Civilinė byla Nr. e2-1043-910/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01056-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus stiklas“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas D. P. (toliau – ir ieškovas) pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus stiklas“ (toliau – atsakovė) priteisti 161 100,03 Eur atlygį už ieškovo teiktas atsakovei tarpininkavimo paslaugas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, 161 100,03 Eur dydžio turtines teises, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o tokio turto nepakakus, areštuoti ir atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškovu, taip pat mokėti mokesčius valstybei, pavedant turtą surasti, aprašyti ir areštuoti ieškovo pasirinktam antstoliui. Nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas. Ieškiniu prašoma priteisti itin didelę pinigų sumą, viešai skelbiama, jog atsakovės pajamos per metus neviršija 400 000 Eur, o pelnas – tik 15 000 Eur per metus. Tikėtina, kad iš turto pardavimo deklaruotas pelnas jau yra išmokėtas atsakovės akcininkams. Ieškovo įsitikinimu, esant tokioms aplinkybėms, atsakovei gali būti sunku įvykdyti teismo sprendimą, jeigu šis būtų palankus ieškovui. Be to, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali perleisti likusį vienintelį kilnojamą turtą. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4.       Teismas nurodė, kad pirmoji būtina laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti sąlyga – ieškinio preliminarus pagrįstumas – egzistuoja. Tačiau teismas padarė išvadą, kad nėra antrosios būtinos sąlygos – grėsmės teismo sprendimui įvykdymui. Teismas pažymėjo, kad ieškinio sumos dydis konkrečiam atsakovui ir atsakovo turtinė padėtis nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, duomenų, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie atsakovės nesąžiningumą arba ketinimą imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis ji pablogintų savo turtinę padėtį (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), teismui nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai). Byloje nėra duomenų apie atsakovės ketinimą perleisti ar kitaip suvaržyti jai priklausantį turtą. Dėl to teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Yra grėsmė būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui arba jo apsunkinimui: 1) byloje yra kilęs ginčas dėl didelės vertės turto (161 100,03 Eur); 2) atsakovė vengia vykdyti savo įsipareigojimus ieškovui, nepaisant to, kad ieškovas atsakovei buvo pateikęs pretenziją dėl skolos už tarpininkavimo paslaugas grąžinimo. Tai gali paskatinti atsakovę turimą turtą ir (ar) lėšas paslėpti, perleisti, suvaržyti ir kita. Dėl to ieškovui galbūt palankus teismo sprendimas gali tapti neįvykdomas arba jo įvykdymas gali pasunkėti.

5.2.                      Atsakovė yra pardavusi savo vienintelį didelės vertės turtą. Viešai skelbiama, kad atsakovės pajamos per metus neviršija 400 000 Eur, o pelnas (nevertinant dėl turto pardavimo sugeneruoto pelno) – apie 15 000 Eur per metus. Iš turto pardavimo deklaruotas pelnas, tikėtina, jau yra išmokėtas atsakovės akcininkams. Taigi pinigų, gautų realizavus turtą, atsakovė, tikėtina, jau neturi. Šie viešai skelbiami atsakovės finansiniai duomenys rodo, kad atsakovei gali būti sunku įvykdyti ieškovui galbūt palankų teismo sprendimą.

6.       Atsakovė UAB „Vilniaus stiklas“ atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

6.1.                      Didelė ieškinio suma nėra ir negali būti įrodymas, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai.

6.2.                      Ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, sąmoningą siekį ir pasiryžimą imtis veiksmų savo turtinei padėčiai pabloginti ir taip išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo, jeigu toks būtų priimtas, įvykdymo. Ieškovo teiginiai apie atsakovės nesąžiningumą ir prastą finansinę padėti yra pagrįsti tik spėjimais ir deklaratyviais teiginiais. Teiginys, kad atsakovė vengia vykdyti savo įsipareigojimus ieškovui, nepaisant to, kad ieškovas atsakovei buvo pateikęs ir pretenziją, įrodo ne atsakovės nesąžiningumą, o tai, jog ji nesutinka su pareikštais reikalavimais.

6.3.                      Atsakovė neturi pradelstų skolų kreditoriams, nėra įregistruotų turto areštų, teismuose, be šios bylos, nėra pareikšta jokių pretenzijų. Atsakovės pelnas per 2022 m., lyginant su ankstesniais metais, išaugo ir buvo net 5 892 972 Eur, iš veiklos gautos pajamos taip pat didėjo ir buvo 392 651 Eur. Akivaizdu, kad atsakovė gerina savo finansinę padėtį, sąžiningai vykdo savo veiklą ir nėra jokių prielaidų tam, jog atsakovė norėtų ar siektų imtis veiksmų savo turtinei padėčiai pabloginti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

7.        UAB ,,Vilniaus stiklas“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenis apie UAB „Vilniaus stiklas“ kreditinės rizikos reitingą. Šiais duomenims atsakovė siekia įrodyti, kad ji neturi pradelstų įsiskolinimų kreditoriams, nėra įregistruotų turto areštų, teismuose, be šios bylos, nėra pareikšta jokių pretenzijų.

8.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

9.       Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (žr., inter alia (be kita ko, be to), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021 10 punktą, kt.).

10.       Apeliacinės instancijos teismui pateikti UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenys apie UAB „Vilniaus stiklas“ kreditinės rizikos reitingą yra vieša informacija, kuria, prireikus, teismas gali naudotis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas atsakovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto naujo įrodymo į bylą nepriima.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

11.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

13.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovei priklausančio turto ieškinio sumai (161 100,03 Eur) arešto – taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

14.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs dvi būtinąsias sąlygas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

15.       Atskirasis skundas yra grindžiamas tik argumentais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, o ieškinio reikalavimo preliminaraus pagrįstumo klausimas nekeliamas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas (CPK 320, 338 straipsniais), dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nepasisako.

16.       Apeliantas (ieškovas) būtinumą imtis jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės grindžia tuo, kad didelė pareikšto ieškinio suma ir bloga atsakovės turtinė padėtis yra pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aktualioje teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslo, paskirties ir taikymo sąlygų, pagrįstai nurodė, kad nei aplinkybė, jog atsakovės veikla galbūt yra nuostolinga, nei kitų jos kreditorių buvimo faktas savaime nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, įvykdymui. Apskųstoje nutartyje teisingai pabrėžta, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė ir (ar) finansinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-419-516/2018; 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1267-553/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-31-790/2020; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-929-516/2021; 2022 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-178-330/2022; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-526-912/2023).

17.       Teigdamas, kad nepritaikius suvaržymų atsakovės turtui, iš kurio būtų galima išieškoti skolą, šio turto liks nepakankamai arba jo visai neliks, apeliantas (ieškovas) neteisingai supranta laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo paskirtį. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas, kitaip nei priverstinai įsiteisėjusį sprendimą vykdančio antstolio pritaikytas areštas, nėra skirtas turtui sukaupti ar jam sulaikyti, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi arba išieškoti priteistą skolą. Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra labai suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir nėra pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tai suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Šių priemonių taikymo tikslas – išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą tuo atveju, jeigu kyla labiau tikėtina grėsmė, kad dėl asmens nesąžiningų ketinimų ir (ar) veiksmų turtas gali būti paslėptas arba perleistas, siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo.

18.       Apelianto (ieškovo) teiginiai, kad atsakovė vengia vykdyti savo įsipareigojimus ieškovui, nepaisant to, jog ieškovas atsakovei buvo pateikęs pretenziją, susiję su šalių ginčo esme ir šioje civilinio proceso stadijoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, aplinkybės dėl atsakovės nevykdomų sutartinių įsipareigojimų negali būti analizuojamos ir vertinamos. Dėl ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų ir su jais susijusių aplinkybių teismas pasisakys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.

19.       Pažymėtina tai, kad apeliantas (ieškovas), prašydamas taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė aplinkybių ir nepateikė bent tikėtinų duomenų apie tai, jog atsakovė turi ketinimų išvengti būsimo apeliantui (ieškovui) galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo ir dėl to sąmoningai blogina savo turtinę padėtį (pvz., turimą turtą parduoda mažesnėmis nei rinkos kainomis ir pan.) ar atlieka (arba yra didelė tikimybė, jog ateityje atliks) kitokius veiksmus, kuriais būtų apsunkintas jai galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymas. Apeliantas nėra pateikęs bent tikėtinų duomenų apie tai, kad atsakovės gautos už parduotą turtą lėšos būtų naudojamos ne bendrovės veiklai finansuoti, atsiskaityti su esamais kreditoriais, bet slepiamos ar neteisėtai naudojamos, turint tikslą, jog bendrovėje neliktų turto teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus apeliantui (ieškovui), įvykdyti.

20.       Šioje civilinio proceso stadijoje, kai byloje nėra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, siekiant išvengti apeliantui (ieškovui) galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo arba apsunkinti jo įvykdymą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas, nes neatitiktų šio proceso teisės instituto paskirties, tikslo.

Dėl bylos procesinės baigties

21.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                   Laima Ribokaitė