Civilinė byla Nr. e2A-513-368/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05239-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1; 2.4.2.2; 2.4.2.10; 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo) ir Birutės Simonaitienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Vilkpėdės šilas“ dėl savininko teisių gynimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Unikals“, uždaroji akcinė bendrovė „Akirema“, G. P., R. G., išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ir atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vilkpėdės šilas“ priešieškinį ieškovui R. M. dėl statybos pripažinimo savavališka, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Unikals“.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas R. M. ieškiniu, kurį patikslino prašė: 1) įpareigoti atsakovę daugiabučių namų savininkų bendriją (toliau – DNSB) „Vilkpėdės šilas“ organizuoti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Akirema“ parengto pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), stogo remonto techninio darbo projekto patikslinimą/papildymą taip, kad pagal jį būtų numatyta išsaugoti visus statytojo atliktus R. M. priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stogo dalyje esančius pagerinimus, įrengiant stoge esantį stoglangį, vėdinimo kaminėlius ir kondicionierių; 2) uždrausti atsakovei tiesiogiai ar per jos pasitelktus trečiuosius asmenis, tame tarpe rangovę UAB „Unikals“, demontuoti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo dalyje esančius: švieslangį, vėdinimo kaminėlius ir kondicionierių; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Butą ieškovas įsigijo iš UAB „Keras ratu“ (toliau – pardavėjas) pagal 2009 m. lapkričio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Butas yra daugiabučio namo penktame aukšte iš penkių (mansardoje ir antresolėje). Įsigijus butą, paaiškėjo, kad jis yra su tam tikrais esminiais defektais ir jo naudoti nebuvo įmanoma. Tuo metu atsakovė – daugiabučių namų savininkų bendrija – nebuvo įsteigta, todėl pardavėjas su daugiabučio namo statytoja UAB „Firma VITI“ (toliau – statytojas) 2009 m. lapkričio 18 d. pasirašė defektų sąrašą. Ištaisius defektus, 2009 m. gruodžio 30 d. statytojas su ieškovu pasirašė atliktų defektų darbų perdavimo–priėmimo aktą, patvirtinantį, kad defektai yra pašalinti, pakeista stogo danga, įrengtas mažas švieslangis, bute tiesiai į stogą sumontuoti tualetų ir dušų ventiliaciniai kaminėliai. Papildomai 2009 m. gruodžio 30 d. UAB „Rusvila“ ant namo atraminės sienos, stogo dalyje virš buto, sumontavo kondicionierių, kuris turi šias funkcijas: šildymą, šaldymą, vėdinimą.

3.       Pažymi, kad butų ir kitų patalpų savininkų adresu (duomenys neskelbtini), pakartotiniame 2019 m. kovo 6 d. susirikinime buvo pritarta UAB „Unikals“ pasiūlymui parengti pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), stogo paprastojo remonto techninį darbo projektą už 10 164 Eur. UAB „Unikals“ užsakymu, UAB „Akirema“ 2019 m. rugpjūčio 22 d. parengė pastatų, adresu (duomenys neskelbtini) , techninį darbo projektą (toliau – Projektas), kuriame numatyti stogo remonto darbai. Butų ir kitų patalpų savininkų 2020 m. birželio 22 d. pakartotiniame susirinkime buvo pritarta UAB „Unikals“ stogo remonto darbų pasiūlymui minėtų pastatų stogo remonto darbus atlikti už 641 885,90 Eur. Šiuo sprendimu nebuvo nuspręsta remontuoti stogo dalies virš ieškovo Buto. Stogo dalį virš ieškovo Buto nusprendė remontuoti atsakovės valdyba 2021 m. rugsėjo 26 d. sprendimu, be gyventojų pritarimo, t. y. neteisėtai. Ieškovas prašė atsakovės patikslinti projektą, kad į jį būtų įtraukti atitinkami stogo pakeitimai virš Buto, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti, nurodydama, kad stogo remonto darbai virš buto bus atliekami 2022 m. II arba III ketvirtį, taip pat kad statytojas galimai neatliko bei negalėjo atlikti stogo projekto pakeitimų, kiek tai susiję su butu ir virš jo esančia stogo dalimi. Atkreipia dėmesį, kad panaikinus sanitarinių mazgų vėdinimo kaminėlius, kondicionierių ir švieslangį, Butas taptų avarinės būklės ir kenksmingas sveikatai, nes jame būtų neįmanoma gyventi dėl nevėdinamų tualetų ir dušų. Vasaros metu dėl didelių karščio nekondicionuojamose palėpės patalpose, reikalavimų neatitinkančio natūralaus apšvietimo, būtų prarasta galimybė pigiai šildyti butą kondicionieriumi nuo ieškovo turimos nutolusios saulės elektrinės. Tęsiant stogo remonto darbus, bus pažeistos ieškovo, kaip buto savininko, teisės ir teisėti interesai, pažeisti teisės aktų reikalavimai bei padaryti nuostoliai. Dėl to atsakovė įpareigotina patikslinti projektą taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus dėl gyvenamųjų pastatų vėdinimo, kondicionavimo, šildymo, natūralaus apšvietimo. Pagal CK 6.255 straipsnio 1 dalį atsakovei turi būti uždrausta demontuoti buto švieslangį, vėdinimo kaminėlius bei kondicionierių.

4.       Atsakovė DNSB „Vilkpėdės šilas“ atsiliepime į ieškinį ir patikslintą prašė ieškovo R. M. ieškinį atmesti; priteisti DNSB „Vilkpėdės šilas“ visas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų ir neįrodė, kad UAB „Akirema“ parengtas projektas neatitinka statybos techninio reglamento ir higienos normų. Ieškovo nurodomi Buto pakeitimai (švieslangio, ventiliacijos kaminėlių, kondicionieriaus įrengimas) atlikti neteisėtai, nesilaikant teisės aktų numatytų reikalavimų, ir yra savavališka statyba, todėl į šiuos neteisėtus pakeitimus negali būti atsižvelgta, atliekant namo stogo remonto darbus. Atsakovei negali būti uždrausta atlikti darbus, kuriems pritarė namo bendrasavininkai, kurių metu bus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtent stoglangis jo bute užtikrina labai gerą natūralų apšvietimą. Ieškovo pateiktame 2009 m. lapkričio 18 d. defektų sąraše nenurodyti insoliacijos trūkumai, nenumatyta būtinybė įrengti švieslangį (stoglangį), o 2009 m. gruodžio 30 d. atliktų defektinių darbų perdavimo–priėmimo akte nurodoma, kad švieslangis įrengtas ieškovo pageidavimu. Defektų sąraše nurodyta, kad bute neįrengta ventiliacija. Pagal gyvenamojo namo statybos projekto sprendinius ieškovo bute vėdinimo sistema buvo suprojektuota tokia pati, kaip ir kituose šio namo butuose. Pagal 2009 m. gruodžio 30 d. kondicionieriaus montavimo darbų perdavimo– priėmimo aktą ir sąskaitą kondicionierių įsirengė pats ieškovas, o ne statytojas. Ieškovo šiuo metu naudojamo kondicionieriaus pagaminimo data yra 2012 m. Statant namą, bute nebuvo numatytas (suprojektuotas) švieslangis, o buvo suprojektuoti langai visuose buto kambariuose, taip pat, kaip ir kituose namo butuose. Taip pat buvo suprojektuota natūralios traukos vėdinimo sistema, numatant vėdinimo kanalus. Analogiški vėdinimo sprendiniai numatyti ir kituose namo butuose. Namo statybos projekto dokumentų pagrindu buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad statybos projekto sprendiniai atitiko privalomuosius normatyvinius reikalavimus ir parametrus. Namas buvo pripažintas tinkamu naudoti 2009 m. balandžio 2 d. (pripažinimo tinkamu naudoti aktas). Todėl teigiant, kad yra tam tikrų projektavimo ar statybos trūkumų, ar kad tam tikri statinio projekto sprendiniai buvo neįgyvendinti, ieškovas turi pateikti įrodymus, paneigiančius statybos leidimo ar statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto duotus patvirtinimus. Ventiliacijos kaminėlius, kondicionierių ir stoglangį ieškovas įsirengė ne šalindamas namo insoliacijos ar vėdinimo sistemos defektus, o kaip buto pagerinimus. Bendraturčių susirinkimuose priimti sprendimai pritarti remonto projektui, kuriame numatytas ir ieškovo neteisėtai įrengtų stoglangio, vėdinimo kaminėlių bei sumontuoto kondicionieriaus išorinio bloko pašalinimas. Remonto projekte negalėjo būti numatyta išsaugoti ieškovo įrengtus stoglangį, vėdinimo kaminėlį, kondicionieriaus išorinį bloką, nes remonto projektas buvo rengiamas pagal gyvenamojo namo statybos projekto sprendinius, nenumatančius konstrukcijų, kurios ieškovo buvo įrengtos savavališkai (neteisėtai). Dėl to ieškovo reikalavimo uždrausti demontuoti jo buto švieslangį, vėdinimo kaminėlius ir kondicionierių tenkinimas reikštų draudimą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir vertimą namo remonto metu nesilaikyti privalomų statinio statybos projekto sprendinių. Pažymi, kad nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas reikalauja išsaugoti paminėtus įrenginius/konstrukcijas. Atsakovės teigimu, tenkinant ieškovo reikalavimus susidarytų dviejų privalomų sprendimų – administracinio sprendimo (kuriuo leidžiama įgyvendinti Remonto projekto sprendinius) ir teismo sprendimo (kuriuo būtų įpareigota juos keisti, remonto darbus atlikti kitaip) kolizija.

5.       Atsakovė DNSB „Vilkpėdės šilas“ priešieškiniu prašė ieškovo R. M. ieškinio pareiškime nurodomas konstrukcijas/įrenginius – ventiliacijos kaminėlius/šachtas, stoglangį, kondicionieriaus išorinį bloką – pripažinti neteisėta (savavališka) statyba, leidžiant atsakovei DNSB „Vilkpėdės šilas“ pašalinti šias neteisėtai įrengtas konstrukcijas/įrenginius atliekant darbus pagal galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), remonto darbus, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.       Nurodė, kad gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – Gyvenamasis namas) 2009 m. balandžio 2 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento aktu buvo pripažintas tinkamu naudoti. Ieškovas Butą įsigijo pagal 2009 m. lapkričio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, ieškovui nuosavybės teisės į Butą perduotos 2009 m. lapkričio 25 d. Gyvenamojo namo stogo konstrukcijose virš ieškovo Buto Nr. (duomenys neskelbtini) (esančio Gyvenamojo namo mansardoje ir antresolėje) 2009 gruodžio mėn. buvo įrengti ventiliacijos kaminėliai/šachtos ir stoglangis, kondicionieriaus išorinis blokas. Stoglangio, kondicionieriaus ir ventiliacijos kaminėlių/šachtų įrengimas fiksuotas 2009 m. gruodžio 30 d. darbų perdavimo – priėmimo akte ir UAB „Rusvila“ sąskaitoje. Akte nurodoma, jog vėdinimo-kondicionavimo sistemos montavimo darbai atlikti „pagal savininko pageidavimus“, o sąskaitoje fiksuota, jog oro kondicionieriaus montavimo darbų užsakovu/pirkėju buvo pats ieškovas. Ieškovo šiuo metu naudojamo kondicionieriaus pagaminimo data yra 2012 m. 2009 m. gruodžio 30 d. darbų perdavimo–priėmimo akte taip pat nurodoma, kad „stogo dalyje iš mansardos į antresolę buto savininko pageidavimu įrengtas mažas stoglangis“. Statant Gyvenamąjį namą, šiuo metu ieškovui priklausančiame Bute nebuvo numatytas/suprojektuotas švieslangis/stoglangis, buvo suprojektuota natūralios traukos vėdinimo sistema/vėdinimo kanalai, kaip ir kituose Gyvenamojo namo butuose. Gyvenamojo namo statybos projekto dokumentų pagrindu buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Statybos leidimo išdavimas patvirtina, kad statybos projekto sprendiniai atitiko privalomuosius normatyvinius reikalavimus ir parametrus. Nors dėl kitų Gyvenamojo namo statybos sprendinių/darbų buvo pareikšti reikalavimai Gyvenamojo namo statytojai UAB firmai „VITI“, dėl netinkamo Gyvenamojo namo patalpų vėdinimo, ar insoliacijos patalpų savininkų pretenzijų, ar nusiskundimų pareikšta nebuvo. Gyvenamojo namo savininkų ginčas su statytoju galutinai buvo išspręstas civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023, kurioje atlikus pakartotinę statybinę ekspertizę, netinkamo Gyvenamojo namo patalpų vėdinimo, ar insoliacijos nenustatyta. Įrengiant stoglangį, ventiliacinių kaminėlių montavimo stoge darbus ir vėdinimo - kondicionavimo sistemos montavimą (tokiu būdu) buvo atlikti statybos projekte nenumatyti darbai. Atlikti stoglangio Gyvenamojo namo stoge įrengimo darbai 2009 metais buvo priskirtini statinio rekonstravimui, o inžinerinių sistemų (vėdinimo-kondicionavimo sistemos) įrengimas – kapitaliniam remontui, kuriems buvo privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nurodyti darbai priskirtini paprastojo remonto darbams, keičiant statinio išvaizdą, kuriems privaloma turėti statybą leidžiantį dokumentą. Stogo konstrukcijos priskirtinos bendro naudojimo konstrukcijoms, dėl kurių keitimo turėtų pasisakyti visi pastato bendraturčiai. Ieškovas ventiliacijos kaminėlius/šachtas ir stoglangį įsirengė nesant Gyvenamojo namo bendrasavininkų sutikimo/sprendimo tokiems darbams atlikti, bei nesant nustatyta tvarka išduoto statybą leidžiančio dokumento tokiems statinio rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbams atlikti. Nurodytų aplinkybių pagrindu, ieškovo atliktas (kitų asmenų pagalba) ventiliacijos kaminėlių/šachtų, stoglangio, kondicionieriaus išorinio bloko įrengimas Gyvenamojo namo stoge pripažintinas neteisėta – savavališka – statyba. Pripažinus šį faktą, nebus galimybės tenkinti ieškovo ieškinio šioje byloje, ir galiojančio Statybos leidimo pagrindu tęsiant Projekte numatytus darbus šie neteisėtai įrengti ieškovo konstrukcijos/įrenginiai bus pašalinti.

7.       Ieškovas R. M. atsiliepime į priešieškinį prašė atsakovės priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė praleido bendrąjį 10 metų senaties terminą priešieškiniui pateikti ir prašo taikyti ieškinio senatį. Pažymėjo, kad oro kondicionieriaus išorinis blokas buvo įrengtas vėliausiai 2009 m. gruodžio 30 d., kuomet darbų priėmimo–perdavimo aktu ieškovas iš VĮ „Rusvila“ priėmė oro kondicionieriaus (įrangos dalies) montavimo darbus (viena dalis sumontuota balkone, kita dalis ant atraminės sienos stogo dalyje). Iki atsakovės DNSB „Vilkpėdės šilas“ įsteigimo (įsteigta 2014 m. kovo 7 d.) ir pradėjimo administruoti pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), juos administravo UAB „Auksinis varnas“ bei vėliau kitos administravimo paslaugas teikiančios įmonės. Tačiau nuo pat minėtų įrenginių įrengimo stogo dalyje buvę pastatų administratoriai (ar gyventojai) ieškovui jokių pretenzijų nereiškė, kaip ir pati atsakovė iki ieškinio pateikimo teismui nėra pasikreipusi į ieškovą su reikalavimais demontuoti ginčijamus įrengimus. Pastatų administravimo teisių ir pareigų perleidimas atsakovei, ieškovo įsitikinimu, nenutraukia ieškinio senaties termino skaičiavimo. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovės interesų stogo dalyje sumontuoti ginčo įrenginiai nepažeidžia. Didžioji dauguma I laiptinės savininkų, patvirtino, kad jie su šiais darbais sutinka ir dėl to pretenzijų savininkui neturi. Atsakovė neįrodė, jog ginčo įrengimai buvo pastatyti (įrengti) neteisėtai. Trūkumai paties namo statytojo buvo pripažinti likus daugiau kaip dviem mėnesiams iki namo pripažinimo tinkamu naudoti, o 2009 m. balandžio 2 d. statytojas turėjo didžiąją daugumą visų patalpų ir turėjo teisę priimti sprendimus dėl ieškovo buto defektų šalinimo, tame tarpe ir bendrojo naudojimo patalpose (stogo dalyje) be atskiro visų bendrasavininkų sutikimo. Taigi, nebuvo būtinas atskiras visų gyventojų balsų pritarimas ginčo įrengimams įrengti. 2021 m. gegužės mėn. vykusio susirinkimo metu dalyvavę savininkai balsavo raštu ir 7.2. punktu nusprendė, kad (duomenys neskelbtini) mansardinių butų gyventojai, norintys įsirengti stoglangius ant stogo, savo lėšomis parengtų esamo stogo projekto papildymą ir gautų Vilniaus miesto savivaldybės pritarimą, o 7.3. punktu nusprendė, kad pritaria gyventojų kondicionierių įsirengimui ant stogo. Susirinkime dalyvavę gyventojai balsų dauguma šiuos sprendimus priėmė, tačiau atsakovė netinkamai įformino protokolą. Net ir nustačius neteisėtos statybos faktą, tai savaime nesudaro pagrindo atsakovės priešieškinio tenkinti, nenustačius jos teisių pažeidimo. Patenkinus priešieškinį ir demontavus ginčo įrengimus, ieškovo Butas nebeatitiktų privalomų teisės aktų reikalavimų ir tai patvirtina byloje esanti specialistės V. Č. išvada.

8.       Priešieškinis pareikštas netinkamai šaliai, nes ne ieškovas, o AB firma „VITI“ yra tiek namų, tiek ir ginčo įrengimų statytoja, kuri atliko visus defektų šalinimo darbus, atitinkamai kondicionierių (statytojui išvedus vėdinimo kanalus) sumontavo kitas rangovas. Todėl statytoja AB firma „VITI“ atsako teisės aktuose nustatyta tvarka, tame tarpe už tinkamą statybos vykdymą, statybą leidžiančio dokumento gavimą, statinio pripažinimą tinkamu naudoti. Pažymi, kad Projekte, kurio atžvilgiu buvo išduotas statybos leidimas, nėra numatyta jokių įrengimų šalinimo nuo stogo darbų.

9.       Trečiasis asmuo G. P. atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, o su priešieškiniu sutinka. Nurodė, kad 2019 m. vadovaudamiesi sutartimi su užsakovu UAB „Unikals“ Nr. (duomenys neskelbtini) „Stogų remonto projektavimo darbai“, UAB „Akirema“, STR 1.01.08:2022 „Statinio statybos rūšys“ paruošė Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto aprašą. Aprašas parengtas atitinkantis galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktų keliamus reikalavimus, vadovaujantis užsakovo UAB „Unikals“ ir statytojo DNSB „Vilkpėdės šilas“ pateikta dokumentaciją, kurioje švieslangis, kondicionierius ir papildomi vėdinimo kaminėliai nėra numatyti, todėl yra tikimybė, kad švieslangis, kondicionierius ir papildomi vėdinimo kaminėliai yra įrengti savavališkai, neturint gyventojų pritarimo ir statybą leidžiančio dokumento.

10.       Trečiasis asmuo UAB „Unikals“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo R. M. ieškinį atmesti. Nurodė, kad buvo pavestas gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), stogų konstrukcijos remontas. Buvo parengtas minėtų namų stogų dangos keitimo (paprastojo remonto) techninis projektas, pagal šių gyvenamųjų namų statybos projekto sprendinius, kuriuo pateikė DNSB „Vilkpėdės šilas“. Susipažinus su statybos projekto sprendiniais matyti, kad yra užtikrinta vienoda insoliacija ir vėdinimas visiems šių namų šešto ir septinto aukšto butams, esantiems analogiškoje lokacijoje. Duomenų, kad reikėtų keisti insoliacijos sprendinius ir namo patalpų vėdinimą, nebuvo pateikta. Ieškovas nepateikė duomenų, kuom remiantis jis teigia, kad insoliacija ir vėdinimas jo Bute buvo blogi, nesant įrengtiems papildomiems ventiliacijų kaminėliams, kondicionieriui, stoglangiui.

11.       Išvadą teikiantį institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateikė išvadą, kad atlikti darbai (lango įrengimo) 2009 m. buvo priskirtini statinio rekonstravimui, o inžinerinių sistemų įrengimas – kapitaliniam remontui, kuriems buvo privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu nurodyti darbai priskirtini paprastojo remonto darbams, keičiant statinio išvaizdą, kuriems privaloma turėti statybą leidžiantį dokumentą. Keičiant projektą šie pakitimai būtų traktuojami kaip neesminiai statinio projekto sprendiniai, dėl kurių nereikia gauti naujo statybą leidžiančio dokumento, užtektų parengti naujos laidos statinio projektą. Stogo konstrukcijos priskirtinos bendro naudojimo konstrukcijoms, dėl kurių keitimo turėtų pasisakyti visi pastato bendraturčiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimu ieškovo R. M. patikslintą ieškinį atmetė ir atsakovės DNSB „Vilkpėdės šilas“ priešieškinį tenkino; leido atsakovei DNSB „Vilkpėdės šilas“ pašalinti/demontuoti buto, adresu (duomenys neskelbtini), stogo dalyje neteisėtai įrengtus ventiliacijos kaminėlius, stoglangį, bei kondicionierių, atliekant darbus pagal galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), remonto darbus; priteisė atsakovei DNSB „Vilkpėdės šilas“ iš ieškovo R. M. 13 735 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė trečiajam asmeniu UAB „Unikals“ iš ieškovo R. M. 1 750 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo R. M. į valstybės biudžetą 131,81 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

13.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad: a) būtent ieškovo įsirengtas stoglangis (švieslangis) užtikrina paminėtus STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 213 punkte numatytus parametrus ir kad likvidavus šį stoglangį minėti parametrai nebus užtikrinti; b) jog pagal Gyvenamojo namo statybos projekto sprendinius nesuprojektavus stoglangio (švieslangio) ieškovo bute šie privalomi parametrai nebuvo užtikrinti; c) kad ieškovo įsirengti ventiliaciniai kaminėliai, kondicionierius užtikrina STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 257 punkte ir HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ 7 punkte bei 1 lentelėje numatytus parametrus ir kad likvidavus šiuos kaminėlius, išmontavus kondicionierių paminėti parametrai nebus užtikrinti; d) jog Gyvenamojo namo statybos projekto sprendiniai neužtikrina šių privalomų parametrų ieškovo bute. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kokie yra insoliacijos, vėdinimo ir mikroklimato duomenys/parametrai ieškovo bute šiuo metu, o kokie būtų nesant stoglangio, kaminėlių ir kondicionieriaus.

14.       Teismas pastebėjo, kad statiniai jau pastatyti ir jų išdėstymo klausimai šioje byloje nėra sprendžiami, todėl ieškovo ieškinyje nurodyta norma STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192 punkto nuostatos šiam šalių ginčui nėra taikytinos. Teismas išanalizavęs gyvenamojo namo statybos projekto dokumentus padarė išvadą, kad ieškovo butas buvo suprojektuotas taip pat, kaip ir kiti butai analogiškose statinio vietose, t. y. ieškovo buto natūralus apšvietimas bei ventiliacija tokia pati, kaip ir kituose analogiškuose butuose. Ieškovo butui nebuvo numatyti ir suprojektuoti Velux tipo stoglangis, papildomi ventiliacijos kaminėliai, kokius įsirengė ieškovas bei kondicionieriaus išorinis blokas ant namo stogo. Minėtas aplinkybes patvirtino ir byloje liudytojais apklausti projektą rengęs projekto vadovas D. B., bei darbus pagal šį projektą atlikusios AB firmos “VITI” buvęs darbų vadovas J. M.. Teismas atkreipė dėmesį, kad statybos ir projektavimo ekspertas R. S. išvadoje, išdėstytoje 2022 m. birželio 23 d. vertinime/„įžvalgoje patvirtino, kad statybos projekto sprendiniai ieškovo Bute atitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai (suvestinė redakciją 2007 m. vasario 7 d. – 2009 m. balandžio 7 d.) reikalavimus. Ieškovo Bute pagal statybos projekto sprendinius nėra suprojektuoto stoglangio, o vėdinimo ventiliacija – suprojektuota. Įrengiant stoglangį, ventiliacinių kaminėlių montavimo stoge darbus ir vėdinimo–kondicionavimo sistemos montavimą, buvo atlikti statybos projekte nenumatyti darbai.

15.       Teismas sprendė, kad ieškovas suklydo nurodymas statybos techninio dokumento redakciją, kurio pagrindu buvo rengiamas Gyvenamojo namo statybos projektas. Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės pateiktų Gyvenamojo namo statybos projekto dokumentų, prašymas Gyvenamojo namo projektavimo sąlygų sąvadui gauti buvo pateiktas 2005 m. balandžio 21 d., projektavimo sąlygų sąvadas išduotas 2005 m. liepos 8 d., statybos leidimas Gyvenamojo namo statybai buvo išduotas 2005 m. spalio 14 d. Teismas padarė išvadą, kad Gyvenamojo namo statybos projekto rengimo metu galiojo ir buvo taikoma STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ originali 2004 m. gruodžio 30 d. redakcija. Šios STR redakcijos 44 punkte buvo numatyta projekto sudėtis pateikiama statybos leidimui: techninio projekto ar techninio darbo projekto bendroji dalis (reglamento 32 ir 40.1 punktai), pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalis (kai ji privaloma), aplinkos apsaugos dalis (kai ji privaloma). Pareigos teikti šildymo vėdinimo ir oro kondicionavimo dalį nebuvo (ir šiuo metu nėra) numatyta.

16.       Taip teismas pažymėjo, kad gyvenamojo namo statybos projekto dokumentų pagrindu 2008 m. liepos 9 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr.(duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad statybos projekto sprendiniai atitiko privalomuosius normatyvinius reikalavimus ir parametrus, be to, 2009 m. balandžio 2 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento aktu ginčo namas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Teismas atkreipė dėmesį, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Byloje duomenų, kad minėti kompetentingų valstybės institucijų priimti administraciniai aktai (statybos leidimas ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas) būtų nuginčyti arba pripažinti negaliojančiais, nėra. Todėl, teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad egzistavo tam tikri esminiai defektai arba trūkumai, kurie turėjo būti šalinami.

17.       Teismas pažymėjo, kad Gyvenamojo namo statybos projektas ir jo praktinis įgyvendinimas, statybos sprendiniai buvo išsamiai tikrinami Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020. Šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme buvo atlikta pakartotinė teismo ekspertizė, kurio metu jokių Gyvenamojo namo patalpų insoliacijos, vėdinimo trūkumų, su tuo susijusių statybos projekto trūkumų nebuvo nustatyta.

18.       Teismas akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės D. M. į bylą pateikto 2009 m. lapkričio 18 d. defektų sąrašo, kuris notarei D. Miškinei buvo pateiktas tvirtinant ieškovo Buto pirkimo-pardavimo sutartį, sudaryto 2009 m. lapkričio 20 d., kopija, nėra įrašo, pateikiamo ieškovo pateikto defektų sąrašo 3 punkte, t. y. „Buto laiptai (iš mansardos į antresolę) mažai apšviesti (laiptų zonoje tamsu), todėl šalia laiptinės įrengiamas stoglangis (defektas likviduojamas per 10 kalendorinių dienų nuo Šios sutarties pasirašymo“. Notarės pateiktame defektų sąrašo 3 punkte pateikiamas tekstas, kuris yra ieškovo pateikto defektų sąrašo 4 punkte. Notarės pateiktame defektų sąraše taip pat nėra įrašo, pateikiamo ieškovo pateikto defektų sąrašo 10 punkte, t. y. „Bute neįrengta ventiliacija (defektas likviduojamas per 10 kalendorinių dienų nuo Šios sutarties pasirašymo“. Notarės pateiktas defektų sąrašas pasibaigia 8 punktu, kuriame yra tekstas, atitinkantis ieškovo pateikto defektų sąrašo 9 punkto tekstą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas negalėjo paaiškinti kokiomis aplinkybėmis atsirado dvi skirtingos ši dokumento versijos. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas nepateikė į šią bylą pateikto 2009 m. lapkričio 18 d. defektų sąrašo originalo. Akcentavo, kad pateikus tik dokumento kopiją ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta ne pagal CPK 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės. Teismas sprendė, kad notarės į bylą pateiktą 2009 m. lapkričio 18 d. defektų sąrašo kopija, kurioje nėra fiksuota ieškovo Buto insoliacijos ir vėdinimo trūkumų, yra patikimesnė, kadangi notarei defektų sąrašas buvo pateiktas oficialiai tvirtinant ieškovo Buto pirkimo–pardavimo sutartį, šio defektų sąrašo kopija yra notarės saugoma kaip Buto pirkimo–pardavimo sutarties priedas. Liudytoju apklaustas UAB „Firma VITI“ darbų vadovas J. M., kuris pasirašė 2009 m. lapkričio 18 d. defektų sąrašą pardavėjo vardu, teismo posėdžio metu nurodė, kad tokio defektų sąrašo egzemplioriaus, kokį į bylą pateikė ieškovas, jis nepasirašė. J. M. nurodė, jog ieškovo pateikto 2009 m. lapkričio 18 d. defektų sąraše 3 ir 10 punktai yra neteisingi, tokių defektų ieškovo Bute nebuvo fiksuota. Teismas sprendė, kad J. M. patvirtino notarės saugomo 2009 m. lapkričio 18 d. defektų sąrašo egzempliorius patikimumą. Atsižvelgiat į tai, teismas ieškovo pateiktą 2009 m. lapkričio 18 d. defekto sąrašo kopiją, pripažinti netinkamu įrodymu sprendžiant šalių ginčą dėl buto savininko teisių pažeidimo bei reikalavimo pašalinti teisės pažeidimus, todėl šiuo įrodymu nesivadovavo.

19.       Teismas išanalizavęs ieškovo pateiktą 2009 m. gruodžio 30 d. atliktų defektinių darbų perdavimo–priėmimo aktą, atkreipė dėmesį į tai, kad šiame akte paminėti vėdinimo-kondicionavimo sistemos montavimo darbai, kurių sudėtis ir apimtis nenurodyti, kaip ir stoglangio/švieslangio įrengimas, nebuvo laikomi defektų šalinimo darbais. Be to, teismas pažymėjo, kad pagal byloje esantį 2009 m. gruodžio 30 d. kondicionieriaus montavimo darbų perdavimo–priėmimo aktą ir sąskaitą, kondicionierių įsirengė pats ieškovas, o ne defektus šalinusi AB firma „VITI“. Ši aplinkybė patvirtina, jog kondicionierius buvo įrengtas ieškovo noru. Teismas akcentavo, kad ieškovo su pardavėju 2009 m. sausio 21 d. sudarytoje preliminarioje Buto pirkimo–pardavimo sutarties 7 dalies f punkte nėra konkretizuota, kokie konkrečiai Buto trūkumai/defektai buvo nustatyti. Teismas konstatavo, kad stoglangio, ventiliacijos kaminėlių ir kondicionieriaus įrengimas nebuvo defektų, kuriuos namo statytojas ir buto pardavėjas pripažino dar iki 2009 m. balandžio 2 d. namo pripažinimo tinkamu naudoti akto sudarymo šalinimas. Teismas laikė, kad ieškovas neįrodė savo teisių pažeidimo. Neįrodė kitokio, nei pagal namo projektą numatyto vėdinimo, kondicionavimo, šildymo, natūralaus apšvietimo įrengimo teisėtumo. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo Bute nėra įgyvendinti statybos projekte numatyti vėdinimo, apšvietimo sprendiniai, ar, kad šie sprendiniai yra netinkami. Ieškovas tik aptaria STR nuostatas bei Lietuvos higienos normas dėl butų mikroklimato, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, kokie šiuo metu ieškovo Bute yra mikroklimato rodmenys (ar juo šiuo metu yra idealūs) ir kodėl, statybos sprendiniai pažeis jo interesus. Teismas vertino, byloje ištirti duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, jog ventiliacijos kaminėlius, kondicionierių ir stoglangį ieškovas įsirengė ne šalindamas namo insoliacijos ar vėdinimo sistemos defektus, o kaip buto pagerinimus. Teismas sprendė, kad ieškinys neįrodytas, todėl ieškinį atmetė.

20.       Teismas spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo, pažymėjo, kad ieškovas neįrodė kitokio, nei pagal namo projektą numatyto vėdinimo, kondicionavimo, šildymo, natūralaus apšvietimo įrengimo teisėtumo ir nepateikė įrodymų, kad jo bute nėra įgyvendinti statybos projekte numatyti vėdinimo, apšvietimo sprendiniai, ar kad šie sprendiniai yra netinkami. Teismas pažymėjo, kad ieškovo įsirengtoms konstrukcijoms (stoglangiui, ventiliacijos kaminėliams, kondicionieriaus išoriniam blokui) nesant numatytiems gyvenamojo namo statybos projekte, šių elementams įsirengti buvo būtina gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, kadangi stoglangio gyvenamojo namo stoge įrengimo darbai 2009 metais buvo priskirtini statinio rekonstravimui, o inžinerinių sistemų (vėdinimo-kondicionavimo sistemos) įrengimas – kapitaliniam remontui. Taip pat buvo būtina gauti gyvenamojo namo bendrasavininkų sutikimą, kuris turėjo būti išduotas CK 4.85 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, t. y. nusprendus visų gyvenamojo namo savininkų, o ne, kaip kad teigė ieškovas, vienos laiptinės, ar pan. daugumai, kadangi šie darbai buvo atliekami statinio bendrojo naudojimo konstrukcijose (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). 

21.       Teismas atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 71 punkte, 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte, bei 23 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d.) įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad nesant gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo/sprendimo, statybos leidimas ieškovo atliktiems (kitų asmenų pagalba) konstrukcijų/įrenginių gyvenamojo namo stoge įrengimo darbams negalėjo būti išduotas. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas turėjo statybą leidžiančius dokumentus įsirengti ventiliacijos kaminėlius, stoglangį, kondicionieriaus išorinį bloką, ir/ar kreipėsi dėl projekto pakeitimo. Teismas pripažino, kad ieškovo atliktas (kitų asmenų pagalba) ventiliacijos kaminėlių/šachtų, stoglangio, kondicionieriaus išorinio bloko įrengimas gyvenamojo namo stoge yra neteisėta – savavališka – statyba.

22.       Teismas pažymėjo, kad stoglangio, ventiliacijos kaminėlių ir kondicionieriaus įrengimas nebuvo defektų šalinimas, o buvo Buto pagerinimas ir  2009 m. gruodžio 30 d. atliktų defektinių darbų perdavimo–priėmimo akte fiksuota ir paties ieškovo parašu patvirtinta, jog minimai darbai atlikti ieškovo pageidavimu, todėl nėra svarbu, koks rangovas atliko minimus darbus, kadangi jie buvo atliekami ieškovo pavedimu ir ieškovo naudai. Teismas vertino, kad negalima situacija, jog šiuos savavališkos statybos padarinius būtų nuspręsta išsaugoti vien todėl, kad jie jau yra ir, dėl to atsakovė būtų įpareigota keisti Remonto projekto sprendinius, kurie yra nustatyti tvarka patvirtinti galiojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimu atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), remonto darbus, be to ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju tai reikštų įstatymų nenumatytą savavališkos statybos padarinių įteisinimo būdą.

23.       Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo įrenginiai yra įrengti netinkamai, šių objektų įrengimo darbai atlikti nekokybiškai, montuojant šiuos įrenginius buvo pažeistas stogo skardos vientisumas, atsirado skylės, stogo skarda rūdija, į vidines stogo konstrukcijas per skyles patenka vanduo. Išsaugojus šiuos ieškovo įrenginius, liktų neišspręstas jų priežiūros klausimas, kadangi Gyvenamojo namo stogas ir jo elementai/konstrukcijos yra gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai, kurių priežiūra, bei remontu rūpinasi gyvenamojo namo savininkų atstovas – bendrija, taip pat pasamdytas bendrojo naudojimo objektų administratorius, tuo tarpu ieškovo įrenginiai, esantys stogo dalimi, priklauso ieškovui. Dėl jų priežiūros jokių susitarimų nėra. Vadinasi, ieškovas negalėtų vykdyti šių įrenginių priežiūros, remonto „neliesdamas“ stogo konstrukcijų, kurioms jis be bendrasavininkų valios jokio poveikio (ardyti, keisti, pan.) negali.

24.       Teismas spręsdamas dėl ieškovo prašymo taikyti atsakovės priešieškinio reikalavimui senaties terminą, pažymėjo, kad atsakovė DNSB „Vilkpėdės šilas“ įsteigta 2014 m. kovo 7 d., todėl  priešingai nei teigia ieškovas, priešieškinio padavimo dieną nebuvo praėję 10 metų nuo bendrijos įsteigimo. Vertino, kad atsakovė negalėjo sužinoti apie ieškovo neteisėtai įrengtus įrenginius, kol dar nebuvo įsteigta. Duomenų, kad atsakovė 2014 metais perėmė pastatų administravimą iš kito prieš tai buvusio namo administratoriaus, ieškovas į bylą nepateikė. Teismas sprendė, jog atsakovė priešieškinio reikalavimams ieškovui pareikšti nėra praleidusi bendrojo 10 metų ieškinio senaties termino. Dėl ieškovo teiginio, jog atsakovės priešieškinis yra pareikštas netinkamai šaliai, teismas pažymėjo, jog nustatyta, kad aptariami įrenginiai įrengti ieškovo iniciatyva ir užsakymu. Šių įrenginių savininkas yra ieškovas, todėl ieškovas yra tinkamas atsakovas pagal priešieškinį.

25.       Teismas atsižvelgęs, kad ginčo įrengimai/ konstrukcijos įrengti neteisėtai, t. y. negavus statybą leidžiančio dokumento ir be bendrasavininkų sutikimo, ir tiesiogiai neigiamai įtakoja daugiabučio namo savininkų bendrijos ir gyvenamojo namo bendrasavininkų teises ir teisėtas interesus, t. y. įrenginiai įrengti ant stogo, kuris yra bendrojo naudojimo objektas, daugiabučio namo savininkai negali užbaigti remontuoti gyvenamojo namo stogo pagal remonto projektą, kas lems ir su tuo susijusių nuostolių, padidėjusių sąnaudų atsiradimą, be to, dėl netinkamo ieškovo įrenginių montavimo yra sugadintos ir gyvenamojo namo stogo konstrukcijos, konstatavo, kad atsakovės teisės gali būti ginamos tik vienu iš minėtų būdu – leidžiant atsakovei DNSB „Vilkpėdės šilas“ pašalinti šias neteisėtai įrengtas konstrukcijas/įrenginius. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė atsakovės priešieškinį tenkinti ir leisti atsakovei DNSB „Vilkpėdės šilas“ pašalinti/demontuoti Buto, stogo dalyje neteisėtai įrengtus ventiliacijos kaminėlius, stoglangį, bei kondicionierių atliekant darbus pagal galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), remonto darbus.

26.       Teismas, spręsdamas dėl atsakovės prašymo spręsti klausimą dėl atskirosios nutarties priėmimo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas į bylą pateikė galimai suklastotą oficialų dokumentą –  2009 m. lapkričio 18 d. defektų sąrašą, įvertinęs bylos medžiagą, bei šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad neturi pagrindo spręsti dėl būtinumo priimti atskirąją nutartį, todėl nurodyto atsakovės prašymo netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

27.       Apeliaciniu skundu ieškovas R. M. prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą, civilinėje byloje Nr. e2-9625-433/2022 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovės priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti ieškovui iš atsakovės apeliacinėje instancijoje už šio skundo rengimą patirtas 1 815 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 220 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.98 straipsnį, nepagrįstai nesivadovavo privaloma Vilniaus apygardos teismo nutartimi, taip pat kasacinio teismo išaiškinimais bylose, kuriose yra sprendžiamas negatorinio ieškinio pagrįstumo klausimas, dėl ko nepagrįstai nenustatė ieškovo kaip savininko teisių pažeidimo.

27.2.                      Teismas, nors teismas citavo kasacinio teismo praktiką, nurodytą apeliacinio skundo 49 punkte, tačiau ja nesivadovavo. Teismas netinkamai vertino bei nustatinėjo ieškovo teisių pažeidimo turinį. Teismas be reikalo akcentavosi į tai, kad ieškovui priklausantys įrengimai nebuvo defektų šalinimas, o buvo ieškovo noru atliktas jo turto pagerinimas, nors tai teisiškai visiškai nereikšminga nustatinėjant savininko teisių pažeidimo turinį bei faktą. Akivaizdu, kad savininko teises gali pažeisti tiek jo nuosavybės objekto defektinių trūkumų priverstinis pašalinimas (demontavimas), tiek ir jo nuosavybės objekto pagerinimų pašalinimas (demontavimas). Todėl teismo akcentuojama aplinkybė, kad statytojo atlikti darbai buvo ne defektų šalinimas, o turto pagerinimas per se nepaneigia ieškovo teisių pažeidimo ar CK 4.98 straipsnio taikymo galimybės.

27.3.                      Teismas nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytu išaiškinimu, kad „ieškovo buto trūkumus namo statytojas ir buto pardavėjas pripažino dar iki namo pripažinimo tinkamu naudoti akto sudarymo.“, „defektai ir jų taisymas buvo numatyti jau šalių sudarytoje preliminariojoje buto pirkimo- pardavimo sutartyje. <...> Dėl to, tariantis dėl defektų taisymo, būtent statytojas ir pardavėjas turėjo pareigą ieškovui atskleisti, ar numatyti buto defektų taisymo darbai įtakos ir namo stogo projekto sprendinių pakeitimą, taip pat aptarti šių pakeitimų įteisinimą, jei toks buvo būtinas“. Skundžiamame sprendime šias nustatytas aplinkybes teismas ignoravo, nors pakartotinai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme preliminarios sutarties turinys ir 2009 m. gruodžio 30 d. Atliktų defektinių darbų perdavimo–priėmimo akto turinys nebuvo kvestionuojami (buvo kvestionuojamas tik savarankiškos teisinės reikšmės neturinčio 2009 m. lapkričio 18 d. Defektų sąrašo kaip įrodymo patikimumas). Byloje iš notarės buvo gauta 2009 m. lapkričio 20 d. buto pirkimo–pardavimo sutartis, kurios 10 punkte numatyta, jog „Pardavėjas pareiškia, kad su AB firma „VITI“ yra pasirašytas 2009 m. lapkričio 18 d. defektų sąrašas, pagal kurį AB firma „VITI“ iki šios sutarties pasirašymo nepašalino šiame sąraše aptartų defektų. AB firmos „VITI“ įsipareigojimai pagal minėtą sąrašą galioja ir perleidus parduodamą butą tretiesiems asmenims.. Taigi, 2009 m. lapkričio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties turinys kartu su byloje pateiktu jau po šios sutarties sudarymo pasirašytu 2009 m. gruodžio 30 d. Atliktų defektinių darbų perdavimo–priėmimo aktu tik sustiprina nutarties išvadą, jog „ieškovo buto trūkumus namo statytojas ir buto pardavėjas pripažino dar iki namo pripažinimo tinkamu naudoti akto sudarymo“. Maža to, visų šių trūkumų Statytojas nebuvo pašalinęs iki Buto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo ir tą įsipareigojo padaryti ateityje, ką ir padarė. Šios Buto pirkimo–pardavimo sutarties turinio teismas visiškai nevertino.

27.4.                      Pažymi, kad ieškovo į bylą pateiktame antstolio 2022 m. sausio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad pirmo (mansardos) bei antro aukšto (antresolės) vonios bei WC patalpos yra su įrengta ventiliacija, kurių kaminėliai sumontuoti ant daugiabučio namo stogo. Antstolis nenustatė šiose patalpose jokių kitų ventiliacijos angų, nesusietų su kaminėliais stogo dalyje. Tai didesnės įrodomosios galios oficialus rašytinis įrodymas, kuris nebuvo paneigtas kitais įrodymais, ko teismas nepagrįstai neįvertino. Butas buvo defektuotas, o defektai buvo ištaisyti, be kita ko, įrengiant švieslangį, vėdinimo kaminėlius bei kondicionierių, kaip tai užfiksuota 2009 m. gruodžio 30 d. Atliktų defektinių darbų perdavimo–priėmimo akte. Todėl, atsakovui pašalinus statytojo pateiktus defektų šalinimo sprendinius, t. y. stoglangį, vėdinimo kaminėlį, kondicionierių, Butas toliau liktų be įrengtos ventiliacijos, su neapšviestais laiptais bei be šildymo/vėdinimo sistemos. Buto naudingosios savybės esmingai suprastėtų, kas yra akivaizdus ieškovo teisių pažeidimo (CK 4.98 straipsnio) įrodymas ir Butas neatitiktų teisės aktų reikalavimų bei būtų netinkamas gyventi. Demontavus švieslangį, į Butą pateiktų mažiau šviesos, tai aktualu ypač ieškovui ir jo šeimos nariams, kurie turi rimtų regos sutrikimų. Demontavus kondicionierių, Buto nebebūtų galimybės šildyti žiemą bei šaldyti vasarą pigia elektra nuo ieškovui priklausančios nutolusios saulės elektrinės (pasinaudojant namo statytojo įrengta individualia šildymo sistema Bute, ieškovo Butas nuo centralizuotos šildymo sistemos yra atjungtas), demontavus vėdinimo kaminėlius, Bute, ypač tualete ir san. mazge, į kuriuos išvesti kaminėliai, kauptųsi nepageidaujami kvapai ir pelėsis.

27.5.                      Taip pat teismas nepasisakė dėl į bylą yra pateiktos specialistės V. Č. išvados, kurios 3 priede, esančioje stogo nuotraukose matyti, kad jau suremontuotoje stogo dalyje yra eilė stoglangių, vėdinimo kaminėlių ir kondicionierių. Logiška manyti, kad nei stoglangių, nei ypač vėdinimo kaminėlių suremontuotoje stogo dalyje nebūtų, jeigu jie nebuvo suprojektuoti statybos techniniame projekte. Iš į bylą pateiktų įrodymų, galima daryti išvadą, kad ieškovas įrodė, jog atsakovei atlikus planuojamus veiksmus, ieškovo kaip savininko teisės būtų pažeistos, nepriklausomai nuo to ginčo įrengimai traktuoti kaip defektų taisymas ar pagerinimai. Atsakovas veiksmų dar nerealizavo, veiksmai tik planuojami, todėl ieškovas ieškiniu siekia užkirsti kelią atitinkamus veiksmus atlikti. Atitinkamų veiksmų atsakovui dar neatlikus, jų pasekmės dar neegzistuoja ir ieškovas atitinkamų įrodymų pateikti negali.

27.6.                      Teismas skundžiamame sprendime pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Teismas ieškovui kėlė neįmanomus įrodinėjimo laipsnio reikalavimus. Pavyzdžiui, teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad „ieškovo įsirengti ventiliaciniai kaminėliai, kondicionierius užtikrina STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 257 punkte ir HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ 7 punkte bei 1 lentelėje numatytus parametrus ir kad likvidavus šiuos kaminėlius, išmontavus kondicionierių paminėti parametrai nebus užtikrinti.“ Nesuprantama, kaip, teismo nuomone, ieškovas galėjo įrodyti, kokie bus minėtoje lentelėje teisės aktų nustatyti temperatūros, temperatūros skirtumo, oro drėgmės ir oro judėjimo greičio parametrai demontavus kaminėlius, kondicionierių, kai jie faktiškai nėra demontuoti. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog „Gyvenamojo namo statybos projekto sprendiniai neužtikrina šių privalomų parametrų ieškovo bute.<...> Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kokie yra insoliacijos, vėdinimo ir mikroklimato duomenys/parametrai ieškovo bute šiuo metu, o kokie būtų nesant stoglangio, kaminėlių ir kondicionieriaus.“ Nesuprantama, kokių įrodymų teismas šioje vietoje tikėjosi iš ieškovo, kai ieškovo Butas būtent statytojo, pripažinus defektus ir juos pašalinus, pastatytas galimai ne pagal pradinius statybos projekto sprendinius. Teismas taip pat neįvertino, kad ieškovui kaip vartotojui ir buto savininkui, įrodinėjimo galimybės yra kur kas mažesnės negu atsakovo kaip Bendrijos.

27.7.                      Teismas netinkamai paskirstė negatyvųjį įrodinėjimo naštos aspektą, t. y. konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad statybos techninio projekto brėžiniai, kas liečia stogą ir ventiliaciją, buvo ne galutiniai. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, pareiškusiam negatorinį ieškinį ieškovui reikia įrodyti tik kad jis yra savininkas ir jo teisės yra pažeidžiamos. Tuo tarpu daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Ieškovas neprivalėjo įrodyti, kad statytojo įrengti ginčo įrenginiai buvo įrengti ne pagal projektą. Būtent atsakovas, siekiantis šiuos ieškovo įrengimus pašalinti nuo stogo, turėjo pareigą įrodyti, kad ginčo įrengimai buvo įrengti neteisėtai ir neatitiko statybos projekto. Į bylą buvo pateiktas tik savivaldybės turimas pradinis projektas, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas. Šis projektas parengtas 2008 m., t. y. prieš išduodant 2008 m. liepos 9 d. statybos leidimą bei prieš faktiškai pradedant statybos darbus. Vadinasi, šis Projektas nėra galutinis ir paskutinis, pagal kurį statybos faktiškai buvo baigtos, o galutinis Projektas nėra išlikęs. Teismas nevertino liudytojo D. B. paaiškinimo, kad statytojas AB Firma VITI galėjo nukrypti nuo projekto jam apie tai nežinant ir UAB „Veduta“ jam nuo 2006 m. nebedirbant šioje įmonėje, per 3 metus, be liudytojo žinios, galėjo statytojo prašymu rengti naują projektą A laidą. Byloje nesant galutinio namo statybos projekto (galutinės laidos), o jos bendraautoriui patvirtinus, kad šis projektas buvo keičiamas jam dalyvaujant, teismas nepagrįstai negatyvųjį įrodinėjimo naštos aspektą perkėlė ieškovui, o ne atsakovui.

27.8.                      Pažymi, kad statytojas  švieslangį buvo suprojektavęs pradiniame Projekte kaip tūrinį stoglangį virš ieškovo Buto. Labai tikėtina, kad statytojas įrengė stoglangį, kaip tūrinio stoglangio dalį. Atsakovas daro nuorodą į balkoną ir sako, jog tai tūrinis stoglangis, bet tai balkonas fasade, ne stoglangis stogo dangoje. Teismas šių aplinkybių nevertino.

27.9.                      Teismo išvada, kad ieškovas sanitarinio mazgo patalpą įsirengė visiškai kitoje vietoje, t. y. ieškovo Buto kadastro byloje pažymėtoje numeriu 22-2, o ne projekte tam numatytoje patalpoje, kadastro byloje pažymėtoje numeriu 22-4, kurioje ir buvo suprojektuoti ventiliacijos kanalai, yra nemotyvuota, t. y. nenurodyta, kokiais įrodymais remdamasis teismas laiko, jog būtent ieškovas savo pageidavimu, pakeitė sanitarinio mazgo patalpą. Statytojas pripažinęs savo projekto neteisėtumą (netinkamą ieškovo buto išplanavimą su per mažo pločio vonios kambariu), pats šiuos defektus ištaisė išvesdamas vėdinimo kaminėlius į stogą, už ką ieškovas nėra atsakingas.

27.10.                      Skundžiamame sprendime pateikiamas įrodymų vertinimas dubliuoja panaikintą pirmąjį sprendimą ir tiesiogiai prieštarauja privalomam nutartyje pateiktam vertinimui.

27.11.                      Skundžiamame sprendime vertinant statybos leidimo įrodomąją reikšmę, be kita ko, pasakyta, jog „statybos leidimo išdavimas patvirtina, kad statybos projekto sprendiniai atitiko privalomuosius normatyvinius reikalavimus ir parametrus, be to, 2009 m. balandžio 2 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento aktu ginčo namas buvo pripažintas tinkamu naudoti.“ Tai tiesiogiai prieštarauja privalomai nutarčiai, kurioje nurodyta, jog „48. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2009 m. balandžio 2 d. aktas, kuriuo namas buvo pripažintas tinkamu naudoti, patvirtina, kad nebuvo esminių buto defektų, kurie turėjo būti šalinami, yra nepagrįsta“. Teismas pažeidė pareigą vadovautis aukštesnės instancijos teismo nutartyje pateiktu vertinimu.

27.12.                      Teismas netinkamai vertino 2009 m. lapkričio 18 d. defektų sąrašą kaip įrodymą bei jo įrodomąją reikšmę byloje ir tuo remdamasis nepagrįstai atsisakė vadovautis aukštesnės instancijos teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais. Pažymi, kad 2009 m. lapkričio 18 d. Defektų sąrašas kaip savarankiškas įrodymas (jo turinys) byloje nėra esminis reikšmingoms faktinėms aplinkybėms nustatyti, nes tai tik tarpinis dokumentas, tuo tarpu statytojo nustatytų ir pripažintų defektų taisymas buvo įtvirtintas tiek preliminarioje sutartyje, tiek ir pagrindinėje sutartyje, tiek ir 2009 m. gruodžio 30 d. Atliktų defektinių darbų perdavimo–priėmimo akte tarp ieškovo ir statytojo. Todėl teismas visiškai nepagrįstai šiam įrodymui suteikė didesnę įrodomąją reikšmę ir nesivadovavo 2009 m. lapkričio 18 d. defektų sąrašu. 

27.13.                      Teismas netinkamai įvertino 2009 m. gruodžio 30 d. Atliktų defektinių darbų perdavimo-priėmimo akto turinį. Teismas nepagrįstai koncentravosi į žodžius „savininko pageidavimu“, „pagal savininko pageidavimus“. Vien ta aplinkybė, kad šie darbai įtraukti į bendrą defektų sąrašą ir ieškovui perduoti kartu su kitais atliktais defektiniais darbais dokumente, kuris vadinasi „Atliktų defektinių darbų perdavimo–priėmimo aktas“ savaime patvirtina, kad jo 3, 7 bei kituose punktuose nurodyti darbai buvo statytojo defektų taisymas. Dėl 2009 m. gruodžio 30 d. kondicionieriaus montavimo darbų perdavimo– priėmimo akto ir sąskaitos, pažymi, kad ieškovas tuo pat metu kito rangovo pagalba įsirengė tik patį išorinį kondicionieriaus bloką (ieškinio 3 priedas), tačiau pačias ventiliavimo, kondicionavimo šachtas iš buto į stogą šalindamas defektus įrengė statytas UAB „Firma VITI“, atlikdamas stogo remonto darbus virš ieškovo buto (Atliktų defektinių darbų perdavimo– priėmimo akto 7 pozicija).

27.14.                      Teismas skundžiamame sprendime, spręsdamas dėl priešieškinio, netinkamai aiškino ir taikė CK 4.103 straipsnio nuostatas, be to, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose. Atsakovė priešieškiniu pirmosios sąlygos (savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo) įrodinėjo ir neįrodė, todėl jis neturi teisės reikšti ieškinio. Formalus gyventojų interesas, jog jų daugiabutyje statybos veiksmai būtų atliekami laikantis teisės aktų reikalavimų, negali būti pripažįstama realiu DNSB „Vilkpėdės šilas“ ar gyventojų teisių pažeidimu, nulemptu būtent neteisėtos statybos.

27.15.                      Iš byloje pateiktų įrodymų bei faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovo interesų stogo dalyje sumontuoti ginčo įrenginiai niekaip nepažeidžia. Pažymi, kad iš daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirmosios laiptinės savininkų daugumos (18 butų iš 23) patvirtinimo, matyti, kad pirmosios laiptinės savininkų, su kurių interesais galėtų būti siejama virš jų esančioje stogo dalyje statytojo pagal defektinį aktą atlikti darbai, patvirtino, kad jie su šiais darbais sutinka ir dėl to pretenzijų savininkui neturi. Atsakovė neįvardijo nurodomo viešosios teisės pažeidimo konkrečios įtakos jos teisėms ir teisėtiems interesams, kaip to reikalauja kasacinio teismo išaiškinimai.

27.16.                      Akcentuoja, kad teismo nurodoma aplinkybė, kad „savininkai negali užbaigti remontuoti gyvenamojo namo stogo pagal remonto projektą, kas lems ir su tuo susijusių nuostolių, padidėjusių sąnaudų atsiradimą“ yra ne prieš 15 metų statytojo (tariamai neteisėtai) įrengtų ginčo įrengimų pasekmė, o paties atsakovės netinkamų veiksmų rezultatas, nes pati atsakovė pasirinko rengti stogo remonto projektą neįvertinusi stogo dalyje esančių įrengimų. Atsakovė pasirinko demontuoti stogo dalyje esančius įrengimus, neturėdamas teismo leidimo demontuoti šiuos įrengimus, nors turėjo galimybę atliekant stogo remonto darbus šiuos įrengimus išsaugoti. Todėl tokie atsakovės veiksmai ir pasirinkimai negali būti laikoma teisėta priežastimi, pagrindžiančia tariamą gyventojų interesų pažeidimą.

27.17.                      UAB „Akirema“ projekto vadovė G. P. nagrinėjamoje byloje paliudytojo, kad savivaldybės išduotas statybos leidimas nebuvo būtinas numatytiems stogo remonto darbams atlikti, todėl Remonto projekte nebuvo numatyta nei demontuoti, nei išsaugoti ieškovo Buto stogo dalyje esančių ginčo įrengimų, šių klausimų Remonto projektas neaptarė. Pažymi, kad Remonto projekto rengėjo paaiškinimai iš esmės paneigia teismo nurodytą poziciją, kad atsakovė ar jos samdomi rangovai negalėjo atlikti stogo remonto darbų išsaugant ginčo įrengimus virš ieškovo Buto, nes tai nenumatyta Remonto projekte ir tai pažeistų gyventojų interesus. Atkreipia dėmesį, kad iki skundžiamo sprendimo atmesti Ieškinį priėmimo, atsakovė baigė daugiabučio stogo remontą, nuardė pastatytus pastolius ir ši byla niekaip neįtakoja kitų daugiabučio stogo dalių remonto ir nepažeidžia kitų gyventojų interesų, nes daugiabutyje nebėra vandeniui laidžių stogo vietų.  Atitinkamai nepagrįsta ir nemotyvuota yra teismo išvada, kad stogo remontas lems ir su tuo susijusių nuostolių, padidėjusių sąnaudų atsiradimą.

27.18.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad dėl netinkamo ieškovo įrenginių montavimo yra sugadintos ir gyvenamojo namo stogo konstrukcijos. Teismas padarydamas tokią išvadą, nepagrįstai rėmėsi suinteresuotų asmenų (Bendrijos vadovo, paslaugų sutartimi samdomo tech. priežiūros vadovo R. S. bei UAB „Rufus“ statybos direktoriaus) parengtu Stogo netinkamų defektų apžiūros aktu, kurį rengiant ieškovas nebuvo kviečiamas dalyvauti.

27.19.                      Pažymi, kad teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-224-1075/2018, darydamas išvadą, kad tokį reikalavimą reiškiantis ieškovas neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, kadangi minėtoje kasacinio teismo nagrinėtos bylojs ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Toje byloje netgi nebuvo sprendžiamas CK 4.103 straipsnio taikymo klausimas, o buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovų teisės rekonstruoti ūkinį pastatą neturint atsakovės sutikimo. Tačiau teismas nesivadovavo byloje atsakovės nurodytoje kasacinio teismo byloje Nr. e3K-3-243-695/2019 2019 m. birželio 27 d. suformuota praktika, kurios ratio decidendi panašus į nagrinėjamą bylą, pagal atsakovo priešieškinį.

27.20.                      Teismas nors ir nurodė, jog atsakovei kilo pareiga įrodyti, kad šie įrenginiai/konstrukcijos yra pastatyti savavališkai, būtent atsakovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos priešieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, visgi teismas atsakovę nuo neteisėtos statybos fakto įrodinėjimo pareigos iš esmės atleido, nurodydamas, kad būtent ieškovas neįrodė kitokio, nei pagal namo projektą numatyto vėdinimo, kondicionavimo, šildymo, natūralaus apšvietimo įrengimo teisėtumo, nepateikė įrodymų, kad jo bute nėra įgyvendinti statybos projekte numatyti vėdinimo, apšvietimo sprendiniai, ar kad šie sprendiniai yra netinkami. Teismo išvados, kad vėdinimo kaminėliai, stoglangis bei kondicionierius statytojo nebuvo suprojektuoti statybų metu statybos techniniame projekte, yra pagrįsti prielaida, kadangi byloje nėra statybos techninio projekto. Būtent atsakovė turėjo pateikti teismui galutinį statybos techninį projektą su visomis jo dalimis, to nepadarius, atsakovės priešieškinis negalėjo būti tenkinamas.

27.21.                      Vilniaus apygardos teismas nutartyje konstatavo, kad 2009 m. balandžio 2 d. UAB „Firma VITI“  turėjo didžiąją daugumą visų patalpų ir turėjo teisę priimti sprendimus dėl ieškovo buto defektų šalinimo, tame tarpe ir bendrojo naudojimo patalpose (stogo dalyje) be atskiro visų bendrasavininkų sutikimo“, ir toks įrodymų vertinimas yra privalomas tiek ginčo šalims, tiek ir teismui, todėl teismas skundžiamu sprendimu negalėjo kvestionuoti įsiteisėjusia nutartimi jau nustatytų aplinkybių. Taigi, nagrinėjamu atveju, nebuvo būtinas atskiras visų gyventojų balsų pritarimas ginčo įrengimams įrengti.

27.22.                      Akcentuoja, kad atsakovė reikalaujamu aukštesniu įrodinėjimo laipsniu neįrodė neteisėtos statybos fakto, o priešingas išvadas padaręs teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo bei įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai nesivadovavo privalomais nutarties išaiškinimais, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.

27.23.                      Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles, ieškinio senaties terminą susiedama su atsakovės įsteigimo momentu. Pažymi, kad ginčijami įrengimai (ventiliacijos kaminėliai/šachtos, stoglangis) virš ieškovo Buto esančioje stogo dalyje statytojo UAB „Firma VITI“ buvo įrengti vėliausiai 2009 m. gruodžio 30 d., kai statytojas UAB „Firma VITI“ su ieškovu pasirašė Atliktų defektinių darbų perdavimo–priėmimo aktą. Atitinkamai oro kondicionieriaus išorinis blokas buvo įrengtas vėliausiai 2009 m. gruodžio 30 d., kuomet darbų priėmimo–perdavimo aktu ieškovas iš VĮ „Rusvila“ priėmė oro kondicionieriaus (įrangos dalies) montavimo darbus. Visi šie įrengimai buvo sumontuoti viešai Gyvenamojo namo stogo dalyje ir atvirai matomi visiems gyventojams.

27.24.                      Iki atsakovė DNSB „Vilkpėdės šilas“ įsteigimo (įsteigta 2014 m. kovo 7 d.) ir pradėjimo administruoti pastatus (duomenys neskelbtini), juos administravo UAB „Auksinis varnas“ bei vėliau kitos administravimo paslaugas teikiančios įmonės. Tačiau nuo pat minėtų įrenginių įrengimo stogo dalyje buvę pastatų administratoriai (ar gyventojai) ieškovui jokių pretenzijų nereiškė, kaip ir atsakovė iki priešieškinio pateikimo teismui nesikreipė į ieškovą su reikalavimais demontuoti ginčijamus įrengimus, Inspekcija taip pat savo išvadoje nurodė, kad skundų/pranešimų dėl aptariamų darbų nėra gavusi. Aplinkybė, kad atsakovė perėmė pastatų administravimą tik 2014 m. neturi įtakos ieškinio senaties termino skaičiavimui nuo 2009 m., nes Pastatų administravimo teisių ir pareigų perleidimas atsakovei nenutraukia ieškinio senaties termino skaičiavimo.

27.25.                      Teismas sprendime nepagrįstai taikė ultima ratio priemonę – leidimą nugriauti ginčo įrengimus, nepagrįstai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu. Skundžiamas sprendimas prieštarauja Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 daliai, 11 daliai, nes teismas, nustatydamas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą, visais atvejais turi nustatyti tam konkretų terminą, ko nagrinėjamu atveju nepadarė. Teismas pažeidė kasacinio teismo išaiškinimus (nurodytus apeliacinio skundo148–151 punktuose) dėl savavališkos statybos padariniu šalinimo būdo taikymo. 1) Teismas nemotyvavo griežčiausios ultima ratio priemonės taikymo – ginčo statinių nugriovimo, neaptarė bei neatmetė švelnesnių priemonių taikymo galimybės; 2) teismas nemotyvavo ir nenurodė, kaip pasireiškia jo neabejotinas įsitikinimas, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią griežčiausią priemonę – leidimą nugriauti statinį, kaip to reikalauja teismų praktika; 3) teismas skundžiamame sprendime nepagrindė, kurgi byloje yra pateikti konkretūs, tikslūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaringi ir patikimi objektyvios prigimties faktiniai duomenys (įrodymai), parengti (surinkti) asmenų, turinčių specialiųjų žinių ir veikiančių pagal savo kompetenciją, patvirtinantys statinio statybos neteisėtumo (savavališkumo) faktą; 4) teismas skundžiamame sprendime nepateikė savo argumentų dėl savavališkos statybos šalinimo būdo pasirinkimo, t. y. neįvykdė pareigos įvertinti, ar statyba iš esmės yra galima pagal: pirma, galiojančius teisės aktus. Akivaizdu, kad tokie įrengimai per se gali būti statomi stogo dalyje, tai nėra draudžiama teisės aktais. Antra, teismas neįvertino, ar tai neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Byloje nėra jokių duomenų, kad statybos įteisinimas prieštarautų imperatyviems teisės aktų reikalavimams.

27.26.                      Teigia, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 12 d. nutartyje spręsdama laikinųjų apsaugos priemonių keitimo/naikinimo klausimą, aiškiai išreiškė išankstinę nuomonę dėl bylos baigties ir kad tolimesnis bylos nagrinėjimas iš esmės yra tik formalumas, nes teisėja minėtoje nutartyje (nurodytos nutarties citatos apeliacinio skundo 163 punkte) aiškiai pasisakė dėl bylos išnagrinėjimui iš esmės reikšmingų aplinkybių vertinimo bei iš esmės konstatavimo, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, o priešieškinis pagrįstas. 

27.27.                      Teismas 2024 m. vasario 12 d. nutartyje nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas, kaip to prašo ieškovas, reikštų faktinį priešieškinio atmetimą, tačiau teisėja neišnagrinėjusi ginčo iš esmės ir nepriėmusi sprendimo dėl atsakovo priešieškinio, faktiškai patenkino priešieškinį, t. y. suteikė atsakovui leidimą minėtos nutarties pagrindu demontuoti ginčo įrengimus ir panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuri atsakovui draudė tą daryti ginčo laikotarpiu. Teisėja aiškiai parodė savo išankstinę nuomonę dėl ginčo iš esmės. Be to, teisėjos procesinis sprendimas yra nenuoseklus, kas vėlgi kelia pagrįstų abejonių dėl praprasto teisėjos nešališkumo. Taip pat teisėja 2024 m. vasario 12 d. nutartyje pateikė surinktų įrodymų, šalių paaiškinimus išankstinį teisinį vertinimą. Teisėja minėtoje nutartyje pasisakė dėl galimybės atlikti stogo remonto darbus virš ieškovo buto nedemontavus ginčo įrengimų, kas yra įrodinėjimo dalykas ir bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, nes ieškovas, šioje byloje, be kita ko, įrodinėja, kad UAB „Akirema“ remonto projektas neriboja ginčo įrengimų išsaugojimo atliekant stogo remonto darbus. 2024 m. vasario 12 d. nutartyje teisėja iš esmės pasisakė dėl šių ieškovo įrodinėtinų aplinkybių, nors tą galėjo daryti tik teismo sprendime. Taip pat minėtoje nutartyje teisėja aiškiai parodė išankstinę deklaratyvią nuomonę, kad „ieškovo pageidaujamų konstrukcijų įrengimas nekeičiant remonto projekto (kuriam pritarė gyvenamųjų namų savininkai) pažeistu šių gyvenamųjų namu bendrasavininku teises ir teisėtus interesus, o taip pat CK 4.85 straipsnio 1 dalies normas, pagal kurias dėl bendrojo naudojimo objektu remonto/keitimo sprendiniu būtinas šių objektu bendrasavininku sprendimas. Tuo pačiu būtu įteisinta ir savavališka statyba.“ Todėl tolimesnis bylos nagrinėjimas ieškovo požiūriu, o taip pat ir bet kuriam objektyviam stebėtojui su šios sudėties teismu liko tik formalumas.

27.28.                      Taip pat teisėja 2024 m. vasario 12 d. protokoline nutartimi priėmė atsakovės paaiškinimus ir jais vadovavosi priimdama 2024 m. vasario 12 d. nutartį, nors teismas turėjo juos siųsti ieškovui susipažinimui ir nuomonei pateikti, tokiu būdu užtikrinant šalių lygiateisiškumą bei rungimosi principą. Be to, teisėja atsakovui teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, neįpareigojo sumokėti žyminį mokestį, nors tokį prašymą apteikus ieškovui, teisėja nustatė terminą žyminio mokesčio sumokėjimui, kai pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį žyminis mokestis mokamas tik už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, teismo nešališkumą įrodo netinkamas įrodymų paskirstymas, atsakovę atleidžiant nuo įrodinėjimo pareigos ir privalomų Vilniaus apygardos teismo nutartyje pateiktų išaiškinimų ignoravimas.

27.29.                      Ieškovas teikė argumentus teismui, kad jis yra vartotojas, kad jis ginčo įrengimų nestatė, tą darė statytojas šalindamas defektus, kad atsakovė savo neteisėtais veiksmais (nebuvus priešieškinio ar įgaliotos institucijos sprendimo dėl savavališkos statybos) savavaldžiaudama siekė pašalinti nuo stogo ieškovo įrengimus aptarnaujančius jo Butą ir kad būtent tokie atsakovės neteisėti veiksmai privertė ieškovą reikšti teisme ieškinį ir patirti bylinėjimosi išlaidas, kad jo finansinės galimybės, priešingai negu atsakovės, gerokai mažesnės. Šių argumentų teismas neįvertino, taip pat neatsižvelgė į bylos sudėtingumo nebuvimą, dėl ko nepagrįstai nemažino atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir priteisė iš ieškovo net 13 628 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

27.30.                      Be to, teismas nepagrįstai nepašalino iš bylos trečiojo asmens UAB „Unikals“, kuris nebebuvo stogo remonto darbus vykdančių rangovu. Jį teismas paliko byloje tik dėl to, kad jis užsakė UAB „Akirema“ parengtą stogo remonto projektą. Tačiau tai, kad jis buvo užsakovas, jam jokių teisinių padarinių negalėjo sukelti, nes už remonto projekto atitiktį atsako ne užsakovas, o šio projekto rengėjas. Todėl UAB „Unikals“, suprasdama, kad teismo sprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms, šioje byloje per advokatą dalyvavo savo rizika, už kurią neturi būti laikomas atsakingu ieškovas. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai UAB „Unikals“ naudai priteisė 1 750 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

28.       Atsakovė DNSB „Vilkpėdės šilas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo R. M. apeliacinio skundo netenkinti; priteisti atsakovei DNSB „Vilkpėdės šilas“ iš ieškovo R. M. visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

28.1.                      Sprendime teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neturi teisių, kurias siekia apginti pareikštu ieškiniu. Ieškovas byloje pareikštą ieškinį grindžia esminiu motyvu, neva jo įrengti Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stoge/ant stogo Velux tipo stoglangis, papildomi ventiliacijos kaminėliai bei kondicionieriaus išorinis blokas yra įrengti. Kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, šie ieškovo įrenginiai yra neteisėti – savavališka statyba. Priešingu atveju (ieškinio tenkinimo atveju) tai reikštų įstatymų nenumatytą savavališkos statybos padarinių įteisinimo būdą.

28.2.                      Nors ieškovas pakeitė pirminį ieškinio reikalavimą (reikalauja pakeisti Remonto projektą taip, kad būtų numatyta išsaugoti visus ieškovo atliktus stogo dalyje esančius pagerinimus, – stoglangį, vėdinimo kaminėlius ir kondicionierių), šį reikalavimą ieškovas ir toliau grindžia STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 168, 192, 213, 257 punktų, taip pat Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ 7 punkto normomis. Paminėti STR ir higienos normos reikalavimai numatomi/įgyvendinami projektuojant statinį, dar iki jo statybos pradžios.

28.3.                      Ieškovas nenurodė jokių konkrečių motyvų ir argumentų, nepateikė įrodymų, nurodančių/patvirtinančių, kad: a) būtent ieškovo įsirengtas stoglangis (švieslangis) užtikrina paminėtus STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ numatytus parametrus ir kad likvidavus šį stoglangį paminėti parametrai nebus užtikrinti (kokie konkrečiai yra šie parametrai ieškovo Bute dabar, o kokie būtų nesant stoglangio) b) būtent ieškovo įsirengti ventiliaciniai kaminėliai, kondicionierius užtikrina paminėtus STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 257 punkte ir HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ 7 punkte bei 1 lentelėje numatytus parametrus ir kad likvidavus šiuos kaminėlius, išmontavus kondicionierių paminėti parametrai nebus užtikrinti (kokie konkrečiai yra šie parametrai ieškovo Bute dabar, o kokie būtų nesant kondicionieriaus ir kaminėlių); c) jog Gyvenamojo namo statybos projekto sprendiniai neva neužtikrina šių privalomų parametrų ieškovo bute. Taip pat byloje nėra objektyvių įrodymų, jog ieškovas turi tokių regos sutrikimų, kad jo gyvenamojoje vietoje reikėtų užtikrinti labai gerą (didesnį, nei įprasta) natūralų apšvietimą (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 168 punktas). Įrodinėdamas tariamą savo teisių pažeidimą, ieškovas iš esmės tik abstrakčiai citavo paminėtas STR ir higienos normos nuostatas.

28.4.                      Ieškovas nusprendė šildyti Butą kondicionieriumi ir įrengtą centrinio šildymo sistemą atjungė, ne todėl, kad centrinio šildymo sistema neatitiko, kokių nors privalomų normų/parametrų, tačiau nusprendęs, kad toks šildymo būdas yra ekonomiškai nuostolingas. Pažymi, kad, kondicionieriaus įrengimo šiuo atveju jokiu būdu negalima laikyti statybos defektų šalinimu.

28.5.                      Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimą, jog daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Atkreipia dėmesį, kad svarbu, ar realiai egzistuoja savininko teisė kuria jis siekia apginti. Nesant teisės, nėra pagrindo teigti apie jos pažeidimą (negalima pažeisti to, kas neegzistuoja). Atsakovė darbus vykdo pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtą Remonto projektą ir jo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą Statybos leidimą.

28.6.                      Ieškovas savo teisių pažeidimą įrodinėja vieninteliu dokumentu – ieškovo pateikta V. Č. išvada. Teismas pagrįstai nesivadovavo V. Č. išvadomis (išdėstyta 2022 m. gegužės 18 d. dokumente „eksperto išvados“), nes jos yra neobjektyvios ir nepatikima įrodinėjimo priemonė, kadangi yra visiškai nemotyvuotos, jose naudojamos niekuo nepagrįstos sąvokos, teiginiai, remiamasi išimtinai paties ieškovo paaiškinimais, viršijamos turimos kompetencijos ribos. V. Č. taip pat atliko medicininį tyrimą (nors nepateikė jokių duomenų apie medicininį išsilavinimą): nustatė, jog pagal ieškovo pateiktus 2022 m. išrašus iš medicininių dokumentų (į kuriuos ieškovas teikia nuorodas ir apeliaciniame skunde), ieškovo Bute neva turi būti įvykdyti STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 168 punkto reikalavimai. Pažymi, kad šie reikalavimai turėjo būti įvykdyti Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos metu 2008-2009 m. Dėl V. Č. išvadų nepagrįstumo pasisakė ir ekspertas R. S. 2022 m. birželio 23 d. vertinime/„įžvalgoje“, papildomai nurodydamas, jog V. Č. neturi statinio eksperto, ar statinio projekto eksperto kvalifikacijos.

28.7.                      Nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarką Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 28 d. nutarties išvadas grindė tuo metu byloje buvusio vienintelio 2009 m. lapkričio 18 d. defektų sąrašo, ieškovo pateikto ieškinio 2 priede, duomenimis (minimos nutarties 38 punktas). Iš naujo bylą nagrinėjant apylinkės teisme paaiškėjo naujos aplinkybės, kurių apygardos teismas nežinojo, priimdamas 2023 m. vasario 28 d. nutartį, t. y. jog ieškinio 2 priede pateiktas 2009 m. lapkričio 18 d. defektų sąrašas yra neteisingas, o tikrajame sąraše (išsaugotame notarės) nėra minėtos nutarties 38 punkte nurodomų ieškovo Buto insoliacijos ir vėdinimo trūkumų; tai, kad  (kaip spręstina iš liudytojo J. M. parodymų ir pateiktų fotonuotraukų) VELUX tipo stoglangį, kondicionieriaus išorinį bloką ir vieną iš kaminėlių ieškovas įsirengė vėliau nei 2010 m. rugpjūčio mėn. Tuo pačiu nėra aktualios ir kitos apygardos teismo išvados/motyvai, kurie yra kildinami iš paminto klaidingo vertinimo, jog buto statytojas ir pardavėjas tarp pripažintų defektų nurodė netinkamą Buto ventiliaciją ir insoliacijos trūkumą.

28.8.                      Apygardos teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartyje taip pat pasisakė, kad „byloje nėra pagrindinės 2009 m. lapkričio 20 d. ieškovo ir pardavėjo sudarytos buto pirkimo–pardavimo sutarties, todėl teismas negali įvertinti, ar šalys buvo aptarusios dėl defektų šalinimo galimai reikalingą projekto patikslinimą (nutarties 39 punktas). Nagrinėjant bylą iš naujo buvo pateikta Buto pirkimo–pardavimo sutartis. Joje nebuvo aptartas Gyvenamojo namo statybos projekto patikslinimas. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia apygardos teismo nutarties išvadų privalomumu, tačiau paaiškėjus naujoms aplinkybėms, esant naujiems įrodymams, nurodantiems, kad šios išvados yra neteisingos, jomis negali būti vadovaujamasi.

28.9.                      2023 m. vasario 28 d. nutarties išvada, jog adreso, nurodomo Gyvenamųjų namų statybos projekte, pasikeitimas nurodo į galimą projekto sprendinių pasikeitimą yra nepagrįsta.  Apygardos teismas nenurodė tokios išvados motyvų ir teisinių argumentų. Akivaizdu, kad vien adreso pasikeitimas nesudaro pagrindo keisti statybos sprendinius, numatytus statinio statybos projekte. Aplinkybes, jog būtent bylai reikšmingi natūralaus apšvietimo (langų) mansardiniame ir antresoliniame aukštuose bei jų ventiliacijos sprendiniai išliko nepakitę, patvirtinta bylos įrodymų visuma (projekto vadovo D. B. parodymai, darbų vadovo J. M. parodymai, kt.). Apylinkės teismas negalėjo aklai vadovautis apygardos nutarties išvadomis, o bylą turėjo išspręsti pagal esamus (naujai gautus, pateiktus) įrodymus, vertindamas bylos pakartotinio nagrinėjimo metu patikslintas aplinkybes, ką ir padarė.

28.10.                      Ieškovas teigdamas, jog būtent jo įrengti kaminėliai, kondicionierius, stoglangis jo Bute užtiktina STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 168, 192, 213, 257 punktų, Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ 7 punkto reikalavimų įgyvendinimą, turėjo pateikti atitinkamus įrodymus. Civilinio proceso kodekso normos užtikrina proceso dalyviams visas galimybes įrodinėti ir specialiųjų žinių reikalaujančias aplinkybes – pasitelkti atitinkamus specialistus, prašyti teismo skirti atitinkamas ekspertizes. Atsakovas neprašė skirti ekspertizės bylą iš naujo nagrinėjant apylinkės teisme. Į bylą taip pateiktoje statybos ir projektavimo eksperto R. S. išvadoje, išdėstytoje 2022 m. birželio 23 d. vertinime/„įžvalgoje“ patvirtinta, kad statybos projekto sprendiniai ieškovo Bute visiškai atitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai (suvestinė redakciją 2007 m. vasario 7 d. – 2009 m. balandžio 7 d.) reikalavimus; ieškovo Bute pagal statybos projekto sprendinius nėra suprojektuoto stoglangio, o vėdinimo ventiliacija – suprojektuota. Įrengiant stoglangį, ventiliacinių kaminėlių montavimo stoge darbus ir vėdinimo – kondicionavimo sistemos montavimą tokiu būdu buvo atlikti statybos projekte nenumatyti darbai. Taip pat minėtame vertinime/„įžvalgoje“ pagrįstai pasisakyta, jog buto savininkas pirkdamas butą mansardiniame statinio aukšte turėjo įvertinti esamas aplinkybes ir buto situaciją ir išdėstymo struktūrą. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje neturi reikšmės aplinkybė, kad ieškovas santykyje su Buto pardavėju UAB „Keras ratu“ buvo laikomas vartotoju. Apylinkės teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas šalims ir nekėlė ieškovui neįmanomų įrodinėjimo reikalavimų.

28.11.                      Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovo įrenginiai ant stogo buvo įrengti neteisėtai ir neatitiko statybos projekto. Atsakovė šią įrodinėjimo pareigą įvykdė. Atsakovė DNSB „Vilkpėdės šilas“ pateikė į bylą: Gyvenamųjų namo statybos projekto brėžinį „Stogo planas“, iš kurio matyti, kad stoge virš ieškovo buto (duomenys neskelbtini) (toliau – „ieškovo Butas“), stoglangis nėra numatytas; Gyvenamųjų namo statybos projekto brėžinį „Išilginis pjūvis“ , iš kurio matyti, kad ieškovo Butas turi vitrininius langus 6 aukšte, langus 7 aukšte, t. y. langai suprojektuoti tokie, kaip ir kituose analogiškos lokacijos Gyvenamųjų namo butuose; Gyvenamųjų namų statybos projekto brėžinį „Mansardinis aukštas“ (6-jo aukšto) iš kurio matyti, jog yra suprojektuoti ventiliaciniai kanalai projektuojamoje ieškovo Buto virtuvės ir sanitarinio mazgo vietoje), t. y. suprojektuota natūralios traukos vėdinimo sistema/vėdinimo kanalai; Gyvenamųjų namų statybos projekto brėžinį „Antresolės“ (7-jo aukšto), iš kurio matyti, kad ieškovo Bute yra suprojektuoti ventiliaciniai kanalai ir 7-jo aukšto patalpoje;  Gyvenamųjų namų statybos projekto brėžinius „Natūralios traukos kanalų principinės schemos“ kuriuose numatytos natūralios traukos vėdinimo sistemos/vėdinimo kanalai visose Gyvenamųjų namų aukštų patalpose, numatant vėdinimo kanalus. Pažymi, kad teismo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išreikalauto viso savivaldybėje saugoto Gyvenamųjų namų statybos projekto (visus šio projekto dokumentus) dokumentų sudėtyje yra bylai reikšmingi dokumentai, iš kurių matyti, kad ieškovo Butas niekuo nesiskiria nuo kitų analogiškoje lokacijoje esančių butų. Ieškovui abejojančiam šių projekto sprendinių, autentiškumu, perėjo įrodinėjimo pareiga paneigti paminėtus įrodymus. Tačiau šias abejones atsakovas grindžia ne konkrečiais įrodymais, o vien abstrakčiais teiginiais.

28.12.                      Atkreipia dėmesį, jog vien tai, kad Gyvenamųjų namų statybos projektas buvo parengtas (kaip numato įstatymai) prieš išduodant 2008 m. liepos 9 d. statybos leidimą (leidimas išduotas būtent šio projekto pagrindu), savaime nereiškia, kad projektas buvo keičiamas; net jei statytojas UAB „Firma VITI“ galėjo nukrypti nuo projekto sprendinių projektuotojui nežinant (t. y. – darbus atlikti ne pagal projektą, neteisėtai) savaime nereiškia, jog projektas buvo keičiamas. Pažymi, kad projekto vadovas D. B. apklausiamas nurodė, jog galėjo būti Gyvenamųjų namų statybos projekto pakeitimų, tačiau taip pat patvirtino, jog būtent šiai bylai aktualūs Gyvenamųjų namų statybos projekto sprendiniai/brėžiniai keičiami nebuvo. Šioje byloje svarbu tik stoglangio Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stoge ieškovo Buto lokacijoje, ventiliacijos kaminėlių iš ieškovo Buto ir ieškovo Buto vėdinimo projektavimo sprendiniai. Be to, pats ieškovas neginčijo, jog ventiliacijos kaminėliai Gyvenamųjų namų statybos projekte nebuvo numatyti.

28.13.                       Ieškovas apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, kad statytojo sumontuotas švieslangis net ir pradiniame Projekte jis buvo suprojektuotas kaip tūrinis stoglangis virš ieškovo Buto. Projekto vadovas D. B. apklausiamas teisme  paaiškino, jog ginčo objektu esantis ieškovo stoglangis yra būtent plokštuminis (o ne tūrinis) stoglangis. Ieškovo apeliaciniame skunde pateiktame Gyvenamojo namo stogo plano fragmente, joks ieškovo Butui skirtas stoglangis nėra pažymėtas. Nuoroda „Tūrinis stoglangis“ šiame plane nukreipia į kito buto, esančio tarp ašių 11-12 T-P-M suprojektuotą tūrinį stoglangį (ieškovo butas randasi tarp ašių 13-14 T-P-M). Ieškovo butui suprojektuotas tūrinis stoglangis visiškai kitoje vietoje – mansardiniame (6-me) aukšte. Jis pažymėtas mansardinio aukšto plane. Ieškovo Butui suprojektuotas ir įrengtas tūrinis stoglangis yra visiškai kitoje vietoje, nei ieškovo neteisėtai įrengtas VELUX tipo stoglangis.

28.14.                      Nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas Bute sanitarinio mazgo patalpą įsirengė kitoje vietoje, nei kad buvo suprojektuota Gyvenamųjų namų statybos projekte. Pastebi, kad bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu ieškovas ne kartą patvirtino, jog jis sanitarinio mazgo patalpą įsirengė kitoje mansardinio aukšto vietoje. Teismas minėtą išvadą padarė įvertinęs Buto kadastro bylos dokumentus ir Gyvenamųjų namų statybos projekto dokumentus. Kadastriniuose matavimuose fiksuotas įrengtas sanitarinis mazgas patalpoje 22-2 (kurioje Gyvenamųjų namų statybos projekte nebuvo suprojektuoti ventiliacijos kanalai), o Gyvenamųjų namų statybos projekto mansardinio aukšto plane sanitarinis mazgas suprojektuotas patalpoje, kuri kadastro byloje pažymėtoje numeriu 22-4. Ieškovas šias teismo nustatytas aplinkybes ir išvadas ginčija vien V. Č. išvadomis, kurios yra neobjektyvios.

28.15.                      Sutinka su ieškovo nurodoma aplinkybe, kad 2009 m. lapkričio 18 d. defektų sąrašas – toks, koks buvo pateiktas Vilniaus m. 11-ame notarų biuro notarei – nėra reikšmingas įrodymas, kadangi jame nėra nuorodų apie bylai galinčius būti aktualiais ieškovo Buto defektus (ventiliacijos, apšvietimo trūkumus). Pažymi, kad 2009 m. gruodžio 30 d. Atliktų defektinių darbų perdavimo–priėmimo aktas galėtų būti reikšmingesnis įrodymas, kadangi jame fiksuota, jog švieslangis/stoglangis įrengtas bei vėdinimo-kondicionavimo sistemos montavimo darbai atlikti savininko (t. y. – ieškovo) pageidavimu. Vadinasi – tai ne defektų šalinimas, o pagerinimai. Taip pat pažymi, kad vertinant liudytojo J. M. parodymus, jog 2009 m. gruodžio 30 d. nei stoglangis, nei kondicionierius (bent jo išorinė dalis), vienas iš ventiliacijos kaminėlių ieškovo Bute dar nebuvo įrengti, o tokio pobūdžio dokumentų – perdavimo-priėmimo aktų – UAB „Firma VITI“ generalinis direktorius nepasirašinėdavo, taip pat J. M. 2010 m. rugpjūčio mėn. padarytas Gyvenamojo namo stogo, ties ieškovo Butu, fotonuotraukas, kyla pagrįstų abejonių ir dėl 2009 m. gruodžio 30 d. atliktų defektinių darbų perdavimo–priėmimo akto (kaip įrodymo) patikimumo. Pagal ieškovo pateiktus UAB „Rusvila“ dokumentus, kondicionierius ir jo išorinis blokas įrengti paties ieškovo užsakymu.

28.16.                      Akcentuoja, kad defektų šalinimo darbais gali būti laikomi tik tokie darbai, kuriais siekiama įgyvendinti statybos projekto bei normatyvinių statybos techninių dokumentų privalomus sprendinius/reikalavimus. Jei tam tikri darbai išeina už statybos projekto ir normatyvinių statybos techninių dokumentų privalomų sprendinių/reikalavimų ribų – tai jau ne defektų šalinimo darbai, o naujas statybos procesas, kuris turi būti pradedamas įstatymų numatyta tvarka. Kadangi Gyvenamųjų namų statybos projektas nenumato tokių ieškovo Buto ventiliacijos ir insoliacijos (stoglangio) sprendinių, kokius įgyvendino ieškovas, taip pat šie sprendiniai nesusiję su kokių nors privalomų normatyvinių statybos techninių dokumentų sprendinių įgyvendinimu, šie ieškovo pageidavimu atlikti darbai nebuvo defektų šalinimas.

28.17.                      Ieškovas klaidingai nurodo, kad 2021 m. gegužės mėn. butų ir kitų patalpų savininkų adresu (duomenys neskelbtini), susirinkimo protokole fiksuota, jog savininkai šiame susirinkime balsų dauguma nusprendė, kad pritaria gyventojų kondicionierių įsirengimui ant stogo, tačiau atsakovas šiuos sprendimus įformino kaip nepriimtus (netinkamai įformino protokolą). Atsakovė 2022 m. rugsėjo 7 d. prašyme dėl rašytinių įrodymų prijungimo pateikė Butų ir kitų patalpų savininkų adresu (duomenys neskelbtini) balsavimo biuletenius, aiškiai nurodančius, jog susirinkime/balsavime, kurio rezultatai buvo įforminti 2021 m. gegužės 16 d. pakartotinio balsų skaičiavimo komisijos protokole, savininkai nusprendė nepritarti tiek galimybei įsirengti stoglangius ant stogo (7.4. punktas), tiek galimybei ant stogo įsirengti kondicionierius (7.3. punktas). Ieškovo pateiktas į bylą vienos iš Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) laiptinės savininkų sutikimas su ieškovo atliktais darbais/jų rezultatais, neatitinka CK 4.85 straipsnio nuostatų ir įrodomosios reikšmės neturi.

28.18.                      Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos suformuotos civilinėje byloje Nr.e3-198-969/2018, kadangi šios bylos ratio decidendi yra kitas – paminėtoje byloje vyko teisminis ginčas dėl statybos leidimo ir kitų statinio statybos dokumentų panaikinimo. Teismas pagrįstai vadovavosi kitais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais išaiškinimais – jog tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas, remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas. Tokį reikalavimą reiškiantis neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu. Tokie išaiškinimai pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010. Konstatavusi būtinumą suvienodinti kasacinio teismo praktiką, išplėstinė teisėjų kolegija šioje byloje taip pat išaiškino, kad reiškiant ieškinį dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu siekiant apginti viešosios teisės aktų garantuojamas teises, įrodinėjimo dalykas yra vien teisės aktų reikalavimų pažeidimas.

28.19.                      Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismo nurodyti atsakovo teisių pažeidimai yra teismo sugalvoti. Pažymi, kad 2023 m. lapkričio 21 d. stogo neatitikimų (defektų) apžiūros akte Nr. 1 fiksuota, kad ieškovo įrenginiai (VELUX tipo stoglangis, kaminėliai ir kondicionieriaus išorinis blokas) yra ne tik savavališka statyba, tačiau dar ir įrengti netinkamai, šių objektų įrengimo darbai atlikti nekokybiškai. Montuojant šiuos įrenginius buvo pažeistas stogo skardos vientisumas, atsirado skylės, stogo skarda rūdija, į vidines stogo konstrukcijas per skyles patenka vanduo dėl netinkamo ieškovo įrenginių montavimo sugadintos ir Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo konstrukcijos (pažaidos toliau didėja). Be to, ieškovas negali vykdyti šių įrenginių priežiūros, remonto „neliesdamas“ stogo konstrukcijų, kurioms jis vienas pats (be bendrasavininkų valios) jokio poveikio (ardyti, keisti, pan.) negali.         Ieškovas nepagrįstai teigia, kad ieškovo įrenginiai, esantys stogo dalimi, priklauso ieškovui.

28.20.                      Akcentuoja, tai, kad Remonto projekte nenumatyti ieškovo įrenginiai – švieslangis, vėdinimo kaminėliai bei kondicionierius – reiškia tik tai, kad tokie įrenginiai negali būti įrengiami. Remonto projekto brėžiniuose aiškiai matyti, kaip turi atrodyti suremontuotas Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogas, tame tarpe – stogas virš ieškovo buto (duomenys neskelbtini) (brėžinys „(duomenys neskelbtini) stogo planas“). Jei stoge būtų numatytos papildomos konstrukcijos, jos turėtų būti pažymėtos stogo brėžiniuose.

28.21.                      Atsakovės reikalavimas demontuoti ieškovui priklausančius įrenginius ant stogo yra teisėtas, paremtas Remonto projektu, kuriame nenumatyta išsaugoti savavališkas ieškovo konstrukcijas/įrenginius, ir šio projekto pagrindu yra išduotas galiojantis Statybos leidimas.

28.22.                      Pažymi, kad dėl šio tebevykstančio teisminio ginčo (kuriame ilgą laiką buvo taikomos ir laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai draudžiant atsakovui vykdyti darbus) tiesiogiai pažeidžiami atsakovo (bendrijos) ir atsakovo atstovaujamų Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkų teisės ir teisėti interesai, negalint užbaigti remontuoti Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo.

28.23.                      Ieškovas kaltindamas atsakovą neįvertinus padėties de facto – nesprendus dėl ieškovo savavališkai įrengtų konstrukcijų/įrenginių prieš pradedant remonto darbus, tokiu būdu nepagrįstai siekia permesti atsakovui kaltę savo (ieškovo) neteisėtų veiksmų pasekmių. Apeliacinio skundo teiginiai, jog „daugiabutyje nebėra vandeniui laidžių stogo vietų“, apie neva baigtus stogo remonto darbus – taip pat klaidinantys. Ieškovas 2024 m. sausio 25 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ieškovas nurodė, kad dėl neremontuojamos stogo dalies virš jo Buto, į ieškovo patalpas bėga vanduo. Ieškovas pripažįsta, kad Gyvenamųjų namų stogo remonto darbai nėra baigti, o stogas nebaigtoje remontuoti dalyje yra tebelaidus vandeniui.

28.24.                      Ieškovas 2023 m. lapkričio 21 d. stogo neatitikimų (defektų) apžiūros akto Nr. 1 (prie kurio pridėtos ir akto duomenis patvirtinančios fotonuotraukos) duomenis/informaciją ginčija vien deklaratyviais teiginiais apie tariamą apžiūrą atlikusių asmenų suinteresuotumą.

28.25.                      Dėl senaties termino pažymi, kad J. M. 2010 m. rugpjūčio mėn. padarytose fotonuotraukose nefiksuota ieškovo stoglangio, kondicionieriaus, vieno iš vėdinimo kaminėlių (o vėliau teismo posėdyje J. M. patvirtino, kad 2010 m. rugpjūčio mėn. šių įrenginių/konstrukcijų nebuvo bei pats suabejojo 2009 m. gruodžio 30 d. atliktų defektinių darbų perdavimo–priėmimo akto autentiškumu). Todėl yra neaišku, kada tiksliai ieškovas įsirengė kondicionierių, stoglangį, vieną iš ventiliacijos kaminėlių. Neaišku nuo kada tiksliai skaičiuoti ieškovo nurodomą ieškinio senatį. Ieškovas nepaneigė teismo išvados, kad atsakovė DNSB „Vilkpėdės šilas“ (įsteigta 2014 m. kovo 07 d.) iki įsteigimo dienos negalėjo sužinoti apie ieškovo neteisėtai įrengtus įrenginius, o priešieškinio padavimo dieną nebuvo praėję 10 metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis) nuo bendrijos įsteigimo.

28.26.                      Ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų apie buvusius ankstesnius Gyvenamųjų namų administratorius. Šioje byloje priešieškinį pareiškė ne ankstesni Gyvenamųjų namų administratoriai, o DNSB „Vilkpėdės šilas“. Atsakovė neturi duomenų, kas, kada ir nuo kada buvo žinoma (ar nebuvo žinoma) ankstesniems Gyvenamųjų namų administratoriams. Šioje byloje turėtų būti vertinamas būtent atsakovės teisių į priešieškinį atsiradimo momentas. Teisė kreiptis į teismą negali egzistuoti be asmens, kuris kreipiasi – negali būti konstatuota, kad tokią teisę juridinis asmuo įgijo dar tada, kai jis neegzistavo. Ieškovas teigia, jog toks vertinimas pažeistų jo „teisėtų lūkesčių“ principą. Tačiau ieškovas negali turėti teisėtų lūkesčių, kadangi ginčo įrenginius/konstrukcijas įrengė neteisėtai. Iš neteisėtų veiksmų negali būti kildinami teisėti lūkesčiai.

28.27.                      Pažymi, kad gyventojai priversti toliau gyventi po nebaigtu remontuoti stogu ir kęsti su tuo susijusias neigiamas pasekmes, todėl esant tokiomis aplinkybėmis, net ir konstatavus, kad atsakovė praleido ieškinio senaties terminą priešieškiniui pareikšti, būtų pagrindas ginti atsakovės ir Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų teises bei ieškinio senaties terminą atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

28.28.                      Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, ieškovas nurodo teismų praktikos išaiškinimus bylose, kuriuose buvo ginčijamas neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Nagrinėjamu atveju, teismas leido atsakovei pašalinti/demontuoti ieškovo Buto stogo dalyje neteisėtai įrengtus ventiliacijos kaminėlius, stoglangį, bei kondicionierių atliekant darbus pagal galiojantį Statybos leidimą, t. y. – atsakovei galiojančiu administraciniu aktu jau leista atlikti tokius darbus, kokius atsakovė atliks. Ieškovas šio Statybos leidimo neginčijo.

28.29.                      Šioje byloje ieškovas reikalavo keisti galiojantį Remonto projektą (kurio sprendiniai patvirtinti Statybos leidimu), kuriame nenumatyta išsaugoti ieškovo savavališkus įrenginius. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, ieškovo savavališkos statybos padarinius leista pašalinti atsakovui, tęsiant darbus pagal Remonto projektą – o ne tai padaryti įpareigotas ieškovas.

28.30.                      Ieškovas siekė savavališkos statybos padarinių legalizavimo/įteisinimo – kad jo įrengtos konstrukcijos Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stoge, be bendrasavininkų pritarimo būtų laikomos legaliomis, o bendrasavininkai finansuotų Remonto projekto pakeitimus, numatant Remonto projekte šias ieškovo įrengtas konstrukcijas. Toks ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra negalimas, kadangi ne tik prieštarautų statybos procedūras reglamentuojančioms teisės normoms, tačiau taip pat pažeistų ir kitų Gyvenamųjų namų bendrasavininkų teises bei teisėtus interesus. Pažymi, kad ieškovas, siekdamas, jog jo iniciatyva atliktų darbų rezultatai taptų legaliais, turėjo imtis įstatymų numatytų priemonių šių rezultatų (konstrukcijų, įrangos) įteisinimui – kreiptis į bendrasavininkus sutikimo, gavęs šį sutikimą – kreiptis dėl atitinkamų Remonto projekto pakeitimų. Ieškovas iki šiol nesiėmė jokių veiksmų šių savavališkų įrenginių/konstrukcijų įteisinimui (statybą/įrengimą leidžiančių dokumentų gavimui), nors turėjo tam visas galimybes.

28.31.                      Ieškovas buvo pareiškęs bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimą iš esmės tais pačiais motyvais, nurodytais skunde. Šis ieškovo pareiškimas buvo išspręstas 2024 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės nutartimi atmetant ieškovo pareiškimą. Tai, kad byla išspręsta ne ieškovo naudai, nesudaro pagrindo teigti, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka.

28.32.                      Dėl ieškovo argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų akcentuoja, kad priešingai nei teigia ieškovas, jis nėra vartotojas teisiniuose santykiuose su DNSB „Vilkpėdės šilas“. Šis ginčas kilo ne iš sutartinių santykių, o iš delikto (ieškovo neteisėtų veiksmų). Priešingai nei teigia ieškovas, byla yra sudėtinga, jau antrą kartą bus nagrinėjama apeliacinėje instancijoje. Vien ieškovo apeliacinis skundas sudaro 35 lapus. Byloje nagrinėjami sudėtingi statybos, projektavimo, savavališkos statybos ir jos padarinių šalinimo faktiniai ir atitinkami netradiciniai teisiniai klausimai. Jokio atsakovės netinkamo procesinio elgesio, ar panašių aplinkybių byloje nenustatyta. Nukrypti nuo bendrųjų, CPK 93 straipsnio 1 – 3 dalyse numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių šiuo atveju nebuvo jokių CPK 93 straipsnio 4 dalyje aptartų pagrindų. Teismo sprendimas priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovės pusėje įtrauktam trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, ieškinio atmetimo atveju, atitinka CPK nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. 

30.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi tenkino ieškovo R. M. apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

        Dėl faktinių bylos aplinkybių

31.       Bylos duomenimis nustatyta, kad daugiabučius gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini), pastatė statytoja AB firma „VITI“ (statytojas). Namai 2009 m. balandžio 2 d. buvo pripažinti tinkamais naudoti. Nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2009 m. lapkričio 18 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. lapkričio 18 d. perdavimo–priėmimo aktą įgijo UAB „Keras ratu“ (pardavėjas), kuri pagal 2009 m. lapkričio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį pardavė butą ieškovui R. M.. Buto pirkimo metu buvo nustatyti jo trūkumai, su kuriais statytojas ir pardavėjas sutiko. Ieškovo ir UAB „Keras ratu“ 2009 m. sausio 21 d. sudarytos preliminariosios buto pirkimo–pardavimo sutarties 7 dalies f punkte pardavėjas pareiškė ir patvirtino, kad raštiškai suderins su namo statytoju buto trūkumų (defektų) likvidavimo klausimus, kurie buvo nustatyti buto apžiūros metu, dalyvaujant namo statytojui, pardavėjui, pirkėjui. UAB „Keras ratu“ ir AB firma „VITI“ 2009 m. lapkričio 18 d. sudarė defektų sąrašą, kuriuo statytojas įsipareigojo pašalinti nustatytus defektus. Tarp pripažintų defektų buvo nurodyta, kad Buto laiptai mažai apšviesti, todėl šalia laiptinės įrengiamas stoglangis, bute neįrengta ventiliacija.

32.       Ieškovas su statytoju 2019 m. gruodžio 30 d. pasirašė atliktų defektinių darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo patvirtino, kad defektai sutvarkyti, stogo dalyje iš mansardos į antresolę įrengtas mažas stoglangis (švieslangis), Bute tiesiai į stogą sumontuoti ventiliaciniai kaminėliai, surastos ir išmuštos ventiliacinių šachtų angos, pagal savininko pageidavimus atlikti vėdinimo-kondicionavimo sistemos montavimo darbai. Ieškovo pageidavimu 2009 m. gruodžio 30 d. UAB „Rusvila“ sumontavo butui oro kondicionierių (Kondicionierių montavimo darbų priėmimo–perdavimo 2009 m. gruodžio 30 d. aktas).

33.       Nuo 2014 m. kovo 7 d. Juridinių asmenų registre registruota atsakovė DNSB „Vilkpėdės šilas“, kuri 2014 m. balandžio 2 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu AB firmai „VITI“ dėl įpareigojimo atlyginti statinio trūkumų šalinimo išlaidas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023 pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą ir priteisė iš atsakovės UAB „Firma VITI“ ieškovei DNSB „Vilkpėdės šilas“ 987 595,44 Eur statinių trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti.

34.       DNSB „Vilkpėdės šilas“ 2019 m. kovo 6 d. butų ir kitų patalpų savininkų, adresu (duomenys neskelbtini), pakartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu nustatyta, kad bendrasavininkai pritarė UAB „Unikals“ pasiūlymui dėl stogo dalies remonto (53 450 Eur) ir stogų paprastojo remonto techninio darbo projekto (10 164 Eur). Pagal DNSB „Vilkpėdės šilas“ ir UAB „Unikals“ užsakymą UAB „Akirema“ 2019 m. rugpjūčio 22 d. parengė pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrengtų šlaitinių stogų techninį įvertinimą bei techninį darbo projektą. Vilniaus miesto savivaldybė 2019 m. spalio 1 d. suteikė statytojai DNSB „Vilkpėdės šilas“ leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti statinio (duomenys neskelbtini) paprastąjį remontą pagal UAB „Akirema“ parengtą projektą.

35.       Prasidėjus namo stogo remonto darbams, ieškovas 2021 m. gegužės-gruodžio mėnesiais pradėjo domėtis, kaip bus vykdomi stogo dalies, esančios virš jam priklausančio buto, darbai, ir sužinojo, kad UAB „Akirema“ parengtame stogo remonto techninio darbo projekte nėra numatyta palikti virš jo buto esančioje stogo dalyje įrengtų švieslangio, vėdinimo kaminėlių ir kondicionieriaus, o atsakovė neturi duomenų, kad pagal statytojo AB firma „VITI“ vykdytą projektą virš ieškovo buto būtų buvę suprojektuoti švieslangis, vėdinimo kaminėliai ir kondicionierius, todėl atsakovė neketina inicijuoti remonto projekto pakeitimų. Dėl to ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą.

36.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 25 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-9625-433/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-00033-2020-9), ieškovo ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2A-255-803/2023 ieškovo apeliacinį skundą tenkino ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą panaikino bei perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

37.       Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu (CPK 115, 138 straipsniai), nurodydamas ieškovui tikslinti reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kokio rezultato savo ieškiniu jis siekia, kad UAB „Akirema“ projektas atitiktų tik teisės aktų reikalavimas, ar, kad pagal jį būtų numatytą išsaugoti visus statytojo atliktus ieškovo buto pagerinimus, įrengiant stoge stoglangį, vėdinimo kaminėlius ir kondicionierių. Taip pat teismas turėjo į bylą trečiuoju asmeniu traukti UAB „Akirema“, nes ieškovo reikalavimas yra nukreiptas būtent į šios įmonės atliktą namo stogo remonto projekto tikslinimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendė, kad nagrinėjamoje byloje šalių kilęs ginčas liko neišspręstas, nes nebuvo tinkamai įvertintas ieškovo bute atliktų defektų šalinimo darbų teisėtumas bei galimybė juos įteisinti, kartu buvo neįvertintas ir atsakovės ketinimo pagal patvirtintą stogo remonto projektą pašalinti nuo stogo ieškovo įrengtus stoglangį, vėdinimo kaminėlius ir kondicionierių teisėtumas. Taigi ieškovo teisinė padėtis, susijusi su jo buto galimu kokybės pasikeitimu, išliko neapibrėžta. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išaiškinti atsakovei įrodinėjimo pareigą ir galimybę byloje reikšti priešieškinį dėl stogo dalyje esančių ieškovo įrenginių pripažinimo neteisėta statyba ir jų pašalinimo. Tik tokiu būdu šalių ginčą buvo galima išspręsti iš esmės, išaiškinant, ar defektų šalinimo darbai atitinka teisėtos statybos reikalavimus, ar galima šiuos darbus įteisinti bei koks terminas jų įteisinimui reikalingas, ar atsakovė turi teisę šiuos įrenginius pašalinti stogo remonto metu. Tik tokiu būdu būtų galima priimti sprendimą, užtikrinantį abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą.

Dėl savininko (ieškovo) teisių pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimo

38.       Apeliantas skunde teigia, kad savininko teises gali pažeisti tiek jo nuosavybės objekto defektinių trūkumų priverstinis pašalinimas (demontavimas), tiek ir jo nuosavybės objekto pagerinimų pašalinimas (demontavimas). Todėl apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo akcentuojama aplinkybė, kad statytojo atlikti darbai buvo ne defektų šalinimas, o turto pagerinimas, per se nepaneigia ieškovo teisių pažeidimo ar CK 4.98 straipsnio taikymo galimybės.

39.       Pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovas prašo teismo uždrausti atsakovei tiesiogiai ar per jos pasitelktus trečiuosius asmenis demontuoti ieškovo buto stogo dalyje esančius: švieslangį, vėdinimo kaminėlius ir kondicionierių. Pagal byloje nustatytas aplinkybes stogo dalies, esančios virš ieškovo buto, remonto darbai dar nėra pradėti, taip pat nežinoma tikslių šių darbų pradžios data. Taigi ieškovo teisės, susijusios su jo buto valdymu, dar nėra pažeistos.

40.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad negatorinis ieškinys, remiantis CK 4.99 straipsniu, susijęs su asmens daiktinių teisių pažeidimų pašalinimu, o prevencinio ieškinio reikalavimai yra prievolinio teisinio pobūdžio ir skirti užkirsti kelią žalos atsiradimui ateityje. Vien ta aplinkybė, kad CK 4.99 straipsnio pagrindu asmuo gali reikalauti uždrausti ateityje atlikti konkrečius minėtame straipsnyje nurodytus veiksmus, nedaro šių reikalavimų prevencinio ieškinio reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016, 47 punktas). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs, kad šis išaiškinimas, pateiktas žemės sklypo savininko teisių gynimo kontekste, yra reikšmingas ir ginant kitokio turto savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248-2020).

41.       Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).

42.       Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).

43.       Ieškovas apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad jis yra buto savininkas. Tačiau apelianto švieslangis, vėdinimo kaminėliai ir kondicionieriai pagrįstumo yra įrengti Gyvenamojo namo stoge, kuris pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį yra viso namo patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Taigi sprendimai dėl namo stogo valdymo ir naudojimo bei naujų objektų jame sukūrimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad sprendimui dėl namo stogo remonto pagal UAB „Akirema“ parengtą techninį projektą pritarė namo butų ir kitų patalpų savininkai.

44.       Apeliantas savo kaip Buto savininko teisių pažeidimą išardžius ginčo įrenginius įrodinėja antstolio 2022 m. sausio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuotomis aplinkybėmis – jog pirmo (mansardos) bei antro aukšto (antresolės) vonios bei WC patalpos yra su įrengta ventiliacija, kurių kaminėliai sumontuoti ant daugiabučio namo stogo ir šiose patalpose jokių kitų ventiliacijos angų, nesusietų su kaminėliais stogo dalyje nėra. Todėl apelianto teigimu, atsakovei pašalinus stoglangį, vėdinimo kaminėlį, kondicionierių, Butas liktų be įrengtos ventiliacijos, su neapšviestais laiptais, be šildymo/vėdinimo sistemos. Buto naudingosios savybės esmingai suprastėtų, ir Butas neatitiktų teisės aktų reikalavimų bei būtų netinkamas gyventi. Demontavus švieslangį, į Butą pateiktų mažiau šviesos, tai aktualu ypač ieškovui ir jo šeimos nariams, kurie turi rimtų regos sutrikimų. Demontavus kondicionierių, Buto nebebūtų galimybės šildyti žiemą bei šaldyti vasarą pigia elektra nuo ieškovui priklausančios nutolusios saulės elektrinės, demontavus vėdinimo kaminėlius, Bute, ypač tualete ir san. mazge, į kuriuos išvesti kaminėliai, kauptųsi nepageidaujami kvapai ir pelėsis.

45.       Iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos į bylą yra pateikto gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)statybos techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų brėžinio „Stogo planas“, ieškovo buto, adresu (duomenys neskelbtini)-22, (suprojektuoto tarp ašių 14-15, T-P-M,) dalyje nebuvo numatytas ir suprojektuotas stoglangis, tokie ventiliacijos kaminėliai, kokius įsirengė ieškovas, bei kondicionieriaus išorinis blokas. Matyti tik visam namui suprojektuoti ventiliaciniai kaminėliai/šachtos, praeinančios ir pro ieškovo butą bei pasiekiamos iš ieškovo buto. Brėžinyje „Antresolinis aukšto planas“ taip pat nėra numatyta VELUX tipo stoglangio, kokį ieškovas įsirengė šiame plane matomoje (apatinėje) mansardinio aukšto dalyje. Taip pat matyti greta ieškovo buto patalpos, esančios antresoliniame aukšte, sienoje suprojektuotos bendros namo ventiliacinės šachtos/kaminėliai. Iš brėžinio „Mansardinio aukšto planas“ matyti, kad patalpų, kurios buvo projektuojamos kaip sanitarinis mazgas (vonia/WC) ir virtuvės zona, sienose yra bendrosios namo ventiliacinės šachtos, t. y. suprojektuota natūralios traukos vėdinimo sistema/vėdinimo kanalai, tokiu būdu užtikrintas tinkamas šių patalpų vėdinimas.

46.       Iš prie antstolio 2022 m. sausio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėto plano, Buto kadastrinių matavimų bylos, apelianto paaiškinimų nustatyta, kad apeliantas sanitarinio mazgo patalpą įsirengė visiškai kitoje vietoje, t. y. Buto kadastro byloje pažymėtoje numeriu 22-2, o ne projekte tam numatytoje patalpoje, kadastro byloje pažymėtoje numeriu 22-4, kurioje ir buvo suprojektuoti ventiliacijos kanalai. Fasado pjūvio brėžinyje taip pat nematyti kondicionieriaus išorinio bloko, bei tokių kaminėlių, kokius įsirengė ieškovas. Matyti Butui mansardiniame aukšte numatytas tūrinis stoglangis, kuris nėra tapatus apelianto įrengtam plokštuminiam stoglangiui (Velux tipo). Apibendrinant, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apelianto Butas buvo suprojektuotas taip pat, kaip ir kiti butai analogiškose statinio vietose, t. y. ieškovo buto natūralus apšvietimas bei ventiliacija tokia pati, kaip ir kituose analogiškuose butuose. Apelianto Butui nebuvo numatyti ir suprojektuoti Velux tipo stoglangis, papildomi ventiliacijos kaminėliai, kokius įsirengė ieškovas bei kondicionieriaus išorinis blokas ant namo stogo. Nors apeliantas skunde teigia, kad galėjo būti keičiami Gyvenamųjų namų statybos projekto sprendiniai (brėžiniai) ir byloje esantys sprendiniai nėra galutiniai, tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių apelianto argumentus, jog būtų apelianto Buto lokacijoje padaryti pakeitimai statybos projekto sprendiniuose. Tai, kad Gyvenamųjų namų statybos projekto sprendiniai (brėžiniai) susiję su stogu ir ventiliacija nebuvo keičiami, patvirtino byloje liudytojais apklausti projektą rengęs projekto vadovas D. B., bei darbus pagal šį projektą atlikusios AB firmos „VITI“ buvęs darbų vadovas J. M. 

47.       Apeliantas savo kaip Buto savininko teisių pažeidimą, kiek tai siejasi su ginčo įrenginių išmontavimo, grindžia Buto (duomenys neskelbtini), stogo dalies ekspertizė dėl vėdinimo, kondicionavimo, stoglangio eksperto išvada, kurią pateikė ekspertė V. Č. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad patenkinus priešieškinį ir demontavus ginčo įrengimus, ieškovo Butas nebeatitiktų privalomų teisės aktų reikalavimų ir nebebūtų tinkamas eksploatuoti, gyvenimo sąlygos taptų kenksmingos dėl nekondicionuojamų ir nevėdinamų patalpų, blogo natūralaus apšvietimo, ypač asmenims su regos sutrikimais, butas taptų energetiškai neefektyvus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prie V. Č. eksperto išvados nėra pridėta įrodymų, jog ji yra ne tik statybos ir projektavimo ekspertė, bet turi kompetenciją teikti išvadas dėl patalpų atitikimo sveikatos reikalavimams, taip pa kelia abejonių, nes ji pagrįsta prielaidomis, jog ir kituose butuose buvo analogiški privalomų statybos techninių reglamentų reikalavimų pažeidimai, jog apeliantui nėra būtini kitų gyventojų sutikimai siekiant užtikrinti CK 6.698 straipsnio ir privalomus statybos techninius reglamentų reikalavimus Bute. Pažymėtina, kad šią ekspertės V. Č. parengtą eksperto išvadą, paneigia byloje pateiktos statybos ir projektavimo eksperto R. S. išvados, išdėstytos 2022 m. birželio 23 d. vertinime/„įžvalgoje“. Ekspertas R. S., ištyręs Gyvenamojo namo statybos projekto brėžinius, patvirtino, kad statybos projekto sprendiniai apelianto Bute visiškai atitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai (suvestinė redakciją 2007 m. vasario 7 d. – 2009 m. balandžio 7 d.) reikalavimus. Bute pagal statybos projekto sprendinius nėra suprojektuoto stoglangio, o vėdinimo ventiliacija yra suprojektuota. Įrengiant stoglangį, ventiliacinių kaminėlių montavimo stoge darbus ir vėdinimo-kondicionavimo sistemos montavimą tokiu būdu buvo atlikti statybos projekte nenumatyti darbai.

48.       Pažymėtina, kad Gyvenamojo namo statybos projekto dokumentų pagrindu 2008 m. liepos 9 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr.(duomenys neskelbtini), kuris nėra nuginčytas. Statybos leidimo išdavimas patvirtina, kad statybos projekto sprendiniai atitiko privalomuosius normatyvinius reikalavimus ir parametrus, be to, 2009 m. balandžio 2 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento aktu ginčo namas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:02 “Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka” (redakcija, galiojusi Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo dieną) 2, 9.1. 16 ir 17 punktų normas, pripažįstant Gyvenamąjį namą tinkamu naudoti buvo patikrintas ir patvirtintas šio statinio atitikimas statinio projektui, projekto sprendinių įvykdymas, atitikimas esminiams statinio reikalavimams ir galimybė saugiai naudoti statinį pagal paskirtį. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Byloje duomenų, kad statybos leidimas ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas būtų nuginčyti arba pripažinti negaliojančiais, nėra (CPK 178 straipsnis).

49.       Pažymėtina, kad, kaip skundžiamam sprendime pastebėjo pirmosios instancijos teismas Gyvenamojo namo statybos projektas ir jo praktinis įgyvendinimas, statybos sprendiniai buvo išsamiai tikrinami Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020. Šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme buvo atlikta pakartotinė teismo ekspertizė, kurio metu jokių Gyvenamojo namo patalpų insoliacijos, vėdinimo trūkumų, su tuo susijusių statybos projekto trūkumų nebuvo nustatyta. Apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme be minėtos ekspertės V. Č. išvados, kurią paneigia eksperto R. S. išvados, nepateikė įrodymų, jog pagal Gyvenamojo namo statybos projektą esant įrengtoms Buto patalpoms, būtų pažeidžiamos ieškovo kaip Buto savininko teisės. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo spręsti, kad egzistavo tam tikri esminiai defektai arba trūkumai, kurie turėjo būti šalinami.

50.       Taip pat apeliantas savo patikslinto ieškinio reikalavimus grindžia kartus su ieškiniu pateiktu statytojo AB firma „VITI“ 2009 m. lapkričio 18 d. pasirašytu defektų sąrašu, kuriame, nurodyta, kad Buto laiptai (iš mansardos į antresolę) mažai apšviesti (laiptų zonoje tamsu), bute neįrengta ventiliacija. Apeliantas teigia, kad šio defektų sąrašo pagrindu Gyvenamojo namo statytojas AB firma „VITI“  šalino defektus ir įrengė ieškovo bute ventiliacijos kaminėlius, stoglangį.

51.       Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas įvertinęs ieškovo pateiktą 2009 m. lapkričio 18 d. defektų sąrašą bei atsižvelgęs į ieškovo argumentų, t. y. dėl per mažo apšvietimo, netinkamos ventiliacijos, grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo konstatavęs, jog šiai bylai aktualius ieškovo buto trūkumus namo statytojas ir buto pardavėjas pripažino dar iki namo pripažinimo tinkamu naudoti akto sudarymo. Apeliantas skunde teigia, kad skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, nesivadovavo apeliacine tvarka nagrinėjusio teismo išaiškinimu dėl statytojo fiksuotų trūkumų, todėl padarė priešingas išvadas.

52.       Pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismo reikalavimu (duomenys neskeltini) notarų biuro notarė D. M. į bylą pateikė 2009 m. lapkričio 18 d. defektų sąrašą, kuris notarei buvo pateiktas tvirtinant Buto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2009 m. lapkričio 20 d., kopiją. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas susipažinęs su šiuo į bylą pateiktu nauju dokumentu nustatė, kad notarės pateikta 2009 m. lapkričio 20 d. defektų sąrašo kopija skiriasi nuo ieškovo į šią bylą pateikto 2009 m. lapkričio 20 d. defektų sąrašo kopijos. Notarės pateiktame defektų sąraše nėra įrašo, pateikiamo ieškovo pateikto defektų sąrašo 3 punkte, t. y. „Buto laiptai (iš mansardos į antresolę) mažai apšviesti (laiptų zonoje tamsu), todėl šalia laiptinės įrengiamas stoglangis (defektas likviduojamas per 10 kalendorinių dienų nuo Šios sutarties pasirašymo“. Notarės pateiktame defektų sąrašo 3 punkte pateikiamas tekstas, kuris yra ieškovo pateikto defektų sąrašo 4 punkte. Notarės pateiktame defektų sąraše taip pat nėra įrašo, pateikiamo ieškovo pateikto defektų sąrašo 10 punkte, t. y. „Bute neįrengta ventiliacija (defektas likviduojamas per 10 kalendorinių dienų nuo Šios sutarties pasirašymo“. Notarės pateiktas defektų sąrašas pasibaigia 8 punktu, kuriame yra tekstas, atitinkantis ieškovo pateikto defektų sąrašo 9 punkto tekstą. Pažymėtina, kad apeliantas į bylą pateikė 2009 m. lapkričio 20 d. defektų sąrašo kopiją, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 202 straipsniu, sprendė dėl šio dokumentų skirtingų versijų įrodomosios galios ir atsižvelgiant į tai, kad notarei 2009 m. lapkričio 18 d. defektų sąrašas buvo pateiktas oficialiai tvirtinant ieškovo Buto pirkimo–pardavimo sutartį, šio defektų sąrašo kopija yra notarės saugoma kaip Buto pirkimo–pardavimo sutarties priedas, taip pat teismas įvertino, kad notarės pateikto dokumento patikimumą patvirtino liudytoju apklaustas UAB „Firma VITI“ darbų vadovas J. M., kuris pasirašė minėtą defektų sąrašą, pagrįstai sprendė, kad notarės pateiktas 2009 m. lapkričio 18 d. defektų sąrašas patikimesnis įrodymas ir jį vertino, sprendžiant dėl apelianto ieškinio pagrįstumo.

53.       Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs, kad notarės pateiktame 2009 m. lapkričio 18 d. defektų sąraše nėra fiksuota Buto insoliacijos ir vėdinimo trūkumų, tai, kad bute pasirašant šį defektų sąrašą nebuvo minėtų trūkumą, patvirtino liudytoju apklaustas UAB „Firma VITI“ darbų vadovas J. M. pasirašęs minėtą defektų sąrašą, pagrįstai sprendė, kad apelianto pateikta 2009 m. lapkričio 18 d. defekto sąrašo kopija vertinant šį dokumentą kartu su kitais byloje esančiais prieš tai aptartais įrodymais, nėra pakankama, jog būtų galima konstatuoti apelianto įrodinėjamas aplinkybes dėl netinkamos Buto insoliacijos, bei netinkamo Buto vėdinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo pateiktą 2009 m. lapkričio 18 d. defekto sąrašo kopiją pripažino netinkamu įrodymu sprendžiant šalių ginčą dėl buto savininko teisių pažeidimo bei reikalavimo pašalinti teisės pažeidimus, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo įrodymu pagrįstai nesivadovavo.

54.       Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo, paaiškėjus aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos bylą nagrinėjant primą kartą apeliacine tvarka, pagrįstai įrodymus vertino iš naujo ir esant kitokiems įrodymams, nei įvertino bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, padarė kitokias išvadas nei nurodė apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs teismas.

55.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2009 m. lapkričio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties 10 punkte esantis pardavėjo UAB „Keras ratu“ pareiškimas, kad statytoja AB firma „VITI“ šios sutarties pasirašymo metu nepašalino 2009 m. lapkričio 18 d. defektų sąraše aptartų defektų. AB firma „VITI“ įsipareigojimai pagal minėtą sąrašą galioja perleidus parduodamą turtą tretiesiems asmenims. Nagrinėjamu atveju 2009 m. lapkričio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties 10 punkte yra aptartos sąlygos tik dėl 2009 m. lapkričio 18 d. defektų sąraše nurodytų defektų, todėl priešingai nei teigia skunde apeliantas, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad notarės pateiktame 2009 m. lapkričio 18 d. defektų sąraše nebuvo nurodyti nagrinėjamai bylai aktualūs defektai, neturėjo pareigos šią  pirkimo–pardavimo sutarties sąlygą vertinti kartu su byloje esančius 2009 m. gruodžio 30 d. atliktų defektinių darbų perdavimo–priėmimo aktu.

56.       Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino 2009 m. gruodžio 30 d. Atliktų defektinių darbų perdavimo–priėmimo akto turinį, nes vien aplinkybė, kad darbai įtraukti į bendrą defektų sąrašą ir apeliantui perduoti kartu su kitais atliktais defektiniais darbais, savaime patvirtina, kad šiame darbų perdavimo–priėmimo akto 3, 7 punktuose nurodyti darbai buvo statytojo defektų taisymas. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto vertinimu nesutinka.

57.       Apeliantas ieškinį grindė 2009 m. gruodžio 30 d. Atliktų defektinių darbų perdavimo–priėmimo aktu, kurio 3 punkte nurodyta, jog stogo dalyje iš mansardos į antresolę buto savininko pageidavimu įrengtas mažas švieslangis/stoglangis. Šio akto 7 punkte nurodyta, kad pagal savininko pageidavimus atlikti vėdinimo-kondicionavimo sistemos montavimo darbai. Tai, kad apeliantas kitaip vertina minėtuose Atliktų defektinių darbų perdavimo–priėmimo akto punktuose nurodytus atliktus darbus, priskirdamas juos defektams, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad šiame akte paminėti vėdinimo-kondicionavimo sistemos montavimo darbai, kurių sudėtis ir apimtis nenurodyti, kaip ir stoglangio/švieslangio įrengimas, nebuvo laikomi defektų šalinimo darbais.

58.       Nors apeliantas teigia, kad jis tuo pat metu kito rangovo pagalba įsirengė tik patį išorinį kondicionieriaus bloką, o pačias ventiliavimo, kondicionavimo šachtas iš buto į stogą šalindamas defektus įrengė statytas AB firma „VITI“, atlikdamas stogo remonto darbus virš Buto, nepaneigia pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad, kad pagal 2009 m. gruodžio 30 d. kondicionieriaus montavimo darbų perdavimo–priėmimo aktą ir sąskaitą, kondicionierių įsirengė pats apeliantas, o ne defektus šalinusi AB firma „VITI“.  Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad apelianto ir pardavėjo 2009 m. sausio 21 d. sudarytos preliminariosios Buto pirkimo–pardavimo sutarties 7 dalies f punkte pardavėjas pareiškė ir patvirtino, kad raštiškai suderins su namo statytoju buto trūkumų (defektų) likvidavimo klausimus, kurie buvo nustatyti buto apžiūros metu, dalyvaujant namo statytojui, pardavėjui, pirkėjui, tačiau šioje sutartyje nekonkretizavo, kokie konkrečiai buto trūkumai/defektai buvo nustatyti.

59.       Teisėjų kolegija apibendrindama aptartus motyvus konstatuoja, kad apeliantas neįrodė, jog stoglangio, ventiliacijos kaminėlių ir kondicionieriaus įrengimas buvo defektų, kuriuos namo statytojas ir Buto pardavėjas pripažino dar iki 2009 m. balandžio 2 d. namo pripažinimo tinkamu naudoti akto sudarymo šalinimas, priešingai apeliantas šiuos įrengimus įsirengė ne šalindamas namo insoliacijos ar vėdinimo sistemos defektus, o kaip Buto pagerinimus, todėl nėra pagrindo vertinti, jog pašalinus ginčo įrenginius, būtų pažeisto apelianto, kaip Buto savininko teisės.

60.       Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto vertinimu, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad  ieškovas tik aptaria STR nuostatas bei Lietuvos higienos normas dėl butų mikroklimato, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, kokie šiuo metu ieškovo bute yra mikroklimato rodmenys (ar juo šiuo metu yra idealūs) ir kodėl, statybos sprendiniai pažeis jo interesus, pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Nagrinėjamu atveju apeliantas pareiškė vindikacinį ieškinį ir kaip vieną iš aplinkybių įrodančių jo teisių pažeidimą nurodo, jog demontavus stoglangį, ventiliacijos kaminėlius ir kondicionierių būtų pažeistos jo nurodomos STR nuostatas bei Lietuvos higienos normos, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas išanalizavęs bylos medžiagą padarė išvadą, kad apeliantas tokių aplinkybių neįrodė. Pažymėtina, kad toks pirmosios instancijos teismo vertinimas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nes apeliantas turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, priešingai nei skunde teigia apeliantas, šioje byloje nėra sprendžiama dėl vartojimo santykių ir jis atsakovės atžvilgiu šios bylos kontekste nėra vartotojas, todėl nėra taikomos taisyklės būdingos su vartojimo santykiais susijusiose bylose.

Dėl atsakovės DNSB „Vilkpėdės šilas“ teisės pareikšti priešieškinį dėl savavališkai įrengtų įrenginių ant gyvenamojo namo stogo pašalinimo

61.       Apeliantas skunde įrodinėja, kad atsakovė DNSB „Vilkpėdės šilas“ neturi teisės reikšti priešieškinį CK 4.103 straipsnio pagrindu, kadangi atsakovė nėra Gyvenamojo namo bendrasavininkė ir ginčo įrenginiai nepažeidžia atsakovės subjektinių teisių.

62.       Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendrojo naudojimo objekte įrengtų apelianto įrenginių. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad daugiabučiai namai nuosavybės teise priklauso butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkams – butai ir kitos paskirties patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, o bendrojo naudojimo objektai – bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-403/2020, 19 punktas).

63.       Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pagal CK 4.85 straipsnio 1, 8 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkų bendrija įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, atstovaudama butų ir kitų patalpų savininkams.

64.       Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams naudoti, valdyti, prižiūrėti ar jiems sukurti arba kitiems bendriesiems šių savininkų poreikiams. Pagal DGNKPPSBĮ 4 straipsnio 1 dalį bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.

65.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija yra butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, steigiamas tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimu ir priežiūra. Atsižvelgiant į tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija steigiama tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, ji turi įgaliojimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose, inter alia (be kita ko), reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti. Toks teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos, atstovaujančios butų ir kitų patalpų savininkams, teisę reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančių valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimu, aiškinimas atitinka kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019, 28, 29 punktai ir joje nurodyta praktika).

66.       Atsakovė yra daugiabučių namo savininkų bendrija, kurios tikslas pagal – įgyvendinti pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra daugiabučių namų savininkų bendrija ir priešieškiniu pareiškė reikalavimus, siekiant apginti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių teises šiuos objektus naudoti ir prižiūrėti, todėl pagal kasacinio teismo praktiką, ji įgyvendindama Gyvenamojo namo savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu turi teisę pareikšti priešieškinį (pvz. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2023).

        Dėl reikalavimo pašalinti savavališkai įrengtus įrenginius ant gyvenamojo namo stogo

67.       CK 4.103 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.103 straipsnio 2 dalis). Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 straipsnio 3 dalis).

68.       Aiškindamas savininko nuosavybės teisės gynimo būdą, įtvirtintą CK 4.103 straipsnyje, kasacinis teismas yra nurodęs, kad būtinosios asmens, įgyvendinančio savo privatų interesą, subjektinių teisių gynimo pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalis sąlygos yra ginčo objekto – statinio – statybos neteisėtumas (neteisėtumą suprantant taip, kaip yra nurodyta CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, t. y. savavališka statyba arba statyba, vykdoma pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus) ir asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas būtent tokios (neteisėtos) statybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019, 24 punktas, 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2023, 30 punktas).

69.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad reikalaujant statinio (jo dalies) nugriovimo, kaip savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymo, ir įrodinėjant faktines aplinkybes, sudarančias tokio reikalavimo pagrindą, taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Tai reiškia, kad faktinėms aplinkybėms, kuriomis įrodinėjamas statinio statybos neteisėtumas (savavališkumas) arba statybą leidžiančio dokumento neteisėtumas ir grindžiamas reikalavimas dėl statinio nugriovimo, pagrįsti turi būti pateikti konkretūs, tikslūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaringi ir patikimi objektyvios prigimties faktiniai duomenys (įrodymai), parengti (surinkti) asmenų, turinčių specialiųjų žinių ir veikiančių pagal savo kompetenciją. Teismui, sprendžiančiam reikalavimus dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo statinių nugriovimo būdu, neturi kilti abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių tokio reikalavimo pagrindą, egzistavimo – teismo įsitikinimas turi būti iš esmės neabejotinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/ 2018). Vis dėlto negali būti paneigiamas rungtyniškumas, kuris yra pamatinis nacionalinio civilinio proceso principas, ir savaime nesudaro pagrindo kitaip paskirstyti įrodinėjimo naštą – asmuo privalo įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą dėl statybos padarinių kraštutinėmis priemonėmis pašalinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-916/2018).

70.       Nagrinėjamu atveju, atsakovė priešieškiniu prašė apelianto ieškinio pareiškime nurodomas konstrukcijas/įrenginius - ventiliacijos kaminėlius/šachtas, stoglangį, kondicionieriaus išorinį bloką – pripažinti neteisėta (savavališka) statyba, leidžiant atsakovei pašalinti šias neteisėtai įrengtas konstrukcijas/įrenginius atliekant darbus pagal galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), remonto darbus, todėl atsakovei kilo pareiga įrodyti, kad šie įrenginiai/konstrukcijos yra pastatyti savavališkai, būtent atsakovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos priešieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes.

71.       Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pripažino, kad ieškovo ieškinio pareiškime nurodomas konstrukcijos/įrenginiai - ventiliacijos kaminėliai, stoglangis, kondicionieriaus išorinis blokas - įrengti jau po to, kai buvo išduotas gyvenamojo namo 2009 m. balandžio 2 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Taip pat konstatavo, kad stoglangio, ventiliacijos kaminėlių ir kondicionieriaus įrengimas nebuvo defektų, kuriuos namo statytojas ir Buto pardavėjas pripažino dar iki 2009 m. balandžio 2 d. namo pripažinimo tinkamu naudoti akto sudarymo šalinimas.

72.        Apeliantas remdamasis 2022 m. birželio 2 d. Daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirmosios laiptinės savininkų sutikimu teigia, kad Daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirmosios laiptinės savininkų daugumos (18 butų iš 23) priimto patvirtino, matyti, jog pirmosios laiptinės savininkų, su kurių interesais galėtų būti siejama virš jų esančioje stogo dalyje statytojo pagal defektinį aktą atlikti darbai, patvirtino, kad jie su šiais darbais sutinka ir dėl to pretenzijų savininkui neturi. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

73.       Byloje yra pateikta Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvada, kad atsižvelgiant į inžinerinių sistemų ir lango įrengimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, inžinerinių sistemų įrengimas 2009 metais priskirtinas kapitalinio remonto darbams, o lango įrengimas – statinio rekonstrukcijai. Todėl minėtiems statybos darbams – lango ir inžinierinių sistemų įrengimui turėjo būti gautas statybą leidžiantis dokumentas. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu nurodyti darbai priskirtini paprastojo remonto darbams, keičiant statinio išvaizdą, kuriems privaloma turėti statybą leidžiantį dokumentą; keičiant projektą šie pakitimai būtų traktuojami kaip neesminiai statinio projekto sprendiniai, dėl kurių nereikia gauti naujo statybą leidžiančio dokumento, užtektų parengti naujos laidos statinio projektą; stogo konstrukcijos priskirtinos bendro naudojimo konstrukcijoms, dėl kurių keitimo turėtų pasisakyti visi pastato bendraturčiai.

74.       Stogo konstrukcijos yra pagrindinės namo konstrukcijos, priklausančios visiems Gyvenamojo namo savininkams bendrosios nuosavybės teise (CK 4.82 straipsnis). Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).

75.       Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apelianto įsirengtoms konstrukcijoms (stoglangiui, ventiliacijos kaminėliams, kondicionieriaus išoriniam blokui), nesant numatytiems gyvenamojo namo statybos projekte, šių elementams įsirengti buvo būtina gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, kadangi stoglangio gyvenamojo namo stoge įrengimo darbai 2009 metais buvo priskirtini statinio rekonstravimui, o inžinerinių sistemų (vėdinimo-kondicionavimo sistemos) įrengimas – kapitaliniam remontui, Taip pat buvo būtina gauti gyvenamojo namo bendrasavininkų sutikimą, kuris turėjo būti išduotas CK 4.85 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Byloje esantis vienos laiptinės savininkų daugumos sutikimas, nėra pakankamas sprendžiant dėl įrengtų įrenginių statinio bendrojo naudojimo konstrukcijose (CK 4.82 straipsnio 1 dalies) ir nėra tapatus gyvenamojo namų visų savininkų daugumos sutikimui, išduotam CK 4.85 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai priešingai nei teigia apeliantas, Gyvenamojo namo savininkų dauguma nebuvo pritarusi dėl ginčo įrenginių įrengimo darbų atlikimui stogo konstrukcijoje.

76.       Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 71 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d.) savavališka statyba yra apibrėžiama kaip statinio (jo dalies) statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios, taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Iš esmės analogiškai savavališka statyba apibrėžiama šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 46 dalyje. Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte, bei 23 straipsnio 6 dalyje buvo numatyta, jog tam, kad gautų statybos leidimą, statytojas įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui privalėjo pateikti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nesant Gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo/sprendimo, statybos leidimas apelianto atliktiems konstrukcijų/įrenginių gyvenamojo namo stoge įrengimo darbams negalėjo būti išduotas. Taip pat byloje įrodymų, kad apeliantas turėjo statybą leidžiančius dokumentus įsirengti ventiliacijos kaminėlius, stoglangį, kondicionieriaus išorinį bloką, ir/ar kreipėsi dėl projekto pakeitimo, nėra (CPK 178 straipsnis). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir paminėtam teisiniams reglamentavimui pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto atliktus ventiliacijos kaminėlių/šachtų, stoglangio, kondicionieriaus išorinio bloko įrengimą Gyvenamojo namo stogo konstrukcijoje pripažintino neteisėta – savavališka – statyba.

77.       Nagrinėjamu atveju statybos leidimas, ginčo įrenginių darbų atlikimo metu buvo būtinas, o UAB „Akirema“ Projekte nebuvo numatyta nei demontuoti, nei išsaugoti apelianto Buto stogo dalyje esančių ginčo įrengimų, ir šių klausimų Remonto projekte tiesiog neaptarė, nes tokie įrenginiai stogo konstrukcijoje nebuvo numatyti Gyvenamojo namo statybos sprendiniuose. 

78.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad apelianto įrenginiai Gyvenamojo namo stoge – Velux tipo stoglangis, kaminėliai ir kondicionieriaus išorinis blokas – yra savavališka statyba, todėl  iš neteisėtų veiksmų teisės kilti negali (ex injuria jus non oritur). Negalima situacija, jog šiuos savavališkos statybos padarinius būtų nuspręsta išsaugoti vien todėl, kad jie jau yra ir dėl to atsakovė būtų įpareigota keisti Remonto projekto sprendinius, kurie yra nustatyti tvarka patvirtinti galiojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimu atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), remonto darbus. Be to,  apelianto neteisėtai įrengti įrenginiai/konstrukcijos ant Gyvenamojo namo stogo tiesiogiai neigiamai įtakoja daugiabučio namo savininkų bendrijos ir gyvenamojo namo bendrasavininkų teises ir teisėtas interesus, t. y. savininkai negali užbaigti remontuoti gyvenamojo namo stogo pagal remonto projektą. Be to, 2023 m. lapkričio 21 d. stogo neatitikimų (defektų) apžiūros akte Nr. 1 užfiksuota, kad montuojant ginčo įrenginius buvo pažeistas stogo skardos vientisumas, atsirado skylės, stogo skarda rūdija, į vidines stogo konstrukcijas per skyles patenka vanduo, todėl akivaizdu, kad savavališkai įrengto įrenginiai stogo konstrukcijoje pažeidžia Gyvenamojo namo savininkų teises ir teisėtus interesus, susijusius su bendro naudojimo objektu.

79.       Apeliantas skunde teigia, kad atsakovė neįrodė, kokius neigiamus padarinius sukėlė įrengti ginčo įrenginiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą, tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas. Tokį reikalavimą reiškiantis neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 13d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2018).

80.       Nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškiniu reiškė reikalavimą, remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi ir statybos teisėtumą ginčijo teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, todėl ji turėjo įrodyti tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktą, ką ir padarė, ir priešingai nei teigia apeliantas, neturėjo įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) sukėlė apelianto ginčo įrenginių įrengimas.

81.       Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jis iki ieškinio pateikimo teismui būtų siekęs įteisinti ginčo įrenginius – dėjęs pastangas gauti Gyvenamojo namo butų ir kitų savininkų daugumos sutikimą ginčo įrenginių įrengimui stogo konstrukcijoje, ar dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, kaip byloje nustatyta, apelianto neteisėtai įrengti minėti įrenginiai/konstrukcijos ant Gyvenamojo namo stogo tiesiogiai neigiamai įtakoja daugiabučio namo savininkų bendrijos ir gyvenamojo namo bendrasavininkų teises ir teisėtas interesus, t. y. įrenginiai įrengti ant stogo, kuris yra bendrojo naudojimo objektas, daugiabučio namo savininkai negali užbaigti remontuoti gyvenamojo namo stogo pagal remonto projektą, be to dėl netinkamo apelianto įrenginių montavimo yra sugadintos gyvenamojo namo stogo konstrukcijos. Esant šioms aplinkybėms apeliantas nepaneigė skundžiamame sprendime padarytos išvados, kad atsakovės teisės gali būti ginamos tik vienu iš minėtų būdu – leidžiant atsakovei DNSB „Vilkpėdės šilas“ pašalinti neteisėtai įrengtas apelianto konstrukcijas/įrenginius.  

82.       Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nukrypo nuo teismų praktikos ir nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 . rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3-198-969/2018. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtos kasacinio teismo nagrinėtos civilinės bylos ratio decidendi yra kitas –byloje vyko teisminis ginčas dėl statybos leidimo ir kitų statinio statybos dokumentų panaikinimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimu, kad reiškiant ieškinį dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu, siekiant apginti viešosios teisės aktų garantuojamas teises, įrodinėjimo dalykas yra vien teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Todėl, nėra pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

83.       Dėl apelianto akcentuojamos UAB Firma „VITI“ 2022 m. liepos 18 d. pažymos, kurioje nurodyta, kad 2009 m. balandžio 2 d. iš viso buvo parduota 153 gyvenamosios ir 79 negyvenamosios paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), liko neparduoti 234 turtiniai vienetai iš 466 turtinių vienetų, teisėjų kolegija pažymi, kad jei tuo metu UAB Firma „VITI“ ir priklausė dauguma Gyvenamojo namo patalpų, tačiau dalį patalpų nuosavybės teise valdant kitiems savininkams, tai niekaip neatleido UAB Firma „VITI“ vadovautis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vienasmeniškai priimti sprendimą dėl darbų vykdymo bendrojo naudojimo patalpose (stogo dalyje) be atskiro visų bendrasavininkų sutikimo. Nors anksčiau bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui įvertinti minėtą pažymą, tačiau bylą nagrinėjant iš naujo byloje buvo gauti nauji įrodymai, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas vertino patikslinto ieškinio reikalavimų pagrįstumą, be to nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, priešingai nei pagal tuo metu buvusius įrodymus padarė išvadą bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, kad ginčo įrenginiai nebuvo įrengti šalinant Buto defektus, o buvo įrengti apelianto sprendimu Buto pagerinimui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo minėta UAB Firma „VITI“ pažyma.

        Dėl senaties termino

84.       Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles, ieškinio senaties terminą susiedama su atsakovės įsteigimo momentu. Apeliantas teigia, kad atsakovė praleido bendrąjį 10 metų senaties terminą priešieškiniui pateikti, nes ginčijami įrengimai buvo įrengti vėliausiai 2009 m. gruodžio 30 d., o aplinkybė, kad atsakovė perėmė pastatų administravimą tik 2014 m. neturi įtakos ieškinio senaties termino skaičiavimui nuo 2009 m., nes pastatų administravimo teisių ir pareigų perleidimas atsakovei nenutraukia priešieškinio senaties termino skaičiavimo.

85.       Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

86.       Atsakovė DNSB „Vilkpėdės šilas“ įsteigta 2014 m. kovo 7 d., taigi, priešieškinio padavimo dieną nebuvo praėję 10 metų nuo atsakovės įsteigimo. Byloje nėra duomenų iš kokio administratoriaus atsakovė perėmė Gyvenamojo namo administravimą, be to, jei iki atsakovės įsteigimo Gyvenamąjį namą administravo kitas administratorius, nėra jokių duomenų, kad jam buvo žinoma apie apelianto daromą pažeidimą (neteisėtai įrengtus įrenginius namo stogo konstrukcijoje). Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas atsakovės reikalavimams dėl nelegalios statybos padarinių šalinimo pareikšti negali prasidėti anksčiau, nei atsakovė buvo įsteigta. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškinio reikalavimams ieškovui pareikšti nėra praleidusi bendrojo 10 metų ieškinio senaties termino. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad apeliantas neįrodė, jog atsakovė praleido bendrąjį senaties terminą priešieškinio reikalavimams pareikšti.

        Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo

87.       Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK straipsnių nuostatas, netinkamai paskirstė šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą.

88.       Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnio 2 dalis). CPK 177 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (2 dalis).

89.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas ir jame nurodyta praktika). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas).

90.       CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas).

91.       Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto patikslintą ieškinį ir tenkindamas atsakovės priešieškinį, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, susijusias su negatoriniu ieškiniu ir savavališka statyba, netinkamai taikė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. 

Dėl teismo šališkumo

92.       Apeliantas apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes netinkamai vertino įrodymus, priėmė neteisingą sprendimą, be to priimtoje 2024 m. vasario 12 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikė surinktų įrodymų, šalių paaiškinimus išankstinį teisinį vertinimą.

93.       Pažymėtina, kad apeliantas savo teisės į teisingą teismą pažeidimą pirmiausia sieja su teismo atliktais procesiniais veiksmais – netinkamu įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-701/2023, 71 punktas).

94.       Teismo nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012). Pažymėtina, kad nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-222/2016). Nors minėti išaiškinimai pateikti nagrinėjant baudžiamąsias bylas, teisėjų kolegijos vertinimu, jie gali būti taikomi ir nagrinėjamoje byloje.

95.       Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl apeliantas skunde nurodytų bylą nagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjos nušalinimo motyvų, kurie siejasi su 2024 m. vasario 12 d. teisėjos priimta nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo jau yra sprendusi Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė 2024 m. vasario 26 d. nutartyje, kuria atmetė ieškovo R. M. pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo, todėl dar kartą apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

96.       Kiti apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka, nes priėmė nepalankų apeliantui sprendimą, teisiškai vertinant faktines aplinkybes, kitaip nei norėjo apeliantas, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai. Tai, kad teismas teisiškai vertino įrodymus ir faktines aplinkybes kitaip nei norėjo apeliantas, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai.

        Dėl trečiojo asmens UAB „Unikals“ dalyvavimo byloje ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

97.       Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepašalino iš bylos trečiojo asmens UAB „Unikals“, kuris nebebuvo stogo remonto darbus vykdančių rangovu, tik užsakė UAB „Akirema“ parengtą stogo remonto projektą. Tai, kad UAB „Unikals“ buvo užsakovas, jai jokių teisinių padarinių negalėjo sukelti, nes už remonto projekto atitiktį atsako projekto rengėjas, todėl nepagrįstai priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui.

98.       Teisėjų kolegija nesutinka šiais apelianto argumentais, kadangi Gyvenamųjų namų savininkai balsavimo metu pritarė būtent UAB „Unikals“ pasiūlymui dėl stogo dalies remonto, ir UAB „Unikals“ kartu su atsakove buvo projekto užsakovė, todėl priimtas procesinis sprendimas šioje byloje turės įtakos UAB „Unikals“ teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepašalino iš bylos trečiojo asmens UAB „Unikals“. Trečiasis asmuo UAB „Unikals“ turi suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė dėl bylinėjimosi išlaidų šiam trečiajam asmeniui priteisimo.

99.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

100.       Apeliantas nesutinka su iš jo pirmosios instancijos teisme priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, teigdamas, kad jis yra vartotojas, kad jis ginčo įrengimų nestatė, tą darė statytojas šalindamas defektus, kad atsakovė savo neteisėtais veiksmais privertė ieškovą reikšti teisme ieškinį ir patirti bylinėjimosi išlaidas, kad jo finansinės galimybės, priešingai negu atsakovės, gerokai mažesnės, be to byla nesudėtinga neatsižvelgė į bylos sudėtingumo nebuvimą, dėl ko nepagrįstai nemažino atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

101.       Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad byla nesudėtinga, nes byla jau antrą kartą nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, yra didelės apimties, joje analizuojami sudėtingi teisniai klausimai. Nagrinėjama byla nėra susijusi su vartojimo santykiais, todėl apeliantas nelaikytinas nagrinėjamoje byloje vartotoju, o skunde nurodyti motyvai susiję su apeliantu kaip silpnesne šalimi, nesudaro pagrindo spręsti dėl skundžiamu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo.

102.       Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys, kad atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 13 735 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas 107 Eur žyminis mokestis už priešieškinį ir 13 628 Eur išlaidos už advokato pagalbą (t. y. 9 332,50 Eur išlaidas atsakovė patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pakartotinai (procesinių dokumentų rengimas, pasirengimas teismo posėdžiams, atstovavimas teismo posėdžiuose); 2 359,50 Eur išlaidas patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmąjį kartą; 1 210 Eur išlaidas už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą; 726 Eur išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl 2024 m. vasario 12 d. nutarties parengimą).

103.       Trečiasis asmuo UAB „Unikals“ pateikė įrodymus apie patirtas 1 750 Eur išlaidas advokato apmokėti.

104.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsižvelgė, kad atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Unikals“ patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo” (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių (toliau – Rekomendacijos), bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, atsakovės ir trečiojo asmens rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, taip pat nenustatyta, kad atsakovės ir trečiojo asmens procesinis elgesys būtų netinkamas, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo atmestas, o priešieškinis patenkintas, pagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovo 13 735 Eur bylinėjimosi išlaidas, o trečiajam asmeniui UAB „Unikals“ – 1750 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

105.       Nagrinėjamu atveju palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

106.       Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

        Dėl bylos procesinės baigties

107.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimų į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, o tai, kad teismas padarė priešingas išvadas, nei pageidavo apeliantas, nesudaro pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

108.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos.

109.       Atsakovė pateikė įrodymus, jog už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, patyrė 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidas.

110.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

111.       Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad atsakovės išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad apelianto apeliacinis skundas netenkintas, atsakovei iš apelianto priteistinos 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Vilkpėdės šilas“, juridinio asmens kodas 303259317, iš ieškovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 662 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtus šešiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai                Rasa Bartašienė

                Egidijus Mockevičius

        Birutė Simonaitienė