Civilinė byla Nr. 2-1799/2011

                                                                                    2-58-3-00058-2011-5

              Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

              122.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto M. C. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto M. C. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Industrial Services“ bankroto byloje.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Pareiškėjas UAB „Vensva“ pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Baltic Industrial Services“. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 24 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Baltic Industrial Services“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto valdymas“. UAB „Baltic Industrial Services“ akcininkas L. R. padavė teismui atskirąjį skundą dėl 2011 m. vasario 24 d. nutarties. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi panaikino 2011 m. vasario 24 d. nutartį ir atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Baltic Industrial Services“. Atsakovo akcininkas M. C. padavė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Šiaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi atsisakė priimti apelianto M. C. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad apeliantas, būdamas atsakovo akcininku, nėra įtraukiamas trečiuoju asmeniu į bankroto bylą ir įstatymas nenumato jam subjektinės teisės paduoti atskirąjį skundą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

              Atskiruoju skundu apeliantas M. C. prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti, jo atskirąjį skundą priimti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė pareigą analogiškas bylas (situacijas) nagrinėti vienodai. Analogiškoje situacijoje, kai atskiruosius skundus byloje pateikė tos pačios įmonės akcininkai, kurių nei vienas nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, vieno iš jų, tai yra L. R. , atskirąjį skundą teismas priėmė ir išnagrinėjo, o jo, apelianto, atskirąjį skundą teismas atsisakė priimti.
2. Teismas nepagrįstai apribojo kitų proceso dalyvių teises pateikti atsiliepimus į L. R. atskirąjį skundą ir taip pažeidė procesines teisės normas. Teismas privalėjo iš naujo išspręsti atsakovo mokumo klausimą, siūlyti šalims pateikti naujus įrodymus, juos iš naujo įvertinti ir priimti motyvuotą sprendimą.
3. Apeliantas atskirąjį skundą turėjo teisę paduoti kaip atsakovo UAB „Baltic Industrial Services“ vadovas. Iki 2011 m. vasario 24 d. nutartimi atsakovui buvo iškelta bankroto byla, atsakovo vadovu ir atstovu byloje buvo apeliantas. Teismas, priėmęs L. R. atskirąjį skundą dėl 2011 m. vasario 24 d. nutarties, iš esmės iš naujo nagrinėjo pradinį pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Kadangi teismas panaikino 2011 m. vasario 24 d. nutartį ir atsisakė kelti atsakovui bankroto bylą, neatsirado Įmonių bankroto įstatyme numatytos pasekmės ir apeliantas savo įgaliojimų neprarado.

              Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo L. R. prašė apelianto atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tuo, kad įstatymas nenumato apeliantui galimybės paduoti atskirąjį skundą dėl priimtos teismo nutarties atsisakyti kelti atsakovui bankroto bylą. Teismas, atsisakydamas kelti bankroto bylą, pagrįstai ginė jo (trečiojo asmens), kaip atsakovo akcininko, interesus, nes apeliantas, būdamas atsakovo direktoriumi ir įkūręs kitą įmonę UAB „Baltic Industrial Services EU“, sąmoningai suorganizavo ir inicijavo bankroto bylos iškėlimą atsakovui, siekdamas perimti bankrutuojančios įmonės turtą. Bankroto bylos nagrinėjimo metu apeliantas pateikė teismui klaidingus duomenis apie atsakovo skolas tretiesiems asmenims, nuslėpė kitus svarbius faktus, veikė nesąžiningai. Apeliantas, priimdamas iš bankroto administratoriaus įgaliojimus, dokumentus ir turtą, teisėtai pardėjo eiti atsakovo direktoriaus pareigas, taigi jis sutiko su 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi ir jo nei kaip akcininko, nei kaip atsakovo direktoriaus interesai pažeisti nebuvo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

              Atskirasis skundas tenkintinas.

              Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto M. C. atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą motyvuodamas tuo, kad įstatymas nenumato jam subjektinės teisės paduoti atskirąjį skundą, todėl byloje būtina nustatyti ar apeliantas, būdamas atsakovo akcininku bei direktoriumi, turi teisę skųsti nutartį, kuria atsakovui buvo atsisakyta kelti bankroto bylą.

Bankroto bylos bei visi su tuo susiję klausimai nagrinėjami pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.

CPK 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). Tiek CPK, tiek CK normos įstatymų taikymą pagal analogiją sieja visų pirma su ginčo materialinį santykį (tiesiogiai) reglamentuojančio įstatymo nebuvimu.

CPK 305 straipsnis nustato apeliacinio skundo subjektus, tai yra asmenis, turinčius teisę apeliacine tvarka skųsti byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį). Remiantis CPK 338 straipsniu, CPK 305 straipsnis taip pat reglamentuoja ir atskirojo skundo subjektus. Apeliantu gali būti tik byloje dalyvaujantis asmuo. Sprendžiant, ar asmuo turi teisę paduoti skundą, reikšminga yra tik ta aplinkybė, ar jis buvo įtrauktas į pirmosios instancijos teismo procesą kaip byloje dalyvaujantis asmuo. Skundą paduodantis asmuo turi būti teisiškai suinteresuotas, kad būtų pakeistas arba panaikintas skundžiamas teismo sprendimas (nutartis). Teisinis suinteresuotumas reiškia visišką ar dalinį byloje dalyvaujančio asmens reikalavimų nepatenkinimą pirmosios instancijos teisme. Teisiškai suinteresuotu gali būti kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo, jei skundžiamas sprendimas (nutartis) yra jam nepalankus – varžo jo teises ar nustato papildomas pareigas.

ĮBĮ 10 straipsnio 8 bei 13 punkto bei 305 straipsnio nuostatų analizė leidžia teigti, kad atskirąjį skundą dėl nutarties iškelti ar atsisakyti kelti bankroto bylą gali paduoti kiekvienas bankroto byloje dalyvaujantis asmuo. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ar apeliantas yra atsakovo UAB „Baltic Industrial Services“ bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu. Byloje nustatyta, kad apeliantas yra atsakovo akcininku. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonės akcininkai paprastai nėra įtraukiami trečiaisiais asmenimis į bankroto bylą. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas yra ne tik atsakovo akcininku, bet ir jo vadovu – direktoriumi. Remiantis CPK 55 straipsnio 1 dalimi, juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus, jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. ĮBĮ 5 bei 8 straipsnių nuostatos įpareigoja įmonės vadovą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte, bei numato atsakomybę už šios pareigos nevykdymą. Esant tokioms aplinkybėms įmonės vadovas laikytinas dalyvaujančiu bankroto byloje subjektu, atstovaujančiu įmonės, kuriai ketinama kelti bankroto bylą, interesus. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui. Kadangi bankroto byla atsakovui neiškelta, tai apeliantas neprarado įmonės vadovo įgaliojimų, o teismo išvada, kad bankrutuojančiai įmonei teisme atstovauja įmonės administratorius ar kitas įgaliotas asmuo yra nepagrįsta. Administratorius, remiantis ĮBĮ 10 ir 11 straipsnio nuostatomis, teisme atstovauja įmonės interesus tik įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo.

Įvertinusi aukščiau nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas, būdamas atsakovo, kuriam atsisakyta iškelti bankroto bylą, vadovu, yra bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu (juridinio asmens atstovu) bei turi teisę įstatymų nustatyta tvarka apskųsti teismo nutartį, kuria atsakovui atsisakyta iškelti bankroto bylą.

Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl apelianto teisės paduoti atskirąjį skundą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti apelianto atskirąjį skundą, netinkamai taikė civilinio proceso normas, dėl ko priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri yra naikintina, o byla su atskiruoju skundu perduotina Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui CPK 307 straipsnio 2 dalyje numatytiems veiksmams atlikti.

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

              Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti.

              Civilinę bylą Nr. 2-1799/2011 su apelianto M. C. atskiruoju skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarties perduoti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 2 dalyje numatytiems veiksmams atlikti.