Civilinė byla Nr. e2S-181-650/2024
Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01084-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 3 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. J., S. J. ir M. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų M. J., S. J. ir M. J. ieškinį atsakovams L. P., K. P., Kelmės „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai M. J., S. J. ir M. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams L. P., K. P., Kelmės „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijai, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Kelmės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) 196,15 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš kiekvieno atsakovų L. P., K. P. po 98,07 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo Kelmės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš kiekvieno atsakovo L. P., K. P. po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovams iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pirmosios instancijos teisme 2024 m. vasario 1 d. gauta šalių 2024 m. sausio 26 d. taikos sutartis, kurią šalys prašė patvirtinti, o bylą nutraukti. Nurodė, jog bylos nutraukimo, taikos sutarties patvirtinimo pasekmės išaiškintos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2024 m. vasario 14 d. nutartimi: 1) patvirtino šalių 2024 m. sausio 26 d. sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį; 2) civilinę bylą nutraukė; 3) priteisė iš atsakovų L. P. ir K. P. ieškovei S. J. po 100 Eur atstovavimo išlaidas; 4) priteisti iš atsakovės Kelmės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ieškovei S. J. 500 Eur (penkių šimtų eurų) atstovavimo išlaidas; 5) priteisė lygiomis dalimis valstybei iš L. P., K. P. ir Kelmės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) 13,50 Eur žyminį mokestį, t. y. iš kiekvieno po 4,50 Eur.
4. Teismas, įvertinęs šalių pateiktos taikos sutarties sąlygas, darė išvadą, kad šalys taikiu būdu tarpusavio nuolaidomis išsprendė tarp šalių kilusį teisminį ginčą. Pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), nepažeidžia šalių teisių ir įstatymų saugomų interesų, atitinka CPK 140 straipsnio 3 dalies reikalavimus, šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės (taikos sutarties 8 punktas). Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, nurodytų CK 6.984 straipsnyje, dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų būti tvirtinama.
5. Teismas nustatė, kad taikos sutartimi šalys susitarė, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymą palieka spręsti teismui (taikos sutarties 3 punktas).
6. Teismas, įvertinęs tiek ieškovų, tiek atsakovų procesinį elgesį, laikė jį tinkamu, šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Atsakovai, gavę ieškinį, pateikė atsiliepimus. Šalys vykdydamos 2023 m. spalio 19 d. nutartį pateikė teismui paruošiamuosius dokumentus (dubliką, triplikus). Teismas spręsdamas dėl atlygintinų atstovavimo išlaidų dydžio šalims priteisimo, įvertino šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį (ieškovų išlaidas sudaro 1 540 Eur, atsakovų L. P. ir K. P. – 300 Eur), byloje įvykusių teismo posėdžio skaičių (įvyko vienas valandos trukmės teismo posėdis), pateiktų teismui procesinių dokumentų rūšį, skaičių ir turinį, darė išvadą, kad dalis šių išlaidų yra pagrįstos.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl sprendė, kad ieškovų 1 540 Eur išlaidų dydis pagal bylos dalyką ir apimtį, bei proceso eigą, yra per didelės. Vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, priteisiamų atstovavimo išlaidų suma mažinama iki 1 000 Eur, nes tokio dydžio išlaidos, teismo vertinimu, pilnai atitinka atstovavimo veiksmų ir išlaidų už juos pusiausvyrą. Pažymėjo, kad sudarydamas susitarimą dėl akivaizdžiai didelio dydžio išlaidų, proceso dalyvis privalo prisiimti riziką dėl jų galimo atlyginimo nepilna apimtimi net ir reikalavimų patenkinimo atveju (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis). Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ugdymo įstaigoje, pamokų metu nukentėjusysis M. J., šioje byloje ieškovas, buvo konflikto iniciatorius.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantai (ieškovai) prašo: 1) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir padidinti ieškovės S. J. priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 1 000,00 Eur iki 1 540,00 Eur, nepriteisti atsakovams L. P. ir K. P. 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei S. J. iš atsakovės K. K. (duomenys neskelbtini) 770,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovų L. P. ir K. P. po 385,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (viso tai ir sudarytų 1 540,00 Eur (770,00 Eur + 385,00 Eur + 385,00 Eur) sumą), bei priteisti iš atsakovų ieškovės naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai ieškovams priteistinas iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas sumažino nuo 1 540,00 Eur iki 1 000,00 Eur;
8.2. Apeliantai nurodo, kad ieškovų atstovas advokatas šioje civilinėje byloje paruošė ieškinį ir dubliką, taip pat dalyvavo teismo paskirtame posėdyje. Ieškovų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių;
8.3. Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistino užmokesčio dydžius ir už praėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį (1 959,50 Eur) matyti, kad už ieškinio paruošimą maksimali priteistina suma būtų 4 898,75 Eur, o už dubliko paruošimą maksimali priteistina suma būtų 2 939,25 Eur. Taigi ieškovų prašytos priteisti 1 540,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas buvo ženkliai (kartais) mažesnės už Rekomendacijose nustatytas maksimalias sumas už tokio pobūdžio teisines paslaugas, be to, nurodytos išlaidos yra realiai patirtos, todėl jas mažinti nuo 1 540,00 Eur iki 1 000,00 Eur jokio protingo bei pagrįsto pagrindo nebuvo;
8.4. Nors šioje civilinėje byloje teismas sprendimo dėl ieškovų pareikštų reikalavimų sprendimu nesprendė (nes šalys taikos sutartimi susitarė dėl to, kiek atsakovai turi atlyginti turtinės žalos bei neturtinės žalos), pareikštų reikalavimų specifika, neturtinės žalos atlyginimo naudos gavėjo padėtis (nukentėjęs nepilnametis vaikas), taikos sutarties sąlygos ir kt. leidžia teigti, kad 1 540,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų priteisimas būtų pagrįstas bei teisėtas, o atsakovams L. P., K. P. priteisti bylinėjimosi išlaidas (ir dar visa apimtimi – 100 %) nebuvo pagrįsto pagrindo;
8.5. Taikos sutartimi pareikštą reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovai sutiko patenkinti 100 %, taigi faktiškai įvertinus, kad pareikšti du reikalavimai, 50 % jų dalyje atsakovai reikalavimus įvykdys geruoju (nes turtinę žalą įsipareigoja atlyginti visa apimtimi). Taigi taikos sutarties sąlygos faktiškai reiškia bylos išsprendimą ieškovų naudai;
8.6. Teismas nepakankamai tiksliai įvertino atsakomybę (kaltę) dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo. Jau ieškovų ieškinyje (43 punktas) buvo nurodyta: „su atsakovais buvo siekiama susidariusią situaciją dėl nepilnamečio vaiko sveikatos sužalojimo ir dėl to padarytos žalos atlyginimo klausimą išspręsti taikiai, taip patarė ir advokatas, su kuriuo konsultavosi ieškovai (pateikiami pinigų priėmimo kvitai, įrodantys atsiskaitymą su advokatu už teisės konsultacijas), tačiau atsakovai atsisakė atlyginti žalą“. Taigi už ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakingi būtent atsakovai, kurių vaikas ir mokinys mokykloje tyčia sužalojo nepilnametį vaiką M. J..
9. Atsakovė Kelmės „(duomenys neskelbtini)“ progimnazija atsiliepimu į atskirąjį skundą teismo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovė Kelmės „(duomenys neskelbtini)“ progimnazija nurodo, kad ugdymo įstaiga tuoj po įvykio, kurio metu buvo sužalotas M. J., prašė ieškovų tartis gražiuoju dėl žalos atlyginimo ir jie, kaip ugdymo įstaiga, ir tada siūlė tartis dėl protingo žalos dydžio atlyginimo. Ieškovai (apeliantai) nesutiko gražiuoju tartis ir pasakė, kad jie dėl tų pačių žalos atlyginimo sumų, kaip dabar buvo nurodyta ieškinyje, kreipsis į teismą. Mokykla sulaikyti ieškovus nuo tokio veiksmo neturėjo galimybių. Jei ieškovai būtų sutikę mažinti žalos dydį iki protingumo kriterijaus, dėl kurio vėliau iš esmės buvo sutarta, pasirašant taikos sutartį, ieškovai galėjo išvis neturėti jokių bylinėjimosi išlaidų. Ieškovai yra įsitikinę, kad ginčo bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, nežiūrint kaip jos baigiasi-teismo sprendimu ar nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo, visais atvejais privalo atgauti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas;
9.2. Pažymi, kad ieškovų valia pasirašytoje taikos sutartyje buvo numatyta klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduoti išspręsti teismui tvirtinant taikos sutartį pagal galiojantį teisinį reguliavimą. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja nepažeidė LR CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatų pagal išreikštą šalių valią taikos sutartyje. Ieškovai nenurodo nei vieno įstatyminio pagrindo taikos sutarties sąlygoms nuginčyti. Jie patys pripažįsta, kad taikos sutartis atitiko jų valią, o jei pati taikos sutartis atitiko jų valią, tai ir tos sutarties pavienis punktas atitiko jų valią;
9.3. Atsakovės įsitikinimu pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad mažinant ieškovų bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri yra šiek tiek tik mažesnė už ieškovų sutartą su atsakovais žalos atlyginimo dydį, yra paskirstyta nepažeidžiant jokių įstatymų. Ieškovų išvardintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys nesutampa faktinėmis aplinkybėmis su mūsų byla, baigta taikos sutartimi, todėl niekaip negali būti laikytinos precedentu (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022, 70 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
10. Atsakovai L. P.ir K. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą teismo prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsniu, būtent paskirstant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgė į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertino priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas vadovavosi protingumo, sąžiningumo kriterijais, teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp taikos sutarties šalių;
10.2. Atsakovai pažymi, kad apeliantai apeliaciniu skundu teigia, kad jie yra bylą laimėjusi šalis, o, atsakovai yra pralaimėjusi šalis, todėl “pralaimėjęs moka”. Tai klaidingas teiginys, nes sudarius tarp šalių taikos sutartį, ginčo nelieka, viskas išsprendžiama geranoriškai. Teismas taikos sutartį patvirtina ne sprendimu, bet nutartimi, nekeisdamas taikos sutarties sąlygų. Todėl galima teigti, kad byloje nėra laimėtojų ar pralaimėtojų. Atkreiptinas dėmesys, kad T. P., gimęs (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo mažametis. Vaikų T. P. ir M. J. konflikto Kelmės “(duomenys neskelbtini)” progimanzijos sporto salėje fizinio lavinimo pamokos metu iniciatorius buvo pats M. J., pamokos metu tyčia stūmęs T. P., taip išprovokuodamas T. P. atsaką. Bylos baigtis esant ginčui tarp šalių yra neaiški, nežinoma, ar ieškinys būtų patenkintas. Taikos sutartis surašyta siekiant išvengti ilgalaikio bylinėjimosi ir su tuo susijusių išlaidų sumažinimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas iš dalies tenkinamas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 14 d. nutarties dalyje, kur nutarta dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, dalies teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo esmės
13. Nustatyta, kad šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalys sutaria perduoti išspręsti teismui tvirtinant šią jų taikos sutartį pagal galiojantį teisinį reguliavimą.
14. Šalių taikos sutartyje nustatyta sąlyga, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui, reiškia ne ką kita, kaip susitarimą, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas būtų sprendžiamas CPK nustatyta tvarka. Toks susitarimas CPK 94 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste aiškintinas kaip susitarimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos. Tokiu atveju šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias šių išlaidų paskirstymo taisykles, visų pirma pagal taisykles, kurios nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
15. Nors tokia taikos sutarties nuostata nesusitarta dėl konkrečių atlygintinų šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų sumų, tačiau ja taip pat neatsisakyta teisės gauti patirtų išlaidų atlyginimą CPK 94 straipsnio 2 dalies prasme. Nurodydamos, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui, šalys išreiškia valią, kad jų turėtos bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstytos teismo CPK nustatyta tvarka. Toks susitarimas CPK 94 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste aiškintinas kaip susitarimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos. Aiškinimas, kad šalių susitarimas dėl bylinėjimosi išlaidų klausimo sprendimo CPK nustatyta tvarka reiškia susitarimą taikyti ir CPK 94 straipsnio 2 dalį, reikštų šalių atsisakymą nuo teisės gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o tai padarytų tokią sutarties nuostatą beprasmę. Tokiais atvejais šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias šių išlaidų paskirstymo taisykles, visų pirma pagal taisykles, kurios nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos apžvalga “Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese”, 2024 m., 74 puslapis).
16. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog duomenų apie tai, kad šalių procesinis elgesys byloje buvo netinkamas – nėra. Netinkamu procesiniu elgesiu nesirėmė ir bylos šalys. Dėl šios priežasties, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, būtina įvertinti susidariusių bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis.
17. Tiek iš apeliantų (ieškovų), tiek iš atsakovų procesinių dokumentų ir įrodymų turinio matyti, jog šalys nesutarė dėl kilusio konflikto tarp ieškovų (S. J. ir M. J.) ir atsakovų (L. P. ir K. P.) nepilnamečių vaikų atsakovės Kelmės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sporto salėje priežasčių ir pasekmių. Pamokos metu T. P. (atsakovų nepilnametis vaikas) sudavė kumščiu ir alkūne nepilnamečiui M. J. (ieškovų sūnui) į veido sritį, dėl ko ieškovai teismui pateikė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
18. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai, gavę ieškinį, pateikė atsiliepimus. Šalys vykdydamos 2023 m. spalio 19 d. nutartį pateikė teismui paruošiamuosius dokumentus (dubliką, triplikus). Teismas nuspręsdamas dėl atlygintinų atstovavimo išlaidų dydžio priteisimo, įvertino šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį (ieškovų išlaidas sudaro 1 540 Eur, atsakovų L. P. ir K. P. – 300 Eur), byloje įvykusių teismo posėdžio skaičių (įvyko vienas valandos trukmės teismo posėdis), pateiktų teismui procesinių dokumentų rūšį, skaičių ir turinį, darė išvadą, kad dalis ieškovų išlaidų yra pagrįstos.
19. Apeliantai (ieškovai) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje teismas sumažino apeliantų naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų iki 1 000 Eur. Nurodė, kad teismas nepakankamai tiksliai įvertino atsakomybę (kaltę) dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo, pažymėjo, kad nusprendus ieškovams sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas nuo 1 540,00 Eur iki 1 000,00 Eur (sumažinimas net 35 %), o atsakovams L. P. ir K. P. visa apimtimi (300 Eur) (100 %) priteisus bylinėjimosi išlaidas, tinkamai nebuvo atsižvelgta į susidariusių bylinėjimosi išlaidų priežastingumą, į kaltę dėl proceso, į šios bylos specifiką, į nepilnamečio vaiko T. P. tyčinį smurtinį elgesį, į taikos sutarties sąlygas dėl ieškovų reikalavimų tenkinimo apimties.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovų priteisiamų atstovavimo išlaidų sumą sumažino iki 1000 Eur, vertindamas, kad toks dydis pilnai atitinka atstovavimo veiksmų ir išlaidų už juos pusiausvyrą. Nors pačios šalys sutarė bylinėjimo išlaidų paskirstymo klausimą perduoti spręsti teismui pagal galiojantį teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas sumažino tik ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovams paliko jų turėtas išlaidas, bei atitinkamai atliko ieškovų ir atsakovų L. P. ir K. P. tarpusavio bylinėjimosi išlaidų įskaitymus, t.y. visiškai neatsižvelgė į principą „ pralaimėjęs moka“. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas neapskaičiavo bylinėjimosi išlaidų proporcingai ieškovų tenkintų ieškinio reikalavimų, nors apeliacinio teismo vertinimu, turėjo bylos šalių išlaidas skaičiuoti pagal taikos sutartį ieškovų proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad bylinėjimosi išlaidos, esant procesiniam bendrininkavimui, priteistinos lygiomis dalimis kiekvienai šaliai.
21. Apeliacinis instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, iš dalies sutinka su atskirojo skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas iki 1 000 Eur, bei atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeičia ir perskirto bylinėjimosi išlaidas šalims, patirtas pirmosios instancijos teisme.
22. Ieškinio sumą sudarė 4 392,30 Eur , t.y. ieškovų buvo reikalavimai dėl 392,30 Eur turtinės žalos ir 4 000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Pagal patvirtintą taikos sutartį, šalys sutarė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo šiomis dalimis: 1) turtinės žalos dydį 392,30 Eur atlygina atsakovai L. P. ir K. P. po 98,07 Eur, o atsakovė Kelmės „(duomenys neskelbtini)“ progimnazija 196,15 Eur; neturtinės žalos dydį 2 000 Eur atlygina atsakovai L. P. ir K. P. po 500 Eur, o atsakovė Kelmės „(duomenys neskelbtini)“ progimnazija 1 000 Eur. Atlikus paskaičiavimus, darytina išvada, kad tenkinta 75 procentai (100 proc. turtinės žalos (392,30 Eur) + 50 proc. turtinės žalos (4 000 Eur/2 = 2 000 Eur) ieškovų reikalavimų, kas reiškia, jog ieškovams priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1 155 Eur (1 540 Eur x 0,75 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad atmestų reikalavimų dalis sudaro 25 proc. (100-75), atsakovams priteistina iš ieškovės 25 proc. jų patirtų išlaidų, t. y. atsakovams L. P. ir K. P. priteistina iš viso 75 Eur (300 x 0,25 proc.).
23. Atsižvelgiant į tai, ieškovei S. J. iš atsakovų L. P. ir K. P., atlikus tarpusavio bylinėjimosi išlaidų įskaitymus, priteisiamos 502,50 Eur (1 155 Eur/2 – 75 Eur) bylinėjimosi išlaidos, o iš atsakovės Kelmės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) 577,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.
24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ne visai tinkamai atsižvelgė į šalių procesinį elgesį ir kitus byloje esančius aktualius duomenis,
todėl apeliantų atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiama nutartis pakeistina dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų už advokatų teisinę pagalbą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
25. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
26. Tenkinus ieškovų (apeliantų) atskirąjį skundą iš dalies (apytikriai 65 procentais), proporcingai priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, jei jos nustatyta tvarka patvirtintos rašytiniais duomenimis. Pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad už atskirojo skundo parengimą ieškovė S. J. sumokėjo 193,60 Eur, atsakovė Kelmės „(duomenys neskelbtini)“ progimnazija už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 500 Eur, atsakovai L. P. ir K. P. nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 ir 8.15 punktų nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl proporcingai tenkintų ir atmestų atskirojo skundo reikalavimų daliai priteistina: iš atsakovės Kelmės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) – ieškovės S. J. naudai 63,90 Eur (193,6 x 0,65 /2 = 63,90 Eur), iš atsakovų L. P. ir K. P. – ieškovės S. J. naudai po 31,95 Eur (193,6 x 0,65 proc. /2 = 63,90 Eur), iš ieškovės – atsakovės Kelmės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) naudai 175 Eur (500 x 0,35 proc. = 175 Eur) (CPK 93, 98 straipsniai). Atlikus tarpusavio bylinėjimosi išlaidų įskaitymus atsakovei Kelmės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės S. J. priteistinos 111,10 Eur (175 Eur – 63,90 Eur = 111,10 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
n u t a r i a :
Ieškovų S. J. ir M. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutarties dalį, kuria
paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos už suteiktą advokatų teisinę pagalbą, ir ją išdėstyti tokia redakcija:
„Priteisti iš atsakovų L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 251,25 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą 25 centus), iš viso 502,50 Eur (penkis šimtus du eurus 50 centų) atstovavimo išlaidų ieškovės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai;
priteisti iš atsakovės Kelmės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 190091812, 577,50 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 50 centų) atstovavimo išlaidų ieškovės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.“
Kitoje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 31,95 Eur (trisdešimt vieną eurą 95 centus), iš viso 63,90 Eur (šešiasdešimt tris eurus 90 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 111,10 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų 10 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovės Kelmės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 190091812 naudai.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Alma Jurgelienė