Administracinė byla Nr. eAS-1623-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05733-2025-0

                Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinio akreditacijos biuro atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nordic Metrology Science“ skundą atsakovams Nacionaliniam akreditacijos biurui ir Lietuvos metrologijos inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nordic Metrology Science“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu atsakovams Nacionaliniam akreditacijos biurui (toliau – Akreditacijos biuras) ir Lietuvos metrologijos inspekcijai (toliau – Metrologijos inspekcija) dėl Akreditacijos biuro direktoriaus 2025 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Metrologijos inspekcijos viršininko 2025 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skundžiami įsakymai) panaikinimo.

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Akreditacijos biuro direktoriaus 2025 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Nordic Metrology Science“ kontrolės įstaigos akreditavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymo“ ir Metrologijos inspekcijos viršininko 2025 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Nordic Metrology Science“ kontrolės įstaigos teisės atlikti matavimo priemonių patikrą sustabdymo“ galiojimą, išskyrus tą dalį, kuria šiais įsakymais sustabdytas 2024 m. sausio 4 d. išduoto akreditavimo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas vienoje konkrečioje kontrolės srityje: metrologinės patikros pagal metodiką BPM 111955219-13:2023 „Mechaninių slėgmačių su tampriuoju matavimo elementu“ (manometrų patikros) atlikimas.

Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad Skundžiamais įsakymais atsakovai dėl pareiškėjui nežinomų bei nesuprantamų priežasčių, nukrypdami nuo savo ankstesnės bei metrologinių patikrų rinkoje įprastos praktikos, pažeisdami teisės aktų reikalavimus de facto (faktiškai) sustabdė visą pareiškėjo veiklą. Pareiškėjo įsitikimu Skundžiamus įsakymus atsakovai priėmė neatsižvelgdami į tai, kad neatitikimai pareiškėjo veikloje buvo nustatyti ne plačiu mastu, bet tik tam tikroje siauroje pareiškėjo veiklos srityje (1-oje srityje iš 186-ių), o pareiškėjas, sužinojęs apie tokius neatitikimus, nedelsiant ėmėsi veiksmų jiems pašalinti ir užkirsti kelią tokių situacijų susidarymui ateityje.

Pareiškėjas pažymėjo, kad faktinis pareiškėjo, kaip didžiausio metrologinių paslaugų teikėjo Lietuvoje, veiklos sustabdymas veda įmonę prie nemokumo ir netgi bankroto bei kelia realią grėsmę pačiai metrologinių paslaugų rinkai visoje Lietuvoje. Pareiškėjas paaiškino, kad įmonė vien per paskutinių metų laikotarpį atliko bent 275 000 tokių patikrų, aptarnaudama bene visus strateginius šalies sektorius. Į pareiškėjo aptarnaujamų klientų, su kuriais pasirašytos metrologinių paslaugų teikimo sutartys, ratą patenka tokie valstybinės ir / ar regioninės reikšmės ūkio subjektai, pvz.: akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „ORLEN Lietuva“ (per paskutinių trejų metų laikotarpį  atliktos 5 002 patikros); AB „Ignitis gamyba“ (per paskutinių trejų metų laikotarpį atliktos 873 patikros); AB „Kauno energija“ (per paskutinių trejų metų laikotarpį atliktos 8 854 patikros); UAB „Kauno vandenys“ (per paskutinių trejų metų laikotarpį atliktos 159 577 patikros); UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“ (per paskutinių trejų metų laikotarpį atlikta 31 251 patikra); Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (per paskutinių trejų metų laikotarpį  atlikta 835 patikros); viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė (per paskutinių trejų metų laikotarpį atlikta 1 172 patikros); Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (per paskutinių trejų metų laikotarpį atlikta 1 821 patikra).

Pareiškėjas nurodė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala ne tik pačiam pareiškėjui (dėl veiklos sustabdymo egzistuojant didelei jo nemokumo rizikai), bet ir viešajam interesui (įmonės darbuotojams, valstybinio sektoriaus ūkio subjektams, o tai reiškia – pačiai valstybei). Be to, pareiškėjas nurodė, kad egzistuoja poreikis laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su metrologinių patikrų atlikimo proceso tęstinumu visos valstybės mastu. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Skundžiamų įsakymų dalies (nesusijusios su atsakovų nustatytais pareiškėjo veiklos neatitikimais) galiojimo sustabdymas bus adekvatus, proporcingas ir atitiks interesų pusiausvyros principą, nes pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę būtų išsaugoma esama padėtis ir dėl to nenukentėtų nei atsakovai, nei tretieji asmenys.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Skundžiamais įsakymais de facto sustabdžius pareiškėjo vykdytą ūkinę – komercinę veiklą, pareiškėjas neturės (jau neturi) objektyvios galimybės užtikrinti visiems savo darbuotojams (kurių iš viso yra apie 100) darbo sutartimis sulygto darbo. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl pastarosios priežasties daliai darbuotojų jau yra paskelbta prastova, dalis jų, siekdami minimalizuoti finansinius praradimus, šiuo metu naudojasi sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, tuo tarpu, kai kurie darbuotojai, suprasdami įmonės nemokumo riziką, jau priėmė sprendimą dėl juos ir pareiškėją siejančių darbo santykių nutraukimo. Tuo atveju, jeigu teismas nepritaikytų pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, prastova privalėtų būti skelbiama absoliučiai daugumai (~70 proc.) pareiškėjo darbuotojų. Pareiškėjo teigimu, kadangi tokios prastovos laikotarpis neišvengiamai viršys tris darbo dienas, pareiškėjo darbuotojai įmonės veiklos ribojimo terminu praras reikšmingą dalį savo darbinių pajamų, o, galiausiai, dėl pareiškėjo nemokumo rizikos – galbūt ir savo darbo vietą pareiškėjo įmonėje.

Metrologijos inspekcija teismui pateiktoje rašytinėje nuomonėje nurodė, jog pareiškėjo prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei neprieštarauja

Akreditacijos biuras teismui pateiktoje nuomonėje prašė reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikyti. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymas savo esme prilygtų galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimui. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui įrodymais pagrindus faktą, kad visi 335 metrologinės patikros žymenys (lipdukai) buvo naudojami tik vienos bendrovės vieno tipo matavimo priemonių žymėjimui, egzistuotų pagrindas laikinai stabdyti pareiškėjo akreditavimo veiklos sritį, susijusią, būtent, su manometrų patikra.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 28 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdė Nacionalinio akreditacijos biuro direktoriaus 2025 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Nordic Metrology Science“ kontrolės įstaigos akreditavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymo“ ir Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko 2025 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Nordic Metrology Science“ kontrolės įstaigos teisės atlikti matavimo priemonių patikrą sustabdymo“ galiojimą, išskyrus tą dalį, kuria šiais įsakymais sustabdytas 2024 m. sausio 4 d. išduoto akreditavimo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas vienoje konkrečioje kontrolės srityje: Mechaninių slėgmačių su tampriuoju matavimo elementu veikla pagal BPM 111955219- 13:2023.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi, apžvelgė teismų praktiką, suformuotą taikant minėtas nuostatas.

Teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl laikė, kad pirmoji reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlyga yra tenkinama.

Taip pat teismas, įvertinęs pareiškėjo keliamo reikalavimo šioje byloje pobūdį bei dydį, sprendė, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės egzistuoja neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos padarymo rizika ne tik pareiškėjui ar jo darbuotojams, tačiau ir tretiesiems asmenims (tiek privačioms, tiek valstybinėms įstaigoms), o kartu ir viešajam interesui.

III.

Atsakovas Akreditacijos biuras atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartį.

Atsakovas teigia, kad teismas neteisingai pripažino pareiškėjo reikalavimą pagrįstu ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę tik vienai veiklos sričiai. Atsakovas paaiškina, kad nustatyti pažeidimai (neteisėtas 335 žymenų perdavimas klientui, nekontroliuojama žymenų apskaita, naudojimas ir dingimo įforminimas) bei darbuotojo, turinčio teisę tikrinti įvairių tipų matavimo priemones, nesąžiningumas liudija sisteminius ir visą pareiškėjo veiklą apimančius neatitikimus, o ne vien manometrų sritį. Be to, atsakovas teigia nustatęs 6 žymias ir 3 nežymias, tarp jų bendro pobūdžio, standarto LST EN ISO/IEC 17020:2012 „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami įvairių tipų kontrolės įstaigų veiklai“ (toliau – ir Standartas 17020) neatitiktis (nešališkumo užtikrinimo, rizikų valdymo, masto analizės, elektroninių dokumentų valdymo trūkumus), todėl nėra pagrindo laikyti tikėtinu pareiškėjo argumentą, kad veiklos sustabdymas galiotinas tik konkrečioje srityje. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos atitikties vertinimo įstatymo 11 straipsnis numato akreditavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymą visai atitikties vertinimo įstaigos veiklai, o ne atskiroms sritims, todėl teismo nutartis sustabdyti galiojimą tik vienoje srityje prieštarauja įstatymui. Atsakovas taip pat laikosi pozicijos, kad visiškas akreditavimo sustabdymas kaip laikinoji priemonė iš esmės reikštų ginčo išsprendimą iki galutinio sprendimo.

Atsakovas nurodo, kad teismas, tenkindamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepagrįstai sureikšmino pareiškėjo galbūt patiriamą žalą (sutarčių nutraukimą, prastovas, tam tikrų paslaugų neprieinamumą), tačiau neįvertino ir neištyrė viešojo intereso – ar visos neteisėtai perduotais 335 lipdukais pažymėtos matavimo priemonės iš tiesų yra išimtos iš eksploatacijos ir pakartotinai patikrintos, nors egzistuoja reali rizika, kad bent dalis jų vis dar naudojama potencialiai pavojinguose įrenginiuose ir gali kelti grėsmę sveikatai, turtui ir gyvybei. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pats pareiškėjas savo aplaidumu sukūrė šias rizikas ir todėl negali remtis jo veiklos sustabdymo neigiamomis pasekmėmis kaip argumentu reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui, juolab, jog paslaugas galima užsisakyti kitose Europos Sąjungos valstybėse, matavimo priemonių patikrų terminai nesuėjo staiga visoms vienu metu, o Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas leidžia paskirti kitas įstaigas vykdyti patikras.

Atsakovas taip pat teigia, kad pareiškėjo veiksmai – 14 lipdukų grąžinimas ir kreipimasis dėl 335 žymenų pripažinimo negaliojančiais, neeliminuoja nesąžiningos veiklos ir viešojo saugumo rizikos, nes nėra įrodymų, jog visos tomis žymėmis pažymėtos matavimo priemonės buvo iš naujo metrologiškai patikrintos ar, kad potencialiai pavojingi įrenginiai nebeeksploatuojami. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas pats neatliko patikrų ir nežymėjo priemonių – lipdukus perdavė užsakovui, kuris galėjo jais žymėti bet kokias priemones ar perduoti tretiesiems asmenims, o duomenų apie realų lipdukų sunaikinimą ar jų buvimo vietą nėra (pateiktas tik užsakovo pareiškimas be jį pagrindžiančių aktų). Be to, atsakovas nurodo, kad pats kreipimasis į Metrologijos inspekciją dėl lipdukų pripažinimo negaliojančiais nei sustabdo nepatikrintų priemonių veikimo, nei informuoja įrenginių naudotojus, jog patikra pripažinta negaliojančia, todėl išlieka tikimybė, kad ir grąžinti, ir negrąžinti lipdukai buvo ar yra toliau naudojami žymėti matavimo priemones, o teismas neturėjo patikimos informacijos, paneigiančios šią riziką.

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Pareiškėjas teigia, kad Metrologijos inspekcijos neplaninis patikrinimas ir jo pagrindu atliktas Akreditacijos biuro neeilinis vertinimas nustatė neatitiktis tik vienoje konkrečioje akredituotos veiklos dalyje – manometrų patikroje pagal BPM 111955219-13:2023, susijusioje su vienu klientu (UAB „Jozita“), tačiau Skundžiamais įsakymais atsakovai sustabdė visą pareiškėjo akreditacijos pažymėjimo galiojimą ir teisę vykdyti veiklą visoje 186 BPM apimties srityje, kas de facto reiškia visišką veiklos uždraudimą ir neproporcingas neigiamas pasekmes. Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Skundžiamų įsakymų galiojimą, paliekant ribojimą tik ginčo manometrų srityje. Pats Akreditacijos biuras iki skundžiamos nutarties pripažino, kad jei pareiškėjas įrodytų, jog ginčo patikros žymenys naudoti tik vienos bendrovės vieno tipo prietaisams, būtų pagrindas laikinai stabdyti tik manometrų sritį, o ne visą veiklą. Pareiškėjas tokius įrodymus pateikė, taip eliminuodamas bet kokią riziką kitoms sritims. Nepaisant to, teikdamas atskirąjį skundą, Akreditacijos biuras pakeitė poziciją ir ėmė teigti, kad bet koks pažeidimas bet kurioje srityje savaime pateisina visos veiklos sustabdymą, nes reputacinė žala esą daroma visa apimtimi. Šis tarpusavyje prieštaringas tos pačios situacijos vertinimas rodo aiškų atsakovo pozicijos nenuoseklumą ir nesąžiningumą, todėl atskirasis skundas laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, o atsakovai nepagrindė (bei, netgi, neįrodinėjo) procesinių kliūčių tenkinti pareiškėjo pareikšto skundo materialinį teisinį reikalavimą, t. y. tokių kliūčių, kurios parodytų akivaizdų pastarojo skundo nepagrįstumą (pareiškėjo pasirinktą netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą; motyvų dėl Skundžiamų įsakymų neteisėtumo nebuvimą ar pan.). Pareiškėjas savo skunde išdėstė išsamius argumentus dėl Skundžiamų įsakymų neteisėtumo, kaip pagrindo juos panaikinti visa apimtimi.

Pareiškėjas pabrėžia, kad Skundžiamais įsakymais visa apimtimi sustabdžius jo veiklą kyla reali neatitaisomų ar sunkiai atitaisomų pasekmių rizika ne tik jam pačiam, bet ir klientams, darbuotojams bei viešajam interesui: per metus Lietuvoje atliekama apie 500 000 metrologinių patikrų, iš kurių pareiškėjas atlieka apie 55 proc. (apie 275 000), todėl staigus jo pašalinimas iš rinkos visose 186 BPM srityse be pereinamojo laikotarpio neišvengiamai sutrikdo metrologinių patikrų sistemą valstybės mastu. Pareiškėjas aptarnauja strategiškai svarbius subjektus (pvz., AB „ORLEN Lietuva“, „Ignitis gamyba“, „Kauno energija“, UAB „AUKŠTAITIJOS VANDENYS“, PAGD, ligonines, maisto saugos institutą), tad visiškas veiklos sustabdymas grėstų vandens apskaitos ir tiekimo, energetikos ir sprogimų prevencijos, centralizuoto šilumos tiekimo, viešojo saugumo (įskaitant greičio matuoklių ir alkotesterių patikras), maisto kontrolės laboratorinių matavimų ir sveikatos priežiūros (pareiškėjas yra vienintelis veloergometrų patikrų teikėjas Lietuvoje) sutrikimais, galinčiais paveikti tūkstančius vartotojų ir net sukelti sveikatos ar saugumo krizę. Pareiškėjas nurodo, kad panaikinus reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjas patirtų didžiulius finansinius nuostolius (virš 1,3 mln. Eur negautų pajamų iš patikrų, daugiau kaip 80 tūkst. Eur iš kalibravimo, daugiau kaip 3,8 mln. Eur viešųjų užsakymų netekimą dėl negalėjimo vykdyti sutarčių ir dalyvauti pirkimuose, daugiau kaip 750 tūkst. Eur netesybų, apie 20 tūkst. Eur žymenų ir medžiagų nuostolių), kas kelia realią nemokumo grėsmę ir ši žala jau pradėjo materializuotis, nes klientai ėmė nutraukinėti ar stabdyti sutartis. Darbuotojų atžvilgiu dėl veiklos ribojimo tektų skelbti prastovas apie 70 proc. personalo, mažėtų jų pajamos, dalis jau buvo priversti išeiti atostogų ar nutraukti darbo sutartis, todėl pažeidžiama teisė į darbą kaip socialinės, materialinės ir psichologinės gerovės pagrindas. Atsakydamas į atsakovo argumentus, pareiškėjas nurodo, kad siūlymas paslaugų ieškoti kitose ES valstybėse yra deklaratyvus, nes ignoruoja esminius kaštų, logistikos, laiko ir administracinių išteklių skirtumus ir neįrodo, jog užsienyje realiai teikiamos visos analogiškos, kai kurios – net išimtinės – pareiškėjo paslaugo. Be to, pareiškėjas teigia, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog būtų laiku įgaliotos kitos įstaigos perimti funkcijas, o rinkoje trūksta alternatyvių akredituotų laboratorijų, metrologų ir įrangos. Galiausiai pareiškėjas akcentuoja, kad visišką veiklos sustabdymą lėmė neteisėti atsakovų veiksmai (ypač proporcingumo nepaisymas), nors pareiškėjas nedelsdamas ėmėsi sisteminių korekcinių priemonių, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės išlaikymas yra būtinas ir vienintelė priemonė šiuo metu užkertanti kelią kritinėms, sunkiai pataisomoms pasekmėms.

Pareiškėjas paaiškina, kad skundžiamos nutarties palikimas galioti jokių neigiamų padarinių atsakovams ir/ar tretiesiems asmenims, taip pat viešajam interesui apskirtai nesukeltų. Tuo tarpu, Skundžiamų įsakymų palikimas galioti visa apimtimi (skundžiamos nutarties bei ja pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimas) sukeltų itin reikšmingas neigiamas pasekmes ne tik pačiam pareiškėjui, bet ir jo darbuotojams bei viešajam interesui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 28 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).

Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu asmuo neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, visų pirma, pabrėžia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės klausimas nagrinėjamas administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Nordic Metrology Science“ skundą atsakovams Akreditacijos biurui ir Metrologijos inspekcijai dėl Akreditacijos biuro direktoriaus 2025 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Metrologijos inspekcijos viršininko 2025 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismo buvo priimtas ir yra nagrinėjamas.

Taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę Regionų administracinis teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo reikalavimo prima facie pagrįstumą, nes, atsakovo manymu, laikinas veiklos sustabdymas pagrįstai pritaikytas visai pareiškėjo akredituotai veiklai, o ne vien atskirai sričiai, ir skundas dėl visos veiklos sustabdymo panaikinimo yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Teisėjų kolegija su tokia atsakovo pozicija nesutinka ir pažymi, kad pareiškėjas skunde išdėstė detalius materialiąja teise pagrįstus teisinius argumentus dėl Skundžiamų įsakymų masto, sankcijų proporcingumo, nustatytų neatitikčių pobūdžio ir jų lokalizavimo konkrečioje veiklos srityje (metrologinės patikros pagal metodiką BPM 111955219-13:2023 „Mechaninių slėgmačių su tampriuoju matavimo elementu“ (manometrų patikros) atlikimas), taip pat dėl akredituotos veiklos sustabdymo poveikio viešajam interesui. Šie argumentai patvirtinti rašytiniais įrodymais (metrologinių patikrų apimtys, klientų sąrašas, sutartinių įsipareigojimų mastas ir kt.) ir paneigia atsakovo teiginį, kad pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.

Vertinant reikalavimo tikėtino pagrįstumo sąlygą, pakanka, kad pareiškėjo argumentai, susiję su nustatytų neatitikčių ryšiu su konkrečia jo veiklos sritimi, poveikio priemonių griežtumu ir jų įtaka viešajam interesui, sudarytų racionalų, teisiškai motyvuotą ginčo pagrindą. Atsakovo atskirasis skundas šių argumentų nepaneigia, o tik pateikia priešingą, ginčo nagrinėjimo iš esmės stadijai būdingą vertinimą, kas savaime nesuponuoja akivaizdaus pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumo.

Atsakovas taip pat remiasi Lietuvos Respublikos atitikties vertinimo įstatymo 11 straipsniu ir teigia, kad ši nuostata esą nenumato galimybės sustabdyti akreditavimo pažymėjimo galiojimą tik daliai veiklos, todėl teismo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, Skundžiamų įsakymų galiojimo dalinis sustabdymas, prieštarauja šiam įstatymui. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėto įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja Akreditacijos biuro, kaip administracinio subjekto, veiksmus priimant administracinius aktus, bet nenustato teismo įgaliojimų, taikant procesines reikalavimo užtikrinimo priemones, apimties.

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte aiškiai įtvirtinta, kad reikalavimo užtikrinimo priemone gali būti ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikinas sustabdymas, o to paties straipsnio 3 dalies 4 punktas suteikia teismui galimybę taikyti ir kitas priemones, kurias teismas laiko būtinas ir proporcingas konkrečioje situacijoje. Iš šių nuostatų ir suformuotos teismų praktikos seka, kad teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones, ginčijamo akto galiojimą gali stabdyti ir iš dalies, jeigu to reikalauja proporcingumo, interesų pusiausvyros bei viešojo intereso apsaugos reikalavimai. Šioje stadijoje teismas nėra saistomas tų pačių materialiosios teisės apribojimų, kurie taikomi administraciniam subjektui priimant poveikio priemones. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, stabdydamas Skundžiamų įsakymų galiojimą ta apimtimi, kuri nėra susijusi su skundžiamais aktais konstatuotais pareiškėjo veiklos neatitikimais, nesprendė ginčo iš esmės, o laikinai sureguliavo ginčytinus teisinius santykius taip, kad būtų apsaugota tiek pareiškėjo teisė į veiklos tęstinumą, tiek viešasis interesas saugiai ir teisėtai vykdomoms metrologinėms patikroms srityje, kurioje nustatyti pažeidimai.

Atsakovas taip pat nurodo, kad jeigu teismas būtų pritaikęs reikalavimo užtikrinimo priemones taip, kad sustabdytų visą Akreditacijos biuro įsakymo galiojimą, tokia priemonė savo esme prilygtų galutiniam sprendimui byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės yra laikinos, procesinio pobūdžio priemonės, kurių paskirtis – iki ginčo iš esmės išsprendimo užkirsti kelią didelės neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos atsiradimui ar sureguliuoti ginčytinus teisinius santykius. Tai, kad konkrečiu atveju laikina priemonė iš dalies sutampa su tuo, ko siekiama skundu, savaime nereiškia, jog ji negali būti taikoma. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pasirinko siauresnę, labiau proporcingą priemonę – sustabdyti Skundžiamų įsakymų galiojimą tik ta dalimi, kuri nėra susijusi su nustatytais pareiškėjo veiklos neatitikimais. Tokiu būdu buvo išlaikyta pareiškėjo ir atsakovų interesų bei viešojo intereso pusiausvyra: veiklos sritis, susijusi su nustatytais pareiškėjo veiklos neatitikimais, liko sustabdyta, o kitos veiklos sritys, kurių nestabdymas reikalingas metrologinių patikrų tęstinumui visos valstybės mastu, galėjo būti tęsiamos.

Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad pareiškėjas neįrodė neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos rizikos ir kad teismas nepagrįstai rėmėsi vien pareiškėjo galimų finansinių nuostolių ir nutraukiamų sutarčių grėsme. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka, nes pareiškėjo pateikti duomenys rodo daugiau nei įprastą verslo nuostolių riziką. Iš pareiškėjo skundo ir pateiktų skaičiavimų matyti, kad dėl Skundžiamų įsakymų vykdymo pareiškėjas netektų daugiau kaip 1 300 000 Eur pajamų už metrologinės patikros paslaugas ir daugiau kaip 80 000 Eur pajamų už kalibravimo paslaugas, negalėtų vykdyti sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių ir 3 metus dalyvauti naujuose pirkimuose (kas lemtų didesnės nei 3 800 000 Eur vertės viešojo sektoriaus užsakymų praradimą), privalėtų sumokėti daugiau nei 750 000 Eur sutartinių netesybų ir patirtų nuostolius dėl negalėjimo realizuoti medžiagų ir žymenų. Be to, dėl veiklos sustabdymo maždaug 70 proc. darbuotojų skelbiama prastova, reikšmingai mažėja jų pajamos, o pareiškėjo nemokumo atveju reikšminga dalis aukštos kvalifikacijos specialistų apskritai netektų darbo vietų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio masto ir pobūdžio pasekmės negali būti vertinamos kaip įprasti, įstatymų nustatyta tvarka vėliau visiškai kompensuojami verslo nuostoliai. Dėl ilgametės rinkos pozicijos praradimo, ilgesnio laikotarpio viešųjų pirkimų rinkos uždarymo, darbuotojų kvalifikacijos išsiskaidymo, įrangos nenaudojimo ir panašių padarinių net ir pareiškėjui palankaus galutinio teismo sprendimo priėmimas faktiškai negalėtų atkurti iki skundžiamų įsakymų priėmimo buvusios padėties. Tokie padariniai vertintini kaip sunkiai atitaisomi ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies prasme.

Atsakovas taip pat teigia, kad teismas neatsižvelgė į viešojo intereso apsaugą ir nevertino, ar pareiškėjas įrodė, jog visi 335 lipdukais pažymėti matavimo prietaisai, kurių patikros rezultatai pripažinti negaliojančiais, nėra naudojami be pakartotinės patikros. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo stadijoje vertinama žalos rizika ne tik pareiškėjui, bet ir viešajam interesui, ir pirmosios instancijos teismas būtent šiai aplinkybei skyrė dėmesį.

Pažymėtina, kad patikros rezultatų pripažinimas negaliojančiais savaime reiškia, jog tokie matavimo prietaisai negali būti teisėtai naudojami, o pareiga kontroliuoti šių reikalavimų laikymąsi tenka kompetentingoms priežiūros institucijoms. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, kad būtent minėti 335 matavimo prietaisai faktiškai ir toliau būtų naudojami, todėl ši rizika yra labiau hipotetinė ir lokali, palyginti su toliau aptariama sistemine rizika metrologinių patikrų tęstinumui.

Pagal Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo nuostatas metrologinė patikra yra privaloma daugybei matavimo priemonių (įskaitant vandens, šilumos, energijos, medicininius ir saugos prietaisus), o patikros sertifikatas suteikia teisę naudoti matavimo priemonę pagal paskirtį. Pareiškėjo duomenimis, iš viso Lietuvoje per pastaruosius metus buvo atlikta apie 500 000 metrologinių patikrų, iš kurių apie 55 proc. (apie 275 000 per metus) atliko būtent pareiškėjas. Be to, pareiškėjas teikia paslaugas didelės reikšmės valstybinės ir regioninės reikšmės subjektams (vandens tiekėjams, šilumos tiekėjams, energijos gamintojams, nacionalinėms kontrolės ir sveikatos priežiūros institucijoms ir pan.). Tokios apimties ir kritinio svarbumo metrologinių patikrų rinkos dalies netekimas be jokio pereinamojo laikotarpio neišvengiamai sukelia realią riziką, kad reikšminga dalis matavimo priemonių laiku nebus patikrinta ir toliau bus naudojama pasibaigus patikrų galiojimo terminams. Tai savo ruožtu reiškia sisteminę viešojo intereso (vartotojų, pacientų, viešojo saugumo, ekonomikos sektorių) apsaugos riziką. Tokių padarinių mastas ir pobūdis taip pat kvalifikuotinas kaip sunkiai atitaisoma žala, kurios neįmanoma visiškai neutralizuoti vien vėlesniu lėšų išieškojimu ar kitomis kompensacinėmis priemonėmis. 

Atsakovo argumentas, kad metrologinių patikrų paslaugos galėtų būti užsakomos ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, teisėjų kolegijos vertinimu, yra abstraktus ir deklaratyvus. Atsakovas nepateikė duomenų apie tokių alternatyvių paslaugų teikėjų pajėgumus, kainas, paslaugų teikimo terminus ir realias logistines galimybes užtikrinti nuolatinį ir operatyvų metrologinių patikrų procesą visuose aptarnaujamuose sektoriuose. Tokia formali galimybė praktikoje neužtikrina nei neatidėliotinų patikrų atlikimo, nei efektyvios viešojo intereso apsaugos, todėl negali paneigti pareiškėjo nurodytos žalos realumo ir masto.

Atsakovas atskirajame skunde taip pat išsamiai akcentuoja pareiškėjo veiksmus, susijusius su 335 matavimo priemonių patikros žymenų (lipdukų) perdavimu klientui ir vėlesniu šių lipdukų grąžinimu bei pripažinimu negaliojančiais, ir daro išvadą, kad pareiškėjas nesuvaldė žymenų apskaitos, sudarė sąlygas jais žymėti bet kokius įrenginius, įskaitant potencialiai pavojingus, todėl jo veikla yra nesąžininga visa apimtimi ir tai eliminuoja galimybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra sprendžiama dėl pareiškėjo veiklos atitikties visiems standartų ir Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo reikalavimams bei dėl Skundžiamų įsakymų teisėtumo iš esmės. Šioje stadijoje vertinama tik tai, ar pareiškėjo elgesys ir nustatyti pažeidimai savaime paneigia reikalavimo prima facie pagrįstumą arba daro tokio pobūdžio žalos riziką, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės negalėtų būti taikomos net ir iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas, nustačius neteisėtą žymenų perdavimo faktą, ėmėsi priemonių šio pažeidimo padariniams šalinti: kreipėsi į Metrologijos inspekciją dėl 335 žymenų ir jų pagrindu atliktų patikrų rezultatų pripažinimo negaliojančiais, organizavo žymenų grąžinimą, dalis žymenų buvo faktiškai grąžinta ir pan. Tai rodo, kad pareiškėjas ne tik pripažino pažeidimą, bet ir veikė siekdamas sumažinti jo padarinius.

Atsakovo argumentas, kad pareiškėjas nepateikė aktų ar kitų įrodymų apie visų lipdukų utilizavimą, taip pat, kad dalį veiksmų atliko klientas, yra susijęs su pažeidimų masto ir sąžiningumo vertinimu bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Tačiau vien tai, kad tam tikri dokumentai dėl žymenų sunaikinimo dar nėra pateikti, savaime nereiškia, jog pareiškėjo veiklos tęstinumas visose srityse kelia tokio lygmens pavojų, kuris pateisintų absoliutų visos akredituotos veiklos sustabdymą, ignoruojant šios veiklos mastą bei reikšmę viešajam interesui.

Teismas, vertindamas viešojo saugumo riziką dėl galbūt naudojamų matavimo priemonių, kurioms patikros rezultatai pripažinti negaliojančiais, kaip tik ir atsižvelgė į šias atsakovo nurodomas aplinkybes ir būtent dėl to pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę iš dalies – palikdamas galioti skundžiamuose įsakymuose nustatytą akreditavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymą toje konkrečioje srityje, kurioje buvo nustatyti žymenų naudojimo pažeidimai (mechaninių slėgmačių su tampriuoju matavimo elementu veikla). Taigi dalinis Skundžiamų įsakymų galiojimo sustabdymas rodo, kad teismas viešojo saugumo rizikų neignoravo, o jas įvertino ir atitinkamai adaptavo reikalavimo užtikrinimo priemonių apimtį.

Kitos pareiškėjo veiklos sritys, kurioms tokie pažeidimai nenustatyti ir kurios yra kritiškai reikšmingos viešajam interesui (vandens, šilumos, energijos, sveikatos priežiūros, maisto saugos, viešojo saugumo sektoriuose naudojamų priemonių patikros), nėra tiesiogiai susijusios su minėtų 335 žymenų panaudojimu. Atsakovas atskirajame skunde nepateikė konkrečių duomenų, kad analogiški pažeidimai būtų nustatyti ir kitose pareiškėjo veiklos srityse, todėl jo teiginiai apie pareiškėjo nesąžiningumą visa apimtimi yra deklaratyvūs ir nepakankami paneigti pirmosios instancijos teismo konstatuotą interesų pusiausvyrą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atskirajame skunde nurodytus argumentus bei byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas būtų neteisingai aiškinęs ir taikęs ABTĮ 70 straipsnio nuostatas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygų, netinkamai įvertinęs pareiškėjo reikalavimo prima facie pagrįstumą ar neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos riziką, arba pažeidęs proporcingumo, interesų pusiausvyros ir viešojo intereso apsaugos principus.

Atsakovo atskirajame skunde išdėstyti motyvai iš esmės atspindi nesutikimą su pareiškėjo skundo argumentais ir yra nukreipti į ginčo dėl Skundžiamų įsakymų teisėtumo galutinį išsprendimą, tačiau nepateikia įtikinamų pagrindų paneigti pirmosios instancijos teismo atliktą preliminarų teisinių ir faktinių aplinkybių vertinimą reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo stadijoje. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paliekama  nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria: 

Atsakovo Nacionalinio akreditacijos biuro atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Laimutis Alechnavičius

                                        Arūnas Sutkevičius