Civilinė byla Nr. e2A-561-413/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20383-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.1.5; 2.6.37; 3.3.1.15; 3.3.1.18.2
Kauno apygardos teismas
sprendimas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui, Ramunei Gudaitei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Martynui Antanaičiui
atsakovės atstovams Andriui Brazauskui ir advokatei Laurai Daumantaitei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bright Energy“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2598-435/2021, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energosistemos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bright Energy“ dėl skolos, delspinigių, nuostolių ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys SIA „Wesemann“ ir akcinė bendrovė „Kauno energija“,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Energosistemos“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Bright Energy“ 28 924,46 Eur skolą už atliktus darbus, 4 884,89 Eur delspinigius, 3 872,00 Eur nuostolius, 6 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji, atsakovė ir trečiasis asmuo SIA „Wesemann“ (toliau ir tiekėjai) 2018 m. liepos 3 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį Nr. JVS180703-1, pagal kurią atsakovė yra vadovaujanti sutarties šalis (partneris). Jungtinės veiklos sutartimi šalys susitarė kooperuodamos savo turtą, darbuotojų darbą, žinias ir patirtį veikti bendrai dalyvaujant viešajame konkurse „Šilumos tiekimo tinklų nuo SK 1T-11 iki SK 1T-26 Kaune rekonstravimo darbai“, kurį paskelbė trečiasis asmuo AB „Kauno energija“ (toliau – Užsakovas) ir atlikti paskelbtame konkurse nurodytus darbus (Jungtinės veiklos sutarties 1.1 punktas).
3. 2019 m. balandžio 24 d. tiekėjai, atstovaujami atsakovės, ir Užsakovas pasirašė Viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. R-KE-P-107-300 (toliau ir Rangos sutartis) darbams pagal techninį darbo projektą „Šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo nuo šilumos kameros 1T-11 prie pastato (duomenys neskelbtini) iki šilumos kameros 1T-26 prie pastato (duomenys neskelbtini)“, atlikti. Bendra sutarties kaina – 3 025 000,00 Eur plius 21 proc. PVM (635 250,00 Eur), iš viso – 3 660 250,00 Eur (Sutarties 3.1 punktas).
4. 2019 m. gegužės 27 d. Jungtinės veiklos sutarties šalys sudarė susitarimą dėl 2018 m. liepos 3 d. Jungtinės veiklos sutarties Nr. JVS180703-1 ir 2018 m. rugsėjo 26 d. Jungtinės veiklos sutarties Nr. JVS180926-1 įgyvendinimo bei Rangos sutarčių vykdymo (toliau – Susitarimas), kurio 3.3.1 punkte nustatė, kad ieškovė įsipareigoja atlikti objekto atkarpoje nuo SK 1T-11 prie pastato V. K. pr. 77 iki ŠK 1T-18 (duomenys neskelbtini) visus šilumos tinklų su kameromis rekonstravimo darbus su pasijungimu į ŠK 1T-18 (atliekant šios kameros tik specialiuosius darbus: vamzdynų ir sklendžių sumontavimą ir apskardinimą), įskaitant reikiamų medžiagų komplektavimą ir visos dokumentacijos parengimą/pridavimą Užsakovui. Ieškovės atliekamų darbų vertė (kaina) bendroje Sutarties apimtyje sudaro 1 700 000 Eur be PVM (Susitarimo 3.3.1 punktas).
5. Iki 2020 m. rugsėjo 11 d. ieškovė pilnai atliko sutartus darbus ir pateikė atsakovei, kaip vadovaujančiam partneriui, atliktų darbų aktą Nr. 11 bei PVM sąskaitą faktūrą, tačiau atsakovė 2020 m. rugsėjo 11 d. savo rašte Nr. SDR381 nurodė, kad nesutinka priimti darbų pagal pateiktą aktą ir paprašė šį aktą pakoreguoti, įtraukiant į jį realiai atliktų darbų kiekius.
6. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. SDR383 pateikė ieškovei Užsakovo 2020 m. rugpjūčio 27 d. protokolą, kuriame nurodyta: „(i) atkarpose ŠK 1T-18 iki taško PK-7 ir nuo taško P-10 iki PK-11 numatytos šaligatvio plytelės dangos nebetiesti, bet įrengti plytelių dangos pagrindus; (ii) atkarpoje tarp ŠK 1T-15 ir ŠK 1 T-18 likusios nepaklotos šaligatvio asfalto dangos nebeatstatyti, o vietoj šių darbų likusią nepakloto šaligatvio asfalto dangą pakloti atkarpoje nuo ŠK 1T-22 iki (duomenys neskelbtini), išasfaltuojant pilnai (ilgiu ir pločiu) įvažiavimą, kuris ne visas buvo įtrauktas į projekto atstatymo plotą“. Vadovaudamasi minėtu protokolu, atsakovė pasiūlė šiuos darbus atlikti ieškovei, atitinkamai papildant Susitarimo 3.3.1. punktą nuostatomis, kad papildomai atsiradusius 610 kv. m įvažiavimo asfalto dangos atstatymo darbus atkarpoje nuo ŠK 1T-1T-22 iki (duomenys neskelbtini) atliks ieškovė.
7. Ieškovė su tokiu Susitarimo pakeitimu nesutiko, nes visus jai priskirtus darbus jau buvo atlikusi iki 2020 m. rugsėjo 11 d.
8. Atsakovė 2020 m. gruodžio 1d. raštu Nr. SDR403 informavo ieškovę, kad atliko apmokėjimą už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus Nr. 11 ir Nr. 12, tačiau buvo apmokėta ne visa sutarta suma, o tik 120 148,67 Eur, todėl neapmokėta skolos dalis yra 28 924,46 Eur. Dėl šios sumos ir yra kilęs ginčas.
9. Atsakovė UAB „Bright Energy“ prašė ieškinį atmesti, pripažinti negaliojančiais ieškovės atliktų darbų aktą Nr. 11 už 2020 m. rugpjūčio mėn. ir atliktų darbų aktą Nr. 12 už 2020 m. rugsėjo mėn., t. y. dalyje dėl nepriimtų gerbūvio atstatymo darbų 28 975 Eur (be PVM) sumai, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
10. Atsakovė nurodė, kad atliktų darbų akte Nr. 11 pažymėta, kad ieškovė atliko darbų už 133 263,57 Eur (be PVM), iš kurių gerbūvio atstatymo darbus už 100 237,92 Eur, o atliktų darbų akte Nr. 12 – už 24 447,71 Eur (be PVM), iš kurių gerbūvio atstatymo darbai siekia 14 683,58 Eur; iš viso ieškovė buvo nurodžiusi, jog atliko darbų už 157 711,28 Eur (be PVM) (133 263,57 Eur + 24 447,71 Eur).
11. Atsakovė pagal šiuos aktus yra priėmusi darbų už 128 736,28 Eur. Likusių darbų, kurių vertė 28 975 Eur (157 711,28 Eur – 128 736,28 Eur), nėra priėmusi, nes šie darbai faktiškai nebuvo atlikti ir nebuvo priimti Užsakovo. Todėl atsakovė, atlikusi ieškovės priešpriešinių prievolių įskaitymą 8 587,61 Eur garantinio laikotarpio draudimo sumai, kurią atsakovė buvo sumokėjusi už ieškovę, pervedė (sumokėjo) 2020 m. gruodžio 1d. ieškovei 120 148,67 Eur be PVM (128 736,28 Eur – 8 587,61 Eur) ir visiškai su ja atsiskaitė.
12. Ieškovės vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktai Nr. 11 ir Nr. 12 dėl 28 975 Eur sumos, t. y. dėl tų gerbūvio atstatymo darbų dalies, kurios nepriėmė atsakovė ir kuriuos ji atliko vykdydama Užsakovo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą, yra nepagrįsti, nes ieškovė šių darbų faktiškai neatliko, todėl nurodytoje apimtyje turėtų būti pripažinti negaliojančiais.
13. Trečiasis asmuo SIA „Wesemann“ prašė ieškinį atmesti atsakovės nurodytais argumentais.
14. Trečiasis asmuo AB „Kauno energija“ ieškinio pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Energosistemos“ iš atsakovės UAB „Bright Energy“ 28 924,46 Eur (be PVM) skolą, 3 589,48 Eur delspinigius, 6 (šešių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (32 513,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 4 435,28 Eur bylinėjimosi išlaidas; valstybei iš atsakovės – 24,23 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Dėl skolos už atliktus darbus priteisimo
16. Pasisakydamas dėl ginčo santykių teisinės kvalifikacijos, teismas pažymėjo, kad ieškovės ieškinys grindžiamas ir jungtinę veiklą reglamentuojančiomis teisės normomis, ir rangos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis; ieškovė savo reikalavimą kildino iš PVM sąskaitų faktūrų, kurias išrašė vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė iš dalies pakeitė ieškinio teisinį pagrindą, nurodydama, jog ginčas turi būti sprendžiamas vadovaujantis išimtinai jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.969 – 6.982 straipsniai), nes šalis siejo jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, rangos teisiniai santykiai egzistavo tik tarp Užsakovės ir Rangovo, t. y. jungtinės veiklos partnerių, o tarp pačių partnerių rangos teisiniai santykiai niekada neegzistavo. Todėl, anot teismo, sprendžiant klausimą dėl ieškinio pagrįstumo turi būti vadovaujamasi šalių pasirašytų Jungtinės veiklos sutarties ir Susitarimo nuostatomis.
17. Teismas nurodė, kad atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuostatos, jog ieškovės ir atsakovės darbų perdavimo santykiuose atsakovė ieškovės atžvilgiu veikė kaip Užsakovas. Kitaip tariant, darbų perdavimas ir priėmimas buvo vykdomas 2 etapais: ieškovė perduodavo darbus atsakovei, o pastaroji – Užsakovui. Atsakovė, priimdama darbus iš ieškovės, veikė kaip Užsakovas, o perduodama darbus Užsakovei (AB „Kauno energija“) – kaip Rangovas. Todėl atsakovei priimant darbus iš ieškovės, šių darbų priėmimui taikytinos CK teisės normos, reglamentuojančios Užsakovo darbų priėmimą, t. y. priimamų darbų apžiūrą, darbų priėmimą ar nepriėmimą nustačius jų trūkumus, informavimą apie nustatytus trūkumus (CK 6.662 straipsnis, 6.694 straipsnis). Atsakovei darbus priėmus, laikytina, kad darbai yra atlikti be trūkumų ir tokiu atveju atsakovei atsiranda prievolė už juos atsiskaityti; atsisakius priimti darbus, prievolės atsiskaityti už nepriimtus darbus nėra.
18. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamam ginčui aktualios yra 2018 m. liepos 3 d. Jungtinės veiklos sutartis Nr. JVS180703-1, 2019 m. balandžio 24 d. Viešojo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. R-KE-P-107-300 ir 2019 m. gegužės 27 d. Susitarimas. Tiek Jungtinės veiklos sutarties, tiek ir Susitarimo nuostatomis yra nustatyti / apibrėžti santykiai tarp jungtinės veiklos partnerių, o 2019m. balandžio 24 d. sutartimi – santykiai tarp Užsakovo (AB „Kauno energija“) ir Rangovo (tiekėjų).
19. Nors jungtinės veiklos partnerių susitarimu atsakovė tapo vadovaujančiu partneriu, šalys susitarė, kad vadovaujantis partneris atstovauja Jungtinei veiklai ir atstovauja tiekėjus kasdieniuose santykiuose su Užsakovu (Jungtinės veiklos sutarties 3.1 punktas), kas reiškia, kad tarp jų susiklostė atstovavimo santykiai (CK 6.972 straipsnio 1 dalis). Šalys susitarė, kad vadovaujančio partnerio šalies direktorius ar jo įgaliotas asmuo vadovauja Jungtinei veiklai iki Rangos sutarties pasirašymo, o laimėjus konkursą – Jungtinės veiklos partnerių vardu pasirašo Rangos sutartį (Jungtinės veiklos sutarties 3.2 punktas.); šalys taip pat nustatė, kad apmokėjimas už atliktus darbus bus pervedamas į vadovaujančio partnerio sąskaitą, kuris per 5 darbo dienas atitinkamai išmokės jį kiekvienai šaliai (Jungtinės veiklos sutarties 4.1 punktas). Nors 2019 m. gegužės 27 d. Susitarimu šalys pakeitė darbų pasidalinimą tarp partnerių ir prisiimtų darbų kainą (CK 6.976 straipsnio 1 dalis) bei iš dalies pakeitė vadovaujančio partnerio atsiskaitymo su kitais partneriais tvarką (Susitarimo 9–12 punktai), jokių kitų (didesnių) teisių vadovaujančiam partneriui suteikta nebuvo. Priešingai, tiek Jungtinės veiklos sutartimi, tiek Susitarimu buvo įtvirtinta partnerių teisių ir pareigų lygybė.
20. Šalims jokiuose susitarimuose nenumačius, kad vadovaujantis partneris kito partnerio atliktus darbus priiminės atliktų darbų aktais, tuo pačiu tikrins jų kokybę ir kiekį, vien ta aplinkybė, kad ieškovė savo atliktus perduodavo Atliktų darbų aktais atsakovei, kaip vadovaujančiam partneriui, pati savaime nesukūrė tarp ieškovės ir atsakovės rangos santykių, kas reiškia, kad jų santykiams netaikytinos rangos santykius reglamentuojančios teisės normos ir minėti darbų aktai negali būti tapatinami su CK 6.694 straipsnyje reglamentuojamo darbų priėmimo – perdavimo akto reikšme, galia ir sukuriamomis pasekmėmis. Įvertinęs Sutartyje įtvirtintą išimtinę Užsakovo teisę priimti rangovo atliktus darbus, teismas konstatavo, kad tarp Jungtinės veiklos partnerių rangos santykiai neatsirado, o ieškovės Atliktų darbų aktai aktualūs tik tiek, kiek juose atsispindi ieškovės perduodamų darbų kiekis atsakovei, tikslu juos įtraukti į Rangovo darbų perdavimo – priėmimo aktą.
21. Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą, ar ieškovė turi teisę į Susitarimu sulygtą visą darbų kainą, Užsakovui atsisakius dalies darbų ieškovei priskirtoje objekto atkarpoje ir juos perkeliant į atsakovei bei trečiajam asmeniui priskirtą darbų atkarpą, reikia vadovautis jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.969–6.982 straipsniai) ir šalių pasirašytomis sutartimis.
22. AB „Kauno energija 2020 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio protokolu Nr. P-2020-08-27 nutarė įpareigoti Rangovą atlikti projekto pakeitimą, jame numatant, kad atkarpoje tarp ŠK 1T-15 ir ŠK 1T-18 (duomenys neskelbtini) gatvėje (ieškovei priskirtoje darbų atkarpoje) likusios nepaklotos šaligatvio asfalto dangos atstatyti nereikia, o šios dangos ploto apimtį panaudoti įvažiavimo išasfaltavimui atkarpoje nuo ŠK 1T-22 iki (duomenys neskelbtini), kuris ne visas buvo įtrauktas į projekto atstatymo plotą. Užsakovas šiuo pakeitimu konstatavo, kad ieškovei priskirtoje atkarpoje yra nepaklota šaligatvio asfalto danga, taip pat Užsakovas atsisakė šioje atkarpoje dalies darbų (dalies šaligatvio asfalto klojimo darbų), kas reiškia, jog sumažėjo ieškovės atkarpoje numatytų darbų kiekiai, dėl to ieškovės neatliktų asfaltavimo darbų apimtimi turėjo būti atlikti asfaltavimo darbai kitoje vietoje, t. y. atsakovei ir trečiajam asmeniui SIA „Wesemann“ priskirtoje darbų atkarpoje (nuo ŠK 1T-26 iki ŠK 1T-18).
23. Šalys sutarė, kad tokiu Užsakovo projekto pakeitimu darbų kiekiai nepasikeitė, t. y. Užsakovas neatsisakė dalies šaligatvio asfaltavimo darbų, nes kaip buvo numatyta išasfaltuoti 1 853 kv. m, tiek ir buvo išasfaltuota. Bendroje darbų apimtyje neįvyko joks asfaltavimo darbų kiekio pasikeitimas, faktinė darbų apimtis nesumažėjo, nesumažėjo ir šių darbų kaina. Pasikeitė tik dalies darbų atlikimo vieta.
24. Ieškovė neginčijo, kad Užsakovo perkeltus darbus iš ieškovės darbų atkarpos į atsakovės ir trečiojo asmens atkarpą ji atlikti atsisakė ir tokį savo atsisakymą motyvavo šalių pasirašytais susitarimais, kurie, nepriklausomai nuo darbų apimties pasikeitimo, garantuoja ieškovei pilną sutartą atlygį. Tuo tarpu atsakovė laikė, kad ieškovei atsisakius atlikti darbus kitoje Užsakovo nurodytoje vietoje, ieškovė neatliko visų prisiimtų darbų, todėl jai nepriklauso atlygis už darbus, kurių ieškovė neatliko. Tokiu būdu tarp jungtinės veiklos partnerių kilo ginčas dėl atsiskaitymo.
25. Pagal Susitarimo 3.3 punktą ieškovė įsipareigojo atlikti visus šilumos tinklų su kameromis rekonstravimo darbus su pasijungimu į ŠK1T-18 Objekto I atkarpoje nuo ŠK1T-11 iki ŠK1T-18, o atsakovė ir trečiasis asmuo pagal Susitarimo 3.1 punktą įsipareigojo atlikti tuos pačius darbus Objekto I atkarpoje nuo ŠK1T-26 iki ŠK1T-18. Taigi, šalys susitarė atlikti iš esmės tuos pačius darbus skirtingose Objekto I atkarpose. Ieškovės Objekto I dalies darbai įkainoti 1 700 000 Eur suma, kas sudaro 56,20 proc. (Sutarties 3.3.1. ir 3.3.2. punktai). To paties Susitarimo 5 punktu šalys susitarė, kad partnerių vykdomų darbų kaina nekeičiama ir yra pastovi suma, kuriai netaikomos jokios korekcijos, ir kad vykdant šį Susitarimą partneriai nebus atsakingi už bet kokio pobūdžio kito partnerio sąnaudų padidėjimą, nepriklausomai, ar taip atsitinka dėl mokesčių, infliacijos ar kitų priežasčių.
26. Šalims susitarus atlikti darbus skirtingose Objekto I atkarpose, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pagal Susitarimo 9 punktą neatliko dalies darbų ir dėl to negali gauti apmokėjimo. Tokią išvadą patvirtina ir Susitarimo 4 punktas, kuris reglamentuoja šalių įsipareigojimus dėl Objekto II ir papildo partnerių buvusį susitarimą pasiskirstyti darbus griežtai pagal teritorijas, tuo pačiu numatant sąlygą – jokiu atveju nevykdyti darbų kitam partneriui paskirtoje atkarpoje.
27. Nustatęs, kad šalys susitarė dėl visų darbų atlikimo tam tikrose atkarpose, teismas sprendė, kad šalys susitarė ne dėl darbų kiekio, o dėl darbų vietos, kas reiškia, kad šalys prisiėmė įsipareigojimus atlikti visus darbus, kurie turi būti atlikti joms priskirtose atkarpose. Todėl ieškovės reikalavimą dėl 28 924,46 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo pripažino pagrįstu.
Dėl delspinigių priteisimo
28. Teismas nustatė, kad savo pačios atliktų darbų aktų pagrindu ieškovė pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras, iš kurių tris – Nr. ES0366, Nr. ES0377 ir Nr. ES0385, anot ieškovės, atsakovė vėlavo apmokėti. Susitarimo 9 punkte ir 10 punkte šalys susitarė, jog pagrindinis partneris įsipareigoja sumokėti partneriams už jų atliktus darbus per 3 darbo dienas nuo apmokėjimo gavimo iš Užsakovo; atsakovei uždelsus atsiskaityti už atliktus darbus laiku, ji moka 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos pagal pateiktus aktus kainos ir atlygina dėl to patirtus nuostolius.
29. Pasisakydamas dėl sąskaitos faktūros Nr. ES0366 54 855 Eur sumai, teismas pažymėjo, kad Užsakovo 2020 m. liepos 30 d. el. laišku buvo prašoma neaktuoti gerbūvio darbų, tačiau iš tolimesnio tos pačios dienos el. susirašinėjimo, kuriame tariamasi dėl kokio kiekio darbų procentine išraiška turėtų būti įrašyta gerbūvio eilutė, nėra galimybės nustatyti, ar būtent tokiai sumai ir buvo prašoma neaktuoti gerbūvio darbus. Be to, iš atsakovės atstovo 2020 m. rugsėjo 3d. el. laiško teismas sprendė, kad jei darbai 54 855 Eur sumai ir nebuvo aktuoti liepos mėnesį, tai reiškia, kad tai buvo padaryta per klaidą. Todėl, anot teismo, atsakovė neįrodė, kad pagal sąskaitą faktūrą Nr. ES0366 54 855 Eur vertės darbai Užsakovo nurodymu nebuvo neįtraukti į jam teikiamą 2020 m. liepos mėn. atliktų darbų aktą, kaip ir neįrodė aplinkybės, kad jei šie darbai buvo neįtraukti – tai buvo padaryta pagrįstai.
30. Pripažinęs, kad ne atsakovė, o Užsakovas turėjo teisę priimti atliktus darbus ir vertinti jų kiekį, teismas konstatavo, jog atsakovės argumentai, kad būtent ji sprendė, kuriuos darbus priimti ir perduoti Užsakovui, o kuriuos nepriimti ir perduoti Užsakovui kitu metu, nepaneigia ieškovės nurodytų darbų atlikimo atitinkamomis datomis fakto ir tuo pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, nuo kurių pasirašymo/perdavimo dienos ieškovė skaičiuoja delspinigius. Todėl teismas tenkino ir ieškinio dalį dėl 3 589,48 Eur delspinigių priteisimo.
Dėl nuostolių priteisimo
31. Teismas nurodė, kad reikalavimą priteisti nuostolius ieškovė grindė Jungtinės veiklos sutarties 3.5 ir 3.6 punktų bei CK 6.200 straipsnio 2 dalies ir 6.973 straipsnio pažeidimais. Dėl to ieškovė buvo priversta sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu K. P., kurios pagrindu advokatas teikė ieškovei teisines paslaugas rengdamas raštus atsakovei bei atsakymus į atsakovės raštus, konsultuodamas ieškovę visais ginčo klausimais.
32. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodinėjo, kaip konkrečiai pasireiškė Jungtinės veiklos sutarties 3.5 ir 3.6 punktų pažeidimai, kokie sutarčių ar dokumentų projektai, kurie pagal Sutartį pasirašomi šalių vardu, iki juos pasirašant nebuvo aptarti šalių bendrame susirinkime, kokie sprendimai, susiję su bendrais šalių reikalais, nebuvo priimti bendru šalių sutarimu, apsiribodama tik bendro pobūdžio teiginiais tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu, jog atsakovė neteikė informacijos, duomenų, nederino su ieškove veiksmų, todėl pažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigas.
33. Iš pateiktų į bylą duomenų teismas padarė išvadą, kad ieškovė naudojosi advokato K. P. teisinėmis paslaugomis žymiai anksčiau, nei prasidėjo tarp šalių nesutarimai, savo iniciatyva, o ne dėl to, kad atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigas. Ieškovė neįrodinėjo, kaip advokato suteiktos paslaugos priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės nebendradarbiavimu (CK 6.247 straipsnis), o tai reiškia, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Todėl ieškinį šioje dalyje atmetė kaip neįrodytą ir teisiškai nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
34. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Bright Energy“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovei UAB „Energosistemos“ iš atsakovės UAB „Bright energy“ 27,43 Eur delspinigius, 6 (šešių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (27,43 Eur) nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš ieškovės valstybei – 24,23 Eur (dvidešimt keturis eurus 23 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti atsakovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
35. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
35.1. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės neatliktų 610 kv. m šaligatvio asfaltavimo darbų apmokėjimo. Ieškovė, neatlikusi visų Susitarimu jai priskirtų darbų, t. y. vietoje Susitarimo 3.3.2. punkte numatyto 56,20 proc. darbų kiekio atlikusi 55,24 proc. darbų, o jos nepadarytus darbus atlikus kitam partneriui, reikalauja visos Susitarimu sutartos 1 700 000 Eur darbų kainos apmokėjimo, nors ginčo darbams numatytų išlaidų nepatyrė.
35.2. Teismas netinkamai aiškino 2019 m. gegužės 27 d. Susitarimą ir neatsižvelgė į tai, kad šalių tikslas sudarant Susitarimą buvo susitarti, kaip bus įgyvendinama Jungtinės veiklos sutartis ir kaip bus vykdoma Rangos sutartis (šiuo atveju – 2019 m. balandžio 24 d. Viešojo pirkimo pardavimo sutartis Nr. R-KE-P-107-300). Todėl toks Susitarimas, kuris detalizuoja tam tikras Jungtinės veiklos sutarties nuostatas, negali būti aukštesnės galios už pradinę ir pirminę Jungtinės veiklos sutartį, kurioje šalys susitarė dėl esminių nuostatų. Be to, 2019 m. gegužės 27 d. Susitarimu nebuvo įtvirtintos naujos ir Jungtinės veiklos sutarčiai prieštaraujančios nuostatos, kas reiškia, kad spręsdamas ginčą teismas turėjo vadovautis tiek Jungtinės veiklos sutartimi, tiek ir Susitarimu, bet negalėjo Susitarimą aiškinti atsietai nuo Jungtinės veiklos sutarties.
35.3. Pagal Jungtinės veiklos sutarties 4.1. punktą šalys susitarė, kad užmokestis už darbus tarp šalių pasidalinamas proporcingai šalių atliekamai darbų daliai ir išmokamas už faktiškai atliktus darbus pagal Rangos sutartį. Tuo tarpu Susitarimo 3 punktu ir jo papunkčiais buvo pakeistas Jungtinės veiklos sutarties 2.2. punktas ir jame įtvirtintas šalių įnašų dydis (proporcijos), konkretizuota atliktinų darbų dalis (apimtis) procentais, darbų vieta (atkarpos) ir pagal sutartų darbų apimtį proporcingai apskaičiuota darbų kaina. Taigi, Susitarimo 3 punktu Jungtinės veiklos sutarties 4.1. punktas buvo ne pakeistas, o detalizuotas, susitariant dėl darbų proporcijų, t. y. kad dalį darbų – 56,20 proc. atliks ieškovė, kitą dalį – 43,80 proc. atliks atsakovė ir trečiasis asmuo, taip pat dėl darbų kainos.
35.4. Susitarimo 9 punktu taip pat nebuvo pakeistas Jungtinės veiklos sutarties 4.1. punktas, nes šiuo punktu šalys susitarė dėl atliktų darbų apmokėjimo termino ir apmokėjimo tvarkos, jei būtų gaunamas dalinis sąskaitos apmokėjimas iš Užsakovo. Tai reiškia, kad nei vienu Susitarimo punktu (3 p. ir jo papunkčiai, 9 p.) nebuvo pakeistas Jungtinės veiklos sutarties 4.1. punktas ir nesusitarta priešingai.
35.5. Byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovei priskirtoje atkarpoje darbai bus perkelti į kitą vietą, atsirado 2020 m. rugpjūčio 27 d., t. y. daugiau nei po metų nuo Susitarimo pasirašymo, jos atsiradimas buvo sąlygotas išimtinai Užsakovo ir visiškai nepriklausė nuo jungtinės veiklos dalyvio valios ir kurios nei viena šalis, sudarydama Susitarimą, negalėjo numatyti. Tai reiškia, kad šalys net nesvarstė, kaip būtų su darbų kaina, jei Užsakovas nuspręstų perkelti darbus iš vienos vietos į kitą, ir nesitarė dėl tokios nuostatos apskritai. Todėl tik per visų sudarytų susitarimų ir sutarčių bei visų sutartinių nuostatų tinkamą analizę, visų aplinkybių visumos įvertinimą, atliekant sisteminę bei gramatinę Jungtinės veiklos sutarties ir Susitarimo nuostatų tarpusavio ryšio analizę, o taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, galimas tinkamas ir teisingas sutarčių aiškinimas kilusio ginčo kontekste.
35.6. Pagal Susitarimo 5 punktą darbų kainos korekcijos galimos esant pakeitimams, nurodytiems Rangos sutartyje ar perskaičiavus Rangos sutarties kainą. Tuo tarpu teismas, netinkamai įvertinęs faktines aplinkybes, padarė nepagrįstą ir neargumentuotą išvadą, kad ginčijamu klausimu jokie Sutarties pakeitimai ir kainos perskaičiavimas nebuvo atlikti.
35.7. Šalys rangos darbus vykdė būtent pagal Užsakovo pateiktą techninį darbo projektą. Techninio darbo projekto Statybinių darbų sąnaudų kiekio žiniaraščio 52 eilutėje buvo numatyta išardyti ir atstatyti iš viso 1853 kv. m ploto šaligatvio asfaltavimo dangą, į šiuos darbus pateko ir 610 kv. m ginčo darbai. Šie ginčo darbai pateko į ieškovės atliekamų darbų atkarpą ir ieškovės buvo įsivertinti apskaičiuojant darbų kainą. Rangos darbų eigoje pakeitus Techninį darbo projektą, Rangovo prievolė atlikti darbus ir pagal Techninio darbo projekto pakeitimą, neišnyko. Todėl toliau Viešojo pirkimo – pardavimo sutartis ir darbai buvo vykdomi jau pagal Užsakovo atliktus techninio projekto pakeitimus, kurie ir patenka į Susitarimo 5 punktą. Be to, pagal Susitarimo 6.2. punktą ieškovės prievolė prisiimtų ginčo darbų apimtimi jai liko galioti.
35.8. Remdamasi Susitarimo 6.2. punktu, atsakovė, kaip vadovaujantis partneris, 2020 m. rugsėjo 24 d. parengė Susitarimą Nr. 2, įpareigodama šiuos iš ieškovės atkarpos perkeltus į kitų parterių atkarpą darbus atlikti ieškovę, nes būtent šiuos ginčo darbus buvo prisiėmusi atlikti ieškovė, ji buvo suplanavusi šių ginčo darbų išlaidas. Tačiau ieškovė šio susitarimo nepasirašė. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad ir sumažinus jos darbų apimtį ginčo darbais bei nepatyrus šių darbų sąnaudų, ji vis tiek turi teisę gauti tokį patį apmokėjimą, kaip ir būtų šiuos ginčo darbus atlikusi.
35.9. Pilnai įvykdyti Sutartį yra visų partnerių, o ne tik atsakovės, pareiga. Ieškovei atsisakius atlikti ginčo darbus, juos atliko atsakovė, tačiau tai nėra atsakovės veikimas savo rizika. Už Rangos sutarties įvykdymo laiku ir visa apimtimi buvo atsakingi visi jungtinės veiklos partneriai. Jei atsakovės pozicija būtų analogiška ieškovės pozicijai, tai reikštų, kad nebūtų užbaigta vykdyti Rangos sutartis ir visiems jungtinės veiklos partneriams solidariai kiltų neigiamos pasekmės. Teismas nukrypo nuo šalių Susitarimo dėl apmokėjimo už atliktus darbus, išaiškino jo nuostatas priešingai ir sprendimu įteisino apmokėjimą už neatliktus darbus bei asmens nepagrįstą praturtėjimą kito asmens sąskaita.
35.10. Teismas padarė nepagrįstas išvadas ir delspinigių, nes rėmėsi tik 2020 m. liepos 30 d. elektroniniu susirašinėjimu, kai byloje nėra net paties Atliktų darbų akto už liepos mėn. Tačiau byloje yra kitas įrodymas – atsakovės 2020 m. rugsėjo 3 d. el. laiškas, kuris patvirtina, kad 54 855 Eur gerbūvio darbų suma buvo įtraukta į rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktą ir kad ši suma į liepos mėn. atliktų darbų aktą įtraukta nebuvo. Ginčo tarp šalių dėl šių darbų atlikimo, aktavimo ir apmokėjimo nebuvo, ieškovė neginčijo Atliktų darbų akto už liepos mėn., todėl nė viena iš šalių šio akto į bylą nepateikė. Teismui iš esmės priėmus faktinių aplinkybių neatitinkančią išvadą ir netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo priimti Atliktų darbų aktą Nr. 9 už liepos mėn. ir Atliktų darbų aktą Nr. 10 už rugpjūčio mėn.
35.11. Ieškovės 54 855 Eur sumai atlikti gerbūvio darbai buvo įtraukti į 2020 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktą. Apmokėjimas iš Užsakovo buvo gautas 2020 m. spalio 8 d. Pagal Susitarimą atsakovė apmoka už darbus kitam partneriui per 3 darbo dienas gavus apmokėjimą iš Užsakovo. Todėl terminas apmokėti ieškovei už šiuos darbus suėjo 2020m. spalio 13 d. Atsakovė pervedė ieškovei 54 855 Eur (be PVM) 2020 m. spalio 14 d., t. y. pavėlavusi 1 dieną, kas sudaro 27,43 Eur delspinigius.
35.12. Atsakovė, nesutikdama su visa PVM sąskaitoje faktūroje įrašyta 157 684,28 Eur suma, prašė ieškovės išrašyti sąskaitas faktūras neginčijamai 128 736,28 Eur sumai, o ginčijamai 28 975 Eur sumai išrašyti atskirą sąskaitą, kad tokiu būdu atsakovė galėtų sumokėti už ieškovės atliktus neginčijamus darbus. Tokios sąskaitos ieškovė neišrašė. Šalys bandė geranoriškai išspręsti kilusį ginčą, tarp jų vyko intensyvus susirašinėjimas, derybos ir atsakovė tikėjosi, kad bus rastas kompromisas. Iš 2020 m. lapkričio 24 d. el. laiško matyti, kad buvo susitarta atsiskaityti už atliktus darbus ir draudimo paslaugas, sulaikant ginčijamą sumą. Tačiau gavus ieškovės 2020 m. lapkričio 26 d. el. laišką, ginčas taip ir liko neišspręstas. Todėl atsakovė, negavusi iš ieškovės PVM sąskaitų faktūrų neginčijamai sumai, 2020 m. gruodžio 1 d., išskaičiusi 8587,61 Eur sumą už draudimo paslaugas, nedelsiant pervedė ieškovei 120 148,67 Eur (be PVM) sumą.
35.13. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pagal Susitarimo 12 punką, jei atsakovė vėluoja daugiau kaip 14 dienų apmokėti partneriams, tai kiekvienas partneris turi teisę kreiptis tiesiogiai į Užsakovą. Taigi ieškovė, daugiau nei 14 dienų negavusi iš atsakovės apmokėjimų pagal visas tris PVM sąskaitas faktūras, galėjo pasinaudoti šia Susitarime įtvirtinta teise. Tačiau į Užsakovą ji nesikreipė ir tokia teise nepasinaudojo. Toks ieškovės neveikimas sąlygojo delspinigių didinimą.
36. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Energosistemos“ prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
37. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
37.1. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ieškovei priskirtoje atkarpoje pagal techninį darbo projektą buvo numatyta išasfaltuoti 610 kv. m šaligatvio dangos, nes ieškovės atkarpoje reikėjo įrengti 1753 kv. m šaligatvio dangos, ką patvirtina byloje pateikta lentelė „Objekto Šilumos tiekimo tinklų nuo ŠK 1T-11 iki ŠK 1T-26 Kaune rekonstravimo darbai“. Ieškovė neatliko 610 kv. m šaligatvio asfaltavimo darbų, tačiau ji atliko daugiau kitų gerbūvio darbų daugiau, nei buvo numatyta techniniame darbo projekte. Pagal projektą jos dalyje reikėjo atlikti 2 230 kv. m gerbūvio darbų, tačiau faktiškai ieškovė atliko 3 029 kv. m gerbūvio darbų. Ieškovė negalėjo atlikti perkeltų 610 kv. m šaligatvio asfaltavimo darbų, nes pagal Susitarimo 4 punktą ji neturėjo teisės atlikinėti kokius nors darbus kitų partnerių atkarpose.
37.2. Teismas ginčą išnagrinėjo teisingai ir nepažeidė sutarčių aiškinimo taisyklių bei principų, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Priešingai nei aiškina atsakovė, teismas sprendime nenurodė, kad ginčo išsprendimui taikytinas tik Susitarimo 5 punktas, teismas pažymėjo, kad pirmiausia ginčui spręsti taikytinos apskritai visos Susitarimo nuostatos, nes pačios šalys Susitarimui suteikė prioritetinę galią.
37.3. Todėl akivaizdu, kad Susitarimo nuostatos turi aukštesnę galią kitų partnerių pasirašytų dokumentų atžvilgiu ir dėl to jungtinės veiklos sutarties 4.1. punktas nebegalioja, nes jį pakeitė Susitarimo 3 punktas ir jo papunkčių nuostatos, kuriose partnerės aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl konkrečių fiksuotų užmokesčių už darbus konkrečiose atkarpose.
37.4. Atsakovės ieškovei atsiųstas Susitarimas Nr. 2 akivaizdžiai patvirtina atsakovės norą pakeisti ieškovei priklausantį 1 700 000 Eur užmokestį už darbus ir modifikuoti pasirašyto Susitarimo sąlygas dėl darbų masto, vietos ir kainos. Ieškovė šio susitarimo nepasirašė, todėl jai nekyla jokios teisinės pasekmės, susijusios su kitoje objekto atkarpoje atliektais papildomais darbais.
37.5. Rangos sutarties pakeitimų ir jos kainos perskaičiavimo nebuvo, vadinasi, jokių pakeitimų, galėjusių įtakoti partnerių nustatytų fiksuotų kainų pasikeitimą taip pat nebuvo. Be to, šalys pasidalino ne konkrečius darbus, o darbus atkarpose, kuriose ir įsipareigojo tuos darbus atlikti.
37.6. Atsakovė sumokėjo ieškovei 120 148,67 Eur sumą 2020 m. gruodžio 1 d., todėl vėlavo sumokėti 32 kalendorines dienas (skaičiuojama nuo 2020 m. spalio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. imtinai). Todėl pagal Susitarimą ieškovė turi teisę skaičiuoti delspinigius už vėlavimą atsiskaityti su ja.
37.7. Ieškovė 2020 m. spalio 16 d. raštu nusiuntė atsakovei ir trečiajam asmeniui raštą Nr. S-20-0096, kuriame nurodė, jog atliktų darbų aktus Nr. 11 ir Nr. 12 pasirašo vienašališkai. Nors jungtinės veiklos partnerių ir nesiejo jokie rangos teisiniai santykiai, tačiau visus darbus priėmus Užsakovui, atsakovė privalėjo priimti ieškovės atliktus darbus ir įtraukti jų kiekius į bendrą Rangovo aktą.
37.8. Kai tarp šalių kilo ginčas, darbai objekte jau buvo baigti, atsakovė neteikė jokios informacijos ieškovei dėl atsiskaitymo. Todėl ieškovė negalėjo kreiptis į Užsakovą dėl pinigų sumokėjimo, nes nežinojo, ar Užsakovas atsiskaitė su atsakove.
38. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo SIA „Wesemann“ prašo atsakovės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime į nurodomi šie argumentai:
39. Teismas ne tik išaiškino šalių sudarytą sutartį ir Susitarimą visiškai ne taip, dėl ko šalys tarėsi ir ką turėjo omenyje, bet aiškino ją taip, kaip nei vienas subrangovas ar jungtinės veiklos partneris net nesitartų. Šiuo atveju nei vienas jungtinės veiklos dalyvis nenumatė, kad darbų eigoje Užsakovas gali pakoreguoti jų prisiimtų atlikti darbų apimtis, perkeldamas darbus iš vienos atkarpos į kito partnerio darbų atkarpą, todėl tokia situacija šalių ir nebuvo aptarta. Tačiau nei vienas protingas asmuo nesudarytų sutarties, jeigu jam tektų pareiga atlikti kito partnerio darbų dalį, o apmokėjimą už tai gautų tų darbų neatlikęs partneris.
40. Šiuo atveju teismas neatsižvelgė į tai, kad susiklosčiusi ginčo situacija šalių nebuvo numatyta ir aptarta, neįvertino ginčo esmės ir sudarė galimybę ieškovei nepagristai praturtėti kitų partnerių sąskaita, pastariesiems patiriant nuostolius. Toks teismo sprendimas negali būti nei teisingas, nei teisėtas. Išlaidų nepatyrusi ir darbų neatlikusi ieškovė negali būti laikoma šias išlaidas patyrusia ir darbus atlikusia šalimi.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
41. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.
42. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiojo asmens AB „Kauno energija“ (Užsakovo) pirkimų komisija 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu patvirtino tarptautinio pirkimo atviro konkurso sąlygas „Šilumos tiekimo tinklų nuo ŠK 1 T-l 1 iki ŠK 1T-26 rekonstravimo darbų pirkimas“ (toliau - Konkurso sąlygos).
43. Tiekėjai 2018 m. liepos 3 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį Nr. JVS180703-1. Jungtinės veiklos sutartimi jos šalys susitarė kooperuodamos savo turtą, darbuotojų darbą, žinias ir patirtį veikti bendrai dalyvaujant viešajame konkurse „Šilumos tiekimo tinklų nuo SK 1T-11 iki SK 1T-26 Kaune rekonstravimo darbai“ ir atlikti paskelbtame konkurse nurodytus darbus (Jungtinės veiklos sutarties 1.1 punktas). Vadovaujančiu jungtinės veiklos partneriu tiekėjai (partneriai) paskyrė atsakovę.
44. Tiekėjai, atstovaujami atsakovės, ir Užsakovas 2019 m. balandžio 24 d. pasirašė Viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. R-KE-P-107-300 (Rangos sutartį) darbams pagal parengtą techninį darbo projektą „Šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo nuo šilumos kameros 1T-11 prie pastato (duomenys neskelbtini) iki šilumos kameros 1T-26 prie pastato (duomenys neskelbtini)“, atlikti. Bendra sutarties kaina – 3 025 000,00 Eur plius 21 proc. PVM (635 250,00 Eur), iš viso – 3 660 250,00 Eur (Sutarties 3.1 punktas).
45. Parteriai 2019 m. gegužės 27 d. sudarė susitarimą dėl 2018 m. liepos 3 d. Jungtinės veiklos sutarties Nr. JVS180703-1 ir 2018 m. rugsėjo 26 d. Jungtinės veiklos sutarties Nr. JVS180926-1 įgyvendinimo bei Rangos sutarčių vykdymo (toliau – Susitarimas).
46. Užsakovas, atsižvelgdamas į Kauno miesto savivaldybės planuojamus vykdyti (duomenys neskelbtini) dangų ir šaligatvio remonto darbus, 2020 m. rugpjūčio 27 d. protokoliniu sprendimu Nr. P-2020-08-27 nurodė Rangovui (jungtinės veiklos parneriams) atlikti projekto pakeitimą, numatant, kad: 1) atkarpose nuo ŠK 1T-18 iki taško PK-7 ir nuo taško P-10 iki PK-11 buvusios šaligatvio plytelių dangos neatstatyti, bet įrengti šaligatvio plytelių dangos pagrindus; 2) atkarpoje tarp ŠK 1T-15 ir ŠK 1T-18 (duomenys neskelbtini) likusios nepaklotos šaligatvio asfalto dangos atstatyti nereikia, o vietoj šių darbų likusią nepakloto šaligatvio asfalto dangą pakloti atkarpoje nuo ŠK 1T-22 iki (duomenys neskelbtini). išasfaltuojant pilnai (ilgiu ir pločiu) įvažiavimą, kuris ne visas buvo įtrauktas į projekto atstatymo plotą.
47. Tokiu būdu AB „Kauno energija“ atsisakė šaligatvio asfalto dangos atstatymo darbų atkarpoje tarp ŠK 1T-15 ir ŠK 1T-18 (duomenys neskelbtini), ir nurodė Rangovui šių neatliktų darbų apimtimi atlikti asfaltavimo darbus kitoje vietoje, t. y. darbų atkarpoje nuo ŠK 1T-22 iki (duomenys neskelbtini). Atlikus projekto pakeitimas, asfaltavimo darbai buvo atlikti atkarpoje nuo ŠK 1T-22 iki (duomenys neskelbtini) išasfaltuojant pilnai (ilgiu ir pločiu) įvažiavimą, o atkarpoje tarp ŠK 1T-15 ir ŠK 1T-18 (duomenys neskelbtini) likusi nepaklota šaligatvio asfalto danga liko neatstatyta.
48. Byloje kilo ginčas dėl sutarties (Jungtinės veiklos sutarties ir Susitarimo) aiškinimo, kai iš vieno jungtinės veiklos dalyvio (ieškovės) darbų objekto (darbų atkarpos) jam priskirtų darbų dalis (610 kv. m šaligatvio asfaltavimo dangos darbų) buvo perkelti į kito jungtinės veiklos dalyvio darbų objektą (darbų atkarpą) ir teisės gauti už tokius darbus atlyginimą. Ieškovė teigė, pagal šalis siejusius susitarimus, nepriklausomai nuo darbų apimties ir jų atlikimo vietos pasikeitimo, ji turi teisę į sutartimis nustatytą fiksuotą atlygį už darbus jai priskirtame darbų objekte (atkarpoje). Atsakovė įrodinėjo priešingai, teigdama, kad ieškovė netinkamai aiškina sutartį ir gauti atlygį už neatliktus darbus ji negali.
49. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentais ir skundžiamu 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu jos reikalavimus tenkino iš dalies, atmesdamas ieškinio dalį dėl nuostolių atlyginimo, kurie nėra apeliacijos dalykas.
50. Atsakovė padavė apeliacinį skundą, prašydama sprendimą panaikinti.
51. CK 6.969 straipsnio 1 dalis nustato, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą nustato jungtinės veiklos sutartis, o jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui (CK 6.974 straipsnio 1 dalis). Taip pat ir pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato sutartis (CK 6.976 straipsnio 1 dalis).
52. Taigi partnerių įnašų proporcijos, įnešto turto nuosavybė, pelno, išlaidų bei nuostolių paskirstymas reglamentuojamas įstatymu, jei šalys nesusitaria kitaip.
53. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarčių konsensualizmo principas reikalauja, jog teismas, aiškindamas sutartį, pirmenybę teiktų šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2013 m. liepos 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-421/2013; 2015 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-219/2015; kt.).
54. Kartu pabrėžtina, kad tai, jog įstatyme neteikiama pirmenybė pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; kt.).
55. Pagal tiekėjų (parterių) 2018 m. liepos 3 d. Jungtinės veiklos sutarties 2.6 punktą, kiekviena šalis yra atsakinga už išlaidas, susijusias su jos prisiimtų įsipareigojimų (atliktinių darbų) vykdymu ir pilnai jas padengs pati. Šalis nereikalaus iš kitos šalies iš dalies ar pilnai padengti jos patirtas išlaidas vykdant prisiimtus įsipareigojimus (atliktinus darbus) net ir tuo atveju, jeigu jos faktiškai patirtos išlaidos viršys jo prisiimtų pareigų (atliktinų darbų) kainą, įtvirtintą šioje sutartyje, ar jos faktiškai patirtų išlaidų bendroje šalių išlaidų sumoje viršys tos šalies prisiimtų įsipareigojimų dalį, įtvirtintą šioje sutartyje. Šios sutarties 4.1 punkte (jungtinės veiklos rezultato paskirstymas) šalys nustatė, kad užmokestis už darbus tarp šalių pasidalinamas proporcingai šalių atliekamai darbų daliai ir išmokamas už faktiškai atliktus darbus pagal Rangos sutartį. Šalies užmokesčio dalis bus išmokėta per 5 dienas darbo dienas po to, kai apmokėjimas už atliktus darbus iš Užsakovo bus pervestas į Vadovaujančio šalies (atsakovės) sąskaitą.
56. 2019 m. gegužės 27 d. Susitarimu, siekdami tinkamai ir laiku įvykdyti Rangos sutartyje numatytus darbus, jungtinės veiklos dalyviai (partneriai) detalizavo ir suderino tolesnio bendradarbiavimo ir Rangos sutarties vykdymo sąlygas, pakeitė tarp partnerių darbų pasidalinimą (įžanginės dalies (VII) papunktis).
57. Susitarimo 3 punktu (jos papunkčiais) jungtinės veiklos dalyviai pasidalino pagal Rangos sutartį jiems tenkančius atlikti darbus ir nustatė jų apimtis bei proporcijas. Ieškovei teko atlikti 56,350 proc. darbų už 1 700 00 Eur, atsakovei ir trečiajam asmeniui – 43,80 proc. darbų už 1 294 750 Eur.
58. Susitarimo 4 punkte nustatyta, kad Pagrindinis partneris (atsakovė) ir Partneris II (trečiasis asmuo), vykdydami Jungtinės veiklos sutartį II ir Rangos sutartį II, atliks visus šiose Sutartyse numatytus darbus. Partneris I (ieškovė) šių sutarčių pagrindu jokių darbų Objekte II neatlikinės, jokių įsipareigojimų neprisiima. Pagrindinis partneris ir Partneris II atitinkamai pretenzijų dėl šių sutarčių vykdymo Partneriui I dabar ir ateityje nereikš. Partneris I šių sutarčių pagrindu jokių darbų neatlikinės ir pretenzijų dėl darbų apimčių dabar ir ateityje nereikš (šis susitarimo punktas ginčo dalykui neaktualus, nes tartasi dėl kito objekto).
59. Susitarimo 5 punkte nustatyta, kad Partnerių vykdomų darbų kaina yra nekeičiama ir pastovi suma, kuriai netaikomos jokios korekcijos, išskyrus pakeitimų, nurodytų Rangos sutartyje atveju ar perskaičiuojant Rangos sutarties kainą pagal joje nurodytas nuostatas. Partneriai nebus atsakingi už bet kokio pobūdžio kito partnerio sąnaudų padidėjimą vykdant šį Susitarimą nepriklausomai ar taip atsitinka dėl mokesčių, infliacijos ar kitų priežasčių.
60. Susitarimo 6.2 punkte nustatyta, kad šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitaria, kad Užsakovui pareikalavus Pagrindiniams parneriui įvykdyti Rangos sutartyje numatytus įsipareigojimus arba pastarajam pritaikius Rangos sutartyje numatytas sankcijas, Pagrindinis partneris gali atitinkamai pareikalauti Partnerio įvykdyti minėtus įsipareigojimus(jei minėti įsipareigojimai susiję su Parnerio prisiimtų atlikti darbų apimtimi) arba pritaikyti tokias pačias sankcijas Partneriui, kiek tai pagrįstai taikytina ir susiję su Partnerio vykdomais ir / ar jų įtaka kitų Partnerių darbų atlikimui.
61. Susitarimo 7 punkte nustatyta, kad partneriai įsipareigoja bendradarbiauti su Užsakovu tiek per Pagrindinį partnerį (atsakovę), tiek tiesiogiai bei dalyvauti visuose gamybiniuose susirinkimuose, visose oficialiose procedūrose valstybinėse ir ar vietos savivaldos institucijose.
62. Minėta, kad Užsakovas 2020 m. rugpjūčio 27 d. protokoliniu sprendimu Nr. P-2020-08-27 nurodė Rangovui (jungtinės veiklos parneriams) atlikti projekto pakeitimą, numatant, kad: 1) atkarpose nuo ŠK 1T-18 iki taško PK-7 ir nuo taško P-10 iki PK-11 buvusios šaligatvio plytelių dangos neatstatyti, bet įrengti šaligatvio plytelių dangos pagrindus; 2) atkarpoje tarp ŠK 1T-15 ir ŠK 1T-18 (duomenys neskelbtini) likusios nepaklotos šaligatvio asfalto dangos atstatyti nereikia, o vietoj šių darbų likusią nepakloto šaligatvio asfalto dangą pakloti atkarpoje nuo ŠK 1T-22 iki (duomenys neskelbtini) išasfaltuojant pilnai (ilgiu ir pločiu) įvažiavimą, kuris ne visas buvo įtrauktas į projekto atstatymo plotą (šios sprendimo 46 punktas).
63. Apibendrinant teisinį ginčijamo klausimo reguliavimą (įstatymą ir šalių susitarimus) ir faktinį jo pagrindą galima daryti tokias išvadas: pirma, 2019 m. gegužės 27 d. Susitarimo tikslas (56 punktas) nepaneigia 2018 m. liepos 3 d. Jungtinės veiklos 2.6 ir 4.1 punktuose įtvirtintų proporcingumo principų (55 punktas); antra, byloje nėra ginčo, kad Užsakovas keitė Rangos sutartį, nurodydamas rangovui (jungtinės veiklos dalyviams) ginčo darbus perkelti iš vieno objekto (ieškovės darbų atkarpos) į kitą vietą (atsakovės ir trečiojo asmens darbų atkarpą) pagal parengtą projektą, už kurio priežiūrą buvo atsakinga atsakovė (Susitarimo 3.1.1 punktas); trečia, Užsakovui pareikalavus vykdyti Rangos darbus pagal pakeistą projektą, atsakovė turėjo pagrįstą ir teisėtą pagrindą atitinkamai pareikalauti įvykdyti šiuos darbus ieškovę nepriklausomai nuo darbo objekto vietos (Susitarimo 6.2 punktas); ketvirta, pakeitus Rangos sutartį, kas nagrinėjamu atveju buvo padaryta Užsakovo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu, galėjo keistis ir Partnerių vykdomų darbų kaina (Susitarimo 5 punktas); penkta, visiems partneriams Užsakovo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas buvo žinomas, atsakovas šio sprendimo neginčijo ir jungtinės veiklos sutarties nenutraukė, todėl atsisakyti vykdyti atsakovės reikalavimą neturėjo pagrindo (6.978 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Susitarimo 6.2 punktas).
64. Paminėtam kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teisinį tikslą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės doktrinoje priskiriama prie bendradarbiavimo sutarčių grupės, t. y. sutarčių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties šalių bendri tikslai. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).
65. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad vadovautis ieškovės pateiktu sutarčių aiškinimu negalima, nes toks aiškinimas prieštarautų sutarčių aiškinimo taisyklėms, neatitiktų tikrųjų jungtinės veiklos dalyvių susitarimų tikslų, prieštarautų protingumo ir sąžiningumo principams ir reikštų vienos iš partnerių nepagrįstą praturtėjimą, nes tokiu būdu ji gautų atlygį už darbus, kurių neatliko (CK 6. 6.193–6.195 straipsniai).
66. Ieškovės argumentai dėl jos papildomai atliktų darbų nėra apeliacijos dalykas ir išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
67. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, kas sąlygojo neteisingo ir neteisėto sprendimą priėmimą, todėl teismo sprendimas šioje ieškinio reikalavimų dalyje panaikinamas.
Dėl delspinigių
68. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės prašoma apmokėti 54 855 Eur suma už gerbūvio darbus buvo įtraukta į darbus, atliktus 2020 m. rugpjūčio mėn. (atsakovės 2020 m. rugsėjo 3 d. el. laiškas, Atliktų darbų aktas Nr. 9). Todėl sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais motyvais, kad pagal Susitarimo 9 punktą ir 2020 m. spalio 8 d. gautą iš Užsakovo apmokėjimą, terminas apmokėti atsakovei už ieškovės nurodytus darbus suėjo 2020 m. spalio 13 d. Atsakovė minėtą pinigų sumą sumokėjo ieškovei 2020 m. spalio 14 d., t. y. pavėlavusi 1 dieną, todėl turėtų mokėti ne ieškovės nurodytus 987,39 Eur dydžio delspinigius, bet 27,43 Eur delspinigius.
69. Kita vertus, byloje konstatavus, kad atsakovė neturėjo pagrindo mokėti ieškovės prašomos priteisti 28 924,46 Eur skolos, delspinigiai negalėtų būti skaičiuojami nuo 54 855 Eur sumos. Tačiau atsakovė su ieškovės reikalavimo dalimi dėl 27,43 Eur delspinigių sutinka, todėl šioje dalyje teismo sprendimas paliekamas galioti.
70. Todėl šioje reikalavimų dalyje teismo sprendimo pakeistinas, sumažinant priteistą delspinigių sumą iki 27,43 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
70. Teisėjų kolegijai nusprendus atsakovės apeliacinį skundą iš esmės patenkinti, atitinkamai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
71. Teisėjų kolegijai nusprendus priteisti atsakovei iš ieškovės 27,43 Eur delspinigių, laikytina, kad ieškovės ieškinys patenkintas 0,07 proc. (27,43 Eur ×100 proc. / (28 924,46 Eur +4 884,89 Eur + 3 872 Eur)), atmestų reikalavimų dalis siekia 99,93 proc. (100 proc. -0,07 proc.).
72. Nustatyta, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekė 6 192,49 Eur, atsakovės – 7 063,91 Eur. Atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteistina 4,34 Eur (6 192,49 Eur × 100 proc. / 0,07 proc.), atsakovei iš ieškovės – 7 058,97 Eur (7 063,91 Eur × 99,93 proc. / 100 proc.). Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 7 054,63 Eur (7 058,97 Eur – 4,34 Eur).
73. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, atitinkamai atsakovei iš ieškovės priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos. Nustatyta, kad apeliantės UAB „Bright Energy“ bylinėjimosi išlaidos susidarė iš už apeliacinį skundą sumokėto 712 Eur dydžio žyminio mokesčio, 284,23 Eur apeliacinio skundo vertimo išlaidų ir 3 146 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso – 4 141,23 Eur. Turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina pateikti įrodymai.
74. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
75. Atsakovės turėtos atstovavimo išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijų 7, 8.9, 8.16, 8.19 punktuose nustatyto tokių išlaidų dydžio (vien maksimalus dydis už 2022 m. sausio mėnesį parengtą apeliacinį skundą yra 3 995,25 Eur = 1 598,10 Eur bruto x 2,5 (8.9 p.), todėl atsakovei iš ieškovės priteisiamos 4 142,23 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
76. Iš viso atsakovės abiejų instancijų teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 11 195,86 Eur (4 141,23 Eur + 7 054,63 Eur), todėl ši suma priteistina atsakovei iš ieškovės.
77. Pirmosios instancijos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šalims, siekė 28,17 Eur, atitinkamai valstybei iš ieškovės priteistina 28,15 Eur (28,17 Eur × 99,93 pro. / 100 proc.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Energosistemos“ (juridinio asmens kodas 304436304) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bright Energy“ (juridinio asmens kodas 302900033) 27,43 Eur (dvidešimt septynis eurus 43 ct) delspinigius, 6 (šešių) procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos (27,43 Eur) nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bright Energy“ (juridinio asmens kodas 302900033) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energosistemos“ (juridinio asmens kodas 304436304) 11 195,86 Eur (vienuolika tūkstančių vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 86 ct) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energosistemos“ (juridinio asmens kodas 304436304) 28,15 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 15 ct)dydžio bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Albina Rimdeikaitė
Egidijus Tamašauskas