat yra suderinti su Kultūros paveldo departamentu.

12.       Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pagrindinė priežastis, dėl kurios atsakovė nesutinka duoti sutikimo ieškovės planuojamiems ir jau pradėtiems statybos darbams, yra ta, jog ieškovės rengtuose tiek kapitalinio remonto, tiek rekonstrukcijos projektiniuose pasiūlymuose ir „Infostatyba“ pateiktame projekte, su kuriuo susipažinusi atsakovė atšaukė anksčiau duotus sutikimus, nėra pavaizduotas atsakovei priklausančio ortakio, kuris skirtas aptarnauti kitame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovei nuosavybės teise priklausančią kavinę. Ortakis realiai yra sumontuotas ant Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), išorinės sienos ir kolonos, esančios ties ieškovei priklausančiu butu bei namo stogo, esančios virš ieškovei priklausančios palėpės dalies. Tai, kad ortakis nėra pažymėtas ieškovės projektiniuose sprendiniuose, atsakovė vertina kaip kilusią grėsmę naudotis ant Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įrengtu ortakiu.

13.       Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog dėl atsakovei priklausančio ortakio ant Pastato (duomenys neskelbtini), sienos vyko teisminiai ginčai tarp atsakovės UAB „Technikas“ ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojų. 2006 m. gruodžio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-913-151/2006, tenkintas atsakovės priešieškinis ir UAB „Technikas“ pripažinta teisė eksploatuoti kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), vėdinimo sistemos ortakį I-I, įrengtą pagal rūsio patalpų (duomenys neskelbtini) perplanavimo į kavinę techninį vėdinimo dalies projektą ir 2004 m. gruodžio 24 d. pripažintą tinkamu naudoti, t. y. ginčo ortakį. Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant minėtą bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas nustatė, kad atsakovei priklausančios kavinės ortakis visiems bendraturčiams priklausančio pastato dalimi išvestas į pastogę, kuri paskirta naudotis atsakovei, t. y. UAB „Technikas“. Taigi, (duomenys neskelbtini), gyventojų ir atsakovės ginčas dėl atsakovės teisės eksploatuoti ortakį, kuris pagal projektą yra pravestas ir pritvirtintas prie Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), terasos kolonos ir išvestas į pastogę, kuri tuo metu buvo paskirta naudotis atsakovei, o šiuo metu priklauso ieškovei, yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-913-151/2006 ieškovės statusu dalyvavusio asmens teisių perėmėja, kadangi 2017 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo šio asmens butą. Teismas vertino, kad paminėti teismų sprendimai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.

14.       Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad atsakovei nereikia papildomai gauti jokių ieškovės sutikimų ar brėžinių, susijusių su esamo ortakio eksploatavimu, jo vieta, o vien ta aplinkybė, kad ieškovė savo projektiniuose pasiūlymuose nepažymėjo ortakio, negali būti vertinama kaip atsakovės teisių pažeidimas ar neleidimas naudotis ortakiu. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose neginčija atsakovės teisės eksploatuoti esamą ortakį. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad vykusio teisminio proceso metu ieškovė reiškė nepasitenkinimą ortakio keliamais nepatogumais, nepageidaujamais kvapais ir keliamu triukšmu, dar nereiškia, jog atlikusi rekonstrukcijos darbus, ieškovė kokiu nors būdu pažeidinės atsakovės teisę ortakį eksploatuoti. Be to, esant pagrindui, atsakovė savo pažeistas teises dėl galimai neteisėtų ieškovės veiksmų, trukdančių atsakovei naudotis ortakiu, gali ginti įvairiais teisiniais būdais, taip pat ir teisminiu keliu.

15.       Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog šalys tarėsi ir sprendė dėl ortakio atnaujinimo (pakeitimo kitu) ar jo lokacijos vietos pakeitimo, atlikus ieškovės planuojamus ir jau pradėtus statybos darbus, yra šalių bendradarbiavimo ir siekio suderinti bendraturčių interesus išraiška, tačiau vienai iš šalių atšaukus savo duotus sutikimus, kita šalis neturėtų imtis analogiškų veiksmų ir atšaukti savo duotą sutikimą kitos šalies vykdomiems statybos darbams, jeigu jokio objektyvaus pagrindo sutikimo nedavimui, kaip šiuo atveju, nėra.

16.       Teismas vertino, kad atsakovės nesutikimas su ieškovės pastogės rekonstravimo darbais tuo pagrindu, kad ieškovė atšaukė savo 2018 m. kovo 20 d. sutikimą dėl esamo vėdinimo ortakio pakeitimo kitu, jo pratęsimo virš namo kraigo ir atsakovei bei ieškovei priklausančios palėpės dalies pagal (duomenys neskelbtini) M. Š. parengtą projektą, yra visiškai nepagrįstas. Atsakovės pageidavimas kartu su ieškovės ir kitų bendraturčių atliekamais jų butų ir palėpės patalpų pertvarkymo darbais pertvarkyti kitame pastate esančios atsakovei priklausančios kavinės ortakį, o galbūt ir kitą vėdinimo sistemos dalį, galimai yra racionalus ir ekonomiškai pagrįstas. Tačiau atsakovė yra kavinės vėdinimo sistemos savininkė ir statytoja, todėl vėdinimo sistemos pertvarkymo darbai taip pat turi būti projektuojami ir atliekami atsakovės (ar jos užsakymu kitų asmenų). Atsakovė neturi jokio teisėto pagrindo pageidaujamus projektavimo darbus perkelti ieškovei ir reikalauti, kad ieškovė, projektuojant buto rekonstravimo, įrengiant palėpę, darbus, parengtų ir ortakio pertvarkymo brėžinį.

17.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė už pritarimą ieškovės ketinamiems atlikti statybos darbams reikalavo, kad ieškovės buto rekonstravimo projektiniuose pasiūlymuose būtų pavaizduotas ortakio pertvarkymas ieškovei atliekant savo suplanuotus rekonstrukcijos darbus. Tuomet, kai ieškovė jos pageidavimą įvykdė ir pateikė 2018 m. kovo 19 d. (duomenys neskelbtini) M. Š. parengtą schemą (brėžinį), kuriame yra pavaizduotas ortakis (atitinkamas jo pertvarkymas), atsakovė, motyvuodama tuo, kad vėdinimo projektavimo įmonė UAB „Avsa“, išnagrinėjusi ieškovės pateiktą 2018 m. kovo 19 d. brėžinį, nustatė, jog šiame brėžinyje numatytas ortakis neatitinka techninių parametrų, kurie yra reikalingi tinkamam vėdinimui užtikrinti, ir reikalavimų, pagal kuriuos turi būti įrengtas ortakis, atšaukė 2018 m. vykdyto savininkų balsavimo metu išreikštą pritarimą ieškovės ketinamiems atlikti statybos darbams. Tokį atsakovės elgesį teismas vertino kaip netinkamą, o atsakovės išdėstytus argumentus, kaltinant ieškovę neparengus tinkamų rekonstravimo projektinių pasiūlymų, kuriuose būtų pavaizduotas ortakio pertvarkymas, vertino kaip nepagrįstus.

18.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepateikė įtikinamų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, jog rekonstrukcijos darbai pagal ieškovės pateiktus projektinius pasiūlymus iš esmės pažeistų atsakovės teises. Teismas iš bylos nagrinėjimo metu šalių išsakytų pozicijų sprendė, kad atsakovės nepritarimas ieškovės atliekamiems palėpės rekonstrukcijos darbams nulemtas ne objektyvių aplinkybių, o labiau šalių konflikto ir konfliktinių tarpusavio santykių dėl paminėto ortakio. Teismas vertino, kad reikšminga ir tai, jog gyvenamosios paskirties daugiabučio Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), antrasis ir ketvirtasis butai jau yra pertvarkyti analogišku ieškovės prašomu būdu – įrengiant palėpės patalpas ir sujungiant su minėtų butų patalpomis. Dėl tokių darbų atlikimo nei namo būklė, nei atsakovės teisėti interesai nenukentėjo. Jei tenkinus ieškinį bus sudarytos sąlygos ir ieškovei priskirtas palėpės patalpas naudoti gyvenamajai paskirčiai, teismo vertinimu, atsakovės teisėti interesai taip pat nenukentės.

19.       Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovės pasirinktas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jos teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Atsakovės nesutikimas su ieškovės buto ir palėpės patalpų rekonstravimo darbais (jų įteisinimu) nepagrįstas realia atsakovės teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš rekonstrukcijos darbų atlikimo, nėra motyvuotas bei atskleidžiantis rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų neigiamą poveikį atsakovės, kaip bendraturtės, teisėms ir teisėtiems interesams.

20.       Vertindamas ieškovės reikalavimą jai priteisti iš atsakovės 1 149,50 Eur išlaidas už atliktą techninio projekto ekspertizę, teismas padarė išvadą, kad šis reikalavimas pagrįstas, kadangi ieškovė palėpės pertvarkymo projekto ekspertizę atliko ketindama atsikirsti į atsakovės argumentus dėl ketinamų atlikti pertvarkymo darbų poveikio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), būklei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21.       Atsakovė UAB „Technikas“ (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kad projektiniuose pasiūlymuose neprivalo būti atvaizduotas ginčo ortakis, prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, bendraturtis, siekiantis teisės atlikti statybos darbus be kito bendraturčio pripažinimo, privalo aiškiai ir tinkamai atskleisti ketinimus, susijusius su statybos darbais, kuriems pritarimo siekia, tam, kad būtų galima įvertinti tų statybos darbų poveikį kito bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Projektiniuose sprendiniuose, pagal kuriuos ieškovė Pastate siekia atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbus, nėra numatyta, kaip konkrečiai po statybos (pertvarkymo) darbų Pastate atlikimo bei jų metu bus užtikrinama atsakovės galimybė toliau tinkamai eksploatuoti savo nuosavybę (t. y. ortakį).

21.2.                      Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino, kad Pastatas yra mieste ir Kauno senamiesčio teritorijoje (t. y. nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje). Tad pertvarkant atsakovės ortakį, esantį ant Pastato, esančio senamiesčio teritorijoje, atsakovei tektų gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 2 punktas). Atsakovei norint pertvarkyti ortakį reikėtų iš naujo teisės aktuose nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą (įskaitant Pastato bendraturčių pritarimus), o iki ieškovės rekonstrukcijos atsakovė jau buvo pasirengusi dokumentaciją ir gavusi reikalingus leidimus ortakio įrengimui ir jo eksploatavimui. Atsižvelgiant į tai, atsakovei nesuprantami pirmosios instancijos teismo motyvai, kad ieškovės atlikti rekonstrukcijos darbai nedaro neigiamos įtakos atsakovės teisei eksploatuoti savo (esamą) ortakį. Dabar ortakis baigiasi ties langu, o anksčiau buvo išvestas virš Pastato stogo. Atsakovė iki ieškovės atliktos rekonstrukcijos turėjo tinkamą ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį funkcionuojantį ortakį, todėl šiuo atveju būtent ieškovė, kuri yra suinteresuota rekonstrukcijos atlikimu ir jos įteisinimu, turi užtikrinti, kad atsakovės padėtis, susijusi su ortakio eksploatavimu, po rekonstrukcijos darbų atlikimo nepasikeis (nepablogės).

21.3.                      Ortakis, kuris yra skirtas aptarnauti kavinę, po rekonstrukcijos negali baigtis ties gyvenamosios patalpos langu, kadangi kyla grėsmė išmetamų detalelių patekimui į gyvenamąsias patalpas. Ieškovė nuosekliai viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu deklaravo ir, nepaisydama to, kad atsakovės teisė eksploatuoti ortakį yra pripažinta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, teikė duomenis, kurie, anot jos, patvirtina, jog ortakis jai kelia nepatogumus, taip pat kad jis yra įrengtas neteisėtai bei kad turėtų būti nukeltas nuo Pastato (būtent dėl šios priežasties ieškovė iš tiesų ir atsisako įtraukti ortakį į projektinius pasiūlymus, tikėdamasi, kad tokiu būdu galiausiai pavyks pasiekti, jog atsakovės ortakio ant Pastato fasado nebeliktų).

21.4.                      Projektiniuose pasiūlymuose, remiantis Statybos įstatymu bei Statybos techniniu reglamentu STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-738 (nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojęs reglamentavimas), be kita ko, turi būti atvaizduoti ir inžineriniai tinklai, statinio inžinerinės sistemos. Kaip patvirtina ieškovės į bylą pateikti projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos ieškovė siekia be atsakovės leidimo įvykdyti (įteisinti) Pastate atliktus statybos darbus, atsakovės ortakis (inžinerinis tinklas), esantis teisėtai įrengtas ant Pastato fasado, jokia apimtimi nėra atvaizduotas, nėra įvertintas ir nurodytas ortakio likimas, tinkamumas naudoti po rekonstrukcijos darbų atlikimo bei reikalingumas jį atitinkamai pertvarkyti. Akivaizdu, kad iš ieškovės pateiktų projektinių pasiūlymų turinio nėra galimybės spręsti, jog ieškovės ketinami atlikti statybos darbai nepažeis atsakovės nuosavybės teisių ir interesų, susijusių su ortakiu (tolesniu tinkamu jo eksploatavimu).

21.5.                      Dar 2018 m. atsakovė su ieškove pasirašė bendrą susitarimą, kurio pagrindu atsakovės su ieškove yra aiškiai susitarta, jog atsakovės ortakis, ieškovei vėliau atliekant palėpės pertvarkymo darbus, taip pat bus pertvarkytas tokiu būdu, kad galima būtų toliau jį tinkamai naudoti. Šis šalių bendras susitarimas yra pasirašytas tuoj po atsakovės atlikto palėpės dalies ieškovei pardavimo, bei, kaip pabrėžtina, tai (tinkamo atsakovės ortakio eksploatavimo užtikrinimas ir po palėpės pertvarkymo) buvo esminė palėpės dalies pardavimo ieškovei sąlyga. Šis susitarimas yra ne vienašalis, o dvišalis (abiejų šalių pasirašytas) sandoris, kuris nėra nuginčytas teisės aktuose nustatyta tvarka ir privalo būti tinkamai vykdomas.

21.6.                      Ieškovė byloje siekia gauti teisę be atsakovės leidimo pertvarkyti bendro daikto (palėpės), dalį. Kita vertus, tiek ieškovės į bylą pateikti projektiniai pasiūlymai, tiek ir ieškovei surašytas savavališkos statybos aktas, tiek įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1997-947/2021, kurioje ieškovė ginčijo jai surašytus savavališkos statybos dokumentus, patvirtina, kad ieškovės pertvarkoma yra ne tik pačios palėpės dalis, bet ir Pastato stogas (t. y. keičiamos (aukštinamos) stogo laikančiosios konstrukcijos, įrengiami stoglangiai). Visiems pastato (statinio) butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pagrindinės pastato (statinio) konstrukcijos (taip pat ir stogas). Atsižvelgiant į tai, o taip pat įvertinus aplinkybę, kad ieškovė pertvarkė Pastato stogą, yra nesuprantama, kodėl ieškovė ieškiniu prašo tik teisės be atsakovės sutikimo pertvarkyti palėpės dalį, bet neprašo be atsakovės sutikimo pertvarkyti Pastato stogą, kuris yra ne tik ieškovės nuosavybė, bet visų Pastate butus ir kitas patalpas turinčių asmenų bendroji dalinė nuosavybė (taip pat ir atsakovės). Net ir tenkinus ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą (palikus galioti sprendimą), turint tokį teismo sprendimą, ieškovei statybą leidžiantis dokumentas vis tiek negalės būti išduodamas, kadangi nėra sutikimo (leidimo) Pastato stogo, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, pertvarkymo darbams atlikti.

21.7.                      Esant tokiai plačiai ir neapibrėžtai sprendimo rezoliucinei daliai, ieškovė jau po proceso galės pasirengti kokio tik nori turinio projektinius sprendinius ir be atsakovės sutikimo bandyti įteisinti kokius tik nori palėpės rekonstrukcijos darbus. Sprendimo rezoliucinė dalis, kai nėra įmanoma identifikuoti, ką ieškovei tiksliai leista atlikti, sudaro labai plačią erdvę piktnaudžiavimui. Įvertinus aplinkybę, kad dalis statybos (rekonstrukcijos) darbų jau ieškovės faktiškai yra atlikta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, ieškovės vertinimu, negalėjo duoti sutikimo atlikti statybos darbus, kurie faktiškai jau yra atlikti. Tuos (atliktus) statybos darbus, atsižvelgiant į surašytą savavališkos statybos aktą (jo turinį), teismas galėtų leisti tik įteisinti be atsakovės sutikimo (o ne juos atlikti). Tačiau reikalavimų leisti įteisinti savavališkos statybos akte nurodytus savavališkos statybos darbus byloje nepareikšta.

21.8.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis ekspertizės akto parengimo išlaidos galėtų būti priteisiamos iš atsakovės. Atsakovė savo ruožtu tokio teisinio pagrindo neįžvelgia. Atsakovė ieškovės reikalavo ne ekspertizės akto parengimo ir pateikimo, o paties statybos darbų projekto jai pateikimo.

21.9.                      Ieškovė, prieš inicijuodama bylą, pažeidė bendradarbiavimo su atsakove pareigą, t. y. neteikė projektinių sprendinių (projekto) susipažinti atsakovei ir geranoriškai neieškojo abi puses tenkinančių situacijos išsprendimo variantų. Bylos eigoje dėl ieškovės elgesio pasikeitė ne tik ieškinio dalykas, bet ir jo pagrindas, kas reiškia visiškai naujo ieškinio byloje pareiškimą. Ieškovė tokiu būdu ne tik užvilkino bylos procesą, bet ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl ieškovės procesinis elgesys negali būti laikomas tinkamu. Ieškovė ankstesnius reikalavimus dėl teisės be atsakovės sutikimo pripažinimo atlikti kapitalinio remonto darbus reiškė sąmoningai, siekdama apeiti teisės aktų reikalavimus, t. y. aiškiai žinodama, kad iš tiesų atlikti statybos darbai yra laikytini ne kapitaliniu remontu, bet rekonstrukcija. Ieškovė yra nesąžiningas asmuo, ji sąmoningai mėgino paslėpti rekonstrukcijos darbus po kapitalinio remonto projektu tam, kad sutaupytų laiko ir piniginių lėšų, reikalingų žemės sklypo prie Pastato suformavimui, tačiau ieškovė (ir jos pavedimu paslaugas jai teikiantis architektas) nuo pat pradžių aiškiai žinojo, kad jos ketinami atlikti ir vėliau atlikti darbai yra rekonstrukcija, o ne kapitalinis remontas. Taigi šiuo atveju yra aiškus pagrindas nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir nepriteisti ieškovei jos byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, o tuo tarpu atsakovei bylinėjimosi išlaidas priteisti (nepriklausomai nuo galutinio bylos rezultato).

22.       Ieškovė A. S. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, prašydama skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti ieškovei iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Ieškovė neįrengtos palėpės dalį įsigijo iš atsakovės tam, kad galėtų joje įsirengti gyvenamąsias patalpas, taip praplėsdama turimą vieno kambario būstą Pastato antrajame aukšte. Šie ieškovės ketinimai atsakovei buvo žinomi dar prieš 2017 m. lapkričio 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą. Ieškovė tik įsigijusi neįrengtos palėpės dalį sužinojo, kad iš atsakovei priklausančios kavinės yra išvestas ortakis, kuris yra sumontuotas ant Pastato sienos, ties ieškovei priklausančiomis patalpomis – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir neįrengtos palėpės dalies. Ieškovė nežinojo, kad dėl ortakio eksploatavimo tarp gyvenamojo namo gyventojų ir atsakovės kyla nesutarimai, todėl, turėdama visų bendraturčių sutikimus, siekė toliau vystyti neįrengtos palėpės rekonstrukcijos projektą.

22.2.                      Nesąžiningas atsakovės elgesys pasireiškė ieškovei priklausančios neįrengtos palėpės dalies rekonstrukcijos projekto vykdymo eigoje, kai 2019 m. gegužės mėn. (duomenys neskelbtini) M. Š. informavo ieškovę, kad atsakovė 2019 m. balandžio 4 d. pranešimu informavo, jog atšaukė savo sutikimą.

22.3.                      Pačiai ieškovei pretenzijos dėl projekto sprendinių netinkamumo buvo išsakytos žodžiu 2019 m. pavasarį. Tuo pagrindu ieškovės iniciatyva UAB „Darbasta“ 2019 m. kovo 4 d. atliko techninio projekto „Gyvenamosios paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), kapitalinis remontas, įrengiant palėpę“ ekspertizę ir parengė bendrosios ekspertizės aktą Nr. BG 19-3, kuriame nurodyta, jog projektas atitinka reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Nepaisant to, atsakovė naujo sutikimo dėl neįrengtos palėpės patalpų rekonstrukcijos neišdavė.

22.4.                      Dėl ieškovės ir atsakovės nesutarimų 2019 m. ieškovė ir atsakovės atstovė L. G. bei neįrengtos palėpės bendraturtė R. J. buvo susitikusios pas projektinius sprendinius rengiantį (duomenys neskelbtini) M. Š., su kuriuo aptarė visus ieškovės ketinimus, planuojamų statybos darbų atlikimo tvarką, atsakovės atstovė išsiaiškino visus jai kilusius klausimus. Po šio susitikimo atsakovė naujo sutikimo ieškovei neišdavė, todėl ieškovė 2019 m. rugsėjo 12 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą. Bylos nagrinėjimo metu tapo aišku, kad atsakovė siekė pro ieškovės langą nutiesti naują, kitų matmenų kavinės ortakį, o ieškovė su tuo nesutiko, ir būtent šis tarp ieškovės ir atsakovės kilęs ginčas tapo pagrindine priežastimi, kodėl atsakovė neišdavė sutikimo neįrengtos palėpės dalies rekonstrukcijai.

22.5.                      Nagrinėjant bylą 2020 m. liepos 16 d. ieškovei buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-200716-00081 ir privalomieji nurodymai nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei pašalinti savavališkos statybos padarinius. Vienas iš savavališkos statybos įteisinimui būtinų veiksmų – žemės sklypo po gyvenamuoju namu suformavimas. Ieškovė siekia įteisinti savavališką statybą, atlieka tam būtinus veiksmus, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-4723-428/2022 ieškovei buvo pratęstas Inspekcijos nustatytas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas. Atsakovė tyčia vilkino žemės sklypo formavimo procesą, išreikšdama tokias nesutikimo su projektu pastabas, kurios nedarė projekto neatitinkančio teisės aktų reikalavimams, tačiau projekto organizatorius atsisakė derinti projektą iš esmės tik dėl to, kad nebuvo būsimų žemės sklypo savininkų vieningo pritarimo projektui. Šiuo metu žemės sklypo suformavimas yra įgyvendintas. Kitas savavališkos statybos įteisinimui būtinų atlikti veiksmų – atsakovės pritarimas, kadangi kiti namo bendraturčiai projektiniams sprendiniams pritarė.

22.6.                      Atsakovė pateikia argumentus dėl būsimos žalos ortakiui, įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, tačiau byloje buvo pateikti įrodymai dėl ortakio keliamų reikšmingų nepatogumų gyvenamojo namo gyventojams. Ne dėl ieškovės veiksmų – parengto neįrengtos palėpės dalies rekonstrukcijos projekto ir dalies statybos darbų atlikimo, bet dėl atsakovės eksploatuojamo ortakio keliamų nepatogumų kyla nuolatiniai ginčai, o ieškovės atlikti rekonstrukcijos darbai nepadarė jokios įtakos ortakio eksploatavimui. Be to, iš pateikto Kauno miesto savivaldybės administracijos 2024 m. gegužės 17 d. rašto Nr. 70-2-1043 turinio seka, kad atsakovė net neturi teisės eksploatuoti ortakio, nes atsakovė nėra gavusi raštiškų gyvenamojo namo bendraturčių sutikimo dėl ortakio įregimo ir eksploatavimo.

22.7.                      Be to, tik rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą paaiškėjo, kad dar bylos nagrinėjimo metu 2024 m. gegužės 13 d. atsakovė sudarė nuomos sutartį su UAB „Almoro“, kuris sutarties pagrindu teikia maitinimio paslaugas restorane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (kavinės pastate). Dėl restorano (duomenys neskelbtini) veiklos metu sklindančio kvapo (per ortakį) gyvenamojo namo buto Nr. 2 bendraturtė L. S. su skundu kreipėsi į Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybą. Patikrinimo metu buvo nustatyta šiurkščių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, todėl įmonės veikla buvo laikinai sustabdyta.

22.8.                      Kartu iš su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamų naujų įrodymų, kurie gauti po skundžiamo sprendimo priėmimo, yra akivaizdu, jog atsakovės įrengtas ir eksploatuojamas ortakis yra galimai nelegalus (atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog turi leidimą įrengti ir eksploatuoti ortakį).

22.9.                      Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu ne kartą siūlė atsakovei byloje teikti priešieškinį, reiškiant reikalavimą dėl ortakio, ar kreiptis į teismą, ginant tariamai pažeistas atsakovės teises. Visgi apeliaciniame skunde atsakovė nurodė daug subjektyvaus pobūdžio pasvarstymų, tačiau nei priešieškinio byloje, nei naujo ieškinio atsakovė nepateikė.

22.10.                      Aplinkybę, kad ieškovei atliekant neįrengtos palėpės dalies rekonstrukciją nebus pažeidžiami gyvenamojo namo bendraturčių interesai, patvirtina faktas, jog visa neįrengta palėpė buvo paruošta rekonstrukcijai pagal vieningą koncepciją, o gretimų neįrengtos palėpės dalių rekonstrukcija jau yra įteisinta ir įregistruota viešajame registre pagal R. J. išduotą statybos leidimą ir J. L. išduotą statybos leidimą. Išnagrinėjus bylą liko neaišku, kaip atsakovės interesus pažeis būtent ieškovės neįrengtos palėpės dalies rekonstrukcija, jeigu buto Nr. 2 ir Nr. 4 rekonstrukcija nesukėlė atsakovei jokių neigiamų pasekmių.

22.11.                      Atsakovė kelia klausimą dėl leidimo pertvarkyti gyvenamojo namo stogą nebuvimo, tačiau (duomenys neskelbtini) M. Š. rašytiniuose paaiškinimuose į šiuos klausimus atsakė dar bylos nagrinėjimo metu, nurodydamas, jog pastato aukštis atitinka kraigo, o ne stogo elemento – turinio stoglangio dėžės aukštį. Statybos leidimai (duomenys neskelbtini) išduoti ne butui, o visam namui, o ant namo stogo įrengti stogo elementai, atitinkantys paprastojo remonto statybos rūšį, kuriai nereikia statybos leidimo. Visa Pastato neįrengta palėpė buvo paruošta rekonstrukcijai pagal vieningą koncepciją, o dalies neįrengtos palėpės patalpų rekonstrukcija jau yra atlikta, įteisinta ir įregistruota viešajame registre, šiems darbams atsakovė pritarė.

22.12.                      Ieškovės reikalavimas buvo suformuluotas aiškiai. Byloje nekilo ginčas, kad ieškovė faktiškai jau yra atlikusi tam tikrus neįrengtos palėpės dalies rekonstrukcijos darbus, dėl to ieškovei 2020 m. liepos 16 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Be to, teismas šioje byloje vertino tik atsakovės atsisakymo duoti sutikimą rekonstrukcijos darbams pagrįstumą, tačiau nevertino rekonstrukcijos darbų atitikties viešosios teisės normų reikalavimams.

22.13.                      Ieškovė palėpės pertvarkymo ekspertizę atliko ketindama atsikirsti į atsakovės argumentus dėl ketinamų atlikti pertvarkymo darbų poveikio gyvenamojo namo būklei, todėl teismas, pasitvirtinus ekspertizės išvadai, pagrįstai šias išlaidas priteisė ieškovei iš atsakovės.

22.14.                      Priešingai nei teigia atsakovė, teismas faktiškai nukrypo nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, ieškovei nepriteisdamas jos turėtų išlaidų prašymams dėl bylos sustabdymo paruošti, o atsakovės naudai iš ieškovės priteistos atsakovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos atsiliepimams į prašymus pateikti.

22.15.                      Ieškovei siekiant atsikirsti į apeliaciniame skunde atsakovės pareikštus argumentus, yra teikiamas atsiliepimas ir nauji įrodymai, kurie papildo ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą ir teismo sprendimo argumentus, todėl neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

25.       Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 8 d. sprendimo, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

26.       Ginčo šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2018 m. liepos 11 d. ir 2018 m. rugpjūčio 24 d. Inspekcijos raštų bei 2018 m. birželio 25 d. nuasmeninto pareiškimo kopijas, 2024 m. sausio 3 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolo kopiją, 2024 m. spalio 14 d. Inspekcijos elektroninio laiško kopiją, 2024 m. spalio 31 d. ir 2024 m. lapkričio 19 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos raštų kopijas, valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus; atsakovė (apeliantė) 2025 m. vasario 20 d. (pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui) apeliacinės instancijos teismui pateikė Inspekcijos atsiliepimą, pateiktą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams administracinėje byloje Nr. I3-8303-1064/2024 (dabartinis bylos Nr. I3-1463-1064/2025) ir fotonuotraukų kopijas.

27.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo suformuota praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, pagal kurias apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus šias išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

28.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

29.       Pažymėtina, kad CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, jog, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).

30.       Nagrinėjamu atveju abi ginčo šalys nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui pateikiami įrodymai papildomai paaiškina jų poziciją šioje byloje. Ieškovė teigia, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus jai kilo atsakant į apeliacinio skundo argumentus, be to, tam tikri jos pateikiami įrodymai buvo gauti jau išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, o atsakovė nurodo, kad ji naujus įrodymus, paaiškinančius aplinkybes, susijusias su jos teisių pažeidimu ieškovei siekiant įteisinti savavališką statybą, gavo suėjus apeliacinio skundo padavimo terminui, kai 2024 m. lapkričio 28 d. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų nutartimi buvo įtraukta į nurodytame teisme nagrinėjamą administracinę bylą suinteresuotu asmeniu. Atsižvelgiant į tai, kad abi ginčo šalys pateikė dokumentus, kurie yra susiję su ginčo dalyku šioje byloje ir papildomai paaiškina jų išdėstytą poziciją, taip pat kad didžioji dalis pateikiamų įrodymų iš tiesų buvo gauti jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (atsakovės atveju – pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui), bei įvertinus aplinkybę, kad iš pateikiamų įrodymų turinio matyti, jog šie įrodymai ginčo šalims iš esmės yra žinomi, teisėjų kolegija, siekdama išsamiai įvertinti ginčo šalių nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

31.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė, atsakovė ir R. J. yra negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios Pastate, kurio adresas (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Ieškovei priklauso 143/500 dalys, atsakovei – 33/500 dalys, o R. J. – 179/1000 dalys neįrengtos palėpės. Ieškovė šiuo metu jai priklausančią neįrengtos palėpės dalį 2017 m. lapkričio 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš atsakovės. Anksčiau neįrengta palėpė (468/1000 dalys patalpos) bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklausė ir J. L., tačiau jam priklausiusi palėpės dalis buvo pertvarkyta į gyvenamąsias patalpas ir sujungta su jam priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis. Pertvarkytą butą J. L. pardavė ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodyto buto savininkai buvo V. S. ir L. S.. R. J. taip pat yra išduotas statybos leidimas jai priklausančio buto (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teise priklausančios neįrengtos palėpės dalies pertvarkymui. Tiek J. L., tiek R. J. statybos leidimai išduoti pagal Gyvenamosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 2 ir Nr. 4), (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektus, įrengiant palėpę, parengtus 2018 m. projektuotojo UAB „A3D“, (duomenys neskelbtini) – M. Š..

32.       Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas juridinis faktas – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (neįrengta palėpe, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarka. Iš byloje pateikto 2017 m. lapkričio 22 d. palėpės pasidalinimo plano matyti, kad ieškovei priklausanti palėpės dalis (143/500 dalys) yra pažymėta indeksu „B3“, ir yra 21,70 kv. m ploto, atsakovei nuosavybės teise priklausanti neįrengtos palėpės dalis (33/500 dalys) palėpės pasidalinimo plane yra pažymėta indeksu „B1“, ir yra 5,06 kv. m ploto, R. J. nuosavybės teise priklausanti palėpės dalis (179/1000 dalys) palėpės pasidalinimo plane yra pažymėta indeksu „B4“, ir yra 13,60 kv. m ploto. J. L. priklausiusi palėpės dalis yra pažymėta indeksu „B2“ ir yra 35,62 kv. m ploto. Ieškovei priklausanti palėpės dalis „B3“ yra virš jai priklausančio buto Nr. 3 Pastato antrajame aukšte ir tarp palėpės dalių, pažymėtų indeksais „B4“ ir „B2“.

33.       Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo taip pat matyti, kad ieškovei nuosavybės teise, be nurodytos neįrengtos palėpės dalies, priklauso vieno kambario butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), antrajame Pastato aukšte, įgytas 2017 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš ankstesnės buto savininkės M. Š.. Atsakovei nuosavybės teise be paminėtos neįrengtos palėpės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies tame pačiame Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), priklauso šios negyvenamosios patalpos, esančios pirmajame Pastato aukšte: prekybos patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prekybos patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir grožio salono patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); bei 499/1000 dalys negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

34.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovei gretimame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – kavinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

35.       2017 m. lapkričio 22 d. ieškovės užsakymu projektuotojas UAB „A3D“ ((duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) M. Š.) parengė Gyvenamosios paskirties dalies pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto, įrengiant palėpę, projektinius pasiūlymus, kurių du lapai (pavadinti Fasadų architektūros sprendiniais) buvo pateikti atsakovei susipažinti, siekiant gauti jos sutikimą ieškovės planuojamiems atlikti darbams – ieškovei priklausančios neįrengtos palėpės dalies pertvarkymui į gyvenamąsias patalpas, sujungiant su Pastato antrajame aukšte esančiu jai priklausančiu butu. Fasado architektūriniai sprendiniai buvo bendri butams, kurių Nr. 2 ir 3. Atsakovės UAB „Technikas“ (duomenys neskelbtini) L. G., kaip ir kiti bendraturčiai, pritarė projektinių pasiūlymų sprendiniams.

36.       Ieškovė, turėdama atsakovės ir kitų bendraturčių sutikimus, kartu su kitais pastogės savininkais, pateikė IS „Infostatyba“ projektinius dokumentus statybos leidimui butų ir pastogės patalpų pertvarkymui gauti. 2018 m. birželio 25 d. atsakovė raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių, nurodydama, kad ji 2018 m. kovo 5 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuleteniu yra pritarusi ieškovei priklausančio buto Nr. 3 ir buto Nr. 2 rekonstrukcijai, tačiau tik po šio sutikimo davimo internetiniame tinklapyje „Infostatyba“ susipažino su rekonstrukcijos projektu, ir jai kilo abejonės, ar atliekama rekonstrukcija nepakenks jos turimų patalpų būklei bei eksploatacinėms savybėms, taip pat ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijoms, jo mechaniniam atsparumui, eksploatacinėms savybėms. Atsakovė pažymėjo, kad tai galima nustatyti tik atlikus projekto ir paties statinio ekspertizę. Nurodytu raštu UAB „Technikas“ nurodė, kad sustabdo išduoto sutikimo atlikti namo/palėpės/stogo rekonstrukciją iki statytojai neatliks rekonstrukcijos projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės, patvirtinančios, kad numatomi rekonstrukcijos darbai nepakenks nurodyto pastato eksploatacinėms savybėms ir užtikrins esminius statinio reikalavimus pagal Statybos įstatymo 4 straipsnį. Gavęs atsakovės pranešimą apie sutikimų atšaukimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius ieškovės pateiktam projektui nepritarė.

37.       2019 m. balandžio 4 d. raštu atsakovė pranešė ieškovės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) M. Š., kad atšaukė savo duotą sutikimą ir 2018 m. birželio 25 d. raštu apie tai informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių, kuriam taip pat nurodė, jog reikalauja atlikti ekspertizę. Byloje nebuvo ginčo dėl aplinkybės, kad 2019 m. pavasarį nuogąstavimus dėl galimo rekonstrukcijos darbų poveikio Pastatui atsakovė ieškovei išsakė žodžiu.

38.       Atsakovei išreiškus paminėtas abejones, ieškovė kreipėsi į UAB „Darbasta“ dėl projektuotojo UAB „A3D“ parengto techninio projekto „Gyvenamosios paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), kapitalinis remontas, įrengiant palėpę“ bendrosios ekspertizės atlikimo. Atlikus „ekspertizę, buvo parengtas 2019 m. kovo 4 d. UAB „Darbasta“ bendrosios ekspertizės aktas Nr. BG 19-3, kuriame nustatyta, kad paminėtas projektas atitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.

39.       Po ekspertizės atlikimo ieškovė dar kartą kreipėsi į atsakovę, prašydama pritarti UAB „A3D“ parengtam rekonstrukcijos projektui, tačiau atsakovė 2019 m. gegužės 28 d. raštu atsakė, kad rekonstrukcijos projektas jai nėra pateiktas, todėl negali pareikšti savo nuomonės šiuo klausimu.

40.       Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad Inspekcija 2020 m. liepos 16 d. surašė ieškovei savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-200716-00081, kuriame konstatuota, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vakarinėje pusėje virš buto Nr. 3 palėpėje (stogo konstrukcijose) įrengti 2 vnt. stoglangių, taip pat rytinėje pastato pusėje palėpės patalpose virš buto Nr. 3 pakeistos stogo laikančiosios konstrukcijos jas paaukštinant, neturint statybą leidžiančio dokumento. Inspekcija 2020 m. liepos 20 d. ieškovei surašė privalomąjį nurodymą, nurodydama ieškovei iki 2021 m. sausio 20 d. išardyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vakarinėje pusėje virš buto Nr. 3 palėpėje (stogo konstrukcijoje) įrengtus du stoglangius, taip pat rytinėje pastato pusėje palėpės patalpose virš buto Nr. 3 paaukštintas laikančiąsias stogo konstrukcijas ir sutvarkyti statybvietę. Šis terminas buvo pratęstas. Šiuo metu byla dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra nagrinėjama Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose (administracinės bylos Nr. I3-1463-1064/2025).

41.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydama pripažinti jos teisę be atsakovės sutikimo atlikti 143/500 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, esančios (duomenys neskelbtini), dalies „B3“, rekonstrukciją pagal UAB „A3D“ parengtus „Gyvenamosios paskirties daugiabučio pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas, įrengiant palėpę“ projektinius sprendinius, priteisti iš atsakovės 1 149,50 Eur ekspertizės išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

42.       Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar atsakovė turėjo pagrindą nesutikti su ieškovės parengtu rekonstrukcijos projektu, nepagrįstai sprendė, jog projektiniuose pasiūlymuose šiuo atveju atsakovei priklausantis ortakis neturi būti atvaizduotas, todėl, atsakovės manymu, nebuvo aiškiai atsakyta į esminį šios bylos klausimą, kokią konkrečiai įtaką esamo ortakio lokacijai, jo parametrams ir tinkamam tolesniam eksploatavimui turės ieškovės atliekami statybos (rekonstrukcijos) darbai.

43.       Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyme nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012).

44.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretų bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimų statybos darbų ir (arba) patalpų paskirties keitimo planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų arba statinio projekto (kaip jie apibūdinami Statybos įstatyme) pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015; 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-701/2023).

45.       Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-571/2009; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018). Protingais atsisakymo motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip, nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pavyzdžiui, pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

46.       Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015; 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-701/2023).

47.       Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, šiuo atveju atsakovė, kuri neduoda ieškovei sutikimo atlikti neįrengtos palėpės, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios ir atsakovei, rekonstrukcijos darbų, t. y. pertvarkyti ieškovei priklausančią negyvenamosios palėpės dalį į gyvenamąją, turėjo nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog numatomų rekonstrukcijos darbų atlikimas iš esmės pažeidžia atsakovės teises ar įstatymo saugomus interesus.

48.       Kaip matyti iš atsakovės argumentų, atsakovė, grįsdama savo poziciją bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, iš esmės įrodinėjo, kad ieškovė tinkamai neinformavo atsakovės apie ketinamus atlikti palėpės pertvarkymo darbus, kadangi projektiniuose sprendiniuose, pagal kuriuos ieškovė siekia atlikti rekonstrukciją, nepavaizdavo atsakovės ortakio (inžinerinės vėdinimo sistemos), esančios ant Pastato, (duomenys neskelbtini), fasado, todėl, atsakovės manymu, ieškovei atliekant neįrengtos palėpės pertvarkymo darbus, atsakovei kilo grėsmė naudotis paminėtu ortakiu. Apeliaciniame skunde atsakovė papildomai nurodo, kad rekonstrukcijos darbai padarė neigiamą įtaką tolesniam ortakio eksploatavimui, ir apeliacinės instancijos teismui pateikė, atsakovės vertinimu, tai pagrindžiančius įrodymus.

49.       Kaip matyti iš atsakovės į bylą pateiktos Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-323-390/2007, kuria buvo paliktas nepakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimas, tarp atsakovės ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų, vyko ginčai dėl atsakovei priklausančios kavinės vėdinimo sistemos (ortakio) – nurodytoje byloje ieškovai buvo pareiškę reikalavimą įpareigoti atsakovę UAB „Technikas“ nugriauti ortakį nuo Pastato sienos ir balkono, o atsakovė priešieškiniu prašė teismo pripažinti jos teisę eksploatuoti ginčo ortakį. Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino ir pripažino atsakovei teisę eksploatuoti kavinės vėdinimo sistemos ortakį pagal parengtą projektą, konstatuodamas, kad vedinimo ortakis ieškovų teisės nepažeidžia. Nurodytas sprendimas, kaip minėta, įsiteisėjo 2007 m. balandžio 5 d. Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovės teisė eksploatuoti ginčo ortakį buvo pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl atsakovė turi teisę šį ortakį eksploatuoti be ieškovės sutikimo ar projekto, nepriklausomai nuo vykdomų palėpės rekonstrukcijos darbų. Vien aplinkybė, kad ieškovė nepavaizdavo atsakovės eksploatuojamo ortakio negyvenamos palėpės rekonstrukcijos projektiniuose sprendiniuose, pati savaime nereiškia, kad atsakovės teisė eksploatuoti nurodytą ortakį bus pažeista. Tokios išvados neleidžia daryti ir ieškovės planuojamų atlikti darbų esmė, su kuria atsakovė susipažino, kai jai buvo pateikti 2017 m. lapkričio 22 d. ieškovės užsakymu projektuotojo UAB „A3D“ ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) M. Š.) parengti projektiniai pasiūlymai, kuriuose buvo suprojektuotas ieškovei priklausančio buto Nr. 3 patalpų sujungimas su pastogės patalpomis bei jų pertvarkymas į gyvenamąją patalpą ir kuriam atsakovė iš pradžių buvo davusi sutikimą.

50.       Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ieškovė su atsakove 2018 m. kovo 20 d. pasirašė susitarimą, kuriame, kaip matyti iš jo turinio, ieškovė sutiko, kad atsakovė įrengtų esamo ortakio pratęsimą virš kraigo, ieškovei priklausančios pastogės plote, ir, kaip teigia atsakovė, kad šis susitarimas, kaip dvišalis sandoris, nėra nuginčytas, nesuteikia atsakovei pagrindo reikalauti, kad ieškovė būtent negyvenamos palėpės pertvarkymo projekte suplanuotų, kaip turi būti pertvarkomas ir atsakovės eksploatuojamas ortakis. Kaip pagrįstai pažymėta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, kavinės vėdinimo sistemos savininkė yra ne ieškovė, o atsakovė, todėl šios sistemos pertvarkymo darbus, esant poreikiui, turėtų inicijuoti pati atsakovė. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų įsipareigojusi parengti atsakovei ir jos ortakio pertvarkymo projektą. Be to, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų (2023 m. rugsėjo 1 d. teisme gautų (duomenys neskelbtini) M. Š. rašytinių paaiškinimų ir jo priedų), tarp bylos šalių vykstant ginčams ieškovė atsakovei buvo pateikusi 2018 m. kovo 19 d. (duomenys neskelbtini) M. Š. parengtą schemą, kurioje buvo pavaizduotas ir atsakovės ortakio pertvarkymas, tačiau atsakovė, nustačiusi, jog brėžinyje numatytas ortakis neatitinka vėdinimui reikalingų techninių sąlygų ir kitų reikalavimų, visgi atšaukė duotą sutikimą ieškovei vykdyti palėpės pertvarkymą ir šias aplinkybes išdėstė 2018 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) M. Š. adresuotame rašte, nurodydama, jog taip pat prašys Kauno miesto savivaldybės administracijos nederinti ir neišduoti statybai leidžiančio dokumento pagal (duomenys neskelbtini) M. Š. 2018 m. kovo 19 d. rekonstravimo projektą.

51.       Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui atsakovė 2018 m. birželio 25 d. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog sustabdo išduotą sutikimą ieškovei atlikti namo pastogės rekonstrukcijos darbus, tačiau sutikimo sustabdymo priežastimi atsakovė įvardijo ne kilusią grėsmę atsakovės galimybei eksploatuoti ortakį ar kitas su kavinės vėdinimo sistema susijusias aplinkybes, o galimą rekonstrukcijos darbų įtaką Pastato eksploatacinėms savybėms bei Pastato konstrukcijų patvarumui. Nurodytame rašte atsakovė pažymėjo, kad sutikimas sustabdomas tol, kol ieškovė neatliks rekonstrukcijos projekto ir statinio ekspertizės, patvirtinančios, jog numatomi rekonstrukcijos darbai nepakenks esminėms Pastato eksploatacinėms savybėms ir užtikrins esminius statinio reikalavimus. Kaip nustatyta byloje, atsakovei 2019 m. pavasarį žodžiu pareiškus ieškovei pretenzijas dėl projekto netinkamumo, ieškovė kreipėsi į UAB „Darbasta“ dėl projektuotojo UAB „A3D“ parengto techninio projekto bendrosios ekspertizės atlikimo. Iš byloje pateikto 2019 m. kovo 4 d. UAB „Darbasta“ bendrosios ekspertizės akto Nr. BG 19-3 matyti, kad minėtas projektas atitiko Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų bei normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Taigi atsakovės 2018 m. birželio 25 d. pareiškime išdėstytos abejonės dėl galimos ieškovės atliekamų palėpės pertvarkymo darbų neigiamos įtakos Pastatui buvo paneigtos ieškovei atlikus atsakovės prašomą ekspertizę. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad daugiabučio Pastato antrasis ir ketvirtasis butai jau yra pertvarkyti analogišku būdu, įrengiant palėpės patalpas ir sujungiant su minėtų butų patalpomis. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl šių darbų atlikimo pertvarkant nurodytus butus ir juos sujungiant su palėpės patalpomis būtų kaip nors nukentėjusi Pastato būklė ar atsakovės interesai.

52.       Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovės atliekami rekonstrukcijos darbai iš esmės pažeidžia ar gali pažeisti kokias nors atsakovės teises ar teisėtus interesus. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, matyti, kad atsakovės nepritarimą ieškovės atliekamiems darbams iš tiesų sąlygojo ne objektyvios priežastys, o, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tarp ginčo šalių kilę konfliktai dėl paminėto ortakio, todėl atsakovės atsisakymas duoti ieškovei sutikimą rekonstrukcijos darbams atlikti nelaikytinas pagrįstu.

53.       Pažymėtina ir tai, kad atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus – Inspekcijos atsiliepimą, pateiktą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I3-1463-1064/2025, kurioje sprendžiamas savavališkos statybos įteisinimo klausimas, ir fotonuotraukas, atsakovės manymu, įrodančias, jog statyba (rekonstrukcija), kurią ieškovė siekia įteisinti be atsakovės pritarimo, pažeidžia atsakovės teises ir interesus, susijusius su jai nuosavybės teise priklausančiu ortakiu. Kaip matyti iš atsakovės pateikto Inspekcijos atsiliepimo turinio, jame nėra jokių aplinkybių, kurios pagrįstų atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją dėl jos teisių, susijusių su ortakio eksploatavimu, pažeidimo. Be to, priešingai nei teigia atsakovė, apeliacinės instancijos teismui atsakovės pateiktos fotonuotraukos nėra informatyvios ir iš jų vizualiai nematyti, kad ortakis, kaip nurodo atsakovė, ieškovei atliekant statybos darbus buvo pakabintas „bet kaip“, taip pat negalima nustatyti ir šių fotonuotraukų padarymo laikotarpio bei kitų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) patikrinus atsakovės nurodytos Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose nagrinėjamos administracinės bylos Nr. I3-1463-1064/2025 duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nematyti, kad Inspekcija, kaip nurodo atsakovė, su 2024 m. gruodžio 16 d. atsiliepimu (DOK-57344) apskritai pateikė atsakovės nurodytas fotonuotraukas į paminėtą administracinę bylą. Taigi atsakovės argumentai dėl ieškovės jau padaryto atsakovės teisių, susijusių su galimybe eksploatuoti ortakį, pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).

54.       Nustatytų bylos aplinkybių kontekste nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai, kuriais atsakovė kelia klausimą dėl jos sutikimo pertvarkyti Pastato stogą nebuvimo. Kaip minėta, Pastato antrojo ir ketvirtojo butų neįrengtos palėpės rekonstrukcija jau buvo atlikta pertvarkant tam tikrus stogo elementus ir atsakovė nurodytai rekonstrukcijai pritarė, todėl atsakovės išreikšta abejonė dėl ieškovės atliekamų darbų šiuo atveju atskleidžia atsakovės pozicijos nenuoseklumą.

55.       Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš ieškovei iš atsakovės 1 149,50 Eur išlaidas už atliktą techninio projekto ekspertizę, kadangi, kaip nurodo atsakovė, ieškovė nenurodė šio reikalavimo teisinio pagrindo, be to, ekspertizė buvo atlikta pačios ieškovės iniciatyva. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

56.       Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, teismas, priteisdamas nurodytas ekspertizės atlikimo išlaidas iš atsakovės, sprendė, jog ieškovė palėpės pertvarkymo projekto ekspertizę atliko ketindama atsikirsti į atsakovės argumentus dėl ketinamų atlikti pertvarkymo darbų poveikio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), būklei. Teismas nurodė, kad pertvarkymo projekto ekspertizės išlaidos vertintinos kaip būtinosios išlaidos sprendžiant šalių ginčą, bei pažymėjo, jog atlikta ekspertizė patvirtino, kad dėl atliekamų palėpės pertvarkymo darbų pastatui (duomenys neskelbtini), neigiamas poveikis nebus daromas. Nors pirmosios instancijos teismas nenurodė teisinio paminėtų išlaidų priteisimo pagrindo, bylos aplinkybių kontekste teismo sprendimas priteisti paminėtas išlaidas iš atsakovės yra pagrįstas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą sudėtinė nuostolių dalis yra protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Šiuo atveju nėra ginčo, kad ieškovė už UAB „Darbasta“ atliktą UAB „A3D“ parengto techninio projekto „Gyvenamosios paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), kapitalinis remontas, įrengiant palėpę“ bendrąją ekspertizę, kurią atlikus buvo parengtas 2019 m. kovo 4 d. bendrosios ekspertizės aktas Nr. BG 19-3, sumokėjo 1 149,50 Eur. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė šią ekspertizę užsakė atsakovei išreiškus abejones dėl ieškovės planuojamų atlikti rekonstrukcijos darbų įtakos Pastatui. Šią aplinkybę patvirtina ir jau minėtas atsakovės 2018 m. birželio 25 d. raštas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui, kuriame atsakovė laikėsi kategoriškos pozicijos, kad neduos sutikimo ieškovės atliekamai rekonstrukcijai, kol nebus atlikta rekonstrukcijos projekto ir statinio ekspertizė ir nebus nustatyta, jog rekonstrukcijos darbai nepakenks Pastato eksploatacinėms savybėms ir užtikrins esminius statinio reikalavimus. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nurodytos ekspertizės išlaidos buvo būtinos, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Kaip matyti iš 2019 m. kovo 4 d. bendrosios ekspertizės akto Nr. BG 19-3 išvados, atlikus ekspertizę, kurios reikalavo atsakovė, atsakovės išreikštos abejonės nepasitvirtino, kadangi atlikus ekspertizę buvo nustatyta, jog rekonstrukcijos projektas atitinka esminius teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Taigi atsakovės pozicijai byloje nepasitvirtinus, nurodytos ekspertizės išlaidos, kurias ieškovė patyrė, siekdama atsakyti į atsakovės argumentus, pagrįstai priteistos ieškovei iš atsakovės.

57.       Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turėjo aiškų pagrindą nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir nepriteisti ieškovei jos byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei bylinėjimosi išlaidas priteisti nepriklausomai nuo bylos rezultato dėl to, kad ieškovė šioje byloje tikslino ieškinį – iš pradžių prašė leisti be atsakovės sutikimo atlikti kapitalinio remonto, o ne rekonstrukcijos darbus, taip, atsakovės manymu, siekdama apeiti teisės aktų reikalavimus ir išvengti rekonstrukcijai taikomo reikalavimo pirmiausia suformuoti žemės sklypą.

58.       CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Taigi, bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 14 punktas). Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

59.       Šiuo atveju negalima sutikti su atsakovės teiginiu, kad ieškovė nesąžiningai buvo pasirinkusi netinkamą statybos darbų rūšį ir dėl to pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turėjo nepriteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų. Vertinant atsakovės argumentus dėl ieškovės nurodytos statybos darbų rūšies pakeitimo bylos nagrinėjimo teisme metu, pastebėtina, kad atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog ta pati projektuotoja UAB „A3D“ ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) M. Š. rengė projektinius pasiūlymus ir projektus ne tik ieškovei, bet ir kitiems Pastato pastogės bendraturčiams, kurie buvo Pastate esančių antrojo ir ketvirtojo butų savininkai (J. L. ir R. J.). Šiems bendraturčiams buvo parengti ne rekonstrukcijos, o kapitalinio remonto projektai, pagal kuriuos buvo išduoti statybos leidimai jų butų kapitaliniam remontui, įrengiant palėpę. Taigi UAB „A3D“ (duomenys neskelbtini) M. Š., kaip jis pats paaiškino (atitinkamai – ir ieškovė), šioje byloje turėjo pagrindą manyti, jog ir ieškovei rengtuose projektuose statybos darbų rūšis – kapitalinis remontas – buvo nurodyta tinkamai.

60.       Aplinkybė, kad ieškovės planuojamos statybos rūšis visgi yra ne kapitalinis remontas, o rekonstrukcija, buvo nustatyta tik šios bylos nagrinėjimo metu. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Inspekcija, atlikusi patikrinimą, kurio pagrindu ieškovei buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai, tam tikrus ieškovės atliktus darbus pripažino rekonstrukcijos darbais. Ieškovė, nesutikdama su Inspekcijos argumentais ir laikydamasi pozicijos, kad ji yra atlikusi ne rekonstrukcijos, o kapitalinio remonto darbus, Inspekcijos aktus ginčijo kitoje Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1997-947/2021, dėl ko pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi buvo sustabdęs šios bylos nagrinėjimą, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1997-947/2021. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1997-947/2021 nustačius, kad ieškovės atlikti statybos darbai priskirtini statinio rekonstravimo kategorijai, ieškovė atitinkamai patikslino ieškinį. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė šioje byloje pateiktą ieškinį patikslino ne piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, o susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, atsižvelgdama į kitą civilinę bylą išnagrinėjusio teismo išvadas.

61.       Be to, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, išsamiai įvertino ieškovės procesinį elgesį ir, nustatęs pagrindą taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, nepriteisė ieškovei iš atsakovės dalies ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, teismas nepriteisė ieškovei teisinių paslaugų išlaidų už dviejų ieškovės pateiktų prašymų dėl bylos sustabdymo, kurie buvo pripažinti nepagrįstais ir netenkinti, parengimą, ir, atitinkamai, priteisė atsakovei iš ieškovės teisinių paslaugų išlaidas, kurias atsakovė patyrė, teikdama atsiliepimus į paminėtus ieškovės prašymus.

Dėl procesinės bylos baigties

62.       Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos sprendžiant panašaus pobūdžio bendraturčių ginčus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio panaikinti, remiantis atsakovės apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

64.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

65.       Apeliacinį skundą atmetus, spręstinas ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovės 1 500 Eur teisinių paslaugų išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (mokėjimo nurodymą bei grynųjų pinigų priėmimo kvitą). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, nurodytos išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės.

66.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Technikas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 8 d. sprendimo atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Technikas“, juridinio asmens kodas 133340673, 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                         Asta Jakutytė-Sungailienė        

                                                                        Svetlana Panina

                                                                        Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė