Civilinė byla Nr. 3K-3-127-611/2025
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02860-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.10; 3.5.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Andrius Bespalovas, skolininkas V. S.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, nustatančių vykdomojo dokumento, išduoto baudžiamojoje byloje, grąžinimą išieškotojui, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio A. Bespalovo 2024 m. balandžio 29 d. patvarkymą Nr. S-24-25-12182 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo ir 2024 m. balandžio 29 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-24-25-12181, grąžinti vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai – Panevėžio apygardos teismui.
3. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) reglamentuoja priverstinio baudų išieškojimo tvarką, bet nereglamentuoja bausmių vykdymo, o pareiškėjai CPK nuostatos nesuteikia teisės pateikti vykdyti baudžiamosiose bylose pagal teismo nuosprendį išduotus vykdomuosius dokumentus, atitinkamai pareiškėja nevykdo nuosprendžių vykdymo kontrolės. Atsižvelgiant į tai, vykdomasis dokumentas su antstolio teikimu apie išieškojimo negalimumą turi būti pateiktas teismui, kuris priėmė apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje.
4. Antstolis A. Bespalovas su pateiktu skundu nesutiko, persiuntė jį nagrinėti teismui. Nurodė, kad išieškotojas pagal teismo vykdomuosius raštus yra VMI, nes bauda yra išieškoma į valstybės biudžetą, atitinkamai, vadovaujantis CPK 638 straipsnio 2 dalimi, VMI, kaip valstybės atstovei vykdymo procese, vykdomasis dokumentas buvo grąžintas pagrįstai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog antstolio vykdytas skolos išieškojimas yra baudos, kaip baudžiamojo proceso tvarka skirtos bausmės, vykdymas, nes tokių duomenų nėra nei vykdomajame rašte, nei Panevėžio apygardos teismo 1997 m. vasario 28 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 25-34/97. Be to, vadovaujantis CPK 638 straipsnio 2 dalimi, kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, todėl vykdomasis dokumentas VMI grąžintas pagrįstai.
7. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2025 m. vasario 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
8. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nenustatyta specialios tvarkos bei nuostatų, leidžiančių spręsti, jog baudos, kaip bausmės, išieškojimo veiksmai vykdymo procese vykdomi atskira, o ne CPK nustatyta tvarka, taip pat kad VMI neturi išieškotojo statuso tais atvejais, kai paskirta bauda, kaip bausmė, yra išieškoma į valstybės biudžetą. Be to, antstolio priimti patvarkymai pareiškėjai yra teikiami kaip išieškotojai, o ne bausmę vykdančiai institucijai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias nuosprendžių vykdymo kontrolę ir priverstinio vykdymo procesą pagal reguliavimą, įsigaliojusį nuo 2018 m. liepos 1 d., kai buvo panaikinta prokuroro funkcija atlikti nuosprendžių vykdymo kontrolę.
9.2. Teismai neatsižvelgė į pareiškėjos, kaip išieškotojos, statusą vykdymo procese ir atliekamas funkcijas – nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenustato VMI funkcijų, susijusių su baudų, paskirtų baudžiamosiose bylose, išieškojimo procesu.
9.3. Vien tai, kad priverstinio baudos išieškojimo tvarka yra nustatyta pagal CPK normas, nesuponuoja, jog pareiškėjai gali būti perkeliama bausmės vykdymo kontrolės funkcija. Tokiu būdu neužtikrinamas ir baudžiamojo proceso tikslų įgyvendinimas. Šiuo atveju iš naujo pateikti nuosprendį vykdyti turėtų teismas, išdavęs vykdomąjį dokumentą.
10. Suinteresuotas asmuo antstolis A. Bespalovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, palikti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartį nepakeistas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Išieškotojas pagal teismo vykdomąjį raštą yra VMI, o ne teismas, išdavęs vykdomąjį dokumentą. Bauda yra išieškoma į valstybės biudžetą. Pareiškėjos argumentai, kad BPK nenustato VMI funkcijų vykdyti bausmes, neturi teisinės reikšmės, nes vykdomasis dokumentas jai buvo grąžintas kaip išieškotojai, o ne kaip bausmę vykdančiai institucijai.
10.2. Tiek BPK, tiek BVK įtvirtinta baudos išieškojimo tvarka pagal CPK normas. Teismui įstatymu priskirta pareiga perduoti vykdomąjį dokumentą antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo nesukuria teismui išieškotojo pareigų. Vykdomojo dokumento grąžinimas teismui būtų aktualus tuo atveju, jeigu bauda būtų visiškai išieškota arba antstolis kreiptųsi į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6 dalis, BPK 362 straipsnio 2 dalis).
11. Suinteresuotas asmuo skolininkas V. S. atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl vykdomojo rašto, išduoto baudžiamojoje byloje priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu, grąžinimo išieškotojui
12. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl to, kam turėtų būti grąžinamas baudžiamojoje byloje priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, antstoliui surašius išieškojimo negalimumo aktą ir užbaigus vykdomąją bylą.
13. CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla laikoma baigta CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus CPK 611 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Vykdomojo dokumento, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, grąžinimo išieškotojui pagrindai yra įtvirtinti CPK 631 straipsnio 1 dalyje. Šie pagrindai siejami su laikino pobūdžio kliūtimis, užkertančiomis kelią vykdomąjį dokumentą vykdančiam antstoliui tuo metu atlikti priverstinio vykdymo veiksmus dėl priežasčių, susijusių su išieškotoju ar skolininku, arba antstoliui dėl objektyvių priežasčių nebeturint kompetencijos tuos veiksmus atlikti (pvz., antstoliui nusišalinus arba dėl to, kad vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio veiklos teritorijoje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-421/2025, 18 punktas).
14. CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, jeigu nėra skolininko turto ir išieškotojo nurodytu adresu skolininkas negyvena ar nedirba, išskyrus CPK 620 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, arba jeigu nežinoma juridinio asmens buveinė. Kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, vykdomasis raštas šioje byloje buvo grąžintas išieškotojai – VMI kartu su CPK 631 straipsnio 2 dalyje nurodytu antstolio surašytu išieškojimo negalimumo aktu, antstoliui konstatavus, kad skolininkas neturi turto, nedirba ir negyvena išieškotojo nurodytu adresu.
15. CPK 631 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti. Vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui, skirtingai nuo vykdomosios bylos nutraukimo (CPK 629 straipsnio 3 dalis), netrukdo šio vykdomojo dokumento pateikti vykdyti pakartotinai. Jeigu turima duomenų, kad skolininkas įgijo turto, pradėjo gauti pajamas arba tapo žinoma skolininko gyvenamoji vieta, vykdomasis dokumentas gali būti pateiktas vykdyti nedelsiant.
16. Kasaciniame skunde iš esmės nurodoma, kad VMI neturi teisės pateikti vykdyti baudžiamosiose bylose pagal apkaltinamąjį nuosprendį išduotus vykdomuosius dokumentus, nėra atsakinga už nuosprendžių vykdymo kontrolę (iki 2018 m. liepos 1 d. tai buvo prokurorų funkcija), todėl, antstoliui grąžinus vykdomąjį dokumentą su išieškojimo negalimumo aktu, pakartotinai vykdomąjį raštą pateikti vykdyti turėtų teismas. Taigi, kasaciniame skunde pateiktas klausimas dėl to, kam turi būti grąžinamas vykdomasis raštas, iš esmės siejamas su šio subjekto galimybe vykdomąjį raštą pateikti vykdyti pakartotinai.
17. CPK 638 straipsnio 1 dalis nustato, kad išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai. Tai reiškia, kad kai vykdomasis dokumentas išduotas valstybės naudai, valstybei atstovauja VMI, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Atstovavimas vykdymo procese nėra siejamas su išieškojimo pagrindu, todėl VMI atstovauja valstybei vykdant išieškojimą tiek baudžiamosiose, tiek civilinėse bylose, nebent kituose įstatymuose būtų įtvirtinti kiti valstybei atstovaujantys subjektai. Nei BPK, nei BVK nenustato kitų subjektų, turinčių teisę atstovauti valstybei išieškant baudas.
18. Toks vertinimas nepaneigiamas ir argumentais, jog, pagal BPK 342 straipsnio 1 dalies, 352 straipsnio 2 dalies nuostatas, nuosprendį priėmęs teismas yra atsakingas už vykdomojo rašto pateikimą vykdyti antstoliui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios BPK nuostatos yra susijusios tik su teismo pareiga, suėjus terminui, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda (BPK 352 straipsnio 1 dalis), išduoti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdyti CPK nustatyta tvarka antstoliui. Tokį vykdomąjį raštą pateikus ir antstoliui jį pradėjus vykdyti, visas tolesnis priverstinis baudos išieškojimo procesas vyksta taikant CPK VI skyriaus taisykles. Teismas vykdymo procese atlieka tik įstatyme įtvirtintas funkcijas: nagrinėja antstolio ir kitų asmenų pareiškimus vykdymo proceso metu (CPK 593 straipsnis), atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis), nagrinėja skundus dėl antstolio veiksmų (neveikimo) (CPK 510 straipsnis) ir ginčus, kilusius vykdymo procese (CPK 602, 603 ir kt. straipsniai). Procesinį sprendimą priėmusio teismo kompetencija vykdymo procese yra siejama su vykdomojo rašto išdavimu (jo pateikimu vykdyti įstatyme nustatytais atvejais) ir vykdymo išaiškinimu (CPK 589 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas patvirtina, kad teismas, priėmęs vykdytiną sprendimą (nuosprendį), kurio pagrindu išduodamas vykdomasis raštas, negali savo iniciatyva atlikti jokių papildomų funkcijų priverstinio vykdymo procese, nei nurodyta įstatyme. Vykdytiną procesinį sprendimą priėmęs teismas negali būti laikomas nei išieškotoju, nei išieškotojo (valstybės) atstovu vykdymo procese. Todėl nuosprendį, kuriuo paskirta bauda, priėmusiam teismui įstatymo nustatyta tvarka išdavus vykdomąjį raštą dėl priverstinio baudos išieškojimo jo vaidmuo apsiriboja tokio vykdomojo rašto pateikimu antstoliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-421/2025, 23 punktas).
19. Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas negali būti laikomas nei išieškotoju, nei išieškotojo atstovu vykdymo procese. Teismo, priėmusio vykdytiną procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje, vaidmuo apsiriboja vykdomojo rašto išdavimu ir jo pateikimu antstoliui.
20. Be to, nei CPK, nei BPK ar BVK nesuteikia kompetencijos vykdomąjį raštą išdavusiam teismui atlikti veiksmus, susijusius su pakartotiniu vykdomojo rašto pateikimu vykdyti. Todėl kasacinio skundo argumentas, jog vykdomasis dokumentas turėtų būti grąžintas jį išdavusiam teismui ir atitinkamai tokį vykdomąjį dokumentą pakartotinai vykdyti turėtų pateikti pats teismas, yra teisiškai nepagrįstas, neatitinka nei teisinio reguliavimo, nei formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu. Atkreiptinas dėmesys, kad pakartotinis vykdomojo rašto pateikimas vykdyti siejamas su pasikeitusia situacija, jeigu turima duomenų, kad skolininkas įgijo turto, pradėjo gauti pajamas arba tapo žinoma skolininko gyvenamoji vieta. Tokios informacijos rinkimas ir gavimas negali būti siejamas su VMI nurodoma nuosprendžio vykdymo kontrole, šiuos veiksmus gali ir turi atlikti valstybei išieškojimo procese atstovaujanti VMI. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su teismų paskirtimi ir jų nepriklausomumu, nes teismas negali vykdymo procese atlikti ir išieškotojo, ir antstolio veiksmų teisėtumo kontrolės priverstinio vykdymo procese funkcijų, kartu teismas, nenagrinėdamas konkrečios bylos, negali atlikti ir informacijos apie skolininką, jo turtinę padėtį ar jos pokyčius paieškos veiksmų.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent išieškotojo statusą vykdymo procese turintis subjektas gali ir turi aiškintis naujas aplinkybes apie (ne)pasikeitusią skolininko turtinę padėtį, gyvenamąją vietą ar kt. ir, įvertinęs skolos (baudos) išieškojimo galimybes, pateikti vykdyti išduotą vykdomąjį dokumentą pakartotinai. Pripažinus, kad pats teismas turėtų pakartotinai pateikti savo paties baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, būtų ne tik nepagrįstai išplėstos įstatymu teismui nepriskirtos funkcijos, bet ir, nesant tam teisinio pagrindo, teismas būtų įpareigotas aiškintis, ar yra išnykusios aplinkybės, sudariusios pagrindą užbaigti vykdomąją bylą.
22. Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su kasacinio skundo argumentu, kad, grąžinus vykdomąjį dokumentą VMI, ji tampa subjektu, atliekančiu nuosprendžio vykdymo kontrolės funkciją, kurią iki 2018 m. liepos 1 d. vykdė prokuroras. Ginčo byloje dėl to, kad VMI nėra nuosprendžio vykdymo kontrolę atliekanti institucija, nekilo. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, antstolis patvarkymus VMI šiuo atveju grąžino kaip išieškotojai, o ne kaip nuosprendžio vykdymą kontroliuojančiai institucijai. Kadangi VMI veikia kaip išieškotoja vykdymo procese, ji nuo vykdomosios bylos užvedimo turi visas išieškotojui įstatymo suteiktas teises, įskaitant teisę pateikti grąžintą vykdomąjį dokumentą vykdyti pakartotinai (CPK 631 straipsnio 4 dalis), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, teisinio pagrindo pripažinti antstolio atliktus veiksmus neteisėtais ir panaikinti jo priimtus patvarkymus nėra.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento, išduoto pagal baudžiamojoje byloje priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, grąžinimą išieškotojui, kai nėra skolininko turto ir išieškotojo nurodytu adresu skolininkas negyvena ar nedirba, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.
24. Prašymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų negauta, todėl teisėjų kolegija klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžia.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Andžej Maciejevski
Egidija Tamošiūnienė